Baudžiamoji byla Nr. 1-10 -336/2016,

                                                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00572-2014-5

                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija :1.1.7.2.7;

                                                                                                          1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4.6;1.2.26.2; 2.1.10,1;

                                                                                                                                       2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5;

                                                                                                                                                                       (S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 15 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė ,

sekretoriaujant   Violetai  Lazauskienei ,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,

gynėjui adv. Romui Aikevičiui,

nukentėjusiai A. D., jos atstovui adv. Antanui Jarašiui ir  nepilnamečių nukentėjusių N. D., B. D. ir A. D. atstovei pagal įstatymą A. D.,

nukentėjusiems D. P., H. D., E. D.,

ekspertams Irmantui Granskui, Juozui Vėlavičiui,

viešame  teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ,

K. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirba darbininku (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-11-18 pagal BK 284 str. 1 d. 6 MGL (780 Lt) bauda, bausmę atlikęs (baudą sumokėjęs 2015-01-16 (b. l.137, t.2), teistumas neišnykęs, šių nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo,

              kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas  Lietuvos Respublikos  BK 281 str. 6 d.(2014-06-15  pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko įvykis dėl kurio A. D. žuvo , o H. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), bei LR BK 284 str. 1 d. ( 2013-08-15 viešos tvarkos pažeidimas),  

n u s t a t ė :

                   Kaltinamasis K. J. , būdamas  apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas  kartu su A. R., A. D., S. M. ( byla jų atžvilgiu 2014-03-21 prokuroro nutarimu nutraukta susitaikius su nukentėjusiais ), 2013-08-15 apie  1.45 val., viešoje vietoje - D. Ž. gyvenamojo  namo kieme,  Skomaičiukų k., Radviliškio r.,  įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą  aplinkiniams ir aplinkai,  matant pašaliniams asmenims, tyčia, be jokios priežasties, kartu su A. D. spyrė po vieną kartą  automobilyje ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiam D. P. į veidą, sugriebęs nukentėjusiajam už kojų traukė jį iš automobilio, po to kartu su A. R., A. D., S. M. ištraukė D. Ž. iš automobilio, įspyrė keturis  kartus D. Ž. į galvą, tuo bendrais veiksmais  padarė  D. P. ir  D. Ž. nežymius   sveikatos sutrikdymus, sutrikdė  visuomenės rimtį ir tvarką.

          Be to, jis, 2014 m. birželio 15 d. apie 1,30 val., Kėdainių rajone, Surviliškio seniūnijos Pakruostės kaime,  kelio Surviliškis-Miegėnai-Pociūnėliai 3-jame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas nuosavą automobilį  ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini),   pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), privalėdamas atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas,  taip pat eismo intensyvumą, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), esant tamsiam paros metui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė  į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas,  nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, ko pasekoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleivis A. D. žuvo, o keleiviui H. D. buvo sunkiai sutrikdyta  sveikata.

  Kaltinamasis K. J. parodė, kad  padaręs viešosios tvarkos pažeidimą prisipažįsta visiškai, o dėl įvykusio eismo įvykio kaltu neprisipažįsta. Nurodė, kad galėjo būti kaltinime nurodytu metu, t. y. 2013-08-14 su draugais S. M., A. D. išgėrinėjo, buvo ir R.. Pamena, kad M. M. paskambino S. M., ir  pasakė, kad prie jo kabinėjasi kažkokie asmenys. Tuo metu S. M. viešėjo pas savo draugę, gyvenančią Skomaičiukų k., Radviliškio r. M. M. atvažiavęs pasiėmė jį, A. D. ir V. R.. Visi nuvažiavo apie 1.45 val. į Skomaičiukų k., Radviliškio r. esančią sankryžą, kur šalia kelio stovėjo namas. Ten sutiko S. M., kuris pasakė, kad ten toliau sėdi vaikinukai, kurie prie jo prisikabino. Jie nuėjo prie tų vaikinų, norėjo išsiaiškinti. Mašinoje sėdėjo, ar prie mašinos stovėjo tie vaikinai, dabar tiksliai nepamena. Įvyko konfliktas, apsistumdė, kadangi praėjo daug laiko, aplinkybių nepamena. Kokius  veiksmus jis atliko dabar  tiksliai nepamena. Pripažįsta, kad kartu su A. D. spyrė po vieną kartą  automobilyje sėdinčiam D. P. į veidą, sugriebęs nukentėjusiajam už kojų traukė jį iš automobilio, po to ištraukus kartu su kitais D. Ž. iš automobilio, įspyrė keturis  kartus D. Ž. į galvą. Nurodė, kad jis buvo vartojęs alkoholio. Įvykio metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, bet buvo orientuotas. Nurodė, kad pripažįsta visus veiksmus, nurodytus kaltinime dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., ir dėl to labai gailisi. Su nukentėjusiais buvo susitaikęs.

              Nurodė, kad 2014-06-14 apie 18-19 val., pradėjo išgėrinėti pas D. kieme. Gėrė jis, A. D., M. M., jo draugė, kurios vardo, pavardės nežino. Gėrė trauktinę „Trejos devynerios“. Apie 23 val., tikslaus laiko nepamena, buvo nuvažiavęs pas draugę, pažįstamą K. B. į  namus, Pakruostės k., Kėdainių, savo automobiliu „Honda CRX“. Netrukus, po kelių minučių ar paskambino, ar gavo žinutę iš A. D. ar H. D., kad jie važiavo jam iš paskos, nulėkė nuo kelio į laukus. Jie negalėjo išvažiuoti, prašė jo atvažiuoti padėti automobilį ištraukti. Jam nuvykus padėti, jau buvo sustoję kažkokie nepažįstami vaikinai, kurie buvo ištraukę jų automobilį. Tuomet jis pirmas savo automobiliu važiavo link Miegėnų, o A. D. savo mašina „Honda Civic“ važiavo į Miegėnus pas savo pažįstamą. Ten paliko D. automobilį, kadangi nebegalėjo jo toliau eksploatuoti, buvo išsimontavę ratai. Tuomet visi sėdo į jo automobilį. Galėjo būti po 24 val., tikslaus laiko nepamena, važiavo atgal ta pačia kryptimi link Pakruostės k. Automobilį vairavo jis. Pavažiavus apie 3 km, sustojo toje vietoje, tarp Miegėnų k. ir Pakruostės k., kur A. D. savo automobiliu buvo nulėkęs nuo kelio į laukus. A. D. skaičiavo žingsnius, žiūrėjo kur buvo įlėkęs su automobiliu, žiūrėjo ar nepametė savo mašinos dalių. Jis tuo metu ar rūkė, ar gamtinius reikalus atliko, neatsimena. Tada jie ruošėsi sėstis į mašiną. D. stovėjo prie automobilio ir jo prašė leisti jam pavairuoti automobilį.  Jis nenorėjo D. leisti vairuoti a/m , nes matė, kad A. D. buvo daugiau išgėręs. Jis pats jautė, kad gali vairuoti, nes  tiek negėrė, kiek jie. A. D. jo prašė leisti vairuoti automobilį primygtinai, vos dėl to neįvyko konfliktas. Kadangi rakteliai buvo palikti mašinoje, A. D. atsisėdo į vairuotojo vietą. Jis apėjo aplink mašiną, atsisėdęs užtraukė rankinį stabdį ir prašė A. D. pažadėti, kad greitai nevažiuos, tada sutinka važiuoti. Nurodė, kad nuo apsikeitimo vietos kai pradėjo važiuoti, jis sėdėjo priekyje dešinėje keleivio vietoje, už jo, galinėje sėdynėje dešinėje pusėje sėdėjo H. D., o vairavo automobilį A. D.. Jis pats  nebuvo prisisegęs saugos diržu, A. D., kiek pamena, nebuvo irgi prisisegęs saugos diržu, ar buvo prisisegęs saugos diržu H. D. nežino.  Nurodė, kad A. D. važiavo gan greitai, pavažiavus kelis kilometrus, prašė jo sustoti, tačiau A. D. nestabdė automobilio, ko pasėkoje atsikėlė laukuose ant žemės. Nurodė, kad po įvykio pajuto, kad sėdi ant žemės. Jis sėdėjo labiau link šono, automobilio priekyje link jo dešinės pusės, mano, kad iškrito. Nurodė, kad pamena, jog prieš pat įvykį jis šaukė, kad A. D. stotų, po to nieko nebepamena. Teigia, kad automobilį įvykio metu vairavo A. D., bet ne jis. Nurodė, kad įvykio metu jam buvo sužalota dešinė kūno pusė, dešinės pusės veidas, kakta buvo nubrozdinta, ant dešinio peties yra siūlė, alkūnė buvo nubrozdinta, dešinys kelėnas nubrozdintas.

                                          Viešos tvarkos pažeidimas

                   Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikaltimą jo kaltė pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

              Nukentėjęs D. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvęs klasiokas, kartu mokėsi Kėdainių PRC Kaplių skyriuje. Nurodė, kad tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2013-08-15, Skomaičiukų k., Radviliškio r., pas draugą D. Ž. kieme, jo automobilyje ,,VW Sharan“ sėdėjo ir žiūrėjo per kompiuterį filmą. Automobilyje buvo jis, jo sesuo D. P., sesers draugas E. R. ir D. Ž..  Buvo tamsu, jis ir E. R. žiūrėjo filmą, o D. Ž. ir D. P. snūduriavo. Apie 1,45 val. pamatė sustojusią mašiną, prie jų automobilio pribėgo 3 ar 4 vaikinai, tuomet jis užsirakino dureles. Tačiau buvo išplėšta panelė, atidarytos dukrelės. Tie vaikinai atidarę dureles nieko nesakę jam iš karto trenkė į galvą. Po to ištraukė iš mašinos. Jis nubėgo pas D. mamą, kai grįžo, visi jau buvo išsilakstę. Buvo sumuštas ir D. Ž.. Nurodė, kad tiksliai negali pasakyti, ar jam spyrė iš kojos, ar trenkė iš rankos, atidarius dureles. Tiksliai nematė, nes atsidarius durelėms, iš karto pajuto smūgį į veidą. Buvo ištrauktas už kojų iš automobilio. Mano, kad jį ištraukė iš automobilio kaltinamasis, nes jo veidą pamena. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vyko tyrimas, jie susitaikė, byla buvo nutraukta. Nurodė, kad K. J. nieko nereikalavo, nieko nesakė, be jokios priežasties vartojo smurtą. Visi atvažiavę tuo automobiliu buvo girti. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

             Iš byloje esančios 2013-08-16 specialisto išvados  Nr. G 1184/13(04) matyti, kad  D. P. padaryti sužalojimai- odos nubrozdinimai kairiajame antakyje, kairės akies apatiniame voke, kairėje smakro pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, kietais bukais daiktais paveikus veidą. D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 162-163, t.1).

         Iš byloje esančios 2013-08-16 specialisto išvados  Nr. G 1183/13(04) matyti, kad D. Ž. padaryti sužalojimai poodinės kraujosruvos kairiajame momenyje, kairiame smilkinyje, dešinėje kaklo pusėje, dešiniame dilbyje odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje, bukais kietais daiktais paveikus galvą, veidą, dešinę kaklo pusę, ir dešinį dilbį. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. D. Ž. padarytas  nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 147-148, t.1).

              Iš byloje esančio 2013-08-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Radviliškio r. Skomaičiukų k, apžiūrėtas kiemas ir automobilis (b.l.138-143, t.1);

              Iš byloje esančio 2013-08-15  D. Ž. protokolo –pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į Šiaulių a. VPK Radviliškio r. PK informuodamas jog jį 2013-08-15, apie 1,45 val. Skamaičiukų k. sėdintį a/m ir ištraukę iš a/m sumušė 2 ar 3 nepažįstami jaunuoliai, be jokios priežasties, apgadino a/m (b. l. 136, t.1).

              Iš byloje esančių prašymų D. P. ir  D. Ž. matyti, kad jie prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltinamųjų atžvilgiu, nes su visais įtariamaisiais susitaikė (b. l. 195, 196, t.1), iš Šiaulių apygardos prokuratūros, Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo 2014-03-21, patvirtinto Radviliškio r. apylinkės teismo teisėjo 2014-03-24 matyti, kad K. J. ir kitų asmenų atžvilgiu dėl viešos tvarkos pažeidimo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtariamiesiems tame tarpe ir K. J. susitaikius su nukentėjusiais (b. l. 197-200, t.1)

Viešoji vieta, kurioje gali būti pažeista viešoji tvarka yra vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, t.y. gatvės, keliai, parkai ir kt. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002; Nr. 2K-249/2009). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika padaryta viešoje vietoje, gyvenamojo namo kieme;

Kaltinamasis  elgėsi įžūliai -  nesant jokio teisėto pagrindo, be jokios priežasties, prikibo prie nukentėjusių, iš chuliganiškų paskatų  naudojo fizinį smurtą nukentėjusių atžvilgiu, kurie a/m sėdėdami žiūrėjo filmą, tuo nukentėjusiems buvo sukeltas išgąstis, sutrikdytas jų poilsis,   kaltinamasis akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.  Kaltinamasis tyčia, veikdamas kartu su A. R., A. D. ir S. M. ( kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nukentėjusių atžvilgiu vartojo smurtą, padarė jiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Kaltinamojo  veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamasis viešoje vietoje, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis  visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams,  nesant jokio teisėto pagrindo, be rimtos dingsties, t.y. iš chuliganiškų paskatų - kaltinamasis veikė aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, akivaizdžiai  niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas. Kaltinamasis savo veiksmais - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Civ. ieškinys nepareikštas.

                                                               Eismo įvykis

Nors kaltinamasis kaltu padaręs minėtą  nusikaltimą neprisipažino,  tačiau jo kaltė įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu.

          Nukentėjusi A. D., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvo vyro draugas. Įvykio vakarą pas juos kieme išgėrinėjo J. Jis dar buvo užėjęs į kambarį pažiūrėti naujagimio. Taip pat kieme buvo E. D., H. D. brolis, M. M., H. D., ir dar daugiau žmonių matė kieme pro langą, tačiau jų nepažįsta.  Nurodė, kad ji pati buvo kambaryje, nes tą dieną buvo grįžusi iš ligoninės su kūdikiu. Nurodė, kad automobiliu į kiemą buvo atvažiavęs K. J.. Apie įvykį ji nieko nežino. Ji matė kaip jie išvažiavo iš kiemo. Nurodė, kad K. J. iš kiemo savo automobiliu išvažiavo šiek tiek anksčiau, o po to išvažiavo jos vyras Aurimas savo automobiliu. Apie 3 val. nakties atvyko K. B. su V. J. ir pasakė, kad įvyko avarija, kurioje žuvo jos vyras. K. B. iš pradžių sakė, kad vairavo Aurimas, po to sakė, kad vairavo K. J. , kad lyg K. J. nieko neatsimena, ji tiksliai irgi negalėjo pasakyti kas vairavo. Pasakė, kad avarijoje labai sužalotas ir K. J., ir H. D.. K. B. sakė, kad K. J. labai pergyvena dėl to įvykio.  O J. irgi teigė, kad nematė kuris vairavo, nes kai jie nuvažiavo į avarijos vietą, K. J. sėdėjo ant pievos. V. J. sakė, kad nieko nematė, arti nėjo, įvykio vietoje jau buvo gaisrininkai, A. jau buvo ištrauktas iš mašinos. Nurodė, kad               K. B. jai paryčiais parašė žinutę, nes ji buvo pas K. J. ligoninėje. Parašė, kad K. J. labai išgyvena dėl to įvykio, ir kad negyvens, sau kažką pasidarys. Nurodė, kad kaime sklinda kalbos, kad įvykio metu automobilį vairavo K. J., o dabar susitarę su H. D. meluoja. Daug kas kaime taip kalba. H. D. yra K. J. draugas. Nurodė, kad jos vyras ūkininkavo, daug dirbo, iš to ir gyveno. Turėjo nuosavos žemės, dar žemės vyras nuomojo, sėjo pasėlius, augino gyvulius. Iš viso dirbamos žemės buvo apie 12 ha. Vyras augino kviečius, miežius, rapsą, augino gyvulius, tai jaučius, kiaules. Įvykio metu jau visi pavasario darbai buvo padaryti, viskas buvo pasėta ir augo. Ūkio darbus dirbdavo vyras. Šeimoje trys sūnūs, įvykio metu buvo - 9 metų, 1,5 metų ir 6 parų. Nurodė, kad ji galutinai reiškia civ. ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi draudimo bendrovė atlygino turtinę žalą bei atlygino dalį neturtinės žalos -5000 Eur, teismo prašo priteisti iš kaltinamojo jos naudai – 20 000 Eur bei nepilnamečių vaikų naudai : N. D., B. D. ir A. D., kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad buvo padaryta  neturtinė žala – nes dėl vyro žūties patyrė sunkius išgyvenimus, maži vaikai liko be tėčio. Buvo sunku vaikams paaiškinti kur tėtis. Vyresnis sūnus viską supranta, labai mylėjo tėtį. Ir dabar sunku, nes vaikai klausinėja kur yra tėtis, kodėl negrįžta. 2012 m. pradėjo gyventi sodyboje, nes vyras pradėjo ūkininkauti, nusipirko sodybą, todėl ten persikėlė gyventi. Buvo pradėtas daryti namo tiek išorės, tiek vidaus remontas,  liko nebaigtas remontas, vyrui žuvus taip ir liko namas, pusiau suremontuotas, pusiau ne. Šiuo metu su vaikais gyvena dar kaime, toje pačioje sodyboje. Dabar nori parduoti dalį žemės, uošviai nupirko butą Vilainiuose, planuoja ten persikelti gyventi. Be vyro su trimis vaikais ji nepajėgi ūkininkauti, dirbti žemę. Šiuo metu ji nedirba, augina vaikus. Jos mėnesinės pajamos apie 300 Eur. Ji yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 135 Eur per mėnesį ir vaikai gauna našlaičio pensiją po 56 Eur kiekvienas.              

              Nukentėjęs H. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta 4-5 metus,  yra draugai. Nurodė, kad iš pradžių buvo pas A. D. kieme, kur gurkšnojo alkoholį. Kieme buvo jis, A. D., K. J., M. M., M. M. draugė. Visi gėrė alkoholį. Buvo tamsu, tikslaus laiko nepamena, jis, A., M. M. ir M. M. draugė sėdo į A. mašiną, o K. J. važiavo su savo automobiliu „Honda CRX“. Nurodė, kad jie girtavo kieme pas A. Kieme buvo A. D. mašina, o K. J. naujas automobilis „Honda CRX“ buvo paliktas pas K. J. kieme Alksnėnų k.  Tuomet visi sėdo į vieną automobilį ir važiavo iki K. J. namų kiemo. Tuomet K. J. sėdo į savo automobilį. Jie M. M. vežė namo. Po to važiuodami nuo Miegėnų k. link Lažų k., nulėkė su a/m vairuojamu A. nuo kelio. Tuomet jis parašė, ar paskambino K., kad atvažiuotų juos ištraukti. Tačiau pro šalį važiavę nepažįstami vaikinai jiems padėjo, ištraukė automobilį. Po to atvažiavo K. J. ir A. automobilį nutempė iki Miegėnų k. pas V.. Ten palikę A. mašiną, sėdo trise į „Honda CRX“, vairuojamą K. J., ir važiavo link Pakruostės k., pas K. B.. Privažiavus prie tos vietos, kur buvo su Aurimu nulėkę jo automobiliu nuo kelio, sustojo pasižiūrėti. K. J. su A. D. buvo lauke, gal rūkė, ar jis buvo  iš a/m išlipęs nepamena. Lyg tai buvo išlipęs atlikti gamtinius reikalus. Tačiau jis pirmas įsėdo į automobilį, ant galinės sėdynės dešinėje, keleivio pusėje. Saugos diržu tikriausiai nebuvo prisisegęs. Po to A. D. sėdo už vairo, K. J. šalia jo keleivio vietoje, jis pats keleivio vietos gale, ir važiavo toliau į Pakruostės k. Kas vyko toliau nelabai prisimena. Pamena, kad lėkė dideliu greičiu.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų, jo parodymai skiriasi, nes jį apklausė skirtingi tyrėjai. Tyrėjas S. R. Kėdainiuose iš viso labai griežtai jį apklausė, grasindamas. S. R. spaudžiamas  jis pasakė netiesą. Spaudimas pasireiškė tuo, kad tyrėjas S. R. sakė jam: „Sakyk taip, tau pačiam bus geriau“, t.y. tyrėjas vertė meluoti. Jis sumelavo sakydamas, kad neatsimena, ar jie apsikeitė vairuoti automobilį, ar neapsikeitė. Nurodė, kad šiandien teisme jo duoti parodymai irgi teisingi. Nurodė, kad jam  buvo skilusi galvos kaukolė, kojos atviras lūžis, skilęs stuburo slankstelis. Gydėsi Kauno klinikose apie 2,5 mėn., po to dėl kojos traumos buvo Kačerginės sanatorijoje, po to gydėsi namie. Jis tuo metu  mokėsi Miegėnų mokykloje 10 klasėje. Nurodė, kad civ. ieškinio nereiškia, nes nori tiesos, o pinigai nieko nepakeis.

              Nukentėjęs E. D., parodė, kad įvykio dieną pas juos į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs K. J. su nauju automobiliu, kieme buvo  H. D., jie visi ten buvo, gėrė trauktinę „Žalios devynerios“, gėrė kieme prie mašinos , laistė naują K. J. automobilį ir A. D. sūnaus gimimą. Jis gurkšnį trauktinės išgėrė, su jais pašnekėjo, po to jie visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie visi išvažiavo vienu automobiliu. Kas sėdo už vairo nematė.

              Apie 1 val. naktį jiems pažįstama, budėjusi ligoninės priimamajame, paskambino ir pranešė, kad turbūt jų vaikas yra sunkiai sužeistas. Tuomet su žmona ir A. D. anyta nuvyko į ligoninę. Ligoninėje rado ant vežimėlio gulintį sūnų, K. J. vaikščiojo visas pasimetęs, o A. D. iš viso nematė. Su K. J. teko kalbėti. Tuo metu įvykio aplinkybių jie nesiaiškino. Greitoji vežė sūnų į Kauno klinikas. K. J. liko ligoninėje. Nurodė, kad vėliau su K. J. teko susitikti. Jis ateidavo aplankyti sūnaus. Sūnus H. pabudęs po narkozės, sakė, kad vairavo A. Nurodė, kad jis pats ligoninėje mažai būdavo, žmona su sūnumi daugiau būdavo. Jis su K. J. apie eismo įvykio aplinkybes nekalbėjo. Nurodė, kad sūnus kai gulėjo Kauno klinikose, dar nebuvo visiškai atsigavęs, vis kartodavo, kad A. važiavo. Po to kai nuvažiavo pas tyrėją S. R., tyrėjas sūnui pasakė, kad jis gaus 3 metus kalėjimo už melagingus parodymus arba liepė jam sakyti, kad važiavo K. Tuomet sūnus apsisprendė sakyti, kad neatsimena, kas vairavo. Nurodė, kad K. J. jokios žalos neatlygino, jie visi buvo draugai. Niekam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus irgi niekam neturi pretenzijų, civilinio ieškinio nereiškia.

              Liudytoja L. R., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK tyrėja, parodė, kad                  kaltinamojo nepažinojo. Atvykus į eismo įvykio vietą, automobilis, kurio markės neatsimena, buvo įvažiavęs į medį ir gelbėtojai, medikai atlikinėjo gelbėjimo darbus. Gatve vaikščiojo kaltinamasis, jis buvo šoko būsenoje, išsigandęs, ir iš viso nieko nekalbėjo, su ja nebendravo, nors ji klausė, kas vairavo automobilį, kaip viskas atsitiko. Po to matė šviesią merginą prie kaltinamojo, kuri klausė, kaip ir barė kaltinamąjį klausdama, kodėl tu važiavai. Kaltinamasis į tai nieko neatsakė. Nurodė, kad ji suprato, kad automobilį vairavo kaltinamasis, vaikščiojęs gatve. Tai suprato iš merginos klausimo kaltinamajam. Be to automobilio vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos, vairuotojo vieta tuščia, automobilio galas buvo užspaustas, ten buvo prispaustas žmogus. O iš dešinės automobilio pusės, priekinėje keleivio sėdynėje buvo lavonas. Jis prispaustas nebuvo, lavono kojos buvo viduje, o pats lavono kūnas gulėjo ant žolės, dešinėje automobilio pusėje. Pagal įvykio vietos aplinkybes automobilis važiavo ir atsitrenkė į medį. Pagal visas įvykio aplinkybes ar galėjo kokiu tai būdu susikeisti vietomis, kad žuvusysis būtų įkritęs į keleivio vietą, o keleivis kad būtų iškritęs iš automobilio,  tai sprendžia specialistai. Šiaip automobilis nesivertė, jis tik atsitrenkė į medį. Nurodė, kad ji nustatė, kad automobilį vairavo kaltinamasis, tai buvo tokia pirminė informacija. Mano, kad vairuoti automobilį žuvusysis negalėjo. Tai sprendžia iš to kiek teko matyti įvykio vietoje. Įvykio vietoje nekilo abejonių, kad automobilį vairavo K. J.. Jį rado vaikščiojantį keliu. Kai atvyko į įvykio vietą, jau buvo atliekami visi gelbėjimo veiksmai. Medikai gaivino, o gelbėtojai- ugniagesiai pjaustė automobilį . Sužalojimų pas kaltinamąjį nesimatė.

Liudytojas S. Ž., Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas, gelbėjimo darbų vadovas, parodė, kad galėjo būti 2014-06-15, pagal gautą pranešimą atvažiavo naktį, apie 2 val., į eismo įvykį Pakruostės kaime. Rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir atsitrenkusį į medį. Medis atrodo buvo išrautas net iš šaknų. Automobilyje buvo du nukentėję asmenys. Gale automobilyje sėdėjęs asmuo buvo sąmoningas, tik kojos jo užspaustos buvo, jis kažkaip gulėjo. O priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs asmuo nerodė gyvybės žymių, jis buvo kažkaip sukniubęs. Vairuotojo vietoje nieko nebuvo, buvo atidarytos durelės. Pradėjo gelbėjimo darbus. Atlaisvino gale buvusio jaunuolio kojas ir, kiek pamena, jį ištraukė pro vairuotojo pusę. O priekyje sėdėjusį asmenį keleivio sėdynėje, iškirpę dureles, nes ta automobilio pusė buvo daugiausiai sugniuždyta,  ištraukė per tą pusę, kur sėdėjo. Nurodė, kad automobilis buvo atsitrenkęs į medį šonu, iš dešinės pusės, keleivio pusės. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo žmogus, jis buvo sukniubęs. Smarkiai prispaustas jis nebuvo, bet kadangi dešinė automobilio pusė buvo smarkiai sugniuždyta, teko iškirpti dureles, reikėjo atlaisvinti automobilio panelės detales. Iškirpus dureles, nebebuvo sunkumų jį ištraukti. Nurodė, kad jis yra matęs ne vieną autoįvykį. Kas vairavo automobilį nežino, tačiau pagal automobilio sugadinimus, pagal automobilio visą vaizdą, panašu, kad tas asmuo, kuris žuvo, nevairavo. Automobilio dešinė pusė daugiausiai buvo apgadinta, o vairuotojo pusė nebuvo sugniuždyta, juo labiau vairuotojo durelės buvo atidarytos. Greitosios automobilyje buvo pasodintas vienas jaunuolis, medikai jį apžiūrinėjo, jo  paklausė kiek buvo iš viso asmenų automobilyje. Tačiau atsakymo jokio negavo, jaunuolis panašu buvo šoke, su juo nesusikalbėjo. Nurodė, kad kiek pamena, į gelbėjimo darbus pašaliniai asmenys nesikišo. Nurodė, kad automobilis į medį trenkėsi šonu, ne priekiu. Automobilis trenkėsi dešine puse priekiu arba šonu. Po avarijos automobilis stovėjo į Miegėnų pusę. Pagal vėžes suprato, kad automobilis važiavo iš Miegėnų link Surviliškio. O po avarijos stovėjo atsisukęs į kitą pusę. Suprato, kad automobilis trenkėsi į medį ir apsisuko. Nurodė, kad žuvusysis sėdėjo sukniubęs, jis kaip sėdėjo, taip ir liko sėdėti, jo kojos buvo priekyje. Įranga buvo panaudota tik dureles iškirpti. Jo kojos kažkiek buvo prispaustos, bet ne tiek, kad būtų sutraiškytos. Žuvusiojo kūnas buvo prispaustas kėbulo konstrukcijų, t. y. kėbulo durelių, statramsčio. Nurodė, kad remiantis savo blaiviu mąstymu padarė išvadą, kad žuvusysis negalėjo susidūrimo metu būti nublokštas iš vairuotojo sėdynės į keleivio sėdynę. Taip pat tai sprendžia ir pagal automobilio sudaužymą, be to žuvusysis negalėjo taip gražiai atsisėsti. Nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, buvo atidarytos tik vairuotojo pusės durelės, o keleivio pusės durelės buvo sugniuždytos, sulamdytos, jų atidaryti negalėjo, todėl jas iškirpo. Keleivio pusės durelės nebuvo praviros, jos buvo visiškai uždaros. Nurodė, kad po įvykio į jo darbovietę buvo atėjusi mergina, ji pasakė, kad eismo įvykyje važiavo jos draugai, domėjosi įvykiu, teiravosi ką jie darė eismo įvykio vietoje.

Liudytoja O. P. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo. Gyvena (duomenys neskelbtini) 2014-06-15 naktį, išgirdo smūgį, iš karto suprato, kad įvyko avarija. Nubėgusi pamatė, kad po medžiais kažkas tai yra, o jaunas vyras vaikščiojo keliu. Jo paklausė ar jis vienas, jis atsakė, kad ne vienas. Paklausė kaip kiti, ar nesusižeidę. Tuomet jaunuolis priėjęs artyn prie medžio šaukė: „Ei, kaip jūs ten“. Ji pasakiusi, kad skambins į pagalbos centrą, tuomet jaunuolis sakė neskambinti. Ji paėjusi tolyn, vis tiek paskambino į pagalbos centrą. Pranešė, kad įvyko avarija su motociklu, nes buvo tamsu, nematė kas  po medžiu. Tuomet iš pagalbos centro jai liepė eiti žiūrėti kas ten yra. Tuo pačiu metu kitu telefonu paskambino kaimynei, paprašė, kad ateitų, nes bijojo. Nuėjusi pamatė, kad į įvykį papuolė ne motociklas, o mašina. Mašina buvo nuvažiavusi nuo kelio, ten toks šlaitas yra, buvo atsitrenkusi į medį, medis išrautas iš šaknų ir pusiau nulūžęs. Mašina buvo kažkaip apsisukusi galu ir kampu dar atsitrenkusi į kitą medį, beržą. Vairuotojo pusė buvo tuščia, o keleivio pusėje sėdėjo žmogus, galinėje sėdynėje sėdėjo dar vienas vaikinas, žmogus aimanavo. Jai liepė žiūrėti ar tas, kuris priekyje yra gyvas, ar yra pulsas. Ji paėmusi priekyje keleivio pusėje sėdėjusiam žmogui už rankos, pulso nejautė. Prie jo priėjo iš jo pusės, dešinės pusės, kurioje pusėje jis keleivio vietoje ir sėdėjo. Keleivio pusės durelių ji neatidarė, o vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos. Nurodė, kad jaunuolis, vaikščiojęs keliu, nieko nesakė. Jis liepė jai neskambinti į pagalbos centrą ir jis visą laiką kalbėjo telefonu. Ką jis kalbėjo negirdėjo, nes vaikščiojo toliau paėjęs nuo jos. Be to ir ji į automobilyje esančius daugiau dėmesį kreipė.  Į įvykio vietą buvo atėjusi jos pakviesta kaimynė L. K.. Nurodė, kad automobilyje gale sėdėjęs keleivis vis sakė, kad negalintis ištraukti kojų. Tuomet jai pagalbos centras sakė jį raminti, kad jis sėdėtų ramiai, kol atvažiuos greitoji. Ji L. K. paprašė nueiti raminti tą jaunuolį, o ji bendravo su pagalbos centru, kuris sakė neišjungti telefono, kol atvažiuos greitoji. Po to iš kito kaimo galo atlėkė K. B.. Ji apsikabino keliu vaikščiojantį jaunuolį, suprato, kad ji tą jaunuolį užjaučia kaip artimą jai žmogų. Nurodė, kad jokių įtarimų būnant įvykio vietoje joms nekilo, suprato, kad automobilį vairavo būtent tas jaunuolis, kuris vaikščiojo keliu. Po to atvykus tyrėjai nuėjo pas ją į namus, ji, tyrėja,  ir K. B..  K. B. tyrėjai sakė, kad automobilį vairavo K. Po to K. B. tyrėjai aiškino, kad prieš įvykį jaunuoliai buvo atvažiavę pas ją, kad ją taip pat  vadino važiuoti kartu, ji sakė gailisi, kad  nevažiavo, būtų neleidusi taip smarkiai lėkti. Nurodė, kad po įvykio pas ją į namus buvo atvykusi K. B. su kažkokiu vyriškiu. K. B. nieko neprašė, tik įrodinėjo, kad automobilį vairavo tas kuris žuvo, neva yra padarytos ekspertizės. Ji atsakiusi, kad jos neįtikins, kad automobilį vairavo žuvusysis. Žuvusysis sėdėjo sau normaliai keleivio priekinėje vietoje, kaip sėdėjęs. Jeigu jis būtų permestas iš vairuotojo pusės, tai būtų kažkur užkliuvęs, nebūtų taip sėdėjęs, būtų kitokioje padėtyje. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo tamsu, be to jos dėmesys daugiau buvo nukreiptas į automobilyje esančius žmones, tačiau pamena, kad šalia vairuotojo sėdėjęs keleivio vietoje žmogus sėdėjo ištiesęs kojas, o kojos prispaustos buvo ant galinės sėdynės sėdinčio žmogaus. Buvo tamsu, tačiau jos telefonas su žibintuvėliu, juo pasišvietė. Gerai matė žuvusįjį, į jį švietė. Žuvusiojo kojos buvo įprastoje padėtyje, jis kaip sėdėjo, taip ir liko sėdėti, jo kojos nebuvo prispaustos. Žuvusysis nebuvo prispaustas. Sėdėjęs galinėje sėdynėje jaunuolis buvo prispaustas. Dar du žmonės yra matę kaip žuvusysis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje šalia vairuotojo. Žuvusysis nebuvo prispaustas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo parodymai surašyti teisingai. Dėl įvykio ji taip pat buvo šoke, stresinėje situacijoje. Gal netiksliai surašyta dėl to prispaudimo. Netiksliai užrašyta, kad vairuotojas negalėjo iškristi pro dureles, kaip tik supratusi, kad jis iškrito iš automobilio. Priekyje sėdėjęs keleivis nebuvo prispaustas. Gelbėtojai pjaustė duris, nes negalėjo išlaisvinti galinėje sėdynėje sėdinčio vaikino. Automobilis dviejų durelių. Ji nematė, kad žuvusysis būtų buvęs prispaustas, tačiau negali garantuoti,  gal ir galėjo būti šiek tiek prispaustas , nes ji daugiau dėmesį kreipė į žmones, o ne į automobilį.

Liudytoja K. B., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 4 metus, gyveno pas močiutę, su kaltinamuoju buvo tik pažįstami. Nurodė, kad minėtą dieną buvo namuose (duomenys neskelbtini). Vakare gavo žinutę iš K. J., kad nusipirko naują mašiną ir atvažiuos ją parodyti. K. J. atvažiavo iki jos namų, ji išėjo į lauką prie vartų, kur apžiūrėjo mašiną. Jų pokalbis truko kelias minutes, nes K. J. gavo žinutę iš H., kad reikia pagalbos A. vyrui, kurio mašina įvažiavo į griovį. K. J. siūlė važiuoti kartu, tačiau ji atsisakė. Nurodė, kad  alkoholio kvapo nuo K. J. nejuto, bet tą dieną, kai jis nusipirko automobilį, „Facebook“ tinklalapyje matė nuotraukas su šampano buteliu. Tai mano, kad šiek tiek jie buvo išgėrę. Nurodė, kad po gero pusvalandžio, gal valandos bėgyje, gavo žinutę iš K. J.,  kad jie papuolė į avariją. Po to skambino K. J. pasakė, kad papuolė į avariją, klausė ar gali ateiti. Nurodė, kad K. J. telefonu  jokių aplinkybių apie įvykį  neaiškino. Ji klausė kur. Atsakė, kad ant posūkio. Tuomet klausė, kas padarė, kas įvyko, tačiau K. J. tylėjo, nieko neatsakė, padėjo ragelį. Pro langą pamatė pravažiuojant gaisrinės automobilį, o vėliau ir policijos automobilį. Atėjusi į įvykio vietą pamatė, kad K. J. apklausinėja policijos pareigūnė, prie mašinos dirba gaisrininkai. K. J. buvo pasodintas į policijos automobilį. Kai ji priėjo prie policijos automobilio, pareigūnė jos paklausė, ar ji juos pažįsta. Ji patvirtino, kad taip, taip pat patvirtino, jog mašinoje yra nepilnametis H. Po to pasakė, kad automobilyje dar yra A. vyras, ir kad pažįsta K. Tuomet ją šalimais esančiame name apklausė. Po to grįžo į įvykio vietą, sužinojo, kad H. yra išvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje dar buvo gaisrininkai, kurie pjaustė mašiną. Po to pamatė, kad yra ištrauktas A. vyro kūnas. Matė įvykio vietoje  V., su juo pakalbėjo. Po to su V. nuvažiavo pas A. D. į namus, pasakė, kad įvyko avarija su nauju K. J. automobiliu, bet kas vairavo ji nematė. A. pasakė, kad žuvo jos vyras. Vėliau ji nuvažiavo į ligoninę, kur sutiko draugę. Ji pasakė, kad H. yra prastai ir jis bus išvežtas į Kauno klinikas. Tada jos gydytojas paklausė, ar ji yra K. B. ir, kad ją kviečia K. J.. Ji įėjo į priimamąjį, kur K. jos paklausė kas nutiko. Jam pasakė, kad Pakruostės k. įvyko avarija, ir mirė draugas. Nurodė, kad ji iki šiol nežino kas įvykio metu vairavo automobilį, bet kai atvažiavo į ligoninę sekančią dieną aplankyti K. J., jis jai pasakė, kad vairavo a/m  A. vyras, nes jam taip sakė H. K. J. sakė, kad neprisimena apie įvykį nieko, o jam pasakė H., kad automobilį vairavo A. D. vyras. Nurodė, kad apie tai ką jai pasakė ligoninėje K. J., ji parašė A. D.. Nurodė, kad įvykio vietoje  K. J. buvo visas kruvinas, veidas, rankos, megztinis. Kokie K. J. buvo padaryti sužalojimai,  nematė. Kur buvo žuvusysis  nematė,  bet sakė, kad jis yra prispaustas automobilyje ir jį bando ištraukti. Nematė kokioje padėtyje yra žuvusysis, nei kitas nukentėjęs. Nurodė, kad įvykio vietoje ji K. J. pasakė, kad „ šimtą kartų buvo sakyta, kad jūs visi nevažinėkite išgėrę, ir vakarais“. Nurodė, kad kuriam tai laikui praėjus po įvykio, ji buvo nuvykusi į gaisrinę, klausė darbuotojų  ar yra aišku kas vairavo, kai jie ištraukė kūną. Jai pasakė, kad neaišku. Nurodė, kad ji įvykiu domėjosi dėl to, nes K. mama buvo užsienyje ir  paprašė pasidomėti.

Liudytojas S. R., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, kriminalinės policijos skyriaus, vyriaus. tyrėjas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo nepilnametį H. D.. Po eismo įvykio H. D. buvo nuvežtas į Kauno klinikas.  Pirmiausiai buvo pavesta jį apklausti Kauno pareigūnams, tačiau jie to reikalavimo dėl kažkokių priežasčių neįvykdė, ar delsė įvykdyti, dėl to jų kolega, tyrėjas Muraškinas nuvažiavo jo apklausti. Todėl tos apklausos susidubliavo. Pirma apklausa H. D. buvo atliekama ligoninėje. H. D. paaiškino, kad automobilį vairavo K. J., jis buvo sužalotas sėdėdamas gale, o daugiau kažkokių tai aplinkybių nepapasakojo. Po to tiriant bylą, apklausinėjant liudytojus, darant ekspertizes, tyrimus, į tyrimo pabaigą paaiškėjo tokių dalykų, iš liudytojų, iš kitos informacijos, kad K. J. susitikinėja su vienu liudytoju, su kitu liudytoju, buvo atvykęs į gelbėjimo tarnybą, kur kažką tai kalbėjo. Pagal ankstesnius nuosprendžius buvo matyti, kad K. J. ir H. D. buvo draugai. Kilo tokia mintis, kad tas vaikinas, stipriai sužalotas, galbūt buvo paprašytas, galbūt nenori draugo išduoti ir liudija jo naudai. Todėl buvo nuspręsta išsikviesti nukentėjusio tėvus, pripažinti juos įstatyminiais atstovais, tėvams išaiškinti jų teises ir pareigas kaip įstatyminių atstovų, atsakomybę už liudijimą, už melagingą, neteisingą liudijimą. H. D. aiškino tai, ką ir aiškino iš pradžių. Teigė, kad važiavo tame automobilyje, po to jie sustojo, pasikeitė ir gavosi taip, kad kas liečia paskutinę dalį, jis negalėjo atsakyti į visus jo užduotus klausimus. Negalėjo atsakyti, kaip atsirado A. D., sėdintis priekinėje keleivio sėdynėje, ir užspaustas, kokiomis aplinkybėmis, kaip tai atsitiko, todėl kilo klausimas kodėl jis negali į tai atsakyti. Išėjo taip, kad jis nepamena visų aplinkybių. Po to buvo pacituota ekspertų išvadas, kuriose kategoriškai nurodyta, kad taip negalėjo būti, kaip aiškina H. D.. H. D. į tai atsakė, kad negali to paaiškinti. Paklaustas kodėl jis negali tai paaiškinti, gal buvo kažkieno tai paprašytas, ar dėl kokių nors kitų priežasčių. Jis atsakė, kad to nepamena. Nurodė, kad apklausiant liudytoju H. D. jam jokia įtaka nebuvo daroma.

              Liudytojas V. J., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra draugai, gyvena viename kaime. Nurodė, kad įvykio dieną pravažiuojant pro A. D. kiemą, matė, kad tame kieme buvo K. J., H. D., A. D. ir M. M., jie visi gėrė. Jis K. J. buvo taip pat pakviestas išgerti pas A. D. į kiemą. Po to jis išvažiavo namo. Maždaug po dviejų valandų, tikslaus laiko neatsimena, pas jį į namus K. J. automobiliu „Honda Civic“, kas vairavo nematė, atvyko K. J., H. D., A. D.. Paprašė juos nuvežti iki degalinės dar nusipirkti alkoholio. Jis sėdo už vairo ir nuvežė juos iki degalinės, kur jie nusipirko alkoholio. Važiuojant atgal automobilyje H. su D. gėrė, o K. negėrė. Nurodė, kad jis sustojęs prie savo namų, nuėjo namo, o juos paliko prie savo namų keliuko.  Po kiek laiko jam paskambino K. J. ir pasakė, kad įvyko nelaimė, prašė atvažiuoti. K. J. iš pradžių  nurodė netikslią vietą, visai į kitą pusę, todėl jam paskambino ir pasitikslino. Kai K. J. kalbėjo telefonu, jis buvo pasimetęs. Kas vairavo jis nieko nesakė, tik prašė atvažiuoti. Kai atvyko į įvykio vietą, buvo susirinkę žmonių ir atvykusi gaisrinė pagalba. Nurodė, kad buvo 3-4 vietiniai žmonės, jų nepažįsta dvi moterys tikrai buvo. K. B. atvyko vėliau. Kai jis atvyko į įvykio vietą buvo vietiniai gaisrininkai, vėliau atvyko gaisrininkai iš Kėdainių. Nurodė, kad jam nėra žinoma, kas vairavo automobilį įvykio metu. Nurodė, kad įvykio vietoje prie paties automobilio jis nebuvo priėjęs, nes jau buvo atvažiavusi gaisrinė pagalba. Automobilį matė tik iš toli, gal 50 m atstumu nuo automobilio. Matė, kad H. D. sėdėjo gale. Kur sėdėjo D. negali pasakyti, tačiau jo kūnas buvo pasviręs link vairuotojo vietos pusės. Kai atvyko į įvykio vietą, K. J. vaikščiojo, buvo priėjęs prie jo. K. J. visas veidas, rankos buvo kruvinos. Įvykio vietoje, šalikelėje stovėjo dvi moterys. Ar vietinių gaisrininkų buvo pjaunamos automobilio durelės negali atsakyti, jam atrodo, kad tai atliko Kėdainių gaisrininkai. Kad pjautų dureles jis tiksliai nematė, bet kažkokie darbai tikrai vyko prie automobilio.

Liudytoja V. D., nukentėjusiojo H. D. mama, parodė, kad įvykio dieną ji dirbo, tačiau  žinojo, kad sūnus su draugais  buvo susitikęs, kad A. D. iš ligoninės buvo parsivežęs sūnų. Kaip vėliau sužinojo jie gėrė alkoholinius gėrimus. Nurodė, kad grįžusi iš darbo girdėjo kaip kaimynystėje labai garsiai A. D. mašina važinėjo. Kadangi žinojo, kad sūnus yra kartu su jais, todėl sūnui skambino. Sūnus pasakė, kad jis pas A. Nurodė, kad sūnus draugavo ir su K. J., ir su A. D., jie visi trys buvo draugai, ji nenorėjo, kad sūnus su jais draugautų. Nurodė, kad po kiek laiko jai iš ligoninės priimamojo paskambino pažįstama ir pasakė, kad į priimamąjį atvežtas sunkios būklės H., o vienas yra žuvęs, iš burnos alkoholis sklinda. Tuomet ji su vyru nuvažiavo į ligoninę. Su H. ligoninėje apie įvykį nieko nešnekėjo, nes jis buvo sunkios būklės, beveik nekalbėjo, tik dejavo, nes jam skaudėjo. H. buvo išvežtas į Kauno klinikas. Nurodė, kad kai sūnus atsigavo ligoninėje, ji asmeniškai jo nieko apie įvykį neklausė, viską sužinojo, kai atvažiavo tyrėja ir sūnus buvo apklaustas. Sūnaus būklė buvo labai sunki, jis 3 dienas gulėjo intensyvios priežiūros skyriuje, po to buvo perkeltas į kitą skyrių. Tyrėja atvažiavo apklausti sūnaus praėjus kelioms dienoms po įvykio. Sūnus tyrėjai nurodė, kaip iš pradžių jie su viena mašina vertėsi, po to K. važiavo ištraukti tos mašinos. Nurodė, kad iš pradžių K. vairavo mašiną, jie važiavo pasižiūrėti į įvykio vietą, kur vertėsi, o po to jau jie pasikeitė vietomis, A. sėdo prie vairo.              Nurodė, kad kai sūnus buvo apklausiamas tyrėjo S. R., ji toje apklausoje dalyvavo. S. R. pradėjo grasinti teismais ir kalėjimais. Sūnus pasakojo nuosekliai kaip viskas buvo, sakė kad gėrė alkoholį. Tuomet S. R. sakė sūnui, kad jis blaivus buvo.  S. R. ištraukė pažymą, kad sūnus nei lašo negėręs. O , kad sūnus tikrai buvo išgėręs, jai ligoninėje Kėdainiuose ir Kaune sakė. Nurodė, kad kai ji klausė sūnaus, tai jis jai sakė, kad automobilį vairavo A. nuo tos vietos, kur vertėsi pirmą kartą. Kodėl sūnaus apklausos protokole nepadarė įrašų jog parodymai neteisingai užfiksuota, nežino, gal pasimetusi buvo. Sūnus tyrėjui pasakojo kaip viskas buvo, o tyrėjas iš karto pareiškė, kad jis meluoja, tai neteisybė. Nurodė, kad įvykio metu  sūnus buvo sunkiai sužalotas. Buvo įlenkta kaukolė, atviras blauzdikaulio lūžis. Nurodė, kad jiems buvo padaryta didelė turtinė žala, tačiau ji neteisina savo sūnaus, jis irgi kaltas, kad jos nepaklausė, negrįžo namo. Sūnaus sveikatos niekas nebesugrąžins, civilinio ieškinio  nepateikė. Nurodė, kad sūnus Kaune ligoninėje buvo apklaustas du kartus, ji apklausoje dalyvavo. Kaune jis buvo apklaustas tyrėjos iš Kauno, tuomet sūnus buvo filmuojamas, nes sūnus nepilnametis. Antrą kartą buvo atvažiavę apklausti sūnaus iš Kėdainių, tačiau ne S. R., o kitas pareigūnas. Ar sūnus tuo metu jau buvo sąmoningas nežino,  tačiau jo būklė jau buvo geresnė, jis buvo jau atsigavęs po įvykio. Nors vieną kartą jis sakė, kad automobiliu jie važiavo į Kėdainius, kitą kartą sakė, kad važiavo pas panas. Nurodė, kad po tyrėjos apklausos, ji vis sūnaus paklausdavo, kas vairavo automobilį. Sūnus sakydavo, kad jis tikrai atsimena, kad iš pradžių jis važiavo su A. dviese iki tos vietos kur vertėsi, po to sakė, kad persėdo A. ir vairavo A. Dar K. sakė, kad geriau tada duodam H. vairuoti. Nurodė, kad pas tyrėją S. R. policijos komisariate Kėdainiuose sūnus buvo apklaustas dar du kartus. Vieną kartą buvo apklaustas dalyvaujant jiems, tėvams, dėl eismo įvykio, o kitą kartą sūnus buvo apklaustas dalyvaujant tik tėčiui, dėl kaime pasikorusio vaikino, su kuriuo sūnus bendravo. Viso sūnus buvo apklaustas keturis kartus.    

             Liudytojas A. J., parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Dirba ugniagesiu – gelbėtoju Miegėnų atraminiame punkte, dirba neseniai. Iš centro buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, pranešė, kad reikalinga pagalba. Atvykus į įvykio vietą, rado automobilį griovyje, jis stovėjo priekiu atsisukęs į Miegėnų pusę. Įvykio vietoje buvo susirinkę vietinių gyventojų, kurie kalbino ant galinės sėdynės prispaustą vyriškį. Vairuotojo durelės buvo atviros, vairuotojo vieta buvo tuščia, niekas joje nesėdėjo. Priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo žmogus, kuris buvo susisukęs su keleivio durelėmis, buvo prispaustas metalo, nelabai suprasi kokioje padėtyje jis sėdėjo. Jis, galima sakyti, buvo susirietęs į kamuolį, šiek tiek gal pakrypęs į šoną, jis buvo susimaišęs kartu su durelėmis. Nurodė, kad automobilis atrodo buvo dviejų durelių, nes prie gale sėdėjusio keleivio  negalėjo prieiti. Nurodė, kad praktiškai jų komanda nieko nedarė, nes netrukus atvyko gelbėtojų komanda iš centro, iš Kėdainių. Nurodė, kad priekinėje keleivio sėdynėje buvęs žmogus buvo be pulso. Nurodė, kad jis pagal įvykio situaciją, negali pasakyti, net neįsivaizduoja ar automobilis vertėsi, kokiu greičiu jis važiavo. Kai atvyko automobilis buvo griovyje, stovėjo ant ratų, priekiu atsisukęs į Miegėnų pusę. Nurodė, kad atvykę į įvykio vietą pirmiausiai apžiūrėjo automobilį, kad jis neužsidegtų, kad automobilis stabiliai stovėtų, kad neįkristų giliau į griovį, atjungė akumuliatorių. Su ugniagesiais – gelbėtojais, atvykusiais iš centro Kėdainiuose, kartu ištraukė prispaustą žmogų, sėdėjusį ant galinės sėdynės per vairuotojo pusę.  Kad priekinėje keleivio sėdynėje buvęs žmogus yra negyvas buvo aišku, nes jis buvo be pulso, pridėjęs ranką prie jo kaklo pulso nebejautė. Prie jo prisilietė per keleivio dureles, kurios, jm atrodo, buvo praviros, durelės buvo susimaišiusios su tuo žmogumi, tačiau jo kaklas buvo atviras, jį galėjo paliesti. Žmogus buvo susirietęs į kamuolį, jo kojų jis nematė, jis buvo susigrūdęs, kur yra kojų vieta, net kilo mintis, kad tai yra tik pusė žmogaus. Jis buvo pusiau ant sėdynės, pusiau ant grindų. Nurodė, kad Kėdainių ugniagesiai karpė keleivio dureles. Žuvusysis buvo ištrauktas per keleivio dureles, jas atlaisvinus. Keleivio durelės buvo šiek tiek praviros, tačiau žuvusysis buvo susimaišęs su viskuo, atrodo tas dureles kirpo ir žuvusysis buvo ištrauktas per keleivio pusę. Tokį kraupų eismo įvykį matė pirmą kartą. Buvo apgadinta automobilio keleivio pusės dalis, keleivis susimalęs su durelėmis. Nurodė, kad jis matė žuvusiojo nugarą ir sprandą, nuo juosmens į viršų. Daugiau jo kūno nesimatė, nematė jo kūno nuo juosmens žemyn. Negali pasakyti, neįsivaizduoja, ar neatlikus gelbėjimo darbų, neatlanksčius sugadintų detalių, galima buvo ištraukti žuvusįjį. Nurodė, kad komandoje iš Miegėnų jie buvo dviese, jie nefotografavo žuvusiojo.Kokioje padėtyje buvo žuvusiojo saugos diržas neatsimena. Nurodė, kad gale sėdėjusio keleivio koja buvo prispausta su priekine keleivio sėdyne. Jo koja, rodos dešinė, buvo prispausta kažkaip šone, kampe, ji buvo prispausta tarp sėdynės ir šoninės dalies statramsčio. Jis tą sėdynę laužtuvu kėlė, kad ištraukti jo koją. Nurodė, kad kaip jie atvyko, kur buvo trečiasis automobilyje buvęs asmuo,  nežino, tačiau vairuotojo vieta buvo tuščia. Nurodė, kad jis tiksliai negali pasakyti ar žuvusysis sėdėjo, ar tupėjo, negali to įvardinti. Nurodė, kad gal žuvusiojo sėdimoji dalis kažkiek tai kabėjo ant keleivio sėdynės. Nurodė, kad sprendimą, jog reikia atlikti laisvinimo darbus, karpyti automobilį, o po to ištraukti žuvusįjį, priėmė gelbėtojai iš Kėdainių. Nurodė, kad žuvusysis sėdėjo nenormaliai, jo galva buvo nulenkta žemyn, matė tik jo nugarą ir sprandą, jis buvo pusiau nukritęs nuo sėdynės, susilenkęs. Nurodė, kad jis tiksliai neatsimena kokioje padėtyje buvo žuvusysis. Jam labiausiai įstrigo žuvusiojo sprandas, kur buvo plika vieta, už kaklo jį lietė, tikrino pulsą, jo veido  nematė.

Nurodė, kad vairuotojo durelės tikrai buvo praviros, o keleivio pusės durelės jam atrodo irgi šiek tiek buvo praviros, nors to tikrai neatsimena, gal jos atsidarė kai buvo pjaustomos gelbėtojų. Patvirtino, kad keleivio pusės dureles reikėjo pjaustyti, kad ištraukti žuvusįjį.               

          Liudytoja L. K., parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Nurodė, kad tikslios datos nepamena, naktį apie 1.30 val. jai paskambino kaimynė O. P. ir pranešė, kad netoli jos namų Pakruostės k. įvyko avarija. Ji  greitai  nulėkė į įvykio vietą, kurioje iš pradžių jos buvo tik dviese. Pro praviras vairuotojo dureles įkišo galvą į mašiną. Priekyje keleivio vietoje sėdėjo atsilošęs žmogus be gyvybės žymių. O. P. patikrino jo pulsą, pulso nejautė. Automobilio gale sėdėjo dar vienas nukentėjęs asmuo. Dar vienas vaikinas vaikščiojo keliu, skambinėjo telefonu. Ji į mašinos vidų įkišusi galvą švietėsi su prožektoriuku, matė, kad ant automobilio grindų gulėjo „Coca- cola“ butelis ir butelis „Žalios devynerios“. Ji visą laiką kalbino gale sėdintį nukentėjusį, kad jis neužmigtų. Jis buvo kruvinas, jo paklausė keliese važiavo. Jis atsakė, kad trise. Netrukus atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. K. B. atlėkė daug vėliau, apkabino vaikiną, vaikščiojusį keliu. Po to netrukus į įvykio vietą atvažiavo ir gelbėtojai. Nurodė, kad įvykio vietoje jai susidarė įspūdis, kad automobilį vairavo tas vaikinas, kuris vaikščiojo keliu, nes jai nesuprantama, kaip gali vietomis pasikeisti vairuotojas su keleiviu. Žuvusysis buvo prispaustas, visa automobilio dalis nuo keleivio pusės buvo sudaužyta. Ar buvo sužalotas vaikinas, vaikščiojęs keliu, negali pasakyti. Nurodė, kad matė, jog žuvusiojo kojos buvo žemai, t. y. savo vietoje kaip ir sėdi keleivis. Žuvusiojo liemuo, ir viskas, buvo savo vietoje. Žuvusysis paprasčiausiai sėdėjo keleivio sėdynėje, jis nebuvo susirietęs, jo veidas buvo šviesus. Nurodė, kad mašina buvo deformuota daugiau keleivio pusėje. Keleivio durelės, statramstis, automobilio salono dėtuvė buvo pastumti link žuvusiojo. Nurodė, kad žuvusiojo kūnas automobilio detalių nebuvo prispaustas, o kojos buvo kažkuo tai prispaustos. Žuvusiojo kūnas, kojos buvo tokioje padėtyje kaip sėdėtų keleivis. Nurodė, kad ji neatkreipė dėmesio, ar žuvusysis buvo prisisegęs saugos diržu, ar nebuvo. Lyg tai ne, bet tiksliai to pasakyti negali.

          Iš byloje esančio eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta  Kėdainių r., Surviliškio sen. Pakruostės k. kelyje  Surviliškis-Miegėnai-Pociūnėliai, 3 km. 180 m. Automobilis  ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), rastas tarp medžių, nuvažiavęs nuo kelio. Šalia mašinos rastas  vyriškos lyties lavonas. Sudarytas eismo įvykio planas  (b. l. 15- 26, t.1).

              Iš byloje esančio dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad apžiūrint a/m ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), nustatyta išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis; priekinis dešinės pusės žibintas; priekinis dešinės pusės posūkio žibintas; variklio dangtis; variklio grotelės; priekinis dešinės pusės sparnas; dešinės pusės ratas; dešinės pusės durelės; priekinis stiklas; stogas; dešinės pusės durelių stiklas; dešinės pusės galinis sparnas; galinis bamperis; kairės pusės durelės; kairės pusės sparnas; kairės pusės stiklas; kairės pusės galinis ratas; galinis dangtis; dešinės ir kairės pusės veidrodėliai (b. l. 27-28, t.1).

Iš byloje esančio transporto priemonės aprašo matyti, kad a/m ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), techninė būklė nurodyta- po eismo įvykio, saugomas Žibuoklių g. 26, Kėdainių m. (b.l. 29, t.1).

         Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), matyti, kad jis yra dviejų durelių su dangčiu galinėje dalyje, tamsios spalvos. Matyti ypač deformuota automobilio kėbulo priekinė dešinė pusė, t.y. sulenkta dešinė priekinė plastikinio bamperio pusė, visiškai sudaužyti priekiniai dešinės pusės žibintai, variklio grotelių dešinė pusė, visiškai suknežinta 0,60cm pločio dešinės pusės variklio dangčio dalis, visiškai deformuotas, suknežintas priekinis dešinės pusės metalinis automobilio sparnas ir po juo esančios automobilio važiuoklės, apdailos, garso izoliacijos detalės, kurios kartu su dešinės pusės priekiniu durelių statramsčiu, suknežintomis dešinės pusės metalinėmis durelėmis, įstumti į automobilio saloną ties priekine keleivio sėdyne. Taip pat deformuotos ir į salono vidaus dešinės pusės priekinę dalį įstumtos priekinės salono plastikinės detalės. Priekinis keleivio pusės saugos diržas neištrauktas, jo ištraukimo mechanizmas užstrigęs pradinėje padėtyje. Keleivio sėdynės mechanizmas užstrigęs, tačiau sėdynės atlošas neatlenktas. Sutrūkinėjęs per visą plotą priekinis stiklas, apgadintas automobilio stogas, dešinės pusės galinis sparnas. Kairės pusės vairuotojo durelių uždarymo mechanizmas veikia, kairės pusės durelės atsidaro rankenėlės pagalba. Durelės užsidaro ir atsidaro. Vairas rastas nedeformuotas (b. l. 30-34, t.1);

              Iš byloje esančios  įvykio suvestinės matyti, kad apie eismo įvykį esantį Kėdainių r. Surviliškio sen. Pakruostės k. 2014-06-15, 02,06 val. pranešė fizinis asmuo ( ranka įrašyta) O. P.; nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta, jog gautas tyrėjos L. R. tarnybinis pranešimas, kad 2014-06-15 apie 1,50 val. Pakruostės k. Surviliškio sen. Kėdainių r. K. J., nustatyta 0,52 prom. girtumas, vairuodamas a/m ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio , nesuvaldė a/m, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medžius. Įvykio metu žuvo keleivis A. D., keleivis H. D. bei a/m vairuotojas K. J. dėl sužalojimų išvežti į Kauno MUK (b. l. 35-39, 1, t.1);

              Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad a/m ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) nuo 2014-06-14 naujas savininkas K. J.; pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis 2014-06-14 (b. l. 42,44, t.1); 

              Iš byloje esančios tarnybinės ataskaitos matyti, kad tyrėja L. R. 2014-06-15 surašė tarnybinę ataskaitą, jog 2014-06-15 nuvyko į įvykio vietą, esančią kelio Surviliškis- Miegėnai-Pociūnėliai 3km. Kėdainių r. Surviliškio sen. Pakruostės k., rado tarp medžių a/m ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini); buvo greitosios pagalbos medikai ir Kėdainių PGT atlikinėjo gelbėjimo darbus. Šalia buvo K. J., veidas buvo kruvinas, jis blaškėsi, sunkiai orientavosi. Kėdainių PGT pamainos vadas S. Ž. nurodė, kad atliekant gelbėjimo darbus vyriškos lyties lavoną ištraukė iš a/m dešinės pusės priekinės sėdynės, o kitą asmenį , kurį išsivežė greitoji – nuo galinės sėdynės. Apžiūrėta įvykio vieta, nustatyta K. J. girtumas; nustatyta, jog a/m vairavo K. J. (b. l. 48, t.1).

         Iš byloje esančios VTMT prie LR TM Kauno sk. specialisto išvados 2014-06-16 – 2014-11-28  Nr. M 557/14(02) matyti, kad A. D. mirties priežastis yra politrauma su galvos, krūtinės ir pilvo sumušimais, difuziniu galvos smegenų pažeidimu, krūtinkaulio kūno, dešinės pusės 1-5 ir kairės pusės 1-3 šonkaulių lūžiais, kairio plaučio sumušimu, aortos lanko plyšimu, širdies plyšimais, kepenų dešinės skilties plyšimais, dešinio šlaunikaulio kūno lūžiu ir dešinio kelio sąnario sumušimu. Konstatuoti sužalojimai visumoje nesuderinami su gyvybe ir mirtis ištikusi betarpiškai tuoj pat po eismo įvykio. A. D. lavono kraujyje rasta 2,05 promilės, o šlapime 2,46 promilės etilo alkoholio, tokia koncentracija kraujyje gyvam atitinka vidutinį girtumo laipsnį. D. kūne konstatuoti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešiniame antakyje, nosies dešinėje pusėje, kaklo dešinėje, krūtinės priekyje centrinėje dalyje bei dešinėje pusėje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairėje ir dešinėje plaštakose; poodinės kraujosruvos plaštakose, dešinėje blauzdoje ir pėdoje, bei dešinio kelio srityje; muštinė žaizda pasmakrėje, krūtinkaulio kūno skersinis lūžis, dešinės pusės 1-5 ir kairės pusės 1-3 šonkaulių lūžiai, difuzinis galvos smegenų pažeidimas; kairio plaučio, aortos lanko, širdies ir kepenų dešinės skilties plyšimai. Visi sužalojimai yra vienodo darymo laiko, susidarę betarpiškai prieš pat mirtį nuo didelės energijos smūginio poveikio kietais bukais daiktais , į dešinę kūno pusę bei krūtinės priekį, kas yra būdinga eismo įvykių traumom kai žmonės sužalojami automobilio viduje priekinių-šoninių susidūrimų atveju. A. D. sužalojimus patyrė sėdėdamas priekinėje dešinėje automobilio sėdynėje . Galvos smegenų difuzinis pažeidimas, plaučio, aortos, širdies ir kepenų plyšimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, ir šiuo atveju kaip ir su gyvybe nesuderinama visuma tapo mirties priežastimi ( b. l. 60-66, t.1).

          Iš byloje esančios  2015-05-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro  specialisto išvados Nr. 11-339(15), atlikus kompleksinį tyrimą, nustatyta, kad eismo įvykio metu A. D. sėdėjo ant automobilio ,,Honada CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dešiniosios (keleivio) sėdynės, o K. J., tikėtina, sėdėjo ant automobilio ,,Honada CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairiosios (vairuotojo) sėdynės ir vairavo šią transporto priemonę. Tikėtina, kad eismo įvykio metu a/m ,,Honada CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo K. J..

Tyrimo metu nustatyta, kad sprendžiant pagal situacijos eismo įvykio vietos aplinkoje duomenis, automobilio „Honda CRX", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių sugadinimų pobūdį darytina išvada, kad šio eismo įvykio eiga  buvo tokia. Kelio Surviliškis - Miegėnai - Pociūnėliai 4 kilometro ruožo kryptimi nuo Miegėnų kaimo link Surviliškio kaimo, važiavo automobilis „Honda CRX", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėjo prie kelio vingio į kairę. Važiuojant kelio vingiu vairuotojas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to automobilis „Honda CRX", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio į dešinę, judėdamas už kelio ribų savo priekinės dalies dešine puse trenkėsi į medį, po to sukdamasis laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi savo kairiojo šono užpakaline dalimi trenkėsi į kitą medį, sustojo ir liko stovėti vietoje ir padėtyje užfiksuotoje 2014 m. birželio 15 d. eismo įvykio vietos plane.

Šiam tyrimui pateiktos medžiagos duomenimis po eismo įvykio A. D. buvo rastas automobilio „Honda CRX", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, t. y. jo kojos ir visas kūnas buvo įstrigęs ir prispaustas deformuotoje priekinėje keleivio vietoje. Todėl tikėtina, kad A. D. kūnas buvo prispaustas besideformuojančiomis automobilio „Honda CRX", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono dalimis, eismo įvykio metu A. D., esant sėdimoje padėtyje automobilio „Honda CRX", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone ant priekinės dešinės (keleivio) sėdynės.

Šio eismo įvykio metu automobiliui „Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo priekinės dalies dešine puse atsitrenkus į medį, šios transporto priemonės salone buvusių žmonių kūnus veikė inercijos jėgos nukreiptos kryptimi nuo salono užpakalinės dalies link priekio ir smailiu kampu į dešinę.

Atsižvelgiant į automobilio „Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono konstrukciją, tokios situacijos, kad šio eismo įvykio metu automobilį „Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. D., o K. J. sėdėjo ant priekinės dešiniosios keleivio sėdynės negalima paaiškinti, nes, jeigu eismo įvykio metu automobilį „Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotų A. D., tai tokiu atveju eismo įvykio metu, automobiliui savo priekinės dalies dešine trenkiantis į medį, tiek vairuotojo, tiek keleivių kūnai, veikiami inercijos jėgų nukreiptų kryptimi nuo salono užpakalinės dalies link priekio, judėtų link salono priekinės dalies, ir tokiu atveju, jeigu netgi K. J. iškristų iš automobilio salono, tai A. D. kūnas nepatektų į priekinę keleivio vietą į sėdimą padėtį, kad visas kūnas (t. y. tiek kūno viršutinė dalis (liemuo), tiek kūno apatinė dalis (kojos) ir būtų ties keleivio vieta, t. y. vairuotojo kūnas neatsidurtų keleivio vietoje sėdimoje padėtyje ir ten nebūtų prispaustas besideformuojančiomis salono detalėmis.

K. J. konstatuota tik galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis veide, su odos nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, su galvos smegenų sukrėtimu, pjautinė žaizda dešinio peties srityje. Pjautinė žaizda dešinio peties srityje buvo padaryta aštriu pjaunančiu daiktu. Visi kiti prieš tai minėti sužalojimai padaryti dinamiškai kontaktuojant su kietais bukais žalojančiais paviršiais, pvz. atsitrenkiant į automobilio salono vidaus detales, tačiau į kokias būtent detales, nustatyti negalima, nes minėti sužalojimai nepakankamai informatyvūs, kadangi juose nėra individualizuojančių požymių, apibūdinančių šių sužalojimų padarymą mechanizmą, todėl vien tik iš šio asmens kūno sužalojimų negalima daryti kategoriškos išvados apie jo buvimo vietą automobilyje eismo įvykio metu.

A. D. kūne konstatuoti sužalojimai (odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, deiniame antakyje, nosies dešinėje pusėje, kaklo dešinėje, krūtinės priekyje centrinėje dalyje bei pusėje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairėje ir dešinėje plaštakose; poodinės kraujosruvos plaštakose, dešinėje blauzdoje ir pėdoje bei dešinio kelio srityje; muštinė žaizda pasmakrėje; krūtinkaulio kūno skersinis lūžis, dešinės pusės 1-5 ir kairės pusės 1-3 šonkaulių lūžiai; difuzinis galvos smegenų pažeidimas; kairio plaučio, aortos lanko, širdies ir kepenų dešinės skilties plyšimai) buvo padaryti dėl itin stipraus smūginio poveikio kietais bukais daiktais į dešinę kūno pusę bei krūtinės priekį, šio eismo įvykio metu automobiliui priekinės dalies dešine puse atsitrenkiant į medį, ir jam (A. D.) esant automobilio salone viduje priekinės dalies dešinėje pusėje, t. y. priekinio keleivio vietoje.

Darytina išvada, kad šio eismo įvykio metu A. D. sėdėjo ant automobilio „Honda CRX", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dešiniosios (keleivio) sėdynės, o K. J., tikėtina, sėdėjo ant automobilio „Honda CRX", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairiosios (vairuotojo) sėdynės ir vairavo šią transporto priemonę( b. l. 72-77, t.1).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertai duodami paaiškinimus Irmantas Granskas ir Juozas Vėlavičius  patvirtino savo duotą išvadą. Papildomai J.Vėlavičius paaiškino, jog minėto įvykio metu į vairą niekas neatsitrenkė, nes kairiame posūkyje jie išslydo iš kelio ir į medį trenkdamiesi, vairuotojas būtent būdamas įsikibęs į vairą, jis pasislenka posūkyje centruodamas kūną jau šalia vairo. Taigi susidūrimo metu vairas eina šalia vairuotojo. Be to minėtame a/m iš nuotraukų matyti, kad vairo ratas yra sveikas. Nurodė, kad  pagal padarytus sužalojimus, keleivio vietoje lieka vieta tiktai A. D., nes ten jeigu būtų buvęs K. J. , jis būtų turėjęs krūtinės traumą su širdies plyšimu ir šlaunies lūžymą. Bet šie sužalojimai yra padaryti ne K. J., o kitam piliečiui.

Papildomai Irmantas Granskas paaiškino, jog salono viduje buvusių žmonių kūnus veikia inercijos jėgos nukreiptos nuo transporto priemonės užpakalinės dalies link priekio, vairuotojas negali atsirasti vietoj keleivio. Nėra taip, kad tu išlipsi , o aš į tavo vietą. Jie juda kartu, laiko tarpas mažas. Kadangi kūnai juda į priekį ir į dešinę, tai akivaizdu, kad tas žmogus, kuris sėdi salono priekinėje, dešinėje vietoje, t.y. priekinėje keleivio vietoje, jis ten ir lieka, kaip kurie liudytojai labai aiškiai nusakė, apibūdino šią padėtį, kaip sėdimą padėtį. Analogiškai buvo ir su  asmeniu sėdinčiu a/m užpakalinėje dalyje.

            Iš byloje esančios 2014-09-18 – 2014-10-03 VTMT prie LR TM  Kauno sk. specialisto išvados Nr. G2388/14(02) matyti, kad   H. D. konstatuoti šie sužalojimai: trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, muštinė kaktos pusės žaizda, atviras įspaustinis kaktikaulio dešinės pusės lūžis su kietojo smegenų dangalo pažeidimu ir galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimu, komocinis sindromas, dešinio šlaunikaulio ir stuburo juosmeninės dalies IV-o  slankstelio kūno lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu su didele jėga, būdingi autotraumai ir atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes.  Padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro įspaustinio kaukolės lūžio su kietojo galvos smegenų dangalo ir smegenų audinio pažeidimu ( b. l. 106-107, t.1).

          Iš byloje esančios VTMT  prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5195/14(01) matyti, kad K. J. kraujyje rasta 0,70 promilės etilo alkoholio ( b.l. 19, t.2).

Iš byloje esančios 2014-07-30 - 2014-10-14, VTMT prie LR TM  Kauno sk. specialisto išvados Nr. G1871/14(02) matyti, kad K. J. konstatuota galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis veide, su odos nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, su galvos smegenų sukrėtimu, pjautinė žaizda dešinio peties srityje. Pjautinė žaizda dešinio peties srityje galėjo būti padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, visi kiti aukščiau minėti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, sužalojimai galėjo būti padaryti sėdint bet kurioje automobilio sėdynės vietoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek prisisegus saugos diržą , tiek ir neprisisegus saugos diržo. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo K. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (b. l. 21-22, t.2).

Iš byloje esančio civ. atsakovo, AAS „BTA Baltik Insurance Company“ veikiančio Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą rašto matyti, kad nukentėjusiai A. D. išmokėta: 2272, 71 Eur kompensavimas išlaidų už paminklo pastatymą; 435,73 Eur kompensavimas išlaidų už notaro paslaugas; 147,42 Eur kompensavimas išlaidų už Registrų centro paslaugas; 5000 Eur atlyginta neturtinės žalos dydis;  pateikta vietinio mokėjimo nurodymas (b. l. 131-132,134, t.2).

Pagal BK 281 str. 6 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Minėtą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti pavojingą veiką (konstatuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimą), padarinius (eismo įvykį ir žmogaus žūtį) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Nustatyti, kad veiką padarė asmuo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

       Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jis kaltu pats neprisipažino, tačiau kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti KET taisyklių 9, 133 punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – eismo įvykiu, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų keleivis A. D. žuvo, o keleiviui H. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo t.y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 str. 3 d.). Nors kaltinamojo padaryta veika dėl neatsargumo, tačiau yra  pavojinga, veika padaryta šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio,  būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), privalėdamas atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas,  taip pat eismo intensyvumą, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), esant tamsiam paros metui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė  į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas,  nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ( jam nustatyta   0,70 promilės etilo alkoholio , b. l. 19, t.2).

LR BPK 20 str. nurodo, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymas gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, nurodydamas, jog įvykio metu automobilį vairavo ne jis , o žuvusysis A. D.. Teismas kaltinamojo duotus parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Nuteistojo gynybos versija, neva jis nevairavo automobilio įvykio metu, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visetu.

Teismas iš dalies vertina kritiškai nukentėjusio H. D. duotus parodymus, kad įvykio metu a/m vairavo žuvusysis A. D., bei, kad tyrėjas S. R. vertė jį  duoti melagingus parodymus, t.y. sakyti, jog jis neprisimena kas vairavo a/m. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog kaltinamąjį ir nukentėjusį sieja asmeniniai santykiai,  nukentėjęs yra kaltinamojo draugas, jis suinteresuotas bylos baigtimi kaltinamojo naudai,  t.y. padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ir bausmės. Be to nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, tiek nurodydamas, kad įvykio metu a/m vairavo žuvusysis A. D., bei, kad neprisimena kas vairavo a/m. (b. l. 95-96, 97, 101-102, t.1). Nurodęs, kad tyrėjas S. R. vertė jį  duoti melagingus parodymus, t.y. sakyti, jog jis neprisimena kas vairavo a/m. Be to nukentėjusio parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir išanalizuotiems kitiems įrodymams.

Nukentėjęs E .D. ( H. D. tėvas) ir liudytoja V. D. (H. D. motina) eismo įvykio nematė, jie davė parodymus, jog jiems sūnus H. D. sakęs, kad įvykio metu automobilį vairavo žuvusysis A. D.. Bei, kad tyrėjas Rosteika  vertė sūnų duoti melagingus parodymus, t.y. sakyti, kad jis neprisimena, kas vairavo įvykio metu transporto priemonę. Teismas taip pat minėtus parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą padėti sūnaus draugui K. J. išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas tyrėjas S. R., kuris laikytinas nešališku asmeniu, teisiamojo posėdžio metu nekonstatuota priešingai, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodė, kad apklausiant nukentėjusį H. D. jam jokia įtaka nebuvo daroma.

Teisiamojo pasėdžio metu nustatyta, kad įvykio metu automobiliu „Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo trys asmenys: ir jie buvo išsidėstę taip: vairuotojo ( priekinė kairioji ) sėdynėje K. J., priekinėje keleivio (dešinioji) sėdynėje –A. D., dešinėje galinėje keleivio sėdynėje H. D..

Aplinkybė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo kaltinamasis įrodyta ir :    2015-05-04 - 2015-05-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro  specialisto išvada Nr. 11-339(15), atlikus kompleksinį tyrimą (b. l. 72-77, t.1), kurią ekspertai davė įvertinę automobilio smūgio  mechanizmą, nukentėjusio H. D. bei žuvusiojo A. D. kūno išsidėstymus po eismo įvykio, eismo įvykio metu kaltinamajam, nukentėjusiam H. D. bei žuvusiajam A. D. padarytus  kūno sužalojimus ir kitais užfiksuotais bylos duomenimis, davė kategorišką išvadą, kad  eismo įvykio metu A. D. sėdėjo ant automobilio ,,Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dešiniosios (keleivio) sėdynės, o K. J., tikėtina, sėdėjo ant automobilio ,,Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),  priekinės kairiosios (vairuotojo) sėdynės ir vairavo šią transporto priemonę. Tikėtina, kad eismo įvykio metu a/m ,,Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo K. J.. Iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad net ir tokiu atveju, jeigu netgi K. J. iškristų iš automobilio salono, tai A. D. kūnas nepatektų į priekinę keleivio vietą į sėdimą padėtį, kad visas kūnas (t. y. tiek kūno viršutinė dalis (liemuo), tiek kūno apatinė dalis (kojos) ir būtų ties keleivio vieta, t. y. vairuotojo kūnas neatsidurtų keleivio vietoje sėdimoje padėtyje ir ten nebūtų prispaustas besideformuojančiomis salono detalėmis. Bei, kad A. D. kūne konstatuoti sužalojimai buvo padaryti dėl itin stipraus smūginio poveikio kietais bukais daiktais į dešinę kūno  pusę bei krūtinės priekį, šio eismo įvykio metu automobiliui priekinės dalies dešine puse atsitrenkiant į medį, ir jam (A. D.) esant automobilio salone viduje priekinės dalies dešinėje  pusėje, t. y. priekinėje keleivio vietoje.

Taigi abejoti argumentuota ir pagrįsta byloje užfiksuotų duomenų tyrimu ekspertų išvada bei ją patikslinančiais ekspertų Juozo Vėlavičiaus ir Irmanto Gransko paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, abejoti  ekspertų kvalifikacija bei kompetencija teismas neturi pagrindo. Kad po eismo įvykio A. D. kūnas rastas automobilio ,,Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinės dešiniosios (keleivio) sėdynės sėdimoje padėtyje, prispaustas besideformuojančiomis salono detalėmis patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai; L. K., A. J., O. P., ;  L. R. – tyrėja; S. Ž. – gelbėjimo darbų vadovas, kuris parodė, kad  jis yra  matęs ne vieną autoįvykį ir  pagal šio automobilio sugadinimus, pagal automobilio visą vaizdą, tas asmuo, kuris žuvo, nevairavo;   Kaltinamojo kaltė įrodyta ir nukentėjusios A. D. parodymais, liudytojų K. B., S. R., V. J., parodymais bei byloje išanalizuotais kitais įrodymais – eismo įvykio apžiūros protokolu (b. l. 15-26, t.1), transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu  (b. l. 27-28, t.1); daiktų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, jog ypač deformuota automobilio kėbulo priekinė dešinė pusė (b. l. 30-34, t.1);  nustatytais kūno sužalojimais : VTMT prie LR TM Kauno sk. specialisto išvada 2014-06-16 – 2014-11-28  Nr. M 557/14(02) , dėl  A. D. mirties priežastis. Nustatyta, kad A. D. sužalojimus patyrė sėdėdamas priekinėje dešinėje automobilio sėdynėje . Galvos smegenų difuzinis pažeidimas, plaučio, aortos, širdies ir kepenų plyšimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, ir šiuo atveju kaip ir su gyvybe nesuderinama visuma tapo mirties priežastimi ( b. l. 60-64, t.1);  VTMT prie LR TM  Kauno sk. specialisto išvada Nr. G2388/14(02)  dėl H. D. padarytų sužalojimų. Jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro įspaustinio kaukolės lūžio su kietojo galvos smegenų dangalo ir smegenų audinio pažeidimu ( b. l. 106-107, t.1); 2014-07-30 – 2014-10-14,   VTMT prie LR TM  Kauno sk. specialisto išvada Nr. G1871/14(02) dėl K. J. padarytų sužalojimų. Nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu,  sėdint bet kurioje automobilio sėdynės vietoje. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 21-22, t.2). Išanalizuoti įrodymai sudaro vientisą sistemą, vieni kitus papildo.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad byloje nebuvo tirtas eismo įvykio mechanizmas, tačiau teismas daro išvadą, jog šis argumentas nepagrįstas. Vadovaujantis LR BPK 205str. 207 str. buvo atlikta eismo įvykio vietos, žmogaus kūnų, lavono, kraujo tyrimai, transporto priemonės būklės patikrinimas ir apžiūra. Buvo paskirta atlikti kompleksinį eismo įvykio-kriminalistinį medicininį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi įstatymo numatyti ir galimi tyrimo veiksmai.  Teismas daro išvadą, kad buvo tirtas autoįvykio mechanizmas.

  Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius minėtą nusikaltimą neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 6 d.

              Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nėra.

                Civ. ieškinys (patikslintas) pareikštas nukentėjusios A. D. (b. l. 114-115, t.2), kurį tikslino ir teisiamojo posėdžio metu, galutinai teismo prašo priteisti - 20 000 Eur jai neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusi ir atstovė pagal įstatymą A. D. prašo priteisti nepilnamečių nukentėjusių vaikų N. D., B. D. ir A. D. naudai neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam vaikui po 20 000 Eur . Nurodė, kad turtinę žalą bendrovė atlygino visiškai, bei atlygino 5000 Eur neturtinės žalos. Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį teisiamojo posėdžio metu sukonkretino ir pilnai palaikė A. D. ir jos atstovas adv. A.Jarašius, tenkintinas iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, šioje byloje – civiliniam atsakovui AAS“BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje vykdančiam  savo veiklą per AAS“BTA Baltic Insurance Company“ filialą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų, yra 5 000  000 eurų dėl žalos asmeniui, tame tarpe 5000 eurų dėl neturtinės žalos (žalos dydis nuo 2012-06-11). Iš byloje esančio civilinio atsakovo AAS“BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS“BTA Baltic Insurance Company“ filialą rašto ir vietinio nurodymo matyti, kad nukentėjusiai A. D. išmokėta: 2272,71 Eur kompensavimas išlaidų už paminklo pastatymą; 435,73 Eur kompensavimas išlaidų už notaro paslaugas; 147,42 Eur kompensavimas išlaidų už Registrų centro paslaugas; 5000 Eur atlyginta neturtinės žalos dydis (b. l. 131-132, 134, t.2).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į:  pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis šiuo atveju buvo į eismo įvykį patekusio padidinto pavojaus šaltinio – automobilio valdytojas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje asmens gyvybės atėmimo atveju,   civ. ieškovai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbingumo, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo asmenims klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju (2K-151/2006; 3K-3-351/2007; 2K-853/2007, 2K-188/2009).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi A. D. patyrė, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – ji yra jauno amžiaus, gyveno  kartu su žuvusiuoju, t.y. vyru,   vedė bendrą ūkį, vyras ūkininkavo, pagrinde išlaikė šeimą, buvo šeimos maitintojas, t.y. vyro ir žmonos santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi ir emociškai tvirti; akivaizdu, kad nukentėjusi, dėl savo vyro žūties patyrė didžiulį sielvartą, dvasines kančias, ilgalaikius pergyvenimus, emocinę depresiją. Ji liko našlė, o mažamečiai vaikai: N. A. ir B. (b. l. 87, 88, 89, t.1), tapo našlaičiais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus). Nukentėjusių N. D., B. D. ir A. D. atstovė pagal įstatymą A. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad vyresnysis sūnus viską supranta, labai mylėjo tėtį, sunku paaiškinti vaikams kur tėtis. Gi kiti du vaikai buvo 1,5 m. ir 6 parų kūdikis, t.y. vaikams atimta galimybė turėti ryšį su artimu žmogumi, tėvu.  Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad nurodytus ieškovus bei žuvusįjį būtų sieję priešiški santykiai, kas leistų abejoti jų tarpusavio ryšių glaudumu.

Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, turi pagrindą priteisti žalos atlyginimą nurodytiems ieškovams, nes daro išvadą, kad artimiausių asmenų netikėta tragiška žūtis iš esmės visada sukelia dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, neigiamų emocijų dėl artimo žmogaus praradimo, dėl ryšio su artimu žmogumi nutrūkimo ir tą eismo įvykio, sukelto kaltinamojo, metu žuvus A. D. patyrė nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. D., N. D., B. D. ir A. D., todėl neturtinė žala jiems padaryta buvo.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes kyla pareiga atlyginti žalą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, tai yra kaltinamasis sąmoningai nesiekė tokių padarinių, kurie buvo sukelti, nesiekė tyčia nukentėjusiesiems sukelti dvasines kančias, nors šiurkščiai pažeidė KET, būdamas neblaivus vežė keleivius. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs A. D. taip pat elgėsi netinkamai, kartu su kaltinamuoju girtavo, važinėjo po kaimą tiek pats, tiek ir su K. J. būdami neblaivūs.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (b. l. 40, t.2); jis  savo turto  neturi, tačiau teismo nuomone, kaltinamojo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki.  Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad  žalą  padariusio asmens  turtinė  padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę  kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ); turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė  nukentėjusiai. 

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl artimo žmogaus netekties patirti dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, nukentėję skaudžiausias pasekmes patyrė iš karto po nelaimės, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę jiems kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusieji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio  gyvenimo. Tačiau ieškovų išgyvenimai praradus vyrą ir tėvą, su kuriuo ieškovus siejo artimi ir dvasiniai santykiai , neigiamai ieškovams, ypač vaikams,  atsilieps ir ateityje.  

        Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Teismas nustato tokius atlygintinos neturtinės žalos dydžius: 

A. D. – 9000 Eur. Tačiau atsižvelgus į tai, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiantis Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą dalį neturtinės žalos atlygino – 5000 Eur išmokėjo nukentėjusiai A. D., todėl A. D. priteistina suma – 4000 Eur neturtinės žalos;  N. D. atstovaujamam atstovės pagal įstatymą A. D. – 9000 Eur ; B. D. atstovaujamam atstovės pagal įstatymą A. D. – 9000 Eur; A. D. atstovaujamam atstovės pagal įstatymą A. D. – 9000 Eur ( suformuota teismų praktika KET pažeidimo  baudž. bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 150 000 Lt (43443 Eur) (kasacinės nutartys 2K-188/2009; 2K-271/2010; 2K-416-2010; 2K-201/2011; 2K-593/2011; 2K-90/2012; 2K-431/2013; 2K-541-511/2015). Nukentėjusiems teismo nustatyta neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų A. D., N. D. atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. D.; B. D. atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. D.; A. D. atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. D. –civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini.

      Iš kaltinamojo nukentėjusiai A. D. , pripažinus proceso išlaidomis (BPK 103 str. 106 str.) priteistinos išlaidos nukentėjusius ir civilinius ieškovus atstovavusio advokato pagalbai apmokėti  - 889,62 Eur (pagal pateiktus kvitus ir prašo priteisti b. l. 7116,117, 118, t.2).

     Sutinkamai su BPK 103 str. 105 str. procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo K. J. valstybei  priteistina -23,78 Eur .

                                             Bausmių skyrimo motyvai

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 284 str. 1d. nesunkus (BK11str.)  pagal BK 281 str. 6 d. neatsargus ( BK 11str.),  tačiau pasekmės sunkios, kaltinamasis nusikalto, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ignoruodamas elementarias eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį su sunkiomis pasekmėmis – 1 žmogus žuvo, kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teistas 2014-11-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo, teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1d. – galutinė bausmė – 780 Lt (6 MGL)  bauda, bauda sumokėta 2015-01-16 ( teismų LITEKO duomenys, b.l. 135-136, 137, t. 2), t.y. šių nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l 36, t.2);  jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl nusikaltimo pagal BK 284 str. 1d.   atlygino nukentėjusiems žalą, atsiprašė nukentėjusių. Tačiau pagal BK 281 str. 6 d. kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino, nesigailėjo, priešingai, teismą klaidino. Kaltinamasis dirba (b.l.138, t.2), nevedęs, iš  VšĮ Kėdainių PSPC matyti, kad psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra įrašytas  (b. l. 29, t.2); tačiau kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo a/m, padarė eismo įvykį su sunkiomis pasekmėmis, tai rodo, kad jis nebuvo rūpestingas, apdairus, atidus žmogus. Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas mano, jog kaltinamajam  turi būti skiriama pagal BK 284 str. 1d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, yra pagrindo skirti bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Teismas mano, jog kaltinamajam  turi būti skiriama pagal BK 281 str. 6 d. reali laisvės atėmimo bausmė, skaičiuojant nuo  sankcijos vidurkio ( sankcijos vidurkis  pagal BK 281 str. 6 d. yra l/a 5m. 1 mėn. 15 d.). Paskirtos bausmės pagal BK 281 str. 6 d. ir BK 284 str. 1 d.   subendrintinos BK 63 str. 1 d. 4 d. tvarka, kadangi BK 10 straipsnis nustato dvejas nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Kaltinamojo padaryta BK 284 str. 1 d.  numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra nesunkus nusikaltimas, o BK 281 str.  6 d.   – neatsargus nusikaltimas, taigi abi veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Pagal BK 11 str. 2 d. nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 str. 3-6 d.). Tuo tarpu neatsargūs nusikaltimai į kategorijas neskirstomi. Tačiau jie taip pat skiriasi savo pavojingumu, kurį parodo laisvės atėmimo bausmės dydis, nustatytas atitinkamo BK specialios dalies str. sankcijoje ir pagal tai juos galima palyginti su tyčiniais nusikaltimais. Tačiau kadangi BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, jis negali būti sunkiu nusikaltimu, kadangi sunkiu nusikaltimu gali būti tik tyčinis nusikaltimas.  Taigi savo pavojingumu neatsargus  nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla 2K-296/2009).

Taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR  BK 75str. nėra pagrindo, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus sankcijoje numatyta realią laisvės atėmimo bausmę.  LR BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-410/2005), be to ir Lietuvos ATB bylų skyriaus 2008-02-15 Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje  (BK 75str. ir 92str.) išvadų 8.3p. konstatuota, kad nepritartina teismų praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles, ir pan. ir sukėlus labai sunkius padarinius, pvz. bylose dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 281 str., kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūna žmogus ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata (teismų praktika, kasacinė byla Nr. 2K-541-511/2015). Be to kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo pagal BK 281 str. 6 d. kaltu neprisipažino, t.y. jis nerodo jokio gailesčio, žalos neatlygino nukentėjusiems, visiškai nesistengė nors iš dalies atlyginti jiems padarytą žalą, jų neatsiprašė, priešingai, teismą klaidino. Kaltinamajam bausmę skirtina atlikti atviroje kolonijoje (LR BVK 90str.). Kaltinamajam vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d. nuostatomis paskirta bausmė subendrintina su 2014-11-18 Kėdainių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Subendrinus bausmes į bausmės laiką įskaitoma bausmė visiškai atlikta pagal  2014-11-18 Kėdainių r. apylinkės teismo  baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (LR  BK 67 str.3 d. BK 68 str.1d.) – atėmimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės  vairuoti transporto priemonę .

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su daiktų apžiūros fotonuotraukomis ir H. D. apklausa (t. 2), palikti saugoti prie bylos.

Automobilis  ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) saugomas Kėdainių m. Žibuoklių g. 26 (b.l.29, t.1), grąžintinas jo savininkui K. J., nuosprendžiui įsiteisėjus.

         Remdamasis tuo, kas išdėstyta,  ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK  297 str., 302-303 str. , teismas,     

n u s p r e n d ė :

         K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas  Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ( 2013-08-15 viešos tvarkos pažeidimas); BK 281 str.6 d.( 2014-06-15 kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl to įvyko įvykis dėl kurio A. D. žuvo , o H. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), ir nubausti jį:

• pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, bei tęsti darbą.
• pagal LR BK 281 str. 6 d. – laisvės atėmimu 5 metams 1 mėnesiui 15 dienų.   

            Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., ( BK 65 str. nuostatomis) bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 3 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2014-11-18 Kėdainių r. apylinkės teismo, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 6 MGL (780 Lt t.y. 225,90 Eur) bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt, t.y. 225,90 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014-11-18 Kėdainių r. apylinkės teismo  baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktą bausmę – 6 MGL (780 Lt t.y. 225,90Eur) baudą.

Sutinkamai su  Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., BK 68 str. skirti baudžiamojo  poveikio priemonę – uždrausti K. J. naudotis specialia teise - atimti teisę vairuoti transporto priemonę dviem (2) metams šešiems (6) mėnesiams.              

                Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. J. sulaikymo dienos. Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje (LR BVK 90 str.).

                   Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą ( vairuotojo pažymėjimo) palikti iki įsiteisės nuosprendis.

                      Priteisti A. D. iš K. J. 4000,00 (keturis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti .  

Priteisti N. D. iš K. J. 9 000,00 (devynis  tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti B. D. iš K. J. 9 000,00 (devynis  tūkstančius ) eurų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti .

Priteisti A. D. iš K. J. 9 000,00 (devynis  tūkstančius ) eurų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti .

Priteisti iš  nuteistojo K. J. proceso išlaidas ( už advokato pagalbą) -889,62 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62ct) nukentėjusios A. D. naudai.

                  Priteisti iš  nuteistojo K. J. proceso išlaidas  - 23,78 Eur  valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su daiktų apžiūros fotonuotraukomis ir H. D. apklausa palikti saugoti prie bylos.

Automobilį  ,,HONDA CRX“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), saugomą Kėdainių m. Žibuoklių g. 26 , grąžinti jo savininkui K. J., nuosprendžiui įsiteisėjus.

                  Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.       

              Teisėja                                                                                    Audra  Kriščiūnienė