Civilinė byla Nr. e2S-2354-1187/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13132-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Z. R. patikslintą ieškinį atsakovei S. R. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
2. 2022 m. birželio 20 d. patikslintu ieškiniu ieškovas, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną šalių bendravimo su dukra tvarką, numatant, kad abi šalys su dukra bendrauja tokia tvarka:
2.1. atsakovė nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 27 d;
2.2. ieškovas nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. birželio 29 d;
2.3. atsakovė nuo 2022 m. birželio 29 d. vakaro iki 2022 m. liepos 11 d. ryto;
2.4. ieškovas nuo 2022 m. liepos 11 d. vakaro iki 2022 m. liepos 18 d. ryto;
2.5. atsakovė nuo 2022 m. liepos 18 d. vakaro iki 2022 m. liepos 28 d. ryto;
2.6. ieškovas nuo 2022 m. liepos 28 d. vakaro iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. ryto;
2.7. atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. vakaro iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. ryto;
2.8. ieškovas nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. vakaro iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. ryto;
2.9. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio neporinėmis metų savaitėmis dukra praleidžia su tėvu, porinėmis su mama. Savaitė pradedama nuo pirmadienio. Vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos, jam nesant ugdymo įstaigoje iš jo faktinės buvimo vietos.
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka kenkia vaikui, kuris itin jautriai išgyvena savaitės laiko išsiskyrimą su motina – toks eksperimentinis bendravimas trijų metų mergaitę tiesiog žaloja psichologiškai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašė ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos tenkinti iš dalies, nustatant, kad iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ieškovas bendrautų su vaiku kiekvienų metų porinėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, vaiką paimant ir grąžinant iš / į ugdymo įstaigą pagal joje nustatytą užsiėmimų grafiką.
4. Išvadą teikianti institucija (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad pas kiekvieną iš tėvų yra sudarytos tinkamos sąlygos mažametei šalių dukrai gyventi, augti, vystytis, ugdytis, abu tėvai geba pasirūpinti vaiku, tačiau atsižvelgiant į mergaitės mažą amžių, į tai, kad ji gyvena su mama, kuri ja rūpinasi, išlaiko, mažametės A. J. R. interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina S. R. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad tėvas Z. R. šiuo metu bendrauja su dukra 4 dienas per savaitę su nakvynėmis, motina S. R. nekliudo tėvo ir vaiko bendravimui, tik mano, kad dažnas vietų keitimas dukrai atsiliepia emociškai, psichologiškai, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, atsakovės S. R. atsiliepime siūloma laikina tėvo Z. R. ir mažametės dukros A. J. R. bendravimo tvarka labiau atitiktų mažametės interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė laikiną ieškovo bendravimo su mažamete dukra tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, vaiką paimdamas ir grąžindamas iš / į ugdymo įstaigą pagal joje nustatytą užsiėmimų grafiką. Nutartis vykdytina skubiai.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė atsiliepime pasiūlė nustatyti jos nurodytą bendravimo su vaiku tvarką. Teismas įvertino šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, argumentus ir motyvus dėl prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, taip pat Tarnybos išvadoje pateiktas rekomendacijas, atsižvelgė į aplinkybę, jog abu tėvai yra sudarę tinkamas sąlygas vaikui gyventi, augti, vystytis, ugdytis, geba pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių (mergaitė yra trijų metų amžiaus) bei tokio amžiaus vaikui reikalingą stabilumą, į aplinkybę, jog ieškovas jau keletą savaičių bendrauja su dukra kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto ir, atsakovės vertinimu, esant šiai bendravimo tvarkai, vaikas tapo ramesnis, gyvesnis, pradėjo geriau miegoti, sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepime siūloma laikina tėvo ir mažametės dukros bendravimo tvarka labiau atitiktų vaiko interesus. Teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatydamas laikiną bendravimo su dukra tvarką atsižvelgiant į atsakovės siūlomas korekcijas. Teismas pažymėjo, jog laikinosios ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ar papildymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
7.1. ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra neporinėmis metų savaitėmis. Savaitė pradedama nuo pirmadienio. Vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos, jam nesant ugdymo įstaigoje iš jo faktinės buvimo vietos.
7.2. jei ieškovo prašymas būtų atmestas, papildomai nustatyti laikinąją tėvo ir dukters bendravimo tvarką neporinėmis darbo savaitėmis, nustatant kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra neporinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto, vaiką paimdamas ir grąžindamas iš / į ugdymo įstaigą pagal joje nustatytą užsiėmimų grafiką.
8. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškovas prašo nustatyti tokią laikinąją bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią šalys su dukra bendrautų po lygiai. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi tik atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad bendraudama grafiku savaitė – savaitė, mergaitė tapo labai nerami, o ieškovui kurį laiką bendraujant su dukra kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, vaikas tapo ramesnis, gyvesnis, pradėjo geriau miegoti.
8.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepime siūloma laikina tėvo ir mažametės dukros bendravimo tvarka labiau atitiktų mažametės interesus. Ieškovo santykiai su dukra yra labai geri ir prieraišūs, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas negeba pasirūpinti dukra ar atliepti jos poreikių, priešingai, byloje nustatyta, kad vaikui ieškovo namuose yra parengtos puikios gyvenimo sąlygos. Visi ieškovės argumentai, kad mergaitė buvo nerami, kad buvo bloga jos psichologinė būsena, neatitinka tiesos, šie atsakovės teiginiai niekuo nepatvirtinti.
8.3. Kartu su atskiruoju skundu, ieškovas prideda susirašinėjimą su psichologe iš vaiko ugdymo įstaigos. Apie skyrybų procesą psichologė buvo informuota, šalys su ja bendravo nuo 2022 m. balandžio mėnesio. Birželio pradžioje psichologė nurodė, kad itin kardinalių emocinių ar elgesio sunkumų vaiko elgesyje nepastebėta. Nepaisant to, atsakovė savarankiškai nusprendė itin apriboti galimybes ieškovui bendrauti su vaiku, greičiausiai siekdama suardyti itin puikius vaiko ir tėvo santykius.
8.4. Teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, vaiką paimdamas ir grąžindamas iš / į ugdymo įstaigą pagal joje nustatytą užsiėmimų grafiką, neužtikrinami nei šalių mažametės dukters, nei ieškovo interesai. Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, susidaro situacija, kuomet ieškovas pirmadienį ryte grąžinęs vaiką į ugdymo įstaigą, neturi galimybės su vaiku bendrauti dešimt dienų iš eilės. Per mėnesį susidaro keli laikotarpiai, kuomet dešimt dienų iš eilės vaikas ir tėvas negali susitikti. Taigi, vadovaujantis minėta bendravimo tvarka, susidarys sąlygos vaiko ir tėvo santykiams atšalti dėl per reto bendravimo.
8.5. Teismui manant, kad bendravimo tvarka intervalu savaitė – savaitė nėra tinkama, teismas savo iniciatyva turėjo parinkti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri maksimaliai užtikrintų vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Nustatant bendravimo laiką porinėmis savaitėmis, turėjo būti taip pat numatytas bendravimas neporinėmis metų savaitėmis. Ieškovas sutiktų ir su tokia bendravimo tvarka, kai nuo trečiadienio iki penktadienio vaikas praleistų su juo.
9. Atsakovė atsiliepime prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Atsakovė neriboja ieškovo bendravimo su dukra, savo iniciatyva pasiūlo ieškovui bendrauti su vaiku papildomomis dienomis, nei nustatyta teismo nutartimi. Atsakovė visada geranoriškai atsižvelgia į ieškovo prašymus sukeisti bendravimo dienas arba suteikti jam galimybę papildomai susitikti su dukra kitomis dienomis, tad atskirojo skundo teiginiai apie neva atsakovės pastangas sugadinti tėvo ir vaiko santykius yra neteisingi. Papildomas šalių susitarimu suderinamas ieškovo bendravimas su dukra būna numatomas atsižvelgiant į dukters būseną, neatskiriant vaiko nuo mamos ilgam laikotarpiui.
9.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nedidelį vaiko amžių (3 metai), interesą turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, kasdienį nusistovėjusį režimą. Mažametę dukrą ir jos motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa ir šiuo metu taip yra ir todėl, kad dukra jaučia įtampą dėl iširusių šalių santykių. Be to, po šalių skyrybų dukra jautė psichologinį disbalansą, pyktį ir pasimetimą, būdama pas ieškovą neretai skambindavo ir prašydavosi pas mamą, nes 7 dienos pas ieškovą jai būdavo per ilgas laiko tarpas.
9.3. Bendravimas nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto itin platus ir leidžia ieškovui maksimaliai bendrauti su dukra, taigi atitinka tėvų lygiateisiškumo principą. Aplinkos keitimas, kuris būtų neatsiejamas nuo ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tuo tarpu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko dienotvarkės, nedaro neigiamos įtakos, kuri kyla nuolat keičiantis gyvenamai vietai, o pagal ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką vaikas būtų priverstas nuolat gyventi dvejose faktinėse gyvenamosiose vietose. Vaikas turi žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, tai yra svarbu emociniam, psichologiniam vaiko vystymuisi.
9.4. Tuo atveju jei ieškovo atskirasis skundas būtų atmestas, atskirajame skunde ieškovas prašo papildomai nustatyti laikinąją tėvo ir dukters bendravimo tvarką neporinėmis darbo savaitėmis, nustatant kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra neporinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto, vaiką paimdamas ir grąžindamas iš / į ugdymo įstaigą pagal joje nustatytą užsiėmimų grafiką. Taigi ieškovas prašo pakeisti (papildyti) pirmosios instancijos teismo nutartį, suteikiant jam tris papildomas bendravimo dienas. Tokia situacija vėl grąžintų vaiką į gyvenimą tarp dviejų gyvenamųjų vietų, nes vieną savaitę dukra su mama bendrautų 3 dienas, su tėčiu – 4 dienas, o kitą savaitę – atvirkščiai. Ieškovas siekia bendratėvystės modeliu grįstos bendravimo tvarkos, kuri dukrai dėl jos amžiaus ir jautrumo netinka, tik kiek ją modifikavęs.
9.5. Ieškovo teiginys, kad jis 10 dienų nemato vaiko yra neteisingas, prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėti įrodymai patvirtina, kad ieškovas bendrauja su dukra papildomai, bet ne 3 dienas viduryje savaitės, kaip jis to prašo pateiktu skundu, o organizuojant jo susitikimus su dukra be nakvynių. Šalims geranoriškai susitariant dėl galiojančios bendravimo tvarkos individualizavimo, ieškovas savo procesiniuose dokumentuose be jokio pagrindo nurodo, kad šalys šiuo klausimu nesusitaria.
9.6. Ieškovas siekia matytis su vaiku jam patogiu metu. Pirminiu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašė nustatyti tokią jo laikiną bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią 2022 m. rugpjūčio mėnesį vaikas dvi savaites tėvo visai nematytų, o jau nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, ieškovui patogiu metu jis galėtų vaiką pasiimti kas savaitę. Tokie ieškovo reikalavimai rodo, kad jis visų pirma siekia jam patogios bendravimo tvarkos.
Apeliacinės instancijos eismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl teismo nustatytos atskirai gyvenančio tėvo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis
ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra
(CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja
bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus,
kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
14. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovo, ugdymo įstaigos psichologės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais išrašą. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsakovės ir ieškovo susirašinėjimų elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis išrašus; atsakovės skambučio ieškovui išklotinę, susirašinėjimo su vaiko mokytoja T. P. išrašus; ieškovo, ugdymo įstaigos psichologės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais išrašą; ištraukas iš darželio komentarų „Kindervibe“ (programėlė mobiliesiems įrenginiams ir kompiuteriams, leidžianti pateikti informaciją darželius lankančių vaikų tėvams / globėjams ir efektyviai su jais bendrauti). Atsakovės vertinimu, pateikiami nauji įrodymai paneigia ieškovo atskirajame skunde nurodytus argumentus ir patvirtina atsakovės atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą išdėstytus teiginius.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus bei atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat
į tai, kad abi šalys yra susipažinusios su teikiamais naujais įrodymais, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovo atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamas klausimas susijęs su vaiko interesais, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl šalių teikiami nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje
nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti
ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
18. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.
19. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė ieškovo, t. y. skyrium gyvenančio tėvo, laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su mažamete dukra porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, vaiką paimdamas ir grąžindamas iš / į ugdymo įstaigą pagal joje nustatytą užsiėmimų grafiką.
21. Atskiruoju skundu ieškovas prašė pakeisti jo ir mažametės dukters laikiną bendravimo tvarką, t. y. pailginti dukters ir tėvo bendravimo laiką numatant, kad: 1) ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra neporinėmis metų savaitėmis. Savaitė pradedama nuo pirmadienio. Vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos, jam nesant ugdymo įstaigoje iš jo faktinės buvimo vietos; 2) jei ieškovo prašymas būtų atmestas, papildomai nustatyti laikinąją tėvo ir dukters bendravimo tvarką neporinėmis darbo savaitėmis, nustatant kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra neporinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto, vaiką paimdamas ir grąžindamas iš / į ugdymo įstaigą pagal joje nustatytą užsiėmimų grafiką.
22. Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog teismas, nustatydamas, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitę (t. y. porinėmis metų savaitėmis) nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, nukrypo nuo tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principo, o teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neužtikrinami nei šalių mažametės dukters, nei ieškovo interesai. Nagrinėjamu atveju pagrindo sutikti su minėtais ieškovo atskirojo skundo argumentais nėra.
23. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas siekia esamą laikiną bendravimo su vaiku tvarką pakeisti, nustatant modelį, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina („50:50 procentų laiko“ modelis), arba papildomai nustatyti laikinąją tėvo ir dukters bendravimo tvarką neporinėmis darbo savaitėmis, nustatant kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra neporinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto. Sutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, yra iš principo galima.
25. Kartu pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Bendravimo tvarką teismas nustato pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgdamas į tai, kas šiuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus.
26. Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 19 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai rėmėsi 2022 m. liepos 4 d. Tarnybos išvada, kurioje buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į mergaitės mažą amžių, į tai, kad ji gyvena su mama, kuri ja rūpinasi, išlaiko, Tarnybos nuomone, mažametės interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas šiuo metu bendrauja su dukra 4 dienas per savaitę su nakvynėmis, motinos teigimu, ji nekliudo tėvo ir vaiko bendravimui, tik mano, kad dažnas vietų keitimas dukrai atsiliepia emociškai, psichologiškai, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, Tarnybos nuomone, atsakovės atsiliepime siūloma laikina tėvo ir mažametės dukros bendravimo tvarka labiau atitiktų mažametės interesus (I t., b. l. 172). Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas su ugdymo įstaigos psichologe taip pat patvirtina, jog su mergaite dirbančios pedagogės nurodo, kad mergaitė kiek jautresnė, dirglesnė tam tikrose, jai mažiau maloniose, situacijose (pvz., kai kas nors nepavyksta) kiek emociškai atsitraukia nuo suaugusiųjų (II t., b. l. 39–46). Šiame kontekste ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad mergaitės psichologinė būsena nebuvo gera yra niekuo nepatvirtini, atmestini kaip nepagrįsti.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad atsižvelgiant į nedidelį šalių dukters amžių (3 metai), būtina apsaugoti dukros interesus, užtikrinti, kad ji jaustųsi saugi, kad nebūtų trikdomas įprastas ritmas, o bendravimas su ieškovu vyktų tokia tvarka, kokia šiuo metu yra tinkamiausia dukrai. Kaip jau minėta, bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir geriausiai atitinka vaiko interesus. Sutiktina su atsakove, kad ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka neužtikrina mažamečio vaiko gyvenimo stabilumo, kurio jam šiuo metu reikia.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju didesnį pastovumą ir stabilumą užtikrintų ta tvarka, kurią skundžiamu sprendimu ir nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. ne šalių mažametės dukters gyvenamosios vietos (aplinkos) keitimas kiekvieną savaitę, ar vieną savaitę dukrai bendraujant su vienu iš tėvų keturias dienas, o kitą savaitę
– tris (o kitą savaitę – atvirkščiai), bet iš esmės pastovios ir stabilios gyvenamosios vietos (aplinkos) išlaikymas su vienu iš tėvų (šiuo atveju atsakove), užtikrinant dukters įprastinį bendravimą su kitu iš tėvų (ieškovu).
30. Ieškovas neįrodė, kad nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka kenkia šalių nepilnamečio vaiko interesams ar vienai iš šalių, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ne tik nesudaro kliūčių ieškovui papildomai, atsižvelgiant į dukters poreikius bendrauti su vaiku, tačiau geranoriškai prisideda organizuojant ieškovo susitikimus su dukra be nakvynių su ieškovu suderintu laiku (III t., b. l. 58). Ieškovas taip pat neįrodė, kad nuo skundžiamos nutarties priėmimo būtų reikšmingai pasikeitusios faktinės aplinkybės, dėl ko laikiną bendravimo tvarką su dukra reikėtų keisti.
31. Kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad prašoma pakeisti bendravimo tvarka galioja dar pakankamai neilgą laiką, jos pagalba laikinai sureguliuota ginčo situacija, vaikas su šia tvarka apsiprato, keisti teismo nustatytą šalių ir mažamečio vaiko laikino bendravimo modelį nėra tikslinga. Byloje nesant priešingų duomenų ir ieškovui neįrodžius esminių aplinkybių, dėl ko šią nusistovėjusią laikiną bendravimo tvarką reikėtų keisti, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad galiojanti laikina bendravimo tvarka suteikia vaikui esamu momentu taip reikalingą aiškumą ir pastovumą, o atsakovei prisidedant prie minėtos bendravimo tvarkos įgyvendinimo, užtikrina tiesioginį, be tarpišką ir mažamečio vaiko poreikius atitinkantį tėvo bendravimą su dukra. Galutinai klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, minėta, tarp šalių bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
32. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu keisti teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos taip, kaip pageidauja ieškovas, nėra teisinio pagrindo, ginčijama nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atmesti ieškovo Z. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė