Civilinė byla Nr. e2-67-357/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00024-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.18.3; 3.2.3.1.; 3.2.6.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,
dalyvaujant ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Meba“ atstovams M. L. M., advokatui E. M., atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovui advokatui V. K., atsakovės UAB „Konsolė“ atstovams K. S., advokatui P. M.,
tretiesiems asmenims UAB „Vakarinis fasadas“, atstovui D. J., UAB „Statyba ir priežiūra“, atstovui J. Č.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Meba“ ieškinį atsakovėms VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, Šiaulių miesto savivaldybei, „BTA Insurance Company“ SE, UAB „Statyba ir priežiūra“, UAB „Konsolė“, UAB „Vakarinis fasadas“, UAB „Projektų ekspertizė“, UAB „Pastatų konstrukcijos“, VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, ir pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį (priešieškinį) atsakovėms restruktūrizuojamai UAB „Meba“, UAB „Konsolė“ dėl nuostolių atlyginimo.
n u s t a t ė :
Ieškovė RUAB „Meba“ kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu su ieškiniu, prašydama: pripažinti atsakovo atliktą 86 244,67 Eur delspinigių vienašalį įskaitymą (mažinant už atliktus darbus mokėtiną sumą) negaliojančiu; pripažinti atsakovo atliktą 2014-05-16 rangos sutarties Nr.S140516-2 vienašalį nutraukimą negaliojančiu; priteisti iš atsakovo 203 048,95 Eur skolos, 1702,95 eurus delspinigių, o taip pat 5 % metinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2014-05-16 ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr.S140516-2, kuria ieškovas įsipareigojo parengti Šiaulių menų inkubatoriaus ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbų darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus bei ištaisyti defektus garantinio laikotarpio metu, o atsakovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutarties kainą. Ieškovė darbus objekte pradėjo 2014 m. birželio, o baigė 2015 m. sausio mėnesį kuomet atsakovė savo 2015-01-12 raštu Nr.150112-5 pranešė apie rangos sutarties nutraukimą. Tuo pačiu raštu Nr.150112-5 atsakovė taip pat informavo ieškovę apie pagal rangos sutartį už netinkamą jos vykdymą priskaičiuotus delspinigius - 86 244,67 EUR ir jų įskaitymą (atitinkamai mažinant atsakovo už atliktus darbus mokėtiną sumą). Reikalavimą dėl delspinigių sieja su aplinkybe, kad darbai pagal rangos sutartį buvo atliekami vėluojant, tai yra - nesilaikant darbų žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodyto grafiko (rangos sutarties priedas Nr.2). Kaip nurodo atsakovė, 2014 m. gegužės-lapkričio mėnesiais pagal grafiką turėjo būti atlikta darbų už 4 011654,75 Lt, o atlikta faktiškai - už 2 039 260,38 Lt.
Rangos sutarties vykdymo metu susiklostė aplinkybės, lėmusios neišvengiamą vėlavimą nuo sutartyje numatyto grafiko ir būtent atsakovė yra atsakingas už šių aplinkybių pašalinimą. Atsakovės 2015-01-12 rašte reikalaujami delspinigiai paskaičiuoti už 2014 m. gegužės-lapkričio mėnesių laikotarpį. Per šiuos mėnesius vėluojamų atlikti darbų vertė sudaro 1972 394,37 Lt. Iš šios sumos 923 374,20 Lt sudaro 2014 m. gegužės mėnesį neatliktų darbų vertė, nors rangos sutartį šalys sudarė tik 2014-05-16, o statybvietė sutartyje numatyta tvarka perduota tik 2014-06-02. Kol nebuvo perduota statybvietė, ieškovas objekte negalėjo vykdyti jokių darbų vien dėl tos priežasties, kad atsakovas jam nebuvo nustatyta tvarka perdavęs statybvietės.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-06-30 sprendimo Nr.T-183 pagrindu Šiaulių miesto savivaldybė pavedė užsakovo funkcijas atlikti VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, tačiau tikrasis užsakovas yra Šiaulių miesto savivaldybė, ji yra atsakinga už tinkamą rangos sutartimi užsakovui nustatytų pareigų įvykdymą. Statybos darbai objekte negalėjo būti vykdomi dėl atsakovės neveikimo (pavėluotas statybvietės perdavimas, vangus reagavimas į ieškovo pranešimus apie statybos metu paaiškėjusius trukdžius, labai ilgas sprendimų priėmimo laikas) ir objektyvių kliūčių (techninio projekto defektai ir kt.), už kurių pašalinimą yra atsakinga atsakovė.
Atsakovė reikalauja akivaizdžiai ir nesąžiningai didelių netesybų, nežiūrint į tai, šalių sudaryta sutartis negali pažeisti jų interesų pusiausvyros, prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ar viešajai tvarkai. Šiuo konkrečiu atveju - sutartyje numatytos netesybos yra neprotingai ir nesąžiningai didelės – net ir esant nereikšmingam vėlavimui - delspinigiai skaičiuojami nuo visos sutarties kainos, ieškovė pagal šią sutarties nuostatą privalėtų netesybas mokėti net ir už laiku atliktus darbus. Atsakovės veiksmai 2015-01-12 raštu Nr.150112-5 pranešant apie rangos sutarties nutraukimą nuo 2015-01-26 taip pat yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovė apie sutarties nutraukimą pareiškė vadovaudamasis rangos sutarties 12.3.2. ir 12.3.3. punktais, numatančiais, kad užsakovas turi teisę nutraukti rangos sutartį, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų arba nevykdo darbų pagal grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma arba vėluoja daugiau kaip mėnesį užbaigti žiniaraštyje numatytą darbų etapą. Atsakovė darbus priėmė pasirašydamas jam pateiktus atliktų darbų aktus ir pasirašytinai priimdamas kartu su aktais pateiktas PVM sąskaitas faktūras, jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas nereiškė. Atsakovė 2014-12-15 pasirašė ieškovės jam pateiktą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, taip patvirtindama, jog su ieškovo nurodyta 701087,42 Lt skolos suma sutinka. Atsakovė iki šiol yra sumokėjęs tik dalį jam priklausančios mokėti sumos - 2014 m. liepos - spalio mėnesiais atsakovas šešiais mokėjimais yra sumokėjęs 1766 417,64 Lt (511 589,91 Eur), tokiu būdu visiškai apmokėdamas PVM sąskaitas faktūras Nr.02105 ir Nr.02123, bei dalinai - PVM sąskaitą faktūrą Nr.02138. Atsakovės skola ieškinio dieną yra 701087,42 Lt (203 048,95 Eur).
Ieškovė RUAB „Meba“ su atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškiniu (priešieškiniu) nesutinka. Nurodo, kad priešingai, negu teikia ieškovas, UAB „Konsolė“ nuo pat jungtinės veiklos sutarties sudarymo siekė prisidėti prie jungtinės veiklos ir rangos sutarties įvykdymo. Esmine kliūtimi tikslų įgyvendinimui tapo ieškovo nutylėtos aplinkybės - kad pradėjus rangos sutarties vykdymą paaiškėjo esminių techninio projekto trūkumų ir defektų, dėl ko daugelis jo sprendinių tapo neįgyvendinami, kas tuo pačiu lėmė RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolės“ susitarimo dėl darbų pasiskirstymo pasiekimą, kadangi tapo neaiški faktiškai atliktinų darbų apimtis ir pan. RUAB „Meba“ nedisponuoja LVPA sprendimu, kuriuo nutrauktas projekto finansavimas, tačiau 2014-12-12 rašte Nr.R4-10988(13.3.18-9), kuriuo pranešta apie pradėtą tyrimą dėl paramos panaudojimo pažeidimo tyrimo, akcentuojama, jog rangos darbai vykdomi nesilaikant Sutarties, o papildomi darbai (lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbai) įsigyti be papildomų darbų pirkimo procedūrų. Eksperto išvadoje nustatyta, kad objekto techninio projekto defektai ir trūkumai, bei kiti neatitikimai, už kuriuos yra atsakingas užsakovas, buvo pakankamai reikšmingi ir turėjo įtakos tiek tam, kad nebuvo laikomasi darbų atlikimo grafiko, tiek tam, kad techniniame projekte numatyti architektūriniai ir inžineriniai sprendiniai negalėjo būti realizuoti (pagal projektą).
Ieškovė vykdydama rangos sutartį atliko didelės apimties statybos darbus - iš objekto pašalino šiukšles, įrengė gruntinio vandens drenažą, sustiprino statinio pamatus, sumontavo įvadines inžinerines komunikacijas ir t.t. Dėl atliktų statybos darbų statinio būklė, o tuo pačiu - vertė, neišvengiamai ir neabejotinai išaugo. Taigi, priešingai negu teigiama, LVPA išmokėtos pinigų sumos negali būti prilygintos tiesioginiams nuostoliams, kadangi yra būtina bent jau įvertinti gautą naudą. VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra tebuvo statybos valdytojas, o užsakovas - Šiaulių miesto savivaldybė. Ši aplinkybė paaiškina ir Šiaulių miesto savivaldybės selektyvų viešojo intereso gynimą, kuomet reikalavimą atlyginti žalą reiškia ne visiems tą žalą (kaip teigiama) padariusiems asmenims, kadangi esamomis aplinkybėmis reikalavimas atlyginti žalą VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atžvilgiu iš esmės reikštų reikalavimą atlyginti žalą sau pačiam, t.y. pripažintų, jog už žalos atsiradimą atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė.
Atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atsiliepimuose į patikslintą ieškinį, į atsakovės ieškinį ir teismo posėdžiuose nurodė, kad projekto statybos rangos darbus pagal 2014 m. gegužės 16 d. pasirašytą Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimo statybos darbų rangos sutartį Nr. S140516-2 vykdė rangovas UAB „Meba“. Sutartimi rangovas įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, pagal techninį projektą MENU-TP, parengti Šiaulių menų inkubatoriau pastato ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbų Darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus. Darbų atlikimo terminas numatytas Rangos sutartyje buvo 2015 m. liepos 31 d. Sutarties kaina yra 8.092.000,02 Lt, iš kurių PVM sudaro 1.404.396,70 Lt. Sutarties kaina be PVM yra 6.687.603,32 Lt. Kartu su pasirašyta Sutartimi užsakovas VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ir rangovas RUAB „Meba“ suderino ir pasirašė Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimo rangos darbų Žiniaraštį. Sutarties vykdymo metu užsakovas iniciavo Žiniaraščio patikslinimą, tačiau rangovui nuolat nepateikus tikslaus, pagal faktą, kalendorinio darbų atlikimo grafiko, kuriame būtų išsamiai detalizuoti planuojami atlikti darbai, Žiniaraštis nebuvo pakeistas. Všį Lietuvos verslo paramos agentūra 2014 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. R4-8784 (13.3.18-9) pateikė 2014 m. rugpjūčio 14 d. vykusio posėdžio protokolą, kuriame jau buvo svarstyta RUAB „Meba“ finansinės ir techninės galimybės įvykdyti Rangos sutartį. Šiuo protokolu RUAB „Meba“ prisiėmė ir įsipareigojimus atlikti tam tikrus darbus nustatytais terminais, RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 15 d. pasirašyti Jungtinės veiklos bendradarbiavimo protokolą, tačiau to nepadarė. Rangovas užsakovui neteikė jokių duomenų, kurie galėtų pateisinti darbų vėlavimą, todėl atsakovė paskaičiavo delspinigius ir atliko vienašališką įskaitymą 86244,67 Eur sumai dar 2015 m. sausio 12 d. Rangovas, vadovaudamasis grafiku, nurodytu Žiniaraštyje iki 2014 m. gruodžio 1 d. turėjo atlikti darbų už 4.854.102,25 Lt, iš kurių PVM sudaro 842.447,50 Lt. Darbų, kuriuos turėjo atlikti rangovas vertė be PVM yra 4.011.654,75 Lt, rangovo atliktų darbų vertė be PVM 2.039.260,38 Lt. Rangovas nuo pat sutarties vykdymo pradžios vėlavo vykdyti statybos rangos darbus, nenuosekliai teikė informaciją bei tinkamai įformintą dokumentaciją, kas sąlygojo faktinę situaciją, kad dar iki 2014-12-01 buvo vėluojama atlikti darbų už 571.244,89 Eur be PVM.
RUAB „Meba“ 2014 m. gruodžio 22 d. raštu Nr.431 kreipėsi į atsakovę su prašymu keisti jungtinės veiklos partnerį, t.y. vietoje UAB „Konsolė“, su kuria sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo laimėtas viešasis konkursas, tariamai būtų sudaryta sutartis su UAB „Rekosta“. Všį Lietuvos verslo paramos agentūra 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R4-11263 (13.3.18-9) nurodė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad darbus vykdant projektą atlieka tik RUAB „Meba“ ir tuo yra pažeidžiami imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, kadangi RUAB „Meba“ kaip atskira šalis neatitinka pirkimo metu keltų minimalių kvalifikacinių reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kad RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“, nesutarė dėl tolimesnio sutarties vykdymo, t.y. solidariai neskyrė gamybinių, finansinių ir darbo resursų numatytų rangos darbų atlikimui, atsakovės 2015 m. sausio 12 d. raštu Nr.150112-5 buvo išsiųstas pranešimas UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ apie Rangos sutarties nutraukimą nuo 2015 m. sausio 26 d. Rangovui buvo sudaryta galimybė iki 2015 m. sausio 22 d. pateikti duomenis, kaip jis numato toliau vykdyti sutartį, iki 2015 m. sausio 22 d. nepateikė atsakovei jokių duomenų, kad toliau planuoja vykdyti sutartį, kad numato skirti visus būtinus pajėgumus ir baigti vykdyti sutartį laiku. 2015 m. sausio 12 d. raštu Nr.150112-5 taip pat buvo atliktas įskaitymas pagal ieškovei pateiktą delspinigių sąskaitą 86.244,67 Eur sumai. VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūros 2015 m. sausio 26 d. raštu Nr.150126-33 ieškovei buvo nurodyta perduoti statybvietę bei visus dokumentus, susijusius su Rangos sutarties vykdymu iki 2015 m. sausio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad rangovas neinformavo užsakovo kada planuoja perduoti statybvietę, RUAB „Meba“ buvo nurodyta, kad užsakovas perims statybvietę nuo 2015 m. sausio 30 d. dalyvaujant antstoliui. Atsakovė nėra gavusi projekto vykdyme numatyto finansavimo tik dėl rangovo kaltės ir dėl tos aplinkybės neatsiskaitė su ieškove.
Nurodė, kad ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl statybvietės perdavimo 2014 m. birželio 2 d., tokios pretenzijos nebuvo užfiksuotos nei pačiam perdavimo-priėmimo akte, nei užsakovo iniciatyva organizuotuose pasitarimuose. 2014 m. birželio 23 d. vyko pirmas pasitarimas dėl vykdomo projekto ir iškylančių klausimų, jame rangovas nenurodė jokio pageidavimo pratęsti darbus 5 darbo dienas. Kaip matosi iš vėliau vykusių pasitarimų, 2014 m. liepos 17d., 2014 m. liepos 24 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 14 d., RUAB „Meba“ prisiimdavo įsipareigojimus pateikti patikslintus Žiniaraščius pagal atliekamus ir numatomus realiai atlikti darbus, tačiau tokios savo teisės nerealizavo iki sutarties nutraukimo. Statybvietės perdavimo momentas niekaip neįtakojo ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, 2014 m. liepos-rugpjūčio mėnesį buvo rengiamas Darbo projektas, todėl neaišku, kaip nurodyti ieškovės tariami trukdžiai ir jų įtaka nurodomiems darbams - aplinkos tvarkymui, galėjo turėti kokią tai esminę įtaką. Rangovui buvo suteikta galimybė tikslinti atliekamų darbų Žiniaraštį ir išdėstyti darbus taip, kad būtų suderinti visų šalių interesai, rangovas yra specialių žinių turintis subjektas, jau 2014 m. liepos 17 d. protokole. Užsakovo buvo gauta informacija iš UAB „Šiaulių vandenys“ apie projektavimo sąlygų keitimo būtinybę, 2014 m. rugpjūčio 7 d. vykusio pasitarimo metu rangovas buvo informuotas, kad UAB „Šiaulių vandenys“ pateikė preliminarius tinklų pajungimo duomenis. 2014 m. rugpjūčio 14 d. vykusio pasitarimo metu įsipareigojo įrengti laikinus tinklus iki 2014 m. rugsėjo 1 d., o rangovo direktorė nurodė, kad neprieštarauja vandentiekio, buitinių ir paviršinių nuotekų tinklų dalies techninio darbo projekto parengimui. Dar 2014 m. rugpjūčio 21 d. vykusio pasitarimo metu rangovo buvo teiraujamasi ar yra atlikti fasado faktinių kiekių skaičiavimai, rangovui buvo nurodyta įvertinti pokytį lyginant su Techniniu projektu. Rangovas tik 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu užsakovui nurodo, kad Techninio projekto darbų kiekių žiniaraščiuose yra netikslumai, šis rangovo pranešimas buvo pateiktas vykdant 2014 m. rugsėjo 25 d. pasitarimo nutarimą. Tokie duomenys nėra pagrindas keisti sutartį ar Techninį projektą, rangovui buvo žinoma, kad Techninis projektas yra rengtas 2010 m., žinoma kokia statinio būklė - jis nebuvo apsaugotas nuo aplinkos poveikio. Dar 2014 m. lapkričio 21 d. vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad UAB „Meba“ turi įrengti 4 ir 5 aukšte mūrines sienas, pateikti nevykdomų darbų lokalines sąmatas, keičiamų darbų, kurie bus atliekami vietoje nevykdomų darbų, lokalines sąmatas. 2014 m. lapkričio 27 d. vykusio pasitarimo metu rangovas buvo informuotas, kad turi kuo skubiau pateikti duomenis, nes užsakovas neturi galimybės atlikti reikalingas procedūras dėl Rangos sutarties pakeitimo, negali nupirkti papildomus darbus ar reikalingas paslaugas.
Teigia, kad pirmiausiai turi būti parengtas konstrukcijų dalies Darbo projektas su įvertintais naujais sprendiniais, pakoreguotas architektūrinės dalies darbo projektas, kuriame būtų įvertinti visi 4 ir 5 aukšto patalpų planų pasikeitimai. Techniniame projekte visi sprendiniai būtų pakoreguoti iki statybų užbaigimo procedūrų pradžios. Rangovas atlikinėjo toliau darbus objekte, bei nei karto nenurodė užsakovui, kad stabdo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą dėl to, kad užsakovas pažeidė kokias tai esmines sutarties sąlygas. 2015 m. sausio 15 d. vykusio pasitarimo metu rangovas dar kartą buvo informuotas, kad nevykdant darbų ir neteikiant duomenų apie numatomą įsipareigojimų vykdymą, užsakovas nutrauks Rangos sutartį nuo 2015 m. sausio 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad rangovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, užsakovas buvo priverstas nutraukti Rangos sutartį, nors ėmėsi visų įmanomų ir protingų priemonių, kad sudarytų ieškovei galimybę pašalinti sutarties pažeidimus ir tęsti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. UAB „Konsolė“ ir UAB „Meba“ neplanavo kartu vykdyti sutarties ir atitinkamai jos viena UAB „Meba“ neįvykdė.
Atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ su Šiaulių miesto savivaldybės ieškiniu sutinka. Nurodo, kad vykdant viešąjį pirkimą „Šiaulių menų inkubatoriaus (Elnio g.25, Šiauliai) įkūrimas: rangos darbai“, buvo nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami tiekėjams. RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“, veikdamos 2014 m. balandžio 15 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė pasiūlymą atsakovei ir laimėjo konkursą. Jungtinės veiklos sutarties susitarimas pagal pirkimo sąlygas neturėjo būti pateiktas kartu su pasiūlymo dokumentais, atsakovė Jungtinės veiklos sutarties susitarimo iš RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ pareikalavo jau pasirašius Rangos sutartį ir tokiu būdu nepažeidė viešųjų pirkimų principų ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų. Atsakovė iki 2015 m. sausio 6 d. nežinodama apie RUAB „Meba“ 2014 m. balandžio 16 d. įsipareigojimą UAB „Konsolė“, kuriuo RUAB „Meba“ buvo įsipareigojusi viena atlikti visus darbus, negalėjo viešojo pirkimo metu nustatyti, kad Jungtinės veiklos sutartis nėra planuojama vykdyti.
Rangos sutartis numatė ribotas galimybes ją keisti, todėl tokia sutartis galėjo būti pakeista, tik jei Rangovas būtų bendradarbiavęs su užsakovu, tačiau Rangovas pasirinko poziciją neteikti jokių duomenų, kas būtina keisti Techniniame projekte, kad galėtų atitinkamai būti tęsiama Rangos sutartis siekiant pasiekti galutinį rezultatą. Ginčo atveju Rangos sutartis buvo nutraukta vienašališkai užsakovo, nes rangovas atsisakė bendradarbiauti ir vykdyti savo įsipareigojimus, Rangovui vėluojant vykdyti darbus ir neteikiant tinkamų paaiškinimų dėl galimybės baigti vykdyti Rangos sutartį, RUAB „Meba“ kreipėsi į užsakovą dėl galimybės keisti generalinį rangovą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdoma Rangos sutartis yra sudaryta vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymų, užsakovas vienašališkai, negavęs Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, neturėjo teisinio pagrindo spręsti generalinio rangovo pakeitimo klausimo. Rangovui ne kartą buvo siūlyta teikti duomenis apie planuojamus atlikti darbus, tikslinti pateikti duomenis, kodėl Rangos sutarties nevykdo ir kitas konkurso laimėtojas UAB „Konsolė“. Rangovui taip pat buvo siūloma teikti pagrindimą, kokios yra prielaidos, kad Rangos sutartis bus vykdoma ir įvykdyta pagal numatytus terminus, kad būtų galima gauti ES finansavimą. Rangos sutarties jau nebuvo galimybės įvykdyti, nors atsakovas ėmėsi visų įmanomų ir protingų priemonių, kad sudarytų Rangovui galimybę pašalinti sutarties pažeidimus ir tęsti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau Rangovas, būdamas verslininku, nesielgė apdairiai, atidžiai ir protingai. Neteikdamas užsakovui duomenų, apribojo jo teises gauti išsamius duomenis, reikalingus atlikti tokius keitimus ar papildomus pirkimus vadovaujantis viešųjų pirkimų teisės aktų nuostatomis.
A. Š. miesto savivaldybės ieškovės ieškinį prašo atmesti, pritaria iš esmės atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūros“ atsiliepimo argumentams. Atsakovė pateikė savarankišką ieškinį, jis nagrinėjamas kaip priešieškinis, kuriuo atsakovė prašo - priteisti solidariai iš atsakovių RUAB „MEBA“ ir UAB „Konsolė“ 513.256,02 Eur patirtus nuostolius, palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2013- 12-16 Ūkio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ (vykdytojas) pasirašė projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią projekto vykdytojui projektui įgyvendinti skiriama iki 7.905.406 Lt (2.289.564 Eur), projekto įgyvendinimo laikotarpis galėjo būti pratęstas visų šalių susitarimu iki 2015-10-01. 2014-02-25 VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra paskelbė viešąjį pirkimą „Šiaulių menų inkubatoriaus ((duomenys neskelbtini)) įkūrimas: rangos darbai“. Agentūros viešojo pirkimo komisijos patvirtintos Supaprastintų atviro konkurso sąlygos apibrėžė pirkimo objektą, nustatė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tame tarpe 23 punktas nurodė, kad jeigu bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, tai minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracijos nustatytas kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o 4 - 9 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi subjektų grupės nariai kartu.
2014-04-15 UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė bendrai veikti. Sutartimi šalims paskyrus UAB „Meba“ generaliniu rangovu, šalys prisiėmė subsidiarią atsakomybę. Jungtinės veiklos sutarties turinys ir vėliau sekę šalių veiksmai leidžia daryti išvadą, jog šalys sudarė iš esmės subsidiaraus įsipareigojimo sutartį, nors Pirkimo sąlygos reikalavo iš Jungtinės veiklos sutarties partnerių solidaraus įsipareigojimų perkančiajai organizacijai vykdymo. 2015-01-12 VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra atsakovėms nurodė, jog šios bendrovės nesutarė dėl tolimesnio rangos sutarties vykdymo, t.y. solidariai neskyrė gamybinių, finansinių ir darbo resursų, numatytų rangos darbų atlikimui, daug kartų buvo įsipareigoję pateikti bendradarbiavimo protokolą dėl statybos darbų pasiskirstymo tvarkos, tačiau toks dokumentas projekto vykdytojui nebuvo pateiktas, o nuolatinis UAB „Meba“ vėlavimas vykdyti statybos rangos darbus sąlygojo situaciją, kad iki 2014-12-01 pavėluota atlikti darbų už 1.972.394,37 Lt (571.244,89 Eur.). Tapo akivaizdu, jog rangovas nepajėgus baigti darbus iki rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino, nebėra galimybių tęsti projekto įgyvendinimą, todėl agentūra pranešė, jog vadovaudamasi Rangos sutarties 12.3.2 ir 12.3.3 punktais vienašališkai nutraukia Rangos sutartį nuo 2015-01-26.
VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iš LVPA gautomis lėšomis pagal 2013-12-16 projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“, finansavimo ir administravimo sutartį laikotarpį pervedė RUAB “Meba” 400.791,71 Eur (atitinka 1.383.853,612 Lt) sumą (mokėjimai 2014-07-11, 2014-07-22, 2014-09-29, 2014-10-03, 2014-10-07). Šiaulių miesto savivaldybė per šį laikotarpį sumokėjo RUAB “Meba” 112.648,31 Eur (atitinka 388.316,77 Lt). 2015-07-27 VšĮ LVPA raštu nurodė, kad išmokėtas projekto “Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas” finansavimo lėšas, kurių suma – 400791,71 Eur, VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ turi grąžinti į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sąskaitą iki 2015-09-15.
Nagrinėjamoje byloje yra visi duomenys taikyti civilinę atsakomybę RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“, nes jų veiksmai vertintini kaip trukdymas Šiaulių miesto savivaldybei įsisavinti paramos lėšas. Gražinusi Ūkio ministerijai paramą (400.791 Eur) - pripažintas netinkamai finansuoti lėšas, išmokėtas RUAB „Meba“, Šiaulių miesto savivaldybė šiuo ieškiniu kelia teisminį ginčą dėl pastarųjų netinkamo teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, dėl ko buvo padaryta žala savivaldybei. Jai dėl šių bendrovių kaltės ne tik buvo užkirstas kelias pasinaudoti ES struktūrinės paramos lėšomis pastatant ir įrengiant Menų inkubatorių, bet savivaldybė patyrė tiesioginius nuostolius. Žala atsirado dėl abiejų bendrovių - RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ veiksmų, t.y. tam tikra apimtimi jos abi iš esmės dalyvavo Jungtinės veiklos sutarties bei Rangos sutarties rengimo ir (ne)vykdymo etapuose, todėl ieškinyje nurodyta žala savivaldybei buvo padalyta bendrais šių bendrovių neteisėtais veiksmais, taigi abi bendrovės turi atsakyti solidariai.
Atsakovė UAB „Konsolė“ su RUAB „Meba“ ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atmesti. Nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybė nepateikė jokių pagrįstų duomenų, įrodančių, jog atsakovė pažeidė imperatyvius VPĮ nuostatų reikalavimus. Iš esmės ieškinyje vien tik deklaratyviais teiginiais bandoma įrodyti, jog neva iki Rangos sutarties sudarymo Jungtinės veiklos šalių teisiniai santykiai dėl projekto “Šiaulių menų inkubatoriaus ((duomenys neskelbtini)) įkūrimas: rangos darbai“ buvo nutraukti ir pasibaigę. Perkančiosios organizacijos parengtose Supaprastinto atviro konkurso sąlygų 17 punkte, 23 punkte ir kt. buvo numatyta teisė Pasiūlymus teikti ir ūkio subjektų grupei. UAB „Konsolė“ ir RUAB „Meba“ pasinaudojo suteikta teise, sudarė Jungtinės veiklos sutartį ir pateikė pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikus pasiūlymą buvo tikrinama ūkio subjektų grupės (UAB „Konsolė“ ir RUAB „Meba“) atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis, todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu tik dėl tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Iš kasacinės praktikos matyti, kad svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia - ne. Atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą - nepakankama. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes. Kadangi ūkio subjektų grupės kvalifikacija atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir su jais buvo sudaryta ginčo Rangos sutartis, nėra pagrindo teigti, jog RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ kartu su Pasiūlymu nepateikus Jungtinės veiklos sutarties šalių susitarimo dėl konkrečių darbų, kuriuos atskirai atliks Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, sąrašo, buvo pažeisti imperatyvieji VPĮ nuostatų reikalavimai.
Taip pat nepagrįstas ieškinio teiginys, jog Jungtinės veiklos sutarties turinys bei vėliau sekę šalių veiksmai leidžia daryti išvadą, jog šalys sudarė subsidiaraus įsipareigojimo sutartį, nors Pirkimo sąlygose reikalavo solidaraus įsipareigojimų vykdymo. RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ 2014-04-15 sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kurios 2 punkte nustatyta, jog konkurso laimėjimo atveju abu partneriai yra nepriklausomi ir solidariai atsakingi už sutarties vykdymą pagal sutarties sąlygas ar už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą. Net ir tuo atveju, jei Jungtinės veiklos sutarties nuostatose nebūtų numatyta solidari atsakomybė, tai sprendžiant ginčą ir nustatant atsakomybės rūšį - solidari ar subsidiari - būtų analizuojamos Rangos, o ne Jungtinės veiklos sutarties nuostatos. Tokia išvada darytina todėl, kad paprastai sutartinėms šalių teisėms ir pareigoms neturi įtakos kitos sutarties nuostatos, kuri sudaryta ne tarp visų pirmosios sutarties šalių, t. y. šiuo konkrečiu atveju Jungtinės veiklos sutarties nuostatos negali pakeisti Rangos sutarties nuostatų. Nepateikta jokių duomenų, įrodančių ieškinio teiginius, jog RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ siekė sudaryti tik fiktyvią jungtinės veiklos sutartį, o ne prisiimti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovės su atsiliepimu pateikti susirašinėjimai tarp sutarties šalių leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šalys itin intensyviai bendravo bei bendradarbiavo, siekdamos išspręsti klausimus, susijusius Jungtinės veiklos sutarties dalyvių atliekamų/atliktinų darbų apimtimis bei vykdymo terminais, faktiniu darbų atlikimu, buvo sudaromos objektinės, lokalinės sąmatos, rašomi suvestiniai statybos kainų apskaičiavimai ir kt., nuolat rengdami susitikimus bei bendraudami raštu, tarpusavyje derino darbų paskirstymo bei apmokėjimo sąlygas, t. y. vykdė Jungtinės veiklos sutarties sąlygas siekdami įgyvendinti Rangos sutarties nuostatas. Statybos rangos darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti vykdomi etapais - pradžioje turėjo būti atlikti pastato išorės statybos darbai, o vėliau - vidaus apdailos darbai. Būtent UAB „Konsolė“ turėjo atlikti vidaus apdailos darbus. Darbus šalys būtų atlikusios laiku, tačiau nutraukus sutartį UAB „Konsolė“ neturėjo teisinio pagrindo vykdyti Rangos sutarties nuostatas dėl darbų atlikimo,
Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE pateiktu atsiliepimu prašo RUAB „MEBA“ ieškinį dalyje dėl atsakovės Šiaulių regiono plėtros agentūros atlikto vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkinti. Nurodo, kad sutartis nutraukta ne dėl rangovo, bet dėl užsakovo kaltės.
Tretieji asmenys UAB „Pastatų konstrukcijos“, UAB „Statyba ir priežiūra“,UAB „Vakarinis fasadas“ prašo dėl ieškinio ir priešieškinio spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo UAB „Projektų ekspertizė“ prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
RUAB „Meba“ ieškinys tenkintinas iš dalies.
A. Š. miesto savivaldybės priešieškinis atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. birželio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-183 dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. T-255 „Dėl pritarimo projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas pritaikant buvusį „Elnio“ fabriką kūrybinių industrijų veiklai“ pakeitimo 5 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės administracija pavedė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinti. 2010 m. spalio 15 d. buvo pasirašyta Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kurios pagrindu, Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas - pastatas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)) buvo perduotas naudojimui. VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra atsižvelgiant į gautą Šiaulių miesto savivaldybės pavedimą, įgyvendino projektą „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ (VP2-2.2-ŪM-02-V-01-009), finansuojamą iš Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos paramos lėšų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo VP2-2.2-ŪM-02-V priemonę „Asistentas 2“, vadovaujantis sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 4-1021 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. spalio 9 d. Įsakymo Nr. 4-488 „Dėl Valstybės planuojamų menų inkubatorių plėtros projektų, siūlomų finansuoti iš Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo VP2-2.2-ŪM-02-V priemonę „Asistentas 2“, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. 2013 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašyta Projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“, (projekto kodas Nr.VP2-2.2-ŪM-02-V-01-009) finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią projekto vykdytojui projektui įgyvendinti skiriama iki 7.905.406 Lt (2.289.564 Eur). Projekto vykdytojas įsipareigojo skirti jo įgyvendinimui ne mažiau nei 449.867 Lt (5,38 proc.). Įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos - 2015-09-01; projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas visų šalių susitarimu iki 2015-10-01.
UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ veikdamos 2014 m. balandžio 15 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė pasiūlymą ir laimėjo konkursą. Ieškovė RUAB „MEBA“ ir VšĮ „Šiaulių rajono plėtros agentūra“ 2014 m. gegužės 16 d. pasirašė Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimo ((duomenys neskelbtini)) statybos darbų rangos sutartį Nr. S140516-2, kurios 2.1. punkto pagrindu ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, pagal techninį projektą MENU-TP, parengti Šiaulių menų inkubatoriaus pastato ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbų Darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta Sutartyje bei ištaisyti defektus garantinio laikotarpio metu, o atsakovė, kaip užsakovas, įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui Sutarties kainą.
Vykdydama rangos sutartį ieškovė RUAB „Meba“ 2014 metais atliko ir atsakovei VšĮ „Šiaulių rajono plėtros agentūra“ perdavė atliktus darbus už 2.467.505,06 Lt / 714.638,86 Eur sumą: pagal 2014-06-25 Atliktų darbų aktą Nr. 1 už 1.418.466,50 Lt / 410.816,29 Eur, pagal 2014-07-16 Atliktų darbų aktą Nr. 2 už 100.174,99 Lt / 29.012,68 Eur, pagal 2014-07-31 Atliktų darbų aktą Nr. 3 už 294.815,05 Lt / 85.384,34 Eur, pagal 2014-08-29 Atliktų darbų aktą Nr. 4 už 202.148,13 Lt / 58.546,15 Eur, pagal 2014-11-27 Atliktų darbų aktą Nr. 5 už 451.900,39 Lt / 130.879,40 Eur. Visi nurodyti atliktų darbų aktai pasirašyti tiek ieškovės, tiek atsakovės.
2015-01-12 raštu VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ pranešė RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“, jog vienašališkai nutraukia Rangos sutartį nuo 2015-01-26, nurodė, kad akivaizdu, jog rangovas nepajėgus baigti darbus iki Rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino, be to, nemato galimybių tęsti projekto įgyvendinimą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015-07-16 sprendimu Nr. T-212 „Dėl projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ nusprendė pritarti, kad projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinimas būtų nutrauktas.
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. preliminariu sprendimu tenkino RUAB „Meba“ ieškinį, priteisė iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ieškovei RUAB „Meba“ 203.048,95 Eur skolos, 1987 Eur delspinigių, 1218 Eur žyminio mokesčio, 968 Eur advokato išlaidų, 5 % metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2015-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos.
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi sujungė civilines bylas Nr. e2-661-357/2015 pagal ieškovės RUAB „Meba“ ieškinį atsakovei VšĮ „Šiaulių rajono plėtros agentūra“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir Nr. e2-681-357/2015 pagal ieškovės RUAB „Meba“ ieškinį atsakovei VĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, paliekant civilinės bylos Nr. e2-661-357/2015.
Byloje pateikti dokumentai rodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iškelta bankroto byla (t.10, b.l.109).
Dėl delspinigių vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties nutraukimo
Šalių sudarytos Rangos sutarties 6.3. p buvo numatyta teisė reikalauti delspinigių tuo atveju, jeigu rangovas vėluoja atlikti darbus numatyta. Ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovas atlikdamas delspinigių įskaitymą neatsižvelgė į tai, jog sutarties sąlygos teisę reikalauti delspinigių suteikia, jeigu rangovas vėluoja atlikti darbus ir nepateikia pagrįstų įrodymų, pateisinančių vėlavimą, o delspinigių negali būti reikalaujama, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo. Teismas pripažįsta, kad rangos sutarties vykdymo metu susiklostė objektyvios aplinkybės, lėmusios neišvengiamą vėlavimą nuo sutartyje numatyto grafiko ir būtent atsakovas VŠĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ yra atsakinga už šių aplinkybių - kliūčių, trukdančių vykdyti darbus pagal sutartį, pašalinimą.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai reikalavimą dėl delspinigių sieja vien su aplinkybe, kad darbai pagal rangos sutartį buvo atliekami vėluojant, nesilaikant darbų žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodyto grafiko (rangos sutarties priedas Nr.2). 2014 m. gegužės-lapkričio mėnesiais pagal grafiką turėjo būti atlikta darbų už 4 011654,75 Lt, o atlikta faktiškai - už 2 039 260,38 Lt. Teismas sprendžia, kad Rangos sutarties vykdymo metu atsakovė delspinigius nepagrįstai paskaičiavo už 2014 m. gegužės-lapkričio mėnesių laikotarpį, per šiuos mėnesius vėluojamų atlikti darbų vertė sudaro 1 972 394,37 Lt, iš šios sumos 923 374,20 Lt sudaro 2014 m. gegužės mėnesį neatliktų darbų vertė. Rangos sutartį šalys sudarė 2014-05-16, statybvietė sutartyje numatyta tvarka perduota tik 2014-06-02. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, iki perdavimo ieškovė objekte negalėjo vykdyti jokių darbų, pradėti statinio statybos darbus buvo galima tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė rangovui šiuos dokumentus: statybos leidimą; nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; statybvietės perdavimo ir priėmimo projektavimo sąlygų sąvadą sąlygų laikiniems (statybos laikotarpiui) statiniams už statybvietės ribų įrengti ir projektavimo sąlygų statybos laikotarpiui energijai, vandeniui tiekti, ryšių paslaugoms tenkinti ir pan. kopijas, statybos darbų žurnalą1. Taigi, 2014 m. gegužės mėnesį ieškovė rangos sutartyje nurodytame objekte negalėjo vykdyti jokių statybos darbų vien dėl tos priežasties, kad atsakovė jam nebuvo nustatyta tvarka perdavusi statybvietės.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2014-07-03 VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ darbo grupės posėdyje ieškovės atstovai atsakovei pateikė išsamią informaciją apie objekte paaiškėjusią situaciją, kuri trukdo vykdyti darbus objekte, arba trukdys tai daryti ateityje. Kaip nurodo ieškovė, Darbo grupės posėdžio protokole Nr.2 užfiksuota pateikta informacija apie rangos sutarties įgyvendinimo trukdžius, iš viso pateiktas vienuolikos punktų sąrašas: 1. „Elnio“ teritorijoje yra suprojektuota transformatorinė, tačiau faktiškai jos nėra, todėl nėra galimybės montuoti lauko elektros tinklų, aprūpinti pastato elektra, negalima vykdyti teritorijos tvarkymo darbų (elektros tinklai tiesiami po aplinkos sutvarkymo, po dangomis). 2014-07-03 Darbo grupė nusprendė dėl 1-8 ir 10 problemų sprendimo kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę, o dėl techninio projekto gaisrinės saugos dalies ir atraminės sienelės - į techninio projekto rengėjus. Kaip teigia ieškovė, iš spręstinų problemų buvo ypač svarbūs elektros įvado, vandentiekio ir buitinių bei lietaus nuotekų tinklų įrengimo klausimai, kadangi šių sprendinių realizavimas susijęs ne tik su aplinkotvarkos darbais, bet ir aktualus įrengiant elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklus pastato viduje. Ieškovui nežinant kaip bus sprendžiamas pastato pajungimas prie šių tinklų (pradėjus vykdyti statybą tapo aišku, kad techniniame projekte nurodyti ir „Elnio“ teritorijoje suprojektuoti elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklai yra neįrengti ir jų įrengti bent artimiausiu metu net nenumatyta), iš esmės užkirsta galimybė vykdyti tinklų įrengimo darbus. Buvo nustatyta, kad pastato 1-o aukštą ateina požeminis kabelis, kuriuo elektra aprūpinamos greta esančios paminklų dirbtuvės, kabelio fizinė būklė kėlė grėsmę dirbančių darbuotojų saugumui, kabelis fiziškai trukdė vykdyti darbus. Techniniame projekte prie pastato suprojektuota atraminė sienelė pateko į gretimo sklypo teritoriją, buvo būtina projekto korekcija. 2014-07-10 vykusiame darbo grupės posėdyje (protokolas Nr.3) vėl buvo sprendžiami 2014-07-03 posėdyje svarstyti klausimai, nutarta, kad statytojas turi kreiptis i UAB „Šiaulių vandenys“ dėl vandentiekio, buitinių ir paviršiniu nuotekų tinklu projektavimo sąlygų išdavimo. Taip pat nutarta projekte numatytą atraminę sienutę atitraukti nuo sklypo ribos 1,5 m. ir likusioje dalyje suformuoti šlaitą. Posėdyje dalyvavęs architektas pažymėjo, jog nesant galimybės pajungti vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal techninį projektą, nes nėra įgyvendintas vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo projektas „Elnio“ teritorijoje, keičiant tinklų pajungimo į pastatą vietas, bus reikalingos techninio projekto korekcijos. 2014-07-24 darbo grupės posėdyje (protokolas Nr.5) vėl buvo sprendžiami tie patys, 2014-07-03 posėdyje ir vėliau svarstyti klausimai. Nutarta organizuoti susitikimą su techninio projekto rengėjais dėl lauko vandentiekio, buitiniu ir lietaus nuotekų projektiniu sprendiniu išaiškinimo.2014-07-31 vykusiame darbo grupės posėdyje (protokolas Nr.6) vėl nutarta, kad Všl „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ turi kreiptis į UAB „Šiaulių vandenys“ dėl vandentiekio, buitinių ir paviršinių nuotekų tinklų projektavimo sąlygų išdavimo. 2014-08-07 vykusiame Darbo grupės posėdyje (protokolas NR.7) RUAB „Meba“ atstovas kėlė klausimą apie sprendimo eigą, 2014-09-04, 2014-09-25 Darbo grupės posėdžiuose (protokolas Nr. ll, 13) vėl nutarta dėl Všl „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ kreipimosi į UAB „Šiaulių vandenys“ dėl vandentiekio, buitinių ir paviršinių nuotekų tinklų prisijungimo sąlygų išdavimo. Protokole pateikta Šiaulių savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios architektės R. B. informacija apie tai, kad dėl vandentiekio ir nuotekų tinklu situacijos yra būtinas techninio projekto keitimas, naujo statybos leidimo gavimas.
Ieškovė pagrįstai teigia, kad Darbo grupės posėdžiuose buvo tik tęsiamos diskusijos elektros įvado, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo klausimais, nuo 2014-07-03 posėdžio atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ nebuvo pasiekusi jokių rezultatų išsiaiškinant darbų vykdymui aktualius ir svarbius klausimus, buvo nutarta, jog ieškovė kreipsis į AB „Lesto“ dėl objekto laikino prijungimo prie elektros tinklų, o dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų sprendinių išaiškinimo nutarta kreiptis į techninio projekto rengėjus. 2014-08-04 raštu Nr.140804-73 atsakovė nurodė ieškovei neatlikti jokių darbų, susijusių su vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimu (šis nurodymas nebuvo atšauktas iki pat sutarties nutraukimo). Pagal darbų atlikimo grafiką iki 2014 m. liepos mėnesio pabaigos turėjo būti atlikta 33% vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų, bei 45% lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų. 2014 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas šiais klausimais nebuvo priėmęs jokių konstruktyvių sprendimų, 2014-08-14 protokole Nr. l pateikiama informacija, kad tąkart nutarta kreiptis į statybą finansuojančią Lietuvos verslo paramos agentūrą dėl pritarimo rengti vandentiekio, buitinių ir paviršinių nuotekų dalies techninį darbo projektą.
Ieškovė pagrindė argumentus, kad darbų eigoje paaiškėjo naujų defektų, kad pagal techninį projektą restauruotino fasado plotas yra ne 232 m2, o 356,65 m2 (techninio projekto darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytas klaidingai apskaičiuotas plotas). Ieškovei įvertinus fasado būklę nustatyta ir kitų, nors techniniame projekte nenurodytų, tačiau aiškiai restauruotinų fasado vietų. Ieškovės skaičiavimu, būtino restauruoti fasado plotas daugiau kaip du kartus viršija projektinėje dokumentacijoje nurodytą plotą ir siekia 487,33 m2. Apie tai atsakovė buvo informuota 2014-09-30 raštu Nr.318. Taip pat paaiškėjo, kad rekonstruojamo pastato ketvirtojo-penktojo aukštų sienų būklė yra tokia, kad ant jų negalima montuoti techniniame projekte numatytų stogo konstrukcijų, o kilus abejonėms dėl statinio sienų būklės ir galimumo montuoti stogą, ieškovė savo sąskaita pasamdė statybos ekspertą, prašydama pateikti išvadą dėl atskirtų techninio projekto sprendinių realizavimo galimybės. Iš UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2014-10-29 ekspertizės akte pateiktų išvadų ieškovei paaiškėjo, kad laisvai stovinčios viršutinių aukštų išorės sienos bei pastato frontonai yra nepastovūs, viršutinės sienų dalies mūrą, kur visiškai nelikę sankibos tarp plytų bei skiedinio, būtina išardyti ir permūryti naujomis plytomis. Pagal techninio projekto sprendinius, ant išilginių išorės sienų įrengiamas monolitinis žiedas, ant kurio montuojamos medžio-metalo santvaros, tačiau santvaros atremiamos paslankiomis jungtimis, kurios neužtikrina sienų stabilumo, rekomenduojama monolitinę juostą įrengti sienos B ašyje viršutinėje dalyje, taip užtikrinant didesnį pastato standumą, įrengiamas temples pritvirtinti prie jos. Ieškovė pažymi, kad dėl atsakovės neveikimo ieškovė negalėjo montuoti pastato stogo konstrukcijų, kas tiesiogiai užkirto galimybę vykdyti darbų žiniaraštyje numatytus darbus pastato viduje, nesant stogo pastate nebūtų įmanomas nei kokybiškas suprojektuotų gipso pertvarų bei inžinerinių komunikacijų įrengimas, nei jų apsauga nuo drėgmės poveikio, tokie darbai pagal statybos technologiją atliekami besąlygiškai tik po to, kai yra užtikrintas pastato sandarumas. Statybos techninis prižiūrėtojas 2014-11-18 įrašu statybos darbų žurnale uždraudė vykdyti stogo konstrukcijų įrengimo darbus. Ieškovei informavus apie statinio ekspertizės išvadas, atsakovė Všl „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ po dviejų savaičių t.y. 2014-11-14 sudarė projekto įgyvendinimo priežiūros komisiją, kurios tikslas – nustatyti techninio projekto sprendinių ir sutarties keitimo poreikį. Ieškovei tapo žinoma, kad techninio projekto koregavimo ir papildomų darbų viešasis pirkimas buvo skelbtas jau po sutarties nutraukimo su ieškove - 2015 m. vasario mėnesį. Po pranešimo apie rangos sutarties nutraukimą, 2015-01-13 raštu Nr.150113-3 atsakovė pranešė ieškovei apie tai, jog gautas objekto techninio prižiūrėtojo ir projekto autorinio prižiūrėtojo UAB „Šiltas namas“ pritarimas papildomiems darbams objekte (dėl grindų ir pertvarų įrengimo, fasado mūro papildomų restauravimo darbų, inžinerinių tinklų, atraminės sienutės).
2015 m. gruodžio 14 d. Teismo ekspertizės akte (b.l. 89, t.4) nurodoma, kad Rangovas UAB „Meba “ vėlavo atlikti darbus pagal Rangos sutartyje numatytus terminus, faktiškai lauko lietaus nuotekų tinklai buvo pakloti toliau ir prijungti prie kito taško, negu buvo numatyta Techniniame projekte. Šį nuokrypį sąlygojo objektyvios aplinkybės - nebuvo įrengti nuotekų tinklai, prie kurių Techniniame projekte buvo numatyta prijungti lauko lietaus nuotekų tinklus. Buitinių nuotekų tinklų vamzdžiai pirmame aukšte sumontuoti iškertant vagas ir paklojus vamzdžius atstatant betoninį grindų sluoksnį. Šis sprendinys neatitinka Techninio projekto sprendinių, šį nuokrypį sąlygojo objektyvios aplinkybės - grindų betono sluoksnis faktiškai buvo storesnis, negu numatytas Techniniame projekte. Daugiau rangovo UAB „Meba“ atliktų darbų aktuose nurodytų statybos darbų nuokrypių nuo projekto nenustatyta. Ištyrus UAB „Meba“ nurodytus Rangos sutarties įgyvendinimo trukdžius, nustatyta, kad vykdomų darbų terminų laikymąsi įtakojo šios su Techninio projekto sprendiniais susijusios aplinkybės: Požeminės šiluminės trasos įvado įrengimas; Dujotiekio įvado įrengimas; Lauko vandentiekio tinklų pajungimas prie vandentiekio tinklų, kurie faktiškai nėra įrengti; lauko buitinių nuotekų tinklų pajungimas prie buitinių nuotekų tinklų, kurie faktiškai nėra įrengti; lauko lietaus nuotekų tinklų pajungimas prie lietaus nuotekų tinklų, kurie faktiškai nėra įrengti; Atraminės sienutės įrengimo sprendiniai; Denginio įrengimo sprendiniai; Techninio projekto sprendiniai dėl požeminės šiluminės trasos įvado įrengimo, dujotiekio įvado įrengimo, lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų pajungimo prie nesančių t tinklų ir atraminės sienutės įrengimo įtakojo sklypo tvarkymo darbų terminus. Faktinis UAB „Meba“ vėlavimas atlikti sklypo tvarkymo darbus galėjo būti minėtų aplinkybių padarinys.
Dėl netinkamų Techninio projekto sprendinių dėl vandentiekio prijungimo UAB „Meba“ pagrįstai vėlavo atlikti lanko vandentiekio tinklų įrengimo darbus. Rangovas pagrįstai galėjo vėluoti šiuos darbus atlikti 4 mėnesius. Dėl netinkamų Techninio projekto sprendinių dėl atraminės sienutės ir dėl orinės šiluminės trasos neišmontavimo UAB „Meba“ pagrįstai vėlavo atlikti atraminės sienutės įrengimo darbus. Rangovas pagrįstai galėjo vėluoti šiuos darbus atlikti 4 mėnesius. Dėl netinkamų Techninio projekto sprendinių dėl laikančiųjų sienų UAB „Meba“ pagrįstai vėlavo atlikti dengimo įrengimo darbus. Šie Techninio projekto sprendiniai nebuvo pakeisti, todėl UAB „Meba“ pagrįstai nevykdė dengimo konstrukcijos su apšiltinimu įrengimo darbų. Tačiau ši aplinkybė faktiškai neturėjo įtakos kitų pagal Rangos sutartį numatytų darbų atlikimui.
Normatyviniai statybos techniniai dokumentai nenumato specialios formos, kokia rangovas privalo informuoti užsakovą apie pastebėtus techninio projekto trūkumus. Tiriamuoju atveju UAB „Meba“ pranešimai apie Techninio projekto trūkumus buvo fiksuojami Darbo grupės posėdžių protokoluose. Eksperto vertinimu, tai yra tinkamas Užsakovo informavimas apie pastebėtus Techninio projekto trūkumus. Tyrimo metu nustatyta, kad Techniniame projekte nebuvo įvertinta reali Pastato (4 ir 5 aukšto sienų) būklė. Turėjo būti keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai - stiprinamos laikančiosios sienos. Šie statinio projekto sprendiniai galėjo būti keičiami tik keičiant Techninį projektą. Vadovaujantis Rangos sutarties 10.5 punktu, Rangovui sužinojus apie Techninio projekto klaidas, jis privalo apie tai pranešti Užsakovui, užsakovo pareiga - įforminti Techninio projekto pakeitimą. Rangovas neprivalėjo rengti ir nerengė Darbo projekto sprendinių, neatitinkančių Techninio projekto sprendinių.
Nurodoma, kad normatyviniai statybos techniniai dokumentai, Rangos sutartis nenumato rangovo pareigos padėti užsakovui paruošti projekto keitimui reikalingą projektavimo užduotį. Teisės aktai nedraudžia darbo projekto rengti atskiromis dalimis, tačiau neatmestina galimybė, kad rangovui UAB „Meba“ rengiant visą Darbo projektą, o ne atskiras jo dalis, Rangovo nurodomi Techninio projekto trūkumai galėjo paaiškėti anksčiau. UAB „Meba“ faktiškai atliko apie ketvirtadalį visų Rangos sutartimi numatytų darbų, atliktų darbų rezultatas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, kol nėra užbaigtas, t.y. neatlikti visi pagal Rangos sutartį numatyti darbai. Visų atliktų darbų vertė yra 2.039.260,38 Lt be PVM 1467.505,06 Lt su PVM).
Nurodoma, kad Rangovo UAB „Meba“ atliktų darbų aktuose nurodyti statybos darbai yra užfiksuoti statybos darbų žurnale, kaip atlikti rangovo UAB „Meba“. Tyrimui pateiktame statybos darbų žurnale duomenų apie UAB „Meba“ subrangovus nėra. Atliktų darbų aktuose buvo aktuojami ne paskiri darbai, o darbų grupės. Atliktų darbų kiekis darbų grupėje nurodytas procentais. Statybos darbų žurnale surašyti paskiri darbai, atlikti jų kiekiai nurodyti atitinkamais mato vienetais (m2, m3, vnt. ir kt.). Todėl nustatyti, ar rangovo UAB „Meba“ atliktų darbų aktuose nurodyti statybos darbų/medžiagų kiekiai yra užfiksuoti statybos darbų žurnale nėra galimybės. Statybos darbų žurnale nurodyti atlikti darbai ir jų kiekiai yra priimti statinio statybos techninio prižiūrėtojo (išskyrus klijuotos medienos sijų pagaminimo darbai ir dalis kitų po 2014-11-24 statybos darbų žurnale nurodytų darbų).
Teismas pripažįsta pagrįstas bei įrodytais ieškovės argumentus, kad pagal sutartį darbų atlikimas objekte buvo numatytas nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. liepos mėn., statybvietė ieškovei perduota tik 2014 m. birželį, darbų vykdymui liko mėnesiu mažiau, negu numatyta grafike, pradėjus darbus ir paaiškėjus apie darbų vykdymui trukdančias aplinkybes, atsakovė informuota nedelsiant, tačiau konstruktyvių rezultatų nesulaukta iki 2015 m. sausio mėn. Tolimesniam darbų vykdymui buvo būtinas esminis techninio projekto koregavimas, įskaitant ir privalomą projekto ekspertizę, o dėl techninių sprendinių esminio keitimo būtinybės ir negalėjimo vykdyti darbų pagal techninį projektą, ieškovė iš esmės iki pat 2015 m. sausio mėnesio neturėjo galimybės normaliai vykdyti statybos darbus įrengiant vandentiekio ir nuotekų tinklus tiek pastato viduje, tiek už jo ribų, kas tuo pačiu trukdė ir stabdė kitų (konstrukcijų, komunikacijų apdailos) darbų vykdymą. Statybos darbai objekte negalėjo būti vykdomi dėl atsakovės Všl „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ neveikimo ir objektyvių kliūčių (techninio projekto defektai ir kt.), už kurių pašalinimą yra atsakinga atsakovė.
Dėl netesybų įskaitymo
Netesybos kaip sutartinė civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik esant visoms būtinoms atsakomybės sąlygoms - neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ir nuostolių, kaltei ir nuostoliams. Kaip teisingai nurodo ieškovė, šiuo atveju galima būtų svarstyti, kad egzistuoja viena iš išvardintų ieškovo atsakomybės sąlygų - šalių sudaryta sutartimi apibrėžti delspinigiai. Jeigu nuostolių atsiradimas yra siejamas su pavėluotai atliktais statybos darbais, tai konstatavus, jog vėlavimo atsiradimą sąlygojo atsakovės Všl „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ neveikimas, ji ir yra atsakinga už kilusius padarinius. CK 6.262 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog kreditorius praleido savo prievolės įvykdymo terminą, jeigu jis atsisakė priimti skolininko pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą ar neatliko veiksmų, iki kurių atlikimo skolininkas negalėjo įvykdyti savo prievolės. Atsakovė reikalauja netesybų pagal šalių sudarytos rangos sutarties 6.3. punktą, kuris numato, kad už bet kokį vėlavimą pagal darbų atlikimo grafiką atsakovas turi teisę reikalauti 0,02% nuo visos sutarties kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelsimo dieną, delspinigiai skaičiuoti nuo visos sutarties kainos, rangovui mokant ir už laiku atliktus darbus. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis delspinigių įskaitymas nėra galimas, nes Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.
Ieškovė teigia, kad atsižvelgiant į faktines statybos darbų pagal rangos sutartį vykdymo sąlygas, atsakovė neturėjo pagrindo lūkesčiui, kad ieškovė sutiktų prisiimti atsakomybę už darbų neatlikimą pagal grafiką ir sutiktų mokėti delspinigius, kai atsakovės neveikimas iš esmės užkirto kelią sklandžiam sutarties vykdymui. Turint omenyje, kad pagal rangos sutartį statomo objekto finansavimą (95 % apimtimi) finansavo Lietuvos verslo paramos agentūra, o pastaroji 2014-12-12 pranešimu Nr.R4-10988(13.3.18-9) informavo apie pradėtą tyrimą dėl paramos naudojimo pažeidimo, tuo pačiu pranešant, jog kol vyks tyrimas nebus tvirtinamos atsakovo mokėjimo prašymuose deklaruojamos išlaidos (kas reiškia faktinį projekto finansavimo sustabdymą), darytina išvada, jog priskaičiuodama delspinigius ir iškart pranešdama apie jų įskaitymą atsakovė siekė formaliai pateisinti pinigų nemokėjimą ieškovei, nors faktiškai pinigų nemokėjimas buvo sąlygotas aplinkybės, kad atsakovė paprasčiausiai neturi tam reikalingų lėšų.
Teismas daro išvadą, kad rangos sutarties vykdymo metu nebuvo sąlygų, kurioms esant atsakovė būtų turėjusi pagrindą reikalauti iš ieškovės delspinigius, nes pati atsakovė buvo atsakinga už aplinkybes, sukliudžiusias statybos darbus vykdyti darbų atlikimo grafike numatytais terminais. Vien dėl šios priežasties negali būti laikomas teisėtu priskaičiuotų delspinigių įskaitymas, kadangi įskaitymo metu neegzistavo teisėta atsakovės reikalavimo teisė, todėl įskaitymas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Dėl sutarties nutraukimo
Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad atsakovės VŠĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ veiksmai 2015-01-12 raštu Nr.150112-5 pranešant apie rangos sutarties nutraukimą nuo 2015-01-26 taip pat yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovė apie sutarties nutraukimą pareiškė vadovaudamasis rangos sutarties 12.3.2. ir 12.3.3. punktais, numatančiais, kad užsakovas turi teisę nutraukti rangos sutartį, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų arba nevykdo darbų pagal grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma arba vėluoja daugiau kaip mėnesį užbaigti žiniaraštyje numatytą darbų etapą. Atsakovės apsisprendimas nutraukti sutartį yra siejamas būtent su vėlavimu nuo darbų atlikimo grafiko, tuo pačiu darant išvadą, jog tinkamas projekto įgyvendinimas tapo neįmanomu, tačiau, kaip teigia ieškovė, atsakovė visiškai neatsižvelgė į tai, kad įstatymas vienašalio sutarties nutraukimo galimybę sieja su kitos sutarties šalies padaryto esminio sutarties pažeidimo (sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo) sąlyga. Pripažinus, kad rangos sutarties savalaikis neįvykdymas buvo lemtas atsakovės neveikimo ir naujai paaiškėjusių faktų, už kurių pašalinimą buvo atsakinga atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“. Ši aplinkybė atsakovei uždraudžia remtis ieškovės sutarties nevykdymu, kadangi šiuo atveju sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės veiksmų bei neveikimo, kurių rizika jai ir tenka.
Teismas sutinka su ieškovės vertinimu, kad atsakovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutarties dėl tos priežasties, kad ieškovė statybos darbus pagal rangos sutartį atliko atsilikdama nuo darbų grafike numatytų terminų, kadangi šis vėlavimas, kaip jau minėta, sąlygotas atsakovės neveikimo. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone, sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). LR CK 6.644 straipsnyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Užsakovo teisė atsisakyti sutarties įtvirtinta LR CK 6.658 straipsnio 2 dalyje, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties. Rangos sutarties 12.3.2 punktas numatė, kad užsakovas turi teisę prieš 10 darbo dienų apie tai pranešęs Rangovui nutraukti sutartį, jei Rangovas nevykdo darbų pagal žiniaraštyje (Veiklų sąraše) nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma, Rangos sutarties 12.3.3 punktas numatė, kad užsakovas turi teisę prieš 10 darbo dienų apie tai pranešęs Rangovui nutraukti sutartį, jei Rangovas daugiau kaip mėnesį vėluoja užbaigti žiniaraštyje (Veiklų sąraše) numatytą darbų etapą, išskyrus atvejus, kai vėluojama ne dėl Rangovo kaltės. Atsakovės poziciją, kad Rangos sutarties jau nebuvo galimybės įvykdyti dėl rangovo veiksmų, nors atsakovas ėmėsi visų įmanomų ir protingų priemonių, kad sudarytų galimybę pašalinti sutarties pažeidimus ir tęsti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teismas atmeta kaip nepagrįstus bei neįrodytus. Teismas daro išvadą, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį dėl priežasčių už kurias pati atsakinga, todėl sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą ir netesybas
Šalių sudarytos Sutarties 9.8. punkte numatyta, kad užsakovas moka rangovui už parengtą darbo projektą, atlikus darbus pagal gautas PVM sąskaitas-faktūras per 5 darbo dienas po to, kai viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra patvirtins mokėjimo prašymą dėl išlaidų apmokėjimo, ir finansavimo lėšos pagal atitinkamą mokėjimo prašymą bus pervestos į užsakovo sąskaitą, bet ne vėliau nei per 60 kalendorinių dienų nuo sąskaitos-faktūros gavimo dienos.
Iš byloje esančių sąskaitų-faktūrų Nr.02105, Nr.02123, Nr.02138, Nr.002155, Nr.02163 ir ieškovės UAB „Meba“ sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė VšĮ „Šiaulių rajono plėtros agentūra“ yra apmokėjusi 1.766.417,64 Lt / 511.589,91 Eur sumą. Atsakovės skola ieškovei sudaro 701.087,42 Lt (2.467.505,06 Lt – 1.766.417,46 Lt) / 203.048,95 Eur. Sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai yra praleisti, atsakovė 2014 m. gruodžio 15 d. pasirašė ieškovės jai pateiktą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė VšĮ „Šiaulių rajono plėtros agentūra“ patvirtino, jog su ieškovės nurodyta 701.087,42 Lt / 203.048,95 Eur skolos suma sutinka.
CK 6.687 straipsnio 1 d. numato pareigą apmokėti už atliktus darbus rangos sutartyje numatytais terminais. Kadangi iš byloje esančių sąskaitų-faktūrų Nr.02105, Nr.02123, Nr.02138, Nr.002155, Nr.02163 ir ieškovės UAB „Meba“ sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė praleido maksimalų 60 dienų apmokėjimo terminą. Šalių sudarytos Sutarties 9.9. punkte nustatyta, kad negavus apmokėjimo už atliktus darbus sutarties 9.8. punkte numatytu terminu, nuo laiku nesumokėtos sumos turi būti mokami 0,02 % dydžio delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną. Kadangi atsakovė uždelsė 2014-07-31 sąskaitos-faktūros Nr.2138 mokėjimo terminą 134 dienų, 2014-08-29 sąskaitos-faktūros Nr.2155 mokėjimo terminą 105 dienas, 2014-11-27 sąskaitos-faktūros Nr.2163 mokėjimo terminą 15 dienų, todėl spręstina, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais ir jų pagrindu ieškinys gali būti tenkintinas. Ieškovė ieškinio dalyje, kurioje išdėsto savo reikalavimus prašo 1702,95 Eur delspinigių.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konkrečiu atveju iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 % dydžio metinės palūkanos.
Dėl patvirtinto ieškovės kreditorinio reikalavimo
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi VŠĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ bankroto byloje Nr.B2-507-368/2017, patvirtintas ieškovės RUAB „Meba“ kreditorinis reikalavimas 116.804,28 Eur sumai. Ieškovė šioje ieškinio reikalavimo dalyje prašo civilinę bylą nutraukti, nes ginčas išspręstas ir prašo priteisti likusios skolos skirtumą, delspinigius ir procesines palūkanas.
Teismas pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-926-357/2015 nustatyta, jog UAB „Metaloidas“ pareiškė reikalavimą VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūrai, pagal UAB „Metaloidas“ 2014-11-28 išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą (serija MLA Nr. 0001060) - 4805,05 Eur sumai su PVM (16 590,89 Lt), už pagamintus 8 langus. Teismo sprendimu priteista iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūros ieškovės UAB „Metaloidas“ naudai 4 805,05 Eur skolos. Šioje byloje RUAB „Meba“ yra taip pat pareiškusi reikalavimą priteisti iš VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ieškinyje nurodytą skolos sumą, kurios dalį sudaro reikalavimas dėl 4 805,05 Eur skolos priteisimo už atliktus darbus pagal 2014-11-28 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios sumos UAB „Metaloidas“ reiškė reikalavimą VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūrai, tačiau dėl to paties reikalavimo reiškia ir RUAB „Meba“, reikalavimas pareikštas tuo pačiu pagrindu ir dėl tos pačios sumos, ieškinys šios sumos apimtimi atmetamas.
Taigi, teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą iš atsakovės VŠĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ priteisia ieškovei 81.439,62 Eur (203.048,95 – 4 805,05 – 116.804,28) skolos skirtumą ir 1702,95 Eur delspinigių. Dalis skolos ieškovei pripažinta patvirtintu kreditoriniu reikalavimu po civilinės bylos iškėlimo, todėl teismas 5 % dydžio metines palūkanas skaičiuoja nuo 116.804,28 ir 81.439,62 Eur sumos (nuo 198.243,90 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo.
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės civilinės atsakomybės
Kaip ir minėta, Šiaulių miesto savivaldybės administracija pavedė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinti. 2010 m. spalio 15 d. buvo pasirašyta Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kurios pagrindu, Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas - pastatas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)) buvo perduotas naudojimui. VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra atsižvelgiant į gautą Šiaulių miesto savivaldybės pavedimą, įgyvendino projektą „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“, finansuojamą iš Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos paramos lėšų. Taigi, šalis siejo panaudos santykiai, galiojo CK 6.639 straipsnio nuostata numatanti, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo tyčios ar didelio neatsargumo.
Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 41 d. apibrėžta, jog Statytojas (užsakovas) - tai Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-06-30 sprendimo Nr.T-183 turinį, kur nurodoma, kad objekto statyba finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, bei Šiaulių miesto savivaldybės lėšų (pastaroji skiria 5% patvirtintų projekto lėšų, bei padengia struktūriniams fondams netinkamas finansuoti projekto išlaidas) ir pavedama VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas, konstatuotina, jog Šiaulių menų inkubatoriaus statybos užsakovas yra Šiaulių miesto savivaldybė.
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, akivaizdu, jog Šiaulių miesto savivaldybė, kaip užsakovas, yra atsakinga už tinkamą rangos sutartimi užsakovui nustatytų pareigų įvykdymą, dėl ko byloje dalyvaujančio trečiojo asmens statusas keistinas patraukiant jį atsakovu kartu su VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“.
CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
Teismas pažymi, kad atsakovė yra viešoji įstaiga, kurios pagrindinis steigėjas ir dalininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė, įstaigos pirminis tikslas yra viešųjų interesų įgyvendinimas. Perkančioji organizacija šiuo atveju atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ numatė pirkti Šiaulių menų inkubatoriaus ((duomenys neskelbtini)) įkūrimo - rangos darbus. Perkančioji organizacija Rangos sutartį pasirašė su RUAB „Meba“, kuri buvo sudariusi Jungtinės veiklos sutartį su UAB „Konsolė“. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. A. Š. miesto savivaldybė nėra Rangos sutarties šalis, neturi sutartinių įsipareigojimų ieškovės RUAB „Meba“ atžvilgiu. Pripažintina, kad UAB „Meba“ neturi reikalavimo teisės išieškoti nuostolius sutartinės solidariosios civilinės atsakomybės pagrindu iš šios atsakovės. Ieškovė taip pat neįrodė, kad egzistuoja CK 6.639 straipsnyje nurodyti nuostolių atlyginimo pagrindai. Todėl teismas ieškovės reikalavimą atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu atmeta kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Dėl ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškinio
Byloje nustatyta, kad atsakovės RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią buvo sutarę bendrai veikti, nesukuriant naujo juridinio asmens, dalyvauti pirkimo supaprastintame atvirame konkurse. Kaip matyti iš VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ rangos darbų viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2014-04-25 protokole Nr.PR10 buvo pripažinta, kad RUAB „Meba“ pasiūlymas atitinka supaprastinto atviro konkurso sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir pasiūlymo rengimo reikalavimus. Pripažinus RUAB „Meba“ konkurso laimėtoja, atsakovės RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ Jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdė minėto objekto statybos darbus. Partnerių įsipareigojimo dalys bendroje pasiūlymo vertėje sudarė RUAB „Meba“ – 60 proc., UAB „Konsolė – 40 proc. Viešųjų pirkimų tarnyba įvertino VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ pateiktus dokumentus, susijusius su vykdytu supaprastintu atviru konkursu „Šiaulių menų inkubatoriaus ((duomenys neskelbtini)) įkūrimas: rangos darbai“ (pirkimo Nr.149726). Ši institucija patvirtino, kad įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos pirkimo rezultatams, nenustatyta. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2014-05-17 patvirtino, kad tiekėjų atrankos rezultatams ir sutarties projektui pastabų neturi.
Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas nurodo, kad jo patirta žala yra 513 256,02 Eur, (iš kurių: 400 791,71 Eur - LVPA grąžinta suma ir 112 648,31 Eur - UAB „Meba“ už atliktus darbus sumokėta suma). CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolius kildina iš sutarties sąlygų pažeidimo. Teismas pažymi, kad šalys neturi pasirinkimo teisės vykdyti sutartį ar jos nevykdyti, jei savanoriškai įsipareigojama vykdyti sutartį, tai kita jos šalis pagrįstai tikisi, kad bus laikomasi visų sutarties sąlygų. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 str. 2 d.).
Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ argumentus, kad vykdydamas rangos sutartį atsakovas atliko didelės apimties statybos darbus - iš objekto pašalino šiukšles, įrengė gruntinio vandens drenažą, sustiprino statinio pamatus, sumontavo įvadines inžinerines komunikacijas ir t.t. Dėl atliktų statybos darbų statinio būklė, o tuo pačiu - vertė, neišvengiamai ir neabejotinai išaugo. Priešingai nei teigia Šiaulių miesto savivaldybė, jo išmokėtos pinigų sumos negali būti prilygintos tiesioginiams nuostoliams, kadangi yra būtina įvertinti gautą naudą. Pažymėtina, kad LVPA 2014-12-12 rašte Nr.R4-10988(13.3.18-9), kuriuo pranešta apie pradėtą tyrimą dėl paramos panaudojimo pažeidimo tyrimo, akcentuojama, jog rangos darbai vykdomi nesilaikant Sutarties, o papildomi darbai (lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbai) įsigyti be papildomų darbų pirkimo procedūrų, neturi esminės reikšmės. Byloje konstatavus, kad yra objekto techninio projekto defektai ir trūkumai, bei kiti neatitikimai, kad nebuvo laikomasi darbų atlikimo grafiko, kad techniniame projekte numatyti architektūriniai ir inžineriniai sprendiniai negalėjo būti realizuoti (pagal projektą), už kuriuos yra atsakinga VŠĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ pripažintina, kad Šiaulių miesto savivaldybė savo reikalavimo pagrįstumo atsakovų RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ atžvilgiu neįrodė. Šiaulių miesto savivaldybė, padengusi užsakovo VŠĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ prievolę, neįgijo reikalavimo teisės į rangovą RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“. Nenustačius RUAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ sutartinės bei deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų, teismas sprendžia, kad už Šiaulių miesto savivaldybės patirtas 513 256,02 Eur išlaidas jos nėra atsakingos, todėl Šiaulių miesto savivaldybės ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio priteisimo už advokato teisinę pagalbą, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo atveju byloje dalyvaujančių asmenų patirtos išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), yra realios ir pagrįstos (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė RUAB „Meba“ patyrė šias išlaidas – 1203 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą išlaidas, 968 Eur atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, teismas grąžina ieškovei 1203 Eur žyminį mokestį. Ieškovės RUAB „Meba“ ieškinį tenkinus iš dalies, teismas priteisia iš atsakovės bankrutavusios VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ieškovės naudai 968 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 6853,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį (priešieškinį) dėl nuostolių atlyginimo. A. Š. miesto savivaldybės administracijos ieškinį (priešieškinį) atmetus, teismas priteisia iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai 6853,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo UAB „Projektų ekspertizė“ patyrė 613,28 Eur bylinėjimosi išlaidas susijusias su ieškovės RUAB „Meba“ ieškinio atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ nagrinėjimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės bankrutavusios VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“.
Atsakovė bankrutavusi VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ patyrė 6050 Eur išlaidas už ekspertizę, tenkinus ieškovės RUAB „Meba“ ieškinį šios atsakovės atžvilgiu, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos. Bankrutavusi VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ taip pat patyrė 1050 Eur bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį (priešieškinį) dėl nuostolių atlyginimo, todėl minėtą ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Atmetus atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį (priešieškinį), iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakovės UAB „Konsolė“ naudai priteistinos 722,98 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 1 d., 263 str., 424 str., 427str., 428 str. teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti.
Ieškovės RUAB „Meba“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo tenkinti iš dalies.
Atmesti Šiaulių miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei RUAB „Meba“ ir atsakovei UAB „Konsolė“, bankrutavusiai VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dėl statybos rangos sutarties pripažinimo niekine ir nuostolių atlyginimo, atmesti.
Priteisti iš atsakovės bankrutavusios VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ (juridinio asmens kodas 110062478) ieškovei RUAB „Meba“ (juridinio asmens kodas 144573262) 81 439,62 Eur (aštuoniasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt devynių eurų ir 62 ct) skolą, 1702,95 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dviejų eurų ir 95 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2015-02-13) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ įsiteisėjimo, skaičiuojant jas nuo 198.243,90 Eur sumos, priteisti 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Civilinę bylą RUAB „Meba“ ieškinio dalyje dėl 116 804,28 Eur skolos sumos, kuriai patvirtintas kreditorinis reikalavimas, nutraukti.
Ieškinio dalį dėl 4 805,05 Eur skolos atmesti.
Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei RUAB „Meba“ jos sumokėtą 2015-02-11 valstybei 1203 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovės bankrutavusios VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ trečiajam asmeniui UAB „Projektų ekspertizė“ (juridinio asmens kodas 120091161) 613,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188771865) ieškovei UAB „Meba“ 6853,80 (šešių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 80 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakovei bankrutavusiai VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakovei UAB „ Konsolė“ (juridinio asmens kodas 140582050) 722,98 Eur (septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Rasa Bartašienė