Administracinė byla Nr. eI-4949-554/2019

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11971-2018-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3;

 (S)

                                                                                       55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 2 d.

Kaunas

Regionų

sekretoriaujant Neringai Musinienei, Deimantei Lukoševičienei,

dalyvaujant atsakovo V. Ž. atstovei - advokatei S. K.,     

nedalyvaujant pareiškėjo – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

atsakovui – V. Ž.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui – I. R.,

          viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui V. Ž. dėl skolos priteisimo.

          Teismas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 16 326,07 Eur skolos ir palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. birželio 11 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tauragės paramos administravimo skyriui atsakovas 2011 m. kovo 22 d. pateikė paraišką                             Nr. 2ŽM-KT-11-1-001907-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos antros krypties „Aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Atsakovas paramos prašė 4,10 ha žemės ūkio sklypui, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), apželdinti.

Nurodė, kad 2011 m. balandžio 4 d. paramos suma buvo patvirtinta, o atsakovui buvo išsiųstas pranešimas Nr. KTR-(12.199-TRa)-730 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos antros krypties „Aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Atsakovas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 (toliau – ir Taisyklės) 12 punktą įsipareigojo 15 metų vykdyti kartu su Paraiška pateiktą miško želdinimo ir žėlimo projektą, o pagal Taisyklių 15.2 papunktį – nuo Paraiškos tinkamumo įvertinimo iki to momento, kol vykdomi prisiimti įsipareigojimai, be rašytinio Agentūros sutikimo neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto (už paramos lėšas įgytas turtas gali būti parduotas ar kitaip perleistas trečiajai šaliai tik tuomet, kai veiklos pobūdis išlieka tas pats ir yra gautas rašytinis Agentūros sutikimas).

Vertinant 2017 m. liepos 27 d. kasmetinį prašymą Nr. 2ŽM-KT-11-1-001907-KP008, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 44/57097 duomenimis, nustatyta, kad sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra parduotas iš varžytinių. Dėl šios priežasties atsakovui 2017 m. gruodžio 5 d. buvo išsiųstas paklausimas Nr. S-KT-0249144. Atsakymui pateikti buvo suteiktas 10 (dešimties) darbo dienų laikas. Per nustatytą laiką atsakovas atsakymo nepateikė. Pagal Taisyklių 69.7 papunktį, jei paramos gavėjas įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu be Agentūros sutikimo parduoda ar kitaip perleidžia kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą turtą, visa išmokėta paramos suma privalo būti sugrąžinta. Taisyklių 69 punkte numatyta, kad paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus), taikomos sankcijos.

2011 m. birželio 7 d. atsakovas Agentūrai pateikė įveisto miško dokumentus ir, įvertinus kasmetinį prašymą Nr. 2ŽM-KT-11-1-001907-KP001 gauti miško įveisimo išmoką, 2011 m. liepos 13 d. buvo išmokėta 8 501,76 Eur paramos suma. 2011 m. spalio 27 d. atsakovas pateikė pažymą Nr. (14.16)-LM67-54 apie miško želdinių/žėlinių apskaitą. Įvertinus kasmetinį prašymą                 Nr. 2ŽM- KT-11-1-001907-KP002, 2011 m. lapkričio 14 d. atsakovui buvo išmokėta 1 945,04 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka už pirmus projekto įgyvendinimo metus. 2013 m. birželio 12 d., įvertinus 2012 m. liepos 16 d. kasmetinį prašymą Nr. 2ŽM-KT-11-1-001907-KP003, buvo išmokėta 1 886,69 Eur paramos suma už antrus projekto įgyvendinimo metus. Už 2013 metus įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka nebuvo išmokėta, nes Valstybinė miškų tarnyba, atlikusi želdinių apskaitą, nustatė, kad želdiniai neapsaugoti ir neprižiūrėti, kaip numatyta miško želdinimo ir žėlimo projekte. 2015 m. vasario 24 d., įvertinus kasmetinį prašymą Nr. 2ŽM-KT-11-1-001907-KP005, buvo išmokėta 1 945,04 Eur paramos suma, o 2015 m. gruodžio 7 d., įvertinus kasmetinį prašymą Nr. 2ŽM- KT-11-1-001907-KP006, išmokėta 1 945,04 Eur paramos suma. 2017 m. vasario 9 d., įvertinus kasmetinį prašymą Nr. 2ŽM-KT-11-1-001907-KP007, buvo išmokėta 102,50 Eur prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka. Iki 2017 metų pagal pateiktą Paraišką iš viso buvo išmokėta 16 326,07 Eur paramos suma.

Pabrėžė, kad atsakovas nesilaikė įsipareigojimo 15 metų vykdyti veiklą pagal kartu su Paraiška pateiktą miško želdinimo ir žėlimo projektą, todėl remiantis Taisyklių 69.7 papunkčiu privalo grąžinti visą išmokėtą 16 326,07 Eur paramos sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad parama pagal Paraišką atsakovui jau buvo išmokėta, tačiau nustačius, jog atsakovas nesilaikė įsipareigojimo 15 metų vykdyti veiklą pagal kartu su Paraiška pateiktą miško želdinimo ir žėlimo projektą, remiantis Taisyklių 69.7 papunkčiu, priimtas sprendimas susigrąžinti visą atsakovui išmokėtą 16 326,07 Eur paramos sumą. Atsakovo atžvilgiu priimtas 2018 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. KT-03-08 (toliau – ir Skolos sprendimas) kartu su raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ buvo išsiųstas atsakovo Paraiškoje nurodytu adresu, tačiau šis Raštas Agentūrai buvo grąžintas su žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, todėl pakartotinai buvo siunčiamas tuo pačiu adresu ir paraiškoje Nr. 17-1004692182-1 nurodytu elektroninio pašto adresu auksinezuvele4@gmail.com. 2018 m. liepos 5 d. atsakovas taip pat buvo informuotas raštu „Dėl apskaičiuotų palūkanų ir skolos grąžinimo“, kuriame primenama, kad atsakovas apie skolą buvo informuotas Agentūros raštu, taip pat nurodoma, jog atsakovui negrąžinus skolos iki nustatyto termino, jam per 2018 m. birželio mėn. buvo apskaičiuota 34,07 Eur palūkanų.

Nurodė, kad tinkamai informavo atsakovą apie prievolę grąžinti susidariusią skolą Agentūrai. Atsakovas taip pat buvo informuotas, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, jam, vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Atsakovas Skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes.

Atsakovas V. Ž. prašė prašymą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovas vykdė įsipareigojimus ir tai įrodo 2011 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės aplinkos apsaugos agentūros pažyma apie miško želdinių apskaitą. Kokybė įvertinta gerai ir išmokėta išmoka. Išmokos iš viso buvo išmokėtos 6 kartus. Atsakovas įveisė mišką, kuris  dabartiniu metu per 7 metus paaugęs, tačiau šiuo metu neprižiūrimas, nes asmuo įsigijęs žemės sklypą iš varžytinių, kuriame auga atsakovo pasodintas miškas, jo neprižiūri. Pareiškėjas, turėdamas viešą informaciją - priėjimą prie VĮ Registrų centro duomenų bazės negalėjo nežinoti, kad Žemės sklypui, kuriame įveistas miškas uždėtas areštas. Pasirašius su pareiškėju įsipareigojimus 15 metų žemės sklype veisti mišką, VĮ Registrų centre pareiškėjas privalėjo atlikti atžymas apie sklypo suvaržymus. Tokiu atveju iš varžytinių įsigijęs žemės sklypą asmuo tęstų atsakovo pradėtą miško auginimą, o gal ir nepirktų sklypo. Teigė, jog įvykus varžytinėms, užpildė prašymą dėl įsipareigojimų perėmimo ir pateikė jį pareiškėjui, tačiau Žemės sklypą įsigijęs asmuo nesutiko jame tęsti miško auginimą.

Nurodė, jog nesutinka su tuo, kad jis perleido sklypą kitiems asmenims, kadangi žemės sklypas buvo parduotas iš varžytinių. Naujai įsigijęs Žemės sklypą savininkas nesutinka priimti atsakovo įsipareigojimų ir nors Žemės sklype jau gerokai paaugę medžiai, sklypas apleistas ir netvarkomas. Naujasis savininkas teigia, kad žemę naudos žemės ūkio veiklai. Nežiūrint to, kad Žemės sklypui buvo uždėtas areštas, atsakovas užsodintą mišką prižiūrėjo, o pareiškėjas ir toliau iki 2017 metų vasario 9 d. mokėjo išmokas už prižiūrimą mišką. Jei miškas nebūtų prižiūrimas, akivaizdu, kad pareiškėjas nemokėtų atsakovui išmokų, nes jis pats kontroliuoja kaip atliekami atsakovo prisiimti įsipareigojimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. R. prašė skundą patenkinti.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2017 m. spalio 27 d. laimėjo viešąsias varžytynes ir tapo Žemė sklypo savininke. Viešosiose varžytynėse buvo parduodamas žemės ūkio, o ne miškų ūkio paskirties Žemės sklypas. Jokios informacijos apie atsakovo prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Žemės sklypu, varžytynėse nebuvo nurodyta. Pirkdama žemės sklypą manė, kad Žemės sklype yra savaime užaugę medžiai. Žemės sklypą įsigijo žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl artimiausiu metu visą Žemės sklypą planuoja suarti. Kadangi tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo sudaryta paramos sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo sumokėti atsakovui paramos lėšas už atsakovo prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, būtent atsakovas yra atsakingas už savo prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą arba nevykdymą, o pareiškėjas, kaip sandorio šalis, turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti sumokėtus pinigus (taikyti sankcijas) už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 

Nurodė, kad ji, kaip sąžininga Žemės sklypo įgijėja, neturi pareigos vykdyti atsakovo prisiimtų įsipareigojimų, kurių ji neprisiėmė ir negavo jokių paramos lėšų. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis neperleido Žemės sklypo, kadangi Žemės sklypas buvo parduotas varžytynėse. Priešingai, vienintelis atsakovas yra atsakingas, kad dėl jo skolų Žemės sklypas buvo išvaržytas ir jis Žemės sklypo neišsaugojo.

Pareiškėjo prašymas patenkintinas visiškai.

Pareiškėjas siekia susigrąžinti iš atsakovo 16 326,07 Eur dydžio skolą, susidariusią atsakovui nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas 2011 m. kovo 22 d. Agentūrai pateikė paraišką Nr. 2ŽM-KT-11-1-001907-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos antros krypties „Aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku 4,10 ha žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)) apželdinti. Pagal Paraišką atsakovui 2011 m. liepos 13 d. buvo išmokėta 8 501,76 Eur paramos suma, 2011 m. lapkričio 14 d. atsakovui buvo išmokėta 1 945,04 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka už pirmus projekto įgyvendinimo metus, 2013 m. birželio 12 d. atsakovui buvo išmokėta 1 886,69 Eur paramos suma už antrus projekto įgyvendinimo metus, 2015 m. vasario 24 d. atsakovui buvo išmokėta 1 945,04 Eur paramos suma, 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovui buvo išmokėta 1 945,04 Eur paramos suma, 2017 m. vasario 9 d. atsakovui buvo išmokėta 102,50 Eur prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka. Iš viso pagal Paraišką atsakovui buvo išmokėta 16 326,07 Eur paramos suma. 

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2017 m. spalio 27 d. Žemės sklypas buvo parduotas iš varžytynių. Agentūra 2017 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. S-KT-0249144 informavo atsakovą, jog vertinant jo kasmetinį prašymą, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatyta, jog Žemės sklypas parduotas iš varžytinių ir nurodyta, jog tuo atveju, jei dabartinis Žemės sklypo savininkas sutiktų perimti įsipareigojimus, atsakovas per 10 dienų turi pateikti prašymą dėl įsipareigojimų perleidimo. Per nustatytą terminą atsakovas atsakymo nepateikė. Agentūra 2018 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. KT-03-08 „Dėl V. Ž. išmokėtos paramos“ ir nusprendė, jog atsakovas nesilaikė įsipareigojimo 15 metų vykdyti veiklą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos antros krypties „Aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę susigrąžinimo“, taip pat, kad atsakovas privalo grąžinti 16 326,07 Eur skolą. Agentūra 2018 m. balandžio 11 d. raštu Nr. BR6-1672 „ Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ informavo atsakovą apie priimtą sprendimą ir pareikalavo per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos grąžinti susidariusią skolą bei informavo, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Kadangi minėtas raštas buvo grąžintas su žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, Agentūra 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. BRK-2285 persiuntė minėtą Raštą paraiškoje Nr. 17-1004692182-1 nurodytu elektroninio pašto adresu. 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. BRK-3242 priminė atsakovui, jog jis yra skolingas Agentūrai ir informavo, kad negrąžinus skolos iki nustatyto termino, atsakovui per 2018 m. birželio mėnesį bus apskaičiuota 34,07 Eur palūkanų.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59, 12 punktą paramos gavėjai įsipareigoja 15 metų vykdyti kartu su Paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, vadovaudamiesi miškų ūkio veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis nuostatomis. Taisyklių 15.2. papunktyje nustatyta, jog paramos gavėjas įsipareigoja nuo Paramos paraiškos tinkamumo įvertinimo iki to momento, kol vykdomi prisiimti įsipareigojimai, be rašytinio Agentūros sutikimo neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto (už paramos lėšas įgytas turtas gali būti parduotas ar kitaip perleistas trečiajai šaliai tik tuomet, kai veiklos pobūdis išlieka tas pats ir yra gautas rašytinis Agentūros sutikimas). Vadovaujantis Taisyklių 69.7. papunkčiu, jei paramos gavėjas įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu be Agentūros sutikimo parduoda ar kitaip perleidžia kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą turtą, visa išmokėta paramos suma privalo būti sugrąžinta.

Ginčo atveju atsakovas neįvykdė Taisyklių 12 punkte nustatytos sąlygos, t. y. nevykdė 15 metų kartu su Paramos paraiška pateikto Miško želdinimo ir žėlimo projekto, kadangi Žemės sklypas buvo parduotas iš varžytynių, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui (trečiasis suinteresuotas asmuo) ir minėtas projektas toliau nėra vykdomas. Taip pat nebuvo įgyvendintos Taisyklių 15.2. punkte numatytos sąlygos, kurias įvykdžius būtų galimas už paramos lėšas įgyto turto perleidimas, t. y. nebuvo rašytinio Agentūros sutikimo, taip pat įvertinus bylos duomenis (trečiojo suinteresuoto asmens poziciją) nėra pagrindo teigti, jog veiklos pobūdis Žemės sklype išliks tas pats (ABTĮ 56 str.).

Atsakovas teigia, jog vykdė įsipareigojimus, todėl pareiškėjas iki 2017 metų mokėjo paramos išmokas, be to, nesutinka su tuo, jog perleido sklypą kitiems asmenims, nes Žemės sklypas buvo parduotas iš varžytynių.

Pažymėtina, jog atsakovo įsipareigojimai pagal Paraišką paramai gauti yra tęstinio pobūdžio, todėl tai, jog atsakovas įsipareigojimus vykdė tam tikrą laikotarpį, negali būti pripažinta pagrindu konstatuoti, jog atsakovas savo įsipareigojimus pagal Paraišką įvykdė tinkamai. Iš Vykdomosios bylos Nr. 0114/11/01189 duomenų matyti, jog Žemės sklypas iš varžytynių buvo parduotas vykdant vykdomąją bylą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš atsakovo. Nors, šiuo atveju, atsakovas ir nesudarė savanoriško turto perleidimo sandorio, tačiau sklypo pardavimą iš varžytynių lėmė paties atsakovo elgesys teisės aktų nustatyta tvarka nesumokant įsiskolinimų, ko pasėkoje antstolis išieškojimą nukreipė į atsakovo turtą. Taip pat nagrinėjamo atvejo nėra pagrindo priskirti ir prie nenugalimo jėgos (force majeure) atvejų, kadangi kaip minėta vertinamoji situacija susiklostė dėl paties atsakovo pasirinkto elgesio modelio.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 nustato, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikоs teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1. p.); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14. p.), todėl pareiškėjas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. KT-03-08 taikė atsakovui išmokėtos 16 326,07 Eur paramos sumos susigrąžinimą. Byloje nėra jokių duomenų apie Skolos sprendimo nuginčijimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jame nustatytos aplinkybės yra pagrįstos.

Agentūra taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. birželio 11 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo" 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus.

Pagal minėtų Taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.).

Agentūros 2017 m. gruodžio 5 d. raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. BRK-1672 atsakovas, be kita ko, buvo informuotas, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Minėtą Raštą pašto įstaigai grąžinus su žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, Raštas 2018 m. gegužės 18 d. pakartotinai buvo išsiųstas paraiškoje nurodytu elektroninio pašto adresu. Nustatyta, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytais terminais (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) atsakovui nesumokėjus 16 326,07 Eur dydžio skolos, Agentūra nuo 2018 m. birželio 11 d. atsakovui pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.

Taigi, Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15 punktais, teisėtai ir pagrįstai praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško atsakovui išsiuntimo datos, t. y. nuo 2018 m. birželio 11 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 16 326,07 Eur sumos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovo 16 326,07 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. birželio 11 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra patenkintini visiškai.

Likusieji bylos proceso šalių bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo V. Ž. 16 326,07 Eur (šešiolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt šešis eurus 07 ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2018 m. birželio 11 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                               Algis Markevičius