Administracinė byla Nr. eA-1907-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02832-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Dirvono ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Onrama“ (toliau – ir UAB „Onrama“, pareiškėjas) elektorinių ryšių priemonėmis padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-607) dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose, esančiose Kaune, P. Lukšio g. 7A, R. Kalantos g. 82, Studentų g. 4.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui jokie teisės aktai nesuteikia teisės apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ne viešojo maitinimo veiklą vykdančiam subjektui, o galimos prekybos vietai. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta atsakovo teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, nustatant tokius ribojimus konkrečioms įmonėms, bet ne turtui. Kadangi skundžiamame Sprendime Nr. T-607 nurodomas tik adresas, o ne pati įmonė, pareiškėjo manymu, toks ribojimas yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio, kadangi nepagrįstai sukuriamos nevienodos viešojo maitinimo veiklos vykdymo sąlygos. Tokių ribojimų taikymas turtui taip pat nulemia nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisių suvaržymą – apribojamos turto panaudojimo galimybės, nors savininkas jokių pažeidimų nepadaro. Pareiškėjas pažymėjo, kad savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas ribojimų taikymui. Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Pareiškėjo nuomone, policijos raštuose pateikiama informacija, kuria buvo remiamasi priimant Sprendimą Nr. T-607, visiškai nemotyvuota ir susijusi vien su statistika, o ne su pareiškėjo veikla ir veiksmais. Policijos komisariatas, atsakovui pateikdamas statistinius duomenis, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nusikaltimai ar administraciniai pažeidimai padaryti išskirtinai asmenų, vartojančių alkoholinius gėrimus pareiškėjui priklausančioje kavinėje ar bare. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje savivaldybės tarybai suteiktą diskrecijos teisę reguliuoti jos veiklos teritorijoje veikiančių ūkio subjektų prekybos alkoholiu tvarką ir laiką turi būti paisoma bendrųjų teisės principų. Sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos ir proporcingos siekiamiems tikslams. Skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų: nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nemotyvuotas dėl konkrečios nurodytu paros laiku taikomos sankcijos, pareiškėjas nebuvo informuotas apie administracinę procedūrą, prieš priimant sprendimą, jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti prekybinės veiklos laiko apribojimą savo iniciatyva, nesant gyventojų skundų, teisės aktai jam nesuteikia teisės taikyti sankcijas prekybos vietai, todėl priimant ginčijamą Sprendimą Nr. T-607 buvo peržengtos savivaldybės kompetencijos ribos.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 27–36) atsakovas paaiškino, kad, remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, įvertinus jos vietą nagrinėjamame teisės akte, visų pirma, skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, todėl atsakovas, turėdamas pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgdamas į policijos, seniūnijos raštus, Kauno bendruomenių asociacijos, Kauno jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“ nuomonę, į straipsnius spaudoje, siekdamas pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, konstitucinių vertybių apsaugos, teisėtai ir pagrįstai nustatė tose prekybos vietose prekybos alkoholiu laiko apribojimą. Atsakovas pabrėžė, kad įstatymas nedraudžia savivaldybei nustatyti ribojimus prekybos vietai, nes nustačius ribojimus vien įmonei, nebūtų pasiekti viešojo intereso gynimo tikslai toje aplinkoje. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) raštuose buvo pakankamai duomenų apie viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su Sprendime Nr. T-607 nurodytomis prekybos vietomis, todėl savivaldybė turėjo teisėtą pagrindą, apribodama nakties laiku prekybą tose vietose, ginti viešąjį interesą. Atsakovo nuomone, skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 yra norminis aktas, nes prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų taikymas nesiejamas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe ir jų daiktinėmis teisėmis, jis orientuojamas į ateitį, numatytas taikyti daugelį kartų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas manė, kad pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę teikti pareiškimą (prašymą) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Onrama“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose, esančiose Kaune, Lukšio g. 7A, Kalantos g. 82, Studentų g. 4, teisėtumas ir pagrįstumas. Sprendimas Nr. T-607 priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pagrindu.

AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje (Sprendimo Nr. T-607 priėmimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. AKĮ 1 straipsnyje yra įtvirtinti siektini šiuo įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo tikslai, tarp jų – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui; nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. AKĮ 3 straipsnyje numatyti principai, kuriais vadovaujasi valstybė, vykdydama alkoholio kontrolės politiką, tai: alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimo ribojimas (4 punktas); juridinių asmenų, kurie verčiasi alkoholio verslu, skatinimas prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (6 punktas); laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimo rėmimas (10 punktas); socialinės aplinkos be alkoholio kūrimo skatinimas (11 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas praktiką analogiškose bylose, yra pažymėjęs, kad Alkoholio kontrolės įstatyme visuma numatytų priemonių, kuriomis siekiama šiame įstatyme numatyto tikslo – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui (AKĮ 1 str. 1 d.), sudaro nuoseklią sistemą nuo licencijos išdavimo (ar atsisakymo išduoti licenciją) iki jos galiojimo panaikinimo, ir kiekvienas kompetentingo subjekto sprendimas šioje grandyje gali būti priimtas tik įvertinus įstatyme numatytas sąlygas. Prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams. Priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis viešojo intereso pažeidimą, kuris gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus, esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčydamas Sprendimą Nr. T-607 remiasi argumentais, jog savivaldybės taryba, taikydama prekybinės veiklos laiko apribojimą, peržengė savo kompetencijos ribas, nes nustatė apribojimą prekybos vietoms, o ne subjektams, besiverčiantiems šia veikla, ėmėsi taikyti sankcijas savo iniciatyva, nesant gyventojų, institucijų skundų, siūlymų, pažeidė sprendimo priėmimo procedūrą, nes jo tinkamai nemotyvavo, nepranešė apie procedūrą, nesuteikė galimybės dėl to duoti paaiškinimus, priėmė diskriminacinio pobūdžio sprendimą.

Kauno miesto savivaldybės nuomone, ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 yra norminis teisės aktas, nes jame įtvirtintas bendro pobūdžio nurodymas, apribojantis prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. visiems juridiniams asmenims, prekiaujantiems ar ateityje prekiausiantiems alkoholiniais gėrimais sprendime nurodytose prekybos vietose, jis skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. bet kuriai įmonei, kuri prekiauja ar prekiaus alkoholiu, orientuojamas į ateitį ir numatytas taikyti daug kartų ir sietinas su konkrečia teritorija, o ne su konkrečiu subjektu. Pasisakydamas dėl šių atsakovo argumentų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tokio pobūdžio sprendimai nelaikytini norminiais teisės aktais, suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami administraciniam teismui, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos (LVAT 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, esą skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 yra norminio pobūdžio aktas, laikė nepagrįstais ir pripažino, kad Sprendimas Nr. T-607 yra individualus administracinis aktas.

Iš Sprendimo Nr. T-607 turinio teismas nustatė, kad jį priimant, kaip faktiniais duomenimis buvo remtasi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 20-S-2871, 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 20-S-2860, 2013 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 20-26-S-17472, 2013 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 20-23-S-5900 ir 2013 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 20-S-2894, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. 20-26-S-16765. Kauno AVPK 2013 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 20-23-S-5900 (b. l. 68–69) nurodyta, kad dėl UAB „Onrama“ baro, esančio adresu Kaune, R. Kalantos g. 82, veiklos buvo užregistruoti 33 pranešimai, gyventojų pareiškimai ir skundai apie teisės pažeidimus dėl įmonės ar baro lankytojų veiklos. Užregistruota informacija apie 7 teisės pažeidimus, padarytus nuo 22.00 iki 8.00 val., apie 14 pažeidimų, kai asmenys viešoje vietoje pasirodė neblaivūs ar vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio pažeidimas), 3 pažeidimai dėl rūkymo įstatymų draudžiamose vietose (ATPK 1851 straipsnio pažeidimas), užregistruoti 2 pranešimai dėl baro įrangos sugadinimo (išdaužytos vitrinos), 3 pranešimai iš gydymo įstaigų apie sužalotus asmenis bare ar jo prieigose, 2 pranešimai apie įvykdytus plėšimus, dėl kurių vykdomas ikiteisminis tyrimas, 1 pranešimas apie asmeninio turto vagystę, 2 pranešimai apie vykstančias muštynes baro prieigose, 1 pažeidimą dėl įmonės veiklos parduodant alkoholį išsinešimui (ATPK 164 straipsnio pažeidimas), 1 pranešimas apie asmenį, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, užfiksuoti 4 pažeidimai dėl baro lankytojų šiukšlinimo viešoje vietoje. Minėtame policijos rašte nurodyta, kad dėl šių pažeidimų policija siūlo savivaldybei apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 22 val. iki 8 val. kaip keliantį grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Minėtą barą yra nurodžiusi Petrašiūnų seniūnija, remdamasi Amalių bendruomenės centro „Amalė“, Labdaros paramos fondo „Petrašiūnų bendruomenės centras“, Palemono bendruomenės centro bei Petrašiūnų policijos nuovados informacija (b. l. 90). Kauno AVPK 2013 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 20-S-2860 (b. l 72–73) nurodyta, kad, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. prie UAB „Onrama“, esančio Lukšio g. 7A, baro registruoti 9 pranešimai apie viešosios tvarkos pažeidimus ir 1 pranešimas apie mobiliojo ryšio telefono vagystę, fiksuota 11 prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimų. Nurodytu laikotarpiu minėtame bare dirbančioms pardavėjoms surašyti 2 administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Penkiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 174 straipsnį, dviem – pagal ATPK 178 straipsnį, pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį (dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui) ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo). UAB „Onrama“ priklausančiame bare Studentų g. 4 fiksuotas 1 prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas. Paminėtame policijos rašte nurodyta, jog dauguma šių pranešimų gauti po 22 valandos, todėl galima daryti išvadą, kad jie susiję su vykdoma naktine prekyba alkoholiu, rašte išreikšta pozicija spręsti dėl prekybos alkoholiu apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Gričiupio seniūnijos 2013 m. spalio 30 d. rašte Nr. 51-13-203 (b. l. 91) nurodyta, kad 2013 m. spalio 23 d. Gričiupio seniūnijos seniūnaičių sueigoje Studentų seniūnijos seniūnaitis G. P. informavo apie probleminį prekybos alkoholiniais gėrimais barą Studentų g. 4, Kaune, jo teigimu, šalia šio baro įvyksta įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai, vagystės. Seniūnijos duomenimis, dėl barų prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu nusiskundimų raštu negauta, tačiau gauta telefonu skundų iš gyventojų apie baruose asmenų keliamą triukšmą, neblaivių asmenų būriavimąsi prie šalia esančių gyvenamųjų namų laiptinių. Žaliakalnio policijos komisariato Eigulių policijos nuovados 2013 m. spalio 30 d. rašte Nr. 20-25-S-12859 (b. l. 82) nurodyta, kad UAB „Onrama“(Lukšio g. 7A) baras yra tapęs asocialių asmenų traukos centru. Tokia pati nuostata išdėstyta ir Eigulių seniūnijos raštuose 2013 m. spalio 31 d. Nr. 08-12-173 (b. l. 79), 2014 m. gegužės 2 d. Nr. 08-12-72 (b. l. 100), kuriuose nurodyta, kad aplinkiniai gyventojai skundžiasi dėl nuolat aplink barą šlitinėjančių girtuoklių, kurie triukšmauja, gąsdina vaikus, užkabinėja praeivius. Analogiško pobūdžio faktai išdėstyti Muravos seniūnaičio A. V. 2014 m. balandžio 30 d. pažymoje (b. l. 101).

Teismas konstatavo, kad užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Onrama“ priklausančiuose baruose, esančiuose Lukšio g. 7A,  Kalantos g. 82, Studentų g. 4, susiję su įmonės veikla. Nesant byloje įrodymų, kurie leistų abejoti šių nustatytų pažeidimų teisėtumu ir patikimumu, teismas pažymėjo, kad tokiais faktiniais duomenimis yra grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad savivaldybės tarybai pakako faktinių duomenų dėl viešojo intereso apsaugos taikyti prekybos laiko apribojimą nurodytose vietose, nes pagal faktinius duomenis, surinktus byloje, egzistavo sąlygos, įtvirtintos AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje, riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. administracinė byla Nr. A143-967/2014).

Pareiškėjo teigimu, priimant Sprendimą Nr. T-607 buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) nuostatos. VAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas administracinis aktas yra su trūkumais, nes jo turinyje trūksta motyvacijos dėl prekybinės veiklos apribojimo konkrečių prekybos vietų atžvilgiu sprendime nurodytu laiku. Tačiau Sprendime Nr. T-607 yra nurodytas teisinis pagrindas (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d.), yra išvardyti policijos raštai, kuriuose, teismo nuomone, yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių grėsmę visuomenės saugumui, įrodančių viešosios tvarkos, rimties, visuomenėje priimtinų bendravimo normų pažeidimus prekybos vietose, esančiose Kaune, Lukšio g. 7A, Kalantos g. 82, Studentų g. 4, ir jų aplinkoje. Sprendimas Nr. T-607 priimtas atsižvelgus ne vien į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, bet ir į policijos nuovadų pranešimus, seniūnijų raštus. Minėtuose raštuose išreiškiama nuostata taikyti prekybos alkoholiu apribojimą nuo 22 val. iki 8 val. laiku. Teismo vertinimu, visuma minėtų duomenų (Sprendimą Nr. T-607 lydinčių dokumentų) suteikė pakankamai informacijos pareiškėjui suprasti šio poveikio priemonių taikymo priežastis, todėl teismas pripažino, kad minėti Sprendimo Nr. T-607 trūkumai negali būti šio sprendimo panaikinimo pagrindu. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, teismo vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti Sprendimą Nr. T-607. Tai, kad šio pobūdžio informacija buvo pradėta rinkti mero iniciatyva, teismas taip pat nelaikė esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti Sprendimą Nr. T-607, nes bylos duomenys patvirtina, jog iniciatyvą perėmė visuomenė, pateikdama konkrečius siūlymus dėl prekybos laiko apribojimo.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 14 d. įvykusiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas ginčijamo Sprendimo Nr. T-607 projektas, dalyvavo ir pareiškėjo pagrindinis akcininkas M. N., kuris pasisakė dėl projekto, pateikė paaiškinimus. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad prieš priimant Sprendimą Nr. T-607 jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ši procedūrinė teisė buvo pažeista, tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą Nr. T-607, nes minėti trūkumai buvo pašalinti nagrinėjant ginčą teisme, išklausius pareiškėjo atstovo. Pareiškėjas nepaneigė policijos, seniūnijos raštuose nurodytų duomenų, jų teisingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.), todėl teismas sprendė, jog panaikinus Sprendimą Nr. T-607 dėl procedūrinių pažeidimų, situacija iš esmės nepasikeistų, nes faktinis pagrindas taikyti veiklos apribojimą išliktų, todėl formalus Sprendimo Nr. T-607 panaikinimas nepasiektų įstatymo numatytų teisingumo vykdymo tikslų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 nėra siejamas su nekilnojamo turto savininku ar jo turto apribojimais, bet su konkrečiomis prekybos vietomis ir tose vietose ūkinę veiklą vykdančiais subjektais, konkrečiu atveju ginčijama apimtimi susijęs su pareiškėju UAB „Onrama“ ir jo vykdoma veikla (veiklos apribojimais) prekybos vietose, esančiose Kaune, Lukšio g. 7A, Kalantos g. 82, Studentų g. 4. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-382/2012 dėl 2010 m. lapkričio 4 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-627, kuriuo taip pat buvo apribotas prekybos laikas prekybos vietoms, o ne juridiniams asmenims, nurodė, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas ir atitinka minėto įstatymo nuostatą. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl atsakovo kompetencijos peržengimo taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

Šioje byloje ginčas kilo taip pat ir dėl to, ar skundžiamame Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendime Nr. T-607 pareiškėjui nustatytas apribojimas nepažeidžia proporcingumo reikalavimo ir nesudaro kliūčių lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais. Spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje yra pažymėta, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl byloje negali būti svarstoma, dėl kokių priežasčių kitam subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti (žr. administracinė byla Nr. A502-162/2012).

Pareiškėjo nuomone, spręsdamas šį ginčą teismas privalo remtis analogiško pobūdžio bylomis – t. y. 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, ir Kauno apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-2134-428/2014, Nr. I-2132-644/2014 priimtais sprendimais, kuriais pareiškėjų skundai buvo tenkinti. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo priimti sprendimai administracinėse bylose Nr. I-2134-428/2014, Nr. I-2132-644/2014, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, dar nėra įsiteisėję (yra apskųsti apeliacine tvarka), todėl jais remtis kaip precedentais negalima, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, kurioje buvo apeliacine tvarka peržiūrėtas 2014 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2128-283/2014 pagal pareiškėjo P. R. įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, ginčas nėra analogiškas šiai bylai. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju pareiškėjas ginčija ne visą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. T-607, o tik tą jo dalį, kuri tiesiogiai liečia jo interesus, todėl teigti, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2128-283/2014 ir nagrinėjamoje byloje faktinės situacijos yra visiškai analogiškos, sprendimo neteisėtumo motyvacija yra analogiška, įrodinėjimo priemonės taip pat yra analogiškos, šiuo atveju negalima. Šiuo požiūriu teismas pažymėjo, kad nurodytoje byloje policijos raštuose, kuriais savivaldybės taryba rėmėsi priimdama sprendimą, nebuvo jokių duomenų apie minėtos įmonės viešosios tvarkos ar kitokius pažeidimus bei nebuvo kitokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais būtų pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, todėl nurodyto teismo sprendimo ir jame nurodytų aplinkybių bei įrodymų negalima laikyti identiškais šiai bylai, nes administracinės bylos Nr. I-2128-283/2014 aplinkybių visuma akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių duomenų. Paminėtame sprendime teismas, be kita ko, pažymėjo, kad iš bylos medžiagos yra pagrindo spręsti apie tai, jog pareiškėjas pats imasi efektyvių veiksmų ir priemonių viešajai tvarkai ir saugumui bare užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tą aplinkybę, jog šios bylos pagal faktines aplinkybes skiriasi ir negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų, yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą 2014 m. lapkričio 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS858-926/2014) (b. l. 135–142).

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Kauno miesto savivaldybės taryba šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje jai suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje Licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekdama viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Pripažinęs, kad ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 yra teisėtas, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas UAB „Onrama“ (toliau – ir apeliantas) elektroninių ryšių priemonėmis padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimo motyvai yra visiškai nepagrįsti, sprendimas neteisėtas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus bylos faktinių aplinkybių. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė proceso ir materialiąsias teisės normas, sprendime pateikiamos deklaratyvios išvados prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka jau yra išnagrinėjęs analogiško pobūdžio administracinę bylą dėl to paties atsakovo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 teisėtumo ir pripažinęs, kad šis sprendimas yra neteisėtas (LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-2144/2014). Apelianto nuomone, vien minėtame LVAT sprendime pateikti motyvai suteikia pagrindą tenkinti jo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
2. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad prekybos alkoholiu ribojimas gali būti taikomas ne tik įmonėms, bet ir nekilnojamajam turtui – adresui. Tokia teismo pozicija prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės               2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9.5 punkte ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 27, 35, 48 punktuose nustatytam teisiniam reguliavimui, kuriame aiškiai nustatyta, kad atitinkami ribojimai gali būti taikomi tik įmonei, o ne nekilnojamojo turto objektui. Be to, taikant perkybos alkoholiu ribojimą vietai (nekilnojamajam turtui) yra suvaržoma nekilnojamojo turto savininko nuosavybių teisių apimtis, tuo pačiu apribojama ir savininko ūkinės veiklos laisvė bei iniciatyva. Taigi atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. T-607, viršijo savo įgaliojimus.
3. Teismo sprendime nebuvo tinkamai įvertinta, kad atsakovo teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas ribojimų taikymui. Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimai laiką ir tokio ribojimo apimtis. Teismas tinkamai neįvertino fakto, kad informacija, kuria buvo remiamasi priimant Sprendimą Nr. T-607, nesudaro ir negalėjo sudaryti teisėto pagrindo ribojimams taikyti. Pirma, policijos ir kituose raštuose minima informacija nėra tinkamai ir objektyviai susieta su apelianto veikla. Bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog būtent dėl apelianto veiklos buvo (galėjo būti) pažeistas viešasis interesas. Antra, policijos ir kituose raštuose minima informacija yra išskirtinai statistinė, deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsta. Raštuose visiškai nėra nei jokių duomenų apie pažeidimų faktines aplinkybes (įskaitant laiką), jų sąsajas su apelianto veikla. Todėl atsakovas, nežinodamas atitinkamų pažeidimų faktinių aplinkybių, objektyviai negalėjo daryti jokių išvadų apie pažeidimų sąsajas su apelianto veikla ir būtinumą riboti prekybos alkoholiu laiką.
4. Sprendimas Nr. T-607 neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, numatytų VAĮ 8 straipsnyje, ir yra neteisėtas. Vien dėl šios savarankiškos priežasties, apelianto manymu, Sprendimas Nr. T-607 turėjo būti panaikintas.
5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendimas Nr. T-607 neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės ir diskriminuoja pareiškėją (apeliantą), kadangi nesant jokio teisėto ir objektyvaus pagrindo, jam buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Onrama“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus atsakovas nurodo, kad:

1. Apelianto minimoje administracinėje byloje Nr. A-662-2144/2014 pareiškėjas ginčijo ne visą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, tačiau tik jo dalį, kuri tiesiogiai liečia jo interesus, tuo tarpu šioje administracinėje byloje pareiškėjas (apeliantas) ginčija kitą, su jo veikla susijusią minėto sprendimo dalį. Todėl apelianto minimoje administracinėje byloje priimtu LVAT procesiniu sprendimu negali būti remiamasi kaip teismo precedentu nagrinėjant šią administracinę bylą.
2. Šioje byloje dėl visų apelianto prekybos vietų buvo gauti atitinkamų institucijų raštai: dėl P. Lukšio g. 7 A buvo gauta 2013 m. spalio 30 d. Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pažyma Nr. 20-25-S-12859 (b. l. 82); dėl Studentų g. 4 buvo gautas 2013 m. lapkričio 4 d. Kauno AVPK raštas Nr. 20-S-2860 (b. l. 72); dėl R. Kalantos g. 82 buvo gautas 2013 m. lapkričio 6 d. Kauno AVPK raštas Nr. 20-23-S-5900 (b. l. 68). Visuose šiuose raštuose pateikiamas siūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., nes asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, dažnai būna agresyvūs, konfliktiški, pažeidžia viešąją tvarką, o neretai patys tampa nusikaltimų aukomis. Apie tai, kad ginčo prekybos vietos kelia grėsmę viešajai tvarkai, nurodė ir seniūnai (2013 m. spalio 31 d. raštas Nr. 08-12-173, 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. 51-13-203, 2013 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 13-9-130). Nurodyta informacija apie eilę pažeidimų ginčo teritorijoje, gyventojų nuomonė patvirtina Sprendimo Nr. T-607 priėmimo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, ką pagrįstai pripažino ir pirmos instancijos teismas. Todėl apeliantas, teigdamas, kad policijos pateikta informacija yra statistinio, deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsta, ignoruoja byloje esančius įrodymus ir savo privačius interesus iškelia aukščiau viešojo intereso.
3. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir mano, kad ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 yra norminis teisės aktas: jame yra įtvirtintas bendro pobūdžio nurodymas, apribojantis prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. visiems juridiniams asmenims, prekiaujantiems ar ateityje prekiausiantiems alkoholiniais gėrimais sprendime nurodytose prekybos vietose; jis yra skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. bet kuriai įmonei, kuri prekiauja ar prekiaus alkoholiu, orientuojamas į ateitį ir numatytas taikyti daug kartų, sietinas išimtinai su konkrečia teritorija, o ne su konkrečiu subjektu.
4. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 nėra siejamas nei su turto savininku, nei su valdytoju, o su bet kuriuo esamu / būsimu ūkinės veiklos subjektu, vykdančiu / vykdysiančiu prekybą alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, atsakovas mano, kad apeliantas nepagrįstai Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytus ribojimus sieja su konkrečia įmone, juo labiau, kad paminėtos įstatymo normos formuluotėje iš viso net nėra minima „įmonė“. Todėl apeliantas šią nuostatą be jokio teisinio pagrindo aiškina pernelyg siaurinamai.
5. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje vardijamos aplinkybės, į kurias atsižvelgdama savivaldybės taryba priima sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, nėra kumuliatyvios, t. y. savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, gali atsižvelgti ir tik į vieną iš nurodytų aplinkybių. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalis neįtvirtina jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą), kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo. Minėtoje įstatymo normoje iš esmės vardijami tik atitinkamos informacijos, kuri turėtų tapti pagrindu sprendimui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti, šaltiniai, t. y. tam tikrų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Taigi, vertinant AKĮ 18 straipsnio 9 dalies turinį, taip pat atsižvelgiant į šios teisės normos tikslą, yra pagrindas manyti, kad ši teisės norma savivaldybių taryboms suteikia plačią diskrecijos teisę.
6. Priimant Sprendimą Nr. T-607, buvo išsamiai išnagrinėta faktinė situacija, visų pirma, tam, kad nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Atsakovo įsitikinimu, ginčijamu atveju Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas pažeistas nebuvo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybą, kuri priėmė kokį nors sprendimą šiuo klausimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies, kurioje atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. pareiškėjui UAB „Onrama“ priklausančiose prekybos vietose Kaune, R. Kalantos g. 82, P. Lukšio g. 7A, Studentų g. 4, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš esmės, skundžiamu teismo sprendimu pareiškėjo skundą dėl nurodytos Sprendimo Nr. T-607 dalies panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus bylos faktinių aplinkybių, pažeidžiant proceso ir materialiąsias teisės normas bei prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pakartoja iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais jis rėmėsi savo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, tai yra nurodo, kad: prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas gali būti taikomas tik įmonei, o ne nekilnojamojo turto objektui (adresui); informacija apie pažeidimus, kuria buvo remiamasi priimant ginčijamą Sprendimą Nr. T-607, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesusieta su UAB „Onrama“ veikla; Sprendimas Nr. T-607 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų; Sprendimas Nr. T-607 pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę ir diskriminuoja apeliantą; apelianto nuomone, nagrinėjant šį administracinį ginčą būtina atsižvelgti į teismo precedentą analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. A-662-2144/2014.

Minėta, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ priimtas remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi. Šioje įstatymo normoje (bylai aktuali 2010 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XI-909 redakcija, galiojusi Sprendimo Nr. T-607 priėmimo metu) įtvirtinta savivaldybių tarybos teisė, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčus dėl savivaldybių tarybų sprendimų, kuriais, kaip ir šio ginčo atveju, įmonei priklausančiose prekybos vietose buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val., aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos normos turinį yra pažymėjęs, jog tokių ginčų kontekste būtina įvertinti, kad Alkoholio kontrolės įstatyme visuma numatytų priemonių, kuriomis siekiama šiame įstatyme numatyto tikslo – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, alkoholio daromą žalą sveikatai ir ūkiui (AKĮ 1 str. 1 d.), sudaro nuoseklią sistemą nuo licencijos išdavimo (ar atsisakymo išduoti licenciją) iki jos galiojimo panaikinimo, ir kiekvienas kompetentingo subjekto sprendimas šioje grandyje gali būti priimtas tik įvertinus įstatyme numatytas sąlygas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014).

Pareiškėjas prašo šioje byloje atsižvelgti į kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-662-2144/2014 priimtą teismo procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundas dėl to paties Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ buvo tenkintas. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. A-662-2144/2014 nagrinėjimo dalyką sudaro skirtingos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalys, kurios grindžiamos skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčams šiose bylose išnagrinėti būtina vertinti skirtingus įrodymus, todėl sutapatinti nagrinėjamos administracinės bylos su administracine byla Nr. A-662-2144/2014, esant skirtingoms šių bylų faktinėms situacijoms, negalima. Taigi šioje byloje negali būti vadovaujamasi teismo išvadomis, padarytomis administracinėje byloje Nr. A-662-2144/2014.

Pažymėtina, kad bylos įrodinėjimo dalyką dažnai lemia įrodinėjimo priemonės, kurių pagalba vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, skirtingai nei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės pažeidimui pagrįsti, kur keliami pakankamai aukšti įrodinėjimo reikalavimai ir paprastai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė bei kiti subjektyviosios pusės elementai, viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai: viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt. (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014).

Atsižvelgdama į paminėtą tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Kauno AVPK raštai 2013 m. lapkričio 6 d. Nr. 20-23-S-5900 ir 2013 m. lapkričio 4 d. Nr. 20-S-2860; Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. 20-25-S-12859; Gričiupio seniūnijos 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. 51-13-203; Eigulių seniūnijos raštai 2013 m. spalio 31 d. Nr. 08-12-173 ir 2014 m. gegužės 2 d. Nr. 08-12-72; Petrašiūnų seniūnijos 2013 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 13-9-130), juose pateikta informacija, vietos bendruomenių (jų atstovų) pareikšta nuomonė ir policijos siūlymai leidžia daryti neabejotiną išvadą apie pareiškėjui UAB „Onrama“ priklausančiose prekybos vietose, esančiose Kaune, R. Kalantos g. 82, P. Lukšio g. 7A ir Studentų g. 4, ir šių prekybos vietų prieigose naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais metu užfiksuotus teisės pažeidimus, trikdančius viešąją rimtį ir tvarką bei turinčius tiesioginę įtaką nesaugios gyventojams aplinkos sukūrimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėje byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu R. Kalantos g. 82, P. Lukšio g. 7A ir Studentų g. 4, Kaune, bei šiose Kauno miesto gatvėse ir jų prieigose užfiksuotais su viešojo intereso apsauga nesiderinančiais teisės pažeidimais, dalis kurių yra tiesiogiai susiję su naktine prekyba alkoholiniais gėrimais ar padaryti neblaivių asmenų. Taigi, ginčijama Sprendimo Nr. T-607 dalis priimta atsižvelgus į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytą Kauno miesto bendruomenių (Gričiupio, Eigulių, Petrašiūnų seniūnijų) nuomonę ir policijos komisariatų (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Žaliakalnio policijos komisariato Eigulių policijos nuovados) pasiūlymus. Minėtas ginčijamos Sprendimo Nr. T-607 dalies priėmimo faktinis pagrindas, įvertinus Sprendimo Nr. T-607 įžanginėje dalyje įvardytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo tikslą – siekti pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimo Nr. T-607 dalį.

Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su ginčijamo administracinio akto atitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinus šios administracinės bylos faktines aplinkybes, pirmiau aptartą tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad visuma paminėtų Sprendimą Nr. T-607 lydinčių dokumentų (seniūnijų, policijos komisariatų raštai, Sprendimo Nr. T-607 aiškinamasis raštas (b. l. 65–67)) leidžia suprasti ginčijamos Sprendimo Nr. T-607 dalies priėmimo motyvus ir poveikio priemonių taikymo priežastis, todėl motyvų nenurodymas pačiame Sprendime Nr. T-607 nesudaro pagrindo formaliai, vien dėl formos trūkumo, naikinti šį sprendimą, kuris savo turiniu yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, iš Sprendimo Nr. T-607 įžanginės dalies aiškiai matyti, kokiomis teisės aktų normomis bei kokiais įrodymais remdamasis atsakovas nusprendė taikyti pareiškėjui (apeliantui) priklausančioms prekybos vietoms Kaune, R. Kalantos g. 82, P. Lukšio g. 7A, Studentų g. 4, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimą nuo 22 val. iki 8 val.

Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su sąžiningos konkurencijos laisvės neužtikrinimu ir apelianto įmonės diskriminavimu kitų įmonių atžvilgiu, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, palaipsniui įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies numatytomis sąlygomis, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos laiką alkoholiu, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais skirtingose prekybos vietose. Tačiau pažymėtina, kad tokia išimtis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas gali būti taikomas tik įmonėms, o ne prekybos vietoms (adresui). Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymas nėra siejamas su ūkio subjektais – įmonėmis, todėl apeliantas nepagrįstai susiaurina minėtoje įstatymo normoje numatytos poveikio priemonės – laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apribojimo – taikymo sritį. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-382/2012, kuri vertindama panašaus pobūdžio ginčo situaciją priėjo prie išvados, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba pagrįstai sutrumpino prekybos laiką alkoholiniais gėrimais kioskuose ir paviljonuose, t. y. ūkinės veiklos subjektams, apibrėžtiems tam tikrais prekybos vietos rūšiniais požymiais.

Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas priimtas teisingai įvertinus bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas bei teismų praktiką, todėl paliktinas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Arūnas Dirvonas

                                                                      Stasys Gagys