Baudžiamoji byla Nr. 1-946-297/2021

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 17 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui,

kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus N. G., kuris turėjo teisę priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos interesais, nuo 2017 m. liepos 5 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, veikdamas bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku A. G., turėdami vieningą tyčią nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios krovininio ir kitokio sunkiojo transporto nuomos ir prekybos veiklą (pajamas, išlaidas, pelną), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, veikdamas pagal bendrą sutarimą kartu su A. G. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paslaugų neišrašyti pardavimo apskaitos dokumentų, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), kartu su A. G. aptarnaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus, apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis ir kvitais neįformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų transporto priemonių nuomos paslaugų už 67 795,74 Eur, suteiktų pagal N. G. ir A. G. surašytas transporto priemonių nuomos sutartis: (duomenys neskelbtini), iš viso 1 117 sutarčių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų transporto priemonių nuomos paslaugas už 67 795,74 Eur nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, kuri šių ūkinių operacijų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus ir tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje nefiksavo ne mažiau kaip 67 795,74 Eur gautų pajamų;

– toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2020 m. birželio 1 d. iš gautų neapskaitytų pajamų išmokėjo papildomą buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui M. K.: 2019 m. birželio mėn. – 414,22 Eur, 2019 m. liepos mėn. – 414,22 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 414,22 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. – 414,22 Eur, 2019 m. spalio mėn. – 414,22 Eur, 2019 m. lapkričio mėn. – 414,22 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. – 404,22 Eur, 2020 m. sausio mėn. – 342,12 Eur, 2020 m. vasario mėn.– 342,12 Eur, 2020 m. kovo mėn. – 204,98 Eur, 2020 m. balandžio mėn. – 800,00 Eur, 2020 m. gegužės mėn. – 800,00 Eur, iš viso M. K. išmokėjo ne mažiau kaip 5 378,76 Eur darbo užmokesčio, bet duomenų apie šį M. K. išmokėtą darbo užmokestį nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, kuri tvarkomoje oficialioje bendrovės apskaitoje šio papildomo darbo užmokesčio neregistravo ir tvarkomoje apskaitoje neregistravo mokėtinų mokesčių ir įmokų – 1 955,71 Eur pajamų mokesčio, 2 166,01 Eur VSD, PSD, PF įmokų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita nėra tinkama, objektyvi, palyginama, kaip reikalauja 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnis, kur nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ir dėl to pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus N. G., kuris turėjo teisę priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos interesais, nuo 2017 m. liepos 5 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios krovininio ir kitokio sunkiojo transporto nuomos ir prekybos veiklą (pajamas, pelną), laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nefiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų transporto priemonių nuomos paslaugų už ne mažiau kaip 67 795,74 Eur, šių duomenų nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei įtraukimui į apskaitą, kuri į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė tik duomenis apie dokumentais pagrįstas ūkines operacijas, kaip duomenis apie pajamas, pelną bei pažeidžiant 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 2 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateiktose PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie pajamas (PVM apmokestinamus sandorius) ir mokėtiną PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 11 766,20 Eur PVM:

– 2019 m. vasario 22 d. VMI pateiktoje 2019 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 23 880 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 233,89 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 5 015 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 49,11 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. kovo 21 d. VMI pateiktoje 2019 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 27 235 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 79,34 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 5 813 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 16,66 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. balandžio 18 d. VMI pateiktoje, 2019 m. gegužės 21 d. patikslintoje, 2019 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 7 578 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 33,06 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 591 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 6, 94 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. gegužės 23 d. VMI pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 30 888 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 319,83 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 7 285 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 67,17 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. birželio 25 d. VMI pateiktoje 2019 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 43 926 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 451,30 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 9 696 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 233,43 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. liepos 23 d. VMI pateiktoje 2019 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 48 269 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 2 149,07 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 10 136 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 451,30 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. rugpjūčio 26 d. VMI pateiktoje 2019 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 31 360 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 7 682,16 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 6 586 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 1 613,25 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. rugsėjo 24 d. VMI pateiktoje 2019 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 8 107 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 6 766,23 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 702 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 1 420,91 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. spalio 21 d. VMI pateiktoje 2019 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 26 047 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 4 248,93 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 5 470 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 892,28 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. lapkričio 25 d. VMI pateiktoje 2019 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 44 703 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 6 440,18 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 9 388 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 1 352,44 Eur pardavimo PVM,

– 2019 m. gruodžio 26 d. VMI pateiktoje 2019 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 20 305 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 3 340,52 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 4 490 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 701,51 Eur pardavimo PVM,

– 2020 m. sausio 27 d. VMI pateiktoje 2019 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 9 716 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 8 553,78 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2 040 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 1 796,29 Eur pardavimo PVM,

– 2020 m. vasario 13 d. VMI pateiktoje, 2020 m. rugsėjo 7 d. tikslintoje 2020 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 39 365 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 3 156,27 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 8 319 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 662,82 Eur pardavimo PVM,

– 2020 m. kovo 30 d. VMI pateiktoje 2020 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 45 994 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 3 224,01 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 9 780 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 677,04 Eur pardavimo PVM,

– 2020 m. balandžio 27 d. VMI pateiktoje 2020 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 35 042 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 1 728,94 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 7 359 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 363,07 Eur pardavimo PVM,

– 2020 m. gegužės 25 d. VMI pateiktoje 2020 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 6 939 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 3 163,05 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 457 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 664,24 Eur pardavimo PVM,

– 2020 m. birželio 25 d. VMI pateiktoje, 2020 m. liepos 27 d. patikslintoje, 2020 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 5 590 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nedeklaravo 3 803,44 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 174 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 798,73 Eur pardavimo PVM;

pažeidžiant 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio nuostatas kad pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais (arba) ne pinigais, šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatas, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, 2020 m. balandžio 21 d. VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) sudarytoje už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) suma“ deklaravo 72 9894 Eur, nedeklaravo 40 953,83 Eur ir šia suma sumažino 2019 metų apmokestinamąjį pelną (52 laukelis) bei mokėtiną į biudžetą pelno mokestį (64 laukelis) sumažino 6 143,07 Eur;

laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje neregistravo M. K. išmokėto darbo užmokesčio iš viso 5 378, 76 Eur, dėl ko neišskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 955,71 Eur pajamų mokesčio, nepaskaičiavo, neišskaičiavo, nedeklaravo ir į VSDFV biudžetą nesumokėjo iš viso 2 166,01 Eur VSD, PSD, PF įmokų:

pažeidžiant 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas,

– 2019 m. liepos 3 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. birželio mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 1 530 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 258 Eur (GPM), nedeklaravo 171,03 Eur (GPM),

– 2019 m. rugpjūčio 2 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. liepos mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 2 085 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 309,60 Eur (GPM), nedeklaravo 171,03 Eur (GPM),

– 2019 m. rugsėjo 4 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. rugpjūčio mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 2 085 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 309,60 Eur (GPM), nedeklaravo 171,03 Eur (GPM),

– 2019 m. spalio 4 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. rugsėjo mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 2 085 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 309,60 Eur (GPM), nedeklaravo 171,03 Eur (GPM),

– 2019 m. lapkričio 14 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. spalio mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 3 024,30 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 309,60 Eur (GPM), nedeklaravo 171,03 Eur (GPM),

– 2019 m. gruodžio 2 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. lapkričio mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 1 530 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 198 Eur (GPM), nedeklaravo 171,03 Eur (GPM),

– 2020 m. sausio 5 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2019 m. gruodžio mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 2 029 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 298,50 Eur (GPM), nedeklaravo 171,03 Eur (GPM),

– 2020 m. vasario 8 d. VMI pateiktoje Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (GPM312) už 2019 metus 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 45 768, 07 Eur, nedeklaravo 9 335,21 Eur, 5 laukelyje „bendra išskaičiuota GPM suma“ deklaravo 3 726,33 Eur, nedeklaravo 1 955,71 Eur;

– 2020 m. vasario 6 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2020 m. sausio mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 2 085 Eur, nedeklaravo 608,75 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 289,51 Eur (GPM), nedeklaravo 135,13 Eur (GPM),

– 2020 m. kovo 12 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2020 m. vasario mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 2 367,30 Eur, nedeklaravo 608,75 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 405,52 Eur (GPM), nedeklaravo 135,12 Eur (GPM),

– 2020 m. balandžio 6 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2020 m. kovo mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 3 284,35 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 405,52 Eur (GPM), nedeklaravo 171,03 Eur (GPM),

– 2020 m. gegužės 12 d. VMI pateiktoje Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) už 2020 m. balandžio mėn., deklaracijos 5 laukelyje „išmokų neatėmus, NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 1697,41 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, 6 laukelyje „išskaičiuota ir/arba išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 339,48 Eur (GPM), nedeklaravo 171,03 Eur (GPM),

pažeidžiant 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2017 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) 4 straipsnio 7 dalį, kuri numato, kad socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai, 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos,

– 2019 m. liepos 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. birželio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 2 085 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 471,02 Eur, nedeklaravo 171,55 Eur;

– 2019 m. rugpjūčio 2 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. liepos mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 2 085 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 471,02 Eur, nedeklaravo 171,55 Eur;

– 2019 m. rugsėjo 3 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. rugpjūčio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 2 085 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 471,02 Eur, nedeklaravo 171,55 Eur;

– 2019 m. spalio 9 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. rugsėjo mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 2 085 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 471,02 Eur, nedeklaravo 171,55 Eur;

– 2019 m. lapkričio 18 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. spalio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 1 530 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 352 Eur, nedeklaravo 171,55 Eur;

– 2019 m. gruodžio 2 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. lapkričio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 2 029,50 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 474,21 Eur, nedeklaravo 171,55 Eur;

– 2020 m. sausio 3 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2019 m. gruodžio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 2 085 Eur, nedeklaravo 743,63 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 487,68 Eur, nedeklaravo 171,55 Eur;

– 2020 m. vasario 6 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2020 m. sausio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 2 367,30 Eur, nedeklaravo 608,75 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 558,70 Eur, nedeklaravo 142,27 Eur;

– 2020 m. kovo 12 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2020 m. vasario mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 2 367,30 Eur, nedeklaravo 359,40 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 402,15 Eur, nedeklaravo 167,14 Eur;

– 2020 m. balandžio 6 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2020 m. kovo mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 1 697,41 Eur, nedeklaravo 359,40 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 402,15 Eur, nedeklaravo 84 Eur;

– 2020 m. gegužės 12 d. VSDFV pateiktame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 07) už 2020 m. balandžio mėn. S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 1 056 Eur, nedeklaravo 1 276,45 Eur, S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 249,75 Eur, nedeklaravo 298,31 Eur,

tokiu būdu nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 22 031,69 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų mokesčių.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, kad įvertinęs byloje surinktus duomenis, įtariamųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. G., akcininko A. G. pozicijas, jis, kaip juridinio asmens atstovas, pripažįsta juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę. Atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra susijusi su krovininių automobilių, mikroautobusų, priekabų nuoma ir prekyba. Įmonė įregistruota 1998 m., vykdo veiklą jau 23 metus. Šios įmonės vadovas yra N. G., o pastarojo tėvas A. G. yra įmonės akcininkas. N. G. priimdavo sprendimus įmonės vardu, o jam nesant, direktorių pavaduodavo akcininkas A. G.. Tiek įmonės direktorius, tiek ir akcininkas sudarydavo su klientais transporto priemonių nuomos sutartis, bet ne visos sutartys buvo įtrauktos į apskaitą. Šią aplinkybę bylos ikiteisminio tyrimo metu pripažino tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tiek ir akcininkas. Įmonė nedidelė, dirbo 4–5 darbuotojai ir buhalterė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), bet pagrindinė įmonės veiklos vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Kuriose įmonės patalpose dirbo buhalterė, negali pasakyti. Buhalterė tvarkė apskaitą, teikė balansą ir ataskaitas pagal jai pateiktus dokumentus. Kiekviena įmonė turi nusistačiusi savo vidinę tvarką, pagal kurią visi dokumentai privalo būti pateikti buhalterei, kad jie būtų suvesti į apskaitą. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonių nuomos sutartys nebuvo pateiktos buhalterei ir todėl nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Šios sutartys buvo rastos, atliekant kratą direktoriaus N. G. namuose, dalis jų buvo rasta ir įmonėje. Direktorius N. G. ir akcininkas A. G. tyrimo metu pripažino, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma pažeidžiant nustatytus reikalavimus, apskaita buvo apgaulinga, buvo siekiama nuslėpti įmonės gaunamas pajamas, kad tektų mokėti valstybei mažesnius mokesčius. Sutaupytos lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. nuomojamų transporto priemonių remontui, kuro pirkimui ir pan. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai yra atlyginti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pelningai, moka mokesčius į valstybės biudžetą, per paskutinius penkerius metus įmonė sumokėjo 200 075 Eur PVM mokesčio, 41 000 Eur pelno mokesčio, 40 000 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1 000 Eur nekilnojamo turto mokesčio, 600 Eur taršos mokesčio. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nukentėjo įmonės geras vardas, dėl to įmonės vadovas labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi.

Be juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) KP ENTS vyresniojo tyrėjo J. S. 2020 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, jog gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad Alytaus apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje registruotos įmonės ir jų atsakingi asmenys, siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, galimai nefiksuoja apskaitos dokumentuose dalies ūkinių operacijų bei įrašo į deklaracijas neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą. Tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1–2).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. G. 2020 m. birželio 2 d. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje (10 t., b. l. 30 – 31). Įtariamuoju apklaustas N. G. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra krovininių automobilių, mikroautobusų ir priekabų nuoma ir prekyba. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), bet pagrindinė jos veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini) Įmonė taip pat turi patalpas (duomenys neskelbtini), bet ten jokios veiklos įmonė nevykdo. Prieš tai direktoriumi buvo A. G., įtariamojo tėvas, šiuo metu jis yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nors įmonėje nedirba, bet N. G. kartu su tėvu organizuoja ir kontroliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Jie tarpusavyje nėra pasiskirstę pareigų, abu atlieka įvairius darbus. Nėra vieno asmens, kuris yra atsakingas už darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, jie abu su A. G. yra už tai atsakingi. N. G. darbo sutartyje yra numatytas darbo laikas, taip pat atlyginimas apie 700 Eur. Jam atlyginimas yra pervedamas į sąskaitą bankiniu pavedimu. Daugiau jokių kitų pinigų, papildomo atlyginimo iš įmonės negauna. Akcininkui joks atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra mokamas. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba dviese – direktorius ir buhalterė. 2020 m. birželio 1 d. pareigūnams atvykus daryti kratą įmonės patalpose (duomenys neskelbtini), buvo rastas M. K., kuris yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, gal prieš mėnesį jis atleistas iš darbo. 2020 m. birželio 1 d. M. K. buvo atvykęs padėti N. G. pasitvarkyti, pavalyti nuomojamus automobilius, jam atlyginimas nebuvo mokamas. M. K. žadėjo sugrįžti į darbą, artimiausiu metu turėjo su juo susitarti dėl naujos sutarties sudarymo, bet nespėjo. Nuo tada, kai buvo atleistas iš darbo, M. K. ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėti atlikti smulkius darbus, bet ne kasdien ir už darbą jam nemokėjo. Ar jam mokėjo A. G. – nežino. E. M. jis nepažįsta, apie jo važiavimą į Prancūziją pargabenti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių, jis nieko nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė K. (pavardės neprisimena). Apskaitą ji tvarko ne UAB (duomenys neskelbtini)“ patalpose, o savo namuose. Ji pati atvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiima buhalterinius dokumentus įtraukimui į apskaitą. Jis buhalterei nėra vežęs įmonės dokumentų, tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose jai atvykus perduoda dokumentus. Deklaracijas VMI, Sodrai teikia buhalterė, jai pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagrindu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai vyksta grynaisiais pinigais tiek su klientais, tiek įmonei atliekant pirkimus. Direktorius N. G. yra kasininkas ir atsakingas už įmonės grynuosius pinigus. Įmonės kasa laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose G.. Kiek šiuo metu kasoje yra grynųjų pinigų – nežino. Kasos aparato įmonėje nėra. Bankinių kortelių skaitytuvas yra, jis naudojamas klientų atsiskaitymams. Atsiskaitymai gaunami į įmonės sąskaitą, esančią banke „Citadele“. Įmonės klientus aptarnauja N. G., o jam nesant – A. G.. Klientui atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas dėl transporto priemonės nuomos, visų pirma yra išsiaiškinami kliento poreikiai ir parenkama transporto priemonė. Automobilių nuomos kainos svyruoja nuo 25 Eur iki 50 Eur už parą ir nuo 10 Eur iki 15 Eur už valandą, priklausomai nuo norimo automobilio. Tada su klientu yra sudaroma nuomos sutartis, yra padaryti sutarčių šablonai įmonėms ir fiziniams asmenims, jos skiriasi tik rašomais rekvizitais. Sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašo N. G.. Sutartyse yra nurodomas nuomos laikas, automobilio kilometražas, nuomos kaina ne visuomet nurodoma. Kartu su sutartimi yra parengiamas ir transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodoma transporto priemonės techniniai parametrai, kliento duomenys. Kartais nuomos kaina yra nustatoma tik klientui grąžinant mašiną. Nuomos sutartis yra parengiama dviem egzemplioriais – vienas lieka įmonėje, kitas duodamas klientui. Klientui nuomos sutartis duodama tik jeigu asmuo to pageidauja. Sudarius sutartį, klientui perduodamas automobilis. Paprastai automobiliai perduodami su pilnu kuro baku ir su tokiu pat pilnu turi būti grąžinami. Kartais klientai už nuomą sumoka pasiimdami automobilį, kartais – jį grąžindami. Klientai gali atsiskaityti grynais, kortele, bankiniu pavedimu. Klientui atsiskaitant grynais pinigais, yra išrašoma PVM sąskaita-faktūra ir pinigų priėmimo kvitas. Ne visais atvejais šie dokumentai klientams yra išrašomi. Kliento visada paklausiama, ar jam reikalinga sąskaita, jei asmuo sako, kad nereikia, tai ir sąskaita neišrašoma. Labai dažni atvejai, kada klientai pinigus už nuomą palieka grąžinamame automobilyje arba įmeta į įmonės pašto dėžutę. Tokiais atvejais kartais sąskaitos taip pat ne visada išrašomos. Nuomos kaina dažniausiai nustatoma tuomet, kai klientas grąžina automobilį. Tada nuomos kaina įrašoma į sutartį, kartais užrašoma į užrašų knygelę. Priimta iš kliento už nuomą pinigų suma užrašoma ant sutarties, tačiau būna atvejų, kai užrašoma viena suma, bet klientas mašiną grąžina anksčiau ir dalis pinigų jam grąžinama. Kiekvienas atvejis individualus. Iš klientų priimtus pinigus, kuriems yra išrašyti apskaitos dokumentai, laiko atskirai nuo dokumentų, kitoje vietoje. Kasos pajamų orderius deda į kabinetuose esančias plastikines lentynėles, iš kur juos paima buhalterė. Pinigus deda į kabineto stalo stalčiuje esančią metalinę dėžutę. Ši dėžutė buvo paimta 2020 m. birželio 1 d. kratos metu. Ten pat laikomi ir iš klientų priimti pinigai, kuriems yra neišrašyti apskaitos dokumentai. Visus surinktus pinigus nešdavo į banką. Jokie grynieji pinigai įmonėje nėra laikomi. Pinigai, kurie buvo rasti kratos metu, buvo gauti iš nuomos paslaugų ir dar nenunešti į banką. Kokiai daliai tų pinigų buvo išrašyti apskaitos dokumentai, negali pasakyti. Į klausimą, iš kur yra gauti 15 000 Eur, kurie 2020 m. birželio 2 d. buvo rasti įmonės patalpose G., negali atsakyti. Pinigai į banko sąskaitą įnešami kiekvieną kartą individualiai, nebuvo nustatyta, kas kiek laiko jie yra įnešami. Kiek per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pinigų iš nuomos paslaugų, negali pasakyti, gal apie 5 000 Eur. Kiek iš jų yra apskaityti pinigai, kiek neapskaityti, negali pasakyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat užsiima ir prekyba automobiliais (krovininiais, mikroautobusais). Už šią veiklos sritį yra atsakingas tiek jis, tiek akcininkas. Automobiliai yra perkami iš Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos įmonių ir fizinių asmenų. Iš kitų valstybių automobilius parvaro jis arba akcininkas. Dalis nupirktų automobilių yra naudojami nuomai, dalis parduodami Lietuvoje arba eksportuojami. Visos už pardavimus gautos pajamos fiksuojamos įmonės apskaitoje. Tokia situacija, kai dalis gaunamų pajamų nebuvo fiksuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose, susiklostė dėl to, kad klientai nenorėdavo imti išrašytų dokumentų, prašydavo nuolaidų ir panašiai (10 t., b. l. 35–37). Papildomai apklaustas N. G. parodė, kad nuomos sutartis klientams išrašydavo tiek jis pats, tiek A. G., tiek vadybininkas M. K., kai dar dirbo. PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo jis bei tie patys jo nurodyti asmenys, kadangi jis buvo padaręs spaudą su savo parašu. PVM sąskaitoje-faktūroje buvo rašomi kliento duomenys – vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, anksčiau buvo rašomas ir asmens kodas arba gimimo data, dabar dėl asmens duomenų apsaugos šie duomenys nerašomi. PVM sąskaitos-faktūros grafoje „Pavadinimas“ yra išrašomas suteiktų paslaugų pavadinimas, pvz. „k/a transporto paslaugos“ (krovininio/keleivinio automobilio nuomos paslaugos) ir transporto priemonės nuomos sutarties numeris. Sutarties numeris rašomas pagal sutarties sudarymo datą, kuri rašoma nuomos sutarties pirmojo lapo viršuje – sutarties numeris atitinka sutarties datą. Gali būti, kad yra suklydęs ir PVM sąskaitoje-faktūroje galėjo įrašyti kaip sutarties numerį ne sutarties sudarymo, o transporto priemonės grąžinimo datą, bet tokie atvejai yra vienetiniai (10 t. b. l. 40–41). 2021 m. rugpjūčio 16 d. N. G. įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (10 t., b. l. 42 –75). Apklaustas įtariamuoju N. G. pareiškė, kad jis kaltę pripažįsta visiškai, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba ketveri metai, jo tėvas A. G. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jis 2019–2020 m. įmonėje nedirbo, bet jam rūpėjo įmonės reikalai, todėl ateidavo padėti ir, nesant N. G., išrašydavo transporto priemonių nuomos sutartis klientams, taip pat perduodavo jiems transporto priemones, priimdavo pinigus. PVM sąskaitas-faktūras turėdavo teisę išrašyti tik direktorius, tačiau įmonėje buvo paliktas jo spaudas su parašu ir A. G., jeigu klientui reikėdavo sąskaitos, galėjo ją išrašyti N. G. vardu. Daliai klientų nebuvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas bei pinigų priėmimo kvitai. Taip įvykdavo dėl to, kad klientai grąžindavo išsinuomotus automobilius jiems nepatogiu laiku – ne darbo valandomis. Tokiais atvejais pinigai už nuomos paslaugas būdavo paliekami pačioje transporto priemonėje. Kokia suma pajamų per mėnesį ar kitą laikotarpį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas nuomos paslaugas galėjo būti neįtraukta į įmonės apskaitą, negali pasakyti, tokių paskaičiavimų jis nedarė, bet sutinka su tuo, kas yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Tie pinigai, kurie nebuvo įtraukti į apskaitą, buvo sunaudoti įmonės reikmėms – automobilių remontui, detalėms ir panašiai, taip pat ir sau kartais smulkioms išlaidoms pasiimdavo tų grynųjų pinigų, bet tos sumos buvo mažos. Taip pat dalis tų pinigų buvo panaudota ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo M. K. papildomam darbo užmokesčiui išmokėti. Jam buvo mokama iš viso apie 800 Eur per mėnesį, dalis to atlyginimo nebuvo apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Negali pasakyti tikslios sumos, kiek jam buvo išmokėta, nes neprisimena, tokių užrašų nevedė, bet sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis sumomis. Jis pats atlyginimo gaudavo tiek, kiek numatyta darbo sutartyje – 700 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą šiuo meta tvarko K. K., prieš tai tvarkė M. K.. Už dokumentų pateikimą buhalterei įtraukimui į apskaitą, nuo to laiko, kai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra atsakingas jis. Buhalterėms įtraukimui į apskaitą buvo pateikiami tik tie duomenys apie transporto priemonių nuomos paslaugas, dėl kurių buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Transporto priemonių nuomos sutarčių buhalterėms neteikdavo, nes nebuvo reikalingos, todėl jos buvo saugomos įmonėje, kad esant reikalui būtų galima pasižiūrėti, kam buvo išnuomotos transporto priemonės. Deklaracijas VMI ir Sodrai teikė buhalterės N. G. pateiktų duomenų pagrindu, duomenys apie neapskaitytas pajamas valstybės institucijoms nebuvo pateikti, todėl deklaracijos buvo pateiktos neteisingos. Iš įmonės patalpų G., kratos metu paimti 15 600 Eur buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai iš kasos, kadangi tai dienai kasoje buvo tokia suma pinigų. Dėl savo padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (10 t., b. l. 79–81).

Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi, kuria patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro V. L. 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą N. G. atžvilgiu, ikiteisminis tyrimas N. G. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas ir N. G. BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (10 t., b. l. 127 –139).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui A. G. 2020 m. birželio 2 d. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje (10 t., b. l. 166 – 167). Įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka iš dalies. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 1998 m. birželio 24 d. Šią įmonę įsteigė jis. Įmonė užsiima transporto priemonių nuomos veikla, taip pat prekyba transporto priemonėmis. Didesnę dalį įmonės pelno sudaro iš nuomos gautos pajamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota (duomenys neskelbtini), o veikia G.. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi patalpas (duomenys neskelbtini), ten yra laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininiai mikroautobusai, taip pat A. G. ir jo sūnui N. G. priklausantys automobiliai. A. G. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas. Su juo nėra sudaryta darbo sutartis, jis yra pensininkas. Jo darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. dėl sveikatos problemų. Įmonės ‚(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba jo sūnus N. G.. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ A. G. lankosi dažnai, nes šią įmonę jis įkūrė ir jam rūpi įmonės veikla. Nors dokumentų jis nepasirašinėja, bet atlieka įvairius darbus – prižiūri automobilius, jei nebūna direktoriaus – bendrauja su klientais. Už atliekamus darbus jokio darbo užmokesčio negauna, tik dividendai yra išmokami. Paskutinį kartą jam dividendai 25 000 Eur buvo išmokėti maždaug prieš 4 metus. Įmonėje be direktoriaus ir buhalterės buvo dar vienas darbuotojas, kuris per karantiną buvo atleistas. 2020 m. birželio 1 d., kai pareigūnai atvyko daryti kratos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, jose taip pat buvo ir M., kuris nors ir atleistas iš darbo, bet dirbo įmonėje ir toliau, jo funkcijos buvo prižiūrėti nuomojamus automobilius – atlikti smulkius remonto darbus, valyti automobilius, kartais aptarnauti klientus dėl nuomos paslaugų. Koks atlyginimas buvo mokamas M. – nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi apie 40 transporto priemonių, tai krovininiai, keleiviniai autobusai ir priekabos. A. G. 2020 m. birželio 1 d. buvo įmonės patalpose, kai atvyko policijos pareigūnai daryti kratos, jį pareigūnai rado dirbantį prie kompiuterio, jis siuntė elektroninį laišką muitinei dėl automobilių eksporto, reikėjo suforminti muitinės deklaraciją. Jis neneigė, kad tokius darbus įmonėje atlieka, būna, kad kartais ir kokią sąskaitą išrašo. Už tai jokio atlyginimo negauna. Kai darbe nėra sūnaus N., tada jis aptarnauja įmonės klientus, skambučiai į įmonės telefono numerį būna peradresuojami į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir jis priiminėja klientų užsakymus. Kai į įmonę kreipiasi klientas dėl nuomos, iš jo paimamas vairuotojo pažymėjimas, padaroma jo kopija arba užsirašomi duomenys. Su klientu išsiaiškina dėl pageidaujamos išsinuomoti transporto priemonės. Tuomet yra atspausdinama nuomos sutartis, yra paruošti šiek tiek skirtingi sutarčių šablonai įmonėms ir fiziniams asmenims (įmonių sutartyje papildomai rašomas PVM mokėtojo kodas bei įmonės kodas), ji duodama klientui pasirašyti. Kaip sutarties priedas dar yra pildomas automobilio priėmimo-perdavimo aktas. Sutartyje įrašomas automobilio kilometražas ir automobilis perduodamas klientui. Automobilio dokumentai būna paruošti ir palikti automobilyje – draudimo, techninės apžiūros ir kiti dokumentai. Prieš tai su klientu apžiūrimas automobilis, pažymimi esami jo defektai. Klientui antras sutarties egzempliorius paprastai neduodamas, nebent klientas važiuoja į užsienį arba pageidauja gauti. Automobilis visada perduodamas su pilnu kuro baku. Jeigu klientas turi pinigų vietoje, sumoka už nuomą iš karto arba daro bankinį pavedimą. Tačiau daugeliu atvejų už nuomą sumokama, kai klientas grąžina automobilį. Kartais klientai pinigus palieka automobilyje, aplanke su automobilio dokumentais, kartais paprašoma, kad tą aplanką su automobilio dokumentais įmestų į įmonės pašto dėžutę. Taip yra daroma, kai negali priimti pinigų, nes būna išvykę ir nieko įmonėje nėra. Automobilių raktus tokiais atvejais klientai įmeta į pašto dėžutę arba palieka automobilyje ar kitoje sutartoje vietoje, pvz. ant automobilio rato. Automobilį klientas palieka prie įmonės, šalia vartų. Yra buvę atvejų, kada mašiną prašė palikti šalia esančioje degalinėje „Baltic Petroleum“. Kai A. G. arba direktorius N. G. būna įmonėje (duomenys neskelbtini) ir atvyksta klientai grąžinti automobilius, patys iš jų priima pinigus. Jei klientai nepageidauja sumokėti kortele, priima iš jų grynuosius pinigus. Kortelių skaitytuvas atsirado visai neseniai. Klientų kortelėmis mokami pinigai patenka į įmonės sąskaitą, esančią „Citadele“ banke, dabar tai yra vienintelė įmonės sąskaita. Priimant iš klientų grynuosius pinigus, jiems pageidaujant, išrašo pinigų priėmimo kvitą ir kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderis su kvitu išrašomas tik tada, kai yra išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kitokiu būdu jis neatsispausdina iš programos. Įmonės kasoje šiuo metu gali būti apie 50 000 Eur. Įmonėje seifo niekada nebuvo, kasos pinigai – grynieji pinigai būdavo padedami kažkur įmonėje – puodelyje, stalčiuje. Ten pat buvo laikomi ir neapskaityti pinigai. Jis sąskaitas tik išrašo, bet jų nepasirašinėja, nes neturi tam teisės, jas gali pasirašyti tik N.. Jei klientas neprašo sąskaitos, pinigų priėmimo kvitas jam taip pat neišduodamas. Neišduodamas ir tais atvejais, kai palieka pinigus automobilyje, nebent žmogus ateina ir paprašo atskirai. Tiems klientams, kurie neprašo sąskaitų, dažniausiai yra padaroma nuolaida. Nuomos sutarčių, pagal kurias nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai, nenaikina. Dalis tokių sutarčių kratų metu buvo rasta jo (A. G.) namuose ir automobilyje. Sutarčių nesunaikina dėl to, kad dažnai gauna užklausų iš policijos, kitų institucijų dėl eismo įvykių, administracinių nusižengimų, į kuriuos turi atsakyti. Ar tos sutartys, kurios buvo rastos jo namuose, buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nežino. Ant kiekvienos nuomos sutarties, dažniausiai pirmame lape yra parašyti skaičiai – pinigų sumos, kurias klientai sumokėjo už nuomą (pvz. 30 Eur, 20 Eur). Pripažįsta, kad buvo taip, jog dalis iš klientų už nuomos paslaugas gautų pinigų buvo neįtraukiama į įmonės apskaitą, t. y. klientams buvo neišrašomi apskaitos dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iki 2019 m. rudens tvarkė M. K., o dabar – K. K.. Buhalterė yra įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji dirba namuose. Daugumą dokumentų buhalterė pasiima pati iš įmonės patalpų (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai nei karto nėra buhalterei K.i vežęs dokumentų. Kai dar dirbo M., jai keletą kartų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nuvežė įtraukimui į apskaitą. Deklaracijas VMI, Sodrai, teikia buhalterė. Ji teikia tuos duomenis, kurie jai yra pateikiami su dokumentais ir kurie yra įrašyti oficialiuose dokumentuose. Kokio dydžio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus atlyginimas, tiksliai nežino, gal 600–800 Eur, pinigai pervedami bankiniu pavedimu į sąskaitą. Papildomas atlyginimas nėra mokamas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, paaiškino, kad dalis įmonės gautų pinigų buvo neapskaitoma, nes paskutiniu metu įmonė turėjo daug nuostolių – krito pardavimai, turėjo daug nuostolių dėl eismo įvykių, sugedusio automobilio ir tokiu būdu nusprendė taisyti įmonės padėtį (10 t. b. l. 169–172). Pagal naują, 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareikštą įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, A. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir laikosi anksčiau duotų parodymų. Papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo iki 2017 m., nuo 2017 m. įmonės direktorius yra jo sūnus N. G.. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ A. G. nedirbo, bet jis padėjo sūnui tvarkyti įmonės reikalus ir dalyvavo jos veikloje, kai N. G. būdavo išvykęs, ir tada faktiškai jis vykdė direktoriaus pareigas – sudarydavo su klientais transporto priemonių nuomos sutartis, priimdavo iš jų pinigus už paslaugas, išduodavo klientams išsinuomotas transporto priemones, rūpinosi automobilių remontu ir panašiai. Joks atlyginimas už tai jam nebuvo mokamas. Įmonėje susiklostė tokia situacija, kad dėl dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų transporto priemonių nuomos paslaugų nebuvo išrašomi apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai. Nebuvo išankstinio nusistatymo, kad konkreti suma per tam tikrą laikotarpį turi būti neįtraukta į apskaitą, tiesiog taip išeidavo pagal situaciją, pvz. jei žmogui nereikėdavo apskaitos dokumentų, jei prašydavo, kad būtų padaryta nuolaida, tai apskaitos dokumentai ir nebuvo išrašomi. Kokios konkrečios sumos per mėnesį ar kitą laikotarpį nebuvo įtraukiamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, A. G. pasakyti negalėjo, tačiau sutiko su ta suma, kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Visos transporto priemonių nuomos sutartys buvo saugomos, nes, esant reikalui, policijai reikėdavo pateikti automobilį vairavusio asmens duomenis. Darant kratą, į apskaitą neįtrauktos sutartys buvo rastos jo automobilyje ir namuose. Už apskaitos dokumentų pateikimą buhalterei buvo atsakingas direktorius N. G. (11 t., b. l. 4–5).

Iš 2020 m. birželio 2 d. įtariamojo A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. G. parodė vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur laikomi grynieji pinigai, gauti iš įmonės veiklos, jo nurodytoje vietoje rasti pinigai – 15 600 Eur (11 t., b. l. 8–10). 2021 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu A. G. parodė, kad jo parodyti ir kratos metu iš įmonės patalpų paimti grynieji pinigai – 15 600 Eur, tai grynieji pinigai iš įmonės kasos. Jeigu gerai prisimena, tuo metu įmonės grynųjų pinigų kasoje buvo daugiau kaip 30 000 Eur, kita dalis pinigų taip pat buvo laikoma įmonėje, tiktai tos sumos buvo išdėstytos keliose vietose.

Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. rugsėjo 22 d. d. nutartimi, kuria patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro V. L. 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. G. atžvilgiu, ikiteisminis tyrimas A. G. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas ir A. G. BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (11 t., b. l. 38 – 42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio mėn. pradėjo dirbti buhaltere įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu G.. Dėl darbo sąlygų tarėsi ir darbo sutartį ji pasirašė su bendrovės direktoriumi N. G.. Pagal pavestas pareigas ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, privalėjo teikti ataskaitas ir deklaracijas valstybinėms institucijoms, teikti reikiamus buhalterinius duomenis direktoriui ir pan. Bendrovėje daugiau buhalterių nebuvo. Jai įvairius nurodymus duodavo tik N. G.. Bendrovės akcininkas A. G., kuris yra direktoriaus N. G. tėvas, bendrovėje nedirbo ir jokių nurodymų jai nėra davęs. Kiek įmonė turi darbuotojų jai nėra nežinoma, ji tik žino, kad neseniai iš darbo išėjo darbuotojas M. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja krovinines transporto priemones ir jomis prekiauja. Bendrovės buhalterinę apskaitą K. K. tvarkė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), tam naudojo savo asmeninį kompiuterį, jame yra instaliuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė programa „(duomenys neskelbtini)“, į kurią suvedami visi duomenys iš pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. K. K. nurodė, kad bendrovės patalpose ji darbo kabineto neturi, taip pat ji neturi ir raktų nuo bendrovės patalpų. Maždaug kas dvi savaites ji vyksta į įmonės patalpas (duomenys neskelbtini), kur direktorius N. G. perduoda jai turimus buhalterinius dokumentus, kuriuos ji parsiveža namo ir suveda duomenis į programą. Apskaitytus dokumentus ji susega į segtuvus ir nuveža atgal direktoriui. Kur įmonėje laikomi dokumentai ji nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko, remdamasi teisės aktais, pati programa „(duomenys neskelbtini)“ gali suformuoti bet kokius registrus, bet kada juos gali atspausdinti. Deklaracijas VMI, ataskaitas Sodrai liudytoja teikia nuo savo darbo pradžios, į šiuos dokumentus suveda duomenis pagal pirminius apskaitos dokumentus. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus iš direktoriaus gauna tik popierinius. Bendrovėje yra kasa, kasininkas yra direktorius N. G., tačiau kasos aparato įmonėje nėra, jo nebuvo ir jai atėjus dirbti. Už darbą su klientais ir grynųjų pinigų priėmimą atsakingas direktorius N. G.. Ar tai darė ir kiti darbuotojai – liudytoja nežino. Grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaito fiziniai asmenys, kurie išsinuomoja transporto priemones, taip pat užsieniečiai, kurie moka pinigus grynais už perkamas transporto priemones. Dėl šių pinigų gavimo direktorius N. G. išrašo kasos pajamų orderius. Ji buhalterinę apskaitą tvarko tik pagal jai pateiktus buhalterinius dokumentus, todėl nežino, ar kiekvieną kartą, kai įmonei už suteiktas paslaugas sumokami grynieji pinigai, direktorius surašydavo kasos pajamų orderius. Pati K. K. niekada nėra surašiusi jokių kasos dokumentų. Ji nežino, ar įmonė turėjo neapskaitytų pinigų, taip pat nežino, ar kas nors vedė tokių pinigų apskaitą. Klientai visada galėjo atsiskaityti bankiniu pavedimu į banko sąskaitą, esančią banke „Citadele“, o maždaug nuo 2020 m. pradžios bendrovėje buvo įdiegtas kortelių skaitytuvas tame pačiame banke ir susietas su ta pačia banko sąskaita. Kiek jai žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilius iš Prancūzijoje registruotų įmonių, už jų įsigijimą atsakingas buvo direktorius N. G.. Kaip buvo įforminamas transporto priemonės pirkimas, ji nežino, nes tame nedalyvavo. Dažniausiai avansu visa pinigų suma už perkamas transporto priemones pervedama bankiniu pavedimu, tai visada daro tik direktorius. Grynais pinigais automobilį pirko tik labai neseniai, šio automobilio pirkimo dokumentai dar nesuvesti į buhalteriją, juos padavė kratą atlikusiems pareigūnams. Nežino, ar visos transporto priemonės būdavo įtraukiamos į bendrovės turtą ar kitaip apskaitomos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kadangi ji pati asmeniškai nėra pirkusi jokios transporto priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nuomai skirtos transporto priemonės įtraukiamos į bendrovės ilgalaikį turtą, o pardavimui skirtos aprašomos atsargose kaip prekės, skirtos parduoti. Ji naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), direktorius N. G. naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kokiu telefono numeriu naudojasi A. G., ji nežino. Atlyginimas jai buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Ji turi prisijungimo kodus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, tačiau neturi galimybės daryti pinigų pervedimų, tai daro direktorius ir tik jam patvirtinus mokėjimus darbuotojai gauna atlyginimą į savo banko sąskaitas. Direktoriui atlyginimas taip pat pervedamas į jo banko sąskaitą (1 t., b. l. 29–31).

Iš 2020 m. birželio 3 d. elektroninio laiško ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos matyti, kad liudytoja K. K. pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą – kasos knygą už laikotarpį iki 2020 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 32–43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. S. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2009 m. iki 2019 m. galimai kovo mėnesio, tikslios datos neprisimena. Tuo laikotarpiu be jos daugiau buhalterių toje įmonėje nebuvo. Po jos buhalterė buvo K., pavardės neprisimena. Nuo 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo N. G., prieš jį direktoriumi dirbo A. G., kuris buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Kai A. G. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, į jokias kitas pareigas jis nebuvo įdarbintas. Ar po atleidimo iš direktoriaus pareigų A. G. atliko kokias nors funkcijas įmonėje, ji nežino, kadangi įmonėje nebūdavo. M. S. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą savo namuose, nuosavu kompiuteriu. Bendravimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi vykdavo daugiausiai tik telefonu, jis jai skambindavo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentus įtraukimui į apskaitą jai pateikdavo tik N. G., o anksčiau, kai įmonėje dirbo vadybininkai D. ir L. (pavardžių neprisimena), tai jie pateikdavo jai dokumentus. Visus klausimus, susijusius su apskaitos tvarkymu, ji spręsdavo tik su N. G., o A. G. jokių nurodymų jai neduodavo ir apskaitos klausimų su juo nespręsdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo naudotų automobilių pirkimas-pardavimas, transporto priemonių nuoma. Pagrindinė įmonės veikla, iš kurios buvo generuojama didžioji dalis pajamų, buvo automobilių pirkimas-pardavimas. Pajamos iš nuomos sudarė mažesnę dalį pajamų, tačiau nuomos sandorių taip pat buvo nemažai, tai nebuvo pavieniai atvejai. Jos, kaip buhalterės, funkcijos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas – pirminių dokumentų suvedimas į apskaitą, darbo užmokesčio paskaičiavimai, deklaracijų ir ataskaitų valstybės institucijoms teikimas. Ji į apskaitą įtraukdavo tuos duomenis, kuriuos N. G. jai pateikdavo. Apie tai, kad įmonėje dalis pajamų gali būti neapskaitoma, ji nežinojo. Transporto priemonių nuomos atveju būdavo surašoma nuomos sutartis, PVM sąskaita-faktūra ir kasos pajamų orderio kvitas. Transporto priemonių nuomos sutartys jai nebuvo teikiamos, jos buvo laikomos įmonės patalpose, o įtraukimui į apskaitą jai buvo pateikiama tik PVM sąskaita-faktūra ir kasos pajamų orderio kvitas. Tuo metu, kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko kortelių skaitytuvo įmonėje nebuvo. Pasitaikydavo atvejų, kada už transporto priemonių nuomos paslaugas buvo apmokama bankiniais pavedimais. PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus išrašydavo N. G., vadybininkui tokia teisė suteikta nebuvo. Įmonės kompiuteryje buvo įdiegta programa, kurios pagalba ir buvo rašomos sąskaitos. Tos programos pavadinimo ji nežino, jai buvo pateikiami atspausdinti popieriniai dokumentai. Kasos aparato įmonėje nebuvo. Deklaracijas VMI, pranešimus Sodrai teikdavo ji. Duomenis nurodydavo tokius, kokie buvo fiksuoti apskaitoje, pagal tai, kokie dokumentai buvo pateikti įtraukimui į apskaitą (deklaracijos VMI) ir kokie apskaičiuoti darbo užmokesčiai (Sodrai). 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo gal trys darbuotojai – ji, N. G. ir dar vienas darbuotojas, kurio pavardės neprisimena. Jai ir kitam darbuotojui buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, direktoriui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis. Darbo užmokestį ji skaičiuodavo pagal numatytą darbo sutartyse. Darbo užmokestis buvo mokamas bankiniu pavedimu, pavedimus darydavo ji. Ar darbuotojams buvo mokamas papildomas darbo užmokestis „vokelyje“, ji nežino, ji jokio papildomo atlyginimo nėra gavusi. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės veiklos rodikliai buvo geri, tačiau kokias tiksliai pajamas gaudavo įmonė ji neprisimena. Ji ne kartą buvo prašiusi padidinti darbo užmokestį, tačiau direktorius atsisakydavo (1 t., b. l. 45–46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. pabaigos, o po to jis dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ be darbo sutarties, t. y. nelegaliai. Kai jis dirbo legaliai, jo pareigos buvo vadybininkas, o kai dirbo nelegaliai, jo pareigos buvo ūkvedžio, jis plaudavo automobilius, šluodavo kiemą, palaikė tvarką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima mikroautobusų, priekabų nuoma, mikroautobusų pardavimais. Kuomet įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio mėnesį, jam direktorius N. G. paaiškino kokia tvarka išnuomojami automobiliai. Jis, būdamas vadybininku, išnuomodavo mikroautobusus arba priekabas asmenims, kurie atvykdavo į įmonę. Tokiais atvejais jis duodavo asmeniui pasirašyti sutartį dėl nuomojamos transporto priemonės, susipažinti su taisyklėmis, taip pat duodavo transporto priemonės aktą, kuriame buvo fiksuojama visa informacija apie transporto priemonę. Pasirašant sutartį, klientas iškart susimokėdavo grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus jis priimdavo ir padėdavo įmonėje, ten esančiame kabinete, kurį vadindavo nuomos kabinetu. Dėžutėje ant paprastos skiautės jis užrašydavo pinigų sumą ir transporto priemonės valstybinius numerius, skiautėje rašydavo tol, kol ši prisipildydavo. Kas, kada ir kur pinigus išsinešdavo iš nuomos kabineto, jis nežino. Jam atvykus į darbą kitą dieną, jei būdavo paimti pinigai, tai skiautėje būdavo išminusuota paimta suma ir įrašytas likutis. Asmenys grynais pinigais už transportą turėdavo palikti visą nuomos sumą. Jokio dokumento dėl gaunamų pinigų neišrašydavo, suma būdavo įrašoma į sudaromą sutartį dėl nuomos. Jam dirbant laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. be darbo sutarties, patys savininkai sutartis pasirašo su asmenimis dėl transporto nuomos ir pinigus paima, labai retai tai daro jis. Be jo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. įmonėje dirba N. G. ir šio tėvas A. G.. E. M. taip pat lyg dirbdavo, tačiau, kaip supranta, jis tik vairuodavo. Jį matydavo labai retai. Maždaug prieš dvi savaites E. pasiėmė mikroautobusiuką „Reno“ ir nuvarė į Marijampolę, kaip suprato, turėjo nuvaryti transportą poliruoti. Prieš tai dar kartą jį matė prieš kokius tris mėnesius, jis transporto priemonę valėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Ar E. mokamas atlyginimas ir kokiu būdu, jis nežino. Įmonės veiklą, kaip supranta, organizuoja ir kontroliuoja abu savininkai, t. y. tiek N. G., tiek A. G.. Jie pavaduodavo vienas kitą atostogų metu. Jis iš abiejų asmenų gaudavo darbo nurodymus. Visu dirbtu laikotarpiu šioje įmonėje jo darbo valandos nuo 8 val. iki 17 val., nuo pirmadienio iki penktadienio, pasitaikydavo, kad kartais reikėdavo atvykti ir šeštadienį, tačiau tokie atvejai būdavo reti ir reikėdavo tik išnuomoti transportą. Labai retai, tik klientui paprašius, jam perduodavo transporto priemonės nuomos sutarties antrą egzempliorių. Legalus atlyginimas būdavo mokamas tik į kortelę, ir tik minimumas. Kai dirbo legaliai įmonėje, tai atlyginimą gaudavo banko pavedimu ir grynaisiais pinigais, jo atlyginimas kas mėnesį būdavo 800 Eur, jis taip buvo sutaręs su N. G.. Pradžioje minimumas būdavo 385 Eur, tai į rankas lyg tai gaudavo ne mažiau kaip 415 Eur. Vėliau, kai minimumas pakilo, tai į kortelę gaudavo apie 450 Eur, tuomet grynais pinigais jam išmokėdavo N. ne mažiau kaip 350 Eur. Kiekvieną mėnesį sudėjus grynus pinigus ir banko sąskaitoje gautus pinigus gaudavo atlyginimo ne mažiau kaip 800 Eur. Kuomet dirbo be darbo sutarties laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn., jis yra gavęs grynais pinigais ne mažiau kaip 1 600 Eur. Visu dirbtu laikotarpiu, kuomet gaudavo grynus pinigus kaip atlyginimą, jam nereikėdavo pasirašyti žiniaraščiuose ar kituose dokumentuose. Jis pats užsakymų dėl transporto nepriimdavo, tai darydavo N. ir A. G.. Kaip vyksta užsakymų dėl nuomos priėmimas jis nežino. Jie vedė tokį žurnalą, kuris būdavo minėtame nuomos kabinete, kad ir jis žinotų, kokie asmenys turi atvykti. Kuomet jis išnuomodavo transportą, minėtame žurnale nedarydavo jokių žymų. Kai dirbo legaliai, tai jam išnuomojus transportą sutartyje pasirašydavo ir jis, ir klientas, kuomet dirba nelegaliai, tai sutartyje pasirašydavo tik klientas ir minėtą sutartį be vadovo parašo palikdavo nuomos kabinete. Kaip būdavo paimamos nuomos sutartys, jis nematydavo, kuris tiksliai iš vadovų jas paimdavo ir kur dėdavo jis nežino. Klientai atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais, pasitaikė tik vienas atvejis, kuomet asmuo atsiskaitė banko skaitytuvu. Kai transportą grąžindavo, jis vizualiai pasižiūrėdavo, ar transportas neapgadintas, ar kuro bakas yra pilnas. Ar įmonėje yra kasos aparatas, tiksliai nežino, bet jis tokio aparato nematė. Banko kortelių skaitytuvas įmonėje atsirado 2020 m. pradžioje, tikslaus laiko nepasakys. Banko skaitytuvą naudojo tik vieną kartą, nuomojant transporto priemonę. Teko matyti, kad minėtu aparatu naudojasi savininkai. Klientams sumokėjus pinigus už nuomą, jokie papildomi dokumentai jiems nebūna išduodami, nuomos kaina būdavo įrašyta pačioje sutartyje. Niekada neskaičiavo, kiek įmonė turi transporto priemonių, tačiau mikroautobusiukų yra apie 20. Už parą nuomos kaina būdavo nuo 40 Eur iki 60 Eur (priklausomai nuo transporto). Per parą buvo galima nuvažiuoti 400 kilometrų, nuvažiavus daugiau, būdavo imama papildoma nuomos kaina už nuvažiuotus kilometrus, vienas kilometras – dešimt centų. Buvo tik keli atvejai, kuomet grąžinus mašiną kilometrų būdavo įvažiuota daugiau, tai klientai tiesiog atiduodavo jam papildomus pinigus už transportą, kuriuos jis nunešdavo į minėtą nuomos kabinetą. Jei ilgesniam laikui asmenys išsinuomodavo transportą, tai dėl nuolaidos bendraudavo su E. arba su A.. Už priekabą nuomos kaina buvo 12 Eur parai. Vidutiniškai suteikiama nuomos paslaugų per darbo dieną būdavo ne mažiau kaip 300 Eur. Paskelbus karantiną, įmonė nedirbo ir nenuomojo transporto dvi savaites, vėliau pradėjus dirbti už nuomos paslaugas gaudavo ne mažiau kaip 100 Eur į dieną. Kiek įmonė galėjo gauti už nuomos paslaugas per mėnesį, tiksliai nežino. Tačiau, kaip supranta, ne visi iš nuomos gauti pinigai buvo fiksuoti apskaitos dokumentais. Kur įmonėje laikomi apskaityti ir neapskaityti pinigai, jis nežino. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje atsakinga K., jos pavardės nežino. Kas tiksliai skaičiuodavo jam atlyginimą ir pervesdavo į banko sąskaitą, nežino. Jam atlyginimą grynaisiais pinigais išmokėdavo N. G., ir tik vieną kartą atlyginimą grynaisiais jam išmokėjo A. G. (1 t., b. l. 48–51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. K. parodė, kad prieš metus laiko buvo parai išsinuomojęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę – krovininį mikroautobusą „WV 1T“. Dėl nuomos iš pradžių tarėsi telefonu, o kitą dieną nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini). Jį aptarnavo vyresnio amžiaus vyriškis, jo vardo ir pavardės nežino. Su juo sudarė automobilio nuomos sutartį. Automobilio nuomos kaina buvo 50 Eur parai. Pinigus – 50 Eur jis sumokėjo tam pačiam vyriškiui, su kuriuo sudarė nuomos sutartį. Gali būti, kad jis gavo pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, bet koks tai dokumentas buvo, negali pasakyti, nes neprisimena, jo neišsaugojo. Automobilį reikėjo grąžinti su pilnu baku kuro (1 t., b. l. 52–53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. A. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini“ komercijos direktoriumi, jam tenka darbo reikalais įmonės vardu nuomotis krovininius mikroautobusus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už suteiktas paslaugas įmonė apmoka bankiniu pavedimu. Be to, liudytojui yra tekę ir pačiam savo asmeninėms reikmėms išsinuomoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininį mikroautobusą, tai galėjo būti 2018 m., tikslios datos neprisimena. Už automobilio nuomą mokėjo galimai 40 Eur. Nuomos sutarties ar kito tai patvirtinančio dokumento neturi išsaugojęs. Visus dokumentus dėl nuomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gali pateikti paslaugas gavusi įmonė. Taip pat šiais metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininį mikroautobusą nuomojosi ir liudytojo brolis L. D. su draugu T. P.. Kiek jam žinoma, nuomos sutartis buvo sudaryta T. P. vardu ir už automobilio nuomą jie mokėjo 20 Eur (1 t., b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Dėl darbo jam dažnai tenka nuomotis transporto priemones iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuomos sutartys sudaromos (duomenys neskelbtini) vardu. Už suteiktas transporto priemonių nuomos paslaugas (duomenys neskelbtini) sumoka bankiniu pavedimu. 2020 m. pavasarį, o gal vasaros pradžioje, tikslios datos neprisimena, liudytojui teko asmeniškai, savo vardu ir savo reikmėms iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotis krovininį mikroautobusą. Kokios markės buvo automobilis, neprisimena. Pasiimti transporto priemonės jis nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę (duomenys neskelbtini). Kokie dokumentai buvo surašyti automobilio nuomos metu, kiek tiksliai jis mokėjo už automobilio nuomą, liudytojas neprisimena, bet jo manymu kaina buvo ne mažiau kaip 20 Eur, nes išsinuomojo automobilį ne parai, o trumpesniam laikui, kelioms valandoms. Pinigus mokėjo grynais. Pinigus sumokėjo grąžindamas automobilį. Asmens, išnuomojusio automobilį, vardo ir pavardės negali pasakyti, bet kai nuomojosi automobilius darbo reikalais, tai pastebėjo, kad ten dirba tėvas ir sūnus, tai vienam iš jų ir sumokėjo pinigus. Matė ir kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, kuris kartais priimdavo grąžinamus automobilius, o kartą gal yra ir išdavęs automobilį nuomai (1 t., b. l. 65–67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. L. parodė, kad jis du kartus naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Pirmą kartą, tai buvo 2020 m. sausio 23–24 d., jis norėjo išsinuomoti keleivinį mikroautobusą. Maždaug prieš savaitę laiko iki planuojamos kelionės jis paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu ir rezervavo transporto priemonę. Automobilį nuvyko pasiimti galimai sausio 23 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pasidarė jo vairuotojo pažymėjimo kopiją ir surašė sutartį, kurioje buvo nurodytos nuomos sąlygos. Nuomos kaina, jei gerai prisimena, buvo 80 Eur parai. Reikėjo palikti užstatą, nes automobilį rezervavo prieš savaitę laiko, neprisimena tiksliai, kokio dydžio buvo užstatas, 100 ar 80 Eur. Jam buvo išnuomotas „Renault“ markės keleivinis mikroautobusas. Automobilį jis grąžino po paros laiko, nuoma jam kainavo 80 Eur. Tą kartą automobilį jam išnuomojo vyriškis, jo pavardės ir vardo nežino. Pastebėjo, kad darbuotojas padėjo liudytojo sumokėtus pinigus prie sutarties ir vairuotojo pažymėjimo kopijos. Kiek prisimena, kažkokį kvitą išdavė ir jam, tik jis to kvito neišsaugojo. Antrą kartą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį nuomojosi 2020 m. spalio mėn., tada išsinuomojo krovininį automobilį „Ford“. Automobilį jam išnuomojo ir sutartį sudarė kitas vyriškis, vyresnis. Už nuomą sumokėjo apie 45 Eur (1 t., b. l. 69–71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. A. parodė, kad jam yra žinoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes teko naudotis šios įmonės teikiamomis paslaugomis. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonės veiklai reikėjo automobilio, su kuriuo galima būtų vežti prekes, todėl 2019 m. ir 2020 m. pradžioje jis nuomojosi automobilius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilius nuomojosi ne įmonės vardu, o asmeniškai. Pinigus už nuomos paslaugas taip pat mokėjo jis, ne įmonė. Automobilį nuomojosi 2019 m. mažiausiai vieną kartą per mėnesį. Už nuomą mokėjo nuo 40 iki 340 Eur. Automobilio nuomos kaina parai buvo 40–50 Eur, jis nuomodavosi kelioms paroms. Kiekvieną kartą nuomojantis automobilį buvo sudaroma nuomos sutartis, neprisimena tiksliai, ar joje buvo nurodyta nuomos kaina, nes neatkreipė dėmesio. Pinigus už nuomą visada mokėdavo grynais pinigais, kai grąžindavo automobilį. Daugiau jokių kitų dokumentų, išskyrus nuomos sutartį, nebuvo išrašoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo patys savininkai – A. ir jo sūnus N.. Tiek A., tiek N. išnuomodavo automobilius, surašydavo sutartis ir priimdavo pinigus už nuomą, negali pasakyti, kad kuris nors iš jų dirbdavo dažniau. 2020 m. taip pat keletą kartų teko nuomotis automobilį, paskutinį kartą – maždaug prieš pusę metų, galimai 2020 m. birželio mėn., už nuomą mokėjo 150 Eur. 2020 m. pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko automobilį – krovininį mikroautobusą „Iveco“, mokėjo virš 6 000 Eur, tikslios sumos neprisimena, automobilis buvo pirktas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (1 t., b. l. 77–78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. A. parodė, kad jam yra žinoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes naudojosi šios įmonės teikiamomis transporto priemonių nuomos paslaugomis. 2019 m. vasarą–rudenį jis buvo išsinuomojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius, už nuomą mokėjo nuo 40 Eur iki 300 Eur. Kai mokėjo 300 Eur, tai galimai todėl, kad buvo neva dėl jo kaltės padaryti transporto priemonės apgadinimai ir pradėjo bėgti tepalai, todėl jam teko sumokėti ir už remontą. Visais nuomos atvejais būdavo surašoma nuomos sutartis. Už nuomą jis atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, pinigus mokėdavo grąžindamas automobilį. Ar sumokant pinigus jam buvo išduotas kvitas – neprisimena. Kokie darbuotojai išnuomodavo automobilius ir kas priimdavo pinigus, negali pasakyti, nes jie keisdavosi, o jis nei vieno iš jų nepažįsta (1 t., b. l. 80–81).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. B. parodė, kad jam yra tekę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, 2019 m. jis tris kartus buvo išsinuomojęs transporto priemones. Prisimena, kad jis buvo išsinuomojęs krovininį automobilį malkoms vežti, du kartus tai buvo „Mercedes-Benz“ markės krovininiai mikroautobusai, o kitą kartą – „Volkswagen“ automobilis. Nuomojosi parai laiko. Užsisakant pasiskambindavo reklamoje nurodytu telefono numeriu ir su atsiliepusiu vyriškiu sutardavo dėl automobilio nuomos, sutardavo dieną ir laiką, kada galėtų atvykti pasiimti automobilio. Sutartą dieną nuvykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę (duomenys neskelbtini), du kartus su juo bendravo, kaip suprato, tėvas, trečią kartą – sūnus. Ar su juo buvo sudaryta nuomos sutartis, jis negali nurodyti, jų buveinėje pasirašė kažkokį lapą, kuriame buvo nurodyta, kas išsinuomojo automobilį, kelionės tikslas ir kuriam laikui paimamas automobilis. Jam į rankas jokių dokumentų nedavė. Nuomos kaina buvo už vieną išsinuomotą automobilį 50 Eur, kitus du kartus – po 45 Eur. Pinigus už nuomą sumokėjo prieš pasiimant automobilius. Buvo nurodyta sąlyga, kad grąžinti automobilį reikia su pilnu kuro baku, nes automobiliai paimami taip pat su užpildytu kuro baku. Pinigus už nuomą mokėjo grynaisiais pinigais, davė juos tėvui arba sūnui, kuris tą kartą dėl nuomos su juo bendravo (1 t., b. l. 88–93).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2019–2020 m. jam teko naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Iš šios įmonės jis nuomojosi krovininį mikroautobusą, nuomojosi asmeniniais tikslais kaip fizinis asmuo. Kiek kartų jam teko nuomotis transporto priemones iš šios įmonės, jis tiksliai neprisimena, gali būti apie 20 kartų. Autobusiuko nuomos kaina parai priklausė nuo jo dydžio – nuo 40 Eur už parą, didesnės talpos autobusiukas – 45 Eur už parą. Daugiausiai teko nuomotis parai, tačiau yra buvę atvejų, kad ir ilgesniam laikui buvo išsinuomojęs. Daugiausiai už nuomą yra mokėjęs 200 Eur, kadangi pravažiavus per parą daugiau kilometrų, nei yra numatyta pagal sutartį, tekdavo už papildomai nuvažiuotus 100 km sumokėti apie 10 Eur, tikslios sumos neprisimena. Daugiausiai automobilį jam išnuomodavo N., o pastarojo tėvas įmonės patalpose būdavo rečiau. Kartais automobilį nuomai atiduodavo ir kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kurio vardo nežino, jis jokių dokumentų neišrašydavo, tik perduodavo paruoštą automobilį ir jau surašytą nuomos sutartį. Išnuomojant automobilį, būdavo surašomi kažkokie dokumentai, galimai nuomos sutartis. Už nuomą visuomet mokėdavo grąžindamas automobilį, kadangi iš anksto nežinodavo, kiek kilometrų nuvažiuos ir ar nereiks primokėti papildomai. Už nuomą mokėdavo grynais pinigais. Pinigus priimdavo N. arba A. (daugiausiai N.). Sumokant pinigus buvo išrašomas dokumentas, kuriame būdavo įrašyta automobilio rida atiduodant ir grąžinant automobilį bei suskaičiuojamas skirtumas, jei reikėdavo primokėti už kilometrus, o jei nustatyta kilometrų riba nebūdavo viršyta, papildomai nebuvo rašomi jokie dokumentai (1 t., b. l. 97–99).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. D. parodė, kad 2019–2020 m. jam teko naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama paslauga – transporto priemonių nuoma. Jis ne mažiau kaip 10 kartų buvo išsinuomojęs šios įmonės krovininius, keleivinius autobusiukus, priekabas. Autobusiuko nuomos kaina parai – 40 Eur, priekabos – 10 Eur. Pasiimant transporto priemonę, būdavo surašoma nuomos sutartis, padaroma vairuotojo pažymėjimo kopija. Už nuomą jis visada mokėdavo grynais pinigais, kiek atsimena, jam išrašydavo kvitą ir sąskaitą. Transporto priemones nuomojo tiek N. G., tiek ir šio tėvas A. G. (1 t., b. l. 100–102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. J. parodė, kad 2020 m. pavasarį jai teko pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, iš šios įmonės nuomojosi krovininį mikroautobusą. Pirmą kartą nuomojosi 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena. Tada išsinuomojo autobusiuką savaitei laiko. Negali pasakyti tiksliai, kiek buvo sumokėta už nuomą, bet apie 300 Eur. Už nuomą sumokėjo V. K., tačiau automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta liudytojos vardu. Po to iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininį mikroautobusą nuomojo ir 2020 m. gegužės mėn., tada nuomos kaina, jei gerai prisimena, buvo 40 Eur parai, bet jai pritaikė nuolaidą ir ji mokėjo po 35 Eur. Kiek prisimena, kitus kartus, kai nuomojosi, būtent tiek ir mokėjo. Nuomojantis automobilį būdavo sudaroma nuomos sutartis. Kai nuomojo automobilį parai, pinigus už nuomą sumokėdavo iškart grynais pinigais. Kartais priimant pinigus būdavo išrašomas kasos pajamų orderis, bet ne visais atvejais. Kiek suprato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tėvas ir sūnus. Automobilį nuomodavo ir pinigus priimdavo N. arba jo tėvas, gal dažniau darbo vietoje būdavo N. (1 t., b. l. 103–105).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, nuomojosi iš jų priekabas, autobusiukus, tai buvo 2019 – 2020 m. spalio mėn. laikotarpiu. Per tą laiką nuomojosi transporto priemones apie 10–15 kartų darbinei veiklai. Jis vykdo (duomenys neskelbtini) pagal individualios veiklos pažymą. Už priekabos nuomą mokėjo 12 Eur už parą, o už autobusiuką – 40 Eur už parą. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjęs nuo 12 iki 260 Eur. Visais atvejais buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurias jis įtraukė į savo individualios veiklos apskaitą. Už nuomą apmokėdavo grynais arba bankine kortele, pavedimo nėra daręs. Savo reikmėms taip pat teko nuomotis priekabą, galimai 2019 m. pavasarį, tikslaus laiko nepamena, tada sumokėjo 12 Eur. Jei gerai prisimena, buvo išrašytas kažkoks dokumentas, bet jo įvardinti negali, nes to dokumento jis neėmė, jam jis nebuvo reikalingas. Visais atvejais nuomojantis transporto priemones buvo sudaroma nuomos sutartis, kurioje nurodyta, kas nuomojasi transporto priemonę, taip pat transporto priemonės duomenys. Kiek jam teko naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, automobilius nuomai išduodavo pats direktorius arba jo tėvas. Įmonės teritorijoje liudytojui teko matyti ir dar vieną darbuotoją, kuris plaudavo automobilius (1 t., b. l. 107–108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad buvo išsinuomojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininius mikroautobusus. Nuomojosi asmeniniams tikslams (pvz. baldams pervežti), bet dažniausiai darbo reikalais – vežti prekėms, kadangi prekiauja turguje. Dėl automobilių nuomos visada bendrauja su E., skambina jam telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Per 2019–2020 m. kiek kartų jis nuomojosi automobilius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali tiksliai pasakyti, nes neprisimena, gali būti, kad daugiau nei 20 kartų. Automobilio nuomos kaina yra nuo 35 Eur už parą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjęs nuo 35 iki 90 Eur, priklausomai nuo to, kokiam laikui nuomojasi automobilį. Pinigus sumoka dažniausiai jau atiduodamas transporto priemonę. Pinigus už nuomą sumoka N.. Sumokėjus pinigus, paprastai išrašomas kvitas, bet ar visais atvejais jis buvo išrašytas, negali pasakyti, kadangi neprisimena (1 t., b. l. 109–111).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. B. parodė, kad 2020 m. jai teko keturis kartus naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis transporto priemonių nuomos paslaugomis. Visais atvejais nuomojosi mikroautobusą. Kiekvieną kartą jai duodavo vis kitą transporto priemonę. Prisimena, kad jai buvo išnuomoti „Mercedes-Benz“, „Fiat“, „Ford“ markės automobiliai. Automobilio nuomos kaina parai buvo 40 Eur. Norėdama išsinuomoti automobilį, ji nuvykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini). Ji pati išsinuomoto automobilio nevairavo, vairavo kiti asmenys, todėl ir nuomos sutartys būdavo sudaromos vairuotojo vardu. Automobilių, kuriuos ji naudojo, nuomos sutartys buvo sudarytos L. J., V. S. ir J. V. ar Vitkausko, tiksliai neprisimena, vardu. Bet už automobilio nuomą mokėdavo ji pati, kai būdavo sudaroma nuomos sutartis arba grąžinant transporto priemonę. Buvo atvejų, kad pinigus už automobilio nuomą jį palikdavo automobilyje, kai šį grąžindavo, arba sumokėdavo ofise. Negali pasakyti, ar jai buvo išrašyti pinigų priėmimą patvirtinantys dokumentai. Sutartis sudarinėdavo ir pinigus priimdavo A. arba N. (tėvas ir sūnus) ir dar kažkoks darbuotojas, bet jis būdavo retai. Taip pat jai yra tekę 2019 m. gruodžio mėn. išsinuomoti autobusiuką dviem paroms, už tai sumokėjo 80 Eur. Tada nuomos sutartis buvo sudaryta J. V. vardu (1 t., b. l. 115–116).

2020 m. birželio 1 d. kratos protokolas ir nuotraukos patvirtina, kad remiantis Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi, atlikta krata UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), ir rasti bei paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, automobilių nuomos sutartys, kompiuteris, N. G. naudojami mobilaus ryšio telefonai, dėžutė su pinigais – 739 Eur, užrašų knyga, plastikinis butelis su skaidrios spalvos skysčiu (1 t., b. l. 125–145).

Daiktų apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėtas 2020 m. birželio 1 d. kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose G., nuomos kabinete rastas darbo kalendorius (užrašų knyga), jame yra rankraštiniai įrašai apie įmonės nuomojamus automobilius ir klientus (įvairių įmonių pavadinimai, telefonų numeriai) (2 t., b. l. 11–63).

2020 m. birželio 1 d. kratos protokolu fiksuota, kad remiantis Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, atlikta krata pas N. G. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir automobilyje; kratos metu N. G. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių nuomos sutartis, kurios buvo laikomos jo namo palėpėje ir garaže (2 t., b. l. 89–96).

2020 m. birželio 1 d. kratos protokolais ir nuotraukomis fiksuota, kad remiantis Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, atliktos kratos pas A. G. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratų metu garaže rastos bei paimtos 2019 – 2020 metų automobilių ir priekabų nuomos sutartys (viso 1 238 lapai), užrašai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, 700 Eur, kompiuteris, mobilusis telefonas, o automobilio salone po sėdynėmis rastos ir paimtos 2020 metų automobilių nuomos sutartys (viso 418 lapų) (2 t., b. l. 105–116, 126–131).

Iš 2020 m. birželio 1 d. kratos protokolo matyti, kad remiantis Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi, atlikta krata pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę K. K. jos gyvenamojoje ir darbo vietoje (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 137–143).

2020 m. birželio 10 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti per kratą pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę K. K. rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 144–145).

2020 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėti CD-R optiniai diskai, į kuriuos įrašyta informacija iš kompiuterių, paimtų pas A. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose G., kratos metu rastų ir paimtų apžiūros metu rastos transporto priemonių nuomos sutartys bei kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 66–84).

Daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėtas pas A. G. 2020 m. birželio 1 d. atliktos kratos metu rastas ir paimtas jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas, iš telefono nuskaityta informacija, perkelta į DVD-R optinius diskus. Taip pat apžiūrėti telefone rasti nufotografuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai – išrašytos sąskaitos, registrai, automobilių pirkimo-pardavimo sutartys (2 t., b. l. 175–187).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD-R optinis diskas, į kurį įrašyta informacija, nuskaityta iš kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose G., metu paimto stacionaraus kompiuterio „HP“. Apžiūros metu rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai – išrašytos sąskaitos, transporto priemonių nuomos sutartys (2 t., b. l. 190–200; 3 t., b. l. 1–38).

Daiktų apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta 2020 m. birželio 1 d. kratos pas A. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasta ir paimta užrašinė – 2019 m. darbo kalendorius su rankraštiniais įrašais apie išnuomojamas transporto priemones ir klientus (3 t., b. l. 40–192).

Kitų objektų apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėtas CD-R optinis diskas su informacija, nuskaityta iš 2020 m. birželio 1 d. kratos pas A. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasto ir paimto USB atminties rakto. Apžiūros metu rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, susiję su PVM grąžinimu (3 t., b. l. 196–200; 4 t., b. l. 1–11).

2020 m. gruodžio 22 d. Alytaus apskrities VPK KP ENTS vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kratos metu rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys suregistruotos prie tarnybinio pranešimo pridėtame optiniame diske esančiame xls formato faile (4 t., b. l. 12).

Daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėtos 2020 m. birželio 1 d. kratų metu rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių nuomos sutartys (4 t., b. l. 13–34).

2021 m. rugpjūčio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė K. K. elektroniniu laišku pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas, pranešimus apie apdraustuosius (5 t., b. l. 183 – 189).

Iš AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialo 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. R3-4/1303 matyti, kad tyrimui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išklotinės (5 t., b. l. 198).

2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės K. K. elektroniniais laiškais pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai (5 t., b. l. 199–200; 6 t., b. l. 1).

Iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. VSDFV Kauno skyriaus rašto matyti, kad pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM pranešimai) (6 t., b. l. 4–9).

Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 4 d. nutartimis leista atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. G. ir akcininko A. G. atžvilgiu (6 t., b. l. 13, 23).

2020 m. kovo 17 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu fiksuota, kad pareigūnas, neatskleisdamas savo tapatybės, 2020 m. kovo 12 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo krovininį mikroautobusą, nuomos dokumentus įformino N. G.; pareigūnui sumokėjus 45 Eur nuomos mokestį, joks pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas nebuvo išrašytas (6 t., b. l. 25–36).

2020 m. balandžio 14 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu fiksuota, kad atliekant N. G. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, gauta informacija apie tai, jog dalis transporto priemonių nuomos sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neapskaitoma, klientams – fiziniams asmenims nurodoma už paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais (6 t., b. l. 44).

2020 m. balandžio 14 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad atliekant A. G. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, gauta informacija, jog A. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavaduoja įmonės direktorių ir atlieka jo funkcijas, veikdamas kartu su N. G. organizuoja dalies iš klientų gautų pinigų neapskaitymą. Neapskaitytus pinigus laiko įmonės patalpose įrengtoje slėptuvėje (6 t., b. l. 49).

2020 m. rugpjūčio 11 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole su telefoninių pokalbių stenogramomis fiksuota informacija, gauta atliekant N. G. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, apie susitarimus su klientais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų transporto priemonių nuomos paslaugų (6 t., b. l. 59 – 199; 7 t., b. l. 10 – 29).

2020 m. rugpjūčio 11 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole su telefoninių pokalbių stenogramomis fiksuota informacija, gauta atliekant A. G. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, apie susitarimus su klientais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų transporto priemonių nuomos paslaugų (7 t., b. l. 30–119).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnės E. S. 2020 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinktos informacijos analizė apie įvykusius automobilių nuomos sandorius (7 t., b. l. 123 – 141).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. kovo 17 d. specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ūkinės finansinės veiklos bei 2021 m. liepos 16 d. papildoma specialisto išvada Nr. IBPS-V-596331-21 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą buvo neįrašyta dalis nuomos sutarčių ir todėl apskaitoje neapskaityta 67 795,74 Eur pajamų, gautų už įmonės suteiktas transporto priemonių nuomos paslaugas; be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais dokumentais neįformino ir neapskaitė darbuotojui M. K. išmokėto darbo užmokesčio 5 378,76 Eur. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo organizuota taip, kad būtų į apskaitą įtrauktos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, įsipareigojimų pasikeitimu, be to, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tvarkydama apskaitą, išorės vartotojams pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pajamas, tuo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neregistruotos minėtos ūkinės operacijos, nedeklaruota ir į Valstybės biudžetą nesumokėta 11 766,19 Eur PVM, 6 143,07 Eur pelno mokesčio, 1 955,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, nedeklaruota ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą nesumokėta 2 166,01 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 22 031,69 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų mokesčių, tuo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 punkto, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 punkto, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų (8 t., b. l. 76 –200; 9 t., b. l. 1 – 45, 57 –77).

Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 2 d. pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo į biudžetą 19 864,99 Eur nesumokėtų mokesčių, todėl civilinio ieškinio VMI nereikš (9 t., b. l. 97).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2021 m. balandžio 1 d. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 2 166,01 Eur žalos atlyginimo, tačiau 2021 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (1.14E) DV S-16896 civilinis ieškovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. žalą atlygino, todėl pareikšto civilio ieškinio atsisako (9 t., b. l. 102 –105, 114–115).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įrodytas.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tais atvejais, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tuomet, kai asmuo įrašo į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių ir tokį dokumentą pateikia valstybės įgaliotai institucijai. Įrašymas į atitinkamus dokumentus žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą reiškia ne tik tai, kad kaltininkas minėtuose dokumentuose pateikia duomenis, neatitinkančius jo pajamų, pelno ar turto (pavyzdžiui, sumažina ar padidina gautas pajamas, pelną), bet ir tai, kad kaltininkas deklaracijoje ar kituose dokumentuose apskritai nepateikia tokių duomenų apie gautas pajamas, pelną, turtą. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtent tikslas yra būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020, 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021 ir kt.).

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinos sąlygos yra nustatytos BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

Už BK 220 ir 222 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas atsako ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo (BK 220 straipsnio 3 dalis, 222 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teismo vertinimu, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie sudarė pagrindą konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas A. G., kuris faktiškai vykdė įmonės vadovo pareigas nesant direktoriaus N. G., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Abu šie asmenys pripažino, kad jie apgaulingai tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir tai darė bendrovės naudai ir interesais, t. y. kad pagerinti įmonės finansinę padėtį, sumažinti valstybės biudžetui mokėtinus mokesčius, be to, iš pajamų, gautų už neapskaitytas transporto priemonių nuomos paslaugas, buvo mokamas neoficialus atlyginimas, atliekamas transporto priemonių remontas. Dėl fizinių asmenų, atstovavusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarytų nusikalstamų veikų juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ne tik materialią, bet ir nematerialią naudą, nes įgijo pranašumą prieš kitas sąžiningai mokesčius mokančias įmones. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. G. ir akcininkas A. G., veikdami bendrai, padarė nusikalstamas veikas juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas N. G. ir A. G. atžvilgiu yra nutrauktas BPK 212 straipsnio 6 punkto pagrindu (įtariamieji perduoti pagal laidavimą), nešalina juridinio asmens atsakomybės (BK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, bylos duomenimis – juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimais, įtariamųjų N. G. ir A. G. parodymais, A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų parodymais, kratų protokolais, į apskaitą neįtrauktomis transporto priemonių nuomos sutartimis, tyrimo veiksmų protokolais, specialisto išvada nustatyta, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus N. G., kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku A. G., tyčia, siekdami nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, t. y. pajamas, išlaidas, pelną, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. neišrašė ir apskaitos dokumentais neįformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių nuomos paslaugų už 67 795,74 Eur, suteiktų pagal N. G. ir A. G. surašytas 1 117 transporto priemonių sutartis ir šių sutarčių duomenų nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nefiksuota ne mažiau kaip 67 795,74 Eur gautų pajamų; be to, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2020 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus N. G., iš neapskaitytų pajamų išmokėjo buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui M. K. iš viso 5 378,76 Eur, duomenys apie M. K. išmokėtą darbo užmokestį nebuvo įtraukti į oficialią bendrovės apskaitą ir todėl apskaitoje buvo neregistruoti mokėtini mokesčiai bei įmokos – 1 955,71 Eur pajamų mokesčio, 2 166,01 Eur VSD, PSD, PF įmokų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita nebuvo tinkama, objektyvi, palyginama, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta veika atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Be to, byloje įrodyta ir tai, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus N. G., kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir jo interesais, siekiant nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (pajamas, pelną), laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. apskaitos dokumentais nefiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų transporto priemonių nuomos paslaugų už ne mažiau kaip 67 795,74 Eur ir šių duomenų sąmoningai neteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, todėl ji, būdama sąmoningai suklaidinta, pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 punktą, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas (PVM apmokestinamus sandorius) ir mokėtiną PVM ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą nesumokėjo 11 766,20 Eur PVM, be to, pažeidžiant Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 punkto nuostatas, 2020 m. balandžio 21 d. VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, sudarytoje už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nedeklaravo 40 953,83 Eur ir šia suma sumažino 2019 metų apmokestinamąjį pelną bei mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažino 6 143,07 Eur, be to, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neregistravo M. K. išmokėto darbo užmokesčio iš viso 5 378, 76 Eur, dėl ko neišskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 955,71 Eur pajamų mokesčio, nepaskaičiavo, neišskaičiavo, nedeklaravo ir į VSDFV biudžetą nesumokėjo iš viso 2 166,01 Eur VSD, PSD, PF įmokų. Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir valstybės biudžetui nesumokėjo iš viso 22 031,69 Eur mokesčių, t. y. viršijančią 100 MGL dydžio sumą. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus N. G., veikusio juridinio asmens naudai ir interesais, padarė nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiamas už du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, kurie baigti, padaryti įmonės vadovui veikiant tiesiogine tyčia, įmonės naudai ir interesais. Juridinio asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant bausmę juridiniam asmeniui, taip pat atsižvelgiama į nusikalstamų veiksmų trukmę, padarytos žalos dydį bei mastą, į juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens statusą (būklę), taip pat į bausmės skyrimo tikslingumą bei skiriamos bausmės efektyvumą, įvertinami duomenys apibūdinantys atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį – neteistas, šiuo metu veiklą vykdo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais, minimali bauda yra vieno MGL dydžio. Juridiniam asmeniui gali būti skiriama nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 4 dalis). Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Tuo vadovaujantis ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina bauda, mažesnė už įstatymo nustatytos baudos vidurkį. Byloje nustatyta, kad apgaulingai tvarkant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir teikiant neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir pelną, buvo siekiama vieningų tikslų bei sumanymų – išvengti valstybei mokėtinų mokesčių. Taigi, nustačius, kad nusikalstamus veiksmus jungė bendra vieninga tyčia, pripažintina, jog padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už padarytas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų įrodymą, todėl remiantis BK 641 straipsniu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kiti klausimai

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (1.14E) DV S-16896 atsisakė byloje pareikšto civilinio ieškinio (9 t., b. l. 114–115), tuo pagrindu procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2020 m. birželio 1 d. per kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose G., paimti pinigai – 739 Eur ir A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu paimti pinigai – 15 600 Eur, iš viso 16 339,00 Eur, saugomi pagal 2020 m. birželio 3 d. kvitą A Nr. 013979 Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (2 t., b. l. 1–3), grąžintini savininkui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2020 m. birželio 1 d. per kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose G., paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir automobilių nuomos sutartys, 2020 m. birželio 1 d. per kratą pas N. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paimtos transporto priemonių nuomos sutartys, 2020 m. birželio 1 d. per kratą pas A. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paimtos transporto priemonių nuomos sutartys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, saugomi Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (1 t., b. l. 128–135, 2 t. 109?–112), 2020 m. birželio 1 d. kratos metu pas A. G. automobilyje „Porche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastos ir paimtos transporto priemonių nuomos sutartys, saugomos Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (2 t., b. l. 126–129), 2020 m. birželio 1 d. per kratą pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę K. K. gyvenamojoje ir darbo vietoje (duomenys neskelbtini), paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (2 t., b. l. 140–143), grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2020 m. birželio 1 d. per kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir pas A. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paimtos užrašų knygelės (1 t., b. l. 134, 2 t., b. l. 11), saugomos Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, su byla teismui atsiųsti DVD-R optiniai diskai (10 vnt. vokų) paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 

informacija, gauta vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę N. G. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir saugoma „TPUS“ sistemoje kataloguose 200114_tvrm13, 200414_tvrm13, bei informacija, gauta vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę A. G. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, saugoma „TPUS“ sistemoje kataloguose 200114_tvrm08, 200414_tvrm18, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį skirti 300 MGL dydžio baudą, pagal Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį skirti 300 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintą bausmę – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad paskirtą baudą juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. 

Nutraukti procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio 2 166 Eur sumai, ieškovui atsisakius civilinio ieškinio.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje saugomus pagal 2020 m. birželio 3 d. kvitą A Nr. 013979 (2 t., b. l. 2) pinigus – 2020 m. birželio 1 d. per kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose G., paimtus 739 Eur ir A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtus 15 600 Eur, iš viso 16 339,00 Eur, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje saugomus 2020 m. birželio 1 d. atliktų kratų metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose G., paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, automobilių nuomos sutartis, pas N. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paimtas transporto priemonių nuomos sutartis, pas A. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paimtas transporto priemonių nuomos sutartis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, pas A. G. automobilyje „Porche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas transporto priemonių nuomos sutartis, pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę K. K. gyvenamojoje ir darbo vietoje (duomenys neskelbtini), paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje saugomas 2020 m. birželio 1 d. kratų metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir pas A. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paimtas užrašų knygeles, su byla teismui atsiųstus DVD-R optinius diskus (10 vnt. vokų) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Informaciją, gautą vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę N. G. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir saugomą „TPUS“ sistemoje kataloguose 200114_tvrm13, 200414_tvrm13, bei informaciją, gautą vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę A. G. mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, saugomą „TPUS“ sistemoje kataloguose 200114_tvrm08, 200414_tvrm18, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                           Danguolė Urbanavičienė