Civilinė
byla Nr. 3K-3-415/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 42.6; 42.8; 42.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano
Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos verslininkų namai“ kasacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 29 d. nutarties dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
bankrutuojančios bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės
bendrovės „EKSPO–MATEC“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos
verslininkų namai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl rangos sutarčių vykdymo terminų ir
rangos sutarties priedų aiškinimo.
2007 m. spalio 29 d. šalys sudarė rangos sutartį, kuria
ieškovas įsipareigojo atlikti cokolio ir balkonų klijavimo,
ventiliuojamo fasado montavimo darbus atsakovo objekte – gyvenamajame name. Sutarties
5.2 punkte nustatytas darbų atlikimo terminas – iki 2007 m. gruodžio 15 d. 2007 m. lapkričio 14 d. pasirašytas sutarties priedas Nr.
1 dėl atraminių sienučių apklijavimo putų polistirolu, armuojant dvigubu
sluoksniu, 2007 m. gruodžio 6 d. – priedas Nr. 2 dėl įvažiavimo į garažą
panduso betonavimo, 2008 m. kovo 6 d. – priedas Nr. 3 dėl palangių
apskardinimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovui laiku neperdavus darbo vietos bei šalims
susitarus dėl papildomų darbų, taip pat dėl nepalankių meteorologinių sąlygų jis
negalėjo sutartyje numatytu laiku atlikti kai kurių darbų. 2007 m.
gruodžio 14 d. ieškovas pateikė atsakovui pareiškimą dėl darbų atlikimo trukmės
pratęsimo iki 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau per šį terminą darbų nebaigė. Pavėluotai atliktus darbus atsakovas priėmė, pretenzijų dėl
jų ieškovui neturėjo. Ieškovui pagal sutartį dar vykdant statybos darbus,
atsakovas atsiuntė 2008 m. gegužės 14 d. raštą, kuriuo nutraukė rangos
sutartį dėl ieškovo esą netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų ir
priskaičiavo 151 000 Lt baudą. 2008 m. liepos 4 d. šalys
pasirašė dar vieną rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo paruošti
pagrindą hidroizoliacijos įrengimui ir plytelių klijavimui balkonuose, atlikti
balkonų paviršių hidroizoliaciją, balkonų grindų ir laiptų plytelių klijavimo
darbus. Ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už
darbus pagal abi rangos sutartis ir priedus atsakovas apmokėjo tik iš dalies.
Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas pažeidė sutartį ir
teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių vykdymą, nuostatas, prašė priteisti iš
atsakovo 231 330,70 Lt skolos, 50 277,36 Lt delspinigių,
9107,76 Lt sutartinių palūkanų iki ieškinio padavimo teismui dienos, 11,84 proc.
įstatyminių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d.
sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 176 642,64 Lt
skolos už atliktus darbus pagal rangos sutartis, 5027,74 Lt delspinigių, 4528,61
Lt palūkanų, 11,84 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį
atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad šalys pasirašė atliktų darbų už 438
787,68 Lt aktus, atsakovas sumokėjo dalį rangovui priklausančio atlyginimo, nesumokėta
dalis, kurią ieškovas prašė priteisti iš atsakovo, yra 176 000 Lt.
Atsakovas neginčijo ieškovo aktuose nurodytos atliktų darbų sumos ir ieškovo
prašomos priteisti skolos dydžio, o savo poziciją motyvavo tuo, kad po visų
darbų atlikimo sumokėjo ieškovo atliktų darbų vertės ir atsakovo priskaičiuotų
ieškovui baudų pagal sutartį skirtumą. Ieškovui nesutinkant su atsakovo
vertinimais dėl prievolės pažeidimo fakto, atsakovo veiksmus nesumokėjus už tą
atliktų ir nustatyta tvarka priimtų darbų dalį, kurią jis apskaičiavo kaip
netesybas pagal sutartį, teismas pripažino neteisėtais, pažymėjęs, kad pasirašytuose
aktuose atliktų darbų trūkumai nebuvo nustatyti, todėl atsakovas neturėjo
pagrindo išskaičiuoti atitinkamų sumų iš ieškovui priklausančio atlyginimo už
darbą. Ieškovui reikalaujant apmokėti visą atlyginimą už atliktus darbus, o
atsakovui manant, kad šis pažeidė prievolės vykdymo terminus ir jam taikytina
sutartinė atsakomybė, toks šalių ginčas turėjo būti sprendžiamas nustatyta
tvarka ir tik atitinkamas sprendimas dėl šio ginčo galėjo būti teisiniu
pagrindu ginčijamą sumą išskaičiuoti iš rangovui priklausančio atlyginimo.
Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2008 m. liepos 4 d.
rangos sutartį orientacinė darbų kaina yra 24 000 Lt. Ieškovas pateikė
atsakovui 70 793,72 Lt vertės darbų atlikimo aktą už 2008 m. lapkričio mėnesį. Atsakovas
šio akto nepasirašė, atsisakymo pasirašyti motyvus išdėstęs 2008 m. gruodžio 17
d. ir 30 d. raštuose, kuriuose nurodė, kad sutinka priimti ir apmokėti pagal
2008 m. liepos 4 d. sutartį atliktus 27 463,33 Lt vertės darbus, nes nedavė
pritarimo papildomų darbų atlikimui, kurie buvo atlikti ieškovo rizika. Šiuos
raštus teismas vertino kaip užsakovo išlygą dėl rangovo perduodamų darbų pagal
2008 m. liepos 4 d. rangos sutartį, priimant atliktus darbus už 27 463,33
Lt. Atsakovas sumokėjo ieškovui 26 820,69 Lt atliktų darbų vertės atlyginimą,
išskaičiavęs iš atlygintinos sumos 642,64 Lt delspinigių už pavėluotai atliktus
darbus. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo neteisėtai šio išskaičiuotą iš
atlyginimo už atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus 642,64 Lt sumą.
Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti visą atliktų darbų akte
nurodytą atlyginimo sumą, nes pripažino, kad atsakovas pagrįstai atsisakė
priimti atliktus darbus. Atsakovui nutraukus 2007 m. spalio 29 d. rangos
sutartį ir ieškovui šių veiksmų neginčijant, po atsiskaitymo už atliktus darbus
2008 m. birželio mėnesį ieškovas neturėjo pareigos atlikti nebaigtų darbų pagal
minėtą sutartį, o atsakovas neturėjo pareigos priimti galbūt atliktus tuos
darbus ir už juos mokėti. Teismo nuomone, ieškovo pateikto atliktų darbų akto
už 2008 m. lapkričio mėnesį 6-7 pozicijoje įrašytų darbų negalima vertinti kaip
darbų, atliktų pagal 2007 m. spalio 29 d. rangos sutartį; tai yra rangovo
atlikti papildomi darbai, kurių atlikimo rizika, byloje nesant įrodymų, jog
ieškovas suderino juos su atsakovu, teko ieškovui, todėl teismas atmetė
reikalavimą dėl 43 330,39 Lt skolos priteisimo pagal atliktų darbų
aktą už 2008 m. lapkričio mėnesį.
Teismas sumažino delspinigius iki 0,02 proc. nuo
neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nes ieškovo nuostoliai nebuvo
įrodinėjami, o prievolė iš dalies įvykdyta. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal
komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ieškovui iš atsakovo
priteista 4528,61 Lt palūkanų už laikotarpį iki pareiškimo teismui padavimo
dienos ir 11,84 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį
skundą, atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir sumažino ieškovui
priteistą skolą už atliktus darbus pagal rangos sutartis iki 120 000 Lt; panaikino
sprendimo dalis, kuriomis ieškovui priteisti delspinigiai pagal sutartį ir
11,84 proc. palūkanos, dėl šių dalių priėmė naują sprendimą – reikalavimus atmetė;
priteisė ieškovui iš atsakovo 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos
už laiką nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; likusią teismo sprendimo dalį paliko
nepakeistą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, aiškinantis dėl
užsakovo (atsakovo) pareigos apmokėti rangovui (ieškovui) už atliktus darbus,
turi būti įvertinamos ir aplinkybės, ar rangovas tinkamai vykdė rangos
sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar nepažeidė tų sutarties sąlygų, kurių
griežtas laikymasis turėjo užsakovui esminę reikšmę. Teismas nurodė, kad byloje
nėra faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog dėl
užsakovo kaltės rangovas negalėjo pradėti darbų sutartyje numatytu laiku, t. y.
nuo 2007 m. lapkričio 6 d., ar negalėjo darbų vykdyti tokia apimtimi ir tokiais
tempais, kad būtų galima juos baigti nustatytu galutiniu atlikimo terminu.
Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, kad darbus rangovas turi baigti ne
vėliau kaip 2007 m. gruodžio 15 d., jeigu šalių susitarimu nebus nurodytas
kitas darbų pabaigos terminas. Kolegija vertino šalių suderintą valią dėl darbų
atlikimo trukmės ir galutinio termino nustatymo, atsižvelgdama į sutarties
priedų Nr. 2 ir Nr. 3 4.3 punktą, kuriame nustatyta, kad bendra visų darbų
atlikimo trukmė pagal rangos sutartį šalių susitarimu yra koreguojama,
atsižvelgiant į sutarties prieduose numatytų reikalingų atlikti papildomų darbų
trukmę, taip pat tą aplinkybę, jog sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2
numatyti darbai buvo atlikti iki 2007 m. gruodžio 14 d. rangovo pareiškime
nurodytos datos (2007 m. gruodžio 31 d.), užsakovas (atsakovas) šiuos darbus
priėmė, juos apmokėjo, jokių sutartinių sankcijų ar kitokių atsakomybės taikymo
priemonių dėl pavėlavimo atlikti šiuos darbus nesiėmė, todėl padarė išvadą, kad
rangovo 2007 m. gruodžio 14 d. prašymas dėl bendros darbų atlikimo trukmės
pratęsimo iki 2007 m. gruodžio 31 d. atsakovui buvo priimtinas ir suderintas,
nors susitarimas dėl termino pratęsimo ir nebuvo įformintas tokiu būdu, koks
numatytas rangos sutarties 5.2 punkte. Teisėjų kolegija sprendė, kad, šalims
pasirašius sutarties priedą Nr. 3, buvo įformintas šalių susitarimas
pakoreguoti bendrą visų darbų pagal 2007 m. spalio 29 d. rangos sutartį
atlikimo terminą pagal šiame priede numatytų papildomų darbų atlikimo trukmę – iki
2008 m. kovo 20 d. Iki šios datos ieškovas privalėjo užbaigti visus darbus
pagal 2007 m. spalio 29 d. rangos sutartį ir jos priedus, nes nėra
įrodymų, kad šalių susitarimais vėliau dar būtų koreguojamas (pratęsiamas)
galutinis darbų atlikimo terminas. Nustačiusi, kad ieškovas darbus pagal 2007
m. spalio 29 d. sutartį baigė tik 2008 m. birželio mėnesį, teisėjų kolegija
padarė išvadą, jog jis pažeidė galutinį darbų pagal šią sutartį atlikimo
terminą, todėl atsakovas įgijo teisę reikalauti 1000 Lt baudos už kiekvieną
uždelstą dieną pagal rangos sutarties 7.2 punkto sąlygas (CK 6.245 straipsnio 3
dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo
padarytas esminis sutartinės prievolinės sąlygos dėl termino pažeidimas, ir
sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant šioms aplinkybėms
atsakovas pagrįstai pasinaudojo tiek įstatyme, tiek sutartyje numatyta teise
vienašališkai nutraukti sutartį. Nustačiusi, kad atsakovas pagrįstai įgijo
teisę į sutartyje numatyto dydžio netesybas, kuriomis kompensuotini atsakovo
minimalūs nuostoliai už ieškovo padarytą esminį sutarties pažeidimą – darbų
atlikimo termino praleidimą, o ieškovas neįrodė, jog prievoles, susijusias su
darbų pagal sutartį atlikimo terminu, jis vykdė tinkamai, todėl negali būti
pripažintas neturinčiu pareigos mokėti sutartyje numatytas ir atsakovo
įskaičiuotas į mokėtiną atlyginimą už atliktus darbus netesybas (CK 6.75 straipsnis),
teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme numatytas sutarties nutraukimo padarinys
(sutarties šalių atleidimas nuo pareigų pagal sutartį vykdymo) pašalino atsakovo
teisę po sutarties nutraukimo toliau skaičiuoti netesybas. Atkreipusi dėmesį į
tai, kad atsakovas maždaug iki 2008 m. kovo mėn. vidurio nelaikė ieškovo
pažeidusiu prievolių pagal sutartį vykdymo terminą, nes pretenzijas dėl darbų
atlikimo ne laiku jis ėmė reikšti būtent nuo to laikotarpio, teisėjų kolegija
sprendė, jog sutartyje nustatyto dydžio bauda už prievolės įvykdymo termino
pažeidimą ieškovui turėjo būti skaičiuojama už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 21
d. (kita diena po galutinio termino pažeidimo pradžios) iki 2008 m. gegužės 15
d. (kita diena po sutarties pasibaigimo), t. y. už 56 dienas, taigi atsakovas
turėjo teisę reikalauti iš ieškovo 56 000 Lt baudos. Teisėjų kolegija sprendė,
kad atsakovas pagrįstai taikė įskaitymą: šalių teisiniai santykiai susiklostė
tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu, kuriam esant ieškovas buvo atsakovo
kreditorius dėl reikalavimo apmokėti už statybos rangos darbus, o atsakovas –
ieškovo kreditorius dėl reikalavimo atlyginti nuostolius netesybų forma dėl
sutartinės prievolės pažeidimo, jų reikalavimai vienarūšiai, priešpriešiniai,
nutraukus 2007 m. spalio 29 d. rangos sutartį buvo galiojantys ir vykdytini,
atsakovo valia dėl apskaičiuotos baudos įskaitymo buvo aiški ir išreikšta
raštu, įskaitymas atliktas pateikus ieškovui vienašališką atsakovo pareiškimą
apie įskaitymą (2008 m. gegužės 14 d. ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštai).
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas pareiškimą apie įskaitymą padarė bei
ieškovui apie tai pranešė iki šios civilinės bylos iškėlimo, todėl atsakovo
atliktam įskaitymui negali būti taikomas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nustatytas draudimas. Nustačiusi, kad 56 000 Lt netesybų suma
pagrįstai apskaičiuota ir išskaitytina iš ieškovui mokėtino atlyginimo už
darbus, kolegija atitinkamai sumažino iš atsakovo priteistą skolą už pagal 2007
m. spalio 29 d. sutartį atliktus darbus.
Vertindama darbus pagal 2008 m. liepos 4 d. šalių
rangos sutartį, kolegija pažymėjo, kad atliktų darbų akto už 2008 m. lapkričio
mėn. ir pažymos apie atliktų darbų vertę už 2008 m. lapkričio mėn. sudarymo
laikas patvirtina faktą, kad rangovas neatliko visų darbų per sutartyje
numatytą terminą (iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.) ir byloje nėra duomenų, kad šalių
susitarimu būtų pakoreguota 2008 m. liepos 4 d. sutartyje numatyta bendra visų
darbų atlikimo trukmė. Kadangi teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios
instancijos teismas, pripažino atsakovo teisę įskaityti netesybas dėl prievolės
vykdymo termino pažeidimo į ieškovui mokėtiną atlyginimą už darbus, tai panaikino
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš
atsakovo 642,64 Lt. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad darbai, nurodyti ieškovo sudaryto atliktų darbų akto už 2008
m. lapkričio mėn. 2, 6-8 pozicijose, vertintini kaip papildomi darbai, kurių
atlikimo rizika tenka tik ieškovui, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo
reikalavimą priteisti iš atsakovo 43 330,36 Lt pagal 2008 m. lapkričio 28 d.
PVM sąskaitą-faktūrą kaip apmokėjimą už dalį darbų, nurodytų darbų akte už 2008
m. lapkričio mėn.
Konstatavusi, kad atsakovo atliktas dalies
apskaičiuotų netesybų įskaitymas į ieškovui mokėtiną atlyginimą už darbus buvo
teisėtas, nepaisant to, jog atsakovas iš dalies klaidingai apskaičiavo ieškovo
prievolių vykdymo termino pažeidimo trukmę ir dėl šios priežasties nepagrįstai
įskaitė į ieškovui mokėtiną atlyginimą dalį apskaičiuotų netesybų sumos, teisėjų
kolegija pripažino ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo delspinigius už
piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą bei palūkanas pagal Mokėjimų,
atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą
nepagrįstais ir juos atmetė, tačiau priteisė ieškovui CK 6.210 straipsnio
2 dalyje nustatyto dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos verslininkų namai“ prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio
29 d. nutarties dalis dėl 96 000 Lt skolos priteisimo bei dėl šios
dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; atitinkamai perskirstyti
šalims pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi
išlaidas, priteisiant atsakovui bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, taip pat
priteisti atsakovui iš ieškovo kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi
išlaidas, kartu įskaitant šias sumas į iš atsakovo ieškovui priteistiną 24 000 Lt
skolos sumą. Kasatorius mano, kad nebuvo jokių teisinių sąlygų apeliacinės
instancijos teismui konstatuoti darbų termino pratęsimo iki 2008 m. kovo 20 d.,
todėl ieškovui sutartinė civilinė atsakomybė turėjo būti taikoma ne nuo 2008 m.
kovo 21 d., o nuo 2007 m. gruodžio 16 d., t. y. nuo kitos dienos, einančios po
sutartyje numatyto darbų atlikimo termino (2007 m. gruodžio 15 d.)
pabaigos, ir vietoje ieškovui priteistų 120 000 Lt buvo pagrindas byloje
priteisti tik 24 000 Lt skolos. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Dėl CK įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių
civilinių sutarčių aiškinimą ir civilinių sutarčių sąlygų pakeitimo tvarką
(formą), aiškinimo ir taikymo ginčo santykiui. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismai, pažeisdami CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus,
šalių rangos sutarties nuostatas dėl darbų atlikimo termino ir jo pratęsimo
tvarkos aiškino prieštaringai, nesistemiškai bei neteisingai, ir tai lėmė
neteisingą ginčo santykio kvalifikavimą. Pirmosios instancijos teismas iš viso
nevertino sutarties sąlygų dėl darbų atlikimo terminų ir atitinkamai dėl
sutartinės atsakomybės taikymo ieškovui dėl esminio sutarties pažeidimo, o
galimybę taikyti ieškovui civilinę atsakomybę (t. y. sumokėti atsakovui
sutarties 7.2 punkte nustatytas netesybas) susiejo su CK nenumatytu
civilinės atsakomybės taikymo pagrindu – sutartį pažeidusio asmens (ieškovo)
sutikimu. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, jog papildomais
susitarimais ir konkliudentiniais veiksmais ginčo šalys du kartus pratęsė sutartyje
numatytą galutinį darbų atlikimo terminą, neturi jokio pagrindo, nes tokiais
motyvais apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai ginčo
santykiui taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino sutarties šalių tikrųjų
ketinimų, sutarties ir papildomų susitarimų sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties
šalių elgesio sutarties vykdymo metu esmės, todėl visiškai nepagrįstai
konstatavo, jog ieškovui sutartinė civilinė atsakomybė galėjo būti taikoma tik
nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2008 m. gegužės 14 d. Kasatorius atkreipia dėmesį į
tai, kad rangos sutartimi šalys susitarė dėl labai aiškaus objekto, o priedais
– dėl visiškai kitokių pagal savo pobūdį ir esmę statybos rangos darbų nei
sulygtasis sutartyje. Nors formaliai priedams ir taikomos bendrosios sutarties
nuostatos, tačiau jie laikytini savarankiškais ir atskirais susitarimais,
kuriais šalys susitarė ne dėl papildomų, o dėl savo esme naujų darbų, nors ir
atliekamų tame pačiame gyvenamajame name, atlikimo. Priedus su sutartimi siejo
tik bendra statybos rangos darbų vieta, o ne šalių valia pasirašant pirmiau
nurodytus priedus keisti specialiąsias sutarties sąlygas, taigi, ir esminę
reikšmę turinčią sutarties sąlygą dėl sutartyje numatytų statybos rangos darbų
atlikimo termino. Tačiau šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas
tinkamai neįvertino, neteisingai išaiškindamas priedų paskirtį bei jų sudarymo
tikslą. CK 6.183 straipsnio 2 dalies nuostata leidžia nepaisyti sutarties
sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tik tuo atveju, jeigu iš šalių
konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad abi šalys tos sutarties
sąlygos yra atsisakiusios. Taigi, siekiant ginčo santykiui taikyti CK 6.183
straipsnio 2 dalį, būtina konstatuoti tokį sutarties šalių elgesį (jų
konkliudentinius veiksmus), kuris yra pagrindas teigti, kad šalys atsisakė
sutarties sąlygos, reikalaujančios sutarties pakeitimus forminti raštu.
Atsižvelgiant į tai, pirmiausia pažymėtina, kad bylos atveju sutartyje nebuvo
jokių išlygų dėl CK 6.183 straipsnio 1 dalies, 6.192 straipsnio 4
dalies, priešingai, sutarties 8.1, 8.2 punktuose įtvirtinta, jog sutarties
pakeitimai ir papildymai turi būti įforminami raštu. Byloje nėra jokių sutarties
pakeitimų ar papildymų, kurie patvirtintų apeliacinės instancijos teismo
išvadą, kad šalys susitarė sutartimi sulygtų statybos rangos darbų atlikimo
terminą pratęsti. Be to, priede Nr. 1 iš viso nėra jokių nuostatų, susijusių su
darbų atlikimo terminu, o priede Nr. 2 nurodyta darbų atlikimo trukmė –
keturios darbo dienos – apima sutartyje nurodytą galutinį ir kasatoriui esminę
reikšmę turintį darbų atlikimo terminą, taigi, nė vieno iš jų sąlygos
nesuponuoja, kad jais ginčo šalys pratęsė galutinį darbų atlikimo terminą.
2.
Dėl CK įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių
papildomų darbų atlikimą, netinkamo aiškinimo ir taikymo ginčo santykiui. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnio
1 dalyje įtvirtintą papildomų darbų sampratą. Tarp sutartyje ir prieduose
nurodytų statybos darbų nėra jokio ryšio, kuris leistų konstatuoti, kad,
neatlikus šiuose prieduose numatytų darbų, ieškovas negalėtų atlikti sutartyje sulygtų
darbų, jais šalys ne didino sutarties kainą, o susitarė dėl konkrečių naujų
darbų atlikimo kainos. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog prieduose
nurodytus darbus reikėjo atlikti dėl kasatoriaus padarytų pakeitimų sutarties
dokumentuose. Priedai savo esme laikytini atskirais naujais šalių susitarimais
dėl naujų darbų, o ne sutarties sąlygas pakeičiančiais ar papildančiais
susitarimais. Pagal CK 6.193 straipsnį, aiškinant sutartį, nustatant jos esmę,
turinį bei sąlygas, lemiamos reikšmės neturi ir negali turėti susitarimo
pavadinimas, šiuo atveju susitarimo pavadinimas priedu. Sudarant priedą Nr. 3
neegzistavo jokių juridiškai ar faktiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių kasatorius
būtų sutikęs pakeisti jam esminę reikšmę turinčią sutarties sąlygą dėl darbų
atlikimo termino. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl darbų
atlikimo termino pratęsimo, nepagrįstai nevertino tikrųjų šalių ketinimų
nekeisti galutinio darbų atlikimo termino, kurie akivaizdžiai matyti iš į bylą
pateiktų rašytinių įrodymų bei tos aplinkybės, jog ieškovas nė karto nei
žodžiu, nei raštu nepaneigė kasatoriaus pranešimuose dėstomos pozicijos dėl
galutinio darbų pagal sutartį atlikimo termino.
3.
Dėl CK įtvirtintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių
atliktų rangos darbų perdavimą-priėmimą, netinkamo aiškinimo ir taikymo ginčo
santykiui. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK normas,
reglamentuojančias atliktų darbų aktų turinį bei jų teisinę reikšmę vykdant
statybos rangos sutartis (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų priėmimo
aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo
atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis
arba be jų, ir tai nėra dokumentas, kuriuo kasatorius gali reikšti pretenzijas
dėl darbų atlikimo terminų, informuoti apie sutartinės atsakomybės taikymą ieškovui
ir pan. Atliktų darbų aktas taip pat nėra dokumentas, kuriuo keičiamos
sutarties sąlygos, įskaitant sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo termino, jeigu
sutartyje šalys nesusitarė kitaip. Būtent tokio požiūrio į atliktų darbų aktą,
kaip į dokumentą, kuriuo savaime nėra keičiamos rangos sutarties sąlygos,
laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartyje
civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr.
3K-3-19/2009). Byloje esantys atliktų darbų aktai ir jų pagridu išrašytos PVM
sąskaitos-faktūros patvirtina, jog ginčo šalių pasirašyti atliktų darbų aktai
savo turiniu atitinka įstatymo ir sutarties nuostatas, t. y. šie aktai yra
susiję tik su atliktų darbų priėmimo įforminimu. Vadinasi, šių aktų turinys bei
reikšmė išreiškė tik kasatoriaus valią priimti ieškovo atliktus darbus su
išlygomis ar be jų, jie negali patvirtinti ir nepatvirtina kasatoriaus valios
netaikyti ieškovui sutartinės atsakomybės ir (ar) kasatoriaus valios pratęsti sutartyje
numatytą darbų atlikimo terminą. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo
suformuotos praktikos dėl atliktų (statybos) rangos darbų aktų esmės ir
teisinės reikšmės.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas bankrutuojanti bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė
uždaroji akcinė bendrovė „EKSPO–MATEC“ prašo atmesti kasacinį skundą ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Pripažinus kasaciniame
skunde išdėstytus argumentus, kad šalių sudarytos rangos sutarties priedai Nr.
1, 2 ir 3 nebuvo nei sutarties pakeitimai, nei susitarimai dėl papildomų darbų,
pagrįstais, taptų neaiški jų teisinė reikšmė, nors iš sutarties ir priedų
nuostatų akivaizdu, kad šalys siekė tęsti iš rangos sutarties kilusius
santykius. Nepaisant to, ar priedai laikytini susitarimais dėl papildomų darbų
ar jais įformintas atitinkamų sutarties nuostatų pakeitimas, jų nuostatos atskleidžia
tikruosius šalių ketinimus ir apeliacinės instancijos teismas teisingai
įvertino, jog papildomais susitarimais ir konkliudentiniais veiksmais šalys
pratęsė sutartyje numatytą galutinį darbų atlikimo terminą ir tinkamai ginčo
santykiui taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles,
todėl atsakovo kasaciniame skunde pateikiami argumentai šiuo klausimu laikytini
nepagrįsta ir subjektyvia teisės normų interpretacija.
2.
Dėl papildomų darbų sampratos. CK 6.684 straipsnio 1 dalies
ir 6.685 straipsnio nuostatos suteikia šalims teisę susitarti, kas bus laikoma
papildomais darbais pagal sutartį, todėl kasatoriaus argumentas, kad priedai nėra
sutarties pakeitimai ar papildymai, yra nepagrįstas.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus
(nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų
kolegija pasisako dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių
su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles
(CK 6.193 straipsnis), sutarties pakeitimo formą ir tvarką
(CK 6.183 straipsnis, 6.192 straipsnio 4 dalis) aiškinimu ir taikymu.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
Kai kyla
ginčas dėl sutarties rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan.,
teismas, spęsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK
6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo
principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be
sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais.
Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o
ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina
atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo
aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros
sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas
gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir
sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi
teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien
pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių
ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių
elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje E. G. v.
R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d.
nutartį civilinėje byloje A. R. v. J.
R., G. A., G. K. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-304/2008; kt.).
Nagrinėjamos
bylos atveju šalių sutartiniai santykiai atsirado 2007
m. spalio 29 d. rangos sutarties, 2007 m. lapkričio 14 d., 2007 m. gruodžio 6
d. ir 2008 m. kovo 6 d. priedų bei 2008 m. liepos 4 d. rangos
sutarties pagrindu. Visų šių susitarimų dalykas yra tam tikri statybos rangos
darbai tame pačiame objekte. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai tos pačios šalys
vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis susitarimus, susijusius su
tuo pačiu dalyku, šie susitarimai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip
gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m.
gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. V. v.
M. N., V. N., bylos Nr.
3K-3-1167/2003). Taigi, kai šalis sieja tęstiniai sutartiniai santykiai,
atsirandantys ne vieno, o kelių susitarimų pagrindu, svarbu nustatyti šių
susitarimų tarpusavio ryšį, sudarymo aplinkybes ir vykdymo praktiką, kad būtų
galima spręsti šalių ginčą dėl tam tikrų sąlygų reikšmės.
Kasaciniame
procese šalys nebekelia klausimų dėl 2008 m. liepos 4 d. rangos
sutarties vykdymo, be to, ši sutartis buvo pasirašyta jau po 2007 m. spalio 29 d. rangos sutarties nutraukimo, taigi,
negali būti vertinama kaip ją pratęsianti, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl
2007 m. spalio 29 d. rangos sutarties ir priedų, tikrindama, ar apeliacinės
instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės
normas, spręsdamas dėl rangos sutarties sąlygos, nustatančios darbų atlikimo
terminą, pakeitimo.
Dėl rangos sutarties
sąlygos, nustatančios darbų atlikimo terminą, pakeitimo
Nagrinėjamos
bylos šalys nesutaria dėl to, ar buvo pakeista 2007 m. spalio 29 d. rangos
sutarties sąlyga dėl darbų atlikimo termino. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti
rangos sutarties ir šalių susitarimų, pavadintų priedais, santykį. Kasatoriaus
teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys
priedais pratęsė rangos sutartyje nustatytą galutinį darbų atlikimo terminą,
nes priedus su sutartimi siejo tik bendra statybos rangos darbų vieta, tačiau
jie savo esme laikytini atskirais šalių susitarimais dėl naujų (ne papildomų) darbų,
o ne rangos sutarties sąlygas pakeičiančiais ar papildančiais susitarimais.
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad darbai, dėl kurių
atlikimo susitarta prieduose, nelaikytini papildomais CK 6.684 straipsnio 4
dalies ir 6.685 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau vien tai nėra pagrindas
teigti, kad šalių pasirašyti priedai negali būti vertinami kaip rangos
sutarties sąlygas pakeičiantys ar papildantys. Apeliacinės instancijos teismas
savo išvadą dėl rangos sutarties sąlygos, nustatančios darbų atlikimo terminą,
pakeitimo (t. y. termino pratęsimo) motyvavo sutarties priedų Nr. 2 ir Nr.
3 4.3 punktų nuostata, kad bendra visų darbų atlikimo trukmė pagal rangos
sutartį šalių susitarimu yra koreguojama, atsižvelgiant į sutarties prieduose
numatytų reikalingų atlikti papildomų darbų trukmę, taip pat byloje nustatyta
faktine aplinkybe, jog kasatorius iki 2008 m. kovo mėn. vidurio nereiškė
ieškovui pretenzijų ir netaikė sankcijų dėl darbų atlikimo termino praleidimo. Taigi
esminę reikšmę šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turi
sutarties priedų 4.3 punktų nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad priedas Nr. 3 šalių buvo pasirašytas 2008 m. kovo
6 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo rangos sutartyje
nustatyto darbų atlikimo termino pabaigos. Ši aplinkybė yra svarbi aiškinant
priedo Nr. 3 4.3 punkte įtvirtintos sąlygos prasmę ir ryšį su rangos sutartimi.
Esant tokiai situacijai, kai rangos sutartis neįvykdyta, nors jos vykdymo
terminas pasibaigęs, ir šalys sudaro susitarimą, pavadintą rangos sutarties
priedu, kuriam galioja visos rangos sutarties bendrosios nuostatos (priedo 5.1
punktas), jame nurodydamos, jog bendra visų darbų atlikimo trukmė pagal rangos
sutartį šalių susitarimu yra koreguojama, atsižvelgiant į sutarties prieduose
numatytų reikalingų atlikti papildomų darbų trukmę (priedo 4.3 punktas), atsižvelgiant
į tokias priedo sudarymo aplinkybes, tikrieji šalių ketinimai yra akivaizdūs – 4.3
punkte įtvirtinta sąlyga negali būti aiškinama kitaip, nei rangos sutartyje
nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimas. Šalių elgesys iki ir po priedo Nr.
3 pasirašymo – byloje nustatyta aplinkybė, kad kasatorius pradėjo reikšti
pretenzijas atsakovui dėl darbų atlikimo termino praleidimo tik 2008 m.
kovo antroje pusėje – taip pat patvirtina šalių valios pratęsti rangos
sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą buvimą. Taigi, sudarydamos priedą
Nr. 3, šalys raštu išreiškė jau anksčiau konkliudentiniais veiksmais išreikštą
valią dėl termino pratęsimo.
Pažymėtina, kad ir kituose dviejuose šalių pasirašytuose
prieduose prie rangos sutarties įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl bendrųjų
rangos sutarties nuostatų taikymo, priede Nr. 2 – dėl bendros visų darbų
atlikimo trukmės koregavimo. Šios aplinkybės lemia išvadą, kad šalių pasirašyti
rangos sutarties priedai vertintini kaip rangos sutarties 8.1 punkto, CK 6.183
straipsnio 1 dalyje, 6.192 straipsnio 4 dalies reikalavimus dėl rašytinės
formos atitinkantys sutarties pakeitimai ir papildymai, todėl kasacinio skundo
argumentai dėl šių teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio skundo
argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos
darbų priėmimą-perdavimą, taikymo yra teisiškai nereikšmingi, nes apeliacinės
instancijos teismas savo išvadų dėl rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo
termino praleidimo negrindė darbų priėmimo-perdavimo aktų nuostatomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas
tinkamai taikė sutarčių aiškinimą ir pakeitimą reglamentuojančias teisės
normas, spręsdamas dėl rangos sutarties ir jos priedų santykio bei nustatydamas
rangos darbų atlikimo termino pratęsimo faktą. Kasacinio skundo argumentai
nesudaro pagrindo naikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, todėl ši
paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. pažymą apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme
patirta 24,05 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1
dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos
nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą
(CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos verslininkų namai“ (kodas 222758010)
24,05 Lt (dvidešimt keturis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu
kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Algis
Norkūnas
Antanas
Simniškis
Janina
Stripeikienė