VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 8 d.

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant:

Kaltinamiesiems: R. Ž., M. Ž.,

kaltinamųjų gynėjui advokatui Edvardui Vyzui,

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei A. A.,

nukentėjusiosios, civilinės ieškovės atstovei advokato padėjėjai Rūtai Januškaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1975-08-23, lietuvis, Lietuvos respublikos pilietis, susituokęs, gyv. Bartninkų sen., Vilkaviškio raj. sav., esantis vaiko auginimo atostogose, anksčiau teismo neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1973-04-02, lietuvė, Lietuvos respublikos pilietė, susituokusi, gyv.  Bartninkų sen., Vilkaviškio raj. sav., nedirbanti, anksčiau teismo neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.

n u s t a t ė :

Šioje byloje R. Ž. bei M. Ž. yra kaltinami tuo, kad 2011 m. gegužės 28 d. apie 19 val., Vilkaviškio raj. sav., pieno supirkimo punkte R. Ž. ir jo sutuoktinė M. Ž. panaudojo fizinį smurtą A. A. atžvilgiu t. y. R. Ž. suėmė už abiejų rankų ir tąsė po patalpą po to stipriai laikydamas už rankų, stūmė ir trenkė nukentėjusiąją į patalpoje stovėjusį šaldytuvą,   M. Ž. stipriai griebė už rankų, taip pat tampė nukentėjusiąją  po patalpą tokiu būdu padarydami  nukentėjusiajai kaklo ir juosmens – kryžmens srities nervinių šaknelių trauminės kilmės patologinę būseną, galvos sumušimą, o taip pat kraujosruvas kairiųjų žasto, dilbio, alkūnės srityse, dešinio dilbio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra padarymu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to šioje byloje R. Ž. bei M. Ž. yra kaltinami tuo, kad naudodami prieš A. A. smurtą, tampydami už rankų ir visaip stumdydami, taip pat vadino įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais, t. y. šliundra, kale, šiukšle ir kt. tokiu būdu viešai žodžiu pažeminami nukentėjusiąją A. A., tai yra padarymu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Kaltinamasis R. Ž. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas  neprisipažino ir parodė, kad 2011-05-28 apie 19 val. jis su žmona M. Ž. atvyko į pieno supirkimo punktą esantį, Bartninkų sen., Vilkaviškio raj. sav. Pieno supirkimo punkte buvo vedėja L. D. ir nukentėjusioji A. A.. Jis paklausė A. A., kodėl dieną prieš ji iškeikė jo žmoną. Tada A. A. metė į jį plastikiniu pieno bidonėliu. Pataikė į galvą. Jis A. A. suėmė už rankų ir liepė nusiraminti. Ji bandė rankas ištraukti, muistėsi, tačiau jis nepaleido. Kai A. A. apsiramino, rankas paleido. Necenzūrinių žodžių A. A. atžvilgiu jis nevartojo. M. Ž. prie A. A. neprisilietė iš viso. Tačiau A. A. keikė M. Ž. ir ši jai atsakė tuo pačiu. A. A. jis sugriebė už rankų ir laikė, nes ši norėjo sugriebti jam už veido. Konflikto metu A. A. keikė ir jį ir jo žmoną. Kad A. A. būtų atsitrenkusi į šaldytuvą jis nepastebėjo. Kai paleido A. A. jis nuėjo išpilti pieno į šaldytuvą, o ji stovėjo prie durų ir jį keikė. (b.l. 101-102)

Kaltinamoji M. Ž. kalta padarius šias nusikalstamas veikas  neprisipažino ir parodė, kad 2011-05-28 apie 19 val. ji su vyru R. Ž. atvyko priduoti pieną į pieno surinkimo punktą, esantį Piliakalnių kaime, Bartninkų sen., Vilkaviškio raj. sav. Ten R. Ž. paklausė A. A., kodėl ji dieną prieš išvadino ją necenzūriniais žodžiais. A. A. trenkė jam su pieno bidonėliu, puolė jį, tada R. Ž. sugriebė A. A. už rankų. Tuo metu A. A. plūdo M. Ž. necenzūriniais žodžiais, o ji M. Ž. jai atsakė tuo pačiu. Kai R. Ž. laikė A. A. už rankų, ši muistėsi, bandė ištrūkti. Besimuistydama atsitrenkė į šaldytuvą. Tuo metu L. D. stovėjo ant laiptų. Kai R. Ž. A. A. paleido, ji liko stovėti tarpduryje ir rėkė. Tuo metu atėjo jos vaikas jos pakviesti ir M. Ž. išėjo, nes atvažiavo jos tėvai, kuriais ji buvo susitarusi susitikti. (b.l. 102-104)

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2011-05-28 nuvyko į pieno supirkimo punktą. Tuo metu jame nieko nebuvo. Kitoje kelio pusėje moteris kaupė daržą. Ji paėmusi pieną nuėjo į punktą. L. D. paklausė, ar ji matė jos pieną. Šiai atsakius, kad mato, A. A. pasakė, kad jos samdyta darbuotoja nematė jos pilamo pieno. Šią pastabą jai buvo pasakiusi M. Ž.. Jai pilant pieną atvažiavo Ž., kurie keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Tačiau ji nekreipė į juos dėmesio. Įėję į patalpą jie pasidėjo savo pieną, o M. Ž. pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. R. Ž. paklausė, kodėl A. A. kabinėjasi prie jo žmonos. Ji atsakė, kad jie neturi jokios teisės prie jos priekabiauti. Tuo metu M. Ž. ją vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. A. A. jai nieko neatsakė. R. Ž. paklausė, ar ji nori gauti į snukį. A. A. atsakė, kad jis nebandytų jos liesti. A. A. tuo metu baigė pilti pieną, užsisuko dangtelius ir paėmusi bidonėlius į rankas ėjo link durų pro Ž. Tuo metu L. D. išėjo iš patalpos į lauką. Eidama pro Ž ji gal juos kažkiek ir užkliudė, negali pasakyti. Jam einant pro tarpą R. Ž. sugriebė ją už rankų, ištraukė bidonėlius iš rankų ir juos numetė. Po to paėmęs už rankų pradėjo ją tąsyti, stumdyti po patalpą. Tuo metu M. Ž. keikė ją visokiais žodžiais. Bestumdydamas R. Ž. trenkė ją į šaldytuvą. Ji į šaldytuvą trenkėsi galva. R. Ž. uždėjo jai alkūnę ant krūtinės ir pradėjo lenkti į šaldytuvo vidų. M. Ž. tuo metu sakė R. Ž., kad jis A. A. paleistų. A. A. buvo tiek prispausta, kad jai šaldytuvo kraštas pjovė nugarą. Tada R. Ž. ją paleido. Po to ji su M. Ž. ginčijosi dėl to, kokiu būdu ji dieną prieš išpylė į šaldytuvą pieną. Po to A. A. išėjo į lauką, pasiėmė kitus bidonėlius su pienu. Pastebėjo, kad jai yra įdrėksta dešinė ranka, todėl ji atsisukusi vandenį nusiplovė ranką. Tuo metu L. D. stovėjo už jos. A. A. atsisukusi pasakė L. D., kad ji pabėgo, kad nereikėtų liudyti, kad ją stumdė ir daužė, ji nenusileis, nes yra jau mėlynės. Tuo metu patalpoje buvo ir Ž. Kai ji išpylusi pieną vėl išėjo į lauką, paskui ją išėjo ir Ž. M. Ž. keikę ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo A. A. vaikus. M. Ž. ji kaltina pavartojus jos atžvilgiu fizinį smurtą, nes ši, norėdama atimti iš jos bidonėlius, sugriebė A. A. už rankos ir ją tąsė. Buvo pagriebusi už plaštakos. Nuo to pagriebimo liko mėlynės ant pirštų. (b.l. 104-110)

Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba pieno supirkėja. 2011-05-28 tarp A. A. ir R ir M. Ž. kilo konfliktas. Pirma pieną atnešė A. A.. Po to atėjo R. ir M. Ž. ir R. Ž. pasakė, kad A. A. jo žmonos nekeiks. Po to A. A. metė į R. Ž. bidonėlį. Ar pataikė tiksliai pasakyti negali. Tuo metu A. A. jau buvo prie durų o R. ir M. Ž. arčiau šaldytuvo. Tuo metu L. D. išėjo į lauką. Girdėjo, kad A. A., R. Ž. ir M. Ž. barėsi tarpusavyje. Kai viskas nutilo L. D. sugrįžo į patalpą. A. A. pridavė pieną ir išvažiavo, po to pieną pridavė Ž ir taip pat išvažiavo. Ar Ž išvažiavo kartu pasakyti negali, tačiau atsimena, kad vieno iš jų laukė tėvai. Ar A. A. plovėsi rankas pasakyti negali. Patalpoje yra šlangas šaldytuvui plauti bei kriauklė, tačiau kriauklėje vanduo nebėga. A. A. jai sužalojimų nerodė. Kad ką būtų sakiusi neprisimena. (b.l. 110-111)

Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-05-28 ji ravėjo daržą už pieno supirkimo punkto, Piliakalnių k., Vilkaviškio raj. sav.  Pirmiausia į pieno supirkimo punktą atvažiavo A. A., po kurio laiko M. ir R. Ž.. Girdėjo, kad R. Ž. užsipuolė A. A., klausė, kodėl ji kabinėjasi prie jo žmonos. Iš patalpos sklido kažkoks triukšmas, tačiau, kas tiksliai vyko ji nematė. Iš pieninės išėjo L. D., triukšmas tuo metu tęsėsi. Girdėjosi, kad A. A. ir M. ir R. Ž. koliojasi. Matė, kad buvo privažiavę R. Ž. tėvai, tačiau ar su jais kas nors  išvažiavo, nematė. (b.l. 111-113)

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo namuose, kai sugrįžo jo žmona A. A.. Ji papasakojo, kad R. Ž. ir M. Ž. ją užsipuolė ir tampė pieno supirkimo punkte. Matėsi, kad ant jos rankų, apie alkūnes, buvo mėlynės. (b.l. 113-114)

A. A. teismui pateiktame skunde yra nurodyta, kad 2011 m. gegužės 28 d. apie 19 val. pieno surinkimo punkte R. Ž. ir jo sutuoktinė M. Ž. panaudojo prieš ją fizinį smurtą t. y. R. Ž. suėmė už abiejų rankų ir tąsė po patalpą po to stipriai laikydamas už rankų, stūmė ir trenkė nukentėjusiąją į patalpoje stovėjusį šaldytuvą.  M. Ž. stipriai griebė už rankų, taip pat tampė nukentėjusiąją  po patalpą. Iš karto po smurto išpuolio ji pasijuto labai blogai, skaudėjo galvą ir stuburą jaučiau kairės veido pusės bei kaklo tirpimą todėl nuvyko į VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba. Tą pačią dieną ji kreipėsi į Vilkaviškio PK, pranešdama apie R. Ž. ir M. Ž. padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2011 m. birželio 1 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2011 m. gegužės 28 d. pareiškimą, bei pasiūlyta kreiptis į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.

2011 m. gegužės 30 d. A. A. kreipėsi į valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrį dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Teismo medicinos specialistas Vytenis Valiukas konstatavo kaklo ir juosmens -kryžmens srities nervinių šaknelių trauminės kilmės patologinę būseną, galvos sumušimą o taip pat kraujosruvas kairiųjų žasto, dilbio ir alkūnės srityse ir vertino tai, kaip nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 404/11(09)). R. Ž. ir M. Ž., naudodami prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą sukėlė A. Ž. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu padarydami nusikalstamą veiką numatytą LT BK 140 str. 1 d.

Minėto smurto išpuolio metu pieno surinkimo punkto patalpoje buvo šio pieno surinkimo punkto vedėja L. D., tačiau tik pradėjus minėtiems asmenims smurtauti, ji iš patalpos išėjo. R. Ž. ir M. Ž., naudodami prieš A. A. smurtą, tampydami už rankų ir visaip stumdydami, taip pat vadino įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais, t. y. šliundra, kale, šiukšle ir kt. Tokiu būdu R. Ž. ir M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LT BK 155 str. 1 d.

Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad A. A. ir R. Ž. bei jo sutuoktinės M. Ž. nesieja jokie ryšiai, nei darbiniai, nei asmeniniai ar giminystės, jie neturėjo jokios realios priežasties ar pagrindo naudoti prieš ją smurtą bei įžeidinėti. Kiekvieno žmogaus gyvybę ir sveikatą saugoja įstatymas ir nei vienam asmeniui nesuteikta teisė jokiomis aplinkybėmis naudoti smurtą prieš kitą asmenį. (b.l. 2-3)

Specialisto išvada Nr. G 404/11(09) nustatyta, kad A. A. konstatuota kaklo ir juosmens – kryžmens srities nervinių šaknelių trauminės kilmės patologinė būsena, galvos sumušimas, o taip pat kraujosruvos kairiųjų žasto, dilbio, alkūnės srityse, dešinio dilbio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 7)

2011-06-01 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. A. pareiškimo Nr. 0111000305037 nutarta pagal 2011-05-28 A. A. pareiškimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nusikalstama veika  priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai. (b.l. 4)

2011-06-01 išraše iš medicininių dokumentų užfiksuota, kad  2011-05-28 A. A. kreipėsi į priėmimo skyrių. Atliktose kaklo rentgenogramose lūžimo linijų nepastebėta. Paskirtas priešuždegiminis tyrimas. (b.l. 6)

Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje prašoma iš atsakovų R. Ž. ir M. Ž. priteisti 330,50 Lt turtinės žalos bei 10000,00 Lt neturtinės žalos. (b.l. 15-17)

2011-05-31 medicininių dokumentų išraše užfiksuota, kad pacientė nurodė, kad 2011-05-28 buvo sumušta pažįstamų asmenų, be sąmonės nebuvo, skauda kaklą, galvą, stuburą, kairę ranką, kairią koją, svaigsta galva. (b.l. 22-23, 23, 24)

Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad R. Ž. ir M. Ž. neigia, kad sudavė smūgius A. A.. Kaltinamieji teigia, kad M. Ž. neturėjo jokio fizinio kontakto su nukentėjusiąja.

A. A. pareiškime teismui nurodė, kad M. Ž. stipriai griebė ją už rankų, taip pat tampė nukentėjusiąją  po patalpą. Teismo posėdžio metu A. A. parodė, kad M. Ž. ji kaltina pavartojus jos atžvilgiu fizinį smurtą, nes ši, norėdama atimti iš jos bidonėlius, sugriebė A. A. už rankos ir ją tąsė. Buvo pagriebusi už plaštakos. Nuo to pagriebimo liko mėlynės ant pirštų. Tačiau šie parodymai nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, kadangi sužalojimų rankų pirštų srityse nebuvo konstatuoti atlikus specialų tyrimą.

R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad kai užėjęs į pieno supirkimo punktą paklausė A. A., kodėl dieną prieš ji iškeikė jo žmoną, A. A. metė į jį plastikiniu pieno bidonėliu. Pataikė į galvą. Jis A. A. suėmė už rankų ir liepė nusiraminti. Ji bandė rankas ištraukti, muistėsi, tačiau jis nepaleido. Aplinkybę, kad pirma smurtą pavartojo A. A., mesdama bidonėlį nuo pieno į R. Ž.,  patvirtino ir liudytoja L. D.. Kaltinamoji M. Ž. parodė, kad R. Ž. laikant A. A. suėmus už rankų, ji muistėsi ir atsitrenkė į patalpoje buvusį šaldytuvą. Kad konflikto metu A. A. galėjo atsitrenkti į šaldytuvą nepaneigė ir R. Ž., nors jis teigia, kad tokio kontakto nepastebėjo.

Be to A. A. parodymai dėl jos padėties kaltinamųjų atžvilgiu bei patalpos durų atžvilgiu taip pat prieštarauja liudytojos L. D. parodymams – pastaroji teigia, kad A. A. konflikto pradžioje buvo arčiau išėjimo durų nei kaltinamieji, kas prieštarauja A. A. duotiems parodymams apie tai, kad R. Ž. ją sugriebė už rankų tuomet, kai ji bandė praeiti pro kaltinamuosius link išėjimo.

Pačios A. A. parodymai taip pat nėra nuoseklūs, nedera su jos pareiškime nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Teismo posėdžio metu nei vienas liudytojas nepatvirtino A. A. nurodytų įvykio aplinkybių bei jai padaryto sužalojimo mechanizmo. Jos išdėstytos aplinkybės, kuriomis buvo patirti sužalojimai ir kur buvo daromi poveikiai nedera su specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais: specialisto išvadoje nurodyta, kad A. A. konstatuota kaklo ir juosmens – kryžmens srities nervinių šaknelių trauminės kilmės patologinė būsena, galvos sumušimas, o taip pat kraujosruvos kairiųjų žasto, dilbio, alkūnės srityse, dešinio dilbio srityje. Pati A. A. teigia, kad R. Ž. paėmęs už rankų pradėjo ją tąsyti, stumdyti po patalpą. Bestumdydamas R. Ž. trenkė ją į šaldytuvą. Ji į šaldytuvą trenkėsi galva. R. Ž. uždėjo jai alkūnę ant krūtinės ir pradėjo lenkti į šaldytuvo vidų.

Todėl Teismas nesivadovauja A. A. parodymais.

Teismas sprendžia, kad duomenys,  gauti iš liudytojų parodymų bei kitų rašytinių įrodymų rodo, kad A. A. teiginiai, kad ji buvo tyčia sužalota, sugriebus ją už rankų, tąsant po patalpą, trenkiant galva į šaldytuvą, įremiant alkūnę į krūtinės sritį bei lenkiant į šaldytuvą, nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. 

BK 140 str. 1 d. dispozicijos objektyvieji požymiai apima žmogaus mušimą ar kitokį smurtavimą, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. BK 140 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. Kaltės forma gali pasireikšti tiesiogine arba netiesiogine tyčia t.y. turi būti nustatyta, kad  darydamas veiką, asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas baudžiamosios teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), ir jų norėjo arba  darydamas veiką, asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai (pagal atitinkamas teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. A. konstruotos pasekmės - nustatyti kaklo ir juosmens – kryžmens srities nervinių šaknelių trauminės kilmės patologinė būsena, galvos sumušimas, o taip pat kraujosruvos kairiųjų žasto, dilbio, alkūnės srityse, dešinio dilbio srityje, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą atsirado R. Ž. suėmus nukentėjusiąją už rankų bei ją laikant, o A. A. besimuistant ir tokiu būdu siekiant išsilaisvinti. 

Tačiau taip pat nustatyta, kad R. Ž. A. A. sugriebė už rankų po to, kai ši metė į jį plastikiniu bidonėliu nuo pieno, siekdamas nutraukti jos neteisėtus veiksmus, t.y. nustatyta, kad R. Ž. nesiekė sužaloti A. A., todėl jo veiksmuose yra nustatyta neatsargi kaltės forma. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad R. Ž. veiksmuose nėra vieno iš nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., subjektyviosios pusės požymių -  tyčinės kaltės formos. 

Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamą asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, šios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ (Roma, 1950-11-04) 6 str. 1 ir 2 d.d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d.d.).

Teismas sprendžia, jog byloje surinktų kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž. tyčia nežymiai sužalojo A. A., yra kalti dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tai padarė sąmoningai ir todėl yra pagrindas teismui jų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Byloje A. A. pareikštas R. Ž. ir M. Ž. kaltinimas nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais, todėl teismui kelia pagrįstas abejones, ar kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymių.

Taigi, teisiamajame posėdyje nenustačius, kad kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž. tyčia  nežymiai sužalojo A. A., jie turi būti išteisinti, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo numatyto BK 140 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Įžeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu arba raštu. Taigi įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties arba kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimu  akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti.

R. Ž. bei M. Ž. yra kaltinami tuo, kad naudodami prieš A. A. smurtą, tampydami už rankų ir visaip stumdydami, taip pat vadino įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais, t. y. šliundra, kale, šiukšle ir kt. tokiu būdu viešai žodžiu pažeminami nukentėjusiąją A. A.. Teismo posėdžio metu A. A. teigė, kad konflikto, vykusio 2011 m. gegužės 28 d. apie 19 val. Piliakalnių kaime, Vilkaviškio raj. sav., pieno supirkimo punkte, metu R. Ž. ir M. Ž. keikė ją nepadoriais, necenzūriniais žodžiais. Teigia, kad ji jokių necenzūrinių išsireiškimų kaltinamųjų atžvilgiu nevartojo.

Kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž. teismo posėdžio metu neigė, kad keikė nukentėjusiąją ar užgauliai ją vadino.

Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad girdėjo, kad A. A., R. Ž. ir M. Ž. konflikto metu barėsi tarpusavyje, kas buvo pasakyta tikslia nurodyti negalėjo. Liudytoja M. R. parodė, kad girdėjo, kad A. A., R. Ž. ir M. Ž. barėsi tarpusavyje, jie koliojosi, tačiau, kas buvo tiksliai sakoma ji negali pasakyti. 

Tokiu būdu teismo posėdžio metu nustatyta, kad konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji, mesdama į kaltinamąjį R. Ž. bidonėlį nuo pieno. Patys kaltinamieji, nors ir pripažįsta konflikto faktą, tačiau neigia įžeidinėję nukentėjusiąją. Įžeidžiančių išsireiškimų vartojimo konflikto metu fakto nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. D. ir M. R.. Kaip jau nurodyta anksčiau, nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, jie nesutampa su pareiškime paduotame teismui nurodytomis įvykio aplinkybėmis, nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina ir liudytojai, todėl teismas A. A. parodymais nesivadovauja.

Teismas sprendžia, jog byloje surinktų kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž. tyčia užgauliai pažemino A. A., yra kalti dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tai padarė sąmoningai ir todėl yra pagrindas teismui jų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Byloje A. A. pareikštas R. Ž. ir M. Ž. kaltinimas nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais, todėl teismui kelia pagrįstas abejones, ar kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių.

Taigi, teisiamajame posėdyje nenustačius, kad kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž. tyčia  užgauliai pažemino A. A., jie turi būti išteisinti, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo numatyto BK 155 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 330,50 Lt turtinės žalos bei 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismui nustačius, kad R. Ž. ir M. Ž. nepadarė veikų turinčių nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. požymių, ieškinys atmestinas.

Baudžiamojoje byloje prašoma pripažinti proceso išlaidomis 1500 Litų, sumokėtų nukentėjusiosios A. A. advokato padėjėjai Rūtai Januškaitei už atstovavimą baudžiamojoje byloje (b.l. 94, 95). Teismui nustačius, kad R. Ž. ir M. Ž. nepadarė veikų turinčių nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. požymių, prašymas pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiajai A. A. atmestinas.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., teismas

n u s p r e n d ė :

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl nežymaus A. A. sveikatos sutrikdymo t.y. padarymo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl užgaulaus A. A. pažeminimo t.y. padarymo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl nežymaus A. A. sveikatos sutrikdymo t.y. padarymo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl užgaulaus A. A. pažeminimo t.y. padarymo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

A. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl 330,50 Lt turtinės žalos bei 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš R. Ž. ir M. Ž., atmesti.

Atsisakyti pripažinti proceso išlaidomis 1500,00 Lt, sumokėtų nukentėjusiosios A. A. advokato padėjėjai Rūtai Januškaitei už atstovavimą baudžiamojoje bei atmesti prašymą priteisti A. A. šią sumą iš R. Ž. ir M. Ž..

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.