Civilinė byla Nr. 2-521-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00515-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalies, kuria panaikintas 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Neapolis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valeksa“. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Valeksa“ atstatydinta iš pareigų, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“.
2. Tretysis asmuo UAB „Omega Capital“ 2017 m. kovo 17 d. pateikė skundą dėl BUAB „Neapolis“ 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės 2, 5 ir 7 punktais panaikinimo. Penktuoju darbotvarkės punktu buvo sprendžiamas klausimas dėl būtinų remonto darbų atlikimo. Vienintelis kreditorius UAB „Statega“, asmuo kuris 2017 m. vasario 10 d. nusipirko verslo centrą, 2017 m. vasario 9 d. balsavo „už“ ir tokiu būdu patvirtino būtinų darbų atlikimą perkamam pastatui pagal UAB „Nerstata“ pateiktą sąmatą – 169 827,87 Eur sumai. Kreditorių susirinkimas, susidedantis iš vienintelio kreditoriaus, nusprendė bankrutuojančios įmonės lėšomis susiremontuoti UAB „Statega“ perkamą daiktą, kurį nusipirko 2017 m. vasario 10 d. Balsavimą argumentavo tuo, kad nei kreditoriui, nei bankroto administratoriui 2017 m. vasario 9 d. nėra žinoma, kad 2017 m. vasario 10 d. jie formins remontuojamo daikto pirkimo–pardavimo sandorį. Tokie veiksmai pažeidžia bankrutavusios įmonės tikslus ir interesus, įmonės akcininko UAB „Omega Capital“ teises ir teisėtus lūkesčius – gauti likusias lėšas (atsiskaičius su kreditoriais ir pan.). Kreditoriaus ir administratoriaus nesąžiningu elgesiu – skirti bankrutavusios įmonės lėšas pastato remontui, likus vienai dienai iki jo pardavimo, kai remontas apskritai nėra būtinas, siekiama neteisėtai iššvaistyti bankrutavusios įmonės lėšas, t. y. iš esmės atlikti remontą pačiam kreditoriui, taip pagerinant kreditoriaus turto vertę. Kreditorių susirinkimo protokolo 5 punkte nurodyta, kad pastato trūkumų šalinimui buvo gauti pasiūlymai iš UAB „Klaisvita“ 180 129,05 Eur sumai, UAB „Tonas“ 191 728,80 Eur, bei UAB „Nerstata“ 169 827,87 Eur sumai (kuris atliko ir pastato apžiūrą). Nepateikti duomenys, kokiu būdu gauti šie pasiūlymai. Didžioji dalis UAB „Nerstata“ 169 827,87 Eur pateiktoje sąmatoje numatytų darbų, nėra susiję su statinio trūkumais (šaligatvio plytelių keitimas, dyzelinio generatoriaus nudažymas ir tepalų pakeitimas, terasos dangos remontas ir kt.).
3. BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė atsiliepime į skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 nurodė, kad privalėjo vykdyti atsakovės turėto pastato techninę priežiūrą. Vykdant šią pareigą buvo nustatyta eilė statinio defektų, kuriuos techninės priežiūros inžinierius (ekspertas) nurodė pašalinti. Dalį pastato trūkumų, nesusijusių su esminėmis pastato saugos sistemomis ar konstrukcijomis, atsakovė 2017 m. vasario 20 d. raštu atsisakė pašalinti. Nors bendra atliktinų darbų sąmata buvo sudaryta 169 827,87 Eur sumai, atsakovė priėmė darbų už 70 035,86 Eur (įskaitant PVM). Pastato pirkėjas reikalavo pašalinti pastato kokybės trūkumus.
4. Kreditorė UAB „Statega“ nesutiko su skundo reikalavimais, nurodė, kad dar Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi pripažino atsakovės pastato priežiūros, remonto ir kitų išlaidų būtinumą. Prieš ginčijamą kreditorių susirinkimą administratorė pateikė 2016 m. spalio 5 d. statybinės techninės priežiūros inžinieriaus aktą, ūkinės komercinės veiklos rezultatus, kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl buvo teisėtas ir turėjo teisę svarstyti paskelbtos darbotvarkės klausimus. Papildomai buvo užsakyta ekspertinė pastato apžiūra tam, kad tinkamai įvertinti pastato būklę. 2016 m. gruodžio 20 d. akte patvirtinami 2016 m. spalio mėnesį nustatyti defektai. 2017 m. vasario 10 d. sudarant pastato pirkimo–pardavimo sutartį (su kreditoriumi UAB „Statega“) nurodyta sąlyga dėl nustatytų parduodamo daikto trūkumų pašalinimo pardavėjo sąskaita.
5. Trečiasis asmuo V. G. su pateiktu skundu nesutiko, kiti tretieji asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ skundą tenkino iš dalies – panaikino 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 darbotvarkės klausimu dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams atlikti verslo centre Neapolis, kitą skundo dalį ir trečiojo asmens teiktus prašymus atmetė.
7. Teismas vertino, kad trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ apie skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą sužinojo 2017 m. kovo 3 d., todėl termino skundui paduoti dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo nepraleido. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 ir 7 darbotvarkės klausimais, trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ skundą šioje dalyje atmetė.
8. Teismas nustatė, kad BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2015 m. rugsėjo 28 d., priėmė nutarimą BUAB „Neapolis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą parduoti kartu, organizuoti viešas varžytynes. Pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse nustatyta 11 500 000 Eur plius PVM, antrose varžytynėse – 10 500 000 Eur plius PVM. Nepardavus turto varžytynėse šauktas kreditorių susirinkimas dėl tolesnės turto pardavimo procedūros. Varžytynės skelbtos per valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro specialiąją interneto svetainę. E-varžytynės vyko nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 6 d. ir nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 25 d. Varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Nepardavus turto dvejose varžytynėse, 2016 m. gegužės 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl turto pardavimo, tačiau šiuo klausimu nutarimas nepriimtas. 2016 m. liepos 7 d. kreditorė (įkaito turėtoja) UAB ‚Statega“ pateikė administratorei komercinį pasiūlymą nupirkti neparduotą iš varžytynių turtą – žemės sklypą ir pastatą kaip vieną vienetą už 9 000 000 Eur. 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo metu nutarta varžytynėse neparduotą turtą – žemės sklypą bei jame esantį pastatą parduoti UAB „Statega“ už 9 000 000 Eur.
9. Teismas sutiko su trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ argumentais, kad 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo 5 punktu patvirtintas nutarimas yra neteisėtas, nes pažeidžia bankrutavusios įmonės tikslus ir interesus, įmonės akcininko UAB „Omega Capital“ teises ir teisėtus lūkesčius. Aplinkybę, kad turtas, kurio remontui skirta beveik 170 000 Eur, bus parduodamas tam pačiam kreditoriui, kuris ir balsuoja už turto remontą, tiek kreditorius, tiek administratorė žinojo nuo 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų. Tokio sprendimo įgyvendinimas tapo realus po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. priimto sprendimo, kuriuo nutrauktas apeliacinis procesas dėl 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.
10. Administratorės ir vienintelio kreditoriaus žinojimą, kad 2017 m. vasario 10 d. bus forminamas turto pirkimas–pardavimas, kurio remontui iš bankrutavusios įmonės lėšų skyrimą balsavo šį turtą perkantis kreditorius, teismas vertino kaip nesąžiningą jo elgesį, siekiant neteisėtai atlikti paties kreditoriaus turto remontą už bankrutavusios įmonės lėšas.
11. Teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kokia sąmatos suma, pats 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu, skirti bankrutavusios įmonės lėšas pastato remontui, likus vienai dienai iki jo pardavimo, kai remontas nėra būtinas, prieštarauja bankrutavusios įmonės tikslams ir jos savininko teisėtiems interesams, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl jį panaikino kaip nepagrįstą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
12. Kreditorė UAB „Statega“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalį dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi bankrutavusios bendrovės akcininko teisėtais lūkesčiais, o ne gynė bendrovės kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius bei bendrovės interesus.
12.2. Teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, ignoravo aplinkybę, kad kreditorės UAB „Statega“ finansinis reikalavimas sudaro 8,7 mln. Eur, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. BUAB „Neapolis“ vengė pripažinti UAB „Statega“ kreditore, atsiskaityti su ja, todėl kreditorė vien negautų palūkanų forma patyrė apie 2 186 856,45 Eur nuostolių. Tuo tarpu, UAB „Omega Capital“ kaip bendrovės akcininkas iki šios dienos nėra apmokėjusi akcijų kainos pagal 2010 m. lapkričio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį iš ofšorinės kompanijos LUXHOUSE. Be to, bendrovės akcininkė nebuvo prisidėjusi prie bendrovės skolų grąžinimo, nesidomėjo bendrovės turto būkle.
12.3. Teismas ignoravo faktą, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. paliko galioti kreditorių sprendimą – parduoti BUAB „Neapolis“ pastatą vieninteliam kreditoriui UAB „Statega“; nevertino, kad iki ginčijamo kreditorių susirinkimo iš bendrovės veiklos per 2013–2016 m. gauta 3 185 995,53 Eur gryno pelno, todėl prieš bankroto bylos užbaigimą, kreditorių susirinkimas turėjo teisę išlaikyti pusiausvyrą tarp kreditorių ir įmonės interesų.
12.4. Teismas nedetalizavo, kokie įmonės tikslai ir interesai buvo pažeisti; nevertino, kad Klaipėdos apygardos teismas dar 2012 m. vasario 23 d. nutarimu pripažino ginčijamo pastato priežiūros, remonto ir kitų išlaidų būtinumą (tokių išlaidų būtinumą pripažino ir šios bankroto bylos kreditoriai). Pastato priežiūrai bankroto proceso metu nebuvo skirta pakankamai lėšų, nors pastatas buvo eksploatuojamas, todėl 2016 m. spalio 5 d. defektų aktu nustatyti pastato trūkumai turėjo būti pašalinti, tuo labiau, kad bendrovė turi lėšų. 2016 m. gruodžio 20 d. ekspertinis statinio priežiūros aktas patvirtino 2016 m. spalio mėn. nustatytus defektus.
12.5. Kasacinis teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015 išaiškino, bankrutavusios įmonės turto apsaugos, priežiūros ir tvarkymo būtinumą.
12.6. Nurodė, kad teismo išvada, kad nebuvo praleistas terminas skundui paduoti, yra neteisinga.
13. Atsakovė BUAB „Neapolis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria panaikintas 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu ir šioje dalyje skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas neteisingai nustatė momentą, kada trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamo nutarimo priėmimą. UAB „Omega Capital“ į BUAB „Neapolis“ bankroto bylą įtraukta 2017 m. sausio 5 d. nutartimi, kreditorių susirinkimo protokolas, kuriuo priimti ginčijami nutarimai į bankroto bylą pateiktas 2017 m. vasario 17 d. UAB „Omega Capital“ aktyviai byloje naudojosi elektroninių ryšių priemonėmis, todėl turėjo realią galimybę matyti pateiktus dokumentus, todėl apie ginčijamus nutarimus turėjo sužinoti 2017 m. vasario 20 d., 14 dienų terminas skundui paduoti suėjo 2017 m. kovo 6 d., skundas teismui pateiktas 2017 m. kovo 20 d., t. y. praleistas terminas skundui paduoti ir pareiškėja termino atnaujinti neprašė.
13.2. Pagal teisės aktų reikalavimus BUAB „Neapolis“ (nors ir bankrutavusi įmonė) privalėjo vykdyti pastato techninę priežiūrą, o už šios pareigos pažeidimą įstatymuose numatyta atsakomybė. Administratorei vykdant šią pareigą, buvo nustatyta eilė pastato defektų, kuriuos pastatų techninės priežiūros inžinierius, ekspertas nurodė pašalinti. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad dėl pastato naudojimo saugumo defektai turi būti pašalinti. Be to, nustatytų trūkumų dalį, kurie nesusiję su esminėmis pastato saugos sistemomis ar konstrukcijomis, BUAB „Neapolis“ 2017 m. vasario 20 d. raštu atsisakė pašalinti (priėmė 70 035,86 Eur vertės darbus su PVM).
13.3. Kreditorės (įkaito turėtojos) UAB „Statega“ 2016 m. liepos 7 d. pasiūlymas nupirkti pastatą, negarantavo BUAB „Neapolis“, kad jis bus parduotas už pasiūlytą kainą, tik 2017 m. vasario 10 d. sudaryta pastato pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau pastato pirkėjas pareikalavo pašalinti pastato kokybės trūkumus. Galimybę pastatą parduoti neatlikus techninės priežiūros darbų, vertina kaip prielaidą.
13.4. Kreditoriaus sprendimas skirti lėšas pastato priežiūrai bei sprendimas pirkti šį pastatą negali būti laikomi nesąžiningais. Nesąžiningumą nurodytu aspektu galima būtų konstatuoti tik nustačius, jog skirtų lėšų panaudojimas pastato techninės priežiūros darbams ir gauta 9 mln. Eur kaina už pastatą lėmė, kad turtas buvo parduotas už žemą kainą, t. y. kreditorius siekė sumažinti turto kainą, tačiau tokių aplinkybių teismas nenustatė. Neįrodžius, kad skyrus lėšas būtiniems remonto darbams sudarytas sandoris nenaudingas BUAB „Neapolis“, nėra pagrindo konstatuoti ir ginčijamo nutarimo neteisėtumo.
14. Atsakovė BUAB „Neapolis“ pateikė atsiliepimą į UAB Statega“ atskirąjį skundą, kuriame su atskiruoju skundu sutiko ir palaikė atskirajame skunde nurodytus argumentus.
15. Trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ pateikė atsiliepimą į BUAB „Neapolis“ ir UAB „Statega“ atskiruosius skundus, prašydamas skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas pagrįstai ir tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes į bylą pateiktas 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo protokolas šalims nebuvo siunčiamas ir įteiktas. Trečiasis asmuo apie ginčijamą nutarimą sužinojo atsitiktinai, kai 2017 m. kovo 3 d. jos atstovas nuvyko į teismą susipažinti su bylos medžiaga, todėl argumentus dėl praleisto senaties termino laiko nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės.
15.2. Teismas tinkamai nustatė ir vertino aplinkybes ir įrodymus, kurie pačios administratorės nurodyti kreditorių susirinkimo 5 darbotvarkės klausime, t. y. 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros aktą. Pagal šį aktą statinys neturi trūkumų ir nereikalauja jokių trūkumų šalinimo. Apžiūros išvadose konstatuota, kad defektai užfiksuoti apžiūros akte nėra pavojingi pastato pastovumui, pastato būklė yra patikima ir tenkina esminius reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01.(1):2005.
15.3. Apeliantai nenurodo, kokias konkrečias procesinės ar materialinės teisės nuostatas, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė.
15.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dar 2016 m. liepos 7 d. UAB „Statega“ pateikė bankroto administratorei pasiūlymą nupirkti neparduotą iš varžytynių turtą (žemės sklypą ir pastatą) kaip vieną vienetą už 9 mln. Eur tokios būklės, kokios pastatas buvo.
15.5. Kreditoriaus teisės nėra prioritetinės bankrutavusio juridinio asmens savininko atžvilgiu, o atsiskaitymas su kreditoriumi nėra pagrindinis tikslas, bankrutavusios įmonės savininko teisių ir teisėtų lūkesčių atžvilgiu.
15.6. Priešingai nei teigia bankroto administratorė, ji neatsisakė darbų vykdymo, o darbų priėmė už 70 035,86 Eur tik dėl to, kad UAB „Omega Capital“ ieškinio pagrindu kitoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o administratorei ir jos pasamdytai rangovei UAB „Nerstata“ buvo uždrausta vykdyti 2017 m. vasario 10 d. rangos sutartį.
16. Kreditorė UAB „Statega“ pateikė atsiliepimą į BUAB „Neapolis“ atskirąjį skundą, prašydama jį tenkinti. Atsiliepime sutiko su BUAB „Neapolis“ atskirojo skundo argumentais.
17. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas, konstatavęs, kad kreditorių susirinkimo sprendimas skirti bankrutavusios įmonės lėšas pastato remontui, likus vienai dienai iki jo pardavimo, kai remontas nėra būtinas, yra neteisėtas, panaikino 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl lėšų skyrimo. Ginčijamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, t. y. pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl termino skundui paduoti
20. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ skundas dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Klaipėdos apygardos teisme gautas 2017 m. kovo 17 d. Todėl, sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
21. Apeliantai teigia, jog trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ praleido 14 dienų skundo, dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, pateikimo terminą. Trečiasis asmuo su tokia apeliantų pozicija nesutinka, pabrėždamas, kad apie 2017 m. vasario 9 d. įvykusį kreditorių susirinkimą ir jo sprendinius sužinojo atsitiktinai, kai 2017 m. kovo 3 d. jos atstovas nuvyko į Klaipėdos apygardos teismą susipažinti su byla, kuri nėra elektroninė.
22. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).
23. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 9 d. vykusiame BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkime trečiasis asmuo bankrutavusios bendrovės akcininkas UAB „Omega Capital“ nedalyvavo, todėl apie šio susirinkimo metu priimtus nutarimus jam tapo žinoma tik 2017 m. kovo 3 d. susipažinus su bankroto bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį paskutinė diena pareiškimui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu paduoti buvo 2017 m. kovo 17 d., tretysis asmuo UAB „Omega Capital“ skundą elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2017 m. kovo 17 d. 16:36 val., todėl pirmosios instancijos teismas tiek teisėjo rezoliucija 2017 m. kovo 22 d. išsprendęs jo priėmimo klausimą, tiek ginčijamoje 2020 m. sausio 14 d. nutartyje, pagrįstai sprendė, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.
24. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad viena vertus BUAB „Neapolis“ bankroto byla yra popierinė, o ne elektroninė, kaip nepagrįstai teigia atsakovė, todėl UAB „Omega Captital“ neturi realios galimybės, taip pat ir pareigos susipažinti su teikiamais dokumentais per elektroninių paslaugų portalo sistemą, nors ir aktyviai naudojasi elektroninių ryšių priemonėmis. Kita vertus, kaip teisingai atsiliepime pažymėjo trečiasis asmuo, 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo protokolas proceso šalims nebuvo siųstas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad UAB „Omega Captital“ apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą sužinojo anksčiau nei 2017 m. kovo 3 d. UAB „Omega Captital“ atstovui nuvykus į teismą susipažinti su byla.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad UAB „Statega“ 2016 m. liepos 7 d. pateikė BUAB „Neapolis“ pasiūlymą nupirkti neparduotą iš varžytynių turtą – žemės sklypą ir pastatą, kaip vieną vienetą, už 9 mln. Eur plius PVM.
26. 2016 m. spalio 5 d. buvo atliktas kasmetinis verslo centro „Neapolis“ pastato techninis patikrinimas, pastato techninę priežiūrą atliko UAB „Nerstata“ statybinės techninės priežiūros inžinierius N. U.. Akte nustatyta 14 trūkumų tokių kaip: sutrūkę stiklo paketai; prie pastato suskilusios grindinio plytelės; stiklo paketų trūkiai tam tikrose vietose; nėra priešgaisrinių dėžučių gesintuvams ir specialios rūkantiems skirtos patalpos; surūdiję dyzelinio generatoriaus ir spintų korpusai; reikalingas stogo ir terasos dangų remontas. 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14 atlikus BUAB „Neapolis“ pastato konstrukcijų vizualinę techninę apžiūrą užfiksuoti pastebėti defektai, deformacijos ir gedimai, taip pat rekomenduojami darbai defektams pašalinti: 1) nuimti dangą visame stogo plote, nuvalyti ir atstatyti eksploatuojamo stogo dangą, atstatyti stiklinį aptvėrimą; 2) atremontuoti gipso kartono lubas, įstatyti ventiliacijos grotelę; 3) pakeisti stiklo paketus ir atlikti vietinį remontą langų ir durų, cokolio, nuogrindų, aikštelės, šaligatvio pagal foto fiksaciją; 4) elektrinio generatoriaus konteinerius, metalines duris ir jų rėmus bei priešgaisrinės gesinimo sistemos vamzdynus nuvalyti nuo senų dažų, rūdžių ir purvo, gruntuoti ir dažyti antikoroziniais dažais; 5) pakeisti, sukomplektuoti, atnaujinti gaisrinių čiaupų dėžes; 6) atstatyti pažeistą fasadų apdailą.
27. BUAB „Neapolis“ 2017 m. vasario 9 d. vykusio kreditorių susirinkimo, susidedančio iš vienintelės kreditorės UAB „Statega“, metu, darbotvarkės punktu Nr. 5 vienintelė kreditorė nusprendė patenkinti bankroto administratorės prašymą ir skirti 169 827,87 Eur lėšų BUAB „Neapolis“ pastatui – verslo centrui suremontuoti. Kitą dieną vienintelė kreditorė UAB „Statega“, kuri patvirtino būtinus remonto darbus pastate verslo centre „Neapolis“ pagal geriausias sąlygas pateikusią įmonę UAB „Nerstata“, 2017 m. vasario 10 d. minėtą pastatą nusipirko. Tą pačią dieną 2017 m. vasario 10 d. BUAB „Neapolis“, atstovaujama bankroto administratorės, ir UAB „Nerstata“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2017/02/10 dėl verslo centro „Neapolis“ priešgaisrinės gesinimo sistemos vamzdynų dažymo, aliuminio-stiklo fasadų rėminių konstrukcijų stiklinimo, durų priešgaisrinių stiklų keitimo, atitvarinių terasos tonuotų stiklų montavimo, sieninių priešgaisrinių spintų iš nerūdijančio plieno montavimo, stogo remonto, kontrolinių skaitiklių montavimo, kondicionavimo agregato „Lemmox-R407C“ tepalų keitimo, gesintuvams dėžių montavimo, dyzelinio generatoriaus korpuso remonto, vitrininių rėmų stiklo paketų sutvirtinimo, rūkomojo stiklo pertvarų montavimo, patalpų pridavimo Valstybinei energetikos inspekcijai, atviros terasos dangos remonto darbų; numatoma darbų pradžia 2017 m. vasario 14 d., pabaiga – 2017 m. gegužės 15 d.
28. Atsakovės bankroto administratorė 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. 17-NEA-08 priėmė darbų už 70 035,86 Eur įskaitant PVM pagal 2017 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. S001-A001, patikslindama užsakomų darbų sąrašą bei atsisakydama atitinkamų darbų, kurie nesusiję su verslo centro „Neapolis“ saugos sistemomis ar konstrukcijomis, todėl minėtus darbus siūlė atlikti naujajam pastato savininkui UAB „Statega“, šį raštą prašė laikyti vienašališku sutarties dėl atsisakomų darbų vykdymo nutraukimu.
Dėl ginčo esmės
29. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo.
30. 2017 m. vasario 9 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 17/01 duomenimis, susirinkime nedalyvavo, bet pateikė balsavimo raštu biuletenį vienintelė atsakovės kreditorė UAB „Statega“, turinti 100 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, balsuodama „už“ nutarimo priėmimą penktuoju darbotvarkės klausimu (patvirtinti būtinus remonto darbus pastate verslo centre „Neapolis“ pagal geriausias sąlygas pateikusią įmonę UAB „Nerstata“), t. y. nutarimą skirti lėšas pastatui suremontuoti priėmė vienintelė kreditorė UAB „Statega“, kuri kitą dieną minėtą pastatą 2017 m. vasario 10 d. turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi Nr. 1 įsigijo iš atsakovės.
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pati savaime aplinkybė, kad vieno ar kito nutarimo priėmimą nulemia dominuojantis vienas kreditorius nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012).
32. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015). Taigi kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė procedūrinių pažeidimų.
34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo pastatas buvo parduotas iškart po to (kitą dieną), kai vienintelio kreditoriaus ir būsimo pastato pirkėjo nutarimu buvo skirtos lėšos jo remontui. Teismas kritiškai vertina apeliantų nurodytas aplinkybes, kad balsuojant už 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams, kreditorė UAB „Statega“ nežinojo, jog kitą dieną pirks minėtą pastatą iš atsakovės. Šią aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai: UAB „Statega“ dar 2016 m. liepos 7 d. pateiktas BUAB „Neapolis“ pasiūlymas dėl pastato įsigijimo už 9 mln. Eur; 2017 m. vasario 10 d. turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartis Nr. 1 sudaryta kitą dieną po įvykusio kreditorių susirinkimo, nors vien tik jai parengti, esminėms sąlygoms aptarti, susipažinti su ja, teismo vertinimu, reikalingas atitinkamai ilgesnis laikas, juolab, kad buvo parduodamas visas kompleksas kaip vienas vienetas; be to, pati kreditorė savo 2017 m. vasario 3 d. rašte bankroto administratorei dėl statinio techninės būklės prašė pateikti duomenis ir kitą informaciją, leidžiančią nustatyti, kokios techninės būklės pastatas bus parduodamas kreditorei UAB „Statega“, t. y. jau tada žinojo, kad pastatas bus parduodamas jai.
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iki bankrutavusios įmonės turto pardavimo momento būtina užtikrinti tokio turto apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą tam, kad jis neprarastų savo rinkos vertės, todėl tam tikrais atvejais gali būti reikalingos tam tikros išlaidos, kad realizuotinas turtas būtų išsaugotas esamos būklės ar kad taptų likvidus ir galėtų būti realizuojamas, kad jis būtų apsaugotas. Tokiu atveju, esant motyvuotam ir pagrįstam administratoriaus prašymui, ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostata suteikia teismui teisę nutartyje likviduoti įmonę dėl bankroto leisti bankrutavusiai įmonei sudaryti tam tikrus sandorius, reikalingus įmonės turto vertei išsaugoti ar nuostoliams mažinti, net jeigu tai susiję su tam tikru ūkinės komercinės veiklos vykdymu iki bus parduotas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).
36. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, statinių naudotojas privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; statinių naudotojas privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Pagal to paties įstatymo 48 straipsnio 5 dalį, statinio priežiūra yra nuolatinis statinio būklės stebėjimas (1 punktas), statinio periodinės ir specializuotos apžiūros (2 punktas), pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas (3 punktas), remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (4 punktas).
37. Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė privalėjo vykdyti pastato techninę priežiūrą, o už šios pareigos pažeidimą įstatymuose numatyta atsakomybė. Todėl Klaipėdos apygardos teismas dar 2012 m. vasario 27 d. nutartimi BUAB „Neapolis“ pastato priežiūrai ir remontui bankroto administratorei leido išleisti iki 1 158 Eur per mėnesį, t. y. 13 896 Eur per metus, tačiau šios dar 2012 m. patvirtintos išlaidos, teismo vertinimu, nereiškė jų poreikio ateityje.
38. Kita vertus, BUAB „Neapolis“ Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau nei šioje nutartyje, nei vėlesnėje bankroto eigoje, jokie klausimai, susiję su pastato priežiūra ir / ar būtinybe jį remontuoti, nebuvo sprendžiami iki pat ginčijamo kreditorių susirinkimo. Kaip nurodyta nutarties 35 punkte, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos suteikia teisę bankrutavusiai įmonei (esant motyvuotam administratoriaus prašymui), nutartyje likviduoti įmonę dėl bankroto, teismui teisę leisti sudaryti tam tikrus sandorius, reikalingus įmonės turto vertei išsaugoti ar nuostoliams mažinti, net jeigu tai susiję su tam tikru ūkinės komercinės veiklos vykdymu iki bus parduotas turtas. Kaip jau nurodyta, bendrovės likvidavimo stadijoje jokie klausimai, susiję su pastato priežiūra, lėšų tokiam tikslui skyrimu, nebuvo keliami ir svarstomi.
39. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai vertina 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu – patvirtinti būtinus remonto darbus pastate verslo centre „Neapolis“ pagal geriausias sąlygas pateikusią įmonę UAB „Nerstata“, priėmimo aplinkybes, tokių išlaidų būtinumą. Todėl svarbu įvertinti pastato techninę būklę – nustatyti, ar defektai, kuriems pašalinti 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkime patvirtinta 169 827,87 Eur suma, ar išlaidos buvo būtinos, tinkamos ir pagrįstos, ar nustatyti defektai kėlė grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ar dėl kokių nors kitų priežasčių (parduodamo turto vertės išsaugojimo) remonto darbus buvo privalu atlikti prieš parduodant ginčo pastatą.
40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų teiginiais, kad pastato defektai buvo tokie, jog juos buvo privalu pašalinti. Priešingai, 2016 m. gruodžio 20 d. statinio apžiūros akte Nr. 14 nurodyti darbai defektams pašalinti yra rekomenduojamo pobūdžio, saugesnei pastato eksploatacijai, akto išvadose aiškiai nurodyta, kad defektai nėra pavojingi pastato pastovumui, pastato techninė būklė visumoje yra patikima ir tenkina esminius reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01.(1):2005, t. y. nėra įpareigojimo pašalinti nustatytus defektus. Įvertinus nustatytus defektus, kurie detaliai aptarti nutarties 26 punkte, konstatuotina, kad jie nekelia grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, nėra susiję su turto pardavimu ar parduodamo turto vertės išsaugojimu, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nebuvo pagrindo prieš turto pardavimą šalinti ginčo defektus už sumą, kuri yra dvylika kartų didesnė nei teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi nustatyta maksimali metinė BUAB „Neapolis“ pastato priežiūrai ir remontui leistina suma. Administratorės 2017 m. vasario 20 d. rašte nurodomas atsisakymas dalies darbų, kurie nesusiję su verslo centro „Neapolis“ saugos sistemomis ar konstrukcijomis, vertintinas kritiškai, nes, viena vertus, raštas negali pakeisti tarp šalių sudarytos sutarties, kita vertus, civilinėje byloje Nr. e2-108-613/2020 UAB „Omega Capital“ ieškinio pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta vykdyti 2017 m. vasario 10 d. rangos sutartį dėl ginčo pastato remonto darbų už 169 827,87 Eur.
41. Kaip jau nurodyta, tik kreditorių visuma sprendžia esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus (ĮBĮ 23 straipsnis). Teismas gali įvertinti, ar, kreditorių susirinkime priimant nutarimus, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą padarė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumų dydžio. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti tik vieno kreditoriaus balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Tačiau būtina įvertinti, ar šiuo atveju, vienos kreditorės balsais priimtas ginčijamas nutarimas, kai tiek bankroto administratorei, tiek ir kreditorei iš esmės jau buvo žinoma faktinė aplinkybė dėl šio turto įsigijimo ir pasiūlymas dėl šio turto įsigijimo kainos taip pat buvo aiškus, ar kreditorės UAB „Statega“ balsų persvara buvo naudojama ne savanaudiškais tikslais kitų asmenų (šiuo atveju bendrovės akcininko) interesų kaina.
42. Pagal byloje pateiktus duomenis, poreikis dėl statinio defektų pašalinimo iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, neturėjęs įtakos šio statinio įsigijimo kainai. Todėl BUAB „Neaplis“ 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkime administratorės pasiūlymas svarstyti klausimą dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams atlikti šiame verslo centre, turėtų būti vertinamas kompleksiškai. Pirmiausia, byloje nenustatyta, kad tokiu būdu siekiama eliminuoti pastato egzistavimu keliamą pavojų asmenų sveikatai ir gyvybei ar įvykdyti viešojo administravimo subjektų įpareigojimus, ir antra, kad tokiu būdu siekiama maksimaliai padidinti BUAB „Neapolis“ turto masę ar jo kainą, kadangi remiantis bylos medžiaga, jokie rekomendacinio pobūdžio pastato defektų šalinimo darbai, neturėjo įtakos pastato kainai jo pardavimo metu (kitą dieną po ginčijamo nutarimo priėmimo). Šiame etape nėra esminiai svarbu, nėra ir neturi būti vertinama konkretaus kreditoriaus turimų teisių apimtis, o priimtas ginčijamas nutarimas niekaip nelėmė didesnės kainos už įsigyjamą turtą. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kreditorių susirinkimo nutarimas 5-uoju dienotvarkės klausimu – dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams atlikti verslo centre, nesant būtinumo vykdyti pastato defektų šalinimo darbus, kurie nėra pavojingi pastato pastovumui ir buvo išimtinai rekomendacinio pobūdžio, nekeliantys pavojaus bei niekaip neįtakoję paties pastato pardavimo fakto ir jo kainos, priimtas iš esmės vienos kreditorės, kuri šį pastatą jau sekančią dieną įsigijo nuosavybės teise už iš anksto nustatytą kainą, teisingai ir teisėtai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.
43. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis (nutarties 12.1–12.3 punktai) UAB „Statega“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra susiję su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu bei nelemia šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
44. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalis, kuria panaikintas 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 5-uoju darbotvarkės klausimu dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams atlikti verslo centre Neapolis, yra teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė