ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-198-204/2019 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Gyvūnų užuovėja“ dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, asmens duomenų, tikrovės neatitinkančios, ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos paskelbimo ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo byloje – A. B.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ (toliau – ir atsakovė),  prašydamas:

1.1.       pripažinti, kad 2016 m. lapkričio 5 d. socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovės paskyroje paskelbtoje informacijoje: „Nutiko taip, jog prieš 6 dienas padovanota mergytė grįžo atgal. Situacija baisi. Ir tik gero žmogaus dėka viską sužinojau. S. B. jau tą patį vakarą paėmęs iš mūsų šunelį jį pardavė. Kas čia per biznis. Buvom sutarę, jog savaitgalio metu pasirašysime sutartį. Jau žinojau, kad šuns jis nebeturi ir paskambinus S. išgirdau baisų melą, kad jis Kaune, o šuo su juo. Kai pasakiau, kad duotų adresą ir, jog ketinu atvažiuoti į Kauną jis susimėtė. Pareiškė neva koks man skirtumas pas ką šuo, svarbu, kad ne gatvėje. Keikėsi, mėtėsi purvais ir buvo labai nepatenkintas. Iš patikimų šaltinių žinau, kad jis ne pirmą gyvūną ima ir šitaip perleidžia. Net FB paskyrą turi susikūręs ne savo duomenimis. Pasirodo ėmė kažkam kaip dovaną, tačiau bute tos dovanos žmogus negalėjo laikyti ir šunelis atsidūrė visai kitur. Žadėjau kreiptis į policiją, nes iš vis nenutuokiau ar šunelis dar gyvas. Visa tai truko apie keletą gerų valandų. Sužinojau gatvę, apvažiavau visus toje gatvėje esančius namus ir štai. Baltutė vėl su manimi“ – pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, jo garbę ir orumą, kaip teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, dalį; 

1.2.       pripažinti, kad 2016 m. lapkričio 5 d. socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovės paskyroje paskelbtoje informacijoje teiginiai: „S. B., jau net tą patį vakarą paėmęs iš mūsų šunelį jį pardavė“, „Iš patikimų šaltinių žinau, jog jis ne pirmą gyvūną ima ir šitaip perleidžia“ – neatitinka tikrovės, yra įžeidžiantys ir žeminantys ieškovo S. B. garbę ir orumą; 

1.3.       įpareigoti atsakovę ir trečiąjį asmenį A. B. socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovės paskyroje paneigti 2016 m. lapkričio 5 d. paskelbtus tikrovės neatitinkančius, ieškovą įžeidusius bei jo garbę ir orumą pažeminusius teiginius: „S. B., jau net tą patį vakarą paėmęs iš mūsų šunelį jį pardavė“, „Iš patikimų šaltinių žinau, jog jis ne pirmą gyvūną ima ir šitaip perleidžia“ ir nurodytame tinklalapyje atsiprašyti ieškovo;

1.4.       priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens byloje solidariai ieškovo naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

1.5.       priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens byloje antrinės teisinės pagalbos ieškovui išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. apie 16 val. prie prekybos centro ,,Senukai“  ieškovui nepažįstama moteris padavė šuniuką; ieškovas šuniuką ketino padovanoti seseriai, tačiau sesuo šuniuko priimti neturėjo sąlygų. Ieškovo sūnėnas šuniuką atidavė savo draugui. Ieškovas pažymėjo, kad šuniuką norėjo dovanoti sesei, tačiau ne parduoti. VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ vadovė A. B. norėjo sudaryti sutartį dėl šuniuko dovanojimo, tuomet jis pasakė, kad šuniuką atidavė kitam asmeniui, nurodė telefoną. 2016 m. lapkričio 5 d. atsakovės VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyroje, kurios valdytoja yra trečiasis asmuo A. B., buvo paskelbta informacija su ieškovo asmens duomenimis – vardu, pavarde ir kita informacija, liečiančia ieškovo privatų (asmeninį) gyvenimą, tikrovės neatitinkančia informacija, melu, šmeižtu bei asmens duomenų paviešinimu.

3.       Atsakovės VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ atstovė ir trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dovanojant šuniuką sudaroma dovanojimo sutartis. Ieškovas kreipėsi dėl dovanojamo šuniuko ir šuniuką pasiėmė, tačiau dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo gauta žinutė iš ieškovo kaimynės, kad ieškovas dovanoto šuniuko nebeturi. Ieškovo kaimynė nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai ieškovas parsiveda šuniuką, kuris paskui dingsta. Paskambinus ieškovui ir pasiūlius sudaryti šuniuko dovanojimo sutartį bei pasiteiravus apie šuniuką – ieškovas sakė, kad su šuniuku viskas gerai. Atsakovė sužinojo, kad šuniukas kelis kartus buvo perleistas skirtingiems žmonėms bei šuniukas buvo parduotas. Šuniukas buvo surastas ir atsiimtas iš žmonių, kurie jį pirko, nes jie negalėjo šuniuko laikyti dėl vaikui pasireiškusios alergijos. Atsakovė šią ginčijama informaciją paviešino, siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimu gyvūnais. Ieškovo vardas ir pavardė buvo paviešinti, kad daugiau niekas ieškovui neduotų gyvūnų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikta informacija nepažeidė ieškovo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, nes informacija pateikta iš šalių tarpusavio atsiradusių santykių. Atsakovė, perleisdama globojamą šuniuką ieškovui, perleido ieškovui teises ir pareigas į gyvūną. Nors ir nebuvo rašytinės sutarties, tačiau tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, kurie nėra ieškovo privataus gyvenimo dalis. Pažymėjo, kad atsakovė vykdo socialiai atsakingą veiklą, rūpinasi gyvūnais. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą pripažinti, kad 2016 m. lapkričio 5 d. atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbta informacija pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, atmetė.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovo vardo ir pavardės paviešinimo klausimas yra išspręstas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, todėl atskirai apie tai nepasisakė.

7.       Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl garbės ir orumo pažeidimo fakto, teismas nenustatė visų būtinų faktų viseto, kuriais būtų galimą įrodyti pažeistą ieškovo garbę ir orumą, nes atsakovės patalpinta informacija nėra išgalvota, tai patvirtina byloje surinkti įrodymai.

8.       Teismas pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorius  savo sprendime patvirtino, jog atsakovės pateikta informacija nežemina ieškovo garbės ir orumo. Atmetęs ieškovo reikalavimus dėl privataus gyvenimo, garbės ir orumo pažeidimo, kitus reikalavimus, kurie neatskiriamai susiję su pagrindiniais reikalavimais, teismas taip pat  atmetė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9.       Apeliantas (ieškovas) S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. balandžio 18 d. teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas civilinę bylą išnagrinėjo formaliai: paviršutiniškai ištyrė rašytinius įrodymus ir netinkamai juos įvertino; nepagrįstai atsisakė pasisakyti ieškovo vardo ir pavardės paviešinimo klausimu; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos; netinkamai aiškino privataus gyvenimo, asmens duomenų apsaugą, garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas; neatskleidė bylos esmės.

10.       Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ ir trečiasis asmuo byloje A. B. nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskleistų duomenų apie ieškovą S. B. pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, pažeidžiančiais ieškovo privataus gyvenimo neliečiamumą bei jų paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškiniu taip pat buvo prašoma paneigti atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos, atitinkamus ieškinyje nurodytus teiginius.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

13.       (duomenys neskelbtini) atsakovės VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo paskelbta informacija su ieškovo asmens duomenimis: „Nutiko taip, jog prieš 6 dienas padovanota mergytė grįžo atgal. Situacija baisi. Ir tik gero žmogaus dėka viską sužinojau. S. B. jau tą patį vakarą paėmęs iš mūsų šunelį jį pardavė. Kas čia per biznis. Buvom sutarę, jog savaitgalio metu pasirašysime sutartį. Jau žinojau, kad šuns jis nebeturi ir paskambinus S. išgirdau baisų melą, kad jis Kaune, o šuo su juo. Kai pasakiau, kad duotų adresą ir, jog ketinu atvažiuoti į Kauną jis susimėtė. Pareiškė neva koks man skirtumas pas ką šuo, svarbu, kad ne gatvėje. Keikėsi, mėtėsi purvais ir buvo labai nepatenkintas. Iš patikimų šaltinių žinau, kad jis ne pirmą gyvūną ima ir šitaip perleidžia. Net FB paskyrą turi susikūręs ne savo duomenimis. Pasirodo ėmė kažkam kaip dovaną, tačiau bute tos dovanos žmogus negalėjo laikyti ir šunelis atsidūrė visai kitur. Žadėjau kreiptis į policiją, nes iš vis nenutuokiau ar šunelis dar gyvas. Visa tai truko apie keletą gerų valandų. Sužinojau gatvę, apvažiavau visus toje gatvėje esančius namus ir štai. Baltutė vėl su manimi“.  

14.       Žurnalistų etikos inspektorius (duomenys neskelbtini) sprendimu „ Dėl socialinio tinklo „Facebook“ VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ paskyroje (www.facebook.com,) paskelbtos informacijos“ įspėjo interneto svetainės socialinio tinklo „Facebook“ valdytoją A. B. (trečiąjį asmenį) dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir pareikalavo pašalinti pažeidimus. Minėtas sprendimas įvykdytas, informacija pašalinta iš socialinio tinklo „Facebook“.

15.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl garbės ir orumo bei privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimo atmetė. Ieškovas su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos ir neatskleidė bylos esmės.

Dėl ginčo esmės

16.       Ieškovas nurodo, kad atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbta informacija – teiginiai „S. B., jau net tą patį vakarą paėmęs iš mūsų šunelį jį pardavė“ ir „iš patikimų šaltinių žinau, jog jis ne pirmą gyvūną ima ir šitaip perleidžia“ ir kiti duomenys neatitinka tikrovės (įžeidžiantys ir žeminantys apelianto garbę ir orumą), taip pat pažeidžia apelianto teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ginčijama informacija apeliantą sukrėtė ir sukėlė neigiamus išgyvenimus. Paviešintos informacijos socialiniame tinkle žmonių komentarai apeliantą žeidė, menkino, nukentėjo apelianto kaip žmogaus orumas, reputacija. Apeliantas patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, be to negalėjo ramiai miegoti, kankino nemiga.

17.       Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Nurodyta teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą nurodyta, kad valstybė turi pozityvią pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę ( Peck v. the United Kingdom,no. 44647/98, judgement of 28 January 2003). Teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įvirtinimas Konstitucijoje reikalauja, kad valstybė užtikrintų šios teisės realumą.

18.       CK 2.23 straipsnyje detalizuojamas Konstitucijos 22, 24 – 25 straipsniuose ir Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatų gyvenimą gynimas civiliniais teisiniais būdais. CK 2.23 straipsnio 1 dalis atspindi Konstitucijos 22 straipsnio nuostatą, kad fizinis asmuo turi teisę į savo privataus gyvenimo neliečiamumą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pritardamas apeliacinio skundo argumentams, pirmiausia pažymi, kad apeliantas ieškiniu siekia apginti savo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nurodė, kad ieškovo vardo ir pavardės paviešinimo klausimas išspręstas Žurnalistų etikos inspektoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu.  Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas bylą nagrinėjančiam teismui neturi prejudicinės galios, jis yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad ieškovo asmens duomenys (vardas ir pavardė) galėjo būti skelbiami tik gavus ieškovo sutikimą, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų leidęs viešai skelbti jo duomenis, ieškovas nėra viešas asmuo, todėl ieškovo vardo ir pavardės paviešinimas buvo neteisėtas (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą (CK 2.23 str. 1 d., 2 d.).

21.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Nagrinėjamu atveju apelianto ginčijami teiginiai buvo paskleisti atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, todėl CK 2.24 straipsnio taikymo tikslu būtina įvertinti, ar teiginiai,  paskleisti atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje gali būti laikomi žinia, kaip ji yra suprantama pagal CK 2.24 straipsnį ir teismų praktikoje išplėtotą šio straipsnio taikymo praktiką.

23.       Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

24.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbta apie apeliantą žinia, nes minėti teiginiai pateikti apie objektyviai egzistuojančius dalykus, aiškiai nurodančius, kad apeliantas „S. B., jau net tą patį vakarą paėmęs ....šunelį jį pardavė“ ir „...jis ne pirmą gyvūną ima ir šitaip perleidžia“. Vertindamas atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, informacijos paskelbimo aplinkybes, tikslus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtoje informacijoje pateiktos būtent konstatuojamojo pobūdžio žinios (duomenys) apie apeliantą.

25.       Kvalifikavus atsakovo išsakytus teiginius kaip žinias, taikytinas tiesos kriterijus, nes tokios žinios egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi duomenų atitikties tikrovei įrodinėjimo pareiga nagrinėjamu atveju tenka atsakovei (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje duomenų neatitiktis tikrovei yra preziumuojama. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas už šuniuko perdavimą būtų gavęs atlygį ir kad taip jis elgiasi jau ne pirmą kartą, todėl pripažintina, kad minėti teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau nežemina ieškovo garbės ir orumo.

26.       Apelianto nuomone, paskleisti teiginiai pakenkė jo garbei, reputacijai ir turėtų būti paneigti, o jo atsiprašyta. Kaip jau minėta, pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas teismine tvarka gali būti ginami taikant įvairius gynimo būdus: ieškovas gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Tačiau už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinaka“, byla Nr. 3K-3-169/2006). 

27.       Apeliantas neturtinės žalos neįrodinėjo, deklaratyviai nurodė, kad šie teiginiai pakenkė jo garbei ir/ar reputacijai, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, nerimo ir streso. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantui sukelti pažeidimai būtų buvę skaudūs ar būtų pakenkę jo garbei ir reputacijai. Nagrinėdamas apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, todėl vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad informacijos pašalinimas iš atsakovės socialinio tinklo paskyros yra pakankama satisfakcija, atlyginanti apeliantui padarytą neturtinę žalą.  

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nepakankamai išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus bei įrodymus (CPK 185 straipsnis), neteisingai taikė ir aiškinio materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. pripažinti, kad teiginiai „S. B., jau net tą patį vakarą paėmęs iš mūsų šunelį jį pardavė“ ir „Iš patikimų šaltinių žinau, jog jis ne pirmą gyvūną ima ir šitaip perleidžia“ pažeidė ieškovo S. B. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir neatitinka tikrovės. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

30.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, 100 procentų atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 453,83 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies (25 procentais), iš atsakovės valstybei priteistinas 25 Eur žyminio mokesčio ir 113,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti.  

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2016 m. lapkričio 5 d. atsakovės VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ (j. a. k. 304425464) socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbti teiginiai: „S. B., jau tą patį vakarą paėmęs iš mūsų šunelį jį pardavė“ ir „Iš patikimų šaltinių žinau, jog jis ne pirmą gyvūną ima ir šitaip perleidžia“ pažeidė S. B. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir neatitinka tikrovės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

         Priteisti iš atsakovės VšĮ „Gyvūnų užuovėja“ (j. a. k. 304425464) valstybei 25 Eur žyminio mokesčio ir 113,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 , nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „ Swedbank“, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjos                                                            Rasa Bartašienė

                                        Birutė Simonaitienė

                                                                                                                                 Irena Stasiūnienė