Administracinė byla Nr. I-1999-95/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-00211-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.3.7; 10.8.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovo atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Volfas Engelman“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja UAB „Volfas Engelman“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-7), kurį patikslino (b. l. 33-39), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2011-12-23 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) sprendimą Nr. S-283 (7-243/2011) (toliau – ir Komisijos sprendimas, Sprendimas), 2011-09-29 Muitinės departamento Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD, Departamentas) sprendimą Nr. 1A-4.13-343 (toliau – ir MD sprendimas) ir 2011-06-23 Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir KTM, muitinė) Patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita).
Skunde nurodė, kad Komisijos Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad byloje surinkti duomenys ir dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos mokestinės nepriemokos susidarymo faktas ir jos dydis yra nustatyti remiantis tinkamais faktiniais bei teisiniais pagrindais. Pažymėjo, kad skunde nurodyti pareiškėjos argumentai bei su skundu pateikti įrodymai Komisijos nebuvo visiškai įvertinti, nors jie sudarė pagrindą panaikinti Departamento sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti muitinės Ataskaitą. Kadangi Komisija nustatė, kad neva nėra pagrindo kitaip vertinti Departamento išvados, jog muitinė pagrįstai nusprendė deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-21) deklaruota sandorio verte laikyti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą vertę (660 eurų), todėl akcentavo, kad darant šias išvadas, neatsižvelgta nei į Bendrijos muitinės kodekso 29, 32, 33 str., nei į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 144 str. 1 d. nuostatas. Atitinkamai nepagrįstai nevertinti ir pareiškėjos argumentai, kad bendrovė, įformindama minėtą deklaraciją (įskaitant įvardindama prekių vertę) pagal jai prekės pardavėjo Šveicarijos firmos „MMS AG MEMBRANE SYSTEMS“ pateiktą 2009-05-12 sąskaitą proformą be Nr. (481 EUR), veikė teisėtai, sąžiningai bei pagal Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, ir prekių muitinė vertė nurodyta 2009-05-21 deklaracijoje Nr.(duomenys neskelbtini), yra tinkama ir laikytina galutine prekių muitine verte. Iš Ataskaitoje bei pareiškėjo pateiktų duomenų aiškiai atsispindi, kad pirmiausiai sąskaitose faktūrose (2009.05.07 ART Nr.(duomenys neskelbtini), 2009.05.13 ART Nr.(duomenys neskelbtini), 2009.06.01 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.06.01 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.06.17 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2010.08.30 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.02.04 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.03.19 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.04.21 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.05.12 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.06.12 ART Nr. (duomenys neskelbtini)) apskritai numatytos ne kelių rūšių prekių gabenimo, pakrovimo, iškrovimo ir (arba) perkrovimo išlaidos, o konkrečiu prekių (duonos giros ekstrakto) faktinės transportavimo išlaidos, tenkančios bendrovei. Ir todėl patikrinimo ataskaitos pagrindu nepagrįstai prekių gabenimo išlaidos paskirstytos proporcingai pagal kiekvienos rūšies prekių masę, vertinant ne tik duonos giros ekstrakto pergabenimui iš Gomelio ir Mir į Kauną vežėjo UAB „Baltic Transline“ išrašytas atskiras PVM sąskaitas-faktūras, bet ir kitų prekių (tuščios taros) pergabenimui iš Kauno į Gomeli ir Mir vežėjo UAB „Baltic Transline“ išrašytas atskiras PVM sąskaitas-faktūras (kurios išvardintos patikrinimo ataskaitos 1 lentelės 4 grafoje), remiantis instrukcijų 13 p. Komisija į šiuos nurodytus pareiškėjo argumentus ne tik neatsižvelgė darydama išvadą dėl neva pagrįsto transportavimo išlaidų paskirstymo proporcingai pagal kiekvienos rūšies prekių masę ginčo atveju, bet ir Sprendime nepateikė jokių argumentų dėl kokių priežasčių atitinkami pareiškėjos pasisakymai nepagrįsti ir ginčo atveju apskritai galėtų būti taikomas instrukcijų 13 p. Taip pat bendrovė skunde pastebėjo, kad net jei būtu motyvuotai konstatuota, kad sąskaitoje faktūroje (invoice) ar kitame dokumente kartu buvo nurodytos kelių rūšių prekių gabenimo, pakrovimo, iškrovimo ir (arba) perkrovimo išlaidos, remiantis jos pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, bet kuriuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjos prekių gabenimo iš Gomelio ir Mir į Kauną išlaidų paskirstymas, atsispindintis sąskaitose, yra pagrįstas. Pareiškėjos nurodyta, kad kaina už krovinių transportavimą į/iš Kauno į/iš Gomelio ir Mir šalių suderinta bendrovės ir UAB „Baltic Transline“ 2008-12-12 sudarytos krovinių pervežimo sutarties Nr. L-1-1-8 (priede Nr. 2 ir, esant poreikiui, dalinta konkrečioms atkarpoms, atsižvelgiant į krovinių transportavimo rinkoje vyraujančias kainas, tačiau neatsižvelgiant i kroviniu rūšį, svorį ar atstumą, ir tai pagrindžia tiek pervežimo sutarties priedo Nr. 2 nuostatos, tiek UAB „Baltic Transline“ 2011-07-01. paaiškinimas dėt kainodaros, kurie ginčo sprendimui buvo pateikti. Pareiškėja taip pat pasisakė, kad iš pervežimo sutarties 3.2. p. ir kitų nuostatų akivaizdu, kad jai, kaip užsakovui pagal pervežimo sutartį, teko pareiga atsiskaityti su UAB „Baltic Transline“ už kiekvieną įvykdytą pervežimą pagal jo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą su sandėlio-gavėjo įgalioto atstovo atžymėtu CMR – važtaraščiu. Kadangi iš Kauno į Gomelį, iš Gomelio į Kauną bei iš Kauno į Mir, iš Mir į Kauną, įvykdyti atskiri prekių pervežimai su atskirais CMR – važtaraščiais, kiekvieno atskiro prekių pervežimo atveju kilo poreikis skaidyti sutartą bendrą pervežimo (Kaunas-Gomelis-Kaunas; Kaunas-Mir-Kaunas) kainą į dvi dalis. Kaina dalinta konkrečioms atkarpoms šalių susitarimu išskirtinai remiantis krovinių transportavimo rinkoje vyraujančiomis kainomis, o ne krovinių rūšimi, svoriu ar atstumu. Skunde be to pažymėta, kad UAB „Baltic Transline“ išrašytose sąskaitose nurodytos transporto išlaidos (kurios be kita ko atspindi transporto išlaidų paskirstymą), priešingai nei 2011-06-23 Ataskaitoje nurodytas transportavimo išlaidų paskirstymas proporcingai pagal gabentų prekių masę, visiškai atitinka prekių vežimo metu vyravusias krovinių gabenimo rinkos kainas. Tai patvirtinantys pareiškėjos, prieš 2009 m. sudarant susitarimą su UAB „Baltic Transline“ dėl krovinių gabenimo maršrutais Kaunas-Gomelis-Kaunas; Kaunas-Mir-Kaunas kainos, gauti vežėjų UAB „Beweship“, UAB „Intranslita“ pasiūlymai dėl krovinių gabenimo pateikti Komisijai kartu su skundu. Pastebėjo ir tai, kad ir šiuo metu, neatsižvelgiant į krovinių rūšį, svorį, vežant krovinius atkarpoms Kaunas-Baltarusijos Respublika vežėjų nustatomos žymiai didesnės kainos nei Baltarusijos Respublika-Kaunas (tai patvirtinantis pasiūlymas taip pat Komisijai buvo pateiktas). Tačiau Komisijos šie pareiškėjos paaiškinimai bei įrodymai visiškai nepagrįstai nevertinti kaip pagrindžiantys tinkamą transportavimo išlaidų paskirstymą. Sprendime taip pat netinkamai pasisakyta, kad pareiškėjos nurodytas teiginys dėl rinkoje susiklosčiusių transportavimo kainų atskirais maršrutais (ir pateiktas UAB „Baltic Transline“ 2011-07-01 paaiškinimas dėl kainodaros bei kitų įmonių komerciniai pasiūlymai) niekaip nepagrindžia skirtingo svorio prekių transportavimo kainų dydžio pagrįstumo ir kad vien pervežimo sutartis ar minėtas UAB „Baltic Transline“ paaiškinimas (su šiuose dokumentuose nurodytu prekių pervežimo kainų dydžiu atsižvelgiant į maršrutą ir neįvertinant pervežamų prekių svorio), negali būti laikomi objektyviais ir įvertinamais dokumentais dėl mokėtinos kainos dydžio nustatymo. Pabrėžė, kad instrukcijų 13 p. nuostatos niekaip neįpareigoja pareiškėjos, grindžiant gabenimo išlaidų paskirstymą, teikti tam tikrus dokumentus. Priešingai, įrodymai galintys pagrįsti tam tikrų išlaidų paskirstymą instrukcijų 13 p. nėra detalizuoti. Komisija privalėjo atsižvelgti į visumą pareiškėjos pateiktų įrodymų bei paaiškinimų ir vertinti kiekvieną bei juos visus spręsdama ginčą. Tačiau tai nebuvo tinkamai padaryta. Atitinkamai Komisijos visiškai nepagrįstai spręsta, kad pareiškėjai nepagrindus transportavimo išlaidų paskirstymo, muitinė pagrįstai jas paskirstė proporcingai pagal kiekvienos rūšies prekių masę ir nuo perskaičiuotos ginčo prekių sandorio vertės apskaičiavo mokėtinus mokesčius. Net jei privalomieji mokėjimai pagristai būtų sietini ne tik su pinigine prievole valstybei, o ir su kitokio pobūdžio rinkliavomis ar išlaidomis, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 32 str. 1 d. e) p. ii) p. taikytinas tais atvejais, kai subjektui tenka net bet kokio pobūdžio privalomieji mokėjimai, bet būtent susiję su importuojamu prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai. Pareiškėja su Baltarusijos įmone „Gomelksij likioro – vodočnyj zavod“ pagal pateiktas sąskaitas atsiskaitė už plastikiniu konteinerių valymą garu, o ne su importuotos prekės (giros raugo) vežimu susijusi krovimą ir tvarkymą. Atitinkamai Komisijos nepagrįstai nevertinti pareiškėjos argumentai, kad vien tik tai, kad siekiant atlikti konteinerių valymą garu, paslaugų teikėjui galimai teko pakrauti/iškrauti valomus konteinerius iš pareiškėjos transporto priemonės, o atlikus valymą garu – konteinerius plombuoti, neleidžia konstatuoti, kad konteinerių valymo garu išlaidos priskirtinos išlaidos, susijusiomis su prekių, kurios įformintos muitinės deklaracijomis 2009-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-22 Nr. (duomenys neskelbtini), krovimu ir tvarkymu (prekes vežant) bei pridėtinos prie tokių prekių vertės; bei netinkamai padaryta išvada, kad pagal 2009-05-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai atlikti ir jos Baltarusijos įmonei apmokėti darbai yra susiję su importuojamų prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo darbai, todėl muitinė pagrįstai muitinės deklaracijose 2009-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-22 Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas sandorio vertes patikslino pridėdama išlaidas už talpų valymą garu ir apskaičiavo mokėtinus mokesčius (muitą ir importo PVM).
Į teismo posėdį pareiškėjos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 72).
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Volfas Engelman“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 62-65) nurodė, kad pareiškėja iš Šveicarijos firmos „MMS AG MEMBRANE SYSTEMS“ importavo aktyvuotos anglies filtrus, skirtus skysčių filtravimui, ir jiems įformino 2009-05-21 muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Muitinio įforminimo metu deklaruota sandorio vertė 481 EUR (statistinė vertė 1661 Lt) pagal pardavėjo išrašytą 2009-05-12 sąskaitą proformą be numerio. Patikrinimo metu muitinė nustatė, kad po muitinio įforminimo Šveicarijos firma „MMS AG MEMBRANE SYSTEMS“ už importuotas prekes pareiškėjai pateikė 660 EUR sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-11), kurią ji apmokėjo. Taigi, faktiškai importuota prekė parduota ir už ją pareiškėjo sumokėjo 660 eurų. Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. nustato, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos teritoriją prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais. Nagrinėjamo ginčo atveju už importuotas prekes faktiškai sumokėta pinigų suma yra 660 eurų, todėl atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. nuostatas, ši prekių vertė yra laikytina sandorio verte. Departamento nuomone, nėra pagrindo kitaip vertinti faktines aplinkybes ir Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. nuostatas, nei įvertinta skundžiamuose sprendimuose. Tvirtino, kad pareiškėja deklaruoja transportavimo išlaidas išskaidydama jas į dvi dalis ir išlaidos už prekių transportavimą iš Baltarusijos į Lietuvą yra kur kas mažesnės (nuo 1 455 iki 1 650 Lt) nei išlaidos už prekių transportavimą iš Lietuvos į Baltarusiją (2 300- 2 400 Lt). Laiko, kad taip deklaruojamos išlaidos už prekių transportavimą yra neproporcingai paskirstytos atsižvelgiant į gabentų prekių svorį, t. y. už mažesnio svorio (19-20 kartų) prekių gabenimą (iš Lietuvos į Baltarusiją) deklaruojamos didesnės transportavimo išlaidos, nei už didesnio svorio prekių gabenimą i (iš Baltarusijos į Lietuvą). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 32 str. 2 d., papildomos pinigų sumos prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos pridedamos tik remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais dokumentais. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1199 patvirtintos Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos 13 p. nustatyta, kad jeigu sąskaitoje-faktūroje ar kitame dokumente kartu nurodytos kelių rūšių prekių gabenimo, pakrovimo, iškrovimo ir (arba) perkrovimo išlaidos, jos paskirstomos proporcingai pagal kiekvienos rūšies prekių masę (išskyrus atvejus, kai muitinei pateikiamas kitas objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis pagrįstas šių išlaidų paskirstymas). Taigi, pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti deklaruojamų prekių transportavimo išlaidų dydžio paskirstymą, o nepagrindus transportavimo išlaidų paskirstymo, muitinė jas paskirsto proporcingai pagal kiekvienos rūšies prekių masę. Muitinės departamento nuomone, įmonės skunde išdėstyti argumentai ir pateikti dokumentai dėl transportavimo išlaidų paskirstymo atsižvelgiant į rinkos sąlygas, nepagrindžia skirtingo svorio prekių transportavimo kainų dydžio pagrįstumo, todėl laiko, kad pareiškėja nepateikė objektyvių ir kiekybiškai įvertinamų dokumentų, kurie pagrįstų minėtą neproporcingą transportavimo išlaidų paskirstymą. Daro išvadą, kad muitinė pagrįstai prekių transportavimo išlaidas paskirstė proporcingai pagal kiekvienos rūšies prekių masę ir patikslino importuojamų prekių deklaruotas sandorio vertes. Pareiškėja su importuojamų prekių (giros koncentrato) pardavėja Baltarusijos įmone „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“ sudarė 2009-05-25 sutartį N r. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1.1 p. yra numatyta, kad Baltarusijos įmonė „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“ atliks talpų, skirtų pervežti ir laikyti giros raugą, išgarinimą. Taip pat šia sutartimi (sutarties 2.1.2 ir 2.1.6 p.) Baltarusijos įmonė įsipareigojo atlikti talpų pakrovimo/iškrovimo į/iš pareiškėjos transporto priemonės ir šių talpų užplombavimą po jų pripildymo koncentratu. Sutarties 1.1 p. yra nustatyta, kad pareiškėja įsipareigoja apmokėti ir priimti darbo rezultatus. Taigi, sutartyje numatyti darbai yra susiję su importuojamomis prekėmis (giros raugu), t. y. atliekami importuojamų prekių krovimo (tuščių talpų iškrovimas iš automobilio, ir pilnų talpų pakrovimas į automobilį) ir tvarkymo (talpų išgarinimas, jų pripildymas giros raugu ir pripiltų talpų užplombavimas). Šių paslaugų vertė į parduodamos prekės (giros raugo) kainą įskaičiuota nebuvo ir už šias paslaugas pareiškėja prekių pardavėjai privalėjo apmokėti atskirai. Šios išlaidos taip pat nebuvo įtrauktos į importuojamų prekių deklaruotą sandorio vertę, nors pagal Bendrijos muitinės kodekso 32 str. 1 d. (e) p. (ii) p., šios išlaidas turi būti pridėtos prie importuojamų prekių sandorio vertės. Mano, kadangi pagrindo kitaip vertinti minėtas aplinkybes ir įrodymus, nei juos įvertino Komisija, nėra pagrindo, todėl skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Volfas Engelman“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 66-68) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, nes mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos įvertino tiek nustatytus įrodymus dėl faktiškai apmokėtos kainos už importuotas prekes (pažymėtina, kad ginčo dėl šalių už faktiškai apmokėtas importuotas prekes ir nekyla), tiek Bendrijos teisės aktų taikymą šiuo konkrečiu atveju. Laiko, kad Komisija pagrįstai pažymėjo, kad apskaičiuojant muitinę vertę, sandorio vertė yra tik pagrindas muitinei vertei apskaičiuoti, prireikus sandorio vertė dar turi būti tikslinama draudimo, transportavimo, tarpininkavimo ir kitomis išlaidomis. Komisija, remdamasi LVAT 2009-03-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-290-2009 pažymėjo, kad viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra tai, kad būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 3 d. a p., faktiškai sumokėta ar mokėtina suma – tai visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Ginčo atveju, įvertinus faktines aplinkybes, faktiškai importuotojo sumokėtą kainą už importuotas prekes (aktyvuotos anglies filtrus), teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, muitinės nuomone, muitinė bei mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos visiškai pagrįstai šiam ginčui aktualių importuotų prekių muitinę vertę laikė faktiškai importuotojo sumokėtą 660 EUR (2 279) sumą. Pabrėžė, kad iš faktinių aplinkybių matyti, kad deklaracijose pareiškėja prie deklaruotos importuojamų prekių sandorio vertės pridėdavo transportavimo išlaidas, nurodytas sąskaitose už prekių transportavimą iš Baltarusijos Respublikos į Kauną. Muitinė, įvertinusi bendrą pervežimo kainą (Kaunas-Baltarusijos Respublika-Kaunas) nusprendė, kad transportavimo išlaidų paskirstymas už maršrutus Kaunas-Baltarusijos Respublika ir Baltarusijos Respublika-Kaunas yra neproporcingas pervežtam prekių svoriui, ir vadovaudamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1 B-1199 patvirtintos Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos 13 p. nuostatomis, prekių gabenimo išlaidas perskaičiavo, jas paskirstydama proporcingai pagal pervežtų prekių svorį. Ataskaitoje nurodyta (detalūs duomenys pateikti ataskaitos lentelėje Nr. 1), kad vežėjas UAB „Baltic Transline“ už prekių transportavimą maršrutu Kaunas-Gomelis-Kaunas pateikdavo po 2 sąskaitas: vieną 2 800 Lt – vykimo kryptimi Kaunas-Gomelis, kai buvo vežamos iš pareiškėjos pakrautos tuščios talpos giros ekstraktui supilti (jų svoris sudarė 960-1200 kg); antrą 1 650 Lt – vykimo kryptimi Gomelis-Kaunas, kai buvo vežamos tos pačios talpos, pripildytos giros ekstrakto (krovinio bruto svoris sudarė 20 530-22 898 kg). Taip pat nurodyta, kad vežėjas UAB „Baltic Transline“ už prekių transportavimą maršrutu Kaunas-Mir-Kaunas pateikdavo po 2 sąskaitas: vieną 2 300-2 400 Lt – vykimo kryptimi Kaunas-Mir, kai buvo vežamos iš pareiškėjos pakrautos tuščios talpos giros ekstraktui supilti (jų svoris sudarė 1 125-1 200 kg); antrą 1455-1 555 Lt – vykimo kryptimi Mir-Kaunas, kai buvo vežamos tos pačios talpos, pripildytos giros ekstrakto (krovinio bruto svoris sudarė 21 125-23 375 kg). (Pareiškėja skunde prieštaravimų dėl paminėtų aplinkybių nenurodė). Taigi, deklaruojamos išlaidos už prekių transportavimą iš Baltarusijos į Lietuvą yra kur kas mažesnės (nuo 1 455 iki 1 650 Lt) nei išlaidos už prekių transportavimą iš Lietuvos į Baltarusiją. Taip pat deklaruojamos išlaidos už prekių transportavimą neproporcingai paskirstytos atsižvelgiant į gabentų prekių svorį, t. y. už mažesnio svorio (19-20 kartų) prekių gabenimą deklaruojamos didesnės transportavimo išlaidos, nei už didesnio svorio prekių gabenimą. Todėl pareiškėjai nepagrindus transportavimo išlaidų paskirstymo, muitinė jas paskirstė proporcingai pagal kiekvienos rūšies prekių masę. Nesutiko ir su pareiškėjos pozicija, kad Komisija visiškai nevertino ar vertino netinkamai jos pateiktų įrodymų (paaiškinimų, komercinių pasiūlymų ir kt.) bei visiškai nepagrįstai buvo nevertinti kaip pagrindžiantys tinkamą transportavimo išlaidų paskirstymą pareiškėjos pateikti įrodymai. Atkreipė dėmesį, kad Komisija įvertinusi pareiškėjos pateiktus įrodymus pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytas teiginys dėl rinkoje susiklosčiusių transportavimo kainų atskirais maršrutais (ir pateiktas UAB „Baltic Transline“ 2011-07-01 paaiškinimas dėl kainodaros bei kitų įmonių komerciniai pasiūlymai) niekaip nepagrindžia skirtingo svorio prekių transportavimo kainų dydžio pagrįstumo, o vien 2008-12-12 krovinių pervežimo sutartis ar minėtas UAB „Baltic Transline“ paaiškinimas, negali būti laikomi objektyviais ir įvertinamais dokumentais dėl mokėtinos kainos dydžio nustatymo. Mano, kadangi pareiškėja nepateikė objektyviai ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis pagrįstą šiam ginčui aktualų transportavimo išlaidų paskirstymą, todėl daro išvadą, kad muitinė jas paskirstė proporcingai pagal kiekvienos rūšies prekių masę pagrįstai. Be kita ko, nurodė, kad Departamente nustatyta, kad pareiškėja su importuojamų prekių (giros koncentrato) pardavėja Baltarusijos įmone „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“ sudarė 2009-05-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1.1 p. nustatyta, kad Baltarusijos įmonė „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“ atliks talpų, skirtų pervežti ir laikyti giros raugą, išgarinimą. Taip pat šia sutartimi (sutarties 2.1.2 ir 2.1.6 p.) Baltarusijos įmonė įsipareigojo atlikti talpų pakrovimo/iškrovimo į/iš pareiškėjos transporto priemonės ir šių talpų užplombavimą po jų pripildymo koncentratu. Sutarties 1.1 p. nustatyta, kad pareiškėja įsipareigoja apmokėti ir priimti darbo rezultatus. Taigi, sutartyje numatyti darbai yra susiję su importuojamomis prekėmis, t. y. atliekami importuojamų prekių krovinio (tuščių talpų iškrovimas iš automobilio ir pilnų talpų pakrovimas į automobilį) ir tvarkymo (talpų išgarinimas ir pripiltų talpų užplombavimas). Šių paslaugų vertė į parduodamos prekės kainą įskaičiuota nebuvo ir už šias paslaugas pareiškėja prekių pardavėjai privalėjo apmokėti atskirai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, muitinės sprendimas bendrovės turėtas išlaidas įtraukti į deklaruotą sandorio vertę yra teisingas ir pagrįstas, o Komisija įvertinusi nurodytų darbų pobūdį (talpų, skirtų pervežti ir laikyti giros raugą, išgarinimo, pakrovimo/iškrovimo, užplombavimo darbus) visiškai pagrįstai sutiko su MD išvada, kad ginčo darbai yra susiję su įmonės importuojamų prekių vežimu susijusiais krovimo ir tvarkymo darbais.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 74).
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, MD ir KTM sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9-17, 41-45, 47-54).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė atliko pareiškėjos ūkinės komercinės veiklos, susijusios su nuo 2008-09-01 iki 2010-12-31 vykdytomis išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūromis, patikrinimą ir 2011-06-23 surašė Patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jai įregistravo 1 465 Lt importo muito, 5 820Lt PVM ir 1 695 Lt PVM delspinigių dydžio mokestinę nepriemoką bei paskirta minimalaus dydžio (741 Lt) bauda nuo muito ir PVM nepriemokos sumos (Komisijos byla, b. l.79-82).
Bendrovė, nesutikdama su Ataskaita, su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris išnagrinėjęs įmonės skundą skundžiamu patvirtino Ataskaitą (Komisijos byla, b. l. 29-31).
Pareiškėja dėl šio sprendimo su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri Sprendimu patvirtino MD sprendimą (Komisijos byla, b. l. 189-197).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, KTM nusprendė muitinės deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-21) deklaruota sandorio verte laikyti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą vertę už importuotą prekę; pagal importuotų prekių masę proporcingai paskirstyti importuotoms prekėms tenkančias transportavimo išlaidas ir šiomis išlaidomis patikslinti muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-07), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-14V Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-08-30), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-02-04), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-03-20), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-04-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-13) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-12) deklaruotas sandorio vertes, o muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-22) patikslinti sandorio vertes pridedant išlaidas už talpų valymą garu (Komisijos byla, b. l. 69-76).
Pareiškėja iš Šveicarijos įmonės „MMS AG MENBRANE SYSTEMS“ importavo aktyvuotos anglies filtrus. Už importuotas prekes Šveicarijos firmai sumokėjo 660 EUR pagal šios firmos išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-11). Tačiau muitinio įforminimo metu deklaravo, kad sandorio vertė 481 EUR pagal pardavėjo išrašytą 2009-05-12 išankstinę sąskaitą be numerio. Todėl muitinė prekių muitinę vertę patikslino būtent pagal bendrovės pardavėjui sumokėtą 660 EUR sumą, t. y. pagal galutinę prekių vertę (Komisijos byla, b. l. 34, 35, 170). Teismas pažymi, kad ginčo atveju pareiškėja neginčija, kad faktiškai sumokėjo daugiau nei deklaravo, tačiau nesutinka su pačia muito verte (b. l. 33-39).
Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-07), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-14), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-08-30), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-02-04), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-03-20), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-04-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-13) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-12) prie deklaruotos importuojamų prekių sandorio vertės pridėdavo transportavimo išlaidas, nurodytas sąskaitose už prekių transportavimą iš Baltarusijos Respublikos į Kauną. Muitinė nustatė, kad transportavimo išlaidų paskirstymas už maršrutus Kaunas-Baltarusijos Respublika ir Baltarusijos Respublika-Kaunas yra neproporcingas pervežtam prekių svoriui, todėl prekių gabenimo išlaidas perskaičiavo, jas paskirstydama proporcingai pagal pervežtų prekių svorį (Komisijos byla, b. l. 72).
Vežėjas UAB „Baltic Transline“ už prekių transportavimą maršrutu Kaunas-Gomelis-Kaunas pareiškėjai pateikė dvi 2 sąskaitas: vieną 2 800 Lt – vykimo kryptimi Kaunas-Gomelis, kai buvo vežamos iš pareiškėjos pakrautos tuščios talpos giros ekstraktui supilti (jų svoris sudarė 960-1200 kg); antrą 1 650 Lt – vykimo kryptimi Gomelis-Kaunas, kai buvo vežamos tos pačios talpos, pripildytos giros ekstrakto (krovinio bruto svoris sudarė 20 530-22 898 kg). UAB „Baltic Transline“ už prekių transportavimą maršrutu Kaunas-Mir-Kaunas analogiškai pateikė dvi 2 sąskaitas: vieną 2 300-2 400 Lt – vykimo kryptimi Kaunas-Mir, buvo vežamos iš pakrautos tuščios talpos giros ekstraktui supilti (jų svoris sudarė 1 125-1 200 kg); antrą 1 455-1 555 Lt – vykimo kryptimi Mir-Kaunas, kai buvo vežamos tos pačios talpos, pripildytos giros ekstrakto (krovinio bruto svoris sudarė 21 125-23 375 kg) (Komisijos byla, b. l. 87-169).
Pareiškėjos su UAB „Baltic Transline“ 2008-12-12 sudarytos pervežimo sutarties 2 priedas tvirtina, kad bendrovė buvo įsipareigojusi už krovinių pervežimą maršrutu Kaunas-Gomelis-Kaunas vežėjui sumokti 4 450 Lt, o už maršrutą Kaunas-Mir-Kaunas – 3 800 Lt. Priede taip pat nustatyta, kad už pervežimą maršrutu Kaunas-Gomelis vežėjui bus sumokama 3 000 Lt, o už pervežimą maršrutu Gomelis-Kaunas – 2 480 Lt (Komisijos byla, b. l. 54-59). Tačiau, teismas pabrėžia, kad sutartyje ir jos priede nenustatyta, kaip prekių transportavimo išlaidos yra paskirstomos (įvertinamos/nustatomos) atsižvelgiant į gabentų prekių svorį.
Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad Baltarusijos įmonei „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“, pagal šios įmonės išrašytas sąskaitas (2009-05-28 ir 2009-05-28), pareiškėja 2009-06-04 ir 2009-06-11 sumokėjo iš viso 619, 20 JAV dolerių sumą už plastikinių konteinerių valymą garu, į kuriuos pilamas giros ekstraktas transportavimui. Tačiau muitinio įforminimo metu sąskaitų įmonė nepateikė ir šių išlaidų nepridėjo prie minėtose muitinės deklaracijose deklaruotų prekių sandorio vertės. KTM nurodytas išlaidas (iš viso 619, 20 JAV dolerius) pridėjo prie deklaracijose deklaruotų prekių sandorio vertės ir atitinkamai perskaičiavo mokėtinus mokesčius (muitą ir importo PVM) (Komisijos byla, b. l. 45-57).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d., importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduoda eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 str. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 str., ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 30 str. 2 d. a, b, s ir d. punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti (Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d.). Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. reglamentuojama, jeigu importuojamų prekių muitines vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 str., ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 32 str. 1 d. (e) punkto (ii) papunkčiu nustatant muitinę vertė pagal 29 straipsnį, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos pridedami su importuojamu prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai, o pagal šio kodekso 32 str. 2 d., papildomos pinigų sumos prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos pridedamos tik remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais dokumentais.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1199 patvirtintos Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos 13 p. nustatyta, kad jeigu sąskaitoje faktūroje ar kitame dokumente kartu nurodytos kelių rūšių prekių gabenimo, pakrovimo, iškrovimo ir (arba) perkrovimo išlaidos, jos paskirstomos proporcingai pagal kiekvienos rūšies prekių masę (išskyrus atvejus, kai muitinei pateikiamas kitas objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis pagrįstas šių išlaidų paskirstymas).
Remiantis ABTĮ 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teismas pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad prekių muitinė vertė yra vienas iš esminių elementų, nuo kurio priklauso taikomas muitas. Taigi, viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra tai, jog būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (LVAT nutartis 2009-03-02 administracinėje byloje Nr. A-438-290-2009).
Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teismui suponuoja, kad apskaičiuojant muitinę vertę, sandorio vertė yra tik pagrindas muitinei vertei apskaičiuoti, prireikus sandorio vertė dar turi/gali būti tikslinama draudimo, transportavimo, tarpininkavimo ir kitomis išlaidomis. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 3 d. (a) p., faktiškai sumokėta arba mokėtina suma yra visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų pardavimo pirkėjui sąlyga.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ).
ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, teismas sprendžia, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovas ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip minėta, ginčo atveju pareiškėja neginčija, kad faktiškai sumokėjo daugiau nei deklaravo, bet nesutinka su pačia muitine verte. Ginčo atveju, teismas atkreipia dėmesį, kad būtent pagal Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, muitinė vertė ir yra faktiškai sumokėta suma. Kadangi sutartyje ir jos priede nebuvo nustatyta kaip prekių transportavimo išlaidos yra paskirstomos (įvertinamos/nustatomos) atsižvelgiant į gabentų prekių svorį, todėl, teismo nuomone, atsakovas turėjo teisę pats jas išskaidyti proporcingai. Nors į Baltarusiją buvo vežama tuščia tara, tačiau pareiškėja nurodė didesnę sumą nei prekes vežant atgal, nors vykdavo jau pakrautas krovinys. Taigi, pagrįstai buvo prieita prie išvados, kad pareiškėjo deklaruojamos išlaidos už prekių transportavimą yra neproporcingai paskirstytos atsižvelgiant į gabentų prekių svorį, t. y. už mažesnio svorio (19-20 kartų) prekių gabenimą deklaruojamos didesnės transportavimo išlaidos, nei už didesnio svorio prekių gabenimą. Be kita ko, teismas vertina, kad taip pat pagrįstai prie krovinio buvo priskirtas ir talpų valymas garais, nes tai yra atliekama pakraunant/iškraunant tarą.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas daro pagrįstą išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamais sprendimais bendrovei apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, delspinigiai ir bauda apskaičiuoti teisėtai. Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant ginčą teismas nenustatė. Pareiškėja teismui nepateikė jokių prejudicinę reikšmę rašytinių įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Komisija, MD ir KTM teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti šių sprendimų, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos UAB „Volfas Engelman“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Liuda Arlauskienė