Nr. DOK-136

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00645-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 13 d. paduotu ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės „TollNet a. s.“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės „TollNet a. s.“ paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės „TollNet a. s.“ ieškinį atsakovei AB „Via Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „Proit“, ir pagal trečiojo asmens UAB „Proit“ ieškinį atsakovei AB „Via Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Ieškovė Čekijos Respublikoje registruota įmonė „TollNet a. s.“ ieškiniu prašė teismo:

1)       pripažinti, kad perkančiajai organizacijai atsakovei AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai (dabartinis pavadinimas AB „Via Lietuva“) viešajame pirkime Nr. 539448 kartu su UAB „Proit“ pasiūlymu pateikta informacija, t. y. užpildyto konkurso sąlygų 9 priedo lentelės 1 eilutėje pateikta informacija, kad sutartis „Mokamas Rusijos greitkelis M4“ yra panašaus pobūdžio sutartis ir 3 eilutėje pateikta informacija, kad sutartis „Mokamas Italijos greitkelis A32“ yra panašaus pobūdžio sutartis; užpildyto konkurso sąlygų 10 priedo lentelės 2 eilutėje pateikta informacija, kad sutartis „Mokamas Italijos greitkelis A32“ yra panašaus pobūdžio sutartis; pasiūlyme pateiktas UAB „Proit“ patvirtinimas, kad „pasiūlymo dokumentuose pateikti duomenys ir informacija yra teisinga“, yra klaidinanti informacija (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 5 punktas, Pirkimo sąlygų 5 priedo 7 eilutė);

2)       pripažinti, kad po pasiūlymo pateikimo UAB „Proit“ papildomai pateikta informacija, t. y. „Tecnositaf S. p. A“ 2022 m. rugsėjo 6 d. rašte pateikta informacija, kad „visi projektai, nurodyti 2021 m. gegužės 21 d. patvirtinimo rašte (t. y. dėl greitkelių Rusijoje, Alžyre, Italijoje), taip pat apima rinkliavos informacinės sistemos, skirtos transporto priemonės naudojamos apmokestinti už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą, sukūrimą ir plėtojimą“; „Aitek S. p. A“ 2023 m. vasario 23 d. rašte pateikta informacija, kad „Rytų – Vakarų greitkelio (East Lot) Alžyre, greitkelio M4 „Don“ (Rusijoje) ir greitkelio A32 Turinas – Bardonecchia (Italijoje) nurodytuose projektuose „Aitek“ sukurtos ir įdiegtos rinkliavų sistemos yra sukurtos ir naudojamos transporto priemonių naudotojams apmokestinti pagal transporto priemonės nuvažiuotą atstumą“, UAB „Proit“ 2023 m. vasario 24 d. rašte pateikta informacija, kad „Tiekėjas patvirtina, kad pasiūlyme nurodyti projektai, t. y. Rusijos greitkelis M4, Italijos greitkelis A32 bei Alžyro greitkelis „Est – West, kuriuose įgijo patirtį siūlomi ekspertai, visiškai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Todėl tiek Alžyro greitkelyje „Est – West“, Rusijos greitkelyje M4 bei Italijos greitkelyje A32 buvo įdiegtos, kaip ir nurodyta Pirkimo sąlygose, transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos“ yra melaginga informacija (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Pirkimo sąlygų 5 priedo 6 eilutė) ir teismo sprendimu aukščiau nurodytais pagrindais pašalinti UAB „Proit“ iš Pirkimo;

3)       panaikinti AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. gegužės 26 d. sprendimus, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Proit“, įpareigoti AB Lietuvos automobilių kelių direkciją iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę viešajame pirkime Nr. 539448.

Trečiasis asmuo UAB „Proit“ ieškiniu prašė teismo: panaikinti atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Q1 ir Q2 skirta 2,36 ir 2,04 įvertinimo balų, ir įpareigoti atsakovę iš naujo perskaičiuoti trečiajam asmeniui pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Q1 ir Q2 skiriamus įvertinimo balus.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovės įmonės A. S. „TollNet“ ir trečiojo asmens UAB „Proit“ ieškinius atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės A.S. TollNet ieškinio reikalavimai, susiję su trečiojo asmens UAB „Proit“ įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimo iš viešojo pirkimo „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ Nr. 539448, ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukti; kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024 nutarė:

1)       panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis, kuriomis: 1) nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškovės įmonės „TollNet a.s.“ ieškinio reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens UAB „Proit“ įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei pašalinimu iš Pirkimo procedūrų; 2) palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su atsakovės 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. gegužės 26 d. sprendimų, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė bei Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, panaikinimu ir atsakovės įpareigojimu iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime; 3) palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų, bylos dalyvių patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimu; 4) išspręstas bylinėjimosi išlaidų, bylos dalyvių patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Šias bylos dalis perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

2)       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis atmesti trečiojo asmens UAB „Proit“ ieškinį, palikti nepakeistą.

Iš naujo bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 20 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės „TollNet a. s.“ ieškinys atmestas ir paskirstytos trečiojo asmens, su savarankiškais reikalavimais, UAB „Proit“ bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu atmetė ieškovės Čekijos Respublikoje registruotos įmonės „TollNet a. s.“ ieškinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovė Čekijos Respublikoje registruota įmonė „TollNet a. s.“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Šią bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024 perdavė iš naujo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismui, nutartyje nenurodžiusi, kaip turėtų būti vertinami įrodymai, o įrodymų vertinimą palikusi teismui, kuris bylą iš naujo nagrinės iš esmės. Iš naujo bylą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 20 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priešingai nei kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė savo siūlomą byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir šio vertinimo pagrindu nustatytinas faktines aplinkybes, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasiūlytas įrodymų vertinimas pirmosios instancijos teismui nėra ir negali būti besąlygiškai privalomas.

2. Skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 20 d. nutartimi (kuria buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas (visas) ir byla perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui) tariamai galutinai išsprendė dalį ginčo klausimų (ne ieškinio reikalavimų), todėl šių klausimų sprendimas tariamai nebepateko į bylos nagrinėjimo ribas, ją iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks apeliacinės instancijos teismo aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nurodymų privalomumo: „apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015, 12 punktas); „pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, 10 punktas); „apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis gali daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, teismas, iš naujo tirdamas byloje surinktus įrodymus, gali nustatyti kitas bylos aplinkybes ir turi pagrindo spręsti priešingai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018, 23 punktas). Šią bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024 nurodė, be kita ko, kad „reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pateikdamas priešingą aiškinimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

3. Apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai lėmė tai, kad buvo neteisingai nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Dėl šios priežasties ieškovė dėl dalies klausimų liko nepagrįstai neišklausyta, t. y. pirmosios instancijos teismas, klaidingai manydamas, kad jam yra besąlygiškai privalomas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartyje pateiktas įrodymų vertinimas ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, visiškai nevertino ir nepateikė jokių savo išvadų dėl visų ieškovės argumentų (žr. ieškovės 2024 m. spalio 8 d. apeliacinio skundo 25-89 punktus), kurie buvo susiję su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartyje padarytais įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimais, lėmusiais klaidingą esminių teisingam šios bylos išsprendimui faktinių aplinkybių nustatymą. Todėl teismas, pirma, klaidingai nenustatė aplinkybės, kad trečiojo asmens UAB „Proit“ pateikta informacija apie Italijos A32 greitkelyje įdiegtos kelių rinkliavos sistemos rūšį neatitinka tikrovės; antra, rašytinius dokumentus vertino priešingai aiškiam jų turiniui; trečia, teismas aplinkybes nustatė remdamasis nepatikimais įrodymais, t. y. įrodymais, kurių turinys apie tas pačias aplinkybes yra skirtingas ir šie esminiai prieštaravimai nebuvo niekaip pašalinti.

4. Dėl tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo dėl klaidinančios informacijos pateikimo (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktas) aiškinimo ir taikymo, taip pat bylos esmės neatskleidimo dėl dalies ieškinio reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens pateiktos informacijos apie sutarties su Rusijos subjektu pobūdį atitikties tikrovei vertinimu. Trečiasis asmuo, siekdamas suklaidinti atsakovę ir nesąžiningai gauti papildomų ekonominio naudingumo balų, bent jau apie sutarčių su Rusijos ir Italijos subjektais pobūdį, perkančiajai organizacijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl perkančioji organizacija privalėjo už patirtį, įgytą vykdant šias sutartis, neskirti ekonominio naudingumo balų ir pašalinti UAB „Proit“ iš pirkimo dėl klaidinančios informacijos pateikimo (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

5. Neteisingas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas ir taikymas, taip pat nukrypimas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos lėmė tai, kad liko neatskleista bylos esmė dėl trečiojo asmens UAB „Proit“ pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos apie su Rusijos subjektu sudarytos sutarties pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad nustačius, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, perkančioji organizacija neturi teisės šio fakto ignoruoti ir dėl jo nesiimti jokių veiksmų, net ir tuo atveju, jei tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas neturi lemiamos įtakos galutiniam perkančiosios organizacijos sprendimui dėl laimėtojo nustatymo ar de facto (faktiškai) tiekėjas atitinka reikalavimus pagal kitus pateiktus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021). Taigi, nustačiusi informacijos neatitikimą tikrovei, perkančioji organizacija privalo šalinti nesąžiningą tiekėją iš pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintu pašalinimo pagrindu. Dėl nurodytų ieškovės argumentų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nepateikė motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 263 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 362 straipsnio 2 dalis pažeidimas), juolab kitoje su ginčo pirkimu susijusioje byloje, kuri užbaigta nagrinėti galutine Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023, nustatyta prejudicinę galią turinti aplinkybė, kad UAB „Proit“ pateikta informacija apie su Rusijos subjektu sudarytą sutartį yra prieštaringa.

6. Tiekėjas (trečiasis asmuo UAB „Proit“) buvo įrašytas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, o tai reiškia, kad jis atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintą tiekėjo pašalinimo pagrindą. Perkančioji organizacija, prieš tai nepriėmusi jokio rašytinio motyvuoto sprendimo dėl tiekėjo nurodytų taikytų „apsivalymo“ priemonių pakankamumo, nepatikimo tiekėjo pasiūlymą paskelbė viešojo pirkimo laimėtoju. Teismas pateikė aiškinimą, kad perkančioji organizacija neturi pareigos priimti atskiro motyvuoto sprendimo raštu dėl nepatikimo tiekėjo taikytų apsivalymo priemonių pakankamumo. Teismo pateiktas VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas yra neteisingas. Įstatymų leidėjas aiškiai ir tiesiogiai analizuojamoje teisės normoje įtvirtino perkančiosios organizacijos pareigą priimti motyvuotą sprendimą raštu, todėl šio reikalavimo nesilaikymas turėtų būti pripažintas esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio perkančiosios organizacijos sprendimas nešalinti nepatikimo tiekėjo ir paskelbti jo pasiūlymą pirkimo laimėtoju negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

7. Ieškovė byloje teismams pateikė argumentus dėl klausimo, ar nepatikimo tiekėjo atsisakymas savanoriškai sumokėti sutartyje numatytą už padarytą esminį pažeidimą mokėtiną baudą yra VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1a punkte numatytos priemonės (savanoriškai nesumokėjo arba neįsipareigojo sumokėti kompensacijos už žalą, padarytą dėl pažeidimo, jeigu taikytina) neįvykdymas ir, jei taip, ar neįvykdžius šios priemonės nepatikimas tiekėjas gali būti pagrįstai pripažintas atkūręs savo patikimumą. Šiuo klausimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatliko jokio šalių argumentų vertinimo ir nepateikė jokių savo išvadų (CPK 270 straipsnio 4 dalies, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies, 362 straipsni 2 dalies pažeidimas).

8. Dėl nepatikimo tiekėjo įgyvendintų priemonių pakankamumo vertinimo – teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl trečiojo asmens UAB „Proit“ taikytų priemonių pakankamumo. UAB „Proit“ nepadarė jokių esminių pokyčių, o jos įvardijami pokyčiai yra deklaratyvūs, t. y. iš esmės buvo tik parengti nauji dokumentai (pakeisti pareigybių aprašymai, jau esamiems darbuotojams ir valdyboms nariams priskirtos papildomos funkcijos, nežymiai pakeisti įmonės vadybos sistemos dokumentai).

9. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose informavo pirmosios instancijos teismą, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. trečiasis asmuo UAB „Proit“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įrašytas antrą kartą. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į tai neatsižvelgė. Be to, UAB „Proit“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašyta trečią kartą 2025 m. sausio 3 d.

10. Ieškovė surinko ir perkančiajai organizacijai perdavė viešai skelbiamus duomenis, kurie patvirtina, kad ginčo pirkimo sutarties sudarymas su laimėtoju paskelbtu trečiuoju asmeniu keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Duomenys patvirtina, kad Italijoje registruota įmonė pagal 2017 metais Sočyje pasirašytą sutartį susitarė tapti partneriais su Kremliaus režimo kontroliuojama Rusijos kelius administruojančia įmone ir vykdyti bendrus Rusijos valstybinės reikšmės greitkelių atnaujinimo projektus nuo 2018 iki 2030 metų. Sutartį pasirašiusi Italijos įmonė kaip faktinį sutarties rangovą pasirinko Italijoje registruotą įmonę „Aitek S.p.A.“. Atsakovės vykdomame ginčo pirkime dalyvaujantis trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė, kad laimėjimo atveju sutarčiai vykdyti jis pasitelks subtiekėją – Italijoje registruotą įmonę „Aitek S.p.A.“, įskaitant jos darbuotoją L. E. S., už kurio vertingą patirtį, įgytą Rusijoje pastaraisiais metais, netgi prašė skirti papildomų ekonominio naudingumo balų. Jei tie patys asmenys, kurie pastaruosius metus tiesiogiai vykdė ir tebevykdo valstybinės reikšmės projektus bendradarbiaudami su Kremliaus režimu, kurs ir diegs Lietuvos elektronines sistemas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčioje infrastruktūroje, jiems taip pat bus suteiktos prieigos prie Lietuvos ypatingos svarbos duomenų bazių, tai kels grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

11. Perkančioji organizacija atsisakė vertinti ieškovės pateiktus duomenis dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui ir juos atmetė. Perkančioji organizacija nevykdė pareigos vertinti ieškovės pateiktus duomenis, o nusprendusi kreiptis išvados į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, privalėjo Komisijai perduoti iš ieškovės gautus duomenis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės reikalavimus ir argumentus atmetė, tačiau neatliko ieškovės pateiktų duomenų vertinimo ir dėl jų nepateikė išvadų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje klaidingai išaiškino, kad tais atvejais, kai yra privaloma sandorio patikra pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAĮ) 13 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija neturi pareigos kreiptis į Komisiją prieš laimėjusio pasiūlymų nustatymą ir paskelbimą, o gali tai padaryti bet kada vėliau jos pasirinktu metu iki pirkimo sutarties pasirašymo. Teisingai aiškinant ir taikant teisės normą, įtvirtintą NSUSOAĮ 13 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti konstatuota, kad tais atvejais, kai yra privaloma sandorio patikra pagal NSUSOAĮ 13 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija turi pareigą kreiptis į Komisiją po pasiūlymų eilės sudarymo, bet prieš pirkimo laimėtojo nustatymą ir paskelbimą. Viešųjų pirkimų tarnyba 2022 m. balandžio 1 d. rekomendacijoje pažymėjo, kad „VPĮ reguliavimo kontekste pirkimo laimėtojo nustatymas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą prieš tai įvertinti tiekėjo ir jo pateikto pasiūlymo atitiktį pagal visas konkretaus pirkimo dokumentų nuostatas, įskaitant atitiktį dėl nacionalinio saugumo interesų“.

12. 2022 m. kovo 17 d. buvo priimti VPĮ pakeitimai, tarp jų buvo papildytas VPĮ 45 straipsnis 21 dalimi, kurioje buvo naujai įtvirtina perkančiosios organizacijos teisė atmesti tiekėjo pasiūlymą tuo pagrindu, kad sutarties su tiekėju sudarymas gali kelti grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. VPĮ pakeitimai, susiję su grėsmėmis Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, įskaitant naujai sukurtą VPĮ 45 straipsnio 21 dalį, yra taikomi ir iki pakeitimų įstatymų įsigaliojimo (2022 m. balandžio 1 d.) pradėtoms pirkimo procedūroms (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. I-1491 13 straipsnio 4 dalis). UAB „Proit“ pasiūlymo atmetimo teisinis pagrindas būtų VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punktas. Teismai ne tik nevertino ieškovės pateiktų duomenų dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, bet ir nepasisakė dėl to, ar ginčo viešajam pirkimui taikytinas NSUSOAĮ. Tai nesuderinama su nauja kasacinio teismo praktika, kurioje išplėstas aktyvaus teismo vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą nenagrinėtinas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei Čekijos Respublikoje registruotai įmonei „TollNet a. s.“ (j. a. k. 29055059) 5494  (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto „PPF Banka“ 2025 m. sausio 8 d., kodas ZN90351.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė

        Jūratė Varanauskaitė