Administracinė byla Nr. A-1811-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03568-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. PS1-1061 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo NMA, nuo (duomenys neskelbtini) ėjo NMA (duomenys neskelbtini) pareigas. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, teigė, kad jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimą NMA Audito skyrius informaciją rinko ir ją nepagrįstai vertino, pareiškėjo atžvilgiu teikė neigiamą nuomonę, kuris neturi tokios funkcijos.

3.       Pareiškėjas teigė, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – pareiškėjui paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) nuostatas, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta be Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) sprendimo. Išvados dėl tariamų viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimų padarytos nesilaikant nuoseklios VTEK praktikos, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

4.       Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo neįvertinti jo paaiškinimuose nurodyti argumentai, neatsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę šalinančias aplinkybes, pasiremta neobjektyviais, tikrovės neatitinkančiais NMA darbuotojų liudijimais. Pareiškėjas teigė, jog prieš jį buvo vykdomas (duomenys neskelbtini), kaip viena iš priemonių susidoroti su pareiškėju.

5.       Dėl padaryto procedūrinio pažeidimo, t. y. paskirtos tarnybinės nuobaudos nesant VTEK sprendimo pareiškėjas paaiškino, kad pagal VTEK įstatymo nuostatas tyrimą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo savo iniciatyva gali atlikti ir institucija ar įstaiga, kurioje asmuo dirba. Kaip numato VTEKĮ 24 straipsnio 3 dalis, įstaiga, atlikusi tyrimą, privalo apie patikrinimo rezultatus informuoti VTEK, ir VTEK, įvertinusi subjektų atlikto tyrimo medžiagą ir abejodama dėl galimo netinkamo VPIDVTĮ nuostatų taikymo, per vieną mėnesį nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos gali nuspręsti pati atlikti tyrimą. Taigi, pareiškėjo teigimu, tik VTEK turi išimtinę teisę vertinti atlikto patikrinimo išvadą. Abejodama dėl galimo netinkamo VPIDVTĮ nuostatų taikymo, VTEK gali nuspręsti pati atlikti tyrimą ir konstatuoti, ar asmuo pažeidė VPIDVTĮ, bei priimti vieną iš sprendimų, numatytų VTEK 30 straipsnyje. Šiuo atveju NMA direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. PS1-857 sudarytos komisijos (toliau – ir tyrimo komisija) 2020 m. rugsėjo 18 d. išvada Nr. VT-10 apie tyrimo rezultatus (toliau – ir Išvada) VTEK buvo nusiųsta 2020 m. rugsėjo 24 d. kartu su Įsakymu, kas patvirtina, kad NMA direktorius pareiškėjui skyrė nuobaudą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo, neturėdamas nei VTEK pateikto pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos įvertinimo, nei VTEK sprendimo, jog pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ. Dėl ko akivaizdu, kad NMA nesilaikė VPIDVTĮ ir VTEKĮ įtvirtintos tvarkos bei netinkamai atliko galimai padaryto pažeidimo tyrimo ir vertinimo procedūras, piktnaudžiaudama turimomis teisėmis viršijo jai suteiktus įgaliojimus, pažeidė įstatymais VTEK suteiktą kompetenciją vertinti galimai padarytą pažeidimą, todėl skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, turi būti ištirtos ir įvertintos visos su konkretaus asmens funkcijų vykdymu ar jų nevykdymu susijusios aplinkybės, o ne tik ta informacija ar duomenys, kurie palankūs tarnautojo atsakomybei pripažinti. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta – pareiškėjo veiklos tarnybinio patikrinimo Išvada parengta, neatsižvelgus į pareiškėjo nurodytus argumentus, objektyviai neištyrus visų ginčui reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad buvo padaryta neteisėta veika, kurios pagrindu jam galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda.

7.       Ginčydamas skundžiamą Įsakymą, pareiškėjas teigė, jog jis nepadarė pažeidimo pavėluotai viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodydamas duomenis apie uošvį R. Š.. Pareiškėjas paaiškino, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas duomenis apie uošvį R. Š., kuris teikia paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas ir deklaruoja išmokas, viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodė tik 2019 m., nors santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šią situaciją tyrimo komisija vertino kaip VPIDVTĮ pažeidimą. Tačiau savo paaiškinimuose pareiškėjas buvo nurodęs, jog savo uošvį R. Š. į privačių interesų deklaraciją įtraukė 2019 m., nes tik tada sužinojo, kad jis yra paramos gavėjas. Paaiškinimuose buvo detalizuota, jog pareiškėjas su uošviu nepalaiko artimų ryšių, su juo tiesiogiai nebendrauja, tad apie jo vykdomą papildomą ūkinę veiklą ar finansinius reikalus jam kurį laiką nebuvo žinoma, o sudarydamas santuoką, be informacijos apie pagrindinę darbovietę, nežinojo, kad uošvis teikia paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas ir deklaruoja išmokas. Nepaisant to, tyrimo komisija pareiškėjo nurodytų aplinkybių netyrė ir Išvadoje dėl jų nepasisakė, o tai reiškia, kad pareiškėjo argumentai buvo nevertinti bei neatsižvelgta į tai, jog pareiškėjas duomenis apie uošvį deklaravo savo iniciatyva, vos apie juos sužinojęs, dar gerokai iki tarnybinio patikrinimo pradžios.

8.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nors jo elgesys vertinamas pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią VPIDVTĮ redakciją, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio VPIDVTĮ nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo yra pasikeitusios. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad VTEK nepradeda tyrimo, jeigu iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamasis asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus (VTEK surenka ar paprašo pateikti papildomą informaciją) surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto. Šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad VTEK, spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą, gali išsiųsti skundžiamajam asmeniui raginimą deklaruoti konkrečius privačius interesus. Taigi, anot pareiškėjo, nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame VTEKĮ nustatytas reglamentavimas švelnina pareiškėjo teisinę padėtį, todėl ginčo situacijoje turėjo būti taikomas lex benignior retro agit (lot. įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) principas ir pavėluotas informacijos apie pareiškėjo uošvį deklaravimas negalėjo būti laikomas VPIDVTĮ pažeidimu, dėl kurio galėtų kilti pareiškėjo tarnybinė atsakomybė.

9.       Pareiškėjas teigė, kad nepadarė pažeidimo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodydamas duomenų apie uošvę V. Š. ir sesers vyrą J. J.. Dėl duomenų apie uošvę V. Š. ir sesers vyrą J. J. pateikimo jis nurodo, jog jis į viešųjų ir privačių interesų deklaraciją nebuvo įtraukęs uošvės ir svainio, kadangi jam nebuvo žinoma, kad šie asmenys yra pateikę paraiškas paramai gauti. Pareiškėjas savo paaiškinime pažymėjo, jog su uošve, taip pat ir svainiu nepalaiko artimų ryšių, su jais tiesiogiai nebendrauja, tad apie jų vykdomas papildomas ūkines veiklas ar finansinius reikalus jam nebuvo žinoma. Akivaizdu, kad neturėdamas duomenų, jog atsirado aplinkybių, kurios galėtų sukelti su uošvės ir svainio pateiktomis paraiškomis susijusį interesų konfliktą, pareiškėjas objektyviai negalėjo dėl jų pateikti viešųjų ir privačių interesų deklaracijos patikslinimo. Toks aiškinimas atitinka galiojantį teisinį reguliavimą, nes VPIDVTĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deklaruojančio asmens privačiais interesais nelaikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti su artimais asmenimis susiję duomenys, kurie deklaruojančiam asmeniui objektyviai negali būti žinomi. Išvadoje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nes iki paskutinės darbo dienos NMA nepatikslino viešųjų ir privačių interesų deklaracijos.

10.       Pareiškėjas nurodė, kad nepadarė pažeidimo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie žmonos pateiktą tiesioginių išmokų paraišką. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė viešųjų ir privačių interesų deklaravimo tvarką, nes savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie žmoną, kuri 2020 m. birželio 12 d. pateikė tiesioginių išmokų paraišką. Nesutikdamas su tokia išvada, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teisės aktuose nustatyta tvarka savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje deklaravęs žmoną J. K., nurodęs jos asmens duomenis, darbovietę, pareiškėjas deklaravo visus esamus ir galimus atsirasti su žmonos einamomis pareigomis ar vykdoma kita ūkine veikla susijusius privačius interesus. Remiantis pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų deklaracijos duomenimis, bet koks suinteresuotas asmuo galėjo suprasti, kad J. K. yra pareiškėjo sutuoktinė (jo artimas asmuo) ir jog jeigu jam atliekant tarnybines pareigas ar vykdant tarnybinį pavedimą prireiktų priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, susijusį su sutuoktine ar jos interesais, galėtų kilti interesų konflikto situacija. Taigi turi būti pripažinta, kad pareiškėjas visiškai įvykdė VPIDVTĮ 6 straipsnio reikalavimus, todėl konstatuoti pažeidimą nėra jokio teisinio pagrindo.

11.       Pareiškėjas pažymėjo, jog jis nepadarė pažeidimo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie juridinius asmenis – MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė privačių interesų deklaravimo tvarką, nes savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie ES paramą gaunančius (siekiančius gauti) juridinius asmenis, kurių dalyviai yra pareiškėjui artimi asmenys. Pasisakydamas dėl šio pažeidimo, pareiškėjas paaiškino, kad jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ atskirai nebuvo nurodytos, nes deklaracijoje buvo pateikti duomenys atitinkamai apie motiną R. K. ir seserį A. K.-J. dėl visų su jomis ir jų vykdomomis veiklomis susijusių privačių interesų visomis teisinėmis formomis – ir kaip fizinių asmenų, ir kaip visų pareiškėjui žinomų ir nežinomų bet kokios formos juridinių asmenų dalyvio ar vadovo. Taigi pareiškėjas deklaravo galimą savo viešų ir privačių interesų konfliktą su visais tiek jau įsteigtais, tiek ateityje įsteigsimais juridiniais asmenimis, tačiau šių paaiškinimų tyrimo komisija nevertino ir dėl jų plačiau nepasisakė. Atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad minėtų juridinių asmenų įsteigimo, taip pat sprendimo skirti jiems Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramą priėmimo metu (iki 2020 m. sausio 1 d.) galiojusioje VPIDVTĮ redakcijoje nebuvo nustatyta pareiga asmenims deklaruoti, kad artimi asmenys yra juridinio asmens dalyviai, reikalauta deklaruoti tik juridinius asmenis, kurių dalyvis yra deklaruojantis asmuo ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris. Dėl to viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje pateikęs duomenis apie savo motiną ir seserį, pareiškėjas tinkamai įvykdė VPIDVTĮ nuostatas.

12.       Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravimo pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad jam nebuvo žinoma apie šių juridinių asmenų kreipimąsi dėl paramos skyrimo (kadangi parama dar nebuvo skirta, nei motina, nei sesuo tokios informacijos pareiškėjui nepateikė). Kadangi tiek VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ NMA skirstomos ES paramos projektuose dar nedalyvavo – buvo kreipęsi dėl paramos skyrimo, tačiau VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo paraišką vėliau atsiėmė, o sprendimas dėl paramos skyrimo MB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo ir iki pat šio skundo pateikimo nėra priimtas, – pareiškėjui nekilo pareiga šiuos juridinius asmenis nurodyti savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmus pateiktą paraišką, ES paramos skyrimo šiam juridiniam asmeniui klausimas NMA net nebuvo sprendžiamas.

13.       Pareiškėjas teigė, kad nepadarė nusišalinimo pareigos pažeidimo svarstant jo sesers A. K.-J. klausimą. Savo paaiškinime jis nurodė, jog jis netvirtino Probleminių klausimų komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio darbotvarkės. Šią posėdžio darbotvarkę suderino laikinai NMA direktoriaus pareigas ėjęs J. V., kurį pareiškėjas žodžiu informavo, kad, vykdydamas VPIDVTĮ reikalavimus, nerengs, nesvarstys ir nepriims sprendimų dėl sesers A. K.-J. paraiškos. Atsižvelgęs į tai, laikinasis NMA vadovas J. V. susiklosčiusią situaciją išsprendė pavesdamas savo pavaduotojui T. O. pirmininkauti Probleminių klausimų komisijai svarstant jos posėdžio darbotvarkės 13 klausimą dėl A. K.-J. paraiškos, o siekiant užtikrinti procedūrinių veiksmų operatyvumo principo įgyvendinimą, NMA vadovas nutarė organizuoti vieną posėdį, o ne du. Šios aplinkybės patvirtina, kad tariamas pažeidimas dėl Probleminių klausimų komisijos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo nebuvo padarytas. Pareiškėjas tiek raštu (per NMA dokumentų valdymo sistemą), tiek žodžiu supažindino tiesioginius vadovus su savo privačių interesų deklaracija. Kadangi įstatyme nėra nurodyta, kokia forma ir būdu turi būti pareikštas nusišalinimas, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo padarytas žodinis pranešimas buvo tinkamas ir negali būti laikomas VPIDVTĮ nustatytos pareigos pažeidimu.

14.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nepadarė nusišalinimo pareigos pažeidimo svarstant klausimą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas paaiškino, kad jis savo tiesioginį vadovą (tuometinį NMA direktorių E. B.) žodžiu buvo informavęs, jog komitete bus svarstoma MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja pareiškėjo sesuo, pateikta paraiška ir kad pareiškėjas nusišalina nuo bet kokių sprendimų, susijusių su pirmiau nurodytu jo sesers vadovaujamu juridiniu asmeniu, rengimo, svarstymo ir priėmimo ar kitų tarnybinių pareigų atlikimo. Kadangi E. B. tokį pareiškėjo nusišalinimą priėmė, tai pastarasis pagrįstai tikėjosi, kad tinkamai įgyvendino VPIDVTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Aplinkybę, jog pareiškėjas realiai nusišalino ir neatliko jokių veiksmų, susijusių su MB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos svarstymu, patvirtina ir komiteto 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. protokolai.

15.       Pareiškėjas teigė, kad jis nepadarė pažeidimo priimdamas sprendimus dėl jo močiutės J. S. pateiktos paraiškos, nes pažeidimo padarymas grindžiamas išimtinai tik neatskleisto NMA tarnautojo liudijimais, kuriuose yra daug neatitikimų ir netikslumų, nurodytos neegzistavusios aplinkybės, tendencingi subjektyvūs vertinimai, todėl šie liudijimai turėtų teismo būti pripažinti kaip netinkamas pagrindas pareiškėjo pažeidimui konstatuoti. Pareiškėjui nebuvo atskleista, kokie tiksliai darbuotojai teikė paaiškinimus tyrimo komisijai, taip pat jis nesupažindintas su visu Išvadoje minimų paaiškinimų tekstu, tačiau iš nurodytų citatų galima daryti prielaidą, kad tai vieno darbuotojo pateiktų liudijimų / subjektyvaus situacijos vertinimo ištraukos, šiam darbuotojui kitų darbuotojų papasakotų jų atliktų veiksmų asmeninis vertinimas. Išvadoje nurodytos tikrovės neatitinkančios, realiai nevykusios aplinkybės, kad pareiškėjas nėra bandęs paveikti NMA priimamų sprendimų dėl močiutės paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini), su NMA darbuotojais nevykdė pokalbių dėl šio projekto, o pranešime cituojami neįvardintų asmenų prisiminimai jam nėra žinomi ir neturi jokio realaus pagrindo. Visus veiksmus dėl pareiškėjo močiutės paraiškos įvertinimo, pasiūlymų patikslinimo atliko už tokių funkcijų atlikimą atsakingi NMA darbuotojai (N. S., V. A., G. B., E. K.), pareiškėjas į jų veiklą nesikišo. Pareiškėjo teigimu, Išvadoje cituoti neįvardinto NMA darbuotojo paaiškinimai neatitinka patikimumo kriterijaus ir dėl to jie negali būti pripažįstami tinkamu įrodymu dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės.

16.       Pareiškėjas pabrėžė, kad tinkamai laikėsi NMA vidinių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, NMA vidinių teisės aktų nuostatos konkrečių pareigų nenustato, yra bendro pobūdžio. Dėl to jos negalėjo būti pripažintos tinkamu teisiniu pagrindu tarnybinės nuobaudos skyrimui.

17.       Pareiškėjas teigė, jog neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip jo nepriekaištingos reputacijos išnykimas. Visi atvejai, kuriems esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje, kurioje pateiktas baigtinis tokių atvejų sąrašas. Šiuo atveju pareiškėjas neatitinka nei vienos iš pirmiau nurodytame straipsnyje pateiktų sąlygų (jis nebuvo pripažintas kaltu dėl VTĮ nurodytų nusikaltimų ar nusižengimų, Išvados parengimo dieną nebuvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir pan.), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad jo reputacija nėra nepriekaištinga.

18.       Pareiškėjas akcentavo, jog jam buvo netinkamai taikyta tarnybinė atsakomybė ir nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygos. Nurodyti jo argumentai patvirtina, kad nebuvo jo neteisėtų veiksmų – būtinos sąlygos, dėl kurios galėtų kilti pareiškėjo tarnybinė atsakomybė. Tariamas pareiškėjo pažeidimas nepagrįstai buvo pripažintas šiurkščiu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų bent vienos iš VPIDVTĮ 23 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą, todėl NMA neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo veiksmus vertinti kaip šiurkštų VPIDVTĮ pažeidimą. Atsakovas objektyviai nevertino pareiškėjo veiksmų, tačiau tikslingai siekė skirti jam griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

19.       Teismui teiktuose 2021 m. gruodžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė galutinę nutartį administracinėje byloje Nr. A-2672-520/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2020-0), kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas paaiškino, kad tyrimo komisijos Išvadoje, sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės buvo nurodyta, jog pareiškėjui per paskutinius metus buvo skirta ir yra galiojanti tarnybinė nuobauda – papeikimas – už panašaus pobūdžio nusižengimą (įstatymų ir NMA vidinių tvarkų nesilaikymą). Ši aplinkybė NMA vertinta kaip rodanti pakartotinumą nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pripažinta pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pirmiau nurodyta pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda buvo panaikinta, taigi išnyko Išvadoje nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurios pagrindu ginčijamu Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Ši aplinkybė reikšminga tuo aspektu, kad nesant jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, net jei ir būtų nustatyti jo neteisėti veiksmai, nebūtų jokio teisinio pagrindo jam skirti pačią griežčiausią nuobaudą – atleidimą. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nepadarė Išvadoje nurodytų pažeidimų, todėl tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai. Be to, jei ir būtų pripažinta, jog buvo padaryta viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų, jie turėtų būti vertinami kaip formalūs, nesukėlę jokių neigiamų padarinių, tuo labiau neatitinkantys Išvadoje nurodomo sunkaus pažeidimo statuso.

20.       Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog skiriant tarnybinę nuobaudą nuo joje nurodytų pareiškėjo veiksmų / neveikimo buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nesant jokių joje nustatytų išimčių, pateisinančių ilgesnio termino taikymą, pareiškėjui jokia tarnybinė nuobauda objektyviai negalėjo būti paskirta. Teismas pabrėžė, kad šis 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, t. y. jis negali būti atnaujintas ar pratęstas, o pasibaigus šiam terminui nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytą tarnybinį nusižengimą. NMA dar atlikdama tarnybinį patikrinimą žinojo, jog buvo praleistas naikinamasis terminas, tačiau į tokį grubų pažeidimą neatsižvelgė ir vis tiek skyrė pareiškėjui papeikimą. Pareiškėjo pateiktame skunde, paskirdama ginčijamą nuobaudą – atleidimą iš pareigų – NMA taip pat padarė šiurkštų procedūrinį pažeidimą.

21.       Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.  

22.       Atsakovas nesutiko, kad pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. NMA pareiškėjo pažeidimų tyrimą atliko vadovaudamasi VTĮ nustatytomis taisyklėmis ir terminais, kuriuos būtų praleidusi, jeigu būtų derinusi išvadą su VTEK. Be to, nei vienas teisės aktas nenumato pareigos įstaigai derinti valstybės tarnautojo pažeidimo tyrimą su VTEK ar pirma gauti VTEK sprendimą dėl privačių interesų derinimo deklaravimo pažeidimų. Atsakovas paaiškino, jog rengdamas Išvadą, jokių procedūrinių pažeidimų neatliko, taip pat iš Išvados turinio akivaizdu, kad atliekant tyrimą, buvo išanalizuota tyrimo metu surinkta informacija, nurodytų teisės aktų nuostatos, pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, ir atitinkamai teisėtai ir pagrįstai konstatuoti pažeidimai. Dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų atsakovas nurodė:

23.       Pirmu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. NMA nurodė, kad pareiškėjo uošvis R. Š. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas teikia ir išmokas deklaruoja nuo 2010 m., galimo interesų konflikto atsiradimo momentas yra darbuotojo santuokos sudarymo momentas (duomenys neskelbtini), uošvį prie ryšių su fiziniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, darbuotojas deklaravo tik 2019 m., t. y. neužtikrino VPIDVTĮ numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme. Nors pareiškėjas savo nusižengimo sunkumą sąmoningai siekia nuvertinti sušvelnėjusia VPIDVTĮ redakcija, kuri galioja nuo 2020 m. sausio 1 d., tačiau NMA atlikto tyrimo metu pareiškėjo elgesys buvo vertinamas pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią redakciją. Pažeidimo darymo metu, pareiškėjas privalėjo vykdyti savo pareigą ir deklaruoti interesus, dėl kurių gali kilti konfliktas, ir neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad pažeidimą jis gali daryti dėl galbūt ateityje švelnesnės VPIDVTĮ redakcijos, kurios taikymas padės išvengti tarnybinės atsakomybės.

24.       Antru pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra pareiškėjo mama R. K.. Ši mažoji bendrija nėra deklaruota pareiškėjo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 20 d. skirta parama (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo prašymas pateiktas 2020 m. gegužės 21 d.

25.       Trečiu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. NMA teigimu, MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra deklaruota pareiškėjo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gauna ES paramą (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)), o MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra pareiškėjo sesuo A. K.-J.. NMA pabrėžė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ parama skirta 2019 m. vasario 20 d., kai pareiškėjas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, ir jam nedeklaravus bei nenusišalinus nuo ryšių su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas neužtikrino VPIDVTĮ numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir atitinkamai galėjo būti daroma tiesioginė ir netiesioginė įtaka paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

26.       NMA nesutiko su pareiškėjo argumentais, kuriuose teigiama, kad informacija apie juridinius asmenis, jų dalyvius viešai skelbiama internete, todėl visi norintys ją gali sužinoti www.rekvizitai.lt, ir atitinkamai jam deklaravus mamą ir sesę, automatiškai visiems suinteresuotiems asmenims tapo žinoma, jog dėl šių fizinių ir juridinių asmenų valdomų, vadovaujamų ar dalyvaujančių juridiniuose asmenyse, asmenų gali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas. Atsakovas pažymėjo, kad NMA dirba daugiau nei 700 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, todėl tokie patikrinimai būtų neįmanomi. Be to, pareiškėjas klaidingai aiškina jam kilusią pareigą deklaruoti interesus, dėl kurių gali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas, kurią nori perkelti NMA.

27.       Ketvirtas pažeidimas konstatuotas dėl pažeistų procedūrinių reikalavimų, pasirašant NMA Probleminių klausimų komisijos protokolą, jame esant nekorektiškai informacijai, taip pat dėl nusišalinimo pareigos nesilaikymo ir dėl tiesioginio vadovo neinformavimo, kurie kartu priskiriami prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio modelio ir laikytini tęstiniu pažeidimu. NMA paaiškino, jog Probleminių klausimų komisijos posėdžio protokole (duomenys neskelbtini) Nr. BR22-22, nurodyta, kad į darbotvarkę buvo įtrauktas ir svarstomas klausimas Nr. 13 „Dėl pareiškėjos A. K.-J. prašymo pakeisti 2018 m. birželio 1 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenis“. Posėdis vyko (duomenys neskelbtini) (pirmadienį), todėl pareiškėjas, kaip pirmininkas, posėdžio darbotvarkę, kurioje įtrauktas jo sesers prašymo svarstymas, turėjo būti matęs ir su ja susipažinęs bei patvirtinęs vėliausiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad deklaruotų interesų konfliktą ir nusišalintų. Be to, patikrinus tiek NMA DVS nusišalinimų registrą, tiek KDS, kuris pradėtas naudoti nuo 2019 m. sausio 1 d., jokių pareiškėjo dokumentų ar informacijos dėl nusišalinimų pateikimo nenustatyta. Nors pareiškėjas ir deklaravo sesers, kaip paramą gaunančio asmens statusą deklaracijoje, tačiau viešai NMA nebuvo nusišalinęs nuo klausimų, susijusių su sesers teikta paraiška, ir neinformavo tiesioginio vadovo pagal teisės aktuose numatytą tvarką. Sesers ryšių su juridiniais asmenimis taip pat nedeklaravo.

28.       Penktas pažeidimas konstatuotas dėl nusišalinimo pareigos nesilaikymo, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. Projektų, pateiktų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir (ar) veiklas atrankos komiteto (toliau – ir Komitetas) (duomenys neskelbtini) posėdyje ((duomenys neskelbtini)) buvo svarstomas klausimas Nr. 17 „Dėl MB ,, (duomenys neskelbtini)“ projekto „MB ,, (duomenys neskelbtini)“ įkūrimas“ (paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini))“. Pareiškėjas, būdamas šio Komiteto narys – tuo metu (duomenys neskelbtini) ir dalyvavęs minėtame Komitete, turėjo būti ir deklaravęs, ir šiuo atveju, tinkamai išviešinęs nusišalinimą nuo MB „(duomenys neskelbtini)“ projekto svarstymo bei sprendimo priėmimo, tačiau protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Komisijos nariui R. K. nusišalinus nuo MB „(duomenys neskelbtini)“ projekto svarstymo bei sprendimo priėmimo, būtų nepakankamas narių kiekis, todėl nutarta atidėti projekto svarstymą kitame Komiteto posėdyje. Pareiškėjas NMA nustatyta tvarka nenusišalino, tik klausimas buvo perkeltas į kitą Komiteto posėdį, kuriame pareiškėjas tiesiogiai nedalyvavo, tačiau galėjo įtakoti jam ir jo sesei palankaus sprendimo priėmimą. Komiteto posėdžio metu, vykusio (duomenys neskelbtini) (protokolo (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad 12 darbotvarkės klausimu „Dėl MB ,, (duomenys neskelbtini)“ projekto „MB ,, (duomenys neskelbtini)“ įkūrimas“ (paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini))“ buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo sesers projektui skirtinos paramos sumos, dėl kurios nebuvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini), kuomet pareiškėjas nenusišalino nuo klausimo dėl kvorumo. Nors pareiškėjas (duomenys neskelbtini) vykusio Komiteto posėdyje nedalyvavo, tačiau nei iki Išvados parengimo dienos, nei iki ankstesnio Komiteto posėdžio, nei pirmojo (duomenys neskelbtini) pranešimo įteikimo pareiškėjui į rankas dieną, nei (duomenys neskelbtini) papildomo pranešimo įteikimo pareiškėjui į rankas dieną, nei paskutinę NMA darbo dieną (duomenys neskelbtini) nebuvo nei deklaravęs, nei viešai nusišalinęs nuo su MB „(duomenys neskelbtini)“ susijusių klausimų/sprendimų priėmimo/svarstymo, taigi galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ paramos skyrimo.

29.       Šeštu pažeidimu konstatuotas valstybės tarnautojams keliamų principų, tokių kaip: nesavanaudiškumo, etikos, skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, nepriekaištingos reputacijos ir kt. valstybės tarnautojams privalomų elgesio principų, nesilaikymas, priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. NMA paaiškino, jog informacijos tikrinimo metu buvo gauta papildomos informacijos dėl pareiškėjo neetiško ir neskaidraus elgesio priimant sprendimus pareiškėjo močiutės J. S. teiktos paramos paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Nors pareiškėjas paaiškinime ir neigė kada nors bendravęs su kitais asmenimis dėl jam artimų asmenų teikiamų paraiškų, iš liudijimų matyti, kad bendravimo būta, jis apibūdintas kaip neetiškas, negarbingas, neprofesionalus elgesys. Taigi pareiškėjas demonstravo nesiskaitymą su darbdavio interesais ir savo elgesiu deklaravo abejingumą dėl jo atliekamų veiksmų, t. y. nedeklaravo ryšių, nors privalėjo, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo, nors privalėjo, elgėsi neetiškai ir diskreditavo valstybės tarnybą, menkino įstaigos įvaizdį, tokiais pasikartojančiais tęstiniais veiksmais kūrė sąlygas naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.

30.       Septintas pažeidimas konstatuotas, kadangi pareiškėjas neužtikino VTĮ, VPIDVTĮ ir kitų NMA vidinių teisės aktų laikymosi, elgėsi neetiškai darbuotojų, kurie vertino močiutės paraišką, atžvilgiu.

31.       Aštuntu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. Pareiškėjo žmona J. K. (duomenys neskelbtini) pateikė tiesioginių išmokų paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau per VPIDVTĮ numatytą terminą tuometinis (duomenys neskelbtini) neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino VPIDVTĮ numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

32.       Devintu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. NMA pažymėjo, kad pareiškėjo uošvienė V. Š. (duomenys neskelbtini) pateikė paramos ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietose paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau per VPIDVTĮ numatytą terminą pareiškėjas neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino VPIDVTĮ numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

33.       Dešimtu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra pareiškėjo mama R. K., (duomenys neskelbtini) pateikė paramos vietos projektams įgyvendinti pagal VPS (2014-2020) paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas per VPIDVTĮ numatytą terminą neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino VPIDVTĮ numatytos pareigos deklaruoti asmenis / santykius / ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

34.       Vienuoliktu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. NMA paaiškino, kad pareiškėjo sesuo A. K.-J. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kuri (duomenys neskelbtini) pateikė paramos ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau per VPIDVTĮ numatytą terminą pareiškėjas neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino VPIDVTĮ numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

35.       Dvyliktu pažeidimu konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo pareigos nesilaikymas, kuris kartu priskiriamas prie priešingo valstybės tarnybai sisteminio elgesio ir tęstinio pažeidimo sudėties. Pareiškėjo sesers A. K.-J. sutuoktinis J. J. (duomenys neskelbtini) pateikė tiesioginių išmokų paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau per VPIDVTĮ numatytą terminą pareiškėjas neatnaujino ir nepateikė šios informacijos savo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, t. y. neužtikrino VPIDVTĮ numatytos pareigos deklaruoti asmenis/santykius/ryšius, kurie gali kelti interesų konfliktą pareiškėjo tiesioginių pareigų ir funkcijų atlikimo metu paramos skyrimo ir administravimo svarstyme ir galėjo daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme.

36.       Tryliktu pažeidimu konstatuotas sistemiškas ilgalaikis piktybiškas nesilaikymas VPIDVTĮ reikalavimų dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo ir nedeklaravimo suponuoja išvadą, kad pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga, todėl asmuo neatitinka VTĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyto imperatyvaus reikalavimo – būti nepriekaištingos reputacijos, savo pasikartojančiais tęstiniais veiksmais kūrė sąlygas naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, nuolatos pažeidinėjo viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus, numatytus VPIDVTĮ ir kurie yra imperatyvaus pobūdžio. Atitinkamai sistemiškas pareiškėjo (ne)veikimas ne tik nedeklaruojant, bet ir nenusišalinant nuo sprendimų priėmimo, kurie gali/galėjo būti jam asmeniškai (artimiems asmenims, mamai, močiutei, žmonai, uošviams, sesei, sesers sutuoktiniui) palankūs, t. y. sąmoningai nedeklaruoti ryšių ir nenusišalinti nuo sprendimų, susijusių su artimųjų teikiamomis paraiškomis ir gaunama parama, priėmimo, yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo vardu.

37.       Teismui 2021 m. gruodžio 31 d. teiktuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui buvo skirta 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. PS1-594 dėl to, kad pareiškėjas, 2019 m. liepos 5 d. nepatvirtinęs darbuotojui P. I. leidimo vykti į vienos dienos komandiruotę (2019 m. liepos 8 d.), tinkamai neatliko jam pavestų funkcijų – pažeidė pareigybės aprašymo 2, 5.1. ir 5.10 punktų nuostatas; VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 1, 4 ir 6 punktus; NMA darbo reglamento 104 punktą; NMA direktoriaus įsakymo dėl komandiruočių 1.1 punktą; NMA bendrųjų pavadavimo nuostatų 5 ir 6 punktus. Tačiau pirmosios instancijos teismas panaikino įsakymą Nr. PS1-594, padaręs išvadą, jog NMA, skirdama minėtą tarnybinę nuobaudą, pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, nes pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda pareiškėjui turėjo būti paskirta per naikinamąjį 6 mėnesių terminą nuo pareiškėjo neteisėtų veiksmų atlikimo/neatlikimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įsakymo dėl pirmosios tarnybinės nuobaudos panaikinimo dėl praleisto 6 mėnesių termino tarnybinei nuobaudai skirti, bet įsakymas dėl pirmosios tarnybinės nuobaudos buvo panaikintas ne dėl tarnybinės nuobaudos nepagrįstumo, o visai kitais pagrindais – dėl praleisto termino jai skirti. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad savo esme pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, yra nustatytos ir turi būti vertinamos. Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbu atkreipti dėmesį į patį tarnybinio nusižengimo turinį, o ne formaliąją pakartotinumo pusę, kaip neva sunkinančią tarnybinio nusižengimo aplinkybę. Atsakovas akcentavo, jog antroji tarnybinė nuobauda, kurios teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, ir sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų buvo priimtas ne kaip antroji tarnybinė nuobauda, kuriai egzistuojant valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas iš pareigų, kaip padaręs antrą pažeidimą per paskutinius 12 mėnesių (VTĮ 33 straipsnio 4 dalis), o kaip padarius šiurkštų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas antrasis tarnybinis nusižengimas skyrėsi nuo pirmojo tiek savo esme, tiek pobūdžiu.

 

II.

 

38.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

39.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

40.       Teismas nustatė, kad:

40.1.                      2020 m. birželio 8 d. NMA direktorius gavo elektroninį laišką iš „(duomenys neskelbtini)“ informacijos skyriaus vedėjo, kuriame teiraujamasi, ar pareiškėjas nusišalino skirstant paramą jo šeimos narių, artimųjų, pažįstamų paraiškoms, ar pareiškėjui buvo skirtos tarnybinės nuobaudos (2 t., b. l. 160).

40.2.                      NMA direktorius pavedė užduotį NMA Audito skyriaus patarėjai, atliekančiai skyriaus vedėjo funkcijas, įvertinti informaciją, gautą 2020 m. birželio 8 d. (2 t., b. l. 163).

40.3.                      2020 m. birželio 25 d. NMA Audito skyrius surašė tarnybinį pranešimą dėl informacijos įvertinimo Nr. BR9-56 (2 t., b. l. 164–165), kuriame siūloma atlikti detalesnį patikrinimą.

40.4.                      NMA Personalo skyrius 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjui surašė pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-10 (toliau – ir Pranešimas), kuriame paprašė pareiškėjo pasiaiškinti dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų (1 t., b. l. 20–24).

40.5.                      NMA direktorius 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. PS1-857 sudarė komisiją dėl tolimesnio pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir perdavė šį tyrimą atlikti Komisijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) (2 t., b. l. 117).

40.6.                      NMA direktorius 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. PS1-887 pakeitė įsakymą dėl Komisijos sudarymo (2 t., b. l. 118).

40.7.                      2020 m. rugpjūčio 5 d. Komisija surašė papildomą pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-11 (toliau – ir Papildomas pranešimas), kuriame paprašė pareiškėjo pasiaiškinti dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų (1 t., b. l. 30–36). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pateikė 2020 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimą (1 t., b. l. 25–29) į 2020 liepos 3 d. Pranešimą Nr. PS9-10, kuris NMA gautas 2020 m. rugpjūčio 12 d., ir pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimą (1 t., b. l. 37–38) į 2020 m. rugpjūčio 5 d. Papildomą pranešimą Nr. PS9-11, kuris NMA gautas 2020 m. rugpjūčio 21 d. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Komisija paprašė NMA direktoriaus pratęsti terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui (1 t., b. l. 103). 2020 m. rugsėjo 4 d. Komisija paprašė NMA direktoriaus pratęsti terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui (1 t., b. l. 119).

40.8.                      Komisija 2020 m. rugsėjo 18 d. surašė Išvadą (1 t., b. l. 39–52), kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas. Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (1 t., b. l. 17). 

41.       Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo suformuluotą reikalavimą, nagrinėjamoje byloje analizavo ir vertino, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo atlikta tinkamai, ar paskirta proporcinga tarnybinė nuobauda. Teismas nurodė, kad skunde nurodoma daug teiginių apie psichologinį spaudimą, darbo organizavimą, (duomenys neskelbtini), tačiau teismas tyrė tik tarnybinės nuobaudos teisėtumo klausimą. Teismas analizavo, ar pareiškėjas padarė jam inkriminuotus tarnybinius nusižengimus.

42.       Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias VTĮ nuostatas (2 str. 5 d., 3 str., 4 str. 1 d., 16 str., 32 str. 1 d.), VPIDVTĮ nuostatas (3 str. 2 d., 4 str. 1 d., 5 str., 6 str. 1 d. 7 p., 11 str.), NMA nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų“ (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.) (toliau – ir NMA nuostatai) nuostatas (13 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

43.       Teismas, aptardamas Aprašo nuostatas (19 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atmetė pareiškėjo argumentus, kad tarnybinė nuobauda už VPIDVTĮ pažeidimus gali būti skirta tik pažeidimą nustačius VTEK ir tik tie atvejai, kurie VPIDVTĮ nurodyti prie šiukščių pažeidimų, gali būti pagrindas pripažinti tarnybinius nusižengimus šiurkščiais. Teismo vertinimu, tarnybinė nuobauda už VPIDVTĮ pažeidimus gali būti skirta tiek po VTEK tyrimo, tiek be jo, kai tokį sprendimą priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ir šis sprendimas yra motyvuotas teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas turi būti panaikintas dėl to, jog tyrimą buvo pavesta atlikti Audito skyriui, nes jam tokios funkcijos nėra būdingos. Teismas pažymėjo, kad šis argumentas (pavedimas Audito skyriui) neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti Personalo skyriui, o Audito skyrius tik iš pradžių aiškinosi aplinkybes.

44.       Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisijai vadovavęs T. O. negalėjo tirti aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (ne)pasirašymu, nes tai susiję ir su jo atsakomybe už protokolo pasirašymą. Taigi siekiant nepriklausomo epizodo tyrimo turėjo būti paskirtas arba kitas visos Komisijos vadovas, arba šis epizodas nevertintas Komisijos vadovo T. O.. Todėl teismas šį epizodą pašalino iš pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų, nes jo tyrime padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – jį tyrė ir vertino su epizodu betarpiškai susijęs asmuo, kuris taip pat buvo atsakingas už protokolo pasirašymą. Teismas pažymėjo, kad kitų epizodų tyrime nenustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie lemtų procedūros neteisėtumą.

45.       Teismas pareiškėjo argumentus apie nežinojimą, kad jo uošvis gauna NMA paramą, atmetė kaip gynybinę versiją. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina situaciją, kad santuokos sudarymo datos nelaiko data, kada jis turėjo sužinoti ir deklaruoti šį ryšį, nekeičia situacijos vertinimo ir neįteisina pareiškėjo neveikimo. Tačiau teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcija keičia pareiškėjo atliktos veikos teisinį vertinimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas patikslino savo deklaraciją ir 2019 m. nurodė uošvį. Duomenų, kad pareiškėjas šiuo aspektu pateko į interesų konflikto situaciją, byloje nėra. Taigi teismas padarė išvadą, kad šis pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas pažeidžiant VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus (pirmas pažeidimas).

46.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšių su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 7 punkto reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2 papunkčius, NMA darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų NMA direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (toliau – ir Etikos taisyklės) 5.5 ir 11 papunkčius, NMA skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį, NMA Personalo politikos, patvirtintos NMA 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. BR1-187 (toliau – ir Personalo politika) 69 ir 70 punktus.

47.       Teismas sutiko su atsakovo vertinimu – byloje nėra rašytinių įrodymų apie pareiškėjo nusišalinimą, o žodinių nusišalinimų teismas nelaikė skaidriais ir atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, todėl konstatavo, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) Komiteto posėdyje nenusišalindamas nuo klausimo Nr. 17 „Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ projekto „MB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimas“, pažeidė VPIDVTĮ 11 straipsnį 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29 „Dėl departamentų, skyrių nuostatų ir darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir NMA darbo reglamentas) 50–51 punktus, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.4 papunktį, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, NMA Projektų, pateiktų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir (ar) veiklas atrankos komiteto (toliau – ir Komiteto darbo reglamentas) 5 punktą, Personalo politikos 69 ir 70 punktus.

48.       Dėl esminių procedūrinių pažeidimų teismas pripažino, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kuris įvardintas kaip nekorektiškai parengto posėdžio protokolo pasirašymas.

49.       Susipažinęs su byloje esančiais įrodymais ir išklausęs liudytojų parodymus teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjas nenusišalinęs patvirtino Probleminių klausimų komisijos, kurios pirmininkas buvo, darbotvarkės klausimą dėl savo sesers A. K.-J.. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas netvirtino darbotvarkės, ėmėsi priemonių ją keisti ir t. t. Priešingai – visi įrodymai byloje patvirtina, jog posėdis įvyko kaip planuota, jame svarstyti visi 13 klausimų; atsakovas įrodė, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nenusišalino ir neišviešino tiesioginiam vadovui galimo interesų konflikto, susijusio su jo sesers klausimo svarstymu Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje.

50.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad žodinis nusišalinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad teisės aktų pažeidimas nėra ir negali būti pateisinamas įpročiu ar paplitusia praktika. Fiksavimas raštu yra tikslingai nustatytas teisės aktuose – jis leidžia užtikrinti skaidrumą ir užkerta kelią tokioms situacijoms, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje. Teismas nesirėmė liudytojų parodymais dėl žodinio nusišalinimo buvimo, nes pareiškėjas, liudytojas J. V. ir liudytojas T. O. pateikė kitokias, prieštaringas versijas. Rašytinių įrodymų apie pareiškėjo nusišalinimą byloje nėra. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nenusišalindamas patvirtinęs Probleminių klausimų komisijos posėdžio darbotvarkės klausimą dėl savo sesers A. K.-J. ir teisės aktų nustatyta tvarka nenusišalindamas ir neišviešindamas tiesioginiam vadovui galimo interesų konflikto, susijusio su jo sesers klausimo svarstymu Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje, pažeidė VPIDVTĮ 11 straipsnio reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA darbo reglamento 50–51 punktus, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.4 papunktį, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. BR1-1088 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Probleminių klausimų komisijos darbo reglamentas) 8.3 papunktį, 45 ir 46 punktus ir Personalo politikos 69–70 punktus.

51.        Pasisakydamas dėl pareiškėjo šeštojo pažeidimo – už neetišką ir interesų konflikto požymių turintį elgesį su NMA darbuotojais, teismas nurodė, kad Išvadoje nurodomi epizodai su N. S. (dėl pareiškėjo močiutės paraiškos), G. B. (dėl vertinimo pokalbio, telefono paėmimo ir kt.) ir kt. atmetami kaip neįrodyti. N. S. paaiškinimų byloje nėra. G. B., D. B., D. G. rašytiniai paaiškinimai (2 t., b. l. 17–21) pateikti praėjus daug laiko po aprašytųjų įvykių, taigi jų patikrinti nėra galimybės. Liudytojomis apklaustos G. B., D. B., D. G. pateikė parodymus, kurie skiriasi nuo liudytojo E. K. parodymų. Esant tokiems prieštaravimams ir nesant kitų įrodymų – abejonės aiškinamos pareiškėjo naudai. Taigi teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas padarė šeštąjį jam inkriminuotą pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui atsakovo konstatuotas septintasis pažeidimas iš esmės yra ankstesnių pažeidimų įvertinimas (ryšių nedeklaravimo) NMA vidinių teisės aktų prasme. Jis neturi atskirų faktinių aplinkybių, todėl teismas jo atskirai nevertino.

52.       Teismas nurodė, kad pareiškėjui aštuntasis pažeidimas konstatuotas už tai, jog jo žmonai J. K. (duomenys neskelbtini) pateikus tiesioginių išmokų paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas per VPIDVTĮ nustatytą terminą neatnaujino savo Viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijos. Pareiškėjas teigė, kad ryšį su žmona deklaravo 2017 m., todėl papildomai deklaruoti jos pateiktą paraišką neturėjo pareigos. Teismas sutiko su tokia pareiškėjo pozicija, nes asmens / ryšio / santykio viešinimas buvo atliktas 2017 m.

53.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšių su V. Š. (pareiškėjo uošvienė) ir J. J. (pareiškėjo sesers vyras), pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 7 punkto reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2 papunkčius, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, NMA skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį, Personalo politikos 69 ir 70 punktus.

54.       Teismas nurodė, kad pareiškėjui dešimtasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, jog jis nedeklaravo ryšio su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra pareiškėjo mama R. K., o šis juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui vienuoliktasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, kad jis nedeklaravo ryšio su MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra pareiškėjo sesuo A. K.-J., o šis juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir su MB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 7 punkto reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2 papunkčius, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, NMA skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį, Personalo politikos 69 ir 70 punktus.

55.       Teismas pareiškėjui inkriminuotą tryliktąjį pažeidimą (sistemiškai ir piktybiškai nesilaiko VPIDVTĮ reikalavimų, toks elgesys yra neetiškas, nesuderinamas ir prieštaraujantis valstybės tarnybos etikos, skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo ir kt. principams, todėl pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga ir asmuo neatitinka VTĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų) pašalino iš jam inkriminuotų veikų sąrašo, nes pažeidimas neturi savarankiškos faktinės sudėties. Teismas pažymėjo, kad sistemiškumas yra svarbus sprendžiant dėl aukščiau įvardintų pažeidimų vertinimo, bet jis nesudaro savarankiško pažeidimo. Pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos atsakovas nepaneigė kitais įrodymais.

56.       Teismas pabrėžė, jog VTĮ 1 straipsnio, NMA vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. BR1-262 „Dėl Vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 1 punkto, Etikos taisyklių 2 ir 14 punktų, Personalo politikos 3.10 papunkčio ir 68 punkto pareiškėjas nepažeidė, todėl jas pašalino iš pareiškėjui inkriminuotų pažeistų teisės aktų sąrašo. Teismas nurodė, kad tai yra bendros nuostatos, kurios nustato programinius dokumentų tikslus, neformuluoja pareigų pareiškėjui.

57.       Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotus antrą, trečią, dalį ketvirtojo, penktą, devintą, dešimtą, vienuoliktą ir dvyliktą nusižengimus. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 7 punkto ir 11 straipsnio reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA darbo reglamento 50–51 punktus, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2, 1.4 papunkčius, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, Komiteto darbo reglamento 5 punktą, Probleminių klausimų komisijos darbo reglamento 8.3 papunktį, 45 ir 46 punktus ir Personalo politikos 69–70 punktus, NMA skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį. Kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo teismas nenustatė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo neteisėta veika nustatyta.

58.       Teismas pritarė atsakovo vertinimui, jog pareiškėjas neteisėtą veiką atliko tyčia: pareiškėjas žinojo / turėjo žinoti apie ryšius su juridiniais asmenimis, artimaisiais, kurie teikia paraiškas paramai gauti, tačiau jų nedeklaravo. Teismas pažymėjo, kad kai kuriuose epizoduose pareiškėjo kaltės forma pasireiškė „turėjo žinoti“ būdu (pavyzdžiui, dėl uošvienės ir svainio), o kituose „žinojo“ (pavyzdžiui, dėl motinos ir sesers vadovaujamų juridinių asmenų teikiamų paraiškų).

59.       Teismas taip pat padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių: neigiamas valstybės tarnybos įvaizdis, menkinamas valstybės tarnybos įvaizdis. Teismas nurodė, kad asmeniškai ar artimiesiems palankios situacijos kūrimo atsakovas neįrodė. Tačiau teismas pabrėžė, situacijos neatskleidimas, žodiniai nusišalinimai, dalyvavimas posėdžiuose, kur svarstomi susijusių asmenų prašymai, neatitinka visuomenės lūkesčių, akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis teisės ir moralės nuostatomis. Dėl to, kad pareiškėjas užėmė aukštas pareigas NMA, jo elgesys turėjo reikšmingą įtaką visos institucijos tarnautojų elgesiui, įstaigos reputacijai, prestižui.

60.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo paaiškinimai neįvertinti, dėl jų nepasisakyta, nurodydamas, jog tai paneigia Išvados turinys. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo aplinkybes, nedaro Įsakymo ir Išvados nemotyvuotų, neteisėtų ir nepagrįstų.

61.       Teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, nes jo padaryti pažeidimai vertinami kaip šiurkštūs. Teismas padarė išvadą, kad pavieniui pažeidimai nėra šiukštūs, tačiau jų gausa ir sistemiškumas rodo esminį skaidrumo principo pažeidimą pareiškėjui derinant viešuosius ir privačiuosius interesus. Pareiškėjo eitos pareigos lemia aukštesnių reikalavimų pareiškėjui kėlimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo padarytų pažeidimų gausa rodo, jog jis esmingai neatitinka skaidrumo reikalavimų, todėl pagrįstai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas konstatavo, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

62.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Išvados priėmimo metu galiojusi pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo panaikinta, niekaip nekeičia parinktos tarnybinės nuobaudos teisėtumo. Byloje nustatyti esminiai skaidrumo principo pažeidimai, kurie nėra suderinami su pareiškėjo eitomis pareigomis. Teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020 konstatavo, jog NMA pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui taikyti tarnybinę nuobaudą, ir nuobaudą panaikino tik dėl procedūrinių pažeidimų.

63.       Viską apibendrindamas teismas konstatavo, jog pareiškėjui paskirtas atleidimas iš tarnybos paskirtas pagrįstai už dėl kaltės padarytus tarnybinius nusižengimus, nėra per griežta tarnybinė nuobauda, todėl ją naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas nenustatė skundžiamo Įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

64.       Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti.

65.       Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

 

III.

 

66.       Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; jei teismas manytų, kad naujo sprendimo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

67.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

67.1.                      Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų padaręs bent vieną VTĮ nurodytą šiurkštų pareigų pažeidimą, tačiau paliko galioti tik už šiurkščius pažeidimus skiriamą tarnybinę nuobaudą, jos teisėtumą pagrįsdamas skaidrumo principo pažeidimu. Tokia išvada padaryta netinkamai taikant VTĮ nuostatas, pažeidžiant draudimą plečiamai aiškinti teisinę atsakomybę nustatančias teisės normas, paneigiant teisinio apibrėžtumo principą. Įstatymų leidėjas labai aiškiai apibrėžė atvejus, kada tarnautojui gali būti skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Kadangi pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tai, remiantis VTĮ 33 straipsnio 4 dalimi, jis galėjo būti atleistas iš pareigų tik nustačius pažeidimą, kuris gali būti pripažintas šiurkščiu. Baigtinis tokių atvejų sąrašas nurodytas VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje.

67.2.                      Teismas dalį atsakovo nustatytų pažeidimų pašalino iš pareiškėjui inkriminuotų veikų sąrašo, tačiau net ir sumažėjus tariamai neteisėtų veiksmų apimčiai (mastui) į tai neatsižvelgė, palikdamas galioti nepagrįstą ir neproporcingą tarnybinę nuobaudą. Palikdamas galioti tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų už pažeidimą, kuris VTĮ nereglamentuotas kaip šiurkštus, teismas ne tik peržengė savo kompetencijos ribas, bet ir pažeidė viešosios teisės principą, kad atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje naujoje VTĮ redakcijoje kaip tik buvo atsisakyta iki tol galiojusio nebaigtinio šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašo. Iš VTĮ pakeitimo projekto lydimųjų dokumentų matyti, kad tokiu pakeitimu buvo siekiama užkirsti teisę institucijos vadovui interpretuoti galimą valstybės tarnautojo pažeidimą ir taikyti sankciją – atleidimą iš užimamų pareigų. Tiek NMA sudarytos tyrimo komisijos Išvada, tiek skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paneigė tokį įstatymų leidėjo tikslą ir vien šis esminis materialiosios teisės normų taikymo pažeidimas sudaro atskirą skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą (ABTĮ 147 str.). Nebuvo įvertinta tai, kad tiek Išvadoje nurodyti 13 tariamų pažeidimų, tiek teismo nustatyti 7 pažeidimai negalėjo būti vienodai sunkūs ir nulemti vienodos atsakomybės taikymą. Atitinkamai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda negalėjo būti vienodai proporcinga tiek esant trylikai pažeidimų, tiek septyniems. Be to, nebuvo deramai įvertintas konkrečių pažeidimų turinys.

67.3.                      Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad didžioji dalis iš sprendime nustatytų pažeidimų, padaryti nedeklaruojant pareiškėjo artimų giminaičių arba jų valdomų juridinių asmenų, yra vienarūšiai, formalūs, nulemti arba pareiškėjo nežinojimo (devinto, dešimto, vienuolikto, dvylikto pažeidimo atvejais), arba skirtingo supratimo apie jam iš teisinio reguliavimo kylančias pareigas (antro, trečio pažeidimo atvejais), tačiau nesant tyčios ir nesukuriant jokio neteisėto elgesio sistemingumo. Skundžiamame sprendime teismo pateiktas perdėtai griežtas situacijos vertinimas pripažintinas neproporcingu, o palikta galioti tarnybinė nuobauda – pernelyg ribojančia pareiškėjo teises ir dėl to – naikintina.

67.4.                      Teismas deramai neįvertino pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu nurodytų reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad pažeidimo tyrimo komisijos pirmininku buvo paskirtas šališkas asmuo. Dėl komisijos pirmininko šališkumo ir suinteresuotumo buvo neužtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių ištyrimas ir parengta šališka Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta neteisėta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Tikrovės ir tyrimo medžiagos neatitinkantys tyrimo komisijos pirmininko liudijimai teisme taip pat galimai prisidėjo prie nepagrįsto teismo spendimo priėmimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad T. O., pirmininkaudamas Probleminių klausimų komisijai sprendžiant darbotvarkės 13 klausimą, buvo atsakingas ne tik už posėdžio protokolo šiuo darbotvarkės klausimu tinkamą parengimą, bet ir už tai, jog komisijos posėdyje nedalyvautų nariai, kuriems sprendžiant klausimą gali kilti jų viešų ir privačių interesų konfliktas (Probleminių klausimų komisijos darbo reglamento 45 p.). T. O. elgesys, kurį jis pats patvirtino teisme, įrodo, kad eidamas tyrimo komisijos pirmininko pareigas jis buvo šališkas, nes, viena vertus, buvo suinteresuotas paneigti savo paties veiksmų netinkamumą pirmininkaujant Probleminių klausimų komisijai sprendžiant 13 darbotvarkės klausimą bei pasirašant Probleminių klausimų komisijos (duomenys neskelbtini) protokolą 13 darbotvarkės klausimu, kita vertus, turėjo išankstinę nuomonę pareiškėjo atžvilgiu (dėl pareiškėjo (ne) tinkamumo eiti NMA (duomenys neskelbtini) pareigas) ir atlikdamas tyrimo komisijos pirmininko pareigas galėjo daryti (darė) įtaką kitų tyrimo komisijos narių apsisprendimui. Tyrimo komisijai, parengusiai Išvadą, kurios pagrindu NMA direktorius priėmė Įsakymą, vadovavo pirmininkas, dėl kurio nešališkumo ir objektyvumo kyla daug pagrįstų abejonių, tai sudarė pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą aktą ir patenkinti pareiškėjo skundą. To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas ir dėl tokio pažeidimo skundžiamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas.

67.5.                      Teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad pareiškėjas nedeklaravo privačių interesų apie dalies artimų asmenų (jų valdomų juridinių asmenų) gaunamą (siekiamą gauti) NMA administruojamą paramą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiga deklaruoti dalį asmenų galiojo tik 2–3 mėnesius (ši pareiga išnyko savaime, NMA priėmus sprendimą jiems neskirti paramos), o iki jos pasibaigimo pareiškėjas taip ir nesužinojo, kad tokia pareiga buvo atsiradusi. Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pažeidimai buvo sistemingi, esmingai neatitiko skaidrumo reikalavimų, dėl jų neteisingai pritaikyti šiurkštaus pažeidimo padariniai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į aplinkybes, patvirtinančias, kad nors pareiškėjas savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (padarė formalų pažeidimą), tačiau neturėjo jokio tikslo tyčia nuslėpti šią informaciją, juolab to nedarė sistemingai. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog jis pažeidė pareigą iškart žinoti (susižinoti) apie bet kokius ir bet kada atsiradusius jo artimųjų interesus, susijusius su NMA administruojama parama, ir kad tokios pareigos pažeidimas savaime nulėmė esminį skaidrumo pareigos pažeidimą. Pareiškėjo manymu, tokia išvada padaryta neatsižvelgus į NMA veiklos specifiką ir tinkamai neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. Sprendžiamo ginčo atveju, tiek V. Š., tiek VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo ES finansuojamuose projektuose (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmė pateiktą paraišką, o dėl V. Š. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ NMA priėmė sprendimus atmesti paraiškas), vadinasi, pagal VPIDVTĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareiškėjas neprivalėjo deklaruoti šių subjektų. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodyto reguliavimo apskritai nepasisakė. Pareiškėjas tiek tyrimo komisijai, tiek teismui paaiškino, kad į viešųjų ir privačių interesų deklaraciją nebuvo įtraukęs uošvės ir svainio, nes jam nebuvo žinoma, jog šie asmenys yra pateikę paraiškas paramai gauti. Kadangi su uošve, taip pat ir svainiu nepalaiko artimų ryšių, su jais tiesiogiai nebendrauja, tad apie jų vykdomas papildomas ūkines veiklas ar finansinius reikalus jam nebuvo žinoma.

67.6.                      Tiek tyrimo komisijos Išvadoje, tiek skundžiamame sprendime konstatuojant sistemingą skaidrumo principo pažeidimą sudaromas įspūdis, kad pareiškėjas nedeklaravo pirmiau nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, kaip gaunančių paramą subjektų, ir taip neatskleidė duomenų apie galimą viešų ir privačių interesų konfliktą. Aplinkybė, jog parama jiems nebuvo skirta, o galimas interesų konfliktas tęsėsi labai trumpai, tik kol buvo vertinama paraiška (per tą laiką pareiškėjas net nespėjo sužinoti, kad jo artimieji ar jų valdomi juridiniai asmenys kreipėsi dėl paramos skyrimo), yra esminė teismo pateiktą situacijos vertinimą (padaryti sistemingi itin šiurkštūs pažeidimai) keičianti aplinkybė, kuri nebuvo deramai įvertinta. Skundžiamame sprendime teismo išdėstyta pozicija neatitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, jos nepateisina teismo ne kartą paminėta aplinkybė apie pareiškėjo eitas aukštas pareigas. Teismo nebuvo įvertinta aplinkybė, jog apie jam artimų asmenų paraiškų pateikimą ar dalyvavimą ES paramą siekiančių gauti įmonių veikloje pareiškėjas iš Papildomo pranešimo Nr. PS9-11 sužinojo paskutinę savo darbo NMA dieną, tad nėra sąžininga ir protinga iš jo reikalauti, kad būtent šią dieną jis privalėjo patikslinti savo viešų ir privačių interesų deklaracijos duomenis. Juolab, kad galimas viešų ir privačių interesų konfliktas dėl dalies Išvadoje nurodytų subjektų jau buvo išnykęs (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmus pateiktą paraišką), tokiam veiksmui atlikti VPIDVTĮ nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, o pasibaigus tarnybai pareiga deklaruoti asmens privačius interesus išnyko. Nagrinėjamu atveju nei viena iš teisės aktuose įtvirtintų aplinkybių, galėjusių nulemti VPIDVTĮ pažeidimų vertinimą kaip šiurkščių, nebuvo nustatyta, dėl to nebuvo pagrindo taikyti būtent šiurkščių pažeidimų sukeliamus teisinius padarinius – skirti tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų. Pirmosios instancijos teismas šiurkštaus pažeidimo padarinius taikė akcentuodamas išimtinai tik skaidrumo principo pažeidimą, į kurį gali būti „sutalpinami“ bet kokie pažeidimai, taip paneigdamas ne tik VTĮ nuostatas dėl baigtinio šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašo, bet ir VPIDVTĮ nuostatas, kuriose pateiktas baigtinis sąrašas, kas gali būti laikoma šiurkščiu šio VPIDVTĮ pažeidimu.

67.7.                      Teismas netinkamai aiškino pareigą nusišalinti reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad nusišalinimas galėjo būti išreikštas tik raštu. Taip buvo plečiamai aiškinamos reikalavimus (o kartu ir atsakomybę už jų nesilaikymą) nustatančios teisės normos, nors toks aiškinimas neatitinka bendrosios taisyklės, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. VPIDVTĮ normose nėra imperatyviai nurodyta, kad nusišalinimas gali būti atliktas ir pripažįstamas tinkamu tik tuomet, kai tai padaroma raštu. Reikalavimas dėl rašytinės nusišalinimo formos nustatytas vidiniuose NMA aktuose – vadovaujantis NMA darbo reglamento 50 punktu, pranešimas apie nusišalinimą teikiamas per KDS Nusišalinimo registrą. Tačiau ir šis reikalavimas nėra absoliutus – pagal to paties NMA darbo reglamento 51 punktą, tais atvejais, kai nėra galimybės pranešti apie nusišalinimą per KDS, atsakingi asmenys informuojami žodžiu arba kitais dokumentais (posėdžio / susirinkimo protokolais, pranešimais ir pan.). Tiek pagal VPIDVTĮ, tiek pagal NMA darbo reglamento nuostatas, informacija apie nusišalinimą neprivalėjo būti pateikta išimtinai rašytine forma, dar daugiau, NMA darbo reglamentas tiesiogiai įtvirtino galimybę apie nusišalinimą informuoti atsakingus asmenis žodžiu. Pareiškėjas nusišalino bei nedalyvavo svarstant MB „(duomenys neskelbtini)“ paraišką ir toks nusišalinimas, priešingai nei sprendė teismas, atitiko visų ginčui aktualių teisės aktų reikalavimus, užtikrino NMA personalo politikos 69 punkto reikalavimą prieš pradedant vykdyti pavedimą informuoti NMA direktorių arba jo įgaliotą atstovą bei vykdytojus, kurie kartu dalyvauja pavedimo vykdyme, apie esamą interesų konfliktą ir NMA nustatyta tvarka nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje pavedimo vykdymo procedūroje. Teismas tinkamai neįvertino aktualių teisės aktų reikalavimų ir neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visetą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė Išvadoje nurodytą 5 pažeidimą.

67.8.                      Spręsdamas, ar pareiškėjas nusišalino nuo klausimų, susijusių su jo artimais asmenimis, rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškai neištyrė byloje esančių įrodymų, padarė byloje esantiems rašytiniams įrodymams prieštaraujančias išvadas ir taip neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo. Kadangi Probleminių klausimų komisijos darbo reglamente buvo numatyta tik komisijos narių nusišalinimo tvarka, o komisijos pirmininko nusišalinimas atskirai nebuvo reglamentuotas, tai pareiškėjas apie savo nusišalinimą J. V. pranešė įprasta įstaigoje nusistovėjusia tvarka – žodžiu, nurodė, kad sesers klausimas teikiamas svarstyti komisijos (duomenys neskelbtini) posėdyje, tačiau pareiškėjas nusišalina nuo bet kokių veiksmų, susijusių su jo sesers klausimu, ir nespręs dėl šio klausimo (ne) įtraukimo į komisijos posėdžio darbotvarkę. Šias esmines nusišalinimo aplinkybes patvirtino tiek pareiškėjas, tiek nešališkas, NMA jau nebedirbantis liudytojas J. V., o pareiškėjo nusišalinimo, pateikto tiesiogiai J. V., faktas byloje nepaneigtas jokiais kitais įrodymais. Teismo nurodyta aplinkybė, kad T. O. pateikė kiek kitokią jo paskyrimo pirmininkauti probleminių klausimų komisijos 13 darbotvarkės klausimui versiją, nepaneigia paties pareiškėjo nusišalinimo, pateikto J. V., fakto, o taip pat turėtų būti vertinama atsižvelgus į tikėtino T. O. šališkumo faktą. Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėjas nenusišalino nuo sesers klausimo įtraukimo į Probleminių klausimų komisijos darbotvarkę (su kuo pareiškėjas nesutinka), toks formalus pažeidimas negali būti pripažintas sukėlusiu bet kokias neigiamas teisines pasekmes, nes klausimo įtraukimas į darbotvarkę buvo nulemtas konkretaus teisinio reguliavimo ir negalėjo keistis priklausomai nuo to, koks subjektas tai darytų. Į šias aplinkybes nei tyrimo komisija, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Šiuo atveju daug svarbesnė aplinkybė, kad pareiškėjas nedalyvavo Probleminių klausimų komisijos posėdyje svarstant ir priimant sprendimą dėl jo sesers klausimo. Ta aplinkybė, kad kai kurie Probleminių klausimų komisijos nariai neprisiminė, ar pareiškėjas buvo išėjęs iš posėdžių salės, nesudarė pakankamo pagrindo teismui spręsti, kad Probleminių klausimų komisijos narių paaiškinimai buvo prieštaringi ar kad liko nepašalintos abejonės sprendimo skaidrumu. Tokia teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, prieštarauja bylos duomenims. Taigi išvadą, jog Probleminių klausimų komisijos narių paaiškinimai prieštaringi ir nepašalina pareiškėjo nusišalinimo formalumo, teismas padarė neturėdamas tam jokio objektyvaus pagrindo.

67.9.                      Savo išvadą, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilo neigiami padariniai, teismas pagrindė neteisingai nustatytomis faktinėmis ginčo aplinkybėmis dėl pareiškėjo tariamo nenusišalinimo ir dalyvavimo komitetui (komisijai) sprendžiant su pareiškėjo artimais giminaičiais susijusius klausimus. Kadangi tokie pažeidimai padaryti nebuvo, pripažintina, jog atlikdamas savo funkcijas pareiškėjas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių valstybės tarnybos įvaizdžiui. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų – privačių interesų nedeklaravimo ir nenusišalinimo nuo susijusių asmenų klausimų nagrinėjimo bei dėl to priimtas neteisėtas teismo sprendimas – pareiškėjo skundas nepagrįstai atmestas. Kadangi byloje buvo išklausyti liudytojai, surinkti reikšmingi įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo veiksmų tinkamumą, jie tirti teismo posėdyje ir šalys turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, tai pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo nustatytus pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus ištaisyti ir galutinį sprendimą priimti apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 145 str. 2 d.).

68.       Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

69.       Atsakovas atsiliepime nurodo faktines bylos aplinkybes. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

69.1.                      Dėl nustatytų pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų masto ir vertinimo bei tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš darbo – proporcingumo pažeidimams (pirmasis ir antrasis apeliacinio skundo argumentai) – Įsakymas buvo priimtas, atsižvelgiant į Išvadoje nurodytas aplinkybes, kurios buvo ištirtos atlikus išsamų tyrimą, surinkus visus įrodymus bei paaiškinimus. Tyrimo komisija, atlikusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą nustatė visą eilę pažeidimų, t. y. buvo nustatyta trylika įvairių pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų taikyta dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, o konkrečiau, tokių šiukščių tarnybinių nusižengimų visumos. Visi pareiškėjo padaryti pažeidimai VTĮ 33 straipsnio 5 dalies prasme yra priskirtini prie šiurkščių (detalų pažeidimų suskirstymą atsakovas pateikia atsiliepimo lentelėje, t. y. 21 p.). Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas negrindė savo sprendimo laikyti atleidimą iš pareigų proporcinga pažeidimams priemone, remdamasis tik skaidrumo principu. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skaidrumą siejo su viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimu, kuris VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkte yra įtvirtintas, kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Prie kiekvieno iš pažeidimų pirmosios instancijos teismas yra nurodęs teisės aktus, kurie buvo pažeisti, įskaitant ir VPIDVTĮ nuostatas. Šiurkštus VPIDVTĮ pažeidimas laikytinas proporcinga priemone teisėtam atleidimo iš pareigų konstatavimui yra įtvirtintas VTĮ. Itin svarbu yra šių padarytų pažeidimų visuma ir sistemiškumas. Todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų šiurkščių pažeidimų sąrašą. Atsakovas laiko, kad pareiškėjas padarė visus Išvadoje nustatytus pažeidimus, nors pirmosios instancijos teismas dalį padarytų pažeidimų pašalino iš inkriminuotų pažeidimo sąrašo. Pareiškėjas, net ir neneigdamas dalies pažeidimų, pats vertina juos kaip smulkius pažeidimus, nepateikdamas jokių tokį vertinimą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, visi administracinėje byloje esantys įrodymai (tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų paaiškinimai) leido pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kad visų pareiškėjo, užėmusio aukštas pareigas NMA, pažeidimų visuma, sistemiškumas leidžia šiuos pažeidimus kvalifikuoti, kaip šiurkščius ir atitinkamai pagrįstai taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Nei vienas iš pažeidimų, kuriuos konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokiu būdu negali būti laikomi smulkiais pažeidimais, nes pareiškėjas užimdamas vienas aukščiausių pareigų NMA privalėjo žinoti savo pareigą deklaruoti bet kokius ryšius/asmenis dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. Pareiškėjo elgesys suponuoja išvadą, kad pasikartojančiais tęstiniais veiksmais pareiškėjas kūrė sąlygas naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų ar kitų asmenų privačiai naudai gauti, todėl nuolatos pažeidinėjo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo reikalavimus, sukurdamas prielaidą, neva ryšiai deklaruoti, tačiau deklaruota itin maža dalis santykių, dėl kurių gali kilti konfliktas. Svarstant klausimus dėl projektų, susijusių su NMA darbuotojų artimais asmenimis ir/ar su jais susijusiais juridiniais asmenimis, kitiems NMA darbuotojams neišviešinus šių ryšių ar nuo tokių svarstymų nenusišalinus, nėra įmanoma nustatyti sąsajų tarp NMA darbuotojo ir pareiškėjo/paramos gavėjo, dėl kurio yra priimami sprendimai. Kiekvienas toks pareiškėjo neveikimas yra laikytinas sistemingu teisės aktų ir valstybės tarnautojui tenkančių pareigų pažeidimu. Pareiškėjas ne tik, kad nevengė galimo interesų konflikto kilimo, bet ir tyčia nedeklaruodamas viešųjų ir privačiųjų interesų, nenusišalindamas nuo klausimų, tiesiogiai susijusių su jam artimaisiais giminaičiais, pažeidė ne tik savo pareigas, bet ir vieną pagrindinių valstybės tarnybos principų (skaidrumo principą).

69.2.                      Dėl tyrimo komisijos pirmininko šališkumo ir pareigos nusišalinti raštu (ketvirtasis ir penktasis apeliacinio skundo argumentai) – pareiškėjas, būdamas Probleminių klausimų komisijos pirmininku, nesilaikė nustatytos darbo tvarkos tvirtindamas darbotvarkę ir joje pamatęs, kad bus nagrinėjamas sesers teiktos paraiškos administravimo klausimas, neišviešindamas galimo intereso konflikto nenusišalino ir neinformavo tiesioginio vadovo dėl galimo intereso konflikto, laiku. Pareiškėjas, nusišalinimo klausimą kėlė tik posėdžio metu, skubėdamas pas T. O. ir prašydamas jo pirmininkauti darbotvarkės 13 klausimu. Pats pareiškėjas nurodė, kad nušalinimo nepateikė pagal NMA nustatytą tvarką, o neva žodžiu informavo tiesioginį vadovą. Tačiau teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek liudytojas J. V. visiškai priešingai apibūdino šias aplinkybes, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jų teikiami paaiškinimai neatitinka tikrovės. Patikrinus tiek NMA DVS nusišalinimų registrą, tiek KDS, kuris pradėtas naudoti nuo 2019 m. spalio 1 d., jokių pareiškėjo dokumentų ar informacijos dėl nusišalinimų pateikimo nenustatyta, šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Nusišalinimų apskritai pareiškėjas nėra teikęs NMA nustatyta tvarka. Pareiškėjas, piktnaudžiaudamas savo padėtimi (ir gerais santykiais su buvusiu NMA laikinai pareigas ėjusiu vadovu J. V.) tyčia nenusišalino nuo Probleminių klausimų komisijos posėdžio iš anksto, pats patvirtino darbotvarkę, kurioje 13 klausimu buvo įrašytas klausimas nuo kurio svarstymo pareiškėjas privalėjo nusišalinti. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nusižengimu laikė tik dalį pažeidimo – dėl nenusišalinimo pateikimo, tačiau atsakovas laiko, kad pareiškėjas padarė ir procedūrinius pažeidimus, tvirtinant ir pasirašant NMA Probleminių klausimo komisijos sprendimo protokolą, protokole esant nekorektiškai informacijai. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bandė įrodinėti žodinio (tiesioginių vadovų) informavimo dėl posėdyje svarstomo sesers paraiškos klausimo faktą, tačiau negali šios informacijos pagrįsti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, nes jo teiginius pagrindžiančių įrodymų tiesiog nėra. Pareiškėjo pasitelkti J. V. ar E. B. paaiškinimai dėl pareiškėjo žodinio nusišalinimo neturi prasmės, nes teisės aktai žodinio nusišalinimo ar (galimo) interesų konflikto išviešinimo nenumato. Administracinėje byloje nurodyti teisės aktai pareiškėjui, turinčiam teisinį išsilavinimą, negalėjo sukelti abejonių, kad jie yra privalomi visiems NMA darbuotojams be išimčių. Taip pat pareiškėjui neturėjo kilti abejonių ir dėl jam kylančios pareigos nusišalinti ir tinkamai atlikti pirmininko pareigas tiek tvirtinant darbotvarkę, tiek pasirašant nekorektišką protokolą, tačiau pareiškėjas šių pareigų neatliko ir toliau jas neigia bei nuo jų išsisukinėja. Toks elgesys laikytinas ne tik sistemišku pareigos nevykdymu, dėl ko atitinkamai galėjo būti daroma tiesioginė ir netiesioginė įtaka paramos skyrimo ir administravimo klausimų svarstyme, tačiau ir akivaizdžiu atsakomybės vengimu bei kaltės neigimu. Nusišalinimo procedūra yra aprašyta NMA vidiniuose teisės aktuose, todėl teigti, kad jeigu VPIDVTĮ ir nenumato, kokia forma turi būti pareiškiamas nusišalinimas, tai akivaizdžiai ir suprantamai yra aptarta NMA vidiniuose teisės aktuose, todėl šis ir kiti pareiškėjo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais ir paneigiančiais pareiškėjo padarytus sistemingus pažeidimus. Byloje nėra jokių įrodymų (nei rašytinių įrodymų, nei žodinių paaiškinimų), kuriais remiantis būtų galima teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistavo tokios objektyvios aplinkybės, kurios lėmė negalėjimą nusišalinimo registruoti KDS (NMA darbo reglamento 51 p.). NMA darbo reglamento 51 punktas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo ir negali būti taikomas, nes pareiškėjas dar iki posėdžio žinojo apie 13 klausimu posėdžio darbotvarkėje įtrauktą klausimą, susijusį su jo seserį liečiančių klausimų svarstymu. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad T. O. buvo šališkas atliekant galimą pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nes jau anksčiau yra siūlęs pareiškėjui trauktis iš tarnybos ir dėl to, kad dalį pažeidimų, neva padarytų pareiškėjo, padarė T. O., nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo, todėl neturėtų būti analizuojami ir apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra jokių įrodymų, kad T. O., pirmininkavęs tyrimo komisijai, kuri tyrė galimus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, galėjo būti šališkas. Aplinkybė, kad T. O. buvo susijęs su vienu (pažeidimo Nr. 4) epizodu, absoliučiai niekaip nesuponuoja galimo T. O. šališkumo. T. O. nebuvo vienintelis asmuo, kuriam buvo pavesta tirti galimus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, be T. O. tyrimo komisijoje dar buvo ir nusižengimus tyrė R. K. ir Ž. G.. Pareiškėjo argumentai dėl T. O. šališkumo yra visiškai nepagrįsti, laikytini gynybine pozicija, atsiradusia tik apeliacinės instancijos teisme.

69.3.                      Dėl pernelyg didelės teismo reikšmės viešųjų ir privačiųjų interesų derinimui ir nekilusių neigiamų padarinių bei netinkamo įrodymų vertinimo (trečiasis apeliacinio skundo argumentas) – akivaizdu, kad pareiškėjui kilo pareiga ne tik deklaruoti artimuosius asmenis, bet ir juridinius asmenis, t. y. kitus jam žinomus asmenis ar duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas šias aplinkybes žinojo, nes ne tik buvo supažindintas su visomis vidinėmis, aukščiau nurodytomis ir kitomis vidinėmis NMA tvarkomis, bet ir dėl to, kad buvo ilgametis, aukštas pareigas NMA einantis valstybės tarnautojas. Pareiškėjas pats pasirinko veikti priešingu teisei ir vidinėms tvarkoms būdu ir taip veikdamas, pats yra atsakingas už kilusias pasekmes – atleidimą iš pareigų. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta bet kokios galimos interesų konflikto situacijos. Net ir turėdamas pareigą deklaruoti bet kokius asmenis/ryšius/duomenis, šios pareigos neįgyvendino, visą laikė neigė ir toliau neigia šią jam kylančią pareigą ir jos įgyvendinimo būtinumą. Be to, siekdamas išvengti bet kokios atsakomybės siekia parodyti, kad nei jei pareiga deklaruoti privačius ir viešuosius interesus ir kilo, tai trumpą laiką, o ir jokių neigiamų pasekmių nekilo. Toks pareiškėjo požiūris ir siekis bet kokiu būdu paneigti akivaizdžiai padarytus tarnybinius nusižengimus tik dar kartą parodo, kad pareiškėjas jam kylančias pareigas, susijusias su viešųjų ir privačiųjų interesų derinimu atliko itin atsainiai.

69.4.                      Įrodytas pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis yra sunkus – savo elgesiu menkino įstaigos reputaciją, diskreditavo valstybės tarnybą, nedeklaravo (selektyviai deklaravo asmenis ir ryšius) viešųjų ir privačių interesų, konstatuotas neetiškas asmens elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąvokos, ir neatitinka VTĮ tarnautojams privalomų laikytis elgesio normų. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas sprendime.

69.5.                      Pareiškėjo įrodyta kaltės forma – tyčia. Pareiškėjas neigia jam kilusią pareigą deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas jam vykdant tiesiogines funkcijas, tačiau aplinkybių visuma pagrindžia kaltės formą – tyčią, nes pareiškėjas, suprasdamas savo veiksmų padarinius, sąmoningai leido jiems kilti (žinojo apie jam kylančias pareigas, tačiau jų nevykdė). Taip pat sąmoningas elgesys, ne tik nedeklaruojant, bet ir nenusišalinant nuo klausimų, susijusių su jam ar artimiems asmenims, sprendimų, bei sąmoningas ir pasikartojantis neetiškas, menkinantis NMA reputaciją, diskredituojantis valstybės tarnybą elgesys šios bylos kontekste negali būti laikomas nesąmoningu ir neatsargiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas sąmoningai suprato savo veiksmų padarinius ir sąmoningai leido jiems kilti (žinojo apie jam kylančias pareigas, bet jų nevykdė). Be to, pareiškėjas žinojo/turėjo žinoti apie ryšius su juridiniais asmenimis, artimaisiais, kurie teikia paraiškas paramai gauti, tačiau jų nedeklaravo.

69.6.                      Kilusios neigiamos pasekmės taip pat įrodytos – neigiamas ir menkinamas valstybės tarnybos, NMA kaip įstaigos, įvaizdis ir reputacija, asmeninės ar artimiesiems palankios situacijos siekimas, įtakos darymas. Šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas užėmė aukštas pareigas NMA, jo elgesys turėjo reikšmingą įtaką visos institucijos tarnautojų elgesiui, NMA prestižui ir reputacijai, be to konstatavo pasekmių buvimą dėl skaidrumo svarbos tokiai įstaigai, kaip NMA. Nors, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012, kt.).

69.7.                      Pareiškėjas nerodė pastangų ir/ar siekio ištaisyti tarnybinius nusižengimus, priešingai – pareiškėjas ir privačių interesų nedeklaravimo trūkumų neištaisė ir jų nepripažino ir neapgailestavo, kitų pažeidimų nepripažino. Tad pareiškėjo veiksmų visuma teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikyta ilgalaikiu ir sistemingu etikos principų nesilaikymu – įstatymų nesilaikymu, ir tai diskredituoja valstybės tarnybą.

69.8.                      Pareiškėjas sąmoningais ir tyčiniais veiksmais, šiurkščiais VPIDVTĮ pažeidimais, padarė tarnybinį nusižengimą, už ką, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų gausą, sistemiškumą bei aukštas pareiškėjo NMA eitas pareigas, buvo paskirta absoliučiai proporcinga nuobauda – atleidimas iš pareigų, ką teisėtai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.  

70.       2022 m. gegužės 10 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė tokius argumentus:

70.1.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčijo teismo nustatytus pažeidimus. Kiti, teismo nepripažinti kaip padaryti, Išvadoje nurodyti pažeidimai (pirmas, dalis ketvirto, šeštas, septintas, aštuntas, tryliktas) pareiškėjo apeliaciniu skundu nebuvo skundžiami. Atsakovas dėl jų taip pat nepateikė apeliacinio skundo, vadinasi, ši Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalis įsiteisėjo (ABTĮ 98 str. 1 d.).

70.2.                      Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Išvadoje nurodytu pirmu, dalimi ketvirto, šeštu, septintu, aštuntu, tryliktu pažeidimais bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nevertintini, nes jie nesudaro apeliacinio nagrinėjimo dalyko.

70.3.                      Atsiliepime bandoma įteigti, kad pirmosios instancijos teismas kiekvieną konstatuotą pažeidimą vertino kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nors pats teismas konstatavo priešingai. Pirmosios instancijos teismas pats aiškiai nurodė, jog atskirų Išvadoje nurodytų pažeidimų nelaiko šiurkščiais. Vadinasi, priešingais atsakovo teiginiais norima nepagrįstai sumenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus. Nei tarnybinę atsakomybę taikantis subjektas, nei teismas nėra laisvi nuspręsti, kas laikoma šiurkščiu VPIDVTĮ nuostatų pažeidimu – baigtinis tokių atvejų sąrašas tiesiogiai įtvirtintas VPIDVTĮ. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad pareiškėjas padarė šiurkštų VPIDVTĮ pažeidimą. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kokios VPIDVTĮ nuostatos (dėl pareigos deklaruoti privačius interesus, nusišalinti, deklaravimo tvarkos) buvo pažeistos (su kuo nesutikdamas pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą), anaiptol nereiškia šiurkštaus VPIDVTĮ pažeidimo, atitinkančio VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintą nusižengimą.

70.4.                      Nėra pagrindo kalbėti apie pažeidimų sistemiškumą, juo labiau apie tyčią juos daryti, nes byloje nuosekliai išdėstyti pareiškėjo argumentai patvirtina, kad privatūs interesai nebuvo deklaruoti, nes jam nebuvo žinomos reikšmingos faktinės aplinkybės (kad susiję asmenys pateikė paraiškas, kreipėsi dėl tiesioginių išmokų). Situacija, kai tarnautojas nežinojo apie galintį kilti privačių interesų konfliktą, nulemiantį pareigą deklaruoti šiuos interesus, ir dėl to nevykdė tokios pareigos, niekaip nepagrindžia jo tyčios. Net jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų, jog sužinotų apie bet kokias galimas jo artimųjų asmenų pateiktas paraiškas (su kuo pareiškėjas nesutinka), toks pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip padarytas dėl nerūpestingumo, bet ne veikiant tyčia. Išvadoje nurodyti pažeidimai (nedeklaruoti interesai), nors savo esme yra panašaus pobūdžio, tačiau nepatvirtina jokio sistemiškumo, nes tai skirtingos, nesusijusios, skirtingu metu vykusios situacijos, nulemtos skirtingų aplinkybių ir anaiptol nesiejamos bendro tikslo pažeisti teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo eitos pareigos niekaip nepatvirtina pažeidimo šiurkštumo.

70.5.                      Atsakovas didelį dėmesį skiria aplinkybei, kad pareiškėjo ir teisme apklaustų liudytojų nurodytas Probleminių klausimų komisijos darbotvarkės suderinimo procesas, šios komisijos pirmininko (pareiškėjo) nusišalinimas nuo jo sesers klausimo nagrinėjimo neatitiko NMA vidiniuose teisės aktuose nustatytų procedūrų. Su tokiu vertinimu pareiškėjas nesutinka – kaip matosi iš paties atsakovo cituojamų NMA vidinių teisės aktų, Probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamente tiesiogiai nėra nustatyta nei šios komisijos pirmininko nusišalinimo tvarka, nei komisijos darbotvarkės sudarymo tvarka – aprašyta tik komisijos narių nusišalinimo procedūra (tokį nusišalinimą priima ir dėl jo sprendžia komisijos pirmininkas). Vadinasi, susiklosčius išimtinei, teisės aktuose nereglamentuotai situacijai, privalėjo būti imtasi išskirtinių priemonių, kas ir buvo padaryta. Pareiškėjas pats negalėjo priimti savo nusišalinimo, tad apie jį informavo tiesioginį vadovą – NMA direktorių, kuris nusišalinimą priėmė. Analogiškai buvo išspręstas ir darbotvarkės sudarymo klausimas – pareiškėjui nusišalinus nuo jo sesers klausimo (ne) įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, tokio klausimo sprendimas perduotas tuometiniam NMA direktoriui J. V., jis nusprendė klausimą įtraukti į Probleminių klausimų komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio darbotvarkę, o pirmininkavimą šiam klausimui perduoti komisijos pirmininko pavaduotojui T. O.. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas J. V..

70.6.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad Probleminių klausimų komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio metu jo 1-12 darbotvarkės klausimų sprendimui pirmininkavo pareiškėjas, o 13 klausimo – T. O.. Dėl to natūralu, kad pareiškėjas pasirašė protokole – tokiu būdu jis patvirtino protokolo dalį dėl jo pirmininkautų 1-12 darbotvarkės klausimų ir toks jo elgesys atitiko visų teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai, protokole pasirašė ir T. O., kuris pirmininkavo 13 klausimo nagrinėjimui. Taigi protokole ties komisijos pirmininko žyma esant tiek pareiškėjo, tiek T. O. parašams, akivaizdu, kad kiekvienas iš jų pasirašė už savo pirmininkautus darbotvarkės klausimus. Vertinant priešingai, kaip tai daro NMA, liktų neaišku, kokiu pagrindu protokole prie pirmininkaujančiojo pasirašė ir T. O..

70.7.                      NMA visuomet turėjo visą informaciją apie pareiškėją, NMA vadovams visada buvo pateikiama aktuali informacija apie pareiškėją, bet pareiškėjas niekuomet nebuvo informuotas, kad elgiasi netinkamai, jam nebuvo teikiamos nei žodinės, nei rašytinės rekomendacijos dėl VPIDVTĮ nuostatų laikymosi tvarkos.

70.8.                      Pareiškėjas nesutinka, kad apeliacinio skundo argumentai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininko T. O. neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas sužinojo apie aiškų išankstinį T. O. nusistatymą prieš pareiškėjo asmenį, galėjusį daryti esminę įtaką neteisėtos Išvados parengimui, kurios pagrindu buvo priimtas byloje ginčijamas Įsakymas. Byloje ginčijama tarnybinė nuobauda yra tik dalis prieš pareiškėją nukreiptų NMA veiksmų, kuriais kryptingai buvo siekiama su juo susidoroti – šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taip pat jau antrą kartą nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1127-492/2022 dėl neteisėto pareiškėjo atleidimo iš pareigų, pažeidžiant VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas garantijas. Abiejose administracinėse bylose nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų visetas patvirtina nuoseklų NMA siekį bet kokiu atveju atleisti pareiškėją iš pareigų ir į tai turėtų būti atsižvelgta šioje byloje vertinant NMA argumentus bei priimant teisingą teismo sprendimą.

71.       Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 3 682,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.

72.       Atsakovas NMA pateikė nuomonę dėl pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, kurioje nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nenurodomos jokios papildomos aplinkybės, kurios nebūtų buvusios pateiktos apeliaciniame skunde ir/ar kurios nebūtų nagrinėtos Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinę bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje žodinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą atsikirto į paties pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ir pateikė išsamius paaiškinimus, nurodydamas ir aplinkybes, kurios buvo teiktos, kaip paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, pateikdamas paaiškinimus pagrindžiančius pirmosios instancijos teismo priimtą teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateikta nuomonė dėl atsakovo atsiliepimo argumentų nekeičia nei atsakovo argumentų esmės, nei administracinės bylos aplinkybių ir/ar Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas mano, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti ne laiku, todėl neturėtų būti priimti.

73.       Atsakovas NMA pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1 992,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

74.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

75.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas padarė Išvadoje antru, trečiu, ketvirtu (iš dalies), penktu, devintu, dešimtu, vienuoliktu ir dvyliktu įvardintus tarnybinius nusižengimus ir konstatavo, kad šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 7 punkto ir 11 straipsnio reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA darbo reglamento 50–51 punktus, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2, 1.4 papunkčius, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, Komiteto darbo reglamento 5 punktą, Probleminių klausimų komisijos darbo reglamento 8.3 papunktį, 45 ir 46 punktus, Personalo politikos 69–70 punktus, NMA skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį.

76.                      Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (VTĮ 33 straipsnio 3 dalis). Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 33 straipsnio 4 dalis). Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: 1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba; 5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas; 6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; 7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu; 10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.

77.                      Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, nes jo padaryti pažeidimai vertinami kaip šiurkštūs.

78.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė veikų, kaip šiurkščių tarnybinių nusižengimų kvalifikavimui taikomos teisės apimčių pagal kvalifikavimo pagrindus, įtvirtintus VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje, tačiau visų faktinių bei teisinių argumentų, išdėstytų teismo sprendime, vertinimo pagrindu konstatuotina, kad veikoms kvalifikuoti taikytas VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkte (šiurkštus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas) įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

79.                      Dėl šios Nutarties 46 punkte nurodytų veikų pripažinimo tarnybiniais pažeidimais.

79.1.                       Pareiškėjas nedeklaravo ryšių su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir nenusišalino. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra pareiškėjo motina R. K.. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 20 d. skirta parama. Vadovaujantis VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Šis teisinis reglamentavimas įpareigoja deklaruoti ne tik asmenį (šiuo atveju motiną), bet ir duomenis apie jos valdomus juridinius asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, o tai, kad ši faktiškai buvo paramos teisinių santykių šalimi, suponuoja, kad pareiškėjas pažeidė ne tik VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus, bet ir viešumo bei skaidrumo principą.

79.2.                      Pareiškėjas taip pat nedeklaravo ryšių su MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadove yra jo sesuo. Jau minėta, kad vadovaujantis VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu jis tai privalėjo padaryti. To nepadarė net ir po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma, jog ši bendrija yra paramos teisinių santykių šalimi. Projektų, pateiktų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones, veiklos sritis ir (ar) veiklos atrankos komiteto (duomenys neskelbtini) posėdyje jis nusišalino nuo klausimo Nr. 17 „Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ projekto „MB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimas“. Tai nurodyta ir Komiteto posėdžio protokole. Vien aplinkybė, jog pareiškėjo nusišalinimo veiksmai neatitinka NMA darbo reglamento 50 punkte nustatytos nusišalinimo tvarkos, nėra pakankamas pagrindas pripažinimui, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda. Faktinis realus nusišalinimo veiksmas buvo atliktas, taigi interesų konflikto buvo išvengta, veiksmų skaidrumas – užtikrintas, ir tai teisiniu požiūriu yra esminė aplinkybė, šalinanti tarnybinės atsakomybės teisinius pagrindus (mažareikšmiškumas (VTĮ 32 str. 1 d. ir 2 d.)).

79.3.                      Šių tarnybinių pažeidimų kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybines funkcijas, vykdė itin reikšmingas užduotis, todėl pagal funkcijų pobūdį priskiriamas prie kvalifikuotų subjektų, kuriems taikomas ne vidutinis, o aukštas rūpestingumo ir atidumo standartas. Todėl prievolė nuolat domėtis savo giminių bei artimųjų veikla ir ypač jų tiesioginiais interesais veikiant paramos teisiniuose santykiuose pareiškėjui kilo būtent dėl jo atliekamų funkcijų pobūdžio. Šiuo atveju vengimas domėtis ir nuolat rinkti visą svarbią informaciją tam, kad butų išvengta interesų konflikto, o tuo pačiu užtikrinamas viešumo ir skaidrumo principo tinkamas įgyvendinimas, yra nerūpestingumas, kuris, kartu pripažįstant, jog nurodyti tarnybiniai nusižengimai yra padaryti dėl neatsargumo, nes kaltė tyčios forma nėra įrodyta, sudaro vieningą nusižengimų subjektyviosios pusės elementų visumą.    

80.                      Dėl šios Nutarties 49 ir 50 punktuose nurodytos veikos ir jos faktinio bei teisinio vertinimo.

80.1.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nenusišalino ir neišviešino tiesioginiam vadovui galimo interesų konflikto, susijusio su jo sesers klausimo svarstymu Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas privalėjo nusišalinti ir netvirtinti Komisijos posėdžio darbotvarkės, nes 13-ju klausimu buvo įtrauktas jo sesers prašymo paramos reikalu svarstymas, taip pat konstatavo, jog žodinis nusišalinimas posėdžio metu nuo dalyvavimo 13-o klausimo svarstyme neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tai pripažinta tarnybiniu nusižengimu.

80.2.                      Teisėjų kolegija jau anksčiau, dėl kito panašaus epizodo, jau nurodė, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjo nusišalinimo veiksmai neatitinka NMA darbo reglamento 50 punkte nustatytos nusišalinimo tvarkos, nėra pakankamas pagrindas pripažinimui, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda. Kad pareiškėjas faktiškai ir realiai nusišalino nuo 13-jo klausimo svarstymo, įrodo liudytojo T. O. parodymai, jog prieš posėdį pareiškėjas jam pranešė, kad liudytojas turės pirmininkauti, kai bus svarstomas darbotvarkės 13-as klausimas, jis svarstant šį klausimą ir pirmininkavo, tai pažymėta posėdžio protokole; realaus pareiškėjo nusišalinimo ir nedalyvavimo šio klausimo svarstyme faktą patvirtino ir liudytojas J. V., kurio parodymų kritiškai įvertinti nėra pagrindų, juo labiau, kad jie iš esmės atitinka ir liudytojo T. O. parodymus; byloje nepaneigta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis svarstant darbotvarkės 13 klausimą išėjo iš patalpos; komisijos nariai šią aplinkybę aiškino įvairiai: dauguma neprisimena, o G. U. el. laišku patvirtino, kad pareiškėjas iš salės išėjo, taigi dėl šio klausimo veiksmas buvo atliktas, interesų konflikto buvo išvengta, veiksmų skaidrumas – užtikrintas, ir tai teisiniu požiūriu yra esminė aplinkybė šalinanti tarnybinės atsakomybės dėl nenusišalinimo (nusišalinimo tvarkos pažeidimo) svarstant darbotvarkės 13 klausimą teisinius pagrindus (mažareikšmiškumas (VTĮ 32 str. 1 d. ir 2 d.)). 

80.3.                       Vadovaujantis VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

80.4.                      Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad pareiškėjas, tvirtindamas Komisijos posėdžio darbotvarkę, kurioje 13-ju klausimu buvo įtrauktas jo sesers prašymo paramos reikalu svarstymas, pažeidė įstatyme įtvirtintą draudimą dalyvauti inter alia (be kita ko) ir sprendimų rengimo stadijoje, nes svarstomų klausimų įtraukimas į darbotvarkę ją tvirtinant vertintinas, kaip dalyvavimo sprendimų rengimo stadijoje veiksmas.

80.5.                      Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą, o tuo pačiu – ir viešumo bei skaidrumo principų reikalavimus (VTĮ 3 str. 1 d. 14 p.).

80.6.                      Byloje nėra įrodyta, kad šis tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, todėl pripažįstama, kad tai padaryta dėl neatsargumo (nerūpestingumo).

81.                      Dėl šios Nutarties 53 punkte nurodytų pažeidimų.

81.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšių su V. Š. (pareiškėjo uošvienė) ir J. J. (pareiškėjo sesers vyras), padarė tarnybinį nusižengimą.

81.2.                      Pareiškėjas nurodo, kad nežinojo, jog šie asmenys paramos gavėjai, nes su jais nebendrauja. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas, NMA užimdamas aukštas pareigas, privalėjo domėtis ir žinoti visą aktualią informaciją dėl jo artimos aplinkos asmenų interesų jo tarnybinės veiklos srityje, todėl taikė aukštą rūpestingumo standartą ir konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. 

81.3.                       Šios Nutarties 79.3 punkte teisėjų kolegija jau apibrėžė pareiškėjui taikytiną rūpestingumo ir atidumo standartą. Jis taikytinas visai pareiškėjo veiklai.

81.4.                       Šiuo atveju, kai vertinamos aplinkybės susijusios su pareiškėjo uošvės ir sesers vyro veikla, akivaizdu, kad tai artimojo bendravimo rato asmenys, todėl byloje nesant jokių pareiškėjo poziciją patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija kritiškai įvertina pareiškėjo argumentus, kad jis su šiais asmenimis nepalaiko jokių ryšių (ABTĮ 56 str. 7 d.). Tačiau toks kvalifikuoto asmens aukšto rūpestingumo ir atidumo standarto pažeidimas yra iš skaidrumo principo kylančių pareigų nevykdymas, kai nerenkama informacija, aktuali interesų deklaravimui, o ne interesų nedeklaravimas. Už neveikimą (informacijos, duomenų nerinkimą esant tokiai pareigai) pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn nėra patrauktas, o veikos, už kurią nubaustas (nedeklaravo ryšių su paminėtais asmenimis, kai buvo žinoma apie interesų konfliktą), nepadarė, konstatuotina, kad nėra pažeidimo, už kurį pareiškėjas nubaustas, įvykio.    

82.                      Dėl šios Nutarties 54 punkte nurodytų teismo konstatuotų pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų.

82.1.                       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui dešimtasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, jog jis nedeklaravo ryšio su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra pareiškėjo mama R. K., o šis juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui vienuoliktasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, kad jis nedeklaravo ryšio su MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra pareiškėjo sesuo A. K.-J., o šis juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini).

82.2.                      Vadovaujantis VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Aiškindama šią teisės normą teisėjų kolegija jau yra nurodžiusi, kad šis teisinis reglamentavimas įpareigoja deklaruoti ne tik asmenį (šiuo atveju motiną), bet ir duomenis apie jos valdomus juridinius asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, o tai, kad nurodyti juridiniai asmenys buvo paramos teisinių santykių šalimis, suponuoja, kad pareiškėjas pažeidė ne tik VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus, bet ir viešumo bei skaidrumo principą (Nutarties 79.1 p.). 

82.3.                      Pažymėtina, kad VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų pažeidimas yra formaliosios, o ne materialiosios sudėties, todėl tam, kad būtų pagrindas pripažinti, jog padarytas tarnybinis nusižengimas, nėra svarbios pasekmės. Šiuo atveju nėra svarbu, ar paraiška paramai gauti po pateikimo vėlesnėse stadijose buvo atsiimta, taip pat ir tai, kad paraiška buvo atmesta (parama neskirta).

82.4.                      Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšio su 82.1 punkte nurodytais juridiniais asmenimis, padarė tarnybinį nusižengimą.

82.5.                      Byloje nėra įrodyta, kad šis tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, todėl pripažįstama, kad tai padaryta dėl neatsargumo (nerūpestingumo).

83.                      Teisėjų kolegija, aiškindama VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintą teisės normą šios bylos kontekste, kai yra pripažįstama, kad pareiškėjas padarė kelis pagal savo pobūdį vienarūšius (tapačius, panašius) tarnybinius nusižengimus, t. y. konstatuojamas pažeidimų daugetas, daro išvadą, kad toks pažeidimų daugetas vertintinas, kaip šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas. Šią normą aiškinant kitaip, t. y., kad tik vienas arba vienas iš daugeto padarytų pažeidimų turi turėti šiurkštaus teisės pažeidimo požymius ir tik tokiu atveju veiką būtų pagrindas kvalifikuoti pagal VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punktą, būtų paneigtas atsakomybės neišvengiamumo principas bei suvaržytas VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurios įvertinamos skiriant tarnybinę nuobaudą, taikymas. Kitoks aiškinimas suponuotų, kad įtvirtinamas pažeidimų tolerancijos valstybės tarnyboje principas, kad valstybės tarnautoją nebūtų pagrindo atleisti iš valstybės tarnybos, nors jis sistemingai pažeidinėja teisę. Tai niekaip nedera su pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais bei valstybės tarnybos tikslais (VTĮ 2 str. 11 d., 3 str. 1 d. 1, 7, 8, 9, 12, 14 punktai).

84.                      Nurodyto teisės aiškinimo pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tarnybinių nusižengimų, kurie teisiniu požiūriu įvertinti (ir yra įrodyti) apeliacinės instancijos teismo šioje Nutartyje, daugetas kvalifikuotinas kaip šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas.

85.                      Tai, kad tokie tarnybiniai nusižengimai padaryti aukštas pareigas einančio valstybės tarnautojo, turinčio plačius įgaliojimus paramos teisinių santykių srityje, tai, kad visi tarnybiniai nusižengimai susiję su artimos pareiškėjui aplinkos subjektų interesų pareiškėjo veiklos srityse nuslėpimu nedeklaruojant galimų interesų konfliktų, taigi galima įžvelgti ir tam tikras savanaudiškumo apraiškas, leidžia pripažinti, kad atleidimas iš valstybės tarnybos yra proporcinga ir teisinga tarnybinė nuobauda.

86.                      Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija, iš dalies patenkinusi apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas reikalavimas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. PS1-1061 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“, iš esmės palieka nepakeistą.

87.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų.

88.                      Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 3 682,64 Eur, patirtų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. balandžio 27 d., t. y. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro pateiktoje 2022 m. gegužės 13 d. teisinių paslaugų suvestinėje nurodytos išlaidos (procesinių dokumentų parengimas teismui, teisinės konsultacijos, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, atlyginamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (sumažinus pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų apimtį), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas įgijo teisę į 1/5 dydžio dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (atstovavimo sutartį, teisinių paslaugų suvestinę (kurioje nurodyta išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų datos ir numeriai), jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjui priteistina 736,53 Eur (3 682,64 Eur : 5) bylinėjimosi išlaidų.

89.                      Atsakovas NMA pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1 992,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

90.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

91.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

92.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisės taikymo praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo subjektų, veikiančių viešojo administravimo srityje, naudai dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padarinius (teisininkus – valstybės tarnautojus), atliekančius funkcijas sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos taikant realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019).

93.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas patyrė 1 992,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Vertinant atsakovo NMA vidinius administravimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad šis viešojo administravimo subjektas turi Teisės departamentą, kuriame yra Atstovavimo skyrius ir kuriame dirbantys darbuotojai turi atitikti reikalavimus turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Į minėto skyriaus darbuotojų vykdomas funkcijas įeina, be kita ko, procesinių dokumentų Lietuvos teismams rengimas, atstovavimas įstaigai teismuose. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį.

94.                      Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, į išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės departamento Atstovavimo skyriaus teisininkus, todėl atsakovui nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis, o šiuo atveju už tokias paslaugas jam ir neatlygintina. Atsakovo NMA prašymas priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija 

 

nutaria:

 

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

        Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą, kuriuo atmestas reikalavimas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. PS1-1061 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“, iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 736,53 Eur (septynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Artūras Driukas   Gintaras Kryževičius   Vaida Urmonaitė-Maculevičienė