Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1145-460/2015
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-11894-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 44.;73.2.6.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 28 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1331-792/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ ieškinį atsakovams V. J., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company” SE filialą Lietuvoje, A. M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo, ir atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovas 2014-10-14 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 29 098,50 Lt žalos atlyginimo, patirtus nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB „Logfina“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-07 sudarė transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo civilinio draudimo ir Kasko draudimo sutartis. 2014-07-15 automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., taip pat kartu važiavo ir I. G., pateko į eismo įvykį. Dėl transporto priemonių susidūrimo kaltę pripažino Mersedes-Benz ML400, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. J.. Vairuotojams užpildžius eismo įvykio deklaraciją ir susisiekus su draudimu buvo užsakyta techninė pagalba transporto priemonėms išgabenti iš eismo įvykio vietos, nes patys automobiliai važiuoti nebegalėjo. Teigia, jog ne kartą kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. atstatyti dėl V. J. kaltės įvykusio eismo įvykio, UAB „Logfina“ turtui padarytos žalos. Tačiau atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ minėtą eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo išmoką. Mano, jog draudiko atsisakymas įvykį pripažinti draudiminiu bei atsisakymas išmokėti išmoką yra nepagrįsti. Nurodo, jog automobilio Volvo XC90 vertė eismo įvykio dieną, įvertinant nusidėvėjimą, buvo 48752,50 Lt. Po eismo įvykio automobilis Volvo XC90 buvo parduotas už 19654,00 Lt, todėl ieškovė patyrė 29098,50 Lt žalą, kurią ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Pažymi, jog atsakovui V. J. taip pat kyla civilinė atsakomybė, nes egzistuoja visos jai atsirasti būtinos sąlygos. Kartu nurodo, jog išsinuomavo lengvąjį automobilį, nuomotojui įsipareigojo mokėti po 500 litų per mėnesį automobilio nuomos mokestį. Teigia, jog šis mokestis laikytinas jo nuostoliais, kurie taip pat priteistini iš atsakovų.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog ypač kruopščiai atlikus eismo įvykio tyrimą buvo padaryta išvada, kad automobiliai Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB ML 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti ne vairuotojų A. M. ir V. J. nurodomomis bet kitomis aplinkybėmis, todėl įvykis pripažintas nedraudžiamuoju ir pagrįstai atsisakyta išmokėti draudimo išmoką. Kartu nurodė, jog nepagrįstas reikalavimas atlyginti automobilio nuomos išlaidas, kadangi draudimo sutartis nenumato draudiko pareigos atlyginti kito automobilio nuomos išlaidas, nėra priežastinio ryšio tarp draudimo sutarties vykdymo/nevykdymo ir kito automobilio nuomos, be to, toks ieškovo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsakovas V. J. su ieškiniu sutiko iš dalies – su ieškinio reikalavimais jo atžvilgiu nesutiko ir prašė juos atmesti, o reikalavimus priteisti iš draudiko draudimo išmokas prašė tenkinti. Teigė, jog ieškovas neturi į jį jokių reikalavimo teisių, kadangi jo valdyta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu. Teigė, jog pareiga atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą tenka tik draudikui.
Trečiasis asmuo BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company” SE filialą Lietuvoje, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-03 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui UAB „Logfina“ 8 427,51 Eur (29 098,50 Lt) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-10-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 430,02 Eur (1 484,77 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui V. J. iš ieškovo UAB „Logfina“ priteisė 200 Eur (690,56 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.
Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ netenkinti bei iš UAB „Logfina“ įmonei AB „Lietuvos draudimas“ priteisti bylinėjimo išlaidas. Nurodo, jog ekspertiniai tyrimai nustatė, kad minėti automobiliai jau buvo sugadinti iki ginčo įvykio, o jų išoriniai sugadinimai visa apimtimi tarpusavyje nesuderinami. Apeliantui akivaizdu, kad Ieškovo atstovas siekdamas gauti išmoką pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį.
Atsiliepime ieškovas prašo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; paskirti teismo nuožiūra, atsakovui iki 5792 Eur baudą ir iki 50 procentų priteisti ieškovui; priteisti iš atsakovų visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 300 Eur.
Trečiasis asmuo A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti., Nurodo, jog nėra duomenų, kad įvykis buvo inscenizuotas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Logfina“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-07 sudarė transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo civilinio draudimo Nr. LT/AEC1698307 ir Kasko Nr. TAI257063445 draudimo sutartis. 2014-07-15 automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., taip pat kartu važiavo I. G., pateko į eismo įvykį Klaipėdos rajone, už Sakučių kaimo, automobiliui Mersedes-Benz ML400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. J., išvažiavus iš šalutinio kelio nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės Volvo XC90. Transporto priemonių susidūrimo metu vairuotojai A. M. ir V. J. bei keleivis I. G. nenukentėjo. Dėl transporto priemonių susidūrimo kaltę pripažino Mersedes-Benz ML400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. J.. Vairuotojams užpildžius eismo įvykio deklaraciją ir susisiekus su draudimu buvo užsakyta techninė pagalba transporto priemonėms išgabenti iš eismo įvykio vietos, nes patys automobiliai važiuoti nebegalėjo. UAB „Logfina“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“ pranešė ieškovui, jog įvertinęs įvykio aplinkybes atsisako mokėti draudimo išmoką, kadangi įvykis laikomas nedraudžiamuoju, nes transporto priemonė sunaikinta kitomis aplinkybėmis nei nurodyta pateiktoje medžiagoje. AB „Lietuvos draudimas“ 2014-08-01 ekspertinėje pažymoje Nr. 1484322 žalų tyrimo ekspertas M. Stakėnas nurodė, jog „atsižvelgus į aukščiau išdėstytą galima teigti, kad automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB ML 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti ne vairuotojų A. M. ir V. J. nurodomomis, bet kitomis aplinkybėmis“. AB „Lietuvos draudimas“ 2014-09-15 kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įtariant sukčiavimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. 2015-02-09 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriame pranešimas apie įtarimą įteiktas A. M. ir V. J., nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jų kaltę dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., padarymo.
Byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ turi sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl to, ar ieškovo darbuotojo [vairuotojo] sukeltas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste primena, kad pareiškėjo (draudiko) ir trečiojo suinteresuoto asmens (draudėjo) teisinius santykius nustatant žalą, susijusią su draudžiamuoju įvykiu, Draudimo įstatymo ir CK normų nustatyta tvarka reglamentavo Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 ir Draudimo sutartis.
Nagrinėjamu atveju šalių – UAB „Logfina“ ir AB „Lietuvos draudimas“ pasirašytoje Transporto priemonių draudimo liudijime buvo nurodyta, kad šio sutarties pagrindu yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01). Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – Taisyklės) 8.1.p. buvo numatytas baigtinis sąrašas situacijų, kurios laikomos nedraudžiamaisiais įvykiais. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, atsisakydamas išmokėti ieškovui draudimo išmoką už 2014 m. liepos 15 d. autoįvykio metu sugadintą transporto priemonę, vadovavosi Taisyklių 8.1.17 p., kuris nustatė, kad nedraudžiamasis įvykis laikomas situacija, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką, ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.
Teisėjų kolegija mano, jog šiai teisinei situacijai spręsti aktualus Draudimo įstatymo reguliavimas. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodyta, jog „draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką“; „atsakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis <...>“, Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis V. A. v. UAB draudimo kompanija ,,Lindra“ byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis I. J. v. UADB ,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-516/2006).
Nagrinėjamu atveju atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, nesutikdamas sumokėti draudimo išmokos, rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ eismo įvykių eksperto M. S. ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto Virginijaus Pačebuto ekspertiniais tyrimais. Iš esmės ekspertizės nustatė, kad automobilių kontakto metu BM ML 400 stovėjo, o ne važiavo 20km/h greičiu. Nustatyta ir tai, kad automobilių išoriniai sugadinimai visa apimtimi tarpusavyje nesuderinami.
Teisėjų kolegija, vertindama ekspertizės išvadas, atkreipia dėmesį į ekspertams pateiktą ekspertizės medžiagą. Pirmiausia nėra ginčo, kad po eismo įvykio automobiliai buvo atitraukti vienas nuo kito ir perstatyti/nuvežti. Byloje nėra duomenų ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nenurodo, kaip po eismo įvykio automobilių atitraukimas (ne)turėjo įtakos naujiems automobilių sugadinimams.
Antra, AB „Lietuvos draudimas“ sudarytoje ekspertinėje pažymoje esančios nuotraukos yra sudarytos ne iškart po eismo įvykio, o po to, kai automobilis Volvo XC90 buvo patrauktas nuo važiuojamosios kelio dalies, nes trukdė eismui. Kiek šis faktas (ne)turėjo įtakos priverstinai patraukus jau nebevažiuojantį automobilį, nėra nurodoma (CPK 12, 178 straipsniai).
Trečia, Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto išvadoje nurodyta, jog „kategoriškai spręsti pateiktą klausimą <...ar transporto priemonių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami ir galėjo būti padaryti deklaruoto 2014-07-15 eismo įvykio metu automobilių vairuotojų V. J. ir A. M. nurodytomis aplinkybėmis“...>, negalima, kadangi specialistui nepateikti tyrimo objektai“. Taigi, teismo ekspertas neturėjo galimybės pamatyti automobilių ir pats įvertinti jų būklę bei padaryti atitinkamus duomenis ekspertizės atlikimui.
Ketvirta, Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto išvadoje nurodyta ir tai, jog „tirti pateiktoje medžiagoje esančių grafinių failų atvaizdų kokybė bloga ir visa apimtimi neperteikianti faktinio transporto priemonių išorinių sugadinimų ir kontaktavimo pėdsakų pobūdžio bei išsidėstymo“. Tai reiškia, kad teismo ekspertas ne tik neturėjo galimybės realiai pamatyti automobilių, tačiau ir jam pateikta medžiaga buvo blogos kokybės. Specialistas pateikė tik tikėtiną išvadą, kad tirti pateiktose nuotraukose matomi automobilių išoriniai sugadinimai visa apimtimi tarpusavyje nesuderinami.
Penkta, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami veiksmai, siekiantys nustatyti vairuotojų V. J. ir A. M. tarpusavio santykį (ryšį). Byloje nenustatyta, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ jokių duomenų nepateikė, kad minėti asmenys susiję ar pažįstami. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-10-21 tarp V. J. ir A. M. priklausančių telefonų kontaktų nebuvo. Taigi, teigti, kad nepažįstami asmenys inscenizavo eismo įvykį, nėra pagrindo (CPK 12, 178, 185 straipsnis).
Šešta, ekspertize nustatytas faktas, kad automobilis stovėjo, o ne judėjo, kaip nurodė vairuotojas, vėlgi neįrodo, kad nepažįstami asmenys (kitaip neįrodyta) klaidino draudiką ir tyčia eismo įvykį interpretavo kitaip. Suprantama, kad prieš pat eismo įvykį – susidūrimo faktą, vairuotojai dėl patiriamo streso ir kt. negali adekvačiai perteikti visų vairavimo aplinkybių, realiai egzistavusių kelias sekundės dalis iki eismo įvykio: tikslios važiavimo trajektorijos, tikslaus greičio kt. Be to, abejotina, ar prieš pat eismo įvykį vairuotojai fiksuoja greičio rodymus prietaisų skydelyje. Pažymėtina, kad važiuojant 20 km/h greičiu ir sustabdžius automobilį, stabdymo laikas trunka kelias sekundės dalis, todėl neabejotinai teigti, kad vienas iš vairuotojų pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį, nėra pagrindo (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog įvykis pripažintinas draudžiamuoju, draudikas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo
Ieškovas prašo skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovė pateikė skundą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius atsakovės nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo 300 EUR išlaidas teisinei pagalbai.
Kaip žinia, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB „SK verslas“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to ieškovas UAB „Logfina“ neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.
Kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė
Kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė
Alona Romanovienė