Civilinė byla Nr. e2-997-488/2022
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05493-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.2.3.1; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.1.5.1.2.10
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorėms Renatai Šakalienei ir Viktorijai Stalioraitienei,
dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui D. K. ir atstovei advokato padėjėjai Rūtai Žuvininkaitei, atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui Z. Š. ir atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini),
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo su atsakovės prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) 2 541,00 Eur skolą už atliktas vežimo paslaugas ir 62,66 Eur dydžio delspinigius už pradelstus mokėjimus, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2021 m. lapkričio 26 d. priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo priteista iš atsakovės 2 541,00 Eur skolą už atliktas vežimo paslaugas, 62,66 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2021 m. kovo 3 d. atsakovė ir užsakovas (duomenys neskelbtini) (toliau – užsakovas) susitarė dėl metalo dirbinių tiekimo užsakovei. Atsakovė per (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės pradžioje susitarė su ieškove dėl užsakytų metalo dirbinių nugabenimo užsakovui į Airiją. Sutarta, kad ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. krovinį pasikraus ir 2021 m. gegužės 21 d. pristatys krovinį krovinio gavėjui. Krovinys buvo pristatytas 2021 m. birželio 8 d. Ieškovės nurodomos vėlavimo priežastys nėra susijusios su atsakovės veiksmais ar neveikimu. Jokių nurodymų atsakovė ieškovei nedavė, jokių veiksmų ieškovė su atsakove nederino, todėl atsakovės kaltės dėl pavėluoto krovinio pristatymo nėra, atsakovė už tai nėra atsakinga. 2021 m. birželio 9 d. užsakovas (krovinio gavėjas) pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad už 17 dienų pavėluotą pristatyti metalo dirbinių krovinį, patyrė 8 900,00 Eur žalą, kurią atsakovė turėtų sumokėti. Ieškovės teiginys, kad ieškovė susitarimą įvykdė tinkamai ir laiku, kad pretenzijų negavo yra nepagrįstas. Atsakovė su ieškove jokio susitarimo nesudarė, krovinio pristatymo sąlygos derintos su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo informuota apie krovinio vėlavimą, nenumatant krovinio vėlavimo termino. Krovinio pristatymo terminai buvo derinami su (duomenys neskelbtini) atstovu. Pranešus apie krovinio vėlavimą, atsakovė nurodė, kad nemokės už krovinio gabenimą, kadangi ji patiria nuostolius didesnius už krovinio gabenimo kainą. Tinkamai įvykdžius krovinio gabenimą, būtų atsiskaitoma tiesiogiai su ieškovu. Pažymi, kad kaina už krovinio gabenimą su ieškovu nebuvo derinama, ji buvo derinama su trečiuoju asmeniu sutariant su juo vežimo kainą apmokėti lygiomis dalimis.
Ieškovė pateiktame atsiliepime į prieštaravimus nurodė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesutinka, jog atsakovė su ieškove susitarė, kad krovinys bus pristatytas 2021 m. gegužės 21 d. Tokio susitarimo nebuvo. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, kurioje būtų aiškiai aptarti krovinio vežimo terminai ar jų pažeidimo pasekmės. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Nesant rašytinės sutarties, šalims aktualūs duomenys (prievolės, datos) turėjo būti įrašyti į važtaraščius. Kartu su ieškiniu pateiktame CMR važtaraštyje yra įrašyta tik pakrovimo data, o pristatymo data nenurodyta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.816 straipsnyje nurodyta, kad vežėjas privalo pristatyti į paskirties punktą krovinius, keleivius ar bagažą per sutartyje, įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus terminus, o jeigu jie nenustatyti, – per protingą terminą. Atsakovė, prieštaravimuose teigdama, kad ieškovė ne laiku nugabeno krovinį, nepateikė įrodymų, kad ieškovė tokią prievolę buvo prisiėmusi. Atsakovė pateikė jai pačiai adresuotą krovinio gavėjos pretenziją ir žalos sumokėjimą (įskaitymą) patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, kuriais siekia įrodinėti, kad krovinio gavėja reikalavo iš atsakovės nuostolių, atsiradusių dėl pavėluoto krovinių atgabenimo, atlyginimo. Tačiau toks dokumentas, nepagrindžia atsakovės teiginių apie ieškovės prievoles atsakovui. Atsakovė, savo ruožtu, prieštaravimuose nurodytais argumentais nepaneigia materialiųjų ieškinio patenkinimo prielaidų. Net jei darant prielaidą, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad krovinys buvo nugabentas bei perduotas krovinio gavėjai. Todėl krovinio siuntėja turi sumokėti nustatyto dydžio (sutartą) užmokestį už krovinio gabenimą. Pažymėtina, kad CMR konvencijos nuostatose taip pat nėra numatyta, kad vežėjui gali būti nemokamas atlyginimas už atliktą pervežimą tuo pagrindu, kad vežėjas galimai pavėlavo pristatyti krovinį.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Priimdamas preliminarų teismo sprendimą, teismas iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2021 m. gegužės mėnesio pradžioje ieškovė ir atsakovė, per (duomenys neskelbtini), susitarė dėl vienkartinio krovinio pervežimo. Ieškovė su atsakove susitarė, kad 2021 m. gegužės 13 d. Panevėžyje ieškovė pasikraus atsakovės krovinį (metalinius vamzdžius), o (duomenys neskelbtini) krovinys (dėvėti drabužiai) bus pakrautas Klaipėdoje ant atsakovės krovinio viršaus. (duomenys neskelbtini) krovinys (dėvėti drabužiai) 2021 m. gegužės 20 d. buvo pakrautas ir tą pačią dieną ieškovės vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – vilkikas su puspriekabe) įvažiavo į Klaipėdos uosto teritoriją. Klaipėdos uoste vilkikas su puspriekabe buvo sustabdytas muitinės pareigūnų. Transporto priemonė peršviesta rentgenu, atlikta krata. Po muitinės pareigūnų veiksmų, krovinys buvo sukrautas atgal į puspriekabę ir ieškovės vairuotojui leista įvažiuoti į keltą. 2021 m. gegužės 21 d. vilkikas su puspriekabe atplaukė į Kylio uostą, kuriame pakartotinai atlikta krata, tikrinti dokumentai. 2021 m. gegužės 22 d. vilkikas su puspriekabe iš Kylio uosto grąžinti atgal į Lietuvos Respubliką. 2021 m. gegužės 23 d. puspriekabė buvo nutempta perkrauti krovinį į (duomenys neskelbtini) sandėlį, esantį Klaipėdoje. Ieškovės vairuotojas su kitu vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ta pačia puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 7 d. atplaukė į Airiją. Pirmiausia buvo iškrautas (duomenys neskelbtini) krovinys (dėvėti drabužiai), o kitą dieną buvo iškrautas atsakovės krovinys (metaliniai vamzdžiai). Visa informacija dėl vilkiko su puspriekabe išvykimo, grąžinimo iš Kylio uosto į Klaipėdos uostą, krovinio perkrovimo darbų ir kito išvykimo buvo suteikta (duomenys neskelbtini) atstovui, per kurį ieškovė ir bendravo su atsakove. Šių faktinių aplinkybių neginčija nei viena šalis
Ieškovė susitarimą įvykdžius atsakovė jokių pretenzijų nereiškė. Tai patvirtina tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis. Ieškovė, įvykdžiusi susitarimą 2021 m. birželio 21 d. atsakovei elektroniniu laišku pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 541,00 Eur (su PVM) sumai, tačiau atsakovė savo pareigos atsiskaityti už suteiktą krovinio vežimo paslaugą neįvykdė. Ieškovė telefonu kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė ignoravo ieškovės prašymus atsiskaityti, o susidaręs įsiskolinimas iki šiol yra nepadengtas, atsakovė liko skolinga ieškovei 2 541,00 Eur už suteiktą krovinio vežimo paslaugą (šalių sutarta pervežimo kaina 2 100,00 Eur + PVM, iš viso 2 541,00). Atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove privalėjo atsiskaityti iki 2021 m. birželio 16 d. Kadangi PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo išsiųsta 2021 m. birželio 16 d., ieškovė, siekdama išvengti ginčų, laiko, jog atsakovė privalėjo atsiskaityti PVM sąskaitos faktūros išsiuntimo dieną atsakovei, t. y. 2021 m. birželio 21 d. Atsakovė iki šio ieškinio padavimo 2021 m. lapkričio 18 d. mokėjimo ieškovei neatliko ir vėluoja atsiskaityti 150 dienas. Todėl taip pat prašė iš atsakovės už šį 150 dienų laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas iki pareiškimo padavimo, t. y. iš viso 62,66 Eur (2541x0,06x150/365=62,66 Eur) palūkanų sumą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad dėl pavėluoto krovinio pristatymo užsakovas jai reiškia pinigines pretenzijas. Todėl atsakovė laiko, kad pervežimo prievolė buvo įvykdyta netinkamai. Tačiau atsakovė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ieškovei nereiškia.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.
Tarp šalių šiuo atveju kyla ginčas, ar tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis. Atsakovė ieškinį ginčija ir pačios pervežimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovės nebuvimo pagrindu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad krovinio pervežimo susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini). Sandorio esmines sąlygas (krovinių pakrovimo ir pristatymo datas, kainą) derino ieškovė ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovės ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) sudarytas susitarimas, jog krovinio pervežimo kainą šalys dalinasi ir apmoka lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo paslaugomis pervežant atsakovei ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) priklausančius krovinius naudotasi siekiant sutaupyti pervežimo kaštus, kad pervežimo paslaugas sutartomis sąlygomis ieškovė šalims teikė ne pirmą kartą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nagrinėjamu atveju buvo vežėjo (ieškovo) užsakovai – siuntėjai, kurių krovinį pervežė vežėjas. Krovinio pervežimo sąlygas su ieškovu atsakovė derino per trečiąjį asmenį, tokiam pervežimo susitarimo sąlygų derinimui atsakovė pritarė. Atsakovės ir trečiojo asmens bendradarbiavimas sudarant su ieškove pervežimo sutartį, susitarimo esmės nekeičia. Todėl teismas konstatuoja, kad vis tik atsakovė su ieškove per trečiąjį asmenį susitarė dėl prekių pervežimo ir vežėjas pervežimo prievolę tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens atžvilgiu faktiškai įvykdė, nes siunčiamos prekės buvo gavėjui pristatytos. Teismas konstatuoja, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog tarp šalių vis tik buvo susiklostę krovinio pervežimo teisiniai santykiai, kurie buvo tęstiniai, nes tokį prekių pervežimų modelį, kai buvo kartu vežamas ir atsakovės, ir trečiojo asmens krovinys, ieškovė ir atsakovė naudojo ne pirmą kartą. Atsakovė, neiškilus jokių pervežimo nesklandumų su ieškovu (vežėju) atsiskaitydavo - mokėdavo ieškovui pusę sutartos krovinio pervežimo kainos.
Dėl prievolės nekokybiško ar netinkamo įvykdymo yra numatytas nuostolių ar žalos atlyginimo institutas ir galimybė nuostolius patyrusiai šaliai reikalauti iš kitos šalies jų priteisimo. Tokio reikalavimo atsakovė ieškovės atžvilgiu nepateikė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.
Teismo vertinimu atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove už jos suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, pažeidė sutartį, kurią ieškovė iš savo pusės įvykdė ir jai atsakovė jokio priešinio reikalavimo dėl netinkamo sutarties įvykdymo nepateikė, nors nurodė, kad nėra patenkinta pervežimo kokybe ir dėl to patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės suformuluotas ieškinio dalykas ir jos nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsakovė priešinio reikalavimo nereiškia, tai atsakovės nurodyti argumentai dėl nuostolių, kuriuos ji patyrė ieškovei pristatant krovinį pavėluotai, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kol nėra pareikštas atsakovės reikalavimas ieškovei dėl žalos ar nuostolių atlyginimo, teismas preziumuoja, kad ieškovė prievoles atsakovei įvykdė tinkamai, o atsakovė ieškovei nevykdo prisiimtų įsipareigojimų atsiskaityti už paslaugos – pervežimo įvykdymą.
Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 541,00 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). Dėl šios priežasties ieškinys tenkintinas ir preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovė atsakovei paskaičiavo 6 procentų dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., t. y. 150 dienų pavėluotų atsiskaityti pagal atsakovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 62,66 Eur palūkanų taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra juridinis asmuo, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš jos priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 29,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis) ir 605,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė patyrė 847,00 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų po prieštaravimų pateikimo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 1 481,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos patenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).
Byloje susidarė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi, 262 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 2 541,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt vieno euro 00 ct) skolą už atliktas vežimo paslaugas, 62,66 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 66 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 481,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) išlaidų už advokato teisines paslaugas - ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Ineta Baliukaitytė