Civilinė byla Nr. 2A-37-153/2014;
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02166-2011-8;
Procesinio dokumento kategorijos: 25.1; 25.2; 121.1; 121.21; 121.22. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. atstovo advokato S. Š. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-736/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. Ž., tretieji asmenys S. Ž., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė įpareigoti atsakovą V. Ž. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2010-12-03 reikalavimą Nr. RE-526 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) priestatą ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti šio namo stogo dangą, šiaurės rytų, šiaurės vakarų ir pietvakarių fasadų apdailą ir sutvarkyti statybvietę; 3) pertvarkyti namo šiaurės rytų, šiaurės vakarų ir pietvakarių fasaduose įrengtus ir / ar pertvarkytus langus, duris, jų angas ir užtaisytas buvusių langų nišas pagal 2012 m. gyvenamojo namo ir tvoros (tvarkytų savavališkai) tvarkybos darbų techninį projektą, pagal kurį Kėdainių rajono savivaldybės administracija išdavė V. Ž. 2012-09-17 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-27-120917-00112; 4), įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2010-12-03 reikalavimą Nr. RE-526 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, pastatytą apie 17,00 m ilgio ir apie 1,10 m aukščio metaliniame rėme ant vertikalių strypų suvertų akmenų tvorą ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leisti inspekcijai šią tvorą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę ir išieškoti turėtas išlaidas iš atsakovo V. Ž..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu įpareigojo atsakovą V. Ž. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) priestatą ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti šio namo stogo dangą, šiaurės rytų, šiaurės vakarų ir pietvakarių fasadų apdailą ir sutvarkyti statybvietę; 3) pertvarkyti namo šiaurės rytų, šiaurės vakarų ir pietvakarių fasaduose įrengtus ir / ar pertvarkytus langus, duris, jų angas ir užtaisytas buvusių langų nišas pagal 2012 m. gyvenamojo namo ir tvoros (tvarkytų savavališkai) tvarkybos darbų techninį projektą, pagal kurį Kėdainių rajono savivaldybės administracija išdavė V. Ž. 2012-09-17 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-27-120917-00112; Įpareigojo atsakovą V. Ž. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti (pašalinti) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, pastatytą apie 17,00 m ilgio ir apie 1,10 m aukščio metaliniame rėme ant vertikalių strypų suvertų akmenų tvorą ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys, leisti inspekcijai šią tvorą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, o turėtas išlaidas išieškoti iš atsakovo V. Ž..
Priteisė iš atsakovo V. Ž. bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus patenkino nustatęs, kad trečiajam asmeniui S. Ž. buvo įteiktas 2009-07-28 reikalavimas pašalinti pažeidimus – nutraukti remonto darbus, atlikti visus derinimo veiksmus, išsiimti leidimus, taikyta 2009-09-09 administracinio poveikio priemonė – jis baustas pagal ATPK 91 str., vėliau surašytas savavališkos statybos (be statybos leidimo) 2009-09-15 aktas Nr. SS4-3 ir statybos sustabdymo aktas Nr. SS4-4. Tuo pagrindu Kauno apskrities viršininko 2009-09-22 įsakymu Nr. V-508 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose“ iš trečiojo asmens S. Ž. pareikalauta iki 2010-01-15 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti gyvenamojo namo priestatą, tvorą, o gyvenamojo namo fasado apdailą, langus, duris, stogų dangą atstatyti pagal KPD reikalavimus. Be to, atsakovas V. Ž. ir trečiasis asmuo S. Ž. 2009-09-25 raštu informuoti apie būtinumą parengti pastato tvarkymo projektinius pasiūlymus ir juos pateikti iki 2009-10-29 derinimui KPD Kauno teritoriniam padaliniui. Kultūros paveldo departamento skyriaus prie Kultūros ministerijos pareigūnai, 2010-10-25 atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad statybos darbai nevykdomi, tačiau savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Remiantis trečiojo asmens S. Ž. 2010-11-18 prašymu dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, padarinių šalinimo termino pratęsimo trečiajam asmeniui S. Ž., 2010-12-03 įformintas naujas reikalavimas Nr. RE-526 pašalinti savavališkos statybos padarinius, o ankstesnis Kauno apskrities viršininko 2009-09-22 įsakymas Nr. V-508 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose“ buvo pripažintas negaliojančiu ir iš trečiojo asmens S. Ž. pareikalauta iki 2011-05-30 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atlikę 2011-07-07 patikrinimą VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai nustatė, kad 2010-12-03 reikalavimas Nr. RE-526 pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdytas.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo S. Ž. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, ir jame esančius statinius 2009-09-02 sutartimi padovanojo sūnui atsakovui V. Ž., po nekilnojamo turto dovanojimo sutarties sudarymo žemės sklypu bei statiniais rūpinosi trečiasis asmuo S. Ž., kadangi trečiojo asmens vardu VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje 2010-11-18 buvo gautas trečiojo asmens S. Ž. prašymas pratęsti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, padarinių šalinimo terminą, taip pat kiti 2011-02-09, 2011-12-27, 2012-01-23, 2012-06-08 prašymai, tuo pagrindu surašytas 2012-10-24 aktas ir kt. dokumentai, patvirtinantys statybos įstatymo pažeidimo faktą. Teismas vadovavosi byloje dokumentais, kurie patvirtina, kad žemės sklypui yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos, pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , šio išrašo 9 d. statinio specialios naudojimo sąlygos 9.5 p. nurodyta, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zonoje. Teismas laikė, kad pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius perėjo atsakovui V. Ž. (CK 4.48 str. 2 d.).
Teismas konstatavo, kad reiškiant ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo dalykas apima vien teisės aktų pažeidimo įrodinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2010), todėl ieškinio pagrįstumą vertino tik tuo aspektu, ar atsakovas, atlikdamas darbus ar statydamas tvorą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas atsakovui teisėtai. Tačiau, atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2012-10-24 aktu Nr. FAK-3079 nustatyti pažeidimai – statybos darbai atlikti su nukrypimais nuo statinio projekto (1 t., 168–174 b. l.): 1) gyvenamojo namo šiaurės rytiniame fasade (pagal projektą tarp ašių A-B) pirmame aukšte suprojektuoti 2 langai, antrame aukšte – 1 langas ir 2 nišos buvusių langų vietoje, palėpėje – 1 langas. Patikrinus nustatyta, kad faktiškai pirmame aukšte yra 2 langai, kurių matmenys, išdėstymas ir langų sudalinimas neatitinka projekto, antrame aukšte 1 langas, kurio matmenys ir sudalinimas neatitinka projekto, o dvi nišos buvusių langų vietoje panaikintos. Fasado medinių lentelių grafinis piešinys, forma ir spalva neatitinka projekto; 2) gyvenamojo namo šiaurės vakarų fasade (pagal projektą tarp ašių 2-1) yra suprojektuotas stačiakampis priestatas (veranda) su išėjimu ant jo per antro aukšto balkono duris. Faktiškai pastatytas priestatas yra penkiakampio formos. Fasado medinių lentelių apdaila taip pat neatitinka projektinės; 3) gyvenamojo namo pietvakarių fasade (pagal projektą tarp ašių B-A) antrame aukšte suprojektuoti 2 langai, palėpėje – 1 langas, tačiau faktiškai pirmame aukšte yra iškirsta nesuprojektuota anga ir joje sumontuotas langas, antrame aukšte dviejų langų dydis ir grafinis piešinys neatitinka projektinio, palėpėje įrengto lango grafinis piešinys taip pat neatitinka projekto; 4) gyvenamojo namo stogo danga projekte suprojektuota cinkuotos skardos lakštų, tačiau faktiškai įrengta stogo danga yra profiliuotos cinkuotos skardos lakštų, imituojančių čerpių dangą. Teismas sutiko su Kultūros paveldo departamento 2012-12-12 išvada Nr. 2K-2676 ir 2012-11-12 aktu Nr. KPD-SK-113 dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos nustatytos Kėdainių miesto senamiesčio vertingosios savybes, kuriuose konstatuota, kad nustatyti projektinių sprendinių pažeidimai pažeidžia paveldosaugos reikalavimus ir yra esminiai. Todėl teismo vertinimu, esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nenuginčijo 2009-09-15 savavališkos statybos akto Nr. SS4-3, nepašalino Kauno apskrities viršininko 2009-09-22 įsakymu Nr. V-508 nustatytų reikalavimų ir 2010-12-03 reikalavime Nr. RE-526 (šie reikalavimai taip pat nenuginčyti) nurodytų savavališkos statybos padarinių (taip pat nenugriovė ir akmenų tvoros, esančios žemės sklype Senojoje g. 6A) laikė, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 str.) – atsakovo vykdyta statyba yra neteisėta (savavališka) – CK 4.103 str., todėl ieškinį patenkino visiškai (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p. – 4 p., 8 d., 9 d., STR 1.06.06:2010, 39.1 p., CK 1.5 str.). Teismas nurodė, kad pagal Konstituciją, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, todėl teismo vertinimu, teismo įpareigojimas atsakovui pašalinti savavališkos statybos padarinius nelaikytinas neproporcinga priemone. Priimdamas sprendimą, teismas atsižvelgė į tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra kultūros paveldo statinys, esantis valstybės saugomame kultūros paveldo objekte Kėdainių senamiestyje ir Kėdainių Senojo miesto vietoje, kad atsakovas ir trečiasis asmuo S. Ž. ilgą laiką nevykdė teisėtų reikalavimų, taip pat nesiėmė reikiamų priemonių statybos nukrypimų galimam tinkamam įforminimui. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktu argumentu, kad atsakovas neturi lėšų sprendimo vykdymui, nes yra studentas, o mokslams lėšų skiria tėvai, kurie neturi lėšų namo rekonstrukcijai, kadangi nors atsakovas V. Ž. yra žemės sklypo ir pastato (duomenys neskelbtini) teisėtas savininkas, tačiau visus reikalus, susijusius su sklypu ir pastatu, tebetvarko jo tėvas S. Ž.. Teismas, vertindamas surinktus byloje įrodymus, akcentavo, kad atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo S. Ž. neneigė esant nukrypimų nuo projekto. Teismas nelaikė reikšmingais liudytojos E. K. parodymų apie tai, kad atlikti statybos darbai neatitinka projekto.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovo V. Ž. atstovas S. Š., kuris nurodė, kad su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimu nesutinka, jį laiko nepagrįstu, šališku ir tuo pagrindu neteisėtu, prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė sklypo ribų nužymėjimo schemą, sudarytą 2013-05-02 (b. l. 81, 2 t.).
Teismas neatkreipė tinkamo dėmesio į ieškovės keliamų reikalavimų pagrįstumą ir jų galimumą išvis nagrinėti teisme.
2011-09-02 pirminis ieškovės reikalavimas labiausiai buvo grindžiamas 2010-12-03 reikalavimu Nr. RE-526 pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovas apie tokį ieškovės reikalavimą sužinojo gavęs procesinius dokumentus, nors žemės sklypą su jame esančiais pastatais atsakovas įgijo pagal 2009-09-02 dovanojimo sutartį.
Atsakovo atstovas mano, kad remiantis LR Statybos įstatymo 23 str. 28 d., kurioje nustatyta, kad leidimas statyti naują statinį ir leidimas rekonstruoti statinį galioja 10 metų, teismui nebeliko teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus.
Atsakovo atstovo nuomone, teismo priimtas sprendimas turėtų būti naikintinas, nes iš esmės ieškovė neteisingai aiškino bei prašė taikyti teisės aktus reglamentuojančius statybos klausimus ir jų pagrindu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
Teismas neteisingas išvadas padarė ir dėl įpareigojimo nugriauti tvorą. Teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į tai, kad tvora yra įrengta svetimame žemės sklype ir laikytina kito asmens turtu, o ne atsakovo. Teismas neatkreipė dėmesio į byloje dėl tvoros esančius įrodymus: 2008-07-03 sutikimas G. N., žemės sklypų planai, todėl papildomai prie skundo pridedama 2013-05-02 sklypo ribų nužymėjimo schema, iš kurios aiškiai matyti, kad apie 80 proc. tvoros ilgio buvo prie (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, žemės sklypo savininko teritorijoje. Po ribų nužymėjimo datos tvoros dalis yra nuardyta (buvusi atsakovo žemės sklype).
Teismas savo sprendimu galėjo įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą, kuris, atsižvelgiant į atsakovo turimas ir galimai gautinas pajamas (techninis projektas parengtas ir Statybos leidimas, gautas, kurio gavimo teisėtumą pripažįsta ir ieškovė) atlikti techninio projekto pataisymus, pakeitimus ar papildymus.
Atsakovo atstovas mano, kad daug ilgesnis laikotarpis, negu nustatytas teismo sprendime, leistų atlikti veiksmus, kurie tenkintų ieškovės pageidavimus bei galimai keliamus reikalavimus. Toks teismo sprendimas neprieštarautų teisingumo ir protingumo principams ir būtų išvengta kraštutinumo kaip įstatymų saugomos ir ginamos privačios nuosavybės naikinimo.
Teismui sudarius atsakovui galimybę per protingą laiką atlikti būtinus techninio projekto pakeitimus ir vėliau reikiamus rekonstrukcijos darbus, iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.
Atsakovo atstovas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, mano, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas, nes iš esmės priimtas tinkamai neįvertinus LR CK 1.5 str. įtvirtintų principų, teisės aktų taikymo, ekonomiškumo principų ir tuo pažeidžiant valstybės saugomos nuosavybės teises.
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, visapusiškai, objektyviai ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nenukrypstant nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra atmestinas kaip nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Inspekcijos nuomone, atsakovo argumentai, kad 2011-09-02 ieškinys Nr. (15.24)-2D-11228 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) , Kėdainiai šalinimo“ buvo grindžiamas reikalavimu, apie kurį atsakovui tapo žinoma tik gavus procesinius dokumentus, nors pagal dovanojimo sutartį sklypą su jame esančiais statiniais atsakovas įgijo 2009-09-02, yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi prieštarauja surinktiems byloje rašytiniams įrodymas, kurie patvirtina, kad ieškovė pasirašytinai įteikė trečiajam asmeniui S. Ž. (kaip statytojui) visus susijusius su ginču dokumentus (administracinius aktus), kurių trečiasis asmuo neginčijo, todėl jie laikomi galiojančiais ir turi didesnę įrodomąją galią kaip oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jais nustatytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, kadangi nepaneigtos kitais rašytiniais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju inspekcijos įgaliotas pareigūnas surašė pagrįstą ir teisėtą reikalavimą statytojui S. Ž..
Atsakovas 2011-10-03 atsiliepime į inspekcijos ieškinį yra nurodęs, kad po to, kai jis įgijo dovanojimo sutarties pagrindu sklypą su jame esančiais statiniais iš savo tėvo S. Ž., tėvas informavo atsakovą apie savavališkai rekonstruotą pastatą ir pastatytą tvorą. Taip pat nurodė, kad 2010-12-20 prašymu kartu su tėvu kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją dėl savavališkos statybos įteisinimo (t. y. po to, kai inspekcijos įgaliotas pareigūnas surašė 2010-12-03 Reikalavimą Nr. RE-526). Inspekcijos nuomone, šių aplinkybių visuma paneigia atsakovo argumentų pagrįstumą ir patvirtina, kad teismas sprendimu tinkamai įvertino aplinkybių visumą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad, atsakovui gavus 2012-09-05 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-27-120905-00103, teismui nebeliko teisinio pagrindo tenkinti inspekcijos reikalavimų, kadangi Statybos įstatymo 28 straipsnio 23 dalies nuostata, kad statybos leidimas statyti naują statinį ir leidimas rekonstruoti statinį galioja 10 metų, nesuteikia statytojui teisės per visą laikotarpį vykdyti statybos darbus pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius ir statinį sutvarkyti pagal projekto sprendinius tik prieš pat statybos užbaigimo procedūras. Viso statybos proceso metu turi būti vadovaujamasi projekto sprendiniais.
Atsakovo argumentas, kad gyvenamojo namo ir tvoros tvarkybos darbų techninis projektas buvo rengiamas ir derinamas iki 2012-08-31, t. y. iki 2012-11-12 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-SK-113 priėmimo, neturi teisinės reikšmės, nes pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas iki akto priėmimo. Pradinis inspekcijos ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad statybos darbai buvo atlikti be statybą leidžiančio dokumento.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovui gavus statybą leidžiantį dokumentą, inspekcijos įgaliotam pareigūnui patikrinus jo parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nustačius esminius projekto sprendinių pažeidimus, STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 39.1 papunkčio pagrindu inspekcija buvo priversta tikslinti ieškinio reikalavimus.
Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad teismas nevertino duomenų, patvirtinančių, kad po reikalaujamu nugriauti priestatu buvo pamatai. Tos aplinkybės, kad kažkada toje vietoje buvo priestatas, neleidžia statyti bet kokio statinio, nepaisant statinio projekto, suderinto su institucijomis, sprendinių.
Teismas tinkamai vertino visas faktines aplinkybes ir įrodymus pagal vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti sprendimą.
Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas sprendimu galėjo įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą atlikti techninio projekto pataisymus, pakeitimus ir papildymus.
Teismas nustatė protingą 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės reikalavimą. Atsakovas nepagrindė savo argumentų leistinais ir pakankamais įrodymais, tai yra tik prielaidos, neturinčios teisinės reikšmės.
Inspekcijos nuomone, pažeidimai gali būti objektyviai pašalinami tik nugriaunant tvorą, priestatą ir pertvarkant pastatą, todėl teismo sprendimas yra proporcingas padarytam pažeidimui ir atitinkantis teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, siekiant užtikrinti vertingos vietovės apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (LAT 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir išdėsto su tuo susijusius motyvus bei argumentus.
Apeliacinio skundo objektas – pastatas ir sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Kėdainių Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) ) ir Kėdainių senojo miesto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) ) teritorijas.
Teismas pagal rašytinius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais pagrįstai nustatė, kad atsakovas savo nuosavybės teisę įgyvendino pažeisdamas imperatyviąsias Statybos įstatymo nuostatas, nevykdė atsakingų institucijų raginimo pašalinti tokio pažeidimo padarinius, ir ,,<...> atsakovas, o tuo pačiu ir trečiasis asmuo S. Ž., ilgą laiką nevykdė teisėtų reikalavimų, taip pat nesiėmė reikiamų priemonių statybos nukrypimų galimam tinkamam įforminimui <...>.
Savavaliais veiksmais pastate ir sklype pažeistas Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punktas, nes siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, šiuo atveju Departamento sutikimas statybos darbams pastate ir sklype (duomenys neskelbtini) nebuvo išduotas.
Svarbi aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-11-12 aktu Nr. KPD-SK-113 nustatytos Kėdainių Senamiesčio vertingosios savybės.
Kėdainių rajono apylinkės teismo parengiamojo posėdžio metu ieškovei inspekcijai paaiškinus, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba sprendžia dėl Kėdainių Senamiesčio vertingųjų savybių nustatymo ir patikslinimo, kurios išvada gali turėti esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, būtina skirti laiko susipažinimui su naujais faktais, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo S. Ž. neprieštaravo bylos sustabdymui ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio pareigūnams 2009 m. tikrinant Kėdainių Senamiestį buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo S. Ž., neturėdamas Departamento sutikimo, vykdė pastato (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, fasado remonto darbus. Todėl ieškovės pareigūnas statytojui S. Ž. surašė 2009-07-28 reikalavimą (pašalinti pažeidimus Nr. 21), kuriuo pareikalauta darbus nutraukti ir parengti bei suderinti projektinę dokumentaciją įstatymo nustatyta tvarka, išsiimti leidimus (1 t., b. l. 57–58). Trečiasis asmuo S. Ž. pastato fasado remonto darbus vykdė be projekto, suderinto Departamento Kauno teritoriniame padalinyje ir parengto pagal specialiuosius reikalavimus, todėl 2009-08-19 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0290 (1 t., b. l. 59–60), kuriame konstatuota, kad trečiasis asmuo S. Ž., vykdydamas statybos darbus valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Kėdainių Senamiesčio (16074) teritorijoje, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto 10 ir 12 dalis. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir 2009-09-09 priimtas nutarimas Nr. 0286 (1 t., b. l. 61–62) skirti S. Ž. administracinę nuobaudą (įspėjimą). Pasirašydamas procesinius dokumentus trečiasis asmuo S. Ž. neginčijo fakto (1 t., b. l. 57–62), kad nesilaikė paveldosaugos reikalavimų, nustatytos teisės aktuose statybos tvarkos reikalavimų. Paskirtos nutarimu nuobaudos administracinės teisės byloje trečiasis asmuo S. Ž. neskundė. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus įgalioto pareigūno 2009-09-15 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SS4-3(1 t., b. l. 10–13), tiek 2009-09-15 statybos sustabdymo aktas Nr. SS4-4 (1 t., b. l. 14–17), tiek Kauno apskrities viršininko 2009-09-22 įsakymas Nr. V-508 buvo surašyti atsakovo tėvui trečiajam asmeniui S. Ž. (1 t., b. l. 19). Trečiasis asmuo S. Ž. Savavališkos statybos akto, Statybos sustabdymo akto ir Reikalavimų pašalinti savavališkos statybos aktus neginčijo, todėl jie yra galiojantys, teisėti ir turi didesnę įrodomąją galią kaip oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis), jais nustatytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, kadangi nepaneigtos kitais rašytiniais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiais rašytiniais įrodymais byloje (CPK 177 str. 1 d. 2 d., 185 str.).
Ieškovė pagrįstai teigia, kad pagal Reikalavimo (2009-09-22 įsakymas Nr. V-508; Nr. RE-526 ) surašymo trečiajam asmeniui S. Ž. metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 2 dalies ir STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 35 punkto nuostatas, inspekcijos įgaliotas pareigūnas, nustatęs savavališkos statybos faktą, turėjo pareigą surašyti reikalavimą statytojui, jam nesant statinio arba žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys savininkui, valdytojui ar naudotojui. Nagrinėjamu atveju inspekcijos įgaliotas pareigūnas surašė pagrįstą ir teisėtą reikalavimą statytojui S. Ž.. Vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, apeliantui V. Ž. tapus ginčo žemės sklypo ir statinių savininku perėjo buvusiojo savininko teisės ir pareigos, taip pat pareiga pašalinti savavališkos statybos / rekonstrukcijos padarinius. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad ieškovė netinkamai aiškino ir prašė taikyti įstatymus, reglamentuojančius ginčo santykius šioje byloje.
Atmestinas apelianto atstovo argumentas apie pažeidimo fakto nežinojimą, nes tai prieštarauja bylos medžiagai. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys 2009-09-25 raštu Nr. 2K-1711 nurodė (1 t., b. l. 63), kad V. Ž., kuriam nuosavybės teisės į pastatą nustatytos pagal Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro 2009 m. rugsėjo 2 d. patvirtintą „Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį“, iki 2009-10-29 parengtų Pastato fasado tvarkymo (ir savavaliai įrengto naujo fasado išraiškos atstatymo) projektinius pasiūlymus ir pateiktų Departamentui derinti. Atsakovas 2011-10-03 atsiliepime į inspekcijos ieškinį nurodė (1 t., 68–69), kad po to, kai jis įgijo dovanojimo sutarties pagrindu sklypą su jame esančiais statiniais iš savo tėvo trečiojo asmens S. Ž., šis informavo atsakovą apie savavališkai rekonstruotą pastatą ir pastatytą tvorą, dėl to atsakovas V. Ž. raštu 2010-12-20 (1 t., b. l. 71) kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją dėl savavališkos statybos įteisinimo. Taigi surinkti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas V. Ž. apie statybos pažeidimo faktą buvo tinkamai informuotas iki ieškovės 2011-09-02 kreipimosi į teismą (1 t., b. l. 1–5).
Trečiasis asmuo S. Ž. neginčija fakto, kad iki 2010-10-01 nepašalino savavališkos statybos padarinių, o ieškovė per tą patį terminą (iki 2010-10-01) nepateikė ieškinio teismui dėl įpareigojimo statytojui vykdyti reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (1 t., b. l. 24). Dėl to remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymo Nr. D1-827 47 p., trečiojo asmens S. Ž. (statytojo) prašymu (1 t., b. l. 23) ieškovė įformino naują 2010-12-03 reikalavimą Nr. RE-526 ir nustatė naują terminą (6 mėnesių) iki 2011-05-30 pašalinti savavališkos statybos padarinius, o anksčiau įteiktą trečiajam asmeniui 2009-09-22 įsakymą Nr. V-508 (1 t., b. l. 19) pripažino negaliojančiu (1 t., b. l. 25). Pasibaigus reikalavime Nr. RE-526 nurodytam terminui (6 mėnesių), ieškovė atliko 2011-07-07 patikrinimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir nustatė, kad ieškovės 2010-12-03 reikalavimas Nr. RE-526 pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdytas. Tuo pagrindu ieškovė surašė aktą Nr. RE-429 (1 t., b. l. 27–28), kuriame šį pažeidimo faktą užfiksavo. Ieškovė, nustačiusi, kad atsakovas savavališkos statybos padarinių nepašalino, turėjo teisę kreiptis 2011-09-02 į teismą dėl įpareigojimo vykdyti ieškovės reikalavimą ir prašyti teismą įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovės nustatytą savavališkos statybos metu padarytą pažeidimą (Statybos įstatymo 28 str. 2 d., 6 d., įst. red. 2010 Nr. 84-4401). Šis ieškovės ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai priimtas nagrinėti teisme (1 t., b. l. 1–5). Todėl apelianto motyvas, kad teismas nekreipė dėmesio į ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir galimumą ieškovės reikalavimus nagrinėti teisme, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvui, kad atsakovo argumentas, jog gyvenamojo namo ir tvoros tvarkybos darbų techninis projektas buvo rengiamas ir derinamas iki 2012-08-31, t. y. iki 2012-11-12 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-SK-113 priėmimo, neturi teisinės reikšmės, nes pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas iki akto priėmimo. Ieškovė tikslino byloje ieškinio reikalavimus (1 t., b. l. 127–129, 2 t., b. l. 1–5), ieškinio reikalavimų patikslinimas buvo susijęs su atsakovo V. Ž. pateiktais prašymais dėl galimumo pašalinti savavališkos statybos pažeidimus, taip pat su ieškovės atliktais patikrinimais ir nustatytais (2010-10-25 ir 2012-05-15) savavališkos statybos metu padarytais pažeidimais. Ieškovė teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tiek pradinio ieškinio, tiek galutinai patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės yra tokie patys (dėl pastato priestato, tvoros nugriovimo, pastato fasadų apdailos, stogo dangos išardymo, pastato fasado angų pertvarkymo pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos reikalavimus). Pradinis inspekcijos ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad statybos darbai buvo atlikti be statybą leidžiančio dokumento. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui gavus statybą leidžiantį dokumentą, inspekcijos įgaliotam pareigūnui patikrinus jo parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nustačius esminius projekto sprendinių pažeidimus, STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 39.1 papunkčio pagrindu ieškovė patikslino 2013-02-01 ieškinio reikalavimus (2 t., b. l. 1–5).
Bylos duomenimis, pastatas (duomenys neskelbtini) yra Kėdainių Senamiesčio (un. Nr. (duomenys neskelbtini) ) saugomas elementas ir tvarkomas vadovaujantis Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis (1 t., b. l. 66). Remiantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio rašytiniu įpareigojimu (2009-11-09 raštas Nr. 2028), trečiasis asmuo S. Ž. buvo įpareigotas (1 t., b. l. 110) parengti savavaliai pradėto vykdyti pastato Senojoje g. 6 fasado tvarkymo projektinius pasiūlymus ir pateikti derinti KPD Kauno teritoriniam padaliniui. Atsakovas V. Ž. pateikė Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (gyvenamojo namo ir tvoros, tvarkytų savavališkai) tvarkybos darbų techninį projektą ir gavo 2012 m. rugsėjo 5 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. rašytinius pritarimus statinio projektui Nr. RPP-27-120905-00103, Nr. RPP-27-120917-00112 (1 t., b. l. 156–158, 164). Įvertinęs išduotus atsakovui V. Ž. statybą leidžiančius dokumentus, šių dokumentų parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnas surašė 2012-09-21 aktą Nr. LDIPA-20-120921-00/91 (1 t., b. l. 165–167), šio akto išvadoje nurodęs, kad pritarimas išduotas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR ,,Statybą leidžiantys dokumentai, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, nuostatų. Tad tikėtina, kad atsakovas turėjo galimybę pašalinti savavališkos statybos pažeidimus ir privalėjo tai padaryti per protingą terminą, tačiau to nepadarė. Apelianto argumentas, jog remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 23 d., atsakovas gali savavališkos statybos padarinius šalinti 10 metų, o pirmosios instancijos teismas dėl to galėjo nepriimti ieškovės ieškinio dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, yra nepagrįstas, nes ginčo santykiams 10 metų terminas netaikomas.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju atsakovas, tariamai šalindamas savavališkos statybos padarinius, jau yra parengęs projektinę dokumentaciją ir gavęs statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau pastatas faktiškai rekonstruotas su esminiais nukrypimais nuo projekto. Todėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys suderino tokį projektą, kuris atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir paveldosaugos reikalavimus. Kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys nederino kitokio (faktinę pastato padėtį atitinkančio) projekto, patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai – atsakovo V. Ž. ir trečiojo asmens S. Ž. kreipimaisi į minėtą instituciją dėl projekto derinimo (1 t., b. l. 73–75, b. l. 109–113, 118–121, 146, 157–158). Todėl apelianto motyvai dėl tariamai pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų rašytinių įrodymų, susijusių su ginčo statybomis, yra nepagrįsti ir prieštarauja minėtiems rašytiniams įrodymams.
Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2012 m. spalio 24 d. akte Nr. 3079 nustatyta, kad statiniai, esantys Senojoje g. 6, neatitinka projekto (1 t., b. l. 168–174). Atsakovas šio dokumento neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sprendime ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms atmestinas apelianto argumentas dėl netinkamai nustatytos statybinės medžiagos, panaudotos pastato stogo dangai įrengti, kuri 2012 m. spalio 24 d. akte įvardinta kaip neprofiliuota skarda (1 t., b. l. 169), o ne, kaip aiškina apeliantas, yra cinkuota skarda.
Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad ieškovė netinkamai aiškino ir prašė taikyti teisės aktus, reglamentuojančius savavališkos statybos klausimus, nepagrįstai nurodė, kad atsakovo padaryti savavališkos statybos pažeidimai yra esminiai. Aiškindamasi savavališkos statybos pažeidimo faktą ieškovė 2012-11-28 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinį padalinį, kad išaiškintų, kurie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, Projekto sprendimų, įgyvendinančių nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus, pažeidimai laikytini esminiais ir kurie neesminiais pagal Statybos įstatymo 2 str. 93 d. pateiktą esminių projekto sprendimų sąvoką bei įvertinant 2012-11-12 patikslintas Kėdainių senamiesčio vertingąsias savybes (2 t., b. l. 6–7). Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2012-12-14 išvados (2 t., b. l. 8–9) paaiškėjo, kad gyvenamojo namo priestatas, stogo danga, fasadų apdaila ir fasado elementai neatitinka projekto sprendinių ir pažeidžia esminius projekto sprendinius, tad remiantis Statybos įstatymo 2 str. 71 d., ginčo statinio statyba buvo kvalifikuota kaip savavališka statyba. Todėl ir šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmestinas apelianto motyvas, kad teismas negalėjo nurodyti atsakovui pašalinti savavališkos statybos pažeidimą, susijusį su įrengta savavališkai tvora, nes tvora nepriklauso atsakovui. Byloje nėra ginčo, kad ginčo tvorą įrengė atsakovas, o ne kitas asmuo, tai užfiksuota savavališkos statybos 2009-09-15 akte Nr.SS4-3, statybos sustabdymo 2009-09-15 akte Nr. SS4-4, 2009-09-22 įsakyme Nr. V-508, kuriuo atsakovo tėvas S. Ž. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat tuo pagrindu ieškovė surašė 2010-12-03 reikalavimą Nr. RE-526 dėl savavališkos statybos pašalinimo (1 t., 10, 14, 19, 25). Atsakovas neginčijo minėtų dokumentų, priešingai, kaip nustatyta anksčiau, aiškinosi dėl galimybės ištaisyti padarytus statybos pažeidimus (1 t., b. l. 71, 63). Byloje nėra duomenų, kad ginčo tvora įregistruota nuosavybės teise (NTRK) kito, nedalyvaujančio byloje asmens, vardu. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina atsakovo nurodyti argumentai dėl žemės sklypo ribų nustatymo, dalies tvoros nuardymo. Pateiktas kartu su apeliaciniu skundu planas, sudarytas 2013-05-02 (2 t., b. l. 81), nėra teisiškai reikšmingas byloje, kadangi savavališkos statybos pažeidimai nustatyti daug anksčiau – 2009-09-15, negu sudarytas pateiktas byloje 2013-05-02 planas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad 2013-05-02 sklypo ribų nužymėjimo schemoje matyti, jog apie 80 proc. tvoros ilgio buvo Senosios g. 6, Kėdainiuose, žemės sklypo savininko teritorijoje (b. l. 75, 1 t.), o atsakovo pateiktame plane apskritai nekartografuota tvora, todėl naujai byloje pateiktas planas nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių. Taigi atsakovo argumentas, kad ne atsakovas atsakingas už padaryto statybos pažeidimo pašalinimą, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Byloje nėra nuginčytas ieškovės motyvas, kad pažeidimai gali būti objektyviai pašalinami tik nugriaunant tvorą, priestatą ir pertvarkant pastatą. Šios aplinkybės nepaneigia apelianto argumentas, kad nugriovus naujai pastatytą verandą (priestatą) liks seno pastato pamatai, nes kaip nustatyta byloje, priestatas pastatytas savavališkai, todėl šalinant savavališkos statybos padarinius apelianto nurodyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Sprendimas yra proporcingas padarytam pažeidimui ir atitinkantis teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, siekiant užtikrinti vertingos vietovės apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (LAT 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė protingą 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės reikalavimą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sprendimu įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą atlikti techninio projekto pataisymus, pakeitimus ir papildymus, kadangi atsakovas, teigdamas, kad galimai imsis priemonių taisyti padėtį, nepagrindę savo argumentų leistinais ir pakankamais įrodymais, o surinkti byloje įrodymai patvirtina, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinami nuo 2009 metų, todėl apelianto nuomonė apie galimumą taisyti projektą ir tuo pagrindu nustatyti atsakovui terminą projekto pataisymams atlikti yra tik atsakovo prielaidos, neturinčios teisinės reikšmės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to apeliacinio skundo motyvais skundžiamą teismo sprendimą panaikinti nėra pagrindo (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais,
n u t a r i a :
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo nekeisti.
Teisėjai Galina Blaževič
Gintautas Koriaginas
Arvydas Žibas