Administracinė byla Nr. eA-688-520/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03281-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. V4-252 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui T. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas įrašytas į bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą. Pareiškėjas taip pat yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – ir UAB KAB, Administratorius 1) (duomenys neskelbtini). UAB KAB, kaip ir pareiškėjas, taip pat yra įrašytas į bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) UAB KAB (duomenys neskelbtini), nusprendė reorganizuoti bendrovės vykdomą veiklą nuo jos atskiriant dalį turto, teisių ir pareigų bei įsteigti naują juridinį asmenį – UAB „Klaipėdos administratoriai“ (toliau – ir UAB KA, Administratorius 2). Šiuo pagrindu pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 61 ir 62 straipsniais, 2017 m. spalio 6 d. priėmė (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl UAB KAB reorganizavimo atskyrimo būdu. UAB KAB reorganizavimo pagrindu buvo paruoštos atskyrimo sąlygos ir įregistruotos Juridinių asmenų registre išviešinant atskyrimo faktą. Užbaigus UAB KAB reorganizavimą buvo įsteigtas UAB KA, kuriam vykdant reorganizavimo sąlygas buvo perduota dalis UAB KAB veiklos, teisių, turto ir pareigų. Šiuo pagrindu, be kita ko, UAB KA buvo perduotos teisės administruoti juridinius asmenis: UAB „Baltijos aktima“, UAB „Rovanta“, UAB „Kesonas“, UAB „Neonetas“, UAB „Klaipėdos tranzito centras“, UAB „Leteka“, Lex system GmbH, UAB „Statevus“, V. P. gamybinę-komercinę firmą, UAB „Būsto industrijos grupė“, UAB „Baltijos plieno sistemos“, UAB „Mažeikių keliai“ ir UAB „KDS grupė“ (toliau – ir Bendrovės). Nurodytas perleidimas įvyko tik esant priimtoms tokį perleidimą leidžiančioms Bendrovių bankroto bylas nagrinėjančių teismų nutartims, kurios nebuvo panaikintos, jos yra galiojančios, todėl laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 str.)). Apie nurodytas nutartis ir šių nutarčių pagrindu atliktus Bendrovių bankroto administratorių pakeitimus atsakovė buvo informuojama, informaciją jai pateikiant elektroniniu paštu, tačiau atsakovė į tai visiškai nereagavo. Nepaisydama to, atsakovė 2018 m. birželio 22 d. įteikė pareiškėjui pranešimą apie pareiškėjui pradėtą neplaninį patikrinimą po to, kai neva gavo duomenų apie tai, kad pareiškėjas įvykdė UAB KAB atskyrimą ir neteisėtai perleido UAB KA Bendrovių administravimo teises. Pabaigusi neplaninį patikrinimą, atsakovė, vadovaudamasi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 33 punktu, įteikė pareiškėjui išvados projektą, kuriame nurodė siūlymą skirti pareiškėjui nuobaudą. Pareiškėjas įteikė atsakovei nuomonę, kurioje nurodė nesutikimo su išvados projektu motyvus. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 10 d. priėmė Įsakymą ir skyrė pareiškėjui nuobaudą. Įsakymas, be kita ko, yra grindžiamas prie jo pridėta Tarnybos 2018 m. rugsėjo 6 d. išvada Nr. D4-1245 „Dėl bankroto administratoriaus T. M. veiklos“ (toliau – ir Išvada).
2.2. Atsakovė neturėjo teisės priimti Įsakymo ir skirti nuobaudos, kadangi nei Išvada, nei Įsakymu atsakovė nekonstatavo teisės pažeidimo sudėties. Išvada ir Įsakymu atsakovė nustatė (nors pareiškėjas su tuo nesutinka) tik vienintelį dalyką, t. y. pareiškėją pažeidus galiojantį teisinį reglamentavimą. Tačiau, kaip yra aiškiai matyti iš Išvados ir Įsakymo, nei vienu iš šių dokumentų atsakovė nekonstatavo pareiškėją sukėlus neigiamus padarinius – pažeidus asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukėlus kitokios žalos padarymą. Atsakovė neturėjo teisės priimti Įsakymo ir skirti nuobaudos, kadangi pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas negali būti vertinamas kaip akivaizdus ar šiurkštus, nes UAB KAB reorganizavimo pagrindu atliktas teisių perleidimas UAB KA nėra eksplicitiškai uždraustas galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ir ĮBĮ), t. y. nei viename iš galiojančių teisės aktų nėra įtvirtinta, kad nurodytas teisių perleidimas yra draudžiamas ar yra laikytinas drausminės atsakomybės pagrindu. Atsakovė iki pareiškėjo atlikto neplaninio patikrinimo nebuvo viešai ar kitaip paskelbusi savo pozicijos, kad toks teisių perleidimas yra atsakovės traktuotinas kaip neteisėtas. Nuo momento, kai pareiškėjas informavo atsakovę apie atliktą pirmąjį nurodyto pobūdžio teisių perleidimą, iki neplaninio patikrinimo inicijavimo praėjau daugiau kaip 7 mėnesiai. Tokios aplinkybės pagrindžia, kad, jeigu teismas ir konstatuotų pareiškėją pažeidus galiojančius teisės aktus, toks pažeidimas negali būti laikomas akivaizdžiu. Be to, ĮBĮ neįtvirtina šiurkštaus drausminio teisės pažeidimo, kurį gali atlikti bankroto administratoriai, sąvokos.
2.3. Atsakovė, pradėdama neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatų sisteminė analizė atskleidžia, kad bankroto administratoriaus veikla (funkcijos) yra tiesiogiai susijusi su konkretaus juridinio asmens bankroto bylos administravimu. ĮBĮ 117 straipsnio nuostatos yra taikytinos vertinant, ar bankroto administratorius tinkamai laikosi jam ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų funkcijų, kurias jis privalo vykdyti administruodamas konkretų juridinį asmenį. Tai reiškia, kad atsakovei nėra suteikta kompetencija vertinti asmens, turinčio teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, veiksmus, kurie nėra susiję su bankroto administratoriaus funkcijų, įtvirtintų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje, vykdymu. Įsakymu ir Išvada yra vertinti pareiškėjo veiksmai, nesusiję su jo, kaip bankroto administratoriaus, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytomis funkcijomis. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas (toliau – ir Elgesio kodeksas) ir jame įtvirtinti profesinės etikos principai tokiems veiksmams negali būti taikomi.
2.4. Įsakymo ir Išvados nepagrįstumą patvirtina ir faktas, kad realiai ginčo neplaninio patikrinimo metu atsakovė tikrino pareiškėjo veiksmus, kurie buvo atlikti jo, kaip UAB KAB ir UAB KA (duomenys neskelbtini). UAB KAB atliktas reorganizavimas ir jo atlikimo tikslais priimti (duomenys neskelbtini) sprendimai nėra pripažinti negaliojančiais, pats pareiškėjas, kaip bankroto administratorius, neįgijo jokio pranašumo bankroto administratorių atrankos procedūroje ir teisės buvo perkeltos iš vieno juridinio asmens kitam, o ne pareiškėjui, kuris yra fizinis asmuo, todėl šios aplinkybės nepagrindžia fakto, kad pareiškėjas asmeniškai, kaip bankroto administratorius, įgijo aptariamą pranašumą. Nei atsakovas, nei kita institucija neturi teisės nuspręsti, kad konkretus asmuo buvo paskirtas bankroto administratoriumi pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, jeigu teismas nutartimi yra paskyręs konkretų asmenį bankroto administratoriumi ir tokia nutartis yra įsiteisėjusi. Bendrovių bankroto bylas nagrinėjantys teismai, priėmę šias nutartis, visapusiškai įvertino tokio pakeitimo teisėtumą, įskaitant ir tai, kad jis buvo atliktas juridinio asmens (UAB KAB) atskyrimo procedūros pagrindu ir kad toks atskyrimas yra leistinas ĮBĮ nuostatų pagrindu bei kad atskyrimą įvykdę subjektai nepažeidė galiojančius teisės aktus. Esant priešingai situacijai, nurodytos nutartys nebūtų iš viso priimtos ir nagrinėjamas teisių perleidimas iš viso nebūtų galėjęs būti įvykdytu. Atsakovė Įsakymu ir Išvada priėmė sprendimą, iš esmės prieštaraujantį Bendrovių bankroto bylose priimtoms ir įsiteisėjusioms teismų nutartims. Tai reiškia, kad atsakovė, Įsakymu ir Išvada sprendusi priešingai, viršijo jai suteiktą kompetenciją, nes negalėjo kištis į šias procedūras. Juolab, kad Įsakymas ir Išvada yra pagrįsti vertinimu, jog ĮBĮ neįtvirtina bankroto administratoriaus teisių perleidimo galimybės, o įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra pripažinta priešingai.
2.5. Įsakymas nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, nes ĮBĮ nuostatos neįtvirtina, kad jos yra lex specialis (specialusis įstatymas) ABĮ nuostatų, reglamentuojančių teisių perleidimą reorganizavimo būdu. Be to, nei viena ĮBĮ nuostata eksplicitiškai neįtvirtina draudimo įgyvendinti juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, atskyrimo procedūrą perduodant teisę administruoti konkrečius juridinius asmenis. Tokią poziciją, inter alia (be kita ko), pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1097-407/2018. Atsakovės pozicija, jog ĮBĮ nėra numatyta asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, teisė perleisti savo teisių dėl specifinio jų atrankos ir skyrimo proceso, yra nepagrįsta.
2.6. Atsakovė neturėjo teisės skirti pareiškėjui nuobaudos, kadangi ji yra neproporcinga bylos aplinkybių kontekste. Per visą laikotarpį atsakovė nesikreipė į pareiškėją ar kitus asmenis dėl to, kad pranešimuose nurodyti bankroto administratorių pakeitimai yra ar gali būti laikomi neteisėtais, prieštaraujančiais ĮBĮ ar kitų teisės aktų nuostatoms. Priešingai, atsakovė visiškai nereagavo į tokius pranešimus ir atsakovo administruojamoje sistemoje atliko žymas dėl bankroto administratorių pakeitimo, todėl susidariusi situacija yra susiklosčiusi būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo).
2.7. Įsakymas yra nepagrįstas ir šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsakovė nei Išvadoje, nei Įsakyme nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų atsikirsta į pareiškėjo nuomonėje nurodytus motyvus. Be to, tokių aplinkybių atsakovė netgi nenurodė ir nevertino Išvados projekte. Todėl nurodyti motyvai yra visiškai nepagrįsti, o Įsakymas yra pripažintinas nemotyvuotu. Pareiškėjui yra visiškai neaišku, kokiais motyvais atsakovė sprendė, kad ji gali priimti priešingą poziciją nei tą, kurią priėmė Bendrovių bankroto bylas nagrinėjantys teismai ir / ar Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1097-407/2018.
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, kadangi apeinant ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių (toliau – ir Atrankos taisyklės) nustatytą reguliavimą, buvo sudaryta situacija, kai tarpusavyje susiję vienas juridinis asmuo, būdamas A kategorijos, įgyja teisę administruoti konkrečias įmones (taip pat ir dideles) nedalyvaudamas atrankoje, o kitas juridinis asmuo, būdamas C kategorijos, pasigerina savo atrankos rodiklius ir padidina galimybes per atrankos sistemą gauti didesnes bankrutuojančias įmones. Toks pareiškėjo elgesys pažeidžia pagrindinį atrankos sistemos principą, kad bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, naudodamasis kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa. Pareiškėjo padarytas pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema.
4.2. Pareiškėjo argumentas, kad pažeidimas negali būti vertinamas kaip akivaizdus ar šiurkštus, yra teisiškai nereikšmingas – pareiškėjas neinformavo Tarnybos apie ketinimus vykdyti Administratoriaus 1 reorganizavimą, kurio pagrindu, be kita ko, Administratoriui 2 buvo perduotos administruojamos įmonės, Tarnyba buvo informuojama tik apie jau įvykusį administratoriaus pakeitimo faktą (pareiškėjui pateikiant teismo nutartį ir prašant pakeisti duomenis informacinėje sistemoje), t. y. Tarnybai teko organizuoti patikrinimą ir kompleksiškai vertinti pareiškėjo veiksmų, perkeliant bankrutuojančias / bankrutavusias įmones Administratoriui 2, pasekmes.
4.3. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įsigyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.), piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.). Patikrinimo metu nustatyta, kad mažiausiai dviem atvejais – UAB „Statevus“ ir UAB „Leteka“ bankroto procesuose, pareiškėjas tuo pačiu metu veikė kaip juridinio asmens bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) (Administratoriaus 1 ir Administratoriaus 2 (duomenys neskelbtini)), juridinio asmens bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) (Administratoriaus 1 ir Administratoriaus 2 direktorius) ir kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. įgaliojimai atstovauti UAB „Leteka“ ir 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. sausio 2 d. įgaliojimai atstovauti UAB „Statevus“). Nors pareiškėjas paaiškinime akcentavo, kad sprendimą reorganizuoti Administratorių 1 jis priėmė kaip (duomenys neskelbtini), o reorganizavimo veiksmus (įskaitant Administratoriaus 2 įsteigimą ir minėtų bankroto procesų perdavimą) jis atliko kaip (duomenys neskelbtini), tačiau bent dviem atvejais tuo pačiu metu jis veikė ir kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo UAB „Statevus“ ir UAB „Leteka“ bankroto procesuose. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Administratorius 1 po reorganizacijos ir bankroto procesų perdavimo Administratoriui 2 pasigerino savo FASĮS rodiklį programoje ir tuo būdu įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje. Visus veiksmus, dėl kurių Administratorius 1 įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, atliko pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir būdamas Administratoriaus 1 bei Administratoriaus 2 (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir organizavo bei vykdė Administratoriui 1 priskirtų įmonių (taip pat ir įmonės, priskirtos po reorganizacijos) perkėlimą į kitą juridinį asmenį (Administratorių 2), nepagrįstai Administratoriui 1 įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuo pažeidė Elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą (11.4.1 p. ir 11.4.4 p.).
4.4. Pareiškėjo argumentas, kad Įsakymas prieštarauja teisės aiškinimo bei taikymo praktikai, yra nepagrįstas, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1620-553/2018 padaryta išvada, kad reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, nes nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę. Todėl ginčijamas sprendimas atitinka teisės aiškinimo bei taikymo praktiką.
4.5. Pareiškėjo argumentas, kad paskirta nuobauda neproporcinga bylos aplinkybių kontekste, yra teisiškai nereikšmingas. Tarnybos direktorius, įvertinęs Išvadą, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti nuobaudą, skyrė pareiškėjui viešą įspėjimą. Naudojimasis diskrecija savaime nedaro sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, tuo labiau, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip ypatingai ydinga bei netoleruotina praktika, kuri neatitinka bankroto administratoriui keliamų elgesio standartų, iškreipianti programa vykdomą bankroto administratorių atranką.
4.6. Pareiškėjo argumentas, kad Tarnybos sprendimas yra nepagrįstas ir šiurkščiai pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra visiškai nepagrįstas, nes Tarnybos konstatuoti ĮBĮ bei Etikos kodekso pažeidimai motyvuotai aptarti ir pagrįsti patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstyti Išvadoje, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ 2004 m. kovo 17 d. įrašytas į įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjas 2009 m. gegužės 25 d. įrašytas į Sąrašą. Valstybės įmonėje Registrų centre 2017 m. spalio 12 d. registruotos Administratoriaus 1 atskyrimo sąlygos, o 2017 m. lapkričio 24 d. įregistruotas UAB „Klaipėdos administratoriai“. UAB „Klaipėdos administratoriai“ 2017 m. gruodžio 6 d. įrašytas į Sąrašą. Tarnyba 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. (10.4) D2-2054 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą pradėti patikrinimą. Rašte taip pat pareiškėjo paprašyta iki 2018 m. liepos 13 d. pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, susijusius su sprendimu reorganizuoti Administratorių 1 ir perkelti pastarojo administruojamas įmones Administratoriui 2. Pareiškėjas, atsakydamas į Tarnybos 2017 m. birželio 22 d. raštą Nr. (10.4) D2-2054, pateikė Tarnybai pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame išdėstė tiek faktines aplinkybes, tiek pateikė paaiškinimus dėl sprendimo vykdyti Administratoriaus 1 atskyrimo priėmimo, Bendrovių perkėlimo ir patikrinimo apimties nekonkretumo. Tarnyboje 2018 m. rugpjūčio 21 d. priimtas išvados projektas Nr. D4-1195, kuris 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųstas susipažinti. Tarnyboje 2018 m. rugpjūčio 28 d. gauta pareiškėjo atstovės Advokatų kontoros Sorainen ir partneriai 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuomonė dėl išvados projekto (toliau – ir Nuomonė). Tarnyba 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė Išvadą. Įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktus, kadangi piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, organizavo bei vykdė administratoriui priskirtų įmonių (taip pat ir įmonės, priskirtos po reorganizacijos) perkėlimą į kitą juridinį asmenį (Administratorių 2), nepagrįstai Administratoriui 1 įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, apeinant ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies bei Atrankos taisyklėse nustatytą reguliavimą, todėl jam buvo skirta ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuobauda – viešas įspėjimas.
7. Teismas pabrėžė, kad tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, teikiantiems įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (ĮBĮ 112 str.), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo atitinka minėtus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos yra vykdomos aiškiai aplaidžiai. Teismas akcentavo, kad ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į Sąrašą ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – ir Programa), sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Programa bankroto administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus ir į Sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus, t. y. darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas.
8. Įvertinęs Įsakymą ir Išvadą, teismas priėjo prie išvados, kad patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, ar pažeidimas sukėlė žalą atskiriems asmenims ar kreditoriams. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovas atsiliepime į skundą. Teismas nustatė, kad buvo sudaryta situacija, kai tarpusavyje susiję vienas juridinis asmuo, būdamas A kategorijos, įgyja teisę administruoti konkrečias įmones (taip pat ir dideles) nedalyvaudamas atrankoje, o kitas juridinis asmuo, būdamas C kategorijos, pasigerina savo atrankos rodiklius ir padidina galimybes per atrankos sistemą gauti didesnes bankrutuojančias įmones. Nagrinėjamu atveju bankrutavusių įmonių bankroto procesai buvo perkelti iš Administratoriaus 1, kuris priklauso C grupei, į Administratorių 2, kuris priklauso A grupei. Tokiu būdu Administratoriui 1, priklausančiam C grupei, dirbtinai (nebaigiant administruoti bankroto procesus ar atsistatydinant iš bankroto administratoriaus pareigų, o pasinaudojant reorganizavimu ir iš esmės neprarandant bankroto procesų kontrolės, kadangi tiek Administratoriaus 1, tiek Administratoriaus 2 (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo – T. M., kuris taip pat buvo Administratoriaus 1 ir yra Administratoriaus 2 (duomenys neskelbtini)) sumažintas darbo krūvis bei įgytas nepagrįstas pranašumas atrankoje prieš kitus C kategorijos bankroto administratorius. Perkėlus bankroto procesus iš Administratoriaus 1 į Administratorių 2, pastarasis įgijo teisę vykdyti bankroto procesus nedalyvaudamas bankroto administratorių atrankoje, o Administratorius 1 ženkliai pasigerino programoje savo FASĮS rodiklį. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad toks pareiškėjo elgesys pažeidžia pagrindinį atrankos sistemos principą, apeinant ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį bei Atrankos taisyklių nustatytą reguliavimą, nes bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, naudodamasis Programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Pareiškėjo padarytas pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema, nes sukėlė abejonių, jog ĮBĮ nuostata, kad bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, kad ir teisėtais veiksmais gali būti netaikoma ar kitaip apeinama.
9. Teismas pabrėžė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Administratorius 1 buvo reorganizuotas siekiant toliau dalyvauti bankroto administratorių atrankoje ir įgyti pranašumą prieš kitus C kategorijos bankroto administratorius. Administratorių 2 įrašius 2017 m. gruodžio 6 d. į Sąrašą buvo pradėti teikti prašymai teismams pakeisti esamuose bankroto procesuose Administratorių jo teisių perėmėju Administratoriumi 2. Teismo nutartyse nurodyta, kad visa įmonės vykdyta veikla, susijusi su juridinių asmenų bankroto administravimu, buvo perduota Administratoriaus 1 pagrindu įsteigtam Administratoriui 2. Tačiau Administratorius 1 ir toliau vykdė tą pačią veiklą ir buvo atrinktas bei 2018 m. sausio 24 d. paskirtas administruoti UAB „KDS grupė“ bankroto procesą, nors nuo Administratoriaus 1 reorganizacijos jau buvo praėję daugiau kaip 3 mėnesiai. UAB ,,KDS grupė“ bankroto procese teismui vėl buvo pateiktas prašymas pakeisti esamą Administratorių jo teisių perėmėju Administratoriumi 2 remiantis tais pačiais argumentais ir pagrindais dėl Administratoriaus 1 reorganizacijos ir bankroto administravimo veiklos perdavimo Administratoriui 2. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai padarė išvadą, jog Administratorius 1 po minėtų bankroto procesų perdavimo Administratoriui 2 ir toliau dalyvavo bankroto administratorių atrankoje, o tai tik patvirtina, jog šios reorganizacijos tikslas yra įgyti pranašumą prieš kitus administratorius bankroto administratorių atrankoje. Tokiu būdu pareiškėjas savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, apeidamas ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje bei Atrankos taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą.
10. Teismas pažymėjo, kad įmonės reorganizavimas atskyrimo būdu – tai procesas, kurio metu atskiriama veikiančios bendrovės dalis ir tai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena arba kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės. Atskyrimo būdas dažniausiai taikomas tais atvejais, kai norima atskirti kelias bendrovės vykdomas veiklas, kai dalį verslo norima parduoti arba sumažinti skirtingų veiklų nešamą ekonominę riziką. Pats reorganizavimo procesas kaip procedūra yra teisėtas veiksmas, tačiau bankroto administratoriai savo veikloje yra saistomi Elgesio kodekso principų bei ĮBĮ normų, kurios yra specialiosios bendrojo pobūdžio normų atžvilgiu. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ĮBĮ tikslingai nėra numatytas bankroto administratoriaus teisių perleidimas dėl bankroto administratoriaus specifinio atrankos ir skyrimo proceso. Teismo vertinimu, teismai priimdami nutartis dėl Administratoriaus 1 pakeitimo Administratoriumi 2 buvo klaidinami, nes buvo teikiama informacija, jog Administratorius 1, įvykdęs atskyrimą, visą bendrovės veiklą, susijusią su juridinių asmenų bankroto administravimu, perdavė jos pagrindu įsteigtam Administratoriui 2, be kita ko, visos teisės ir pareigos, kylančios iš teismo nutarčių iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių, nors realiai neatitiko nei tikrovės, nei bendrovės reorganizavimo sąlygų.
11. Teismas, įvertinęs Elgesio kodekso 1, 2 punktų nuostatas, sprendė, kad Elgesio kodeksas nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, taip pat ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankoje. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.), nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).
12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atlikdamas reorganizavimą ir perleisdamas bankroto administratoriaus teises iš Administratoriaus 1 į Administratorių 2 ir toliau Administratoriui 1 vykdant veiklą ir dalyvaujant bankroto administratorių atrankoje, tokiu būdu įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis Programa, pažeidė Elgesio kodekso principus, įtvirtintus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktuose. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas po bendrovės atskyrimo su šia informacija kreipėsi į atsakovę. Vien tai, kad atsakovė pareiškėjo pranešimais buvo informuojama apie bankroto administratoriaus pakeitimo faktą, pateikiant atsakovei teismo nutartis ir prašant pakeisti duomenis informacinėje duomenų sistemoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė apie šiuos pareiškėjo vykdomus veiksmus žinojo ir ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų.
13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad Tarnyba pradėdama neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą viršijo jai suteiktus įgaliojimus, vadovavosi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344, (toliau – ir Nuostatai) 9.4.4, 9.4.5, 9.4.6 ir 9.4.7 punktais. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, kad Elgesio kodeksas taikomas visai bankroto administratoriaus veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla.
14. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas tuo pačiu metu veikė kaip juridinio asmens bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) (Administratoriaus 1 ir Administratoriaus 2 (duomenys neskelbtini)), juridinio asmens bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) (Administratoriaus 1 ir Administratoriaus 2 direktorius) ir kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. įgaliojimai atstovauti UAB „Leteka“ ir 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. sausio 2 d. įgaliojimai atstovauti UAB „Statevus“). Teismo vertinimu, pareiškėjas bent dviem atvejais tuo pačiu metu veikė ir kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo UAB „Statevus“ ir UAB „Leteka“ bankroto procesuose, todėl pareiškėjo argumentus, kad sprendimą reorganizuoti Administratorių 1 jis priėmė kaip (duomenys neskelbtini), o reorganizavimo veiksmus jis atliko kaip įmonių (duomenys neskelbtini), atmetė. Be to, teismas nustatė, kad po reorganizacijos ir bankroto procesų perdavimo Administratorius 2 pasigerino savo FASĮS rodiklį Programoje ir tuo būdu įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog visus minėtus veiksmus, dėl kurių Administratorius 1 įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, atliko pareiškėjas. Būtent pareiškėjas, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir būdamas Administratoriaus 1 bei Administratoriaus 2 (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir organizavo bei vykdė Administratoriui 1 priskirtų įmonių (taip pat ir įmonės, priskirtos po reorganizacijos) perkėlimą į kitą juridinį asmenį (Administratorių 2), nepagrįstai įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuo pažeidė sąžiningumo principą, nustatytą Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktuose.
15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1620-553/2018 priėjo prie išvados, kad reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, nes nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus, jog Įsakymas yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aiškinimo bei taikymo praktikai, atmetė.
16. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, teismas priėjo prie išvados, kad Tarnybos Įsakymas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.
III.
17. Pareiškėjas T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
18.1. Teismas neturėjo teisės spręsti, kad ginčo kontekste egzistuoja žala kaip drausminės atsakomybės sąlyga, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, be kita ko, pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Atsakovė nekonstatavo pareiškėją sukėlus neigiamus padarinius, t. y. pažeidus asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukėlus kitokią žalą. Byloje susiklostė tokia situacija, kuomet Įsakymu (be to, ir prieš tai priimta Išvada, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas) atsakovė nekonstatavo teisės pažeidimo sudėties, tačiau ją vėliau konstatavo esant bylą nagrinėjęs teismas, t. y. neteisėto Įsakymo pagrindu priėmė tokį neteisėtą individualų administracinį aktą patvirtinantį teismo sprendimą.
18.2. Remiantis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, drausminis pažeidimas, už kurį gali būti skiriama nuobauda, yra laikytinas materialiu teisės pažeidimu. Tai reiškia, kad nuobauda gali būti skiriama tik esant nustatytiems neigiamiems padariniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017 suformuota labai aiški teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią „asmens, teikiančio įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą“.
18.3. Kadangi nei Įsakymu, nei Išvada nebuvo konstatuota žala, kaip teisės pažeidimo sudėtis, yra pripažintina, kad Įsakymas yra neteisėtas. Teismas nekonstatavo, kad pareiškėjo atliktas teisės pažeidimas (jeigu iš viso toks egzistuoja (su kuo pareiškėjas nesutinka iš esmės)) buvo akivaizdus ir šiurkštus, todėl neturėjo teisės spręsti, kad atsakovės priimtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Nors teismas sprendė, kad pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas yra akivaizdus, tačiau motyvų, pagrindžiančių tokius argumentus, sprendime nenurodė.
18.4. Jeigu ir būtų konstatuota, kad pareiškėjas atliko drausminės teisės pažeidimą, jis negali būti laikomas akivaizdžiu, kadangi bylos kontekste reorganizavimo pagrindu atliktas teisių perleidimas nėra eksplicitiškai uždraustas galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir ĮBĮ; reorganizavimo vykdymo metu nebuvo suformuota jokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika, kuri draustų teisių perleidimą reorganizavimo pagrindu; nurodytas teisių perleidimas buvo atliktas esant priimtoms Bendrovių bylas nagrinėjančių teismų nutartimis; atsakovė iki pareiškėjui atlikto neplaninio patikrinimo nebuvo viešai ar kitaip paskelbusi savo pozicijos, kad toks teisių perleidimas yra atsakovės traktuotinas kaip neteisėtas; atsakovė pati jos administruojamoje sistemoje atliko pakeitimus, susijusius su bankroto administratorių pakeitimais; nuo momento, kai pareiškėjas informavo atsakovę apie atliktą pirmąjį nurodyto pobūdžio teisių perleidimą, iki neplaninio patikrinimo inicijavimo praėjau daugiau kaip 7 mėnesiai; atsakovei prireikė netgi beveik 3 mėnesių nuspręsti, ar pareiškėjas atliko teisės pažeidimą.
18.5. Teismas, spręsdamas, kad atsakovė turėjo teisę pradėti patikrinimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. ĮBĮ 117 straipsnio nuostatų prasme atsakovės kompetencija dėl bankroto administratorių yra apribota tik bankroto administratorių veiklos tikrinimu. Nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra nustatytas nei vienas šių ĮBĮ nuostatų pažeidimas. Iš Elgesio kodekso nuostatų yra aiškiai matyti, kad šis kodeksas ir jame įtvirtinti profesinės etikos principai yra taikytini tik vertinant bankroto administratoriaus veiklą
18.6. ĮBĮ nuostatų, įtvirtinančių bankroto administratoriaus paskyrimo ir atstatydinimo procedūrą, esmė yra ta, kad bankroto administratoriaus skyrimo procedūroje visus su paskyrimu ir / ar atstatydinimu susijusius klausimus sprendžia teismas. Būtent tik teismui yra suteikta kompetencija vertinti, ar konkretus asmuo gali būti paskirtas konkretaus juridinio asmens bankroto administratoriumi ar privalo būti atstatydintas. Šioje stadijoje teisė vertinti tokius klausimus nėra suteikta jokiai kitai valstybės įgaliotai institucijai, įskaitant ir atsakovę. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ perdavė UAB „Klaipėdos administratoriai“ teises įsiteisėjusių ginčo Bendrovių bankroto bylas nagrinėjančių teismų nutarčių pagrindu. Atsakovė priėmė sprendimą, iš esmės prieštaraujantį Bendrovių bankroto bylose priimtoms ir įsiteisėjusioms teismų nutartims. Atsakovo Nuostatai neįtvirtina jam teisės priimti sprendimus, prieštaraujančius įsiteisėjusiems teismų sprendimams / nutartims. Teismas sprendimą grindė tuo, kad teismai, priimdami nutartis dėl Administratoriaus 1 pakeitimo Administratoriumi 2, buvo klaidinami. Tokia ginčijamo sprendimo motyvacija yra šiurkštus CPK 18 straipsnio pažeidimas.
19. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
20.1. Tarnyba neneigia, jog patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, ar pažeidimas sukėlė žalą atskiriems asmenims ar kreditoriams (nors bankroto administratorius vienijančios asociacijos su tuo ir nesutiktų), tačiau žala gali būti padaryta ne tik jiems. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, kadangi apeinant ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies bei Atrankos taisyklių nustatytą reguliavimą, buvo sudaryta situacija, kai tarpusavyje susiję vienas juridinis asmuo, būdamas A kategorijos, įgyja teisę administruoti konkrečias įmones (taip pat ir dideles) nedalyvaudamas atrankoje, o kitas juridinis asmuo, būdamas C kategorijos, pasigerina savo atrankos rodiklius ir padidina galimybes per atrankos sistemą gauti didesnes bankrutuojančias įmones. Toks pareiškėjo elgesys pažeidžia pagrindinį atrankos sistemos principą, kad bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, naudodamasis kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa. Pareiškėjo padarytas pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema, nes sukėlė abejonių, jog ĮBĮ nuostata, kad bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, kad ir teisėtais veiksmais gali būti netaikoma ar kitaip apeinama.
20.2. Pareiškėjo argumentas, kad pažeidimas negali būti vertinamas kaip akivaizdus ar šiurkštus, yra teisiškai nereikšmingas – pareiškėjas neinformavo Tarnybos apie ketinimus vykdyti Administratoriaus 1 reorganizavimą, kurio pagrindu, be kita ko, Administratoriui 2 buvo perduotos administruojamos įmonės, Tarnyba buvo informuojama tik apie jau įvykusį administratoriaus pakeitimo faktą (pareiškėjui pateikiant teismo nutartį ir prašant pakeisti duomenis informacinėje sistemoje), t. y. Tarnybai teko organizuoti patikrinimą ir kompleksiškai vertinti pareiškėjo veiksmų, perkeliant bankrutuojančias / bankrutavusias įmones Administratoriui 2, pasekmes. Bankroto administratorių pakeitimą vykdę teismai taip pat buvo suklaidinti, kadangi pareiškėjas prašymuose pakeisti bankroto administratorių nurodydavo, jog įvykdžius Administratoriaus 1 atskyrimą, visa bendrovės vykdyta veikla, susijusi su juridinių asmenų bankroto administravimu, buvo perkelta jos pagrindu įsteigtam Administratoriui 2, be kita ko, visos teisės ir pareigos, kylančios iš teismo nutarčių iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių, kas iš tiesų neatitiko nei tikrovės, nei bendrovės reorganizavimo sąlygų, nes Administratorius 1 ir toliau vykdė veiklą, susijusią su juridinių asmenų bankroto administravimu, bei dalyvavo bankroto administratorių atrankose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019 yra nurodžiusi, kad asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimas (teisinės pasekmės) šiuo atveju yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, t. y. materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas.
20.3. Pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba, pradėdama neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, yra nepagrįstas – Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.), piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.). Priešingai nei teigia pareiškėjas, Elgesio kodeksas nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, taip pat ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankoje.
20.4. Pareiškėjo argumentas, kad paskirta nuobauda neproporcinga bylos aplinkybių kontekste, yra teisiškai nereikšmingas – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas bei jos proporcingumas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Naudojimasis diskrecija savaime nedaro sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, tuo labiau, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip ypatingai ydinga bei netoleruotina praktika, kuri neatitinka bankroto administratoriui keliamų elgesio standartų, iškreipianti Programa vykdomą bankroto administratorių atranką. Pareiškėjo veiksmai laikytini itin neprofesionaliais ir pats pažeidimas mažareikšmiu negali būti laikomas.
20.5. Pareiškėjo argumentas, kad Tarnybos sprendimas yra nepagrįstas ir šiurkščiai pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra visiškai nepagrįstas – Tarnybos konstatuoti ĮBĮ bei Etikos kodekso pažeidimai motyvuotai aptarti ir pagrįsti patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstyti patikrinimo išvadoje, kuri kartu su Tarnybos direktoriaus įsakymu yra Tarnybos sprendimo sudėtinės dalys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo T. M. skundo reikalavimas panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. V4-252, kuriuo pareiškėjui (bankroto administratoriui) paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, pagrįstumas ir teisėtumas.
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktus, kadangi pareiškėjas, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir būdamas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (Administratorius 1) bei UAB „Klaipėdos administratoriai“ (Administratorius 2) (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, t. y. organizavo bei vykdė Administratoriui 1 priskirtų įmonių (taip pat ir įmonės, priskirtos po reorganizacijos) perkėlimą į kitą juridinį asmenį (Administratorius 2), nepagrįstai įgydamas pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, apeidamas ĮBĮ (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintose Bankroto administratorių atrankos taisyklėse nustatytą reguliavimą.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmiau nurodytais pareiškėjo veiksmais buvo sudaryta situacija, kai tarpusavyje susiję vienas juridinis asmuo, būdamas A kategorijos, įgyja teisę administruoti konkrečias įmones (taip pat ir dideles) nedalyvaudamas atrankoje, o kitas juridinis asmuo, būdamas C kategorijos, pasigerina savo atrankos rodiklius ir padidina galimybes per atrankos sistemą gauti didesnes bankrutuojančias įmones, t. y. šiuo atveju bankrutavusių įmonių bankroto procesai buvo perkelti iš Administratoriaus 1, kuris priklauso C grupei, į Administratorių 2, kuris priklauso A grupei. Tokiu būdu Administratoriui 1, priklausančiam C grupei, dirbtinai (nebaigiant administruoti bankroto procesų ar atsistatydinant iš bankroto administratoriaus pareigų, o pasinaudojant reorganizavimu ir iš esmės neprarandant bankroto procesų kontrolės, kadangi tiek Administratoriaus 1, tiek Administratoriaus 2 (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo – pareiškėjas, kuris taip pat buvo Administratoriaus 1 ir yra Administratoriaus 2 (duomenys neskelbtini)) sumažintas darbo krūvis bei įgytas nepagrįstas pranašumas atrankoje prieš kitus C kategorijos bankroto administratorius. Perkėlus bankroto procesus iš Administratoriaus 1 į Administratorių 2, pastarasis įgijo teisę vykdyti bankroto procesus nedalyvaudamas bankroto administratorių atrankoje, o Administratorius 1 ženkliai pasigerino Programoje savo faktiškai administruojamų sąlyginių įmonių skaičiaus (FASĮS) rodiklį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Įsakyme pagrįstai nustatyta, jog toks pareiškėjo elgesys pažeidžia pagrindinį atrankos sistemos principą, nes bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis.
24. Pažymėtina, kad byloje taip pat nustatyta, jog reorganizavus Administratorių 1 ir Administratorių 2 2017 m. gruodžio 6 d. įrašius į Sąrašą buvo pradėti teikti prašymai bendrosios kompetencijos teismams, nagrinėjantiems Bendrovių bankroto bylas, pakeisti esamuose bankroto procesuose Administratorių 1 jo teisių perėmėju Administratoriumi 2. Bendrosios kompetencijos teismai išnagrinėjo pateiktus prašymus ir juos patenkino.
25. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi šioje byloje pateiktas bendrosios kompetencijos teismų nutartis, priimtas Bendrovių bankroto bylose, kuriomis buvo atlikti Administratoriaus 1 pakeitimai Administratoriumi 2, pažymi, kad bylose pateikti prašymai buvo grindžiami atskyrimo sąlygomis, jog įvykdžius Administratorius 2 atskyrimą, visa Administratoriaus 1 vykdyta veikla, susijusi su juridinių asmenų administravimu, buvo perduota įsteigtam Administratoriui 2, ir remiantis šiais argumentais buvo tenkinami prašymai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3644-640/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-4795-590/2017; kt.).
26. Be to, byloje nustatyta, kad Administratorius 1 nors ir deklaravo, jog visa jo vykdyta veikla, susijusi su juridinių asmenų administravimu, buvo perduota įsteigtam Administratoriui 2, tačiau jis ir toliau dalyvavo bankroto administratorių atrankoje ir akivaizdžiai įgijo pranašumą prieš kitus C kategorijos bankroto administratorius (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1274-436/2017, kuria Administratorius 1 buvo paskirtas UAB „KDS grupė“ bankroto administratoriumi; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2837-436/2017, kuria Administratorius 1 paskirtas UAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administratoriumi; kt.). Be to, atsakovė nustatė faktą, jog UAB „KDS grupė“ bankroto procese bendrosios kompetencijos teismui buvo pateiktas prašymas pakeisti Administratorių 1 Administratoriumi 2, remiantis atlikta reorganizacija.
27. Akcentuotina, kad tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo padarytą Elgesio kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo pažeidimą iš esmės siejo su tuo, jog Administratoriaus 1 reorganizacijos tikslas ir po reorganizacijos atliekami veiksmai buvo nukreipti į tai, kad būtų įgytas pranašumas prieš kitus administratorius bankroto administratorių atrankoje, vykdomoje kompiuterine programa (ir tai buvo pasiekta).
28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, jog atsakovė nekonstatavo pareiškėją sukėlus neigiamus padarinius, t. y. pažeidus asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukėlus kitokios žalos padarymą, atsakovės nustatytas pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo akivaizdus ir šiurkštus profesinės veiklos pažeidimas, ir grindžiamus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, pažymi, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2019-415/2019 suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.
29. Nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2019-415/2019, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017 suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nurodė, jog drausminės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, su visais teisės pažeidimui būdingais sudedamaisiais elementais (subjektas, objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės). Ji galima tik esant neteisėtai veikai, teisinėms pasekmėms – asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimui ir priežastiniam ryšiui tarp veikos ir pasekmių bei turto vertintojo (byloje buvo nagrinėjamas turto vertintojui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas) kaltei. Asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimas (teisinės pasekmės) šiuo atveju yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, t. y. materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas. Pažeidimo akivaizdumas yra procedūrinio, o ne materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybė. Jei pažeidimas akivaizdus, paprastai nereikalingi procedūriniai veiksmai siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias pažeidimo sudėtį. Pažeidimo vertinimas jo šiurkštumo aspektu, kai įstatymas nenustato tokio veikos pobūdžio, yra taikytinos nuobaudos parinkimą griežtinančia linkme lemianti aplinkybė.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Įsakymu nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 p. ir 11.4.4 punktus, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo norminę administracinę bylą, kurioje buvo prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1K-286 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ 1 punktas (jame nurodyta, kad finansų ministras patvirtina Elgesio kodeksą, kuris pridedamos prie šio įsakymo) neprieštarauja konstitucinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, ir nenustatė, kad minėtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1K-286 1 punktas yra neteisėtas (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4-556/2021). Taip pat akcentuotina, kad šiame sprendime remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu nurodyta, jog bankroto administratoriams ĮBĮ keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas kartu reiškia ir jų pareigą laikytis profesinės etikos normų bei suponuoja atsakomybę tais atvejais, kai šių normų nesilaikoma.
31. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas nustato, jog administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).
32. Vertinant, ar bankroto administratorius pažeidė šį sąžiningumo principą, būtina nustatyti faktą, jog rodikliai atrankoje buvo pagerinti, taip pat įvertinti, ar šie rodikliai buvo pagerinti būtent dėl nesąžiningų bankroto administratoriaus veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021; kt.).
33. Įvertinus šioje byloje atsakovės surinktus ir pateiktus pirmosios instancijos teismui įrodymus, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas daryti išvadą, jog dėl pareiškėjo (Administratoriaus 1 ir Administratorius 2 (duomenys neskelbtini) ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens) įvykdytų nesąžiningų veiksmų buvo sudaryta tokia teisinė situacija, jog Administratorius 1 po reorganizacijos ir bankroto procesų perdavimo Administratoriui 2 pasigerino savo FASĮS rodiklį programoje ir įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje.
34. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį, bankroto administratorius – tai asmuo, teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš Sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus <...> ir į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas.
35. Pagal Atrankos taisyklių 4 punktą bankroto administratorius konkrečiai įmonei parenkamas atsitiktine tvarka, įvertinus įmonę ir teisę teikti bankroto administravimo paslaugas turinčių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus, iš asmenų, ĮBĮ nustatyta tvarka įrašytų į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą, vadovaujantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bankroto procesų administravimo efektyvumo principais. Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Atrankos taisyklių 20 p.).
36. Kiekvienas administratorius, Atrankos taisyklių nustatytu būdu įvertinus jo darbo patirtį, pagal didžiausio individualiam leistinam administruoti sąlyginių įmonių skaičių reikšmes priskiriamas vienai iš grupių – A, B ir C (Atrankos taisyklių 22 p.). Atrankos taisyklių 30 punkte nustatyta, kad nustačius Atrankos taisyklių 29 punkte nurodytą eiliškumą, Programa pagal šių taisyklių 29 punkte nurodytą įmonės dydžio ir administratorių grupės suderinamumą atrenka administratorių, kurio leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (LĄSIS) ir faktiškai administruojamų sąlyginių įmonių skaičiaus (FASĮS) skirtumas didžiausias. Parenkant administratorių vidutinei įmonei atrankoje dalyvaujantiems C grupės administratoriams taikoma B grupės aktuali LASĮS riba. Parenkant administratorių mažai įmonei atrankoje dalyvaujantiems C ir B grupės administratoriams taikoma A grupės aktuali LASĮS riba.
37. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1620-553/2018, atsižvelgdamas į šios nutarties 34–36 punktuose nurodytas teisės aktų nuostatas ir įvertinęs analogiško pobūdžio reorganizaciją, nurodė, kad reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, nes nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę.
38. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1560-330/2018 priimtoje 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2-220-781/2021 priimtoje 2021 m. vasario 2 d. nutartyje, įvertinęs atliktas bankroto administratorių (juridinių asmenų) reorganizacijas, nurodė, kad atsižvelgiant į bankroto proceso teisinio reguliavimo ypatumus, vien bankroto administratoriaus teisių ir pareigų perėmimo faktas nėra pakankamas vieną teisinio santykio šalį (bankroto administratorių) pakeisti kita.
39. Pareiškėjo akcentuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1097-407/2018 nebuvo sprendžiamas administratoriaus pakeitimo klausimas, nes apeliacijos objektas buvo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (žr. nutarties 6 p.). Be to, šioje nutartyje nurodyta, kad atskyrimo būdu naujai sukurta įmonė, perėmusi bankroto administratoriaus funkcijas, turi atitikti konkrečios įmonės bankroto administratoriui keliamus ĮBĮ reikalavimus.
40. Nagrinėjamu atveju į Programą duomenys apie administratorių pasikeitimus buvo įrašyti, remiantis ne reorganizaciją patvirtinančiais dokumentais ir pareiškėjo priimtais sprendimais perduoti Administratoriui 1 paskirtas administruoti Bendroves Administratoriui 2, o pateikus bendrosios kompetencijos teismo nutartis, patvirtinančias, kad įmonių bankroto procedūroms vykdyti yra paskirtas Administratorius 2.
41. Nagrinėjant pareiškėjo akcentuojamas aplinkybes, kad klausimus dėl Administratoriaus 1 pakeitimo Administratoriumi 2 išsprendė bendrosios kompetencijos teismai priimtomis nutartimis Administratoriui 1 paskirtuose bankroto procesuose ir šios nutartys yra įsiteisėjusios (be to, apie šias nutartis buvo informuojama atsakovė, siunčiant jai pranešimus), pripažintina, kad iš tikrųjų administratorių pakeitimus atliko bendrosios kompetencijos teismai, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šiems teismams buvo teikiami prašymai, kurie buvo grindžiami tuo, jog visa Administratoriaus 1 vykdyta veikla, susijusi su juridinių asmenų administravimu, buvo perduota įsteigtam Administratoriui 2 (tai ir nurodoma nutartyse, kurias gavo atsakovė), tačiau atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti faktai, jog Administratorius 1 ir po reorganizacijos vykdė veiklą, susijusią su juridinių asmenų administravimu, ir bankroto procesų perdavimu Administratoriui 2 pasigerino savo FASĮS rodiklį Programoje ir taip įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje.
42. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų, nes Įsakyme ir Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, aiškiai nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui paskirta nuobauda – viešas įspėjimas.
43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.
44. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).
45. Nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas Įsakymas pareiškėjui neužkirto kelio teisminei gynybai bei pirmosios instancijos teismui išnagrinėti ginčą iš esmės. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės priimtu Įsakymu, jame nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindais, nereiškia, jog Įsakymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.
46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
47. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Ramutė Ruškytė
Dalia Višinskienė