Administracinė byla Nr. A-1711-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00131-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. S. (F. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. S. (F. S.) skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas F. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN), 25 000 Eur neturtinei ir 505,92 Eur turtinei žalai atlyginti ir 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. atvyko į Kauno NTI-PN ir iki 2018 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas tardymo izoliatoriuje-kameroje, nors buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, o ne tardymo izoliatoriuje. Pažymėjo, kad jo laikymo sąlygos neatitiko pataisos namų laikymo sąlygų, kurios buvo apibrėžtos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Per visą nurodytą laikotarpį jam buvo apribota teisė naudotis patalpomis, kurios numatytos minėto įsakymo 5 punkte. Pareiškėjas teigė, kad nors dienos metu jam buvo suteikta galimybė vaikščioti po Kauno NTI-PN 5-ą aukštą, tačiau nakčiai jis buvo užrakinamas kameroje Nr. 512. Kauno NTI-PN 5-as aukštas buvo rakinamas visą parą. Pareiškėjo tvirtinimu, tokios kalinimo sąlygos prilygo kalinimui kalėjimo režimu, nors jis turėjo kalėti pataisos namų sąlygomis. Atsakovo atstovas neužtikrino, kad būtų laikomasi tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais nustatytų reikalavimų, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
3. Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu Kauno NTI-PN buvo laikomas kameroje Nr. 512 ankštomis sąlygomis. Kameroje nuolat buvo laikomi trys asmenys, viršijant leistiną normą, tokiu būdu buvo pažeidžiamas pareiškėjo gyvenamojo ploto dydis. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno NTI-PN nebuvo užtikrinamas jo socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinamos kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į nustatytas veikas įtraukti asmenis. Taip pat nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo lankyti įvairių renginių ir pan. Taip pat nebuvo užtikrinta galimybė gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumo bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimo. Pareiškėjas paaiškino, kad sprendžiant gyvenamojo ploto pažeidimo faktą būtina atsižvelgti, kad kameroje lovos ir kiti baidai, sanitarinis mazgas (tualetas, dušas), daiktų spintelės užėmė didžiąją dalį kameros ploto, o kameroje gyveno trise. Ankštos gyvenimo sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti, tokiose patalpose pareiškėjas, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Be viso to, 5 aukšte stovėjo šiukšlių konteineris, kas buvo grubus higienos normos pažeidimas, dėl šios aplinkybes jis nuolatos buvo priverstas kvėpuoti nuo įvairių šiukšlių sklindančia smarve. Į šį konteinerį buvo nešamos visos šiukšlės ir atliekos iš visų kamerų. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 512 nebuvo įrengtas tinkamas signalinis mygtukas. Signalinis mygtukas buvo įrengtas tik koridoriuje prie kameros, o kai asmenys buvo užrakinami kameroje, neturėjo priėjimo prie šio signalinio mygtuko, kadangi jis likdavo už durų. Kiekvieną kartą, kai vakarais reikėdavo iškviesti budintį pareigūną, tekdavo daužyti į durys ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Labai dažnai pareigūnas negirdėdavo, o jeigu girdėjo, dėl kitų darbų neprieidavo pasiteirauti, dėl kokių priežasčių daužoma į duris. Tokiu atveju asmenims nebuvo užtikrinamas saugumas, jeigu kameroje kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei dėl fizinio smurto.
4. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 15 d. jis turėjo teisę į dviejų valandų pasivaikščiojimą kiemelyje ir tai prieštaravo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 5 punktui, kuriame nustatyta, jog priklauso trijų valandų pasivaikščiojimas. Kauno NTI-PN pasivaikščiojimo kiemelis neatitiko higienos normų reikalavimų. Kiemelyje stovėjo atliekų konteineriai nuo kurių nuolatos sklido nepakenčiama smarvė, nebuvo įrengta peleninių. Kiemelis nuolatos buvo pilnas šiukšlių, kurias vėjas išpūsdavo iš atliekų konteinerio, kiemelyje nebuvo net suoliukų, vietomis sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio. Taip pat kiemelis nebuvo periodiškai valomas, o jeigu dulka – nelaistomas. Pareiškėjo teigimu, Kauno NTI-PN pasivaikščiojimo kiemelis buvo įrengtas ir aptvertas tvora, tuo apribojant nuteistųjų, kurie buvo priskirti paprastai ir lengvai grupei, judėjimo laisvę po neuždraustą pataisos namų teritoriją. Dėl Kauno NTI-PN administracijos neteisėtų veiksmų iš pareiškėjo buvo atimta teisė laisvai judėti po neuždraustą pataisos namų teritoriją. Pareiškėjo nuomone, Kauno NTI-PN administracija savo tyčiniais veiksmais apribojo bei sugriežtino jo kalinimo sąlygas.
5. Pareiškėjo tvirtinimu, kameroje buvo drėgna ir tamsu, langas uždengtas dviejų eilių grotomis, grotos įrengtos tiek iš lauko puses, tiek kameroje, todėl stipriai ribojami tiek vėjo, tiek šviežio oro srautai, tiek natūralios šviesos patekimas į kamerą. Teisinis reguliavimas nenumatė, jog grotos ant langų galėjo būti uždėtos iš vidaus ir nenumatė būtinybės grotų dėti iš lauko pusės. Dėl mažo oro srauto kameroje puvo čiužiniai, užsiveisė parazitai, lovų metalinės dalys rūdijo nuo drėgmės. Kameroje vidutinis drėgnumas viršijo 70 proc., nebuvo tinkamai užtikrintas patalpos apšvietimas, kadangi natūrali šviesa dėl grotų ant langų labai silpnai patekdavo į patalpas ir jų visai neapšviesdavo. Kameroje elektrinio apšvietimo nepakako ir šią aplinkybę patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 23 d. pažyma Nr. (2-12 4.80)2-51529. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameros Nr. 510, 511, 512 buvo identiškos ir jose įrengta vienoda apšvietimo sistema. Be to, pareiškėjas pats išjungti šviesos neturėjo galimybės, nes kameroje nebuvo jungiklių. Taip pat kameroje nebuvo užtikrinama pakankama temperatūra, nebuvo tinkamai šildomos patalpos, kamerose temperatūra buvo nuo 10°C iki 14°C ir nebuvo leidžiama turėti šildytuvo, nors 2018 m. spalio 30 d. administracijai ir buvo rašomas prašymas jį išduoti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, pykindavo. Tai, kad pataisos namuose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra patvirtino Kauno NTI-PN 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. 12-208 iš kurio buvo matyti, kad dėl techninių nesklandumų šildymo nebuvo iki 2018 m. spalio 31 d., o kol nebuvo tinkamo šildymo, kameros sienos ir lubos pasidengė pelėsiu, ant sienų ir lubų susidarė kondensatas.
6. Pareiškėjas tvirtino, kad dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebūdavo sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Ne kartą neturėjo galimybės apsiprausti po šiltu dušu. Kitas dienas jautėsi nemaloniai, kadangi prakaitavo. Šiltas vanduo nuolatos buvo atjungiamas dėl vandens sistemos nesklandumų, įvairių profilaktinių darbų ir kt. Be to, pataisos namuose nesireguliuoja vandens maišytuvas, jis privalėjo maudytis po tokiu vandeniu, koks buvo tiekiamas tiesiogiai iš šilumos punkto. Dėl šios priežasties dažnai tekdavo praustis arba po šaltu arba net ir po verdančiu vandeniu. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje buvo pilna tarakonų, vorų. Administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai. Tokiu būdu buvo priverstas kameroje gyventi su įvairiais parazitais. Pataisos namuose pareiškėjas neturėjo galimybės išsidžiovinti rūbų, nes nebuvo įrengta džiovykla. Rūbus džiovė kur papuola. Pareiškėjo nuomone, pataisos namuose maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo tik nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Paaiškino, kad kasdien sportavo, be to buvo dirbantis, tačiau gaudavo nedirbančio asmens maitinimą.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis buvęs valstybės tarnautojas ir turėjo būti laikomas izoliuotai nuo nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, kaip tai numato BVK 70 straipsnio 3 dalis. Tačiau tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų įvykdavo nuolatiniai kontaktai – einant pas gydytojus, pasivaikščiojimo mietu, leidžiantis ar kylant laiptais, laikino sulaikymo kamerose, gaunant maitinimą, bei kt.
8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis turėjo teisę išsiųsti ir gauti laiškus tik pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, kadangi kitomis dienomis neateidavo darbuotoja, kuri surinkinėjo ir išduodavo laiškus. Taigi buvo apribota pareiškėjo teisė neribotai, t. y. antradieniais ir ketvirtadieniais siųsti ir gauti laiškus. Pareiškėjo nuomone, jo teisės ir laisvės, bei privatumas buvo šiurkščiai pažeidžiami, apribojant jam tinkamas galimybes susirašinėti su kitais asmenimis, šeimos nariais ir sukėlė daug nepatogumų, sudarė prielaidas patirti neigiamus išgyvenimus, kurie sukėlė dvasinės kančias bei nepilnavertiškumo jausmą.
9. Pareiškėjas nurodė, kad kalint Kauno NTI-PN ginčo laikotarpiu jis negalėjo įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų. Pareiškėjo teigimu, jo atveju turėjo būti pritaikytas BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktas, kuris nedraudžia jam įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų. Atkreipė dėmesį, kad dirbant Kauno NTI-PN negaudavo jam priklausančio ir iš anksto sutarto darbo užmokesčio. Įvertinus, kad per mėnesį (22 darbo dienas) turėjo būti mokamas 400 Eur darbo užmokestis, vienos darbo dienos užmokestis sudarytų apie 18,18 Eur. Jis dirbo 34 darbo dienas ir už šias dienas turėjo būti sumokėtas 618,12 Eur darbo užmokestis, tačiau gavo tik apie 112,20 Eur. Vertinant tai, jog darbo užmokestis turėjo būti 618,12 Eur per visą darbo laikotarpį ir tai, kad buvo sumokėta tik apie 112,20 Eur suma, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo sumokėta apie 505,92 Eur darbo užmokesčio suma.
10. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą, depresiją ir pan. Tvirtino, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje.
11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno NTI-PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo paskirtas atlikti bausmę į paprastosios grupės 6 skyriaus 512 kamerą, kurios bendras plotas 16,66 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas – 1,91 kv. m), kartu su pareiškėju šioje kameroje gyveno du nuteistieji, vienam nuteistajam teko 4,91 kv. m. Akcentavo, jog Kauno NTI-PN pastatas pastatytas 1998 m. (rekonstrukcija atlikta 2010 m.), todėl jis nebuvo morališkai pasenęs, šio pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma, todėl suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos buvo geros. Po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatyti klozetai su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2,0 m., kamerose tarp įrengto tualeto ir stalo yra 1,8 m. atstumas. Kauno NTI-PN 5 aukšto 512 kameroje buvo šie baldai: 3 lovos, stalas, 2 suolai, 3 spintelės bei sanitarinis mazgas. Šie baldai kameroje buvo techniškai tvarkingi ir prižiūrimi. Tardymo izoliatoriaus 5 aukšte nestovėjo šiukšlių konteineris, o tik šiukšlių dėžė. Buitiniai šiukšlių konteineriai stovėjo gamybinio pastato kieme. Susikaupusias šiukšles kiekvieną dieną išnešdavo, todėl negalėjo sklisti joks atliekų kvapas. Visi nuteistieji turėjo galimybę išsidžiovinti rūbus 505 kameroje, o tardymo izoliatoriaus 3 aukšte yra įrengta skalbykla. Pažymėjo ir tai, kad 2018 m. spalio 11 d. Socialinės reabilitacijos skyrius inicijavo papildomą rūbų džiovyklų pirkimą nuteistiesiems.
13. Atsakovo atstovas teigė, kad visos kameros buvo įrengtos pagal reikalavimus ir galimybė išsikviesti budintį pareigūną tikrai buvo, kadangi nepaskyrus pareigūno į priežiūros postą (po 17.00 val.), nuteistųjų stebėjimo kontrolė buvo nukreipiama į techninių apsaugos priemonių valdymo pultą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala, taigi, pareiškėjui buvo užtikrintos saugios sąlygos. Atsakovo atstovas nurodė, kad langų stiklai ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų yra įrengtos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos pagaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatyti ne plonesni kaip 1,4 cm skersmens plieniniai strypai. Kameros viduje įrengti ir įstatyti lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Lauko grotų akutės nėra didesnės kaip 30 x 15 cm. Pažymėjo, kad nei grotos, nei strypai neribojo šviežio oro ir natūralios šviesos patekimą į patalpas. Siekiant užtikrinti suimtųjų tinkamas kalinimo sąlygas įstaigoje: suimtųjų ir nuteistųjų patalynę, rankšluosčius skalbė VĮ „Mūsų amatai“; pastate sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema; 2017 m. gruodžio 28 d. sudaryta deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų sutartis Nr. 18- 48/2017 su UAB „Pelias“, kuri atlikdavo vabzdžių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją), bei graužikų kontrolę ir naikinimą (deratizaciją), todėl kamerose tarakonų židinių niekada nebuvo užfiksuota. Atkreipė dėmesį į tai, kad kameras tvarkytis privalėjo patys nuteistieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės (BVK 134 str.).
14. Kauno NTI-PN pažymėjo, kad pareiškėjas nei gyvenant nei dirbant Kauno NTI-PN kontakto su kitais tardymo izoliatoriuje tuo metu buvusiais suimtaisiais ar nuteistaisiais neturėjo, nes pastarieji buvo laikomi kituose aukštuose. Kamerose ir laisvai vaikščioti pareiškėjas galimybių neturėjo. Pataisos namai laikėsi BVK ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir SVĮ) įtvirtintų reikalavimų ir užtikrino tinkamą izoliaciją pareiškėjo buvimo laikotarpiu Kauno NTI-PN. Visi Kauno NTI-PN laikomi asmenys turėjo lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: žaisti stalo žaidimus, tinklinį, krepšinį, dalyvauti įstaigoje organizuojamuose religinio pobūdžio renginiuose, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija, organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, įstaigoje veikia biblioteka, taip pat sudaryta galimybė naudotis sporto sale. Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turėjo parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu jam buvo užtikrinamos nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos. 2018 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas buvo įdarbintas ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės), jam buvo nustatytas 0,49 minimalios mėnesinės algos koeficientas darbo užmokesčiui mokėti. Kauno NTI-PN administracijos Reikalų skyriuje nebuvo įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose.
15. Kauno NTI-PN teigimu, pareiškėjui, kaip ir kitiems kartu laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems buvo sudarytos vienodos sąlygos pasinaudoti teise į pasivaikščiojimą tris valandas per diena. Teise į pasivaikščiojimą pareiškėjas galėjo pasinaudoti pagal Kauno NTI-PN patvirtintas dienotvarkes, kuriose reglamentuota teise ne į trumpesnius kaip trijų, keturių valandų buvimus gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai atitiko keliamus reikalavimus, kadangi buvo įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis“ 19 punkto nuostatomis. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nebuvo numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengti suoliukai atsisėsti. Atsakovo atstovas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas dušu galėjo naudotis neribotą laiką, kadangi tardymo izoliatoriaus 5 aukšto koridoriuje įrengtas dušo mygtukas, kurį paspaudus pradeda bėgti vanduo. Šiuo mygtuku galėjo pasinaudoti visi nuteistieji įskaitant ir pareiškėją, kadangi jis bausmę atliko pataisos namų sąlygomis ir aukšte galėjo vaikščioti laisvai – dušo mygtuką galėjo paspausti pats. Pažymėjo, kad dušų įrengimas atitiko higienos normos reikalavimus.
16. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Kauno NTI-PN maitinimo paslaugas teikė UAB „Niklita“. Pažymėjo, kad operatyviai reagavo į suimtųjų ir nuteistųjų pareikštus žodinius ir raštiškus nusiskundimus dėl maitinimo paslaugos teikimo ir nedelsiant pašaliname paslaugos teikimo trūkumus. Akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad maistas buvo nekokybiškas, nekaloringas ar neskanus, pažymėjo ir tai, kad šiuo klausimu į Kauno NTI-PN administraciją taip pat nesikreipė.
17. Pagal BVK 99 straipsnio 3 dalį „Pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos“, atsižvelgiant į tai Kauno NTI-PN administracijos Reikalų skyrius laiškus paimdavo ir išsiųsdavo pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais – nepažeidžiant 3 darbo dienų termino. Pareiškėjas dėl šios teisės pažeidimo į administracijos Reikalų skyrių nei karto nesikreipė.
18. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Kauno NTI-PN įstaigoje esanti parduotuvė neturėjo licencijos prekiauti tabako gaminiais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo paties prašymu buvo perkeltas į Kauno NTI-PN atlikti tolimesnės bausmės, o perkėlus buvo supažindintas su teisės aktais, vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios reglamentavo būtent nepilnamečių ir asmenų laikomų nepilnamečių įstaigoje teises ir pareigas. Kauno NTI-PN nuomone, pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą turtinę – 505,92 eurų ir neturtinę žalą, bei kaip apskaičiuotas tariamos žalos dydis – 25 000 eurų.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė 2018 m. rugpjūčio 28 d. prašymą perkelti jį tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Kauno NTI-PN dirbti ūkio aptarnavimo būryje, atlikti statybos-remonto darbus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu „Dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, pareiškėjas perkeltas bausmę atlikti Kauno NTI-PN. Pareiškėjas į Kauno NTI-PN atvyko 2018 m. rugsėjo 18 d. ir išbuvo iki 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas dirbti Ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku.
21. Pareiškėjas Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. N-132 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ buvo paskirtas atlikti bausmę į paprastosios grupės 6 skyriaus kamerą Nr. 512, kurios bendras plotas 16,66 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,91 kv. m). Kartu su pareiškėju šioje kameroje gyveno du nuteistieji. Vienam nuteistajam teko 4,91 kv. m. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno NTI-PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.2 punkte nustatyta minimali 4,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.
22. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtino, jog pareiškėjo buvimo Kauno NTI-PN laikotarpiu jam buvo užtikrinamos nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos, t. y. sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir kitame užimtume, kuris buvo skirtas tiek sociokultūrinei, tiek sportinei veiklai. Pareiškėjas buvo motyvuojamas dalyvauti šiuose renginiuose: „Protų mūšis“ su Kauno apylinkės prokuratūros atstovais (2018 m. rugsėjo 28 d.); susitikime su Šventosios šeimos kongregacijos vienuole seserimi F. R. P. (2018 m. spalio 25 d.); susitikime su kunigu R. D. (2018 m. spalio 26 d.); stalo teniso turnyre (2018 m. spalio 29 d.); Helovyno šventei paminėti skirtame „Protų mūšis“ (2018 m. lapkričio 2 d.); krepšinio rungtynėse (2018 m. spalio 24 d., 2018 m. spalio 31 d. , 2018 m. lapkričio 1 d., 2018 m. lapkričio 7 d.). Bylos duomenys patvirtino, kad apie sociokultūrinę ir sportinę veiklą, kuri buvo organizuojama įstaigoje, nuteistieji supažindinami iškabintoje informacijoje stenduose jų gyvenamosiose patalpose. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno NTI-PN socialinė reabilitacija buvo užtikrinta.
23. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginius apie koridoriuje prie kameros stovintį šiukšlių konteinerį paneigė atsakovo atstovo paaiškinimas, kad tardymo izoliatoriaus 5 aukšte nestovėjo šiukšlių konteineris, o tik šiukšlių dėžė. Buitiniai šiukšlių konteineriai stovėjo gamybinio pastato kieme. Susikaupusias šiukšles kiekvieną dieną išnešdavo Ūkio skyriuje pagalbiniais darbininkais įdarbinti nuteistieji ir 5 aukšte kalintys nuteistieji, todėl negalėjo sklisti joks atliekų kvapas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimu.
24. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis neturėjo kur išsidžiovinti rūbų nepagrįsti, pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog visi nuteistieji turėjo galimybę išsidžiovinti rūbus 505 kameroje, kuri buvo įrengta rūbų džiovinimui, o tardymo izoliatoriaus 3 aukšte buvo įrengta skalbykla, kurioje veikė elektroninės skalbinių džiovyklos. Byloje pateikta Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. spalio 11 d. paraiška patvirtino, kad skyrius inicijavo papildomą pirkimą dėl rūbų džiovyklų pirkimo nuteistiesiems, kas teismui leido daryti išvadą, kad Kauno NTI-PN problemų su rūbų džiovinimu nebuvo, šiuo klausimu buvo rūpinamasi.
25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik konstatavo ir abstrakčiai nurodė, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko ir dėl to jam grėsė pavojus. Pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas neturtinės žalos kilimą iš esmės siejo vien su teorine galimybe, kad jam galėjo būti sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės, tai yra žala buvo grindžiama subjektyviais pareiškėjo samprotavimais.
26. Byloje pateiktas Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 1-267 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1-251 „Dėl nuteistųjų, paliktų dirbti ūkio darbus tardymo izoliatoriuje, dienotvarkės patvirtinimo“ pakeitimo ir dienotvarkės“ patvirtino, kad Kauno NTI-PN reglamentuota teisė į ne trumpesnius kaip trijų, keturių valandų buvimus gryname ore. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas užtikrino teisę į pasivaikščiojimą. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo pareigos pareiškėją priversti pasinaudoti šia teise. Pasivaikščiojimas gryname ore buvo kalinamųjų teisė, bet ne pareiga. Pareiškėjo teiginys, kad Kauno NTI-PN 2018 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 12-185 patvirtino aplinkybę, kad jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti iki 2018 m. spalio 15 d. teismo atmestas. Pareiškėjo nurodomas sprendimas buvo raštas dėl atsakymo į prašymą, kuriuo buvo atsakoma į kito nuteistojo skundą ir nepatvirtino pareiškėjo teiginių. Teismas taip pat neturėjo pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlydavo suimtiesiems / nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti apskaitos žurnale, suimtųjų ir nuteistųjų duomenys (vardas, pavardė) nebuvo nurodomi, todėl duomenų apie pareiškėjo pasivaikščiojimus gryname ore pateikti nebuvo galimybės, kadangi tokia apskaita nebuvo vedama. Teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodė pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginys, kad trijų valandų pasivaikščiojimas laikytinas nepakankamu, teismo buvo atmestas.
27. Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindė aplinkybėmis, jog kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, pasivaikščiojimo kiemelių schemos, nuteistųjų paaiškinimai, pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukos paneigė pareiškėjo teiginius. Teismas sprendė, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti pažeidimą šioje dalyje.
28. Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindė aplinkybėmis, jog kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl buvo drėgna, daiktai pritraukdavo drėgmės pradėdavo pelyti, pelėsis atsirasdavo ant sienų, buvo blogas apšvietimas, dienos šviesai patekti trukdė grotos ant langų ir t. t. Teismas įvertino, kad bylos duomenys patvirtino, jog Kauno NTI-PN kamerose ir gyvenamosiose patalpose vėdinimas vyko per langus, be to, įdiegta rekuperacinė vėdinimo sistema, kurią sudarė izoliuoti oro paėmimo ir ištraukimo vamzdžiai, ortakių sistema, kuria oras tiekiamas į patalpas ir šalinamas iš jų, oro sklendės, reguliuojančios oro srautą, triukšmo slopintuvai, neleidžiantys sklisti triukšmui iš vėdinimo įrenginio, difuzoriai ir grotelės, per kuriuos oras pateko iš ortakių į patalpą arba buvo šalinamas iš jos bei vėdinimo įrenginys, be to, 2010 metais įstaigoje atliekant rekonstrukciją atlikta ir vėdinimo sistemos rekonstrukcija. Byloje nebuvo duomenų, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nebuvo duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas gyvenimo sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Pareiškėjas teigė, jog į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi žodžiu, tačiau šie pareiškėjo teiginiai, teismo nuomone, buvo abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai, kokiais klausimais ir į kokius Kauno NTI-PN pareigūnus buvo kreipęsis dėl netinkamų sąlygų. Teismo vertinimu, pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma, todėl suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos yra geros. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl nurodytų aplinkybių teismo laikyti nepagrįstais ir atmesti.
29. Kauno NTI-PN atsiliepime nurodė, kad yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Pelias“, kurią kartu su darbų ataskaitomis pateikė į bylą, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtino, kad Kauno NTI-PN administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu, atliko nuolatinį nariuotakojų ir graužikų naikinimą.
30. Pareiškėjo teigimu, dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebūdavo sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu. Pagal Kauno NTI-PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko 2018 m. spalio 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. SD-1634 „Dėl tardymo izoliatoriuje paliktų dirbti ūkio darbus nuteistųjų galimybės po darbo pasinaudoti dušu“ Kauno NTI-PN asmenims, paliktiems dirbti ūkio darbus kiekvieną dieną iki 30 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše. Kaip nurodė atsakovas tardymo izoliatoriaus 5 aukšto koridoriuje įrengtas dušo mygtukas, kurį paspaudus pradeda bėgti vanduo. Šiuo mygtuku galėjo pasinaudoti visi nuteistieji įskaitant ir pareiškėją, kadangi jis bausmę atliko pataisos namų sąlygomis ir aukšte galėjo vaikščioti laisvai – dušo mygtuką galėjo paspausti pats. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai buvo lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turėjo nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpos buvo valomos kiekvieną dieną, naudojant dezinfekcines priemones (valo patys nuteistieji). Visoje patalpoje veikė rekuperacinė vėdinimo sistema: įrengti vėdinimo įrenginiai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą, dušuose nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Patalpos buvo valomos kiekvieną dieną, naudojant dezinfekcines priemones (valė patys nuteistieji). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Kauno NTI-PN administraciją dėl nesuteiktos teisės pasinaudoti dušu nesikreipė. Taip pat byloje nebuvo duomenų apie galimus gedimus. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu nebuvo užtikrinta, todėl nebuvo neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų.
31. Dėl maitinimo tiekimo, Kauno NTI-PN 2018 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 9-3069 ,,Dėl informacijos pateikimo“ skirtame Kalėjimų departamentui nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. įstaigai maitinimo paslaugą pagal sutartį Nr. 18-59/2018 teikia UAB ,,Niklita“. Maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje negaminamas. Patiekalai buvo pristatomi šilumą palaikančiuose termosuose. Buvo siekiama, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimui būtų užtikrintas kokybiško, atitinkančio Kalėjimo departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, patvirtintuose valgiaraščiuose nustatytas maisto normas, kiekius bei cheminę sudėtį, maisto tiekimas, kartą į pusmetį atliekami teikiamo maisto laboratoriniai tyrimai. Maisto laboratoriniai tyrimai atlikti: 2018 m. gegužės 8 d. tyrimų protokolo Nr. 67 137 ir 2018 m. spalio 30 d. tyrimų protokolo Nr. 71 049. Apie maisto laboratorinių tyrimų rezultatus informuota maitinimo paslaugą teikianti įmonė. Pagaminto maisto kokybės vertinimo tvarka ir dažnumas buvo pakankami. Kauno NTI-PN 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 9-3094 informavo Kalėjimų departamentą, kad įstaigoje Ūkio aptarnavimo būryje įdarbinti ir dirba 13 suaugusių nuteistųjų perkeltų iš Vilniaus pataisos namų. Paslaugos pirkimo dokumentuose ir tuo pačiu sutartyje nebuvo numatyta tiekti maitinimą dirbantiems suaugusiems asmenims, nes tokios kategorijos asmenys įstaigoje nebuvo laikomi. Šiuo metu dirbantys suaugę nuteistieji reiškė nepasitenkinimą raštu ir žodžių, dėl jų teisių pažeidimo neteikiant jiems priklausančio dirbančiųjų suaugusių maitinimo, bei prašė pateikti rekomendacijas minėtos situacijos pašalinimui. Kalėjimų departamentas 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 1S-3875 ,,Dėl nuteistųjų maitinimo“ rekomendavo nusipirkti dirbančių vyrų maitinimo paslaugą. Kauno NTI-PN 2018 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 9-3540 ,,Dėl nuteistųjų maitinimo“ informavo Kalėjimų departamentą, kad šiuo metu minėti darbininkai maitinami kaip suaugę nedirbantys nuteistieji. Prašė pirkimo dokumentų paruošimui informuoti iki kokio laikotarpio Kauno NTI-PN bus laikomi suaugusieji dirbantys nuteistieji, ar kis jų skaičius.
32. Teismas pažymėjo, kad Kauno NTI-PN yra laikomi nepilnamečiai asmenys, kurių maitinimas skiriasi nuo suaugusiųjų asmenų maitinimo. Iš minėtų susirašinėjimų turinio buvo matyti, kad atliekant maitinimo paslaugos pirkimą Kauno NTI-PN nebuvo suaugusių dirbančių vyrų. Maitinimo paslaugos pirkimas buvo atliktas pagal faktiškai esamus suimtųjų ir nuteistųjų skaičius įstaigoje, nenumatant suaugusių dirbančių vyrų maitinimo, todėl pareiškėjas negalėjo būti maitinimas kaip dirbantis suaugęs, nes tokio maitinimo nebuvo. Iš dokumentų turinio buvo matyti, kad Kauno NTI-PN sprendžia klausimą kaip užtikrinti maitinimo paslaugos teikimą suaugusiems dirbantiems vyrams, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normų. Taip pat teismas akcentavo, kad pareiškėjas pats savanoriškai parašė prašymą dėl perkėlimo į Kauno NTI-PN, todėl iš anksto žinojo, kad bus perkeliamas į nepilnamečių asmenų įstaigą, kurioje galioja visai kitos taisyklės nei suaugusiųjų pataisos namuose. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu taip pat nebuvo pažeistos.
33. Dėl tinkamos izoliacijos, teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais ir padarė išvadą, kad pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 18 d. atvykus į Kauno NTI-PN, direktoriaus įsakymu skirstant atvykusius asmenis į kameras, įstaigoje buvo laikomas laikantis BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
34. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į BVK 99 straipsnio 3 dalies nuostatą, Kauno NTI-PN administracijos Reikalų skyrius turėjo teisę laiškus paimti ir išsiųsti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir tuo nepažeidė 3 darbo dienų termino. Nustatytą faktą patvirtino byloje pateiktų Gaunamos, išsiunčiamos korespondencijos apskaitos kortelių duomenys.
35. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, jog kalinimo laikotarpiu Kauno NTI-PN jis negalėjo įsigyti tabako ir jo gaminių. Teismas pažymėjo, kad nors Kauno NTI-PN nėra nei švietimo, nei įstaiga, kurioje teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, tačiau yra specifinė įstaiga, kurioje bausmę atlieka nepilnamečiai, todėl joje taikomi reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų kitose įkalinimo įstaigose. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pats pateikė prašymą tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti perkelti jį į Kauno NTI-PN. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, kad tabako gaminiai ir jų reikmenys asmenims, laikomiems nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, nėra leidžiami, pareiškėjo argumentus, kad jo teisės buvo pažeistos dėl to, jog jis, būdamas Kauno NTI-PN negalėjo įsigyti tabako gaminių, laikė nepagrįstais. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu taip pat nebuvo pažeistos.
36. Pareiškėjas turtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad jam buvo sumokėtas ne visas darbo užmokestis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vadovaujantis Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 0-95 „Dėl nuteistojo skyrimo ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku“ buvo įdarbintas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės) ir jam nustatytas 0,49 minimalios mėnesinės algos koeficientas darbo užmokesčiui mokėti. Asmeninės darbo užmokesčio ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtino, kad pareiškėjas rugsėjo mėn. dirbo 6 dienas, jam buvo priskaityta 29,40 Eur darbo užmokesčio (400x0,49:2:20x6) iš jo, vadovaujantis BVK 132 straipsniu, atskaityta į socialinės paramos nuteistiesiems fondą 20 proc. darbo užmokesčio sumos – 5.88 Eur. ir 5 proc. – 1,47 Eur į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės, ir atskaityta pagal vykdomuosius raštus kaliniams 4,41 Eur. Už rugsėjo mėn. pareiškėjas gavo 17,64 Eur (29,40-5,88-1,47-4,41). Spalio mėn. pareiškėjui buvo priskaityta 98,00 Eur darbo užmokesčio (400x0,49:2). Iš priskaityto darbo užmokesčio buvo atskaityta į socialinės paramos nuteistiesiems fondą 20 proc. – 19,60 Eur į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį 5 proc. - 4,90 Eur ir pagal vykdomuosius raštus kaliniams atskaityta 14,70 Eur, jam išmokėta 58,80 Eur (98,00-19,60-4,90-14,70). Lapkričio mėn. pareiškėjas dirbo 4 dienas. Jam buvo priskaityta 18,67 Eur darbo užmokesčio (400x0,49:2:21x4), iš jų atskaityta į socialinės paramos nuteistiesiems fondą 20 proc. – 3,73 Eur, į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį 5 proc. – 0,93 Eur ir pagal vykdomus raštus atskaityta 2,80 Eur, išmokėta 11,21 Eur (18,67-3,73-0,93-2,80). Iš viso per dirbtą laiką pareiškėjas uždirbo 146,07 Eur, jam buvo išmokėta 87,65 Eur. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą nuo 2018 m. lapkričio 8 d. atleisti jį iš darbo. Kauno NT1-PN direktorius 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. O-115 atleido pareiškėją iš darbo nuo 2018 m. lapkričio 7 d. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad Kauno NTI-PN išmokėjo visą pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo teismo atmestas.
37. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisės aktus ir teismų praktiką, pareiškėjo skundo bei atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą argumentus, padarė išvadą, kad byloje nebuvo nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
38. Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas atmestinas, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo.
III.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
40. Pareiškėjas teigia, kad kai kurias skundžiamas aplinkybes pripažino ir pats atsakovo atstovas, t. y. byloje nekilo ginčo dėl to, kad: pareiškėjas buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, o ne pataisos namuose; nebuvo tinkamai užtikrinami pasivaikščiojimai; negaudavo tinkamo maitinimo; nebuvo tinkamai šildomos kameros; buvo laikomas kameroje, o ne gyvenamoje patalpoje ir kt., tačiau pirmosios instancijos teismas neginčytinai ir besąlygiškai palaikė atsakovo pusę, kadangi esant akivaizdiems grubiems pažeidimams jų nepripažino. Be to, tai, kad pareiškėjas Vilniaus pataisos namų direktoriui buvo parašęs prašymą, kuriame buvo prašoma perkelti jį iš Vilniaus pataisos namų į Kauno NTI-PN, nesudaro pagrindo pažeidinėti pareiškėjo įstatymo numatytų teisių ir žeminti jo žmogiškąjį orumą.
41. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apaugos konvencija, todėl bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovaujant įstatymais, taip pat nesivadovaujant teisingumo ir protingumo kriterijais.
42. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui buvo palankesnė, kas tik paliudija teismo šališkumą. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė esminių ABTĮ straipsnių reikalavimų, t. y.: ABTĮ 15 straipsnio, kuris numato vienodos teismų praktikos formavimą; ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, kuris numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nevisapusiškai, neišsamiai bei neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nesilaikė ABTĮ nustatytų reikalavimų, teismų praktikos, kitų teisės aktų, toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti naikinamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas visa apimtimi.
43. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis Kauno NTI-PN orumą žeminančiomis sąlygomis, kęsdamas nežmoniškus kančias, dvasinius išgyvenimus buvo laikomas visą nurodytą laikotarpį, dėl to mano, jog būtų sąžininga priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
44. Papildomai pateiktame pranešime pareiškėjas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5195-279/2019 yra konstatavę, kad pareiškėjas R. J. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno NTI-PN buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo teikiamas maitinimas neatitinkantis pareiškėjo fiziologinių mitybos normų, buvo sutrikęs šildymo tiekimas į kamerą, kameroje buvo netinkama dirbtinė apšvieta, kameroje nebuvo viršutinių drabužių kabyklos. Už šios pažeidimus pareiškėjui R. J. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjo nuomone, visos šios aplinkybes rodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje buvo šališkas, netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, palaikė atsakovo pusę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų (nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d.) atlyginimo.
46. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo F. S. skundą atmetė.
47. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas ir išnagrinėjo jo skundą nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai, pažeisdamas ABTĮ nustatytus reikalavimus, be to, nustatęs pažeidimus, palaikė tik atsakovo atstovo pusę ir nepagrįstai jam nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus.
50. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo sąlygomis, ir juos įvertino. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
51. Todėl teigti, kad teismas buvo šališkas ir sprendimas priimtas remiantis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad: pareiškėjui buvo užtikrinta Įsakymo 1.3.2 punkte nustatyta minimali 4,1 kv. m gyvenamojo ploto norma; buvo užtikrinamos nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos, t. y. sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir kitame užimtume, kuris buvo skirtas tiek sociokultūrinei, tiek sportinei veiklai; atsakovas užtikrino pareiškėjo teisę į pasivaikščiojimą; kamerose buvo tinkamai naikinami nariuotakojai ir graužikai; pareiškėjui užtikrinta galimybė pasinaudoti dušu; pagrįstai pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė įsigyti tabako gaminių, kadangi Kauno NTI-PN yra specifinė įstaiga, kurioje bausmę atlieka nepilnamečiai, todėl joje taikomi reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų kitose įkalinimo įstaigose; buvo užtikrinta galimybė laiku gauti ir išsiųsti laiškus; pareiškėjas buvo tinkamai izoliuotas, be to, paneigti pareiškėjo argumentai, jog: koridoriuje prie kameros stovėjo šiukšlių konteineris; nebuvo galimybės išsidžiovinti rūbus; nebuvo iškvietimo mygtuko ir dėl to jam grėsė pavojus; pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų; kamerose nebuvo vėdinimo ir jos neatitiko higienos reikalavimų; nebūdavo šilto vandens ir nebūdavo sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu; buvo teikiamas nekokybiškas maistas. Teisėjų kolegija, taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu ir dėl pareiškėjo nurodytos turtinės žalos, kurią kildino iš netinkamo apmokėjimo už darbą. Teismas detaliai įvertino ir apskaičiavo dirbtų dienų skaičių ir dienos darbo užmokestį, bei pareiškėjui išmokėtų sumų dydį. Atlikti skaičiavimai pagrindė, kad Kauno NTI-PN išmokėjo visą pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo nėra pagrįstas.
53. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytame Regionų apygardos administracinis teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-5195-279/2019 buvo nagrinėjamos kalinimo sąlygos ir nustatyti kai kurie pažeidimai Kauno NTI-PN kameroje Nr. 511, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės dėl kameros Nr. 511 būklės (šildymo, apšvietimo, kabyklos), neturi jokios reikšmės šioje byloje vertinant pareiškėjo kalinimo sąlygas kitoje Kauno NTI-PN kameroje - Nr. 512.
54. Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl maitinimo pareiškėjui, kaip dirbančiam asmeniui, užtikrinimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės) ir iki 2018 m. lapkričio 7 d. dirbo, bei visą laikotarpį, kurį pareiškėjas dirbo, jam buvo skiriamas maitinimas kaip nedirbančiam nuteistajam.
55. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo keičiami nuteistųjų maitinimo valgiaraščiai. Iki minėto įsakymo įsigaliojimo nuteistieji buvo maitinami, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ ir vėlesniais šio įsakymo pakeitimais patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V- 138 patvirtintais valgiaraščiais. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius / nedirbančius vyrus, dirbančias / nedirbančias moteris, nepilnamečius, nėščias moteris, krūtimi maitinančias moteris, dirbančius / nedirbančius vyrus (vegetarus), dirbančias / nedirbančias moteris (vegetares), asmenis, kuriems paskirtas dietinis maitinimas bei veganus. Tarp šių grupių yra akivaizdūs skirtumai, kuriuos apsprendžia vyrų ir moterų fiziologiniai skirtumai, asmenų amžius, aktyvumas (dirba / nedirba), rutininės mitybos poreikiai ar kt.
56. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad maitinimo paslaugos pirkimas Kauno NTI-PN buvo atliktas pagal faktiškai esamus suimtųjų ir nuteistųjų skaičius įstaigoje, nenumatant suaugusių dirbančių vyrų maitinimo, todėl pareiškėjas negalėjo būti maitinimas kaip dirbantis suaugęs, nes tokio maitinimo nebuvo. Teismas įvertinęs tai, kad Kauno NTI-PN sprendžia klausimą kaip užtikrinti maitinimo paslaugos teikimą suaugusiems dirbantiems vyrams, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normų, padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno NTI-PN dirbo, todėl jam turėjo būti teikiamas maitinimas skirtas dirbantiems vyrams. Tokia situacija pažeidė pareiškėjo teisę gauti tokį maitinimą, kuris jam priklausė pagal teisės aktus, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno NTI-PN siekė išspręsti maitinimo dirbantiems suaugusiems galimybę ir organizavo viešuosius pirkimus pagal naujai pataisos namuose atsiradusį poreikį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pats nesikreipė į Kauno NTI-PN administraciją, jog jam pataisos įstaigoje nėra teikiamas dirbantiems nuteistiesiems skirtas maitinimas, o byloje yra pateikti raštai, kuriais Kauno NTI-PN ir Kalėjimų departamentas vykdė susirašinėjimą dėl maitinimo įsigijimo dirbantiems suaugusiems Kauno NTI-PN.
58. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko jo fiziologinių mitybos normų, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
59. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad sveikatai ar neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas pažeidimas, tačiau pareiškėjui neužtikrinus maitinimo numatyto teisės aktuose, teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas atsakovo atstovo padarytas pažeidimas sudarė prielaidą patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodyto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.
60. Vertindama pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. nebuvo suteiktas maitinimas dirbančiam vyrui), atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai bei nepatogumai nebuvo itin intensyvūs, nes ginčo laikotarpiu į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamo ar nepakankamo maitinimo jis nesikreipė, be to, byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.
62. Dėl likusių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, likę apeliacinio skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio ir neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Kauno NTI-PN sąlygas (nebuvo suteiktas maitinimas kaip dirbančiam vyrui), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą.
64. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo nei kokias išlaidas nagrinėjant bylą patyrė, nei koks jų dydis, taip pat nepateikia tai įrodančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo F. S. (F. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad pareiškėjo F. S. (F. S.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė