Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1348-479/2015
Teisėja N. Ruibytė (Proceso Nr. 2-06-3-03550-2015-2)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
129.1; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui J. P., G. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas T. T. 2015-03-18 kreipėsi į antstolį J. P. su skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis neteisėtai areštavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje esančias jam priklausančias lėšas. Pareiškėjas paaiškino, kad areštavus pinigines lėšas jis nebegali patenkinti savo būtinųjų poreikių bei teikti išlaikymo savo mažamečiui vaikui. Pareiškėjas teigė, kad antstolis gali vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjas teismo prašė įpareigoti antstolį J. P. skolos išieškojimą vykdyti pagal LR CPK 733-743 str. nuostatas iš gaunamo darbo užmokesčio pagal LR CPK 754 str. bei grąžinti į pareiškėjo sąskaitą iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitytas lėšas, viršijančias 50 procentų pareiškėjo darbo užmokesčio dydžio.
Antstolis J. P. 2015-03-24 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-20 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis J. P. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 1 158,48 Eur išieškojimo iš T. T. valstybės naudai bei Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-22 išduotą vykdomąjį raštą dėl 4 344,30 Eur išieškojimo iš solidarių skolininkų S. Š., A. P. ir T. T. išieškotojo G. P. naudai. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis 2015-02-04 patvarkymu areštavo 4 344,30 Eur sumą, esančią Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, priklausančią T. T. bei įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Be to, 2015-02-26 patvarkymu antstolis pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Teismas pažymėjo, kad antstolis turi teisę pats nuspręsti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti. Teismas padarė išvadą, jog nėra tikslinga įpareigoti antstolį vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio, nes šiuos veiksmus antstolis jau atlieka. Teismas konstatavo, jog antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė.
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio taikytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštas bei išieškojimas iš jam priklausančio darbo užmokesčio yra neteisėtas ir pažeidžia LR CPK 668 str. 1 d. nuostatas. Pareiškėjas teigė, kad visos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios pajamos neteisėtai atitenka antstoliui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis J. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutartį palikti nepakeistą. Antstolis nurodė, kad jis turėjo teisę areštuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje esančias pareiškėjui priklausančios lėšas bei vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis neteisėtai areštavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje esančias pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas. Apelianto įsitikinimu šių piniginių lėšų areštas pažeidžia pareiškėjo teisę į būtiniausių poreikių patenkinimą laisvės atėmimo vietoje. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis J. P. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 1 158,48 Eur išieškojimo iš T. T. valstybės naudai bei Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-22 išduotą vykdomąjį raštą dėl 4 344,30 Eur išieškojimo iš solidarių skolininkų S. Š., A. P. ir T. T. išieškotojo G. P. naudai. Byloje nustatyta, kad antstolis J. P. 2015-02-04 patvarkymu areštavo 4 344,30 Eur sumą, esančią Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, priklausančią T. T., ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015-02-26 patvarkymu antstolis pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
Teismas atsižvelgia į tai, kad skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdžius, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (LR CPK 624 str. 1 d.). Pagal LR CPK 688 str. 1 d. nuostatas išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Be to, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas jo pajamas (LR CPK 624 str. 2 d. 5 p.). LR CPK 739 str. nustato sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. LR CPK 739 str. nustatytų piniginių lėšų sąrašas yra baigtinis. Bylos duomenys patvirtina, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į antstolio depozitinę sąskaitą 2015-02-09 buvo pervesta 89,20 Eur bei 2015-03-09 pervesta 63,76 Eur, kurie buvo paskirstyti pirmos eilės išieškotojui G. P.. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išieškojimas iš šių sumų nėra galimas pagal LR CPK 739 str. nuostatas (LR CPK 178 str.). Patikrinus vykdomųjų bylų duomenis taip pat nenustatyta, kad antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į pareiškėjui priklausančias lėšas, į kurias pagal LR CPK 739 str. nukreipti išieškojimą draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo teise į būtiniausių poreikių patenkinimą, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, nes tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių poreikių patenkinimą pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina laisvės atėmimo įstaiga. Taigi areštuodamas pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, antstolis J. P. vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad visos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios pajamos neteisėtai atitenka antstoliui. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio yra viena iš priverstinio vykdymo priemonių (LR CPK 624 str. 2 d. 5 p.). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2015-02-26 patvarkymu antstolis pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Iš pareiškėjo pateiktos 2015-06-12 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio pareiškėjui iš viso buvo priskaičiuota 1 262,85 Lt darbo užmokesčio, iš jo 195,77 Lt buvo išskaičiuota pagal pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus, o pareiškėjui išmokėta darbo užmokesčio suma sudarė 688,19 Lt (b. l. 23). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog per mėnesį iš pareiškėjo išskaičiuojama su darbo santykiais susijusių pajamų dalis neviršijo antstolio 2015-02-26 patvarkyme nurodytų išskaičiuotinų sumų dydžio. Taigi negalima sutikti su apelianto nuostata, jog visas pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis yra pervedamas antstoliui. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
Teismas atsižvelgia į tai, kad antstolis J. P. pateikė teismui prašymą iš pareiškėjo priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti. Antstolis paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė antstoliui naudojantis advokato pagalba, tai yra rengiant atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą. Teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su antstolio atliktų vykdymo veiksmų teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, todėl preziumuojama, jog taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas papildoma teisinė pagalba antstoliui nėra būtina. Įvertinus tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami su vykdymo procesu nesusiję klausimai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolio patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju negali būti vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos. Esant nurodytoms aplinkybėms antstolio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis LR CPK 335-339 str., teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Žydrūnas Bertašius