Civilinė byla Nr. e2A-1591-657/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13987-2024-5

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Vilniaus apygardos vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“ ieškinį atsakovui A. M. dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Akebas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Asgaard Property“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. M. nugriauti (demontuoti) ant pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo įrengtą terasą, į kurią patenkama iš atsakovui A. M. priklausančios antresolės (t. y. patalpos pažymėtos plane indeksu 1-23, unikalus daikto, kuriame yra patalpa, Nr. (duomenys neskelbtini)), atkuriant iki terasos įrengimo buvusią faktinę padėtį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), antrame ir trečiame aukšte esančios biuro patalpos, žymimos indeksais nuo 2-1 iki 2-6, 2-8, nuo 2-10 iki 2-12, nuo 2-14 iki 2-21, nuo 3-1 iki 3-3 ir nuo 3-8 iki 3-17 bei nuo 3-19 iki 3-21 (toliau – biuro patalpos). Atsakovui nuosavybės teise priklauso antro šio pastato aukšto lygmenyje - antresolėje, esančios maitinimo patalpos, žymimos indeksu 1-23 (toliau – maitinimo patalpos). Į maitinimo patalpas antresolėje yra patenkama iš atsakovui priklausančių kitų patalpų pirmame pastato aukšte, kurios žymimos indeksu 1-8. Tarp ieškovui priklausančių biuro patalpų ir atsakovui priklausančių maitinimo patalpų yra įsiterpęs stogas, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė. Atsakovas 2024 m. gegužės mėn. savavališkai pradėjo vykdyti terasos įrengimo ant stogo darbus. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą, reikalaudama darbus nutraukti ir atkurti buvusią padėtį, tačiau atsakovas savo neteisėtų veiksmų nenutraukė. Šiuo metu terasa ant stogo jau yra įrengta ir eksploatuojama kaip atsakovo patalpose veikiančio restorano dalis. Atsakovas terasą įrengė neatsižvelgęs, kad stogas yra bendroji dalinė nuosavybė, greta ieškovei nuosavybės teise priklausančių biuro patalpų langų ir balkono, į kurį patenkama iš biuro patalpų. Restorano klientai sėdi, vaikšto, rūko visiškai greta ieškovės biuro patalpų langų ir balkono, dėl to ieškovė negali laikyti atidarytų langų, vėdinti patalpų, o tai pažeidžia jose esančių asmenų privatumą, trikdo biuro patalpose esančių asmenų darbą. Projektinėje dokumentacijoje, kurios pagrindu pastatyta antresolė, nebuvo numatyta ant stogo įrengti terasą ar patekimą iš antresolės ant stogo. Stogo danga nebuvo projektuojama tokiai eksploatacijai, kuriai šiuo metu stogas yra naudojamas, savavališkai įrengus terasą. Ieškovė nėra davusi sutikimo dėl terasos ant stogo įrengimo ar pritarusi tokiems projektiniams sprendiniams, kurie buvo įgyvendinti.

3.       Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių neteisėtą statybą patvirtinančių įrodymų, o ginčo terasa niekaip nepažeidžia ieškovės teisėtų interesų. Šalims priklausančios patalpos nėra gyvenamosios paskirties. Ieškovė 2021 m. vasario 1 d. davė atsakovui sutikimą įsirengti ginčo terasą, taip pat sutiko dėl baro veiklos bei rūkymo, dar iki atsakovui įrengiant stogą ir terasą. Ieškovė neginčija savo duoto sutikimo, kurio pagrindu terasa buvo įrengta teisėtai. Vien ieškovės reiškiamas nepasitenkinimas, jog prieš ieškovo biuro patalpas įrengta lauko terasa, nereiškia, kad tai gali būti pagrįsta priežastis ginti tariamą ieškovės teisės pažeidimą tokiomis priemonėmis, kaip prašo ieškovė, nes ieškovės nurodyti nepatogumai gali būti išsprendžiami kitomis alternatyvomis ir ženkliai pigiau nei griaunant / demontuojant teisėtai įrengtą terasą. Iš byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) 2024 m. rugpjūčio 16 d. rašto matyti, kad nenustatyta jokių nei mansardos (antresolės), nei terasos įrengimo nukrypimo nuo rekonstrukcijos projekto sprendinių, todėl ieškovės teiginiai, kuriuose ji akcentuoja neteisėtą terasos įrengimą, yra nepagrįsti.

5.       Trečiasis asmuo MB „Akebas“ nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. su atsakovu sudarytos nuomos sutarties pagrindu teisėtai naudojasi plokščio stogo dalimi. Pastato bendraturčių 2021 m. vasario 1 d. susitarimo 4.1 punkte aiškiai numatyta, kad terasa gali būti naudojama restorano/baro veiklai 7 dienas per savaitę nuo 10:00 val. iki 24:00 val. Pagal minėtą susitarimą rūkymas nėra draudžiamas. Restoranas „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik nuo 17:00 val. Terasoje rūko ir patys ieškovės nuomininkai, todėl argumentas dėl neigiamo rūkymo poveikio yra nepagrįstas.  

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui A. M. 5 272,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 16,34 Eur dokumentų siuntimo išlaidų. 

7.       Teismas nurodė, kad atsakovas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 230830 išnuomodamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), suteikė nuomininkui MB „Akebas“ teisę naudotis pastato plokščiuoju stogu, esančiu virš pastato pirmo aukšto patalpų vidiniame kieme, kaip terasa. Leidimas įrengti terasą buvo duotas, remiantis nuomotojo A. M. ir UAB „Asgaard Property“ 2021 m. vasario 1 d. tarpusavio susitarimu. Šalių 2021 m. vasario 1 d. sutartis „Dėl šalių veiksmų, įgyvendinant bendrasavininkų teises ir bendro naudojimo nekilnojamojo turto patalpų naudojimosi tvarkos“ buvo pasirašyta prieš 2021 m. birželio 30 d. užbaigiant statybos darbus pagal 2018 m. gegužės 23 d. išduotą statybos leidimą administracinės paskirties pastato, maitinimo patalpų kapitaliniam remontui atlikti. Kadangi šalims pagal išduotą statybos leidimą buvo suformuotos šešios bendrai nuosavybės teise priklausančios patalpos pastate, (duomenys neskelbtini), (susitarimo preambulės 1 punktas), šalys, vykdydamos derybas, siekė vienu iš punktų susitarti dėl naudojimosi tvarkos bendrais nekilnojamojo turto objektais (susitarimo preambulės 6 punktas), kas leidžia pagrįstai spręsti, kad šalys tarėsi ne dėl jau suformuotų individualiai valdomų patalpų, įrengimo ir naudojimo aspektų, būdų, o būtent dėl bendrojo naudojimo patalpų pasidalinimo ir naudojimosi tvarkos jomis įtvirtinimo, susitarimo, kas matyti ir iš kitų sutarties nuostatų. Todėl susitarimas dėl antresolės, dar kitaip vadinama mansarda, numatytos projekte kaip atskirai formuojamos ir atsakovui priklausančio objekto naudojimo nebuvo reikalingas, nes ji buvo įrengta pagal projektą dar iki 2021 m. vasario 13 d. šalių susitarimo.  

8.       Kaip matyti iš projektinių pasiūlymų medžiagos, antresolė (pastato vidiniame kieme tarp ašių „C“ –„D“ tarp ašių 3-8 įrengiama antresolė skirta maitinimo ir techninės paskirties patalpoms – projekto aiškinamojo rašto apibrėžimas) jau buvo numatyta kaip atskira atsakovui priklausančių maitinimo patalpų dalis antrajame aukšte (kadastrinių matavimų byloje žymima indeksu 1-11), todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal susitarimo 4.1 punktą ieškovė davė sutikimą tik antresolės naudojimui kaip stogo daliai apribotai stiklinėmis konstrukcijomis, ką patvirtina foto nuotraukos ir projektinė dokumentacija.

9.       Kaip matyti iš šalių tarpusavio susirašinėjimo, tarp šalių buvo kalbama apie terasą ant stogo, jos naudojimosi tvarką. Atsakovui siųstame 2020 m. kovo 28 d. Ketinimų protokolo varianto 4.1 punkte kalbama apie stogo dalies naudojimą terasai, bet minimas ir atskiro susitarimo dėl konkrečių terasos naudojimo taisyklių reikalingumas. Šie derybiniai niuansai, susirašinėjimo epizodai atskleidžia, kad buvo tariamasi ne dėl stogo, bet terasos ant stogo naudojimosi tvarkos. Iš 2020 m. rugsėjo 10 d. elektroninio laiško ir siųstos sutarties korekcijos matyti, kad, įvertinus atsakovo siųstą variantą, iš 4.1 punkto buvo trinama nuostata dėl šalių atskiro susitarimo būtinybės, dėl konkrečių stogo, kaip terasos, naudojimo taisyklių. Šio papildomo susitarimo dėl terasos naudojimosi tvarkos pašalinimą iš susitarimo galimai sąlygojo aiškus galutiniame susitarimo variante įtvirtintas reikalavimas tiek terasos naudojimo laikui, pobūdžiui, tiek rūkymo sąlygoms. Teigti, kad šalys derėjosi dėl pirmojo aukšto plokščiojo stogo naudojimosi, bet tokio susitarimo nepasiekė, nėra objektyvaus pagrindo.

10.       Sutiktina su ieškovės pozicija, to neneigė ir atsakovas, kad projektiniuose dokumentuose nebuvo numatytas patekimas (nurodytos durys) iš antresolės ant stogo, bet tai nepaneigia šalių teisės susitarti dėl bendro naudojimo objekto papildomų naudojimosi sąlygų, kas ir buvo padaryta 2021 m. vasario 1 d. šalių susitarimu. Atsakovui neatšaukiamai buvo suteikta teisė naudotis plokščio stogo, esančio virš (duomenys neskelbtini) g. pirmo aukšto patalpų vidiniame kieme, dalimi kaip terasa bei mansarda su stiklinėmis konstrukcijomis, nesuponuoja kitokio aiškinimo, kaip tik pritarimą / sutikimą ne tik asmeniškai atsakovui A. M. naudoti stogo dalį kaip terasą, bet ir kitiems tretiesiems asmenims, už tai prisiimant atsakomybę. 

11.       Ieškovės teiginiai, kad tokiu susitarimu buvo duotas pritarimas atsakovui naudotis tik ta stogo dalimi, kuri apribota stiklinėmis konstrukcijomis, o dėl kitos stogo dalies sutarimas nepasiektas, neatitinka sutarties aiškinimo taisyklių ir tėra ieškovės gynybinė pozicija byloje. Akivaizdus terasos, kaip stogo dalies, termino naudojimas tiek ikisutartinėse derybose, tiek įtvirtinant sutarties 4.1 punkte, išsamus stogo, kaip terasos, naudojimosi ypatumų aptarimas, jog gali būti naudojama baro/restorano veiklai, 7 dienas per savaitę, nuo 10 ryto iki 24 val., leidžiant įprastinį rūkymą, laikantis taisyklių, terasos naudojimosi teisės suteikimo tretiesiems asmenims, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė išreiškė konkretų sutikimą dėl stogo kaip terasos naudojimo tiek baro, tiek restorano veiklai, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti ieškovės, kaip pastato bendraturtės, teisių pažeidimo.

12.       Ieškovė neginčijo savo duoto sutikimo bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl ieškovės argumentas, kad duotas sutikimas nėra konkretus, išsamus, atmestinas kaip nepagrįstas, įvertinus tiek pažodinį sutarties 4.1 punkto tekstą, tiek ikisutartines derybas.

13.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atsakydama į ieškovės skundą, 2024 m. liepos 9 d. rašte Nr. 2D-15228 nurodė, kad stogo dangos ir apdailos keitimas priskiriamas statinio paprastojo remonto darbams, bet šiuo atveju statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, gavus skundą dėl terasos įrengimo. Tad, inspekcija konstatavo, jog atsakovo veiksmuose, įrengiant ginčo terasą ant stogo, jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Ieškovė neįrodė terasos įrengimo neteisėtumo, pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus. Byloje ieškovė neįrodė bendrosios dalinės nuosavybės objekto (stogo) savininkės (ieškovės) teisių pažeidimo, kitam bendraturčiui naudojantis pastato stogu, įrengiant terasą, nepagrindė tokios terasos įrengimo neteisėtumo, dėl ko būtų pagrindas terasą ant stogo nugriauti.

14.       Naudojimosi apribojimas ieškovės buvo prisiimtas savanoriškai, šalims pasirašant 2021 m. vasario 1 d. sutartį tarp bendraturčių, suteikiant naudojimosi teisę atsakovui A. M. (susitarimo 4.1 punktas). Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį atsakovui, neįrodė ir niekaip nepagrindė savo pažeistos teisės – savavališko, neteisėto apribojimo naudotis pastato stogu, neįrodžius antrosios negatorinio ieškinio taikymo sąlygos, toks ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

15.       Šiuo atveju ne pačios terasos įrengimas ant stogo pažeidžia ieškovės teises netrukdomai naudotis biuro patalpomis, o trečiojo asmens MB „Akebas“ vykdoma restorano veikla ne tik antresolėje, bet ir atviroje terasoje ant pastato stogo. Tai, kad atsakovas, turėdamas ieškovės sutikimą naudotis terasa ant pastato plokščiojo stogo ir naudojimosi teisę perleisti net tretiesiems asmenims pagal susitarimą su bendraturčiu, perleido naudojimosi terasa teisę, remiantis 2023 m. rugpjūčio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, neleidžia atsakovą vertinti kaip ieškovės daiktinių teisių pažeidėją. Ieškovės teisių pažeidimo pobūdis (privatumo pažeidimas, sveikos aplinkos apribojimas, esant pasyvaus rūkymo žalai, triukšmas) yra sąlygojamas trečiojo asmens MB „Akebas“ vykdomos ūkinės – komercinės veiklos (restorano veikla). Todėl pareiškus negatorinį ieškinį netinkamam atsakovui, ieškinys atmestinas, nevertinant visų ieškovės teisių pažeidimo aspektų detaliau, konstatuojant tokio pobūdžio reikalavimo pateikimą netinkamam atsakovui.

16.       Byloje ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad vien ruloninės stogo dangos numatymas projektiniuose pasiūlymuose suponuoja stogo eksploatacijos negalimumą. Kaip matyti iš Inspekcijos patikrinimo ir 2024 m. liepos 9 d. išvados Nr. 2D-15228 VĮ Registrų centre užregistruoti dokumentai – 2021 m. liepos 13 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-210713-02981 ir prie jos pridėta 2020 m. kovo 12 d. kadastrinių matavimų byla, liudija, kad durų anga iš antresolės buvo ir yra pažymėta, t. y. dar iki 2021 m. vasario 1 d. šalių susitarimo. Kita vertus, Statybos inspekcija, atlikdama kvalifikuotą stogo terasos įrengimo teisėtumo patikrinimą, nenustatė atliktų darbų prieštaravimo projektinei dokumentacijai ir statybą reglamentuojantiems teisės aktams.

17.       Vien tik asmens subjektyvus situacijos vertinimas kaip potencialiai pavojingas ir keliantis grėsmę negali būti teisėta priežastimi riboti kito asmens teises ir teisėtus interesus. Potencialiai galimas stogo griūties pavojus, jį naudojant kaip terasą, neleidžia spręsti apie pastato bendraturčio teisių realų pažeidimą, neįrodžius pastato stogo eksploatacijos negalimumo, remiantis stogo apkrovų paskaičiavimais ar kitais rodikliais. Tokių duomenų, specialistų išvadų ar pan. ,paneigiančių stogo eksploatacijos galimumą, ieškovė neteikė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad stogo, naudojamo kaip terasa, įgriuvimas yra ne hipotetinis, o realus, dėl ko ginčo terasa turėtų būti demontuojama, kad stogas būtų visiškai neeksploatuojamas.

18.       Ieškovė neįrodė savo kaip pastato bendraturtės teisių pažeidimo, dėl ko kiltų pagrindas išardyti terasą, įrengtą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plokščiojo stogo, esančio virš pirmo aukšto patalpų vidiniame kieme. 

19.       Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovas byloje patyrė 5 272,58 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Remiantis formuojama teismų praktika, kad galimas išlaidų priteisimas, nesant dar realaus apmokėjimo, o tik susitarus dėl tokio mokėjimo atlikimo. Įvertinus ginčo pobūdį, rengtų dokumentų skaičių, posėdžių trukmę, prašomos priteisti išlaidos šalies advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Asgaard Property“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismas iš esmės nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo nuosekliai suformuotos praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, neatsižvelgė į esmines faktines aplinkybes, kurios lėmė atsakovui suteikiamų teisių apimtį, vertinant ginčo objektu esančios Sutarties 4.1 punkto nuostatos turinį, nes netinkamai įvertino 2021 m. vasario 1 d. ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties dėl šalių veiksmų, įgyvendinant bendrasavininkų teises ir bendro nekilnojamojo turto patalpų naudojimosi tvarkos turinį, nepagrįstai konstatuodamas, kad ieškovė buvo davusi atsakovui sutikimą įrengti terasą ant viso vidinio kiemo plokščio stogo. Teismas neatsižvelgė, kad derybų metu dėl stogo naudojimo, nebuvo pasiektas šalių sutarimas ir suabsoliutino deklaratyvią atsakovo poziciją byloje, kurios nepatvirtina jokie įrodymai. Teismas ignoravo ginčo objektu esančios Sutarties nuostatų lingvistinę išraišką ir neatsižvelgė į sudarytos Sutarties priedus (Pastato aukštų planus), kuriuose buvo aiškiai apibrėžta, dėl kokių pastato bendro naudojimo objektų šalys pasiekė galutinį sutarimą ir kokios teisės buvo suteiktos atsakovui. Tokiu būdu buvo paneigta viena esminių ieškovės, kaip pastato bendraturtės, teisių, t. y. nuosavybės teisė į bendrosios nuosavybės teisės objektu esantį plokščią pastato stogą, kuriuo ji galėtų naudotis lygiai taip, kaip atsakovas. Sprendimu buvo pripažintos atsakovo išimtinės teisės į bendrosios nuosavybės teisės objektą, paneigiant ieškovės lygias teises į šį objektą.

20.2.                      Teismas, darė nepagrįstas išvadas dėl statybos teisėtumo ir tik formaliai nurodė, kad ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti ir įrodyti, kokie statybą reglamentuojantys teisės aktai, įrengiant terasą ant plokščiojo stogo, buvo pažeisti. Ieškovė ne tik nurodė konkretų STR 2.04.01:2018, kurio nuostatos šiuo atveju buvo pažeistos, bet ir 2025 m. kovo 5 d. posėdžio metu detalizavo (posėdžio metu pasitelkiant prie bylos prijungtą vaizdinę medžiagą), kaip toks pažeidimas pasireiškė, t. y., kad plokščiasis neeksploatuojamas stogas, kurio konstrukciniai sprendiniai nėra pritaikyti nuolatinei eksploatacijai, tapo naudojamu restorano veiklai su visomis iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas sprendime nepasisakė dėl eksploatuojamo ir neeksploatuojamo stogo skirtumų.

20.3.                      Teismas nevertino dalies ieškovės byloje pateiktų esminių įrodymų, kurie pagrindė jos teisių pažeidimą. Byloje klaidingai nustatyti ginčo šalis siejantys teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, ir dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareikštas netinkamam atsakovui, nors pat teisingai konstatavo, kad atsakovas, leisdamas tretiesiems asmenims naudotis plokščiu stogu kaip terasa, už tai prisiima atsakomybę prieš kitą bendraturtį – ieškovę. Byloje ginčas kilo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių ir šių santykių netinkamo įgyvendinimo, kito bendraturčio teisių pažeidimo. Bendraturtis negali išvengti atsakomybės prieš kitą bendraturtį, vien prisidengdamas trečiuoju asmeniu, kuriam pats suteikė teisę neteisėtu būdu naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu.

21.       Atsakovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Teismo išvados dėl Sutarties 4.1 punkto prasmės visiškai atitinka sutarčių aiškinimo taisykles ir kasacinio teismo praktiką. Teismas, vadovaudamasis sutarties preambulės (6 p.) ir jos objektą apibrėžiančiu 1.1 punktu, pagrįstai nustatė, jog sudarydamos sutartį šalys tarėsi tik dėl pastate esančių bendrojo naudojimo objektų pasidalinimo ir / ar naudojimosi tvarkos jais įtvirtinimo. Kas sudaro pastate esančius bendrojo naudojimo objektus, šalys pažymėjo sutarties preambulės 3 punkte. Patalpos, kurių dalimi yra antresolė, iki leidimo išdavimo ir sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė ir iki šiol priklauso tik atsakovui. Antresolės patalpos niekada nebuvo pastato plokščiojo stogo, kuris yra valdomas bendrąja nuosavybes teise, dalimi. Sutarties sudarymo metu šalims buvo aiški sutarties 4.1 punkte nurodyto termino „plokščias stogas, esantis virš (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto patalpų vidiniame kieme“ prasmė. Pastato plokščiasis stogas, dėl kurio naudojimo tarėsi šalys, neapėmė antresolės patalpų, kurios pagal Leidimą buvo suformuotos kaip atsakovui priklausančių patalpų dalis, ką pagrįstai nustatė ir teismas. Teismas, aiškindamas sutarties 4.1 punktą, tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog juo ieškovė išreiškė savo su atsakovu ikisutartinėje stadijoje išdiskutuotą, aiškų, konkretų ir naudojimosi sąlygomis apibrėžtą sutikimą dėl pastato plokščiojo stogo, kaip terasos, naudojimo tiek baro, tiek restorano veiklai ir jo naudojimas nepažeidžia ieškovės teisių.

21.2.                      Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo sąlygų, t. y. nepagrindė terasos įrengimo ant pastato plokščiojo stogo neteisėtumo. Nei STR 2.04.01:2018, kuriuo vadovaujasi ieškovė, nei jokie kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia keisti pastato stogo dangos ir neeksploatuojamo stogo pertvarkyti į eksploatuojamą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.4 punktu pastato stogo dangos keitimas yra laikomas viena iš statinio paprastojo remonto darbų rūšių. Ieškovė byloje jokiais įrodymais nepaneigė VTPSI padarytų išvadų, kurios turi didesnę įrodomąją galią.

21.3.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei, savo teisių pažeidimą siejant su MB „Akebas“ valdomo restorano „(duomenys neskelbtini)“ lankytojų buvimu ir veiksmais pastato plokščiojo stogo terasoje, ieškovės teises pažeidžiančiu asmeniu laikytinas tik trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Atsakovas pats jokios veiklos nei patalpose, nei ant pastato plokščiojo stogo terasos nevykdo. Sudarytos Nuomos sutarties pagrindu jose restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo MB „Akebas“, kuri vienintelė priima sprendimus dėl šios veiklos vykdymo aspektų ir juos įgyvendina. MB „Akebas“ neveikia atsakovo vardu ir / ar atsakovo interesais. Nei pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, nei pagal jokius susitarimus atsakovui netenka ir jis nėra prisiėmęs jokios atsakomybės už MB „Akebas“, kaip patalpų nuomininkės, veiksmus. Teismas pasisakė ne dėl atsakovo, o būtent trečiojo asmens, kuriam perleista teisė naudotis terasa, atsakomybės. Teismas išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė dėl visų ieškovės negatorinio pobūdžio reikalavimų aspektų, dėl kurių atsakovas nebuvo pripažintas netinkamu atsakovu. Ieškovės pozicija aiškiai prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams bei sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė savo pažeistas teises bando ginti netinkamu pažeistų teisių gynimo būdu, o tai yra savarankiškas pagrindas jį atmesti.  

22.       Trečiasis asmuo MB „Akebas“ įstatymu nustatyta tvarka atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

24.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo netenkintas ieškovės ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Asgaard Property“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (plane pažymėtos nuo R-7 iki R-9, nuo R-12 iki R-16, nuo 2-1 iki 2-6, 2-8, nuo 2-10 iki 2-12, nuo 2-14 iki 2-21, nuo 3-1 iki 3-3, nuo 3-8 iki 3-17, nuo 3-19 iki 3-21; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios administracinės paskirties pastate (duomenys neskelbtini) (patalpoms nesuteiktas pilnas adresas). Atsakovui A. M. nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenamosios (maitinimo) patalpos (plane pažymėtos nuo 1-2 iki 1-12, su bendro naudojimo patalpa plane pažymėta R-19 (1/2 dalis iš 16,11 kv. m, t. y. 8,06 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios (maitinimo) patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini).   

26.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 23 d. išdavė atsakovui leidimą Nr. LSKR-01-180523-00057 atlikti statinio(-ių) kapitalinį remontą jo nuosavybės teises valdomose negyvenamosiose (maitinimo) patalpose. Statybos darbai užbaigti 2020 m. (patalpų kadastro duomenų bylos). 2021 m. liepos 13 d. buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ACCR-20-210713-02981, kurios pagrindu kapitališkai suremontuotų negyvenamųjų patalpų kadastro duomenys buvo registruoti nekilnojamojo turto registre.

27.       Ieškovė su atsakovu 2021 m. vasario 1 d. pasirašė sutartį, kuriose susitarė dėl bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos, patalpų pasidalijimo / atskyrimo sąlygų, pastato fasado ir bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų remonto darbų atlikimo, pastato vidiniame kieme suformuoto plokščiojo stogo kaip terasos naudojimo (įskaitant ir restorano / baro veiklą 7 dienas per savaitę visus metus nuo 10 val. ryto iki 24 val. nakties, leidžiant joje įprastą rūkymą).

28.       Trečiasis asmuo MB „Akebas“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos su atsakovu negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 230830 pagrindu vykdo maitinimo veiklą jose atidarytame restorane „(duomenys neskelbtini)“. MB „Akebas“ 2024 m. gegužės – birželio mėn. ant šio stogo įrengė terasą ir joje aptarnauja restorano lankytojus. 

29.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – VTPSI), 2024 m. liepos 3 d. atlikęs patikrinimą dėl galimai savavališkai įrengtos terasos ir į/išėjimo durų ant pastato stogo, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė, ir konstatavo, jog ant pastato plokščiojo stogo atlikti terasos įrengimo darbai laikytini stogo dangos keitimo darbai, kurie pagal savo pobūdį yra paprastojo remonto darbai, nereikalaujantys bendraturčio sutikimo.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių kilusiame ginče galimi tiek negatoriniai reikalavimai, tiek neteisėtos statybos padarinių likvidavimo reikalavimai. Ieškovė nurodė, jog savo teises gina dvejopai – kaip bendrosios dalinės nuosavybės (stogo) bendraturtė ir reikšdama negatorinį ieškinį. Ieškovė akcentavo, kad pertvarkant namo stogą (kas laikytina bendrąja pastato bendraturčių nuosavybe), buvo įrengta terasa, tuo pažeidžiant bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo tvarką, statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ieškovės teisę į sveiką aplinką ir privatumą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

31.       Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Toks ieškinys vadinamas negatoriniu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017).

32.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė, kas reiškia, kad pirmoji sąlyga yra įrodyta.

33.       Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. 

34.       Susipažinusi su pateikto apeliacinio skundo turiniu teisėjų kolegija daro apibendrintą išvadą, kad ieškovė, kvestionuodama teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, savo teisių pažeidimą (antrąją negatorinio ieškinio sąlygą) grindė keliais argumentais: atsakovo ir trečiojo asmens veiksmais, be bendraturtės sutikimo įrengiant mansardą ir terasą ant pastato vidinio kiemo stogo (t. y. netinkamo sutarties teksto aiškinimo ir statybos (ne)teisėtumo), atsakovo (trečiojo asmens) vykdomos maitinimo (restorano) veiklos, pažeidžiant ieškovės teises į privatumą ir sveiką aplinką (t. y. dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir atsakovo (ne)tinkamumo).

Dėl sutarties aiškinimo

35.       Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai nepagrįstai ieškinį atmetė, nes netinkamai aiškino šalių 2021 m. vasario 1 d. pasirašytos sutarties turinį, kadangi, pasak apeliantės, šia sutartimi nebuvo sprendžiami klausimai dėl mansardos ir terasos įrengimo ir naudojimo ant pastato stogo vidiniame kieme.

36.       Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą, kildinamą iš 2021 m. vasario 1 d. pasirašytos sutarties, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės apibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, pagrįstai sprendė, kokius įsipareigojimus šalys prisiėmė sudarydamos šią sutartį (o ne kitus šalis siejusius susitarimus), bei vertino, ar atsakovas pažeidė apeliantės teises, įgyvendinamas sutarties sąlygas ir, ar tokie pažeidimai (jei jie buvo padaryti) sudaro teisinį pagrindą patenkinti ieškinį ir pritaikyti apeliantės nurodytus teisių gynimo būdus (nugriauti (demontuoti) ant stogo įrengtą terasą).

37.       Kaip minėta, viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, buvo tai, kokius įsipareigojimus šalys prisiėmė sudarydamos susitarimą. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys iš esmės skirtingai interpretavo jas siejusio susitarimo turinį ir skirtingai aiškino savo teises bei pareigas, atsiradusias jo pagrindu (t. y. apeliantei nurodant, kad sutartyje nebuvo susitarta dėl terasos įrengimo ant viso stogo, o atsakovui tai neigiant), pripažintina, jog byloje kilo ginčas ir dėl šalis siejusios sutarties turinio aiškinimo.

38.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikros sutarties sąlygos turinio, šalių teisių ir pareigų apimties ir pan., tokia sutarties sąlyga laikytina neaiškia, o jos turinys turi būti nustatomas remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

39.       CK 6.193 straipsnyje nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 d.). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 d.). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 d.). Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ar jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

40.       Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, yra pasisakyta, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik tada, jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, todėl tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė – lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2014; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

41.       Nagrinėjamu atveju, duomenų apie bendrus ir suderintus šalių ketinimus dėl vienodo šalis siejusios sutarties sąlygų, susijusių su terasos įrengimu ir naudojimu, aiškinimo byloje nėra, todėl, aiškinant šias sąlygas, remiamasi objektyviuoju sutarčių aiškinimo metodu.

42.       Šalių 2021 m. vasario 1 d. pasirašytos sutarties preambulės 3 punkte nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra negyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini) bendrųjų konstrukcijų, bendrų patalpų (laiptinių, stogų ir kt.) bendraturčiai; 6 punkte nustatyta, kad šalys, veikdamos gera valia, siekia sudaryti tarpusavio sutarimą dėl naudojimosi tvarkos bendrais nekilnojamojo turto objektais bei susitarti dėl pastato remonto darbų ir išlaidų jiems paskirstymo. Pagrindinės sutarties dalies 1.1 punkte šalys apibrėžė sutarties tikslą (objektą), nurodydamos, kad šalys šia sutartimi susitaria nustatyti sąlygas, kuriomis remdamosi turi tikslą sudaryti šios sutarties 2.1 punkte nurodytų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, susitarti dėl pastato remonto darbų ir išlaidų šiems darbams atlikti paskirstymo tvarkos, dėl šalių veiksmų, kuriuos kiekviena iš jų atliks, siekdama įgyvendinti šią sutartį, taip pat dėl šalių, kaip bendraturčių, kitų veiksmų, kuriuos kiekviena iš šalių atliks viena kitos atžvilgiu. Sutarties 4 punkte šalys susitarė dėl šalių įsipareigojimų, susijusių su plokščio stogo, esančio virš (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto patalpų, kaip terasos naudojimu, o būtent: „Asgaard Property neatšaukiamai suteikia teisę A. M. naudotis priklausančiu plokščio stogo, esančio virš (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto patalpų vidiniame kieme, (duomenys neskelbtini) dalimi, kaip terasa bei mansarda su stiklinėmis konstrukcijomis. Ši sąlyga taip pat reiškia Asgaard Property sutikimą ir supratimą, kad stogas bei terasa nėra bendra pastato konstrukcija, objektai suformuoti pagal išduotą statybos leidimą bei pritarimą inžinerinių įrenginių, vėdinimo bei kondicionavimo sistemų įrengimui. A. M. gali perleisti savo teisę naudotis terasa tretiesiems asmenims, tokiu atveju naudotojas asmeniškai atsako už teisės aktų laikymąsi ir atlygina kitos šalies patirtus nuostolius, jeigu būtų taikomos nuobaudos, susijusios su nurodyto stogo, kaip terasos naudojimu. Asgaard Property sutinka, kad stogas, kaip terasa (įskaitant ir restorano/baro veiklą), būtų naudojama 7 dienas per savaitę nuo 10:00 val. ryto iki 24:00 val. nakties. Įprastas rūkymas, laikantis priešgaisrinių saugos reikalavimų, nėra draudžiamas.“.

43.       Sutartyje nebuvo susitarta dėl nuosavybės teisių į bendrojo naudojimo objekto (stogo) dalį perleidimo, tačiau sutartyje aiškiai nurodyta, kaip bus naudojamasi stogu ant vidinio kiemo. Byloje nėra pateikta ir duomenų, kad šalys būtų sudarę kitą sutartį, pakeitę ar papildę 2021 m. vasario 1 d. sutartį, nustatę kitokią naudojimosi bendro naudojimo objektu (stogu) tvarka, ar ją nutraukė sutarties 5.1 punkte nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog tarp šalių nebuvo pasiektas susitarimas dėl stogo naudojimo, kokios teisės buvo suteiktos atsakovui, ar juo labiau pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažintos atsakovo išimtinės teisės į bendrosios nuosavybės teisės objektą, paneigiant ieškovės lygias teises į šį objektą.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad aptartos sutarties sąlygos dėl atsakovui suteiktos teisės įrengti terasą, kurioje gali būti rūkoma, naudoti terasą ir restorano / baro veiklai yra suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai, ir kitokio jų turinio, nei pirmiau nurodytas, apeliantė neįrodė, remiantis sutarties teksto sisteminės-lingvistinės prasmės sutarčių aiškinimo metodu, todėl būtent jos pripažintinos tinkamai atspindinčiomis šalis siejančio susitarimo turinį. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, darytina išvada, kad priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu bei pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, aiškindamas sutartį prioritetą suteikė sisteminės-lingvistinės prasmės sutarčių aiškinimo metodui, kaip objektyviai (pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys) atskleidžiančiu sutarties pagrindu šalis siejusio susitarimo dėl terasos įrengimo ir jos naudojimosi tvarkos turinį. Skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles ir jų nepažeidė.

Dėl neteisėtos statybos

45.       Teisė į nuosavybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (23 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

46.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

47.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priimti sprendimą, kurį įvykdžius būtų pašalinti nuosavybės teisių pažeidimai atkuriant iki subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį ir atitinkamai reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą demontuoti (nugriauti) terasą, į kurią patenkama iš atsakovo antresolės (mansardos) taip atkuriant iki ieškovės nuosavybės teisės į dalį bendro naudojimo objekto (stogo) pažeidimo buvusią padėtį.

48.       Ieškovė savo teisių pažeidimą grindė tuo, kad įrengiant terasą nebuvo gautas ieškovės sutikimas, kad ji negali naudotis jai priklausančia stogo dalimi, kad terasa įrengta ne pagal projektą (ant bituminės dangos), neatitinka priešgaisrinių reikalavimų ir pažeidžia ieškovės teises į privatumą ir sveiką aplinką.

49.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

50.       CK 4.103 straipsnyje reglamentuojamos statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. CK 4. 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.).

51.       Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019). Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieškovė turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jai sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas.

52.       Vertindamas negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019).

53.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

54.       Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisių pažeidimą grindė priešgaisrinių reikalavimų pažeidimais, rūkymo žala sveikatai, privatumo pažeidimu, galimu neigiamu poveikiu pastatui, dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, ir sprendime nevertintų ieškinio argumentų apie atliktą pertvarkymą be atsakovės sutikimo.

55.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad ieškovės, kaip bendro naudojimo objekto savininkės, teisių pažeidimas byloje nebuvo įrodytas, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad dėl terasos įrengimo buvo padarytas koks nors konkretus neigiamas poveikis, ar pavyzdžiui, atsirado išlaidų, kurių nebūtų, jei terasa nebūtų įrengta, ar, kad susitarimas dėl stogo terasos įrengimo ir naudojimo yra nutrauktas. Taip pat šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, jog ieškovė davė atsakovui sutikimą įrengti terasą, kuri bus naudojama restorano / baro veiklai, kad terasoje gali būti rūkoma, kad VTPSI 2024 m. liepos 3 d. atlikusi patikrinimą dėl galimai savavališkai įrengtos terasos ir į/išėjimo durų ant pastato stogo, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė, ir konstatavo, jog ant pastato plokščiojo stogo atlikti terasos įrengimo darbai laikytini stogo dangos keitimo darbai, kurie pagal savo pobūdį yra paprastojo remonto darbai, nereikalaujantys bendraturčio sutikimo. Įvertinus bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo įpareigojimas pašalinti, ieškovės nuomone, tariamai neteisėtos statybos pasekmes, nesant įrodymų, kad dėl to egzistuoja neigiamas poveikis ieškovei, neatitiktų pažeistų teisių gynimo proporcingumo principo.

56.       Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik tai, kad ieškovei yra nepriimtina atsakovo vykdoma veikla, nesudaro jokio teisinio pagrindo apriboti atsakovo teisę naudoti restorano / baro veiklai pagal šalių susitarimą įrengtą terasą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje įrodinėtiną dalyką sudarė aplinkybės, ar dėl atsakovo veiksmų yra pažeidžiamos ieškovės kaip savininkės teisės naudotis jai priklausančiu turtu pagal jo paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl netinkamo atsakovo

57.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui.

58.       Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, 29–3

59.       Santykiams, susiklostantiems tarp butų ir kitų patalpų savininkų, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, reglamentuoti yra skirti CK 4.75 – 4.85 straipsniai. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

60.       Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo tarp pastato bendraturčių dėl naudojimosi ant bendro naudojimo objekto (stogo) įrengta terasa ir grindžiamas ieškovės UAB „Asgaard Property“ ir atsakovo A. M. 2021 m. vasario 1 d. pasirašyta sutartimi. Trečiasis asmuo MB „Akebas“ nėra ir nebuvo pastato bendraturte, todėl vien tik sutarties 4.1 punkte nustatyta sąlyga, jog naudotojas atsako už teisės aktų laikymąsi ir atlygina kitos šalies patirtus nuostolius, jeigu būtų taikomos nuobaudos, susijusios su nurodyto stogo, kaip terasos naudojimu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui.

61.       Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas vis vien jame ieškovės suformuluotą materialinį reikalavimą išnagrinėjo iš esmės ir jį atmetė ne tik anksčiau minėtu pagrindu (t. y. kaip pareikštą netinkamam atsakovui), tačiau konstatavęs ir tai, kad neįrodytas ieškovės teisių pažeidimas (viena iš būtinų negatorinio ieškinio sąlygų).

Dėl procesinės bylos baigties

62.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

63.       Apibendrindama visa tai, kas buvo išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau nepaisant to, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, visus byloje pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovės pareikštu materialiniu reikalavimu, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei nenustatęs ieškovės teisių pažeidimo pagrindo, pagrįstai jį atmetė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

65.       Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

66.       Atsakovas A. M. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese: 3 434,13 Eur už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė jas patvirtinančius įrodymus (2025 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra ADL Nr. 416/2025 su ataskaita ir banko sąskaitos išrašas).

67.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), kiekvienu atveju įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

68.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už jam suteiktas teisines paslaugas laikytinos įrodytomis, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, ir apeliacinio skundo netenkinus, priteistinos atsakovui iš ieškovės.

69.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asgaard Property“, juridinio asmens kodas 304058071, atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 434,13 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                         Žibutė Budžienė

           Gintautas Koriaginas

           Agnė Vyliaudaitė