Civilinė byla Nr. e2A-1291-524/2017

                                          (Proceso Nr. 2-06-3-12993-2016-4)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.8.10; 2.6.10.2.4.1; 2.4.2.12.2.;

2.4.2.10.; 2.4.1.1; 3.3.1.18

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal  ieškovo A. A. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. K. ir nepilnamečiam K. K. (K. K.), atstovaujamam  atstovės pagal įstatymą Ž. K., dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, ir atsakovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimo,

n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės Ž. K. ieškovo naudai 1000,00 Eur patirtos žalos kaip negautų pajamų atlyginimą bei po 250,00 Eur už mėnesį patiriamos žalos atlyginimo nuo patikslinto ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2016-10-17 pirkimo–pardavimo sutartį. Teigia, kad 2016-07-21 per notarę atsakovei buvo įteiktas pareiškimas dėl išsikėlimo iš buto, bet atsakovai į pateiktą pareiškimą neatsakė, iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neišsikėlė. Neteisėtu turto naudojimusi yra pažeidžiamos ieškovo kaip turto savininko teisės ir teisėti interesai. Nuo buto įsigijimo momento atsakovai, neatlygintinai ir neteisėtai naudodamiesi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, nors už buto nuomą nemoka, todėl netekęs galimybės naudotis butu, ieškovas patiria nuostolių. Teigia, kad vidutinė vieno mėnesio buto nuomos rinkos kaina yra 250,00 Eur, minėtų pinigų ieškovas negali gauti dėl atsakovų kaltės, todėl mano, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus žalos atlyginimo priteisimo.
2. Atsakovė Ž. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad augina nepilnametį sūnų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat įtrauktą atsakovu šioje byloje, kuriam nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių paskirtas mokymasis namuose. Šiuo metu pagal sudarytą grafiką nepilnametį mokytojai ateina mokyti į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai kitos gyvenamosios vietos neturi. Atsakovės uždirbamų lėšų nuomotis kitą butą nepakanka, nes nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki šiol atsakovės pajamos per mėnesį sudaro tik 220,00 Eur. Prašo teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais leisti pasilikti gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. birželio mėnesio, kol baigsis nepilnamečio K. K. mokslo metai.
3. Atsakovas K. K. atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad spręsdamas šį ginčą teismas privalo atsižvelgti į aplinkybę, kad jam nustatyta sveikatos sutrikimų, dėl kurių paskirtas mokymasis namuose. Teigia, kad laikinuose globos namuose jam nebūtų suteiktos sąlygos mokytis pagal specialų mokymosi grafiką, nes tokia galimybė nenumatyta įstatymuose bei tokių įstaigų vidaus teisės aktuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo iškeldinimo terminą atidėti iki 2017 mokslo metų pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iškeldino atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikdamas kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iš atsakovės 500,00 Eur nuostolių ieškovui. Priteisė iš atsakovės 346,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. A.. Kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė. Netenkino atsakovų prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
5. Teismas sprendė, kad atsakovai, be teisinio pagrindo naudodamiesi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, nes ieškovas negali naudotis butu savo nuožiūra. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovė Ž. K., siekdama įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, buvo pasyvi, todėl teismas nenustatė pagrindo leisti jai gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute iki mokslo metų pabaigos. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų turi teisę į žalos atlyginimo priteisimą. Teismas sprendė, kad 500,00 Eur suma yra pakankama ieškovo nuostoliams, patirtiems dėl atsakovų veiksmų, kompensuoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog jos vaikas gali mokytis tik dabartinėje gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsta, nes, teismo vertinimu, vaiko mokymasis namuose nėra sietinas su konkrečia vieta, kurioje gyvena nepilnametis. Dėl to teismas laikė atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                     2017-03-31 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui ši naujo arba priimti naują sprendimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų šeimos ypatingas sąlygas: atsakovė viena augina nepilnametį sūnų, gauna minimalias pajamas, vaikas turi sveikatos sutrikimų ir dėl to mokomas pagal specialiąją programą namuose. Teigia, kad vaiko mokymasis laikinuose globos namuose nėra praktiškai įmanomas, o kito būsto atsakovė nuomotis neturi pakankamai lėšų. Mano, kad teismas turėjo pagrindą tenkinti atsakovės prašymą dėl iškeldinimo atidėjimo iki mokslo metų pabaigos. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė ieškovui žalos atlyginimą, nes realių pajamų gavimo tikimybės ieškovas teismui neįrodė.
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, juo su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad apie tai, kad atsakovė su vaiku bute gyvena neteisėtai, atsakovė sužinojo daugiau nei prieš dvejus metus, todėl nuo to laiko turėjo rūpintis vaiko gyvenamąja vieta. Pažymi, kad mokslo metai pasibaigė, todėl išnyko vienintelis atsakovės argumentas dėl jos prašymo leisti gyventi bute iki mokslo metų pabaigos. Teigia, kad ieškovo pateikti įrodymai apie analogiškų butų nuomą Klaipėdoje patvirtina ieškovo negautas pajamas (patirtus nuostolius).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Dėl iškeldinimo
11. Byloje nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2016-10-17 pirkimo–pardavimo sutartį. Šį butą ieškovas įsigijo iš savo mamos – pradinės šios bylos ieškovės Z. A., kuri šio buto 1/2 dalį buvo įgijusi skirtingais pagrindais: pirkimo–pardavimo sutartimi ir iš viešųjų varžytinių.  Šiame bute gyvena  atsakovė Ž. K. su sūnumi, gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta sveikatos sutrikimų, dėl kurių paskirtas mokymasis namuose. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo leisti pasilikti gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. birželio mėnesio, kol baigsis nepilnamečio K. K. mokslo metai.
12. . Iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą. Ieškovas prašė atsakovus iškeldinti taikant daiktinių teisių gynimo būdą, nes byloje nenustatyta, kad šalis siejo sutartiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
13. Šioje byloje ieškovas įrodė CK 4.98 straipsnio vieną iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. kad jis yra ginčo buto savininkas. Iš atsakovės apeliacinio skundo nustatyta, jog ji iš esmės sutinka išsikelti, tik prašė išsikėlimo momentą nukelti iki 2017 m. birželio pabaigos dėl sūnaus mokslo metų pabaigos. Akivaizdu, jog nagrinėjant šią bylą atsakovės nurodomas terminas yra suėjęs, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl atsakovų iškeldinimo yra teisėta ir pagrįsta, plačiau jos analizuoti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Ž. T. Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
14. Dėl ieškovo negautų pajamų
15. Ieškovas šioje ieškinio dalyje nurodo, jog nuo buto įsigijimo momento atsakovai neatlygintinai ir neteisėtai naudodamiesi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, nors už buto nuomą nemoka, todėl netekęs galimybės naudotis butu, ieškovas patiria nuostolių. Prašė priteisti 1000 Eur žalos negautų pajamų forma atlyginimą, šią ieškinio dalį įrodinėdamas UAB ,,Agatėja“ pažyma, nurodančia, kad 3 kambarių buto Statybininkų pr. Klaipėdoje vidutinė vieno mėnesio nuomos rinkos kaina yra 250,00 Eur. Ieškovas šį butą įsigijo 2016-10-17 iš savo mamos, įsigijimo metu atsakovai ginčo bute gyveno. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį tenkino ir priteisė 500 Eur, tačiau ši ieškinio dalis yra neįrodyta ir ši skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurių jis tikėjosi gauti ir kurių negauta todėl, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jų realiai gauti. Pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-469/2009; kt.). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio nei faktiškai asmens patirta žala dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2016-10-17, įsigydamas šį butą iš artimo žmogaus, žinojo, jog jame gyvena pašaliniai asmenys, jog dalis buto  jo mamos buvo pirkta iš viešųjų varžytinių, todėl privalėjo žinoti, jog jame gyvenančių atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir jų išsikėlimas iš buto gali užtrukti, todėl realiai negalėjo numatyti greitu laiku, t. y. nuo pat buto įsigijimo, gauti buto nuomos pajamų.
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016; kt. ).
18. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieškinį, – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2006). Aptariama taisyklė aktuali ir įrodinėjant žalą, kuri grindžiama realia tikimybe, kad nuostolių nebūtų patirta, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų.
19. Pagal paminėtas kasacinio teismo taisykles ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų įrodyti aplinkybei, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalą negautų pajamų forma, nes ieškovas neprašė priteisti žalos kita forma atlyginimo. Žala laikomos realiai turėtos gauti, tačiau dėl neteisėtų veiksmų negautos pajamos. Ieškovas, įsigydamas butą iš savo mamos su jame gyvenančiais atsakovais, negalėjo tikėtis nuomos  pajamų  gauti iš anksto. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, jog jis pats ar jo sūnus gyventų ginčo bute, todėl jo ieškinio dalis dėl negautų pajamų, t. y. ketinimo nuomoti butą, yra neįrodyta. Atkreiptinas dėmesys, jog bute 2017 m. sausio mėn. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, butą ieškovas pirko su gyventojais,  ieškovas nepateikė nuomos sutarties projekto dėl ginčo buto, t. y. neįrodė realaus ketinimo jį išnuomoti ir gauti pajamų. Su patikslintu ieškiniu pateikta UAB ,,Agatėja“ pažyma įrodo tik vidutinę buto nuomos rinkos kainą tame rajone, tačiau realiam ieškovo ketinimui įrodyti yra nepakankamas įrodymas. Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą, kurį sudarė suma, kurią ketino gauti iš atsakovų užimto buto nuomos, tačiau nepateikė nuomos sutarties dėl šio buto nuomos, įrodymų dėl nuomininkų paieškos, t. y. neįrodė realaus ketinimo išnuomoti šį butą ir to, kad tokio buvusio realaus ketinimo negalėjo įvykdyti  išimtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.
20. Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008;                              2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).
21. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, o ne tikėtinas. Ieškovas byloje prašė pritiesti tik negautas pajamas, kurių neįrodė šios nutarties 16 ir 17, 19 p. nurodytais motyvais, todėl skundžiamo teismo  sprendimo dalis dėl 500 Eur nuostolių priteisimo naikintina ir ieškinio  dalis dėl negautų pajamų atmestina (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
22. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialiųjų žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. tik neturtinė jo dalis, todėl šioje byloje nustatyti patenkintų reikalavimų procentą pagal CPK 93 str. 2d. taisykles neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas turtinę ieškinio dalį, priteisė ieškovui 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti  iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškinio turtinę dalį ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 200 Eur. Iš atsakovės ieškovui priteistina 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio už iškeldinimą ir 200 Eur advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio dalis, sumokėta paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimo dalį, kuria iš Ž. K. priteista 500,00 Eur nuostolių A. A., panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti. Priteistą iš Ž. K. 346,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovui A. A. sumažinti iki 231 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš Alfredo A. Ž. K. 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Kolegijos teisėjos                                                                                                               Irma Čuchraj

                                                                                                                                                Aušra Maškevičienė

                                                                                                                             Erika Misiūnienė