Civilinė byla Nr. e2S-2043-653/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11834-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.2.7.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. papildomos nutarties.

Teimas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. F. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje paskleidė tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią žinią, taip pat neteisėtai panaudojo ieškovo atvaizdą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. F. dėl garbės ir orumo gynimo kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams bei išaiškino ieškovui A. S., kad su ieškiniu jis turi teisę kreiptis pagal savo arba atsakovo gyvenamąją vietą į atitinkamą Rusijos Federacijos teismą.

3.       Teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Gyventojų registro 2020 m. kovo 10 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad A. S. gyvenamąją vietą deklaravo 2017 m. vasario 15 d. adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. gruodžio 9 d. pažymą, Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Teismas, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas nei vienu nurodytu adresu faktiškai negyvena ir niekada negyveno, byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovo nuolatinė ir faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

4.       Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, nusprendė, kad ieškovo reputacijai Lietuvoje negalėjo būti padaryta žala, kadangi jo sąsajos su Lietuva yra atsitiktinės, epizodinės ir netgi imitacinio pobūdžio, siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje (šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, Migracijos departamento duomenimis, Kontrolės skyrius atlieka Ukrainos piliečio A. S. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo klausimą, gavus duomenų, kad šis užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje gyvena ilgiau nei 6 metus).

5.       Taip pat teismas, susipažinęs ir įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie jo sąsajas su Lietuvos Respublika, padarė neabejotiną išvadą, kad ieškovas, šalindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje nurodytus trūkumus toliau siekia suklaidinti teismą, kad jo nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pavyzdžiui, ieškovas nurodo, kad turi Lietuvos Respublikos išduotą pasą (priedas Nr. 12). Teismas pažymėjo, kad ieškovas kartu su pareiškimu šalindamas trūkumus (DOK-90610, 2021 m. gegužės 12 d.) pateikė ne Lietuvos Respublikos jam išduotą pasą, o kelionės dokumentą, kuriame nurodoma, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis, be to, šio dokumento galiojimo data yra užtušuota ir nematoma. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat teismui nepateikė jokių įrodymų, be kita ko, ir apie šeimą, nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas turi ir sutuoktinę, ir nepilnametį vaiką, tačiau šiuo atveju šeimos faktinio gyvenimo Lietuvoje aplinkybės yra nutylimos (nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigų lankymą Lietuvoje ir pan.).

6.       Teismas, įvertinęs naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl akivaizdžiai neteisingų duomenų teismui pateikimo ir nustatęs tai, kad ieškovas nuolatinės faktinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje niekada neturėjo ir neturi, taip pat įvertinęs, kad teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti žeminančiais jo garbę ir orumą, yra išsakyti rusų kalba, adresuoti ne Lietuvos piliečiams ir su Lietuvos Respublika jokiais aspektais nėra susiję, taip pat įvertinęs byloje naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes pagal aukščiau 2021 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus kriterijus, padarė išvadą, kad ieškovo reputacijai Lietuvoje žala negalėjo būti padaryta. Tuo tarpu ieškovo sąsajos su Lietuvos Respublika pagal naujai į bylą pateiktus įrodymus yra tik formalios, atsitiktinės, epizodinės ir netgi imitacinio pobūdžio.

7.       Teismas 2021 m. birželio 7 d. papildoma nutartimi patenkino atsakovo M. F. prašymą ir priėmė byloje papildomą nutartį priteisti iš ieškovo A. S. atsakovo M. F. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas iš į bylą pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos  nustatė, kad atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 300,00 Eur advokato padėjėjo P. M. susipažinimas su byla ir kliento konsultavimas, 150,00 Eur atsakovo 2021 m. balandžio 29 d.,  2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. prašymai dėl papildomų dokumentų pateikimo ir išreikalavimo, 50,00 Eur atsakovo 2021 m. balandžio 19 d. prašymas dėl ginčo neteismingumo Lietuvos teismams.

9.       Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo procesinio elgesio (t. y. neteismingo ieškinio pareiškimo Vilniaus miesto apylinkės teismui). Kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas teismui atsisakius priimti ieškinį nebuvo išspręstas, be to, įvertinęs, kad atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija įstatymo leidėjo įtvirtinto rekomendacinio dydžio dėl advokato (advokato padėjėjo) suteiktų teisinių paslaugų, teismas atsakovo prašymą tenkino.

III. Atskirųjų skundų argumentai

10.       Ieškovas (apeliantas) A. S. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15460-1050/2021 prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15460-1050/2021 ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

11.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Kasacinės instancijos teismas nustatė du kriterijus, kuriais vadovaujantis ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas turi įvertinti, ar reiškiamas ieškinys yra teismingas tam tikros teritorijos teismui: 1) ar asmuo Lietuvos Respublikoje turi reputaciją (t. y. ar jo sąsajos su Lietuva nėra atsitiktinės ar epizodinės); 2) ar Lietuvoje buvo pasiekta pakankama informacijos sklaida, kad atitinkama informacija darytų žalą ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams.

11.2.                      Teismas, pasisakydamas dėl reiškiamo ieškinio teismingumo, nepagrįstai koncentravosi išskirtinai tik į ieškovo faktinės gyvenamosios vietos kriterijų. Nurodo, kad ieškovas savo gyvenamosios vietos neviešina, nes jam nuolat grasinama. Atsakovas šioje byloje savo Twitter paskyroje yra paskelbęs ieškovo gyvenamąją vietą. Atitinkamai, žinant atsakovo įprotį savo Twitter paskyroje skelbti su ieškovu susijusią jautrią informaciją, buvo pateikta ieškovo paso kopija, kurioje buvo sąmoningai užtušuotas paso numeris bei jo galiojimo data, kadangi šie duomenys gali būti atskleisti tretiesiems asmenims ir panaudoti neteisėtais tikslais.

11.3.                      Teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, kad leidžiančių pagrįstai teigti, kad ieškovas turi reputaciją Lietuvoje. Kad ieškovas turi reputaciją, kuri yra saugotina, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje. Kad ieškovas Lietuvoje turi reputaciją patvirtina ieškovo pateikti įrodymai, apie ieškovo buvimą jo veiklą Lietuvos Respublikoje informuodavo Lietuvos žiniasklaida, ieškovas yra žinomas asmuo Lietuvoje – jo vadovaujamos Youtube paskyros duomenimis, jo paskyroje skelbiamus įrašus Lietuvos gyventojai peržiūrėjo net 10 146 322 kartus.

11.4.                      Atsakovas savo viešoje socialinio tinklo Twitter paskyroje paskelbė neatitinkančią tikrovės informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą. Tarp atsakovo sekėjų yra ir asmenų su lietuviškais vardais ir pavardėmis, taigi su atsakovo paskelbtais teiginiais gali susipažinti bet kuris asmuo, esantis Lietuvos Respublikoje, todėl žala ieškovui atsirado Lietuvos Respublikoje.

11.5.                      Teismas, spręsdamas dėl bylos teismingumo, nepagrįstai vadovavosi ir aplinkybe, kad ieškovas turi turto Ispanijoje. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo jau keletą metų vyksta konfliktas, todėl atsakovo veiksmai, t. y. siekis paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu sumenkinti ieškovo garbę ir orumą nukreiptas būtent į Lietuvos Respubliką, kurioje ieškovas yra gavęs pabėgėlio statusą (prieglobstį).  

11.6.                      Nurodo, kad M. F. buvo pareiškęs ieškinį A. S. civilinėje byloje Nr. e2-198-820/2020, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, dėl šmeižto ir garbės, orumo pažeidimo ir neteisėto atvaizdo naudojimo. Pats reikšdamas ieškinį A. S. atsakovas M. F. pripažino, kad A. S. gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kitaip tariant pripažino Lietuvos Respublikos jurisdikciją, tačiau ieškovui reiškiant ieškinį atsakovui M. F., pastarasis šią aplinkybę ginčija. Todėl laikytina, kad M. F. pripažįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo jurisdikciją ginčams su A. S., ir vadovaujantis reglamento Briuselis I 26 str. 1 dalimi ši civilinė byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme.

11.7.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti žeminančius jo garbę ir orumą, yra išsakyti rusų kalba, adresuoti ne Lietuvos piliečiams ir su Lietuvos Respublika jokiais aspektais nėra susiję.

12.       Atsakovas M. F. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei skirti iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, susę baudos priteisiant atsakovo naudai kaip kompensaciją.

13.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas niekada negyveno Lietuvoje, nes ieškovas yra nuolatinis Ukrainos gyventojas, šioje šalyje turi butą, yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, šioje šalyje vykdo aktyvią politinę veikslą. Taip pat į bylą yra pateikti duomenys, kad ieškovas su šeima nuolat gyvena Ispanijoje, ten turi nekilnojamojo turto.

13.2.                      Ieškovas ieškinį Rusijoje gyvenančiam atsakovui pareiškė įrodinėdamas, kad, neva, žalą patyrė Lietuvoje, nes tariamai yra Lietuvos gyventojas. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina jokių jo ryšių su Lietuva, išskyrus žinimai melagingą gyvenamosios vietos deklaravimą.

13.3.                      Ieškovas neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl tariamą žalą galėjo patirti tik Ukrainoje ir (arba) Ispanijoje, kur nuolat gyvena. Ieškovas nebuvo Lietuvos nuolatinis gyventojas nei ieškinio pareiškimo metu, nei tariamos žalos atsiradimo metu , nes nuolat Lietuvoje negyveno. Byloje esantys įrodymai dėl ieškovo nuolatinio gyvenimo Ispanijoje ir dalyvavimo rinkimuose Ukrainoje yra pakankami, kad teismas jų pagrindu nuspręstų, kad ieškovas neturi jokio ryšio su Lietuva, išskyrus formalų gyvenamosios vietos deklaravimą.

13.4.                      Byloje esančių duomenų visuma patvirtina faktą, kad ieškovo reputacijai Lietuvoje negalėjo būti padaryta žala, kadangi jo sąsajos su Lietuva yra atsitiktinės, epizodinės ir netgi imitacinio pobūdžio, siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

14.       Ieškovas (apeliantas) A. S. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15460-1050/2021 prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15460-1050/2021 kaip nepagrįstą.

15.       Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas akivaizdžiai nepateikė įrodymų, jog M. F. sumokėjo atsakovui už teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-15460-1050/2021 – pateiktas mokėjimo nurodymas, kuriuo advokato padėjėjas sumoka fiziniam asmeniui pagal sąskaitą už teisines paslaugas yra akivaizdžiai netinkamas įrodymas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, neįrodantis jų realumo.

16.       Atsakovas M. F. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka bei prašo jo netenkinti.

17.       Atsakovas nurodė, kad atsakovo atstovas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad apmokėjimas už atsakovo atstovo paslaugas yra atliktas iš atsakovų lėšų, laikomų advokato padėjėjo depozitinėje sąskaitoje, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad mokėjimas yra atliktas ne iš atsakovo lėšų. Tokia apmokėjimo tvarka neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

 teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

Dėl atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties

19.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Nagrinėjamu atveju, kilo ginčas, ar ieškovo A. S., kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra suteiktas prieglobstis, ir kuris nurodė gyvenantis Lietuvoje, atsakovui M. F., reziduojančiam Rusijos Federacijoje, pareikštas ieškinys dėl internete (atsakovo socialinio tinklo Twittre paskyroje) paskleistos informacijos apie ieškovą pažeidžiančios ieškovo garbę ir orumą paneigimo, informacijos pašalinimo bei neturtinės žalos atlyginimo yra teismingas Lietuvos teismams, t.y. ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, konstatavęs, kad ieškovas negyvena ir niekada negyveno Lietuvos Respublikoje, jo reputacijai negalėjo būti padaryta žala, kadangi jo sąsajos su Lietuva yra atsitiktinės, epizodinės ir netgi imitacinio pobūdžio, siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

21.       Bylų su tarptautiniu elementu nagrinėjimo bei teismingumo nustatymo klausimus reglamentuoja CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva privalo patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos teismams (CPK 782 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

22.       Kadangi, nagrinėjamu atveju, atsakovo gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, sprendžiant dėl jurisdikcijos taikomos teismingumo taisyklės, nustatytos 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) (CPK 780 straipsnis).

23.       Bendroji teismingumo taisyklė, nustatyta Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje, nustato, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Minėtos  sutarties 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą. Taigi Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos dvi alternatyvos, kurių pagrindu galimas jurisdikcijos nustatymas – „veiksmas“ arba „kitokia aplinkybė“, tapę pagrindu reikalauti atlyginti žalą.

24.       Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nurodė, kad aiškinant „kitos aplinkybės, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ kriterijų, reikia analizuoti: 1) ar asmuo Lietuvos Respublikoje turi reputaciją (t.y. ar jo sąsajos su Lietuva nėra atsitiktinės ar epizodinės); 2) ar Lietuvoje buvo pasiekta pakankama informacijos sklaida, kad atitinkama informacija darytų žalą ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 34 punktas).

25.       Lietuvos Aukščiausias Teismas minėtoje 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje taip pat nurodė, kad byloje konstatuotina, kad ieškovas Lietuvoje turi reputaciją, kuri saugotina. Kasacinis teismas nurodė, kad tokią išvadą suponuoja ieškovo gyvenimo Lietuvoje faktas, trukmė, turimas prieglobsčio statusas (Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovui suteikė prieglobstį). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovo buvimas Lietuvoje nėra atsitiktinis ar epizodinis, šioje šalyje ieškovas turi interesų. Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad byloje trūksta duomenų dėl to, ar jo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala – t.y. ar Lietuvoje buvo pakankama ginčo teiginių apie ieškovą sklaida, ar ji buvo tik nominali teorinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 35 punktas). Taigi kasacinis teismas iš esmės pripažino, kad ieškovas turi reputaciją Lietuvoje, tačiau sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti šią bylą turi būti išsiaiškinta, ar jo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala – t.y. ar Lietuvoje buvo pakankama ginčo teiginių apie ieškovą sklaidą, ar ji buvo tik nominali teorinė. Būtent šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ir turėjo išsiaiškinti pakartotinai spręsdamas ieškovo atsakovui pareikšto ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo priėmimo klausimą.

26.       Pažymėtina, jog aplinkybę, kad ieškovas turi ryšį su Lietuva ir Lietuvoje turi reputaciją, kuri yra saugotina, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimu suteikti ieškovui prieglobstį. Iš kartu su ieškiniu pateikto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje išdavimo Ukrainos piliečiui A. S. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovui yra suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) bei išduotas leidimas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje. Byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimas būtų panaikintas. Taigi spręstina, kad ieškovo ryšys su Lietuvos Respublika, nepaisant pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovas Lietuvoje faktiškai negyvena, nėra nutrūkęs.

27.       Ieškovas aplinkybę, kad ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams grindžia ir tuo, kad atsakovas savo viešoje (visiems prieinamoje) socialinio tinklo Twitter paskyroje, kuri prieinama ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsakovas turi sekėjų su lietuviškais vardais ir pavardėmis, paskelbė neatitinkančią tikrovės informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą ir tokiu būdu padarė ieškovui neturtinę žalą Lietuvoje. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė atsakovo Twitter paskyros sekėjų, esančių Lietuvoje, sąrašą, kuriame nurodyta 11 asmenų (ieškinio priedas Nr. 9). Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad atsakovas savo Twitter paskyroje turi 106 tūkstančius sekėjų, todėl peržiūrėti visą jo sekėjų sąrašą yra sudėtinga, jokių kitų duomenų, susijusių su atsakovo jo socialinio tinklo Twitter paskyroje paskleistos informacijos sklaida Lietuvoje ieškovas nei šalindamas pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus, nei su atskiruoju skundu nepateikė. Pažymėtina, kad pagrįsti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją tenka būtent ieškovui, siekiančiam Lietuvos Respublikos teismuose apginti savo garbę ir orumą. Tikslu tinkamai nustatyti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį, 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nuolatinį gyvenimą Lietuvoje bei pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytus įrodymus, taip pat išreikalavo duomenis apie ieškovo gyvenamąją vietą.

28.       Ieškovas šalindamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytus trūkumus iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo socialinio tinklo Twitter paskyroje paskelbti duomenys apie ieškovą buvo paskleisti būtent Lietuvoje, kad būtent Lietuvoje jo reputacijai buvo padaryta žala. Pagal byloje esančius paties ieškovo nurodytus ir pateiktus duomenis, iš atsakovo socialinio tinklo Twitter paskyroje turimų 106 tūkstančių sekėjų Lietuvoje jų yra 11. Ieškovas daugiau jokių duomenų apie atsakovo socialinio tinklo Twitter paskyroje paskleistos informacijos apie ieškovą sklaidą Lietuvoje nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovo socialinio tinklo Twitter paskyroje paskleistos informacijos apie ieškovą tikslinė auditorija buvo (ar galėjo būti) būtent jo paskyros sekėjai, esantys Lietuvoje. Taigi atsižvelgiant į atsakovo socialinio tinklo Twitter paskyroje esančių sekėjų Lietuvoje skaičių (11 iš 106 tūkstančių) darytina išvada, kad aplinkybė, kad su šioje paskyroje atsakovo apie ieškovą paskleista informacija galėjo susipažinti ir jo sekėjai, esantys ir Lietuvoje, nėra pakankama spręsti, jog ieškovo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrindė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pagal Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalį nagrinėti atsakovui pareikštą ieškinį dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo.

29.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias bylų dėl garbės ir orumo gynimo su tarptautiniu elementu jurisdikcijos nustatymo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. 

 Dėl atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties

30.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

31.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad į advokato padėjėjo P. M. depozitinę sąskaitą 2021 m. gegužės 21 d. buvo pervesta 3 531,51 Eur suma, priklausanti atsakovui. Iš į bylą pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, matyti, kad atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 300,00 Eur advokato padėjėjo P. M. susipažinimas su byla ir kliento konsultavimas, 150,00 Eur atsakovo 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. prašymai dėl papildomų dokumentų pateikimo ir išreikalavimo, 50,00 Eur atsakovo 2021 m. balandžio 19 d. prašymas dėl ginčo teismingumo. Iš 2021 m. gegužės 26 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad advokato padėjėjas P. M. pervedė P. M. 500,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „M. F. apmokėjimas už advokato padėjėjo paslaugas c.b. e2-154560-1050/2021 pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Toks atsiskaitymas už suteiktas paslaugas neprieštarauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio nuostatoms.

32.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų spręsti, kad atsakovas byloje patyrė nurodyto dydžio išlaidas apmokėti teisinei pagalbai, nėra pagrindo abejoti jų realumu.

33.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.

        Teismas, vadovaudamasis 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-292 straipsniais,

n u t a r i a :

apelianto (ieškovo) A. S. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. papildomą nutartį  palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                                               Jelena Šiškina