Civilinė byla Nr. e2A-891-854/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10702-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2021 m. kovo 30 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ ieškinį atsakovui J. C. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GF bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. C. 2 837,12 Eur kreditą, 575,03 Eur sandorio sudarymo mokestį, 1 306,24 Eur tvarkymo mokestį, 129,27 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo, 651,95 Eur negautas pajamas, 23,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. balandžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1 dėl 3 001 Eur vartojimo kredito sumos, finansuojamas sandorio sudarymo mokestis – 75,03 Eur ir draudimo mokestis – 544,90 Eur, bendra finansuojama suma – 3 620,93 Eur, palūkanų norma 9,4 proc., tvarkymo mokestis 0,68 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 30,3 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 5 929,31 Eur (Sutarties II. B. Finansavimo sąlygos), kurią sudaro: 3 001 Eur vartojimo kredito suma, 619,93 Eur sandorio sudarymo mokestis, 2 268 Eur tvarkymo mokestis ir 1 408,29 Eur palūkanos (Mokėjimo grafiko 1-69 eilutės), bei kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2025 m. sausio 15 d., kas mėnesį mokėdamas po 85,94 Eur sumą. Atsakovui neatlikus 6 įmokų pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką, 2020 m. kovo 18 d. ieškovė sutartį su atsakovu nutraukė.  

3.       Sutarties nutraukimo dieną (2020 m. kovo 18 d.) atsakovo skola ieškovei buvo – 515,64 Eur, kurią sudarė: 210,03 Eur vartojimo kredito suma, 53,88 Eur sandorio sudarymo mokestis, 122,46 Eur tvarkymo mokestis ir 129,27 Eur pelno palūkanos (Mokėjimo grafiko 6-11 eilutės). Nutraukusi sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad klientas prieš kredito terminą grąžintų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas (Sutarties 8.1. punktas), todėl ieškovė prašė iš atsakovo priteisti ne tik skolą, susidariusią iki sutarties nutraukimo, tačiau ir visas pagal sutartį mokėtinas įmokas po sutarties nutraukimo, t. y. 4 332,02 Eur sumą, kurią sudaro: 2 627,09 Eur vartojimo kredito suma, 521,15 Eur sandorio sudarymo mokestis ir 1 183,78 Eur tvarkymo mokestis (Mokėjimo grafiko 12-69 eilutės).

4.       Ieškovė patyrė nuostolius (negautas pajamas), kurias būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sudarytą sutartį. Sudarant vartojimo kredito sutartį, klientas įsipareigoja už naudojimąsi paskolos suma mokėti sutartines mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių dydis atitinka ir neviršija Vartojimo kredito įstatyme numatyto dydžio (ne daugiau kaip 75 proc.). Taigi, ieškovė, sudarydama sutartį, tikėjosi kad iš atsakovo gaus sutartą mokėjimo palūkanų sumą. Be kita ko, ieškovė, kaip finansų įstaiga, pinigus taip pat skolinasi, todėl teikdama vartojimo kreditus, tikisi, kad gaus paskaičiuotas bei sutartas, atitinkančias įstatymą, pelno palūkanas. Nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, t. y. 651,95 Eur (Mokėjimo grafiko 12-69 eilutės ir grafa „Palūkanos“). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma ar asmuo turėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės įstatymo numatytais atvejais.

5.       Atsakovas J. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog jo skola ieškovei yra 3 185,81 Eur, tačiau nesutiko dėl kitų ieškovės nurodomų sumų skaičiavimo po sutarties nutraukimo.

6.       Atsakovas pažymėjo, kad nors ieškovė nurodo, kad 2020 m. balandžio 3 d. atsakovo skola ieškovei sudarė 5 499,61 Eur mokėtinų įmokų ir 23,84 Eur delspinigių, tačiau nėra aišku, kokiais skaičiavimais ieškovė grindė savo reikalaujamą sumos dydį. Pasak atsakovo, jam suteiktas vartojimo kreditas sudarė 3 001 Eur, per 2019 metus pagal vartojimo kredito sutartį jis sumokėjo 429,70 Eur, o skola pagal vartojimo sutarties įmokų mokėjimo grafiką iki 2020 m. balandžio 3 d. sudarė 515,64 Eur (nepriemoka už 6 mėn. po 85,94 Eur). Iš viso nesumokėtas vartojimo kredito likutis – 3 086,94 Eur.

7.       Atsakovo teigimu, jo skola ieškovei ieškinio surašymo dieną, t.y. 2020 m. balandžio 3 d.  sudarė 3 185,81 Eur, iš jų: 3 086,94 Eur negrąžintas kreditas, 75,03 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 23,84 Eur delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 2 837,12 Eur skolą, 575,03 Eur sandorio sudarymo mokestį, 122,46 Eur tvarkymo mokestį, 129,27 Eur palūkanas, 23,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 558,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 10 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 001 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2025 m. sausio 15 d., o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. kovo 18 d. nutraukė šalių sutartį.

10.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, taip pat į tai, kad ieškovė neįrodė, jog ji realiai patyrė iš viso 651,95 Eur nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolių vykdymo, ieškovei iš atsakovo priteisė 2 837,12 Eur negrąžintą kredito dalį, 575,03 Eur sandorio sudarymo mokestį ir 129,27 Eur palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš viso 1 306,24 Eur dydžio sutarties tvarkymo mokestį – 122,46 Eur iki sutarties nutraukimo ir 1 183,78 Eur po sutarties nutraukimo.

12.       Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.6 punktą mėnesinis tvarkymo mokestis yra kliento bendrovei mokamas mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą. Teismas, vertindamas tokią sutarties nuostatą, sprendė, kad sutarties tvarkymo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirtas ieškovės išlaidoms skirstant įmokas padengti, tačiau nutraukus šalių sutartį tokių išlaidų ieškovė ateityje nepatirs. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl sutarties tvarkymo mokesčio tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 122,46 Eur sutarties tvarkymo mokesčio dalį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Kitą reikalavimo dalį dėl 1 183,78 Eur tvarkymo mokesčio po sutarties nutraukimo teismas atmetė (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-280/2020).

13.       Teismas nustatė, kad vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgdanas į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 23,84 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę yra pagrįstas, todėl jį tenkino.  

14.       Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 3 558,45 Eur (2837,12 Eur + 575,03 Eur + 122,46 Eur + 23,84) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad palūkanos neskaičiuojamos nuo priteisiamų 129,27 Eur palūkanų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis).

15.       Ieškinį tenkindamas iš dalies (66,76 procento), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 82,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Ieškovė UAB „GF bankas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyse: 1) dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo ir priteisti iš atsakovo J. C. ieškovei 651,95 Eur negautas pajamas ir 2) dėl žyminio mokesčio ir priteisti iš atsakovo ieškovei nepriteistą 14,64 Eur žyminį mokestį; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Ieškovė pateikė visus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovei buvo padaryti realūs nuostoliai ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė prarado galimybę gauti sutartimi suderintas pelno palūkanas, apskaičiuotas tikslia suma iki sutarties termino pabaigos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas tinkamai vykdytų sutartį.

1.2.                      Šalių sudaryta 2019 m. balandžio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriu Nr. 1 buvo susitarta, kad palūkanų norma yra 9,4 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 30,3 proc. (Sutarties II. „Finansavimo sąlygos“), o tai atitinka ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalims. Sutarties sudarymo metu atsakovui buvo pateiktas sutarties mokėjimo grafikas iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 15 d.), kuriame buvo aiškiai išdėstyta, kas sudaro bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (5 929,31 Eur), kiek atsakovas per visą laikotarpį sumoka sandorio sudarymo mokesčio (619,93 Eur), tvarkymo mokesčio (2 268Eur) bei pelno palūkanų (900,09 Eur) (Mokėjimo grafiko 1-69 eilutės).

1.3.                      Atsakovui vykdant sutartį, ieškovė per visą sutarties vykdymo laikotarpį būtų gavusi 900,09 Eur pelno palūkanas, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius. Kadangi atsakovas sutarties nevykdė ir ieškovė buvo priversta sutartį nutraukti, pelno palūkanos buvo negautos būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, ieškovė turi teisę į patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, t. y. 651,95 Eur.

1.4.                      Teismų praktikoje nurodoma, kad kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma“ (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių principą, kadangi ieškovei nebuvo priteista pelno palūkanų dalis, kurią ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

1.5.                      Ieškovė, teikdama ieškinį, rėmėsi aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), bei prašė atsakovui taikyti civilinę atsakomybę bei priteisti negautas pajamas, kurių dydis atitinka paskaičiuotų pelno palūkanų dydį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos – 651,95 Eur. Nors šia kasacinio teismo nutartimi vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tačiau teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl negautų pajamų (patirtų nuostolių) įrodymo realumo.

1.6.                      Teismas, spręsdamas dėl žyminio mokesčio, nurodė, kad ieškinį tenkinant iš dalies (66,76 procento), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 82,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Galimai tenkinus apeliacinį skundą, iš viso būtų patenkinta 78,57 procentai reikalavimų, priteisiant 97,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl papildomai priteistina 14,64 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis.

2.       Atsakovas J. C. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Byloje ginčo dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis, nėra.

6.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „GF bankas“ ir atsakovo J. C. 2019 m. balandžio 10 d. buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 1, pagal kurį atsakovui suteiktas 3 001 Eur dydžio kreditas ir kurį atsakovas turėjo grąžinti iki 2025 m. sausio 15 d. Sutartyje numatyta, kad sandorio sudarymo mokestis – 75,03 Eur; draudimo mokestis – 544,90 Eur; mėnesinis tvarkymo mokestis – 20,41 Eur; palūkanų norma - 9,4 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 30,3 proc.; delspinigių norma – 0,05 proc. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. kovo 18 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

7.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 2 837,12 Eur negrąžintą kreditą, 575,03 Eur sandorio sudarymo mokestį, 1 306,24 Eur tvarkymo mokestį, 129,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo, 651,95 Eur negautas pajamas, 23,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 2 837,12 Eur negrąžintą kreditą, 575,03 Eur sandorio sudarymo mokestį, 122,46 Eur tvarkymo mokestį, 129,27 Eur palūkanas, 23,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 558,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82,79 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

9.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 651,95 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

10.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nurodė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas mokėjimo (pelno) palūkanas, o pagal kasacinio teismo praktiką nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji realiai patyrė iš viso 651,95 Eur nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolių vykdymo.

11.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

12.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13.       Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. kovo 18 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

14.       Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15.       Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) bei nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti tiek palūkanų norma (9,4 procento), tiek kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. sausio 15 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

19.       Pažymėtina, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).

20.       Ieškovė prašo priteisti fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą (651,95 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 15 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks palūkanų negautų pajamų forma priteisimas iškart fiksuota suma iki sutarties termino pabaigos, negalimas, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant visas fiksuota suma išreikštas negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

21.       Byloje nustatyta, kad visų įmokų grąžinimo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. sausio 15 d.) atsakovo mokėtinų palūkanų suma sudaro 900,09 Eur. Palūkanos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. kovo 15 d. sudarė 248,14 Eur, o nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2025 m. sausio 15 d. – 651,95 Eur, t. y. ieškovės prašomą negautų pajamų sumą (900,09 Eur – 248,14 Eur). Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo iki sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 18 d.) nesumokėtas 129,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo ir priteisė.

22.       Pažymėtina, kad nors visų įmokų grąžinimo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. sausio 15 d.) atsakovo mokėtinų palūkanų suma sudarytų 900,09 Eur, tačiau iki kredito sutarties nutraukimo iš 248,14 Eur palūkanų sumos dalį atsakovas palūkanų buvo sumokėjęs (118,87 Eur) (ieškovė jų neprašė priteisti), o dalį pirmosios instancijos teismas priteisė (129,27 Eur), todėl negrąžinta palūkanų suma po kredito sutarties nutraukimo iki kredito sutarties termino pabaigos sudaro 651,95 Eur. Kaip jau minėta nutarties 41 punkte, Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 651,95 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

23.       Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo Sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 15 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 9,4 procento dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. kovo 18 d. – 2 627,09 Eur; 2020 m. balandžio 16 d. – 2 591,12 Eur; 2020 m. gegužės 16 d. – 2 554,87 Eur; 2020 m. birželio 16 d. – 2 518,33 Eur; 2020 m. liepos 16 d. – 2 481,51 Eur; 2020 m. rugpjūčio 16 d. – 2 444,40 Eur; 2020 m. rugsėjo 16 d. – 2 407 Eur; 2020 m. spalio 16 d. – 2 369,30 Eur; 2020 m. lapkričio 16 d. – 2 331,31 Eur; 2020 m. gruodžio 16 d. – 2 293,02 Eur; 2021 m. sausio 16 d. – 2 254,43 Eur; 2021 m. vasario 16 d. – 2 215,54 Eur; 2021 m. kovo 16 d. – 2 176,35 Eur; 2021 m. balandžio 16 d. – 2 136,85 Eur; 2021 m. gegužės 16 d. – 2 097,04 Eur; 2021 m. birželio 16 d. – 2 056,92 Eur; 2021 m. liepos 16 d. – 2 016,48 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 1 975,73 Eur; 2021 m. rugsėjo 16 d. – 1 934,66 Eur; 2021 m. spalio 16 d. – 1 893,26 Eur; 2021 m. lapkričio 16 d. – 1 851,54 Eur; 2021 m. gruodžio 16 d. – 1 809,49 Eur; 2022 m. sausio 16 d. – 1 767,11 Eur; 2022 m. vasario 16 d. – 1 724,40 Eur; 2022 m. kovo 16 d. – 1 681,36 Eur; 2022 m. balandžio 16 d. – 1 637,98 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 1 594,26 Eur; 2022 m. birželio 16 d. – 1 550,20 Eur; 2022 m. liepos 16 d. – 1 505,79 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 1 461,04 Eur; 2022 m. rugsėjo 16 d. – 1 415,93 Eur; 2022 m. spalio 16 d. – 1 370,47 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. – 1 324,66 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. – 1 278,49 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 1 231,95 Eur; 2023 m. vasario 16 d. – 1 185,05 Eur; 2023 m. kovo 16 d. – 1 137,78 Eur; 2023 m. balandžio 16 d. – 1 090,14 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 1 042,13 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 993,74 Eur; 2023 m. liepos 16 d. – 944,97 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 895,82 Eur; 2023 m. rugsėjo 16 d. – 846,29 Eur; 2023 m. spalio 16 d. – 796,37 Eur; 2023 m. lapkričio 16 d. – 746,06 Eur; 2023 m. gruodžio 16 d. – 695,35 Eur; 2024 m. sausio 16 d. – 644,25 Eur; 2024 m. vasario 16 d. – 592,75 Eur; 2024 m. kovo 16 d. – 540,84 Eur; 2024 m. balandžio 16 d. – 488,53 Eur; 2024 m. gegužės 16 d. – 435,81 Eur; 2024 m. birželio 16 d. – 382,67 Eur; 2024 m. liepos 16 d. – 329,12 Eur; 2024 m. rugpjūčio 16 d. – 275,15 Eur; 2024 m. rugsėjo 16 d. – 220,76 Eur; 2024 m. spalio 16 d. – 165,94 Eur; 2024 m. lapkričio 16 d. – 110,69 Eur; 2024 m. gruodžio 16 d. – 55,01 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2025 m. sausio 15 d.), negali viršyti 651,95 Eur sumos.

24.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 23 d.), kurių suma – 177,45 Eur; taip pat 9,4 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 15 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 44 pastraipoje. 

Dėl bylos baigties

25.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 124 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Bendra ieškinio suma sudaro 5 523,45 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 3 865,17 Eur. Patenkinus 69,98 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 86,78 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

27.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), kurios, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 2 ir 3 pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“, juridinio asmens kodas 300515252, 2 837,12 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt septynių eurų 12 ct) negrąžintą kreditą, 575,03 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 3 ct) sandorio sudarymo mokestį, 122,46 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 46 ct) tvarkymo mokestį, 129,27 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 27 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 23,84 Eur (dvidešimt trijų eurų 84 ct) delspinigius, 177,45 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 45 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 23 d.), 9,4 procento negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 15 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. kovo 18 d. – 2 627,09 Eur; 2020 m. balandžio 16 d. – 2 591,12 Eur; 2020 m. gegužės 16 d. – 2 554,87 Eur; 2020 m. birželio 16 d. – 2 518,33 Eur; 2020 m. liepos 16 d. – 2 481,51 Eur; 2020 m. rugpjūčio 16 d. – 2 444,40 Eur; 2020 m. rugsėjo 16 d. – 2 407 Eur; 2020 m. spalio 16 d. – 2 369,30 Eur; 2020 m. lapkričio 16 d. – 2 331,31 Eur; 2020 m. gruodžio 16 d. – 2 293,02 Eur; 2021 m. sausio 16 d. – 2 254,43 Eur; 2021 m. vasario 16 d. – 2 215,54 Eur; 2021 m. kovo 16 d. – 2 176,35 Eur; 2021 m. balandžio 16 d. – 2 136,85 Eur; 2021 m. gegužės 16 d. – 2 097,04 Eur; 2021 m. birželio 16 d. – 2 056,92 Eur; 2021 m. liepos 16 d. – 2 016,48 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 1 975,73 Eur; 2021 m. rugsėjo 16 d. – 1 934,66 Eur; 2021 m. spalio 16 d. – 1 893,26 Eur; 2021 m. lapkričio 16 d. – 1 851,54 Eur; 2021 m. gruodžio 16 d. – 1 809,49 Eur; 2022 m. sausio 16 d. – 1 767,11 Eur; 2022 m. vasario 16 d. – 1 724,40 Eur; 2022 m. kovo 16 d. – 1 681,36 Eur; 2022 m. balandžio 16 d. – 1 637,98 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 1 594,26 Eur; 2022 m. birželio 16 d. – 1 550,20 Eur; 2022 m. liepos 16 d. – 1 505,79 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 1 461,04 Eur; 2022 m. rugsėjo 16 d. – 1 415,93 Eur; 2022 m. spalio 16 d. – 1 370,47 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. – 1 324,66 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. – 1 278,49 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 1 231,95 Eur; 2023 m. vasario 16 d. – 1 185,05 Eur; 2023 m. kovo 16 d. – 1 137,78 Eur; 2023 m. balandžio 16 d. – 1 090,14 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 1 042,13 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 993,74 Eur; 2023 m. liepos 16 d. – 944,97 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 895,82 Eur; 2023 m. rugsėjo 16 d. – 846,29 Eur; 2023 m. spalio 16 d. – 796,37 Eur; 2023 m. lapkričio 16 d. – 746,06 Eur; 2023 m. gruodžio 16 d. – 695,35 Eur; 2024 m. sausio 16 d. – 644,25 Eur; 2024 m. vasario 16 d. – 592,75 Eur; 2024 m. kovo 16 d. – 540,84 Eur; 2024 m. balandžio 16 d. – 488,53 Eur; 2024 m. gegužės 16 d. – 435,81 Eur; 2024 m. birželio 16 d. – 382,67 Eur; 2024 m. liepos 16 d. – 329,12 Eur; 2024 m. rugpjūčio 16 d. – 275,15 Eur; 2024 m. rugsėjo 16 d. – 220,76 Eur; 2024 m. spalio 16 d. – 165,94 Eur; 2024 m. lapkričio 16 d. – 110,69 Eur; 2024 m. gruodžio 16 d. – 55,01 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 3 735,90 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt penkių eurų 90 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,78 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“, juridinio asmens kodas 300515252, 15 (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                        Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

           Renata Volodko