VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

atsakovės mažosios bendrijos „Ventalisa“ atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juris LT“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Ventalisa“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB „Ventalisa“, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 20 991,00 Eur skolos, 1616,20 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia 2025-01-22 Reikalavimo perleidimo sutartimi tarp ieškovės ir UAB „Rubisolis“, kuria ieškovė įgijo reikalavimo teisę į 20 991,00 Eur skolą iš atsakovės pagal dvi PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2024-03-29 7560 Eur sumai ir 2024-06-28 13 431,00 Eur sumai.

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra tinkamai pasirašyta, patikrinus ją portale GoSign.lt, todėl ieškovė yra netinkamas subjektas reikšti reikalavimą. Be to, atsakovė nebuvo informuota tinkamai apie teisių perleidimą.

3.       2025-05-12 teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, jokių kitų esminių argumentų ir atsikirtimų nenurodė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir pradinis kreditorius UAB „Rubisolis“ 2025 m. sausio 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Rubisolis“ perleido reikalavimo teisę į 20 991,00 Eur skolą už parduotas prekes pagal dvi PVM sąskaitas faktūras – 2024-03-29 Nr. 75145 7 560,00 Eur sumai bei 2024-06-28 Nr. 77228 13 431,00 Eur sumai. Atsakovės atstovas 2025-05-12 teismo posėdžio metu patvirtino, kad 20 991,00 Eur skola pradiniam kreditoriui UAB „Rubisolis“ nėra sumokėta ir ginčo dėl šio įsiskolinimo nėra.

5.       Atsakovė atsikirsdama į ieškinį nurodo esminį argumentą, kad ieškovė nėra tinkama šalis šioje byloje, nes nėra objektyvių duomenų, kad 2025-01-22 Reikalavimo perleidimo sutartis yra tinkamai sutarties šalių atstovų pasirašyta, patikrinus sutartį portale GoSign.lt. Teismas šiems argumentams nepritaria, nurodant, kad Reikalavimo perleidimo sutartis abiejų šalių atstovų pasirašyta 2025-01-22, kas matyti ieškinio priedą – Reikalavimo perleidimo sutartį  - teismui atidarius naudojant Adobe Acrobat Reader programą. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad A. S. ir V. Ž. turėjo teisę, kaip UAB „Juris LT“ vadovas ir UAB „Rubisolis“ pardavimų vadovas, sudarinėti Reikalavimo perleidimo sutartį, dėl ko byloje ginčo nėra, juolab ieškovė disponuoja dokumentais, pagrindžiančiais pradinio kreditoriaus UAB „Rubisolis“ ir atsakovės buvusį tarpusavio teisinį santykį. Atsakovės argumentas, kad Reikalavimo perleidimo sutartis nėra pasirašyta elektroniniais parašais, nes VĮ Registrų centro GoSign.lt elektroninių dokumentų pasirašymo, tikrinimo ir valdymo platformos duomenys nurodo, kad tokia sutartis nepasirašyta nesuponuoja išvados dėl elektroninių parašų netikrumo, nes ne tik minėta platforma užtikrina dokumentų pasirašymą elektroniniais parašais. Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamų duomenų, dėl ko būtų pagrindas suabejoti elektroniniais parašais, kurais pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, autentiškumu bei galiojimu. Remiantis išdėstytu, ieškovė yra tinkamas subjektas ieškiniui pareikšti, pateikus reikalavimo teisės perleidimo faktą pagrindžiančius įrodymus. Juolab byloje nesant ginčo dėl atsakovės prievolės įvykdymo fakto pradiniam kreditoriui UAB „Rubisolis‘.

6.       Pagal 2025-01-22 Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o pradinis kreditorius UAB „Rubisolis“ perleido reikalavimo teisę į skolą, buvo perleista skola 20 991,00 Eur sumai (pagal 2024-03-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 75145 7560 Eur sumai ir 2024-06-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77228 13 431 Eur sumai). Po reikalavimo perleidimo atsakovė nei pradinei kreditorei nei naujajai kreditorei įsiskolinimo nepadengė, ką nurodė atsakovės atstovas teismo posėdyje bei pačios skolos pirminiam kreditoriui taip pat neginčijo ir su tokios skolos faktu sutiko. Ieškovė reiškia atsakovei reikalavimą dėl likusios nesumokėtos pradinei kreditorei 20 991,00  Eur pagrindinės skolos.

9.       Formuojamojoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningo skolininko teises ginanti taisyklė, kad kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Šioje normoje išreikštas įstatymo leidėjo tikslas ginti sąžiningą skolininką, siejant jo prievolės pabaigą su pranešimu apie teisių perleidimą. Atidus ir rūpestingas naujasis kreditorius, siekdamas gauti tinkamą įvykdymą, turi informuoti skolininką apie prievolės kreditoriaus pasikeitimą ir pateikti jo, kaip reikalavimo teisių perėmėjo, įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019, 45 punktas). Nurodyto pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 28 punktas). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo teisės perleidimui paprastai nėra reikalingas skolininko sutikimas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradinio kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

10.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 168/2010). Tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikoma ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

11.       Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

12.       Kaip matyti iš bylos duomenų 2025-01-22, t. y. tą pačią sutarties pasirašymo dieną, atsakovei tiek elektroniniais laiškais, tiek registruotu paštu žinomu buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (tas pats adresas nurodytas ir PVM sąskaitose faktūrose) buvo išsiųsti pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo (ieškinio priedai). Tad atsakovės argumentas, kad atsakovė nebuvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl to konstatuotina, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų pagal sutartį neįvykdytą prievolę (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1, 7 dalys). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

13.       Tarp atsakovės ir UAB „Rubisolis“ buvo susiklostę sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovei buvo tiekiamos prekės, todėl jai kyla pareiga už prekes atsiskaityti. Atsakovė už prekes neatsiskaitė, todėl ieškovei, kaip naujajai kreditorei iš atsakovės priteisiama 20 991,00 Eur skola (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.305, 6.314 straipsniai).

Dėl palūkanų priteisimo

13.       Ieškovė taip pat reiškia prašymą priteisti 1 780,09 Eur palūkanų sumą, skaičiuotiną nuo 2024-04-29 po 2024-03-29 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RUBIK 75145, t. y. po 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo bei nuo 2024-07-28 po 2024-06-28 PVM sąskaitos faktūros Nr. RUBIK 77228 išrašymo, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) nuostatas, kuris numato ir palūkanų skaičiavimo metodiką konkrečiu laikotarpiu.

14.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymas yra taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju rašytinė ginčo sutartis sudaryta dviejų juridinių asmenų – ūkio subjektų (2 straipsnio 6 dalis), o jų sudaryta sutartis patenka į komercinių sutarčių pagal šį Įstatymą apibrėžimą (2 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pagal Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui.

15.       Atsakovė šios prievolės neginčijo, esminių argumentų ginčijant prašomas priteisti palūkanas nenurodė nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju atsakovė (skolininkė) yra atsakinga už vėlavimą sumokėti, sudarytas ūkio subjektų sandoris yra komercinis, taigi, ieškovė pagrįstai taiko Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ir pagal jį prašo priteisti 1 780,09 Eur palūkanas, kurių skaičiavimas yra pateiktas ieškinyje ir kurio atsakovė byloje neginčijo, kvestionuodama palūkanų dydį ir/ar aritmetinį paskaičiavimą. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į skolą su palūkanomis bei nuostoliais ir kitomis įmokomis (sutarties 1 punktas).

16.       CK 6.38 straipsnio nuostatos numato prievolių įvykdymo principus, tokius kaip prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais; jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus; kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis);

17.       Tai, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga santykyje su pradiniu kreditoriumi, dėl ko turi prisiimti pasekmes, sumokėdama už vėlavimo laikotarpį palūkanas, remiantis minėtu Įstatymu. Kaip minėta, šis įstatymas reglamentuoja palūkanų mokėjimą tarp ūkio subjektų, kurios mokėtinos laiku neįvykdžius prievolės ir turi kompensacinį poveikį, naudojantis kreditoriaus pinigais.

18.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

19.       Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.256 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys yra ūkio subjektai, atsakovė sutartyje nustatytu terminu laiku neatsiskaitė už jai parduotas prekes, taigi delsė sumokėti skolą, todėl dėl atsakovės kaltės, vengimo vykdyti sutartines prievoles, ieškovė patyrė nuostolius. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur nuostolių suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

20.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

21.       Procesinės palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms, t. y. atlieka dėl prievolės neįvykdymo patirtų nuostolių kompensuojamąją funkciją. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-403/2019, 23 punktas).

22.       Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją ir kompensuojamąją funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas).

23.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-526/2012).

24.       MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.

25.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11,15 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 811,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 513,00 Eur žyminis mokestis už pareiškimą bei ieškinį ir 242,00 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

27.       Nagrinėjamoje byloje susidarė 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pašto išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 EUR), šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93, 96, 259, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ (juridinio asmens kodas 303262509) iš atsakovės mažosios bendrijos „Ventalisa“ (kodas 305293930) 20 991,00 Eur (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) skolos, 1 780,09 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 9 ct) palūkanų, 11,15 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (22 811,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 755,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

  Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Rima Lipeikienė