Civilinė byla Nr. e2A-1871-1187/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02041-2022-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20.

(S)

 

 

 

VILNIAUS apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 6 d.

 Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“ ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo, suinteresuotas asmuo O. L.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jusada Plius“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. L. (toliau – atsakovas) 4 382,06 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Atsakovas A. L. pateikė prieštaravimus dėl teismo 2022 m. spalio 7 d. preliminaraus sprendimo.

3.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė jai priklausančiose dirbtuvėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), vykdė ūkinę komercinę veiklą – teikė automobilių kėbulų tvarkymo ir dažymo paslaugas. (duomenys neskelbtini), apie 10.28 val. kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikintas ieškovei priklausantis turtas. Sudegė pastatai – du metaliniai arkiniai angarai: serviso dirbtuvės ir sandėlis su juose buvusiais daiktais, dokumentais, serviso įranga, transporto priemonėmis ir kt. Dėl nurodyto įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariate pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40850-19, kurio metu buvo nustatinėjamos kilusio gaisro priežastys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centras pateikė 2021 m. sausio 20 d. specialisto išvadą Nr. 35-1 (SI) dėl gaisro, kurioje nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl gaisro židinio zonoje buvusio lengvojo automobilio Nr. 2 elektros instaliacijos avarinio režimo poveikio. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertas, atlikęs sudegusio automobilio Nr. 2 tyrimą, surašė 2020 m. kovo 10 d. išvadą, kurioje nustatė, kad automobilio Nr. 2 modelis yra Audi A5, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

4.       Taip pat nurodoma, kad liudytuoju apklaustas A. L. parodė, jog 2019 metų vasaros metu įsigijo automobilį Audi A5, baltos spalvos, sport coupe. Automobilio pirkimo – pardavimo sąskaita faktūra ir pirkimo pardavimo sutartis buvo išrašyta jo žmonos O. L. vardu. Automobilis buvo važiuojantis, t. y. jis kūrėsi, važiavo, bet buvo neeksploatuojamas, po autoįvykio, jam buvo nupjautas stogas, salonas išlaupytas, sėdynės supjaustytos, daužtas vienas šonas, vidaus salono elektros instaliacijos laidai ties statramsčiais, kur buvo nupjautas stogas, taip pat buvo nupjauti/nukirpti, galimai po eismo įvykio. Su ieškove sutarė, kad jai pristatys minėtą automobilį, o ji atliks stogo dažymo darbus. Atvežus automobilį į angarą, automobilyje buvo paliktas įjungtas akumuliatorius, kuris jam matant nebuvo atjungtas. Liudytoju apklaustas Ž. Š. – tuometinis UAB „Jusada Plius“ komercijos direktorius, parodė, kad atsakovas atvežęs minėtą Audi A5, jo paprašė, kad ieškovės autoservise nudažytų šio automobilio stogą. Kiek pastebėjo, minėtam automobiliui iš išorės stogas buvo tik apdraskytas, vizualiai iš išorės atrodė tvarkingai, tačiau matė, kad automobilio stogas yra be stogo medžiaginės apdailos, ties dešinės pusės statramsčiu, tarp pirmų ir galinių durų, dešinėje pusėje akivaizdžiai matėsi sugadinta elektros instaliacija, t. y. buvo nutraukti laidai, galimai nupjauti ar nukirpti, matėsi laidų vidinė dalis. Automobilio akumuliatoriaus neatjungė, nes to niekad nedaro, kadangi juos atjungus, vėliau persiprogramuoja, atsiranda gedimų – klaidų, kurias vėliau reikia programuoti, kad automobilis tvarkingai veiktų.

5.       AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, kuriame turto draudimu buvo apdraustas gaisro metu sudegęs ieškovės nekilnojamasis turtas, užsakymu UAB „Gaisriniai projektai” atliko aptariamo gaisro ekspertinį tyrimą ir pateikė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl nustatytoje gaisro židinio zonoje stovėjusio automobilio Audi A5. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. 800(20) tyrimą atlikęs ekspertas nurodė, kad automobilio Audi A5 elektros instaliacijos laidų fragmentuose yra trumpajam jungimui ir vietiniam elektroterminiam kaitinimui būdingų požymių. 

6.       Ieškovės teigimu pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), laikytinas padidintu pavojaus šaltiniu, o atsakovui, kaip jo valdytojui, taikytina deliktinė civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią automobiliui užsidegus ir taip sukėlus gaisrą. Ieškovė dėl žalos dydžio ieškinyje nurodė, kad tikslu pagristi patirtą žalą (nuostolius) ir jos dydį, teikia 2019 m. rugsėjo 16 d. UAB „Jusada Plius“ 2019 m. rugsėjo 15 d. gaisro metu sudegusio ilgalaikio turto aktą, kuriame yra išvardinti sudegę daiktai ir nurodyta jų likutinė balansinė vertė, sudaranti šio ieškinio sumą – 4 382,06 Eur.

7.       Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose ir papildomuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors automobilį į ieškovės patalpas pristatė žmonos prašymu, veikdamas pagal įgaliojimą, bet gaisro kilimo metu atsakovas automobilio kaip objekto nevaldė, t. y. jo tiesiogiai nenaudojo, jis buvo perduotas ieškovei kaip verslo subjektui, kad ji atliktų automobilio tam tikrus remonto darbus (dažymo paslaugas), todėl jis nėra tinkamas atsakovas. Kai automobilis buvo perduotas ieškovės atsakomybėn, pristatant jį į ieškovės patalpas, tarp automobilio savininkės O. L. ir ieškovės susiklostė žodinės formos rangos sutartiniai santykiai. Šiai bylai yra reikšmingi prejudiciniai faktai, nustatyti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, kurioje kito sudegusio automobilio savininkas iš to paties rangovo UAB „Jusada Plius“, prisiteisė patirtą žalą. Minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.657 straipsniu, rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Ieškovė (rangovė) pati turėjo imtis visų saugumo priemonių, jeigu manė, kad kliento automobilis galimai yra techniškai netvarkingas ir dėl to galintis kelti pavojų ieškovės (rangovės) patalpoms. 

8.       Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė reikalaujamą 4 382,06 Eur žalos dydį kildina iš 2019 m. rugsėjo 16 d. „Jusada Plius“ direktorės A. D. patvirtinto Sugadinto turto akto NUR/2019/1. Iš Trakų prokuratūros 2021 m. birželio 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 01-140850-19 turinio matyti, kad liudytoja apklausta įmonės direktorė A. D. nurodė, jog „į policiją dėl gaisro metu sunaikinto turto nesikreipė, nes <...> laukė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rezultatų. Kokia įmonei buvo padaryta turtinė nurodyti negali, nes ji nustatinėjama“. Dėl dokumentacijos susijusios su darbų sauga, priešgaisrine sauga, automobilių priėmimo aktais ir kita įmonės veikla, vadovė nurodė, kad dokumentai neišlikę, tačiau, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl tariamos žalos atlyginimo iš atsakovo, paaiškėjo, kad visgi tam tikri dokumentai yra išlikę.

9.       Suinteresuotas asmuo O. L. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilis asmeninės nuosavybės teise priklausė jai, pradėtame ir jau nutrauktame ikiteisminiame tyrime dėl sukelto gaisro ieškovės patalpose buvo pripažinta nukentėjusiąją dėl automobilio Audi A5. Pagal įgaliojimą atsakovas šį automobilį turėjo sutaisyti, vienas iš taisymo darbų buvo būtent jo dažymas, kurį turėjo atlikti ieškovė. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad angaro užsidegimo priežastis buvo automobilis Audi A5. Kai atsakovas perdavė automobilį ieškovės darbuotojų žinion, nuo to momento jos įgaliotas asmuo, t. y. atsakovas, prarado bet kokį valdymą ir nuo to momento būtent UAB „Jusada Plius“ pradėjo valdyti automobilį pagal susitarimą dėl dažymo darbų. Ieškovė automobilį savo žinion priėmė kaip profesionalus verslo subjektas, kuris verčiasi automobilių remontu ir kitais susijusiais darbais. Tai reiškia, kad net jeigu būtų įrodyta, jog angaras užsidegė nuo ten stovėjusio automobilio Audi A5, ši faktinė aplinkybė niekaip nepaneigtų to, kad būtent ieškovė nesiėmė arba ėmėsi nepakankamų saugumo priemonių, jog laisva valia į angarą priimtas automobilis nesukeltų pavojaus kitam angare esančiam turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Teismas pripažįsta, kad tarp šalių susiklostė žodiniai vartojimo rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Tokią išvadą teismas daro remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, kurioje nagrinėtas ginčas dėl to paties 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 10.28 val. UAB „Jusada Plius“ patalpose kilusio gaisro bei žalos atlyginimo, konstatuotomis aplinkybėmis. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 nustatytos aplinkybės dėl šalis siejusių teisinių santykių yra iš esmės analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, nes atsakovas ieškovei UAB „Jusada Plius“ taip pat perdavė automobilį dažymo darbų atlikimui.

10.2.                      Teismas pripažįsta, kad vertinant gaisro kilimo aplinkybes, dėl kurių ieškovė patyrė žalą, šioje byloje yra pakankamas pagrindas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 konstatuotomis aplinkybėmis, kad rangovui teko pareiga užtikrinti jam užsakovo patikėto daikto saugumą. Tai reiškia, kad ieškovei priėmus atsakovo jam perduotą automobilį, būtent ieškovei teko pareiga užtikrinti jai patikėto turto (automobilio) saugumą, o šio saugumo neužtikrinus, būtent jai turi būti taikoma CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta verslininko atsakomybės be kaltės taisyklė.

10.3.                      Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto tuometinio ieškovės komercijos direktoriaus Ž. Š. parodymais, kad jis matė, jog automobilio stogas yra be stogo medžiaginės apdailos ir dešinėje pusėje akivaizdžiai matėsi sugadinta elektros instaliacija. Automobilio akumuliatoriaus jis (Ž. Š.) neatjungė, nes to niekad nedaro (Ieškinio priedas Nr. 2, Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40850-19). Teismas pripažino, jog nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie jai perduodamo automobilio galimai netvarkingą elektros instaliaciją. Tai reiškia, jog būtent ieškovė, kaip šios srities profesionali verslininkė (įmonė), prisiėmė riziką dėl to, kad priėmė nurodytos būklės automobilį, neatjungdama jo akumuliatoriaus ar kitaip nepasirūpindamas jai perduodamo automobilio, taip pat ieškovės patalpų bei jose esančio turto saugumu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas yra atsakingas už ieškovei perduoto daikto (automobilio) atsitiktinį žuvimą, jo sukeltą gaisrą bei dėl to ieškovei padarytą žalą (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

10.4.                      Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų išvadomis, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl gaisro židinio zonoje buvusio atsakovo ieškovei perduoto lengvojo automobilio elektros instaliacijos avarinio režimo poveikio. Tokią išvadą teismas daro, nes byloje yra pateiktos kelių ekspertų išvados, t. y. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro 2021 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. 35-1 (SI) dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro eksperto 2020 m. kovo 10 d. išvada; UAB „Gaisriniai projektai” išvada; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 29 d. specialisto išvada Nr. 800(20).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė (apeliantė) UAB „Jusada Plius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Jusada Plius“ ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Dirbtuvėse, kuriose įvyko gaisras, UAB „Jusada Plius“ teikė tik automobilio kėbulų dažymo ir smulkaus lyginimo paslaugas. Jokie kiti automobilio mazgai: mechaniniai, elektros instaliacija ir t.t. jose remontuojami nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovą ir jo darbuotojus, o juolab komercijos direktorių, šios srities profesionalais (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Pažymi, kad atsakovas į ieškovę kreipėsi vieninteliu prašymu – nudažyti automobilio stogą. Atsakovo automobilis į dirbtuves buvo atgabentas 2019 m. rugsėjo 13 d., penktadienį. Jis buvo įstumtas į dirbtuves (anot atsakovo, jis užvedęs variklį automobilį nuvairavo nuo tralo ir įvairavo į cechą) ir paliktas stovintis. Jokie darbai su juo pradėti ir atliekami nebuvo, automobilis užsiliepsnojo ne dažymo ar kokių nors kitų su juo atliekamų darbų metu. Be to, apeliantas prisiėmė prievolę tik nudažyti atsakovo automobilio stogą, kas savaime nesuponuoja būtinybės tokiame automobilyje atjungti akumuliatorių.

11.2.                      Apeliantė neginčija CK 6.657 straipsnio imperatyvių nuostatų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog rangovas jam užsakovo perduotą turtą privalo saugoti ne tik nuo aplinkybių, už kurias jis atsako įstatymuose nustatytais pagrindais, bet ir nuo paties turto turimų trūkumų/defektų, galinčių jį sunaikinti/sugadinti, juolab, kad nagrinėjamu atveju ieškovei perduotas turtas – padidinto pavojaus šaltinis.

11.3.                      Pagal CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, pagal kurį, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą neatsižvelgiant į jo kaltės, kaip būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas, žinodamas apie netvarkingą automobilio elektros instaliaciją, kas savaime sukuria numanomą ir aiškiai išreikštą pavojų automobiliui užsidegti dėl trumpojo jungimosi ir aiškiai tai suvokdamas, neatsisakė ketinimo atlikti tam tikrus remonto darbus ieškovės dirbtuvėse, todėl prisiėmė žalos atsiradimo riziką ir atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi.

11.4.                      Skundžiamo sprendimo 10 punkte pirmosios instancijos teismas pripažino, kad: „vertinant gaisro kilimo aplinkybes, dėl kurių ieškovas patyrė žalą, šioje byloje yra pakankamas pagrindas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 konstatuotomis aplinkybėmis“. Nepaisant aplinkybės, kad minėtoje kasacinio teismo byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl gaisru padarytos žalos atlyginimo, tačiau UAB „Jusada Plius“ joje dalyvavo kaip atsakovė, be to, nagrinėjamos ir nurodytos kasacinės bylų ratio decidenti visiškai nesutampa. Klausimas dėl užsakovo atsakomybės už žalą, padarytą rangovui perduotu trūkumus turinčiu turtu, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, kasacinio teismo sprendžiamas nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinėje byloje     Nr. e3K-3-126-1075/2022 konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

11.5.                      Nagrinėjamos bylos aplinkybės ir sprendžiami klausimai labiau atitinka Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-1000-275/2018 turinį. Šioje apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakomybės už žalą padarytą savaime užsidegusiu automobiliu, buvusiu rangovo – autoremonto paslaugas teikiančios įmonės žinioje. Apygardos teismas, be kita ko, sprendė, jog aplinkybė, kad užsidegęs automobilis gaisro kilimo momentu buvo rangovo valdyme, nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti jo atsakomybę už šį įvykį.

11.6.                      Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo, kad atsakovui priklausantis automobilis buvo netvarkingas, turėjo elektros instaliacijos defektų, kas tapo kilusio gaisro priežastimi, nesiėmė spręsti dėl atsakovo atsakomybės už gaisro padarytą žalą ir nereikalavo jo kaltę paneigiančių įrodymų. Netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 6.256 ir 6.657 straipsnių nuostatas, teismas padarė klaidingą išvadą, nulėmusią skundžiamo sprendimo priėmimą.

12.       Atsakovas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Kai automobilis buvo perduotas ieškovės atsakomybėn pristatant jį į ieškovės patalpas, tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė žodinės formos rangos sutartiniai santykiai. Todėl šiai bylai yra reikšmingi prejudiciniai faktai, nustatyti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, kurioje kito sudegusio automobilio savininkas iš to paties rangovo – UAB „Jusada Plius“, prisiteisė patirtą žalą. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovė nagrinėjamu atveju yra pareiškusi ieškinį savo klientui, aktualu tai, kad kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, jog būtent rangovas, t. y. UAB „Jusada Plius“, atsako už jam patikėto turto saugumo užtikrinimą.

12.2.                      Rangovas turi organizuoti savo ūkinę – komercinę veiklą taip, kad nei klientams, nei tikrinančiosioms institucijoms, nei kitiems subjektams nekiltų abejonių, kad veikla yra vykdoma profesionaliai. Jeigu atsakovo automobilį numatytiems remonto darbams priėmė būtent UAB „Jusada Plius“ darbuotojas Ž. Š., suponuojama, kad tai yra kvalifikuotas asmuo, kuris turi visus gebėjimus savo darbo funkcijoms atlikti. Būtent automobilio priėmimo stadijoje UAB „Jusada Plius“ paskirtas darbuotojas turėjo visas technines ir vizualias priemones įvertinti, ar sutinka į savo dirbtuves priimti tokios būklės automobilį, ar nesutinka, t. y. esant būtinybei atsisakyti teikti atsakovo automobiliui bet kokias paslaugas apskritai.

12.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civiline byla Nr. e2A-1000-275/2018. Tokie specifiniai klausimai kaip automobilio techninė būklė ar jos atitikimas techniniam eksploatavimui būtų teisiškai reikšmingi tik tuo atveju, jeigu atsakovas į ieškovo dirbtuves būtų pristatęs vizualiai tvarkingą automobilį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovo pristatytas automobilis buvo neseniai nupirktas, remontuojamas, nevažiuojantis, su akivaizdžiai matomais elektros instaliacijos laidais ir kitais defektais.

12.4.                      Specialistai patalpose nustatė tam tikrą patalpos židinio vietą, bet kad ta židinio vieta buvo tiesiogiai susijusi su automobiliu Audi A5, įrodymų nėra. Ieškovė reikalaujamą         4 382,06 Eur žalos dydį kildina iš 2019 m. rugsėjo 16 d. įmonės „Jusada Plius“ direktorės A. D. patvirtinto Sugadinto turto akto NUR/2019/1. Nors nagrinėjamu atveju teismas atmetė ieškovės ieškinį, atsakovas pakartotinai reiškia abejones dėl žalos pagrįstumo ir dydžio.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

 

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (rangovės) ieškinys dėl žalos, sukeltos užsidegus jos žinioje buvusiam techniškai netvarkingam užsakovo automobiliui, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Jusada Plius“ jai priklausančiose dirbtuvėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), vykdė ūkinę komercinę veiklą – teikė automobilių kėbulų tvarkymo ir dažymo paslaugas. Tarp ginčo šalių 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl automobilio stogo dažymo darbų atlikimo.

16.       (duomenys neskelbtini), apie 10.28 val., kilusio gaisro metu buvo sunaikintas ieškovei priklausantis turtas, t. y. (duomenys neskelbtini), esantys pastatai – du metaliniai arkiniai angarai: serviso dirbtuvės ir sandėlis su juose buvusiais daiktais, dokumentais, serviso įranga, transporto priemonėmis ir kt. Dėl nurodyto įvykio 2019 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40850-19, kurio metu buvo nustatinėjamos kilusio gaisro priežastys. 2021 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių   (el. b. t. I, l. 7–33).

17.       2021 m. sausio 20 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 35-1 (SI) dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl gaisro židinio zonoje buvusio lengvojo automobilio Nr. 2 elektros instaliacijos avarinio režimo poveikio. Versijos dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, dėl automobilių dažymo kameros elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio, dėl pastato elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio, dėl gaisro židinio zonoje taip pat buvusio lengvojo automobilio Nr. 1 elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio, ekspertų buvo atmestos (el. b. t. I, l. 34–50).

18.       2020 m. kovo 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro eksperto, atlikusio sudegusio automobilio Nr. 2 tyrimą, išvadoje nustatyta, kad automobilio Nr. 2 modelis yra Audi A5, identifikavimo numeris (VIN) yra (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, l. 51–54).

19.       AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, kuriame turto draudimu buvo apdraustas gaisro metu sudegęs UAB „Jusada Plius“ nekilnojamas turtas, užsakymu UAB „Gaisriniai projektai“ atliko gaisro ekspertinį tyrimą ir 2020 m. kovo 17 d. pateikė išvadą Nr. GP/GT/2020/03-3, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl nustatytoje gaisro židinio zonoje stovėjusio automobilio Audi A5. UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertas atkreipė dėmesį, kad galutinai patvirtinti šiai versijai reikia gauti automobilyje aptiktų elektros instaliacijos laidų fragmentų laboratorinių tyrimų rezultatus (el. b. t. I, l. 55–77).

20.       2020 m. gegužės 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-800(20) nurodyta, kad automobilio Audi A5 elektros instaliacijos laidų fragmentuose yra trumpajam jungimui ir vietiniam elektroterminiam kaitinimui būdingų požymių; pateiktuose elektros instaliacijų laidų fragmentuose trumpasis jungimas ir vietinis elektroterminis kaitinimas įvyko gaisrui būdingoje aplinkoje (el. b. t. I, l. 80–83). 

Dėl atsakovo (užsakovo) atsakomybės už kilusį gaisrą ir jo sukeltą žalą

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (rangovė) CK 6.270 straipsnio, numatančio atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, pagrindu prašė priteisti iš atsakovo (užsakovo)             4 382,06 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartinius teisinius santykius ir sprendė, kad ieškovė (rangovė) turėjo imtis visų saugumo priemonių, jeigu manė, kad kliento automobilis galimai yra techniškai netvarkingas ir dėl to galintis kelti pavojų ieškovės (rangovės) patalpoms, CK 6.657 straipsnio pagrindu konstatavo, jog atsakovas (užsakovas) nėra atsakingas už ieškovei perduoto daikto (automobilio) sukeltą gaisrą bei jo metu ieškovei padarytą žalą, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

22.       Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.657 straipsnį, nustatantį rangovo sutartinės atsakomybės už užsakovo jam patikėto turto praradimą ar sužalojimą atsiradimo pagrindus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje ginčas kilo ne dėl rangovo atsakomybės neišsaugojus jam perduoto turto ir užsakovui tuo padarytos žalos atlyginimo, bet priešingai –dėl užsakovo atsakomybės už žalą, padarytą rangovui perduotu netvarkingu ir nesaugiu turtu. Apeliantės vertinimu CK 6.657 straipsnis nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog už techniškai netvarkingo automobilio sukeltą gaisrą yra atsakingas išimtinai rangovas, nevertinant užsakovo, perdavusio rangovo žinion automobilį su netvarkinga elektros instaliacija,  rūpestingumo laipsnio ir kitų bylai svarbių aplinkybių visumos. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais.

23.       Esant sudarytai rangos sutarčiai, kai sprendžiamas rangovo atsakomybės už pareigos užtikrinti jam užsakovo patikėto daikto saugumą nevykdymo ar netinkamo vykdymo klausimas, turi būti taikomas CK 6.657 straipsnis, numatantis rangovo atsakomybę už užsakovo perduoto turto neišsaugojimą. Pagal CK 6.657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Tai reiškia, kad rangovas atsako už perduoto turto praradimą esant bet kuriai jo kaltės formai – tyčiai ar neatsargumui. Rangovo kaltė yra preziumuojama, todėl, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, jam tenka pareiga įrodyti kaltės nebuvimą.

24.       Teisėjų kolegija visų pirma pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 konstatuotomis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl rangovui tenkančios atsakomybės neužtikrinus jam patikėto daikto saugumo, kasacinio teismo išaiškinimų nevertindamas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste.

25.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017 31 punktą).

26.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tai, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 nagrinėtas ginčas dėl to paties (duomenys neskelbtini) apie 10.28 val. UAB „Jusada Plius“ patalpose kilusio gaisro bei žalos atlyginimo, bei tai, jog minėtoje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Jusada Plius“ buvo perduotas automobilis dažymo darbų atlikimui, sudarė pagrįstą pagrindą remtis kasacinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vertinti jas kaip  reikšmingas nagrinėjamai bylai dėl iš esmės analogiškų tarp šalių susiklosčiusių vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių ir kasacinio teismo nutartyje nurodytų motyvų pagrindu ieškovės ieškinį atmesti.

27.       Iš minėtos kasacinio teismo nutarties turinio matyti, kad nagrinėtu atveju užsakovas (ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu rangovei UAB „Jusada Plius“, prašydamas priteisti 15 065,79 Eur žalos, kurią sudaro 14 530 Eur žala dėl automobilio apgadinimo, 181,50 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, 354,29 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. kovo 11 d. Kasacinio teismo nutartyje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo pradžioje tarp šalių susiklostė žodiniai rangos sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu rangovė įsipareigojo pagal užsakovo užduotį perdažyti kai kurias ieškovui priklausančio automobilio dalis. (duomenys neskelbtini) įvyko gaisras, jo metu buvo apgadinta rangovei priklausančioje teritorijoje po atliktų remonto darbų stovėjusi ieškovo (užsakovo) transporto priemonė. 

28.       Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 turi prejudicinę galią sprendžiant klausimą dėl atsakovo (užsakovo) atsakomybės dėl žalos, kurią sukėlė užsidegęs techniškai netvarkingas automobilis. Kaip apeliaciniame skunde teisingai nurodė apeliantė, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje iš esmės buvo sprendžiama dėl sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės atribojimo, kai žūsta arba yra sugadinamas rangovo žinioje esantis užsakovui priklausantis daiktas; dėl rangovo pareigos užtikrinti jam užsakovo patikėto daikto saugumą; dėl darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos perėjimo užsakovui vartojimo rangos atveju. Nors nurodytoje byloje nagrinėtas ginčas dėl to paties gaisro metu padarytos žalos atlyginimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šias aplinkybes: i) UAB „Jusada Plius“ byloje dalyvavo kaip atsakovas (o ne kaip ieškovas); ii) klausimas dėl užsakovo atsakomybės už žalą, padarytą rangovui perduotu trūkumus turinčiu turtu, kasacinio teismo sprendžiamas nebuvo. Bylą nagrinėjęs teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinėje byloje konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl rangovui tenkančios atsakomybės už jam patikėto daikto saugumą apimties.

29.       Ieškovė apeliaciniu skundu nekvestionuoja iš CK 6.657 straipsnio jai kaip rangovei kylančių pareigų, tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog rangovas užsakovo perduotą turtą privalo saugoti ne tik nuo aplinkybių, už kurias jis atsako, bet ir nuo paties turto turimų trūkumų (defektų), ne tik galinčių šį turtą sunaikinti (sugadinti), bet ir sukelti žalos paties rangovo turtui. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta iš dalies teisiškai pagrįstais.

30.       Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad kai rangos sutarties dalykas yra apibrėžiamas darbų atlikimu, kurių rezultatas turi lemti esamo užsakovui priklausančio kilnojamojo daikto modifikavimą (remontą, patobulinimą, pakeitimą ar pan.), tam, kad šalių sudarytą rangos sutartį būtų galima realiai įvykdyti, užsakovas rangos darbų atlikimo tikslu turi perduoti tokį daiktą rangovui.

31.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant ar atsakovas (užsakovas) yra atsakingas už kilusį gaisrą ir jo metu padarytą žalą atkreiptinas dėmesys į šias byloje nustatytas aplinkybes: pirma, automobiliui turėjo būti atlikti stogo dažymo darbai; antra, automobilis nebuvo pradėtas remontuoti, pagal bylos medžiagą gaisras kilo (duomenys neskelbtini) (sekmadienį), o automobilis į ieškovės dirbtuves buvo pristatytas (duomenys neskelbtini) (penktadienį); trečia, ieškovei perduoto automobilio elektros instaliacija buvo netvarkinga, o jos defektai išoriškai pastebimi (automobilyje buvo nuimta vidaus apdaila, dalis elektros instaliacijos laidų buvo nukirpti, jie kabojo salono viduje); ketvirta, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro 2021 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 35-1 (SI) dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini) gatvėje nurodyta, kad gaisras kilo dėl lengvojo automobilio Nr. 2 elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio. UAB „Gaisriniai projektai“ 2020 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. GP/GT/2020/03-3 nurodyta, kad automobilis Audi A5 apžiūros metu buvo aptiktas nustatytoje gaisro židinio zonoje. Šio automobilio apžiūros metu buvo aptikti automobilio elektros instaliacijos laidų fragmentai su vizualiais avarinio darbo režimui būdingais požymiais. Labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl nustatytoje gaisro židinio zonoje stovėjusio automobilio Audi A5.

32.       Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytų pareigų arba atlikus veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas ar sutartis, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet ir bendroji rūpestingumo pareiga. 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 35 punktą).

33.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad gaisro kilimo priežastis labiausiai tikėtina buvo atsakovo ieškovei perduoto lengvojo automobilio elektros instaliacijos avarinio režimo poveikis. Įvertinusi byloje esančius įrodymus jų pakankamumo, patikimumo, ryšio su įrodinėjamomis aplinkybėmis aspektais teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, laikosi pozicijos, jog byloje esančių duomenų pakanka padaryti išvadą, jog labiausiai tikėtinas faktas yra tas, kad automobilio užsidegimą sukėlė elektros instaliacijos laidų avarinis darbo režimas (trumpasis jungimas) ginčo automobilio elektros įrangoje. Taigi, ieškovė gaisro priežastį, siejamą su atsakovo perduotu automobiliu, įrodė (CPK 178 straipsnis).

34.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu kai gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi vertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Atitinkamai atsakovas, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). 

35.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. (atsakovas) be kita ko parodė, kad 2019 metų vasaros metu įsigijo automobilį Audi A5, baltos spalvos, sport coupe. Automobilis buvo važiuojantis, t. y. jis kūrėsi, važiavo, bet buvo neeksploatuojamas, po autoįvykio, jam buvo nupjautas stogas, salonas buvo išlaupytas, sėdynės buvo supjaustytos, daužtas buvo vienas šonas, vidaus salono elektros instaliacijos laidai ties statramsčiais, kur buvo nupjautas stogas, taip pat buvo nupjauti ar nukirpti, galimai po eismo įvykio ir iki šiol nesutvarkyti, nes juos planavo sutvarkyti po kėbulo dažymo darbų. Taigi atsakovas pripažino aplinkybes, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, o apie pažeistą elektros instaliaciją jam buvo žinoma.

36.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad defektams automobilio elektros instaliacijoje esant akivaizdiems (pastebimiems išoriškai) atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti, kad automobilis gali savaime užsidegti ir sukelti žalą ieškovei. Atitinkamai, esant vizualiai netvarkingai elektros instaliacijai, kai matomi nupjauti ar nukirpti elektros instaliacijos laidai, atsakovui teko pareiga, kiek tai įprastai reikalaujama ar priimtina esamoje situacijoje, imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų tam, kad išvengtų žalos kilimo (pavyzdžiui, izoliuoti automobilio salone kabančius elektros instaliacijos laidus). Atsakovui neįrodžius, kad jis ėmėsi nuo jo priklausančių veiksmų, kad užtikrintų rangovui perduodamo daikto saugumą, o gaisro priežastis nepriklausė nuo jo neatsargaus elgesio, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Atitinkamai laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

37.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto tuometinio ieškovės komercijos direktoriaus Ž. Š. parodymais, kad jis atidarė kairės pusės keleivio dureles, pažiūrėjo į automobilio saloną, ir pamatė, kad automobilio stogas yra be stogo medžiaginės apdailos, ties dešinės pusės statramsčiu, tarp pirmų ir galinių durų, dešinėje pusėje akivaizdžiai matėsi sugadinta elektros instaliacija, t. y. buvo nutraukti laidai, galimai nupjauti ar nukirpti, nutraukti, matėsi laidų vidinė dalis. Bylą nagrinėjęs teismas pripažino, jog nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie perduodamo automobilio galimai netvarkingą elektros instaliaciją, t. y. nutrauktus ar nukirptus laidus. Tai reiškia, jog būtent ieškovė, kaip šios srities profesionalė, prisiėmė visą riziką dėl to, kad priėmė nurodytos būklės automobilį, neatjungdama jo akumuliatoriaus ar kitaip nepasirūpindama jai perduodamo automobilio, taip pat ieškovės patalpų bei jose esančio turto saugumu.

38.       Byloje nesant paneigtai aplinkybei, kad ieškovei (jos darbuotojui) buvo žinoma apie ginčo automobilio netvarkingą elektros instaliaciją, t. y. nutrauktus (nukirptus) laidus, teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo kaltė bei neteisėti veiksmai nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti jo atsakomybę už ieškovei priklaususiose patalpose kilusį gaisrą, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir pačios ieškovės veiksmus perimant iš užsakovo automobilį.

39.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kaip šios srities profesionalė, prisiėmė visą riziką dėl to, kad priėmė nurodytos būklės automobilį, neatjungdama akumuliatoriaus ar kitaip nepasirūpindama jo saugumu. Apeliantės tvirtinimu, ji teikė tik automobilio kėbulų dažymo ir smulkaus lyginimo paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovę ir jos darbuotojus šios srities profesionalais, turinčiais pareigą atsižvelgti ir į elektros instaliacijos defektus. Be to,  apeliantės teigimu, jokie darbai su automobiliu pradėti ir atliekami nebuvo, automobilis užsiliepsnojo ne dažymo ar kokių nors kitų su juo atliekamų darbų metu. Apeliantė prisiėmė prievolę tik nudažyti atsakovo automobilio stogą, kas savaime nesuponuoja būtinybės tokiame automobilyje atjungti akumuliatorių. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad ieškovės darbuotojas turėjo visas technines ir vizualias priemones įvertinti, ar sutinka į savo dirbtuves priimti tokios būklės automobilį. 

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė su atsakovu susitarė, kad bus atliekami tik automobilio dažymo darbai, tačiau ieškovė veikė kaip verslininkė, kuri užsiima veikla, susijusia su automobiliais, kas sudaro pagrįstą pagrindą spręsti, jog ieškovei yra gerai žinomos techniškai netvarkingų automobilių savybės bei ji turi pakankamai žinių ir kvalifikacijos įvertinti, kad esant akivaizdžiai netvarkingai automobilio elektros instaliacijai, jo eksploatavimas yra ypač pavojingas. Todėl jos pareiga buvo pasirūpinti ar įpareigoti kitus asmenis užtikrinti saugų automobilio laikymą. Kaip minėta, byloje nustatyta ir nepaneigta aplinkybė, kad priimant automobilį aiškiai matėsi, jog elektros instaliacija netvarkinga. Nors sutiktina su apeliante, kad numatomi atlikti darbai (automobilio stogo dažymas) savaime nesuponavo pareigos atjungti akumuliatorių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į esamą automobilio apgadinimo pobūdį (ne tik perdažymo reikalaujantį stogą, bet ir kyšančius laidus), ieškovė galėjo ir turėjo įvertinti, kad šiuo atveju siekiant užtikrinti jai patikėto techniškai netvarkingo daikto saugumą, buvo būtina informuoti užsakovą apie būtinybę atjungti akumuliatorių ar tai padaryti savo iniciatyva.

41.       CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, atitinkamai nustatomas kiekvieno iš asmenų veiksmų ir kilusių padarinių teisinis priežastinis ryšys, t. y. nustatoma, ar nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 34 punktas). Netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ne tik atsakovas būdamas nepakankamai atidus (neizoliuodamas automobilio salone esančių ir akivaizdžiai matomų laidų), bet ir ieškovė (savo iniciatyva neatjungdama automobilio su netvarkinga elektros instaliacija akumuliatoriaus) elgėsi aplaidžiai, kas turėjo įtakos gaisro kilimui ir žalos atsiradimui. Teisėjų kolegijos vertinimu kilusi žala priežastiniu ryšiu yra susijusi tiek su atsakovo, tiek ir su ieškovės nepateisinamu neveikimu, atitinkamai, nagrinėjamu atveju atsakovas negali būti laikomas atsakingu už visą ieškovei kilusią  žalą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė yra vienodai atsakingi už kilusį gaisrą ir jo pasekmes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteistinos žalos dydį mažinti 50 procentų.

Dėl žalos dydžio nustatymo

43.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 38 punktas).

44.       Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad žalos turi būti priteisiama tiek, kiek jos padaryta, bet ne daugiau, nei padaryta. Todėl padarytos žalos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

45.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 382,06 Eur žalos atlyginimo. Pagrįsti patirtą žalą (nuostolius) ir jos dydį, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. UAB „Jusada Plius“ 2019 m. rugsėjo 15 d. gaisro metu sudegusio ilgalaikio turto aktą, kuriame yra išvardinti sudegę daiktai ir nurodyta jų likutinė balansinė vertė. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą kvestionavo minėtą aktą, kadangi nėra aišku, kuo vadovaujantis nustatyta kiekvieno daikto vertė. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad rengiant sudegusio turto aktą buvo vadovaujamasi dokumentais, kurie kadaise buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, remiantis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios sudegė gaisro metu (2023 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min. 00 s. iki 26 min. 23 s.). Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė būtų pateikusi į bylą buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais vadovaujantis surašytas sudegusio ilgalaikio turto aktas. Šių duomenų nesiūlė pateikti ir pirmosios instancijos teismas, o ieškinį atmetus, prašomos žalos dydžio pagrįstumo klausimas liko nevertintas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant byloje pateiktų duomenų, kuriais vadovaujantis sugadinto turto akte nurodyti daiktai yra įkainoti, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neabejotinai patyrė 4 382,06 Eur žalą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

46.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad išimtinai ieškovei teko atsakomybė už jai atsakovo perduoto techniškai netvarkingo automobilio sukeltą žalą neteisingai aiškino ir taikė CK 6.657 straipsnį, neatsižvelgė į ginčo šalių teisių ir pareigų esmę, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje liko neįvertintas žalos dydžio pagrįstumo klausimas, byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis).

47.       Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas

 

n u t a r i a :

 

tenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“ apeliacinį skundą. 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

   Teisėjos         Rūta Latvelė

 

        Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

        

        Tatjana Žukauskienė