Administracinė byla Nr. I-4190-764/2012

                            Proceso Nr. 3-61-3-02249-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui R. V., atsakovės atstovei Julianai Ostrouch, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

nustatė:

pareiškėjas R. V. pateikė teismui skundą (b. l. 20–23), kuriame prašė panaikinti Teisingumo ministerijos 2012-07-26 sprendimą Nr. (1.16)7R-5516 ir įpareigoti atsakovę iš esmės išnagrinėti R. V. 2012-07-17 prašymą Nr. SD-4103. Priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad Teisingumo ministerija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo 2012-07-17 prašymą Nr. SD-4103 dėl antstolio veiklos teritorijos pakeitimo. Atsakovės sprendimas grindžiamas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 str. 2 d. 3p., nustatančiu skundo ar pranešimo nenagrinėjimo atvejus. Toks atsisakymo pagrindas yra neteisėtas, nes Teisingumo ministerijai buvo pateiktas prašymas, o ne skundas ar pranešimas. Pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas taisykles, pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas iš esmės. Teisingumo ministerija nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl antstolio veiklos teritorijos pakeitimo, motyvuodama teisinio reguliavimo nebuvimu. Antstolių įstatymo 26 str. 1 p. teisingumo ministrui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl antstolio veiklos teritorijos nustatymo. Teisingumo ministerija pažeidė Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių 6 p. nustatytus principus. Klausimo iš esmės išsprendimas vilkinamas nuo 2009 metų.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 34–35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad Teisingumo ministerijai 2012-07-17 pateiktas pareiškėjo prašymas savo turiniu atitinka VAĮ 2 str. 15 d. įtvirtintą skundo sąvoką, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė jį nagrinėti kaip kartotinį. Ginčijamas Teisingumo ministerijos 2012-07-26 sprendimas yra informacinio pobūdžio, todėl nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas teismui neskundė 2011-02-08 sprendimo Nr. (1.16)7R-1109, kuriuo išsamiai buvo atsakyta dėl R. V. veiklos teritorijos pakeitimo. Pabrėžė, kad Antstolių įstatymo 26 str. nuostatos negali būti aiškinamos kaip teisingumo ministro pareiga, pagal kiekvieno antstolio pageidavimą, nustatyti kitą jo veiklos teritoriją. Pareiškėjas turėjo teisę bendra tvarka dalyvauti paskelbtame konkurse į laisvas antstolių vietas Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono veiklos teritorijose, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teisingumo ministras neturi diskrecijos teisės keisti teisinio reguliavimo dėl antstolių veiklos teritorijos nustatymo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstai Teisingumo ministerija atsisakė nagrinėti pareiškėjo R. V. 2012-07-17 pateiktą prašymą, motyvuodama tuo, kad šis yra kartotinis.

Bylos duomenys tvirtina, kad 2009-09-03 pareiškėjas R. V. kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas nustatyti jam kitą antstolio veiklos teritoriją – Vilniaus mieste ir rajone (b. l. 5–6).

Teisingumo ministerija 2009-10-01 raštu Nr. (1.16.)-7R-7884 informavo pareiškėją, kad atsižvelgdami į jo 2009-09-03 prašyme išdėstytus argumentus, kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus prašydami pateikti nuomonę dėl pateikto prašymo (b. l. 7).

Pareiškėjas R. V. vadovaudamasis Antstolių įstatymo 26 str. 1 p., su    2011-01-10 prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas nustatyti jam kitą veiklos teritoriją – Vilniaus mieste ir rajone, nes: jis yra išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į Lietuvos antstolių sąrašą, 2002 m. dalyvaudamas antstolių viešame konkurse prašyme buvo nurodęs pageidaujamą veiklos teritoriją Vilniaus mieste, individualią veiklą 2003-02-11 įregistravo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriuje, visus privalomus mokesčius moka Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, pareiškėjo sutuoktinė ir dukra gyvena Vilniuje (b. l. 8).

Pareiškėjas 2011-01-11 Teisingumo ministerijai pateikė skundą dėl Teisingumo ministerijos viceministro T. V. veiksmų, kuriuos vertina kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą (b. l. 43–44).

Išnagrinėjusi pareiškėjo 2011-01-10 prašymą ir skundą, atsakovė 2011-02-08 sprendimu    Nr. (1.16.)7R-1109 nurodė, kad pareiškėjo prašymas nustatyti jam kitą antstolio veiklos teritoriją negali būti tenkinamas, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė antstolį perkelti iš vienos teritorijos į kitą, pagrindo keisti teisinį reguliavimą taip pat nėra (b. l. 9–10).

Pareiškėjas R. V. 2012-07-17 Teisingumo ministerijai pateikė pakartotinį prašymą pakeisti antstolio veiklos teritoriją, kuriame nurodė, kad pagal Antstolių įstatymo 26 str.     1 p. diskrecijos teisė nustatyti antstolio veiklos teritoriją yra suteikta teisingumo ministrui, todėl antstolio veiklos teritoriją prašo pakeisti vadovaudamasis šia norma ir remdamasis tuo, kad jis yra išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į Lietuvos antstolių sąrašą, 2002 m. dalyvaudamas antstolių viešame konkurse prašyme pirmu numeriu buvo nurodęs pageidaujamą veiklos teritoriją Vilniaus mieste, individualią veiklą 2003-02-11 įregistravo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriuje, visus privalomus mokesčius moka Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, pareiškėjo sutuoktinė ir dukra gyvena Vilniuje (b. l. 11–12).

Teisingumo ministerija 2012-07-26 sprendimu Nr. (1.16.)7R-5516 atsisakė nagrinėti pareiškėjo pakartotinį prašymą, motyvuodama tuo, kad į analogiškus R. V. 2009-09-03 ir 2011-01-10 prašymus buvo atsakyta 2011-02-08 sprendimu Nr. (1.16.)7R-1109 (b. l. 14).

Pareiškėjas mano, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo 2012-07-17 prašymą, todėl padavė teismui skundą ir prašo panaikinti 2012-07-26 sprendimą Nr. (1.16.)7R-5516 bei įpareigoti atsakovę jo 2012-07-17 prašymą išnagrinėti iš esmės.

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo  pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktos gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų, todėl šiuo atveju vertins tik Teisingumo ministerijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2012-07-17 prašymą pagrįstumą.

Valstybės institucijoms pateikiamų prašymų nagrinėjimas reglamentuojamas Viešojo administravimo įstatyme ir Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – Taisyklės).

Pagal VAĮ 2 str. 14 d. prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Taisyklių 5 punkte pateikiama tokia prašymo sąvoka - su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Įvertinusi pareiškėjo 2012-07-17 kreipimosi turinį nurodytų teisės aktų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo R. V. 2012-07-17 pateiktas dokumentas atitinka prašymo turiniui keliamus reikalavimus. Pareiškėjo pateiktas prašymas negali būti vertinamas kaip skundas, nes jame nėra nurodyta, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, neprašoma jų apginti.

VAĮ 14 str. 1 d. nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo ir pagalbos principais. Prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją (10 p.). Atsakymas pateikiamas atsižvelgiant į prašymo turinį (5 p.). Taisyklėse taip pat reglamentuojami atvejai kuomet asmens prašymai yra nenagrinėjami. Pagal Taisyklių 12 punktą, prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.

Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, turi būti įvertinta, ar pareiškėjo        2012-07-17 prašymas laikytinas pakartotiniu ir ar atsakovė atsisakydama jį nagrinėti elgėsi teisėtai. Kaip nurodyta anksčiau, pareiškėjas R. V. į Teisingumo ministeriją dėl antstolio veiklos teritorijos pakeitimo kreipėsi 2009-09-03, 2011-01-10 ir 2012-07-17. Įvertinusi šių prašymų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2011-01-10 ir 2012-07-17 prašymai (b. l. 8, 11–12) iš esmės yra analogiško pobūdžio, t. y. juose pateikiamos tos pačios faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia prašymą, 2012-07-17 prašyme nenurodomi jokie argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Abiejuose prašymuose pareiškėjas remiasi Antstolių įstatymo 26 str. 1 p. nustatytu teisiniu reguliavimu, o būtent, kad teisingumo ministras nustato antstolio veiklos teritoriją. Jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad R. V. 2012-07-17 prašymas nėra kartotinis, teismas nenustatė. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas savo 2012-07-17 prašymą įvardija kaip pakartotinį. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjas R. V. į Teisingumo ministeriją 2012-07-17 kreipėsi iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis VAĮ 14 str. 1 d. ir Taisyklių 12 p. nuostatomis, jo prašymas galėjo būti nenagrinėjamas, nes buvo laikomas kartotiniu.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė nepagrįstai vadovavosi VAĮ 14 str. 2 d. 3 p., nes minėtos nuostatos reglamentuoja pagrindus, kai nenagrinėjami pakartotiniai institucijai pateikti skundai ar pranešimai. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais pareiškėjo argumentais, tačiau atsižvelgdama į tai, kad, pagal Taisyklių 12 p. nuostatas, nenagrinėjami ir pakartotiniai prašymai, sprendžia, kad netinkamai nurodytas teisinis atsisakymo nagrinėti pareiškėjo prašymą pagrindas, negali būti priežastimi panaikinti ginčijamą 2012-07-26 sprendimą Nr. (1.16.)7R-5516. Panaikinus šį sprendimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais, nustatytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo R. V. skundas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti 2012-07-26 sprendimą Nr. (1.16.)7R-5516 ir įpareigoti atsakovę iš esmės išnagrinėti R. V. 2012-07-17 prašymą.

Pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. 1 d., išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo R. V. skundas yra atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. nustatyta, kad skundas administraciniam teismui apmokestinamas    100 Lt žyminiu mokesčiu. Į bylą pateiktas 2012-08-29 mokėjimo kvitas tvirtina, kad pareiškėjas R. V. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokėjo 142,60 Lt žyminį mokestį (b. l. 16), todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. pareiškėjui R. V. grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 42,60 Lt.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 85-87 str.,   88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimui įsiteisėjus, R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėto žyminio mokesčio dalį – 42,60 Lt (2012-08-29 mokėjimo nurodymas, AB Swedbank).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                          Egidija Puzinskaitė

Teisėjai                                                                                                                   Henrikas Sadauskas

Nijolė Žalnieriūnienė