Civilinė byla Nr. 2-14784-826/2011
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13072-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija: 101.; 110.2.; 110.4.;
113.2.; 117.1.; 128.11.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. spalio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų G. D. ir L. D. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, AB DnB NORD bankas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoto asmens AB DnB NORD bankas prašymą dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo ir baudos pareiškėjui skyrimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2011-08-19 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių Nr. S1-80615, taip pat panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2011-08-19 patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. S1-80617. Nurodo, kad 2007-02-22 pareiškėjai ir AB DnB NORD bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-99, tačiau bankas vienašališkai nutraukė minėtą sutartį ir padavė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2010-04-08 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 146-1N/2010 areštavo įkeistą daiktą 3,00 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5515-0001-0003, esantį Drevernos k., Kretingos r. sav., asmeninės nuosavybės teise priklausantį G. D.. 2010-10-07 Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo priėmė nutartį Nr.146-2N/2010, kuria tenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotinį prašymą ir nutarė už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą 3,00 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5515-0001-0003, esantį Drevernos k., Kretingos r. sav., asmeninės nuosavybės teise priklausantį G. D.. P. H. lakšto duomenis bendras įkeisto turto įkainojimas 2010000,00 Lt. 2011-07-25 antstolis Aleksandras Selezniovas priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2011-07-27 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, o 2011-08-19 patvarkymą S1-80615 dėl turto pardavimo iš varžytinių ir 2011-08-19 patvarkymą Nr. S1-80617 dėl turto kainos nustatymo. Nurodo, kad antstolis, įkainodamas iš varžytinių parduodamą turtą, turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad skolininko turtas turi būti įkainojamas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pareiškėjas teigia, kad nustatant turto vertę buvo atsižvelgta tik į išieškotojo nuomonę, neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis ji buvo nustatyta, antstolis ekspertizės neskyrė. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo surašytas turto arešto aktas ar sudarytas areštuoto turto aprašas, kuriuose būtų nurodyta areštuoto žemės sklypo vertė, tokiu atveju arešto akto paskirtį atlieka 2010-04-08 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 146-1N/2010, kurioje bendras įkeistų daiktų įkainojimas yra 2 040 000,00 Lt. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolio veiksmai – patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S1-80617, priimtas nesilaikant 2010-04-08 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 146-1N/2010 nustatytos žemės sklypo vertės. Pareiškėjas mano, kad antstolis privalėjo griežtai laikytis priverstinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Nustatydamas turto vertę, antstolis turėjo atlikti rinkos kainų tyrimą ir tokiu būdu pašalinti abejones dėl turto vertės.
2011-09-28 teismas nutartimi pareiškėjo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0010/11/02457 iki bus išnagrinėta civilinė byla.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Suinteresuoto asmens nuomone, parduodamo iš varžytinių turto vertę antstolis nustatė tinkamai. Nurodo, kad kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Bankas pateikė savo poziciją dėl nustatytos turto kainos, kai tuo tarpu skolininkas nepateikė jokių duomenų apie turto vertę. Antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės, ir G. D. nepareiškus prieštaravimų dėl nustatytos turto objekto vertės įkainojimo bei prašymo dėl ekspertizės atlikimo, neskirdamas turto vertei nustatyti ekspertizės, savo diskrecijos teise naudojosi tinkamai. Nurodo, kad hipotekos lakšte nurodyta turto kaina, nustatyta 2007 metais, neatitinka turto kainos 2011 metais, taip pat mano, kad žemės kainą įtakojo nekilnojamojo turto kainų kritimas. Taip pat prašo skirti 20000,00 Lt baudą pareiškėjams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad pareiškėjai vilkina procesą, trukdo bankui pasidengti skolą iš jam įkeisto turto, be to, pareiškėjas G. D. buvo pareiškęs analogišką skundą ir jis buvo atmestas. Šis skundas taip pat yra formalus. Taip pat prašo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti pareiškėjus G. D. ir L. D. pateikti 15000,00 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą galimų AB DnB Nord banko nuostolių užtikrinimui, o pareiškėjams nepateikus banko garantijos ar neįnešus pinigų į depozitinę sąskaitą – panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą. Prašyme nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų teisių ribojimu, taip pat veiklos suvaržymu, tuo gali būti pažeidžiamos banko teisės, gali užsitęsti teisminis bylos nagrinėjimas, teks iš naujo organizuoti varžytines, todėl bankas negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už iš varžytinių parduotą pareiškėjų įkeistą turtą. Bankas yra kredito įstaiga, jis skolina pinigus ir už tai gauna palūkanas, šiuo atveju pinigų už įkeistą turtą negavimas reiškia negautas pajamas, tai yra, negautas palūkanas. Atsižvelgiant į nustatytą turto vertę (480000,00 Lt), tikėtiną bylos nagrinėjimo trukmę (6 mėn.) ir metinių palūkanų minimalią normą (6,25 proc.), bankas per 6 mėnesius negaus 15000,00 Lt pajamų, tai yra, 2500,00 Lt per mėnesį.
Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad nesutinka su skundu ir mano, kad pareiškėjų reikalavimai nepagrįsti. Antstolis nurodo, kad Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnis suteikia antstoliui įgaliojimus įkainoti turtą, todėl antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojo patvarkymo priėmimo metu išreikštą nuomonę, įkainavo parduotiną iš varžytinių turtą. 2011-07-27 patvarkymas „Dėl areštuoto turto kainos nustatymo“ Nr. S1-76818, Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, susipažinimui ir nuomonės pareiškimui buvo perduotas skolininkams. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, todėl turtas liko įkainotas antstolio nustatyta verte. Nurodo, kad teismų praktika suformavo antstoliui pareigą įkainoti turtą, nepaisant to kaip šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymai antstoliui suteikia realias galimybes įkainoti turtą taip, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Remdamasis išdėstytu, mano, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Dėl 2011-08-19 antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymų Nr.S1-80615 ir Nr.S1-80617 panaikinimo.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad išieškojimas vykdomas pagal 2010-10-07 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 146-2N/2010, kuria nutarta už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą: 3,00 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5515-0001-0003, esantį Drevernos k., Kretingos r. sav., asmeninės nuosavybės teise priklausantį G. D.. 2011-07-13 išieškotojas AB DnB NORD bankas pateikė antstoliui vykdyti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 146-2N/2010. Patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti antstolis Aleksandras Selezniovas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 651 straipsniu priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b.l. 3). Pagal 2011-07-27 turto arešto aktų registro išrašo išsamius duomenis (turto arešto aktas Nr. 0310001582), kuriame nurodyti areštuotino turto duomenys – 3,00 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5515-0001-0003, esantį Drevernos k., Kretingos r. sav., (vykd. b.l. 7). P. T. vertės nustatymo ataskaitą Nr.LDL-10806, atliktą UAB „Lituka ir Ko“, įvertinta žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr.5515-0001-0003, esančio Drevernos k. Kretingos k., priklausančio G. D., vertė, pagal turto vertės nustatymo aktą, nustatyta 84000,00 Lt vertė (vykd. b.l. 36 – 48) 2011-07-27 priimtas patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas įkainotas 600 000,00 Lt, remiantis AB DnB NORD prašymu (vykd. b.l. 55). Skolininkams patvarkymas dėl parduodamo turto kainos nustatymo buvo išsiųstas registruotu laišku vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 604 straipsniu, bei įteikti asmeniškai (vykd. b.l. 53). 2011-08-19 apie iš varžytinių parduodamą žemės sklypą buvo informuotas antstolis G. K. (vykd. b.l. 66). 2011-08-19 antstolis patvarkymu Nr. S1-80617 nustatė pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą – 480 000,00 Lt, t.y. 80 proc. nuo 600 000,00 Lt sumos (vykd. b.l. 74). 2011-08-19 antstolis patvarkymu Nr. S1-80620 paskelbė turto pardavimą iš pirmųjų varžytinių, apie varžytines informuoti skolininkai ir išieškotojas, apie varžytines pranešta tiek spaudoje, tiek antstolio internetiniame tinklapyje (vykd. b.l. 67 - 73).
Pareiškėjas skundžia antstolio 2011-08-19 patvarkymą Nr. S1-80617 dėl turto pardavimo iš varžytinių ir tos pačios dienos patvarkymą Nr. S1-80620 dėl parduodamo turto kainos nustatymo, kuriuo buvo įkainotas areštuotas turtas. Lietuvos Respublikos CPK 512 straipsnis numato, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos. Skundui paduoti nustatytas devyniasdešimt dienų terminas nuo antstolio skundžiamo veiksmo atlikimo reiškia, kad šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių jis praleistas. Iš vykdomosios bylos matyti, kad skundžiamas antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo priimtas 2011-08-19, skolininkui patvarkymas įteiktas tinkamai, Lietuvos Respublikos CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundas, paduotas teismui laiku, nepraleidus terminų.
Vykdymo stadijoje įgyvendinamos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 str.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Lietuvos Respublikos CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. P. T. rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti.
Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje A. L. ir kt. v. antstolė D. M., bylos Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje D. R. v. A. D. ir antstolis D. B., bylos Nr. 3K-3-79/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje antstolis A. Selezniovas v, S. M. turistine įmonė „ Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007).
Lietuvos Respublikos CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (Lietuvos Respublikos CPK 682 str. 3 d.). Nustatyta, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikos CPK 681 str. 3 d. suteikta teise nepasinaudojo. t. y. nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainavimo. Pareiškėjams Lietuvos Respublikos CPK 681 str. 1 d. nustatyta tvarka nepareiškus prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainavimo laikoma, kad turtas įkainuotas antstolio nustatyta verte. Pareiškėjai, neturėdami galimybės sumokėti ekspertui, galėjo kreiptis į antstolį prašydamas ekspertizės išlaidas padengti iš antstolio kontoros lėšų, tačiau toks pareiškėjo prašymas taip pat nebuvo gautas (Lietuvos Respublikos CPK 682 str. 3 d.).
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl antstolio veiksmų ir spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmo panaikinimo, turi nustatyti ar antstolio atliktas veiksmas yra teisėtas, ar ne. Pareiškėjas nepateikė ir teismas nenustatė jokių neteisėtų antstolio veiksmų – 2010-10-07 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 146-2N/2010 buvo įsiteisėjusi, šios teismo nutarties pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla, antstolis, laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą – nustatė parduodamo iš varžytinių turto kainą Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytinėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytinių metu. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos dinamiką, pareiškėjui pateikus įrodymus, kad turto įvertinimas neatitinka rinkos vertės, pareiškėjas gali kreiptis į antstolį dėl turto perkainojimo (Lietuvos Respublikos 681 str. 2 d.), be to, jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali Lietuvos Respublikos CPK 704 str. nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.
Atkreiptinas šalių dėmesys, kad išieškotojo paprašyta nustatyti turto kaina 600000,00 Lt daugiau nei 7 kartus viršija UAB „Lituka ir Ko“ nustatytą turto vertę (84000,00 Lt), todėl, didesnė nei reali rinkos parduodamo iš varžytinių turto vertė nepažeidžia skolininkų interesų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtais antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmus bei panaikinti 2011-08-19 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių Nr. S1-80615 ir 2011-08-19 patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. S1-80617. Dėl šių priežasčių pareiškėjų G. D. ir L. D. skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas, nėra pagrindo palikti galioti 2011-09-28 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje 0010/11/02457 sustabdymą (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 1 d.)
Dėl baudos skyrimo.
Išieškotojas prašo skirti pareiškėjams 20000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad šioje civilinėje byloje pateiktas skundas yra analogiškas 2011-03-30 skundui, kuris buvo išnagrinėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-870-778/2011, taip pat išieškotojas nurodo, kad piktnaudžiavimas procesu daro žalą jame dalyvaujantiems asmenims, nes gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo laiką, lėšas, patiria neigiamų emocijų. Teismo pareiga užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu ne tik nagrinėjant bylą, bet ir nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškia nepagrįstą ieškinį ar skundą.
LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t. t.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra išaiškinęs, jog LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę.
Teismas, atsižvelgiant į išieškotojo pateiktą 2011-03-30 pareiškėjų skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, kuris grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir šioje civilinėje byloje esantis skundas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2011-09-27 skundo šioje byloje padavimo momentu buvo žinoma, kad 2011-05-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo, paduotas tais pačiais pagrindais analogiškoje situacijoje, taip pat pareiškėjams buvo žinoma ir 2011-09-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjų atskirasis skundas dėl 2011-05-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties panaikinimo, sutinka su išieškotojo pateiktais argumentais, kad pareiškėjai piktnaudžiauja savo teise reikšti skundus dėl antstolio veiksmų, jų pateiktas skundas yra vertintinas ne kaip, galimas pažeistų teisių gynimas, tačiau kaip noras pasibylinėti, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą ir kliudymas išieškotojui apginti savo interesus, įtraukiant į bylinėjimąsi.
Atsižvelgiant į tai, kad nors L. D. nebuvo 2011-03-30 skundo bendraautorė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji yra G. D. sutuoktinė, jai turėjo būti žinomas 2011-03-30 skundo turinys ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nutarčių turinys, suinteresuoto asmens (išieškotojo) prašymas dėl baudos skyrimo yra tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra fiziniai asmenys ir nėra duomenų, kad jie anksčiau būtų buvę bausti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pareiškėjams G. D. ir L. D. skirtinos po 500,00 Lt baudos valstybės naudai.
Dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra ar bus dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-1932/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-695/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-730/2009, ir kt.).
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) prašo įpareigoti pareiškėjus G. D. ir I. D. pateikti 15000,00 Lt garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą galimų DnB NORD banko nuostolių užtikrinimui, o pareiškėjams neįnešus pinigų į depozitinę sąskaitą – panaikinti laikinąją apsaugos priemonę. Savo prašymą suinteresuotas asmuo grindžia tuo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius vykdymo veiksmus, teks iš naujo organizuoti varžytines, atsižvelgiant į CPK nustatytus terminus, išieškotojas negalės naudotis pinigais, kuriuos jis gautų už varžytinėse parduotą turtą.
Susipažinus su vykdomosios bylos Nr.0010/11/02457 medžiaga, nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių kaina, atsižvelgiant į išieškotojo prašymą, nustatyta daugiau nei 7 kartus didesnė nei rinkos kaina (rinkos kaina 84000,00 Lt, nustatyta 600000,00 Lt), į paskalbtas varžytines varžytinių dieną neužsiregistravo nė vienas asmuo. Darytina išvadą, kad suinteresuoto asmens (išieškotojo) argumentai dėl negalėjimo naudotis lėšomis, gautomis už iš varžytinių parduotą turtą, taip pat dėl pareiškėjų veiksmų (prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo padavimą) kilusias pasekmes – naujų varžytinių organizavimo, nepagrįsti, nes neatsižvelgiant į tai ar būtų buvęs pateiktas skundas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, varžytinės, juose neužsiregistravus nė vienam dalyviui nebūtų galėjusios įvykti, be to, mažai tikėtina, kad parduodamą turtą, atsižvelgiant į išieškotojo prašymą įvertinus daugiau nei 7 kartus didesne už rinkos verte, jis būtų buvęs parduotas per antrąsias varžytines. Labiau tikėtina, kad vykdomojoje byloje reikės tikslinti iš varžytinių parduodamo turto kainą, jį nustatant artimesne rinkos verte. Be to, atmetus pareiškėjų skundą, laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas yra panaikinamas.
Atsižvelgiant į virš išdėstytus argumentus, prašymas dėl įpareigojimo pareiškėjus pateikti 15000,00 Lt banko garantiją arba šios sumos įnešimo į teismo depozitinę sąskaitą galimų DnB NORD banko nuostolių užtikrinimui yra netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95, 107, 147, 290, 291, 512, 513, 681, 682, 704 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjų G. D. ir L. D. skundo netenkinti.
Panaikinti 2011-08-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje 0010/11/02457 sustabdymą.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/11/02457 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Pareiškėjams G. D. ir L. D. skirti kiekvienam po 500,00 Lt baudą valstybės naudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Asmuo, kuriam paskirta bauda gali per 14 dienų nutarties priėmimo prašyti teismo paskyrusio baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
Netenkinti suinteresuoto asmens AB DnB NORD bankas prašymo dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Dobrovolskis