Civilinė byla Nr. e2-4559-445/2024

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00515-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 5 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei, Reginai Tertelytei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Ignitis“ atstovei J. J.,

atsakovės Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovui Aivarui Batūrai,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje  išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybei dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės: 370,16 Eur skolą už elektros energiją, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 22,00 Eur sumokėto žyminio, 0,23 Eur komisinį mokestį.

Ieškovas tiekia elektros energiją į Atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą (toliau - Objektas) (pridedamas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

Tačiau laikotarpiu nuo 2020-11-29 iki 2023-05-15 už Objektui tiektą elektros energiją Atsakovas tinkamai ir laiku su Ieškovu neatsiskaitė, todėl susidarė 370,16 Eur skola (skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš Ieškovo vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita“). Su Atsakovu rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į Objektą skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta.

Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau - EEJ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau - Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020-06-29 įsakymu Nr. 1-162 patvirtintas Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau - Aprašas) ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją.

Nors su Atsakovu nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, Atsakovui kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

EEĮ 2 str. numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią.

Taisyklėse reglamentuota, kad Tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Objektai, kuriems Ieškovas tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Su Ieškovu dėl elektros energijos tiekimo Objektui nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis.

Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo - pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo - pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo - pardavimo sutarties šalis - pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant klausimą dėl to, kuriam subjektui - buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Taisyklėse.

Vadovaujantis Taisyklėmis, tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Kai byloje nustatoma, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su ieškove, ši aplinkybė yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo - pardavimo santykiams atsirasti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamose bylose analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo - pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju.

CK 6.388 str., nustatyta pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti už faktiškai sunaudotą elektros energiją, kurios Atsakovas tinkamai nevykdė. Vadovaujantis EEĮ 27 str. 1 d., vartotojas, kuris gauna elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už elektros energiją. CK 6.383 str. 1 d. taip pat nustato, jog: Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti <...>, analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklėse.

Ieškovas jam teisės aktų numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, o Atsakovas nevykdė jam teisės aktų numatytų įsipareigojimų, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš Atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad 2024-01-25 gavo Ieškovo raštą Nr. SD-2024-81 „Dėl skolos už elektros energiją“ (toliau - Raštas), kuriame buvo nurodyta, kad Savivaldybei nuosavybes teise priklausančiu adresu, (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), yra susidariusi skola už elektros energiją. Patalpos nuomininkas nėra sudaręs elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties.

Atsakovas š. m. vasario 27 d. raštu Nr. PSD-709 pateikė atsakymą Ieškovui, kuriame nurodė, kad Rašte minimas Butas nuo 2001 m. vasario 5 d. išnuomotas L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) (toliau - Nuomininkė), taip pat pažymėta, kad nuomininkė butu naudojosi nuo 1987 m. gruodžio mėnesio, o nuomos sutartyje nurodyta, kad ji atsakinga už visus komunalinius mokesčius. Savivaldybės atsakyme teigiama, kad jokios informacijos, apie elektros suvartojimą ir galimas skolas, per visus metus Savivaldybė nėra gavusi, todėl manytina, kad Nuomininkė pati buvo sudariusi elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį.

Būtina pažymėti, kad Rašte pateikiama lentelė, kurioje matyti ne tik objekto adresas ir skolos susidarymo laikotarpis, bet ir vartotojo kodas. Ši informacija pagrįstai leidžia manyti, kad Ieškovas žinojo elektros energijos naudotoją, buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis arba kitaip įformintas elektros energijos tiekimas Nuomininkei.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nurodoma, kad tuo atveju, jei su tiekėjų nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už pateiktą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektra, savininkas. Šioje normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurių visetas sudaro pagrindą atsirasti savininko pareigai atsiskaityti už elektros energiją: pirma, su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta sutarties ir, antra, vartotojo neįmanoma nustatyti. Taigi atsiskaitymo už elektros energiją klausimus reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina būtent vartotojo atsakomybę už elektros suvartojimą, o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima.

Taisyklės pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją nesieja su privalomu rašytinės elektros pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, todėl tais atvejais, kai elektros energija tiekiama vartotojui, kuris yra būsto nuomininkas ir tiekėjui žinomas (jį galima nustatyti), būtent vartotojas yra tiesioginis atsakomybės subjektas, sprendžiat skolų už patiektą elektros energiją sumokėjimo klausimą. Ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai pareigą atsiskaityti už suvartotą elektros energiją bando perkelti Atsakovui.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintas Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo - pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas, kurio pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Teisės aktas aiškiai nurodo atsakomybės subjektą - vartotoją, ne patalpos savininką.

Pabrėžtina, kad Registrų centro nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše Nuomininkė įrašyta dar nuo 2001 m., nėra nežinomas elektros energijos naudotojas, todėl Ieškinio nukreipimas į Atsakovą yra nepagrįstas.

Ieškovo pateiktuose dokumentuose aiškiai matoma, kad skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2020-11-29 iki 2023-05-15. Paminėtina, kad Atsakovas nėra gavęs ne tik sąskaitų už elektros energijos tiekimą, bet ir ankstesnių perspėjimų dėl galimos skolos nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. Ieškovas nebuvo suinteresuotas arba skolos išieškojimas buvo nukreiptas į Nuomininkę, kas tik dar kartą pagrindžia tai, jog elektros energijos naudotojas buvo žinomas.

Vadovaujantis LR CPK 12 str. ir 178 str. šalys turi įstatymų nustatyta tvarka įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą, kurią lemia teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Taigi Ieškovas, teigdamas, kad Atsakovas atsakingas už apmokėjimą už elektros energijos tiekimą, negali apsiriboti teiginiu, jog nėra sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, kad tikrai ne tik nesudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, bet kad Ieškovas nežinojo ir elektros naudotojo, Atsakovo Nuomininkės, tapatybės ir savo suinteresuotumą dėl skolų išieškojimo - kokių veiksmų ėmėsi nuo 2020 m., kad susidariusi skola už elektros energiją būtų apmokėta.

Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ji nurodė, kad ieškovė neturi rašytinės sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir elektros energijos vartotojo, todėl atsakovu laiko buto savininką. Sąskaitos apmokėjai, kaip ir įspėjimai dėl neapmokėtų sąskaitų, buvo siunčiami vartotojui, objekto nurodytu adresu. Tikrinti rodmenis kiekvienais metais, tokia pareiga atsirado tik 2024 metais. Elektros apskaitos prietaisai įrengti ir yra prieinami laisvai. Sutartis nebuvo sudaryta su vartotoja, kaip ir nebuvo savininko sutikimo tokiai sutarčiai sudaryti. Su nuomininke gali būti sudaryta tik rašytinė sutartis.

Atsakovo atstovas ieškinio nepripažino. Jis nurodė, kad labiau tikėtina, kad sutartis buvo sudaryta su elektros energijos vartotoja, tik nėra išlikusi. Tokią išvadą grindžia ieškovės užklausimu archyvui dėl sutarties sudarymo, nurodant konkrečią datą, bei tikimybių teorija – labiau tikėtina, kad sutartis nebuvo rasta, o ne, kad nebuvo sudaryta.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškinyje iškelti teisės klausimai dėl subjektų, kuriems kyla pareiga apmokėti daugiabučio namo buto  reikmėms sunaudotą  elektros energiją tais atvejais, kai faktinis elektros energijos vartotojas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto nuomininkas, kuris nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties.

Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020-11-29 iki 2023-05-15 už objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją atsakovas tinkamai ir laiku su Ieškovu neatsiskaitė, todėl susidarė 370,16 Eur skola. Nors su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, atsakovei kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Atsakovas nurodo, kad kad Registrų centro nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše nuomininkė įrašyta dar nuo 2001 m., nėra nežinomas elektros energijos naudotojas, todėl ieškinio nukreipimas į atsakovę yra nepagrįstas. Ieškovės pateiktuose dokumentuose aiškiai matoma, kad skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2020-11-29 iki 2023-05-15, o atsakovė nėra gavusi ne tik sąskaitų už elektros energijos tiekimą, bet ir ankstesnių perspėjimų dėl galimos skolos nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu,

Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) (Aktuali akto redakcija, galiojantis nuo 2013-12-08), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020-06-29 įsakymu Nr. 1-162 patvirtintas Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau - Aprašas) ir kiti teisės aktai.

CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 17 punktas).

Byloje nustatyta, kad atsakovė Varėnos rajono savivaldybė yra buto, esančio  (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė yra elektros energijos tiekėja, tiekianti elektros energiją nurodytam butui daugiabučiame gyvenamajame name. Tiek buvusi nuomininkė L. A., tiek buto savininkė, nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų.

Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Aprašo 20.2 papunktis numato, kad tiekėjas privalo tiekti vartotojui elektros energiją pagal su vartotoju sudarytą sutartį. Šiuo atveju – elektros energijos tiekimui - nėra įsakmiai nurodyta ar turi būti sudaryta sutartis rašytinė ar tai atitinka konkliudentinius veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės ir vartotojo konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekia elektros energiją, o vartotoja, būdama buitine elektros energijos vartotoja, kai elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų. Butui, priklausančiam atsakovei, įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti.

Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas elektros energijos tiekėjo reikalavimas dėl 370,16 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, kaip buto savininkės, su kuria nesudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Minėta skola susidarė atsakovei neatsiskaičius patiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2020-11-29 iki 2023-05-15.

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, civilinėse bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis yra labai panašios į nagrinėjamą civilinę bylą, aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (pakeista Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38) 29 ir 83 punktuose įtvirtintas nuostatas (29 p. - taisyklių 26 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai operatorius ir nuomininkas susitaria, esant raštiškam savininko sutikimui, pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį; 83 p. - tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas), yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra aktualus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) įtvirtintų teisės normų taikymas ir aiškinimas.

Ginčo atveju aktualios Taisyklių redakcijos 20 punkte (Taisyklių redakcija, galiojusi skolos atsiradimo laikotarpiu) įtvirtinta, kad Taisyklių 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Pagal šią nuostatą yra aktualu - sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai, esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.

Nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kad savininkas (atsakovė) būtų nurodžiusi terminą, kuriam sutartis su nuomininke sudaryta savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia arba buvo pratęsta esant raštiškam savininko sutikimui.

Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kad buvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir nuomininkės (vartotojos) L. A.. Ieškovo atstovė nurodė, kad nebuvo surasta tokia rašytinė sutartis nei archyvuose, nei pas ieškovę, o jos nepateikė ir atsakovė. 

Ieškovo atstovė paaiškino, kad vartotojo kodas suteikiamas pagal adresą ir tai yra visuomeninis tiekėjo kodas. Apmokant už suvartotą elektros energiją yra deklaruojami rodmenys, kurie yra vartotojo pareiga. Kas faktiškai apmokėjo už suvartotą elektros energiją, ieškovė pasakyti negali, nes nedisponuoja tokiais duomenimis. Sąskaitos siunčiamos pagal vartotojo kodą, nurodytu adresu.

Pagal ieškovės rašytinį įrodymą “Priskaitymų ir mokėjimo už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2020-11-29 iki 2024-04-02, grafoje kliento ir sutarties informacija – sutartis pasirašyta – tuščias langelis, nėra nurodyta jokių duomenų.

Atsakovė atsiliepime nurodė sekančias aplinkybes: taisyklėse nurodoma, kad tuo atveju, jei su tiekėjų nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už pateiktą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektra, savininkas. Šioje normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurių visetas sudaro pagrindą atsirasti savininko pareigai atsiskaityti už elektros energiją: pirma, su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta sutarties ir, antra, vartotojo neįmanoma nustatyti. Taigi atsiskaitymo už elektros energiją klausimus reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina būtent vartotojo atsakomybę už elektros suvartojimą, o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima.

Nesutiktina su aukščiau nurodyta atsakovės atsiliepime išvada, savaip interpretuojant teisės akto nuostatas. Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Visų pirma, su tiekėju nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Antra, vartotojo neįmanoma nustatyti, kadangi nuomininkė L. A. yra mirusi (duomenys neskelbtini) ir nėra aiškūs jos teisių perėmėjai.

Teismo darytina išvada, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas. Antra, Taisyklių 100 punktas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kai nuomininkas nėra sudaręs rašytinės sutarties su tiekėju ar operatoriumi, pareiga atsiskaityti už patiektą elektros energiją tenka objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta teisinę reikšmę turinti aplinkybė, kad rašytinė nuomininko ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tokios sutarties nepateikė šalys. Ieškovė nurodė, kad UAB “Ignitis” dokumentai saugomi UAB “Archyvita”, kur šios sutarties ieškojo ir nerado.

Atsakovės atstovo teiginiai, kad sąskaita išrašoma vartotojo (nuomininkės) vardu, atsakovei niekada nebuvo siunčiami pranešimai apie įsiskolinimą, nesudaro pagrindą atmesti ieškinį, kaip pareikštą ne tam atsakovui. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas (Varėnos rajono savivaldybė), kuriai, vadovaujantis bendrąja energijos pirkimo–pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimą reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su elektros energijos tiekėju tiek už jam priklausančiam butui daugiabučiame gyvenamajame name reikmėms patiektą ir priskaičiuotą elektros energiją.

Vadovaujantis CK 6.584 straipsnio 1 dalimi, mokestis už elektros energiją, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių ir yra mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas).

Pagal 2001- 02-05 pateiktą Savivaldybių butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr.1, UAB “Varėnos komunalinis ūkis” sudarė sutartį su L. A., kuria nuomininkė įsipareigojo sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Šioje sutartyje nėra nurodyta jokių sąlygų, nuorodų dėl elektros energijos tiekimo sutarčių sudarymo ar jų vykdymo.

Nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Kaip jau minėta, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui.

Atsakovės atstovo aiškinimai ir nuoroda į tai, kad nuomininkė pati sudarė sutartį dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo 2001-09-19, tik dėl didelio laiko tarpo nebuvo surasta, nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir yra subjektyvus vertinimas, kaip ir negalima vertinti bei daryti išvadą, kad  labiau tikėtina, nei netikėtina tokia išvada. 

Tai, kad UAB “Ignitis” užklausoje nurodyta dokumento data – 2001-09-19, dokumento pavadinimas – sutartis, dokumento registracijos Nr.6044087, gautas atsakymas – atlikus paiešką nurodyti dokumentai nerasti. Vartotojo PVM sąskaitose-faktūrose už tiekimo paslaugas, kliento kodas 66044087, nėra duomenų apie sudarytą sutartį. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nuo 2020-11-29 iki 2024-04-02, kliento ir sutarties informacija, nurodyta, kad tiekiama nuo 2011-11-03, duomenų apie sutarties sudarymą nėra. Ką reiškia data 2001-09-19 šalys negali tiksliai įvardinti, kaip ir pagrįsti leistinais įrodymais, taip pat ir negali nurodyti aplinkybių kodėl nurodytos elektros energijos tiekimo pradžia Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nuo 2020-11-29 iki 2024-04-02 nurodyta 2011-11-03, kai atsakovė nurod aplinkybes, kad nuomininkė nurodytu butu naudojasi nuo 1987 metų. 

Ieškovė tiekė elektros energiją į nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame Objekte mokėtina suma už elektros energiją apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją šiame Objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal Ieškovės užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis patikrinimų metu. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos pagal deklaruotus ir/ar patikrinimo metu nustatytus faktinius Skaitiklio duomenis. Nagrinėjamu atveju skola buvo apskaičiuota pagal Ieškovės turimus duomenis.

Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, sudarydama gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, turėdama galimybę įpareigoti nuomininką pateikti sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad nuomos sutartis, sudaryta 2001-02-05, susitarimas 2021-03-08, įrašas galioja nuo 2021-03-16 iki 2023-11-24, terminas nuo 2001-02-05 Atsakovė nepateikė susitarimo, todėl jo turinys teismui nėra žinomas.

Ieškovės atstovė nurodė, kad konkliudentiniais veiksmais negali būti sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su buto nuomininku. Su tokia pozicija sutiktina. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rytų skirstomieji tinklai“ (po reorganizacijos – AB „Lesto“) v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lesto“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-200/2014; kt.).

Už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų ir reaktyviosios elektros energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas (Taisyklių 97 punktas). Atsakovė, įvykdžiusi prievolę (sumokėjusi su suvartotą elektros energiją), įgyja  reikalavimo teisę iš buvusios nuomininkės L. A. teisių parėmėjų (reikalavimo perėjimas regreso tvarka, CK 6.112 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto teismas sprendžia, kad ieškovės į bylą pateikti skolos skaičiuotė apie priskaitymus už elektros energiją, sąskaitos, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusios skolos dydį (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškove už jai nuosavybės teise priklausančiam objektui tiektą elektros energiją (CPK 187 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 370,16 Eur skola už elektros energijos tiekimą (CK 6.38 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.383 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-05-09.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas sumokėtas 22,00 Eur žyminis mokestis ir 0.23 euro komisinis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirtos, todėl ir nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės (kodas 111104834) ieškovei UAB “Ignitis” (įmonės kodas 303383884) tris šimtus septyniasdešimt eurų 16 ct (370,16 Eur) skolos už elektros energiją, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 22,00 Eur sumokėto žyminio, 0,23 Eur komisinio mokesčio, viso 22.23 Eur.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas                                                                                              Dalis Žilionis