Civilinė byla Nr. 2A-473-230/2015

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00955-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 35.4; 35.5; 44.8; 42.10; 52.1; 121.15; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 22 d.

Kaunas

  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovei A. Š., jos atstovei advokatei J. D.,

atsakovės atstovui advokatui T. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dallex“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1240-188/2014 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dallex“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 19 167,68 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2012-03-20 sudarė hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartį Nr. 6. Pagal šios sutarties sąlygas atsakovė aprūpino ją tėvinių ir motininių linijų sėklomis, teikė konsultacijas, kontroliavo visą auginimo procesą. 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovė iš jos priėmė 55,720 kg išaugintų hibridinių agurkų sėklų ir turėjo sumokėti po 344 Lt už kilogramą, iš viso – 19 167,68 Lt. Sėklos atitiko kokybės reikalavimus, pretenzijų dėl kokybės atsakovė nereiškė, tačiau apie sėklų sunaikinimą įspėta nebuvo nei raštu, nei žodžiu, taip pat nebuvo pranešta, kada ir kokiu būdu sėklos buvo sunaikintos. Visą laiką buvo žadama atsiskaityti, todėl nesitikėjo, kad kokybiškos agurkų sėklos, kurios daigios išlieka 8 metus, gali būti sunaikintos, už ankstesniais metais užaugintas agurkų sėklas bendrovė atsiskaitydavo, jokių nesklandumų nėra buvę. Atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nuostolių, patirtų dėl negautų pajamų, atlyginimą. 

                                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 19 167,68 Lt (5 551,34 Eur) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 590 Lt (460,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės valstybei 22,75 Lt (6,58 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai rangos teisiniai santykiai. Šalių 2012-03-20 sudarytą Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartį teismas laikė rangos sutartimi, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, jog už išaugintas ir laiku pristatytas sėklas, atitinkančias sutarties 5 dalyje nurodytus kokybės reikalavimus, kaina, priklausomai nuo kokybės rodiklių, ir kiekis nustatoma individualiai su kiekvienu augintoju pirkimo–pardavimo sutartyje, o atsiskaityti su sėklų augintoju atsakovė turėjo po sėklų realizacijos. Todėl teismas atsakovės atstovų argumentą, kad su ieškove nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje atsispindėtų kaina, sėklų rūšis, kokybė, kiekis, todėl ji neturėjo prievolės apmokėti už pateiktas sėklas, atmetė kaip nepagrįstą, nes apmokėjimo pareiga buvo numatyta pačioje Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje. Tai, kad Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje nenumatyta konkreti kaina ir kiekis ir byloje nėra rašytinių įrodymų apie šalių susitarimą dėl darbų kainos ir apimties, vertino, kaip neįrodančią susitarimo dėl rangos santykių nebuvimo. Ieškovė įvykdė sutarties sąlygas, t. y. pagal atsakovės užsakymą užaugino hibridinių agurkų sėklas iš atsakovės pateiktos sėklinės medžiagos (tėvinių ir motininių sėklų), nuėmė derlių, išdžiovino sėklas ir pateikė atsakovei, atsakovė pripažino priėmusi iš ieškovės 55,720 kg sėklų, kurios atitiko keliamus reikalavimus, dėl sėklos kokybės atsakovė pretenzijų nereiškė, šio fakto šalys neginčijo. Kadangi šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta konkreti kaina ir byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie šalių susitarimą dėl darbų kainos, todėl teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog šalys 2012 m. buvo susitarusios, kad už agurkų sėklų užauginimą bus sumokėta 344 Lt už 1 kg sėklos. Teismas atsakovės argumentą, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove tik po sėklų realizavimo, papildomai sudarius sėklų pirkimo–pardavimo sutartį, ir kadangi sėklos nebuvo realizuotos tretiesiems asmenims, todėl ieškovė turėjo jas atsiimti be jokio pranešimo, atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovė sėklas iš ieškovės priėmė, jos atitiko kokybės reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovei neatsiskaityti už suteiktas paslaugas ir perduotą produkciją, nes tokia teisė pagal sutartį atsakovei nesuteikta. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad priimtos iš ieškovės sėklos nebuvo parduotos trečiajam asmeniui. Teismas, remdamasis šalių sudarytos sutarties 8 dalies 3 punktu, vertino, kad atsakovė ieškovei galėjo mažinti kainą tik įrodžiusi, kad sėklos yra žemesnės kokybės ar neatitinka reikalavimų. Teismas vertino, kad atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove už sėklas, pažeidžia prievolių vykdymo principus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl ieškovės reikalavimą tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą.

                                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas priimtas netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškinus ir taikius materialinės bei pažeidus procesinės teisės normas. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Teismas nepagrįstai tarp šalių 2012-03-20 sudarytą Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartį kvalifikavo rangos sutartimi. Sutartis turėjo būti kvalifikuojama kaip mišri sutartis, turinti tiek atlygintinių paslaugų, tiek rangos, tiek komercinio atstovavimo, tiek galimai kitų sutarčių požymių. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog pinigai už ieškovės pateiktas laikinam saugojimui agurkų sėklas turėjo būti mokami ne iš karto, vos tik atsakovei priėmus agurkų sėklas laikinam saugojimui, o tik atsakovei suradus pirkėją ir pirkėjui sumokėjus pinigus. Ieškovė suprato ir neginčijo, kad tarp jos ir atsakovės ateityje turėjo būti sudaroma atskira agurkų sėklų pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje turėjo būti aptarti agurkų kiekio, kokybės ir kainos klausimai. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu išdėstytų argumentų matyti, kad ji puikiai suprato, jog jos užaugintos sėklos bus parduodamos Rusijos federacijoje. Be to, šalis tokio paties pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai siejo jau nuo 2009 metų. 2009 m. spalio mėn. pradžioje ieškovė pristatė sėklas laikinam saugojimui, o 2009-10-14 sutarus dėl kainos buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Tas pats buvo padaryta ir 2010, 2011 metais. Todėl ieškovė negalėjo nesuprasti, kad už paimtas laikinam saugojimui sėklas jai iš karto neapmokama (Sutarties 2 d. 2 p. 4 p.), bei, kad apmokėjimas už išaugintas ir laiku pristatytas sėklas vykdomas tik sudarius atskirą pirkimo–pardavimo sutartį, po realizacijos gavus iš pirkėjo pinigus (Sutarties 6 d. 2 p.). Sutarties 8 d. 1 punkte nustatyta, kad jeigu praėjus dviem mėnesiams nuo sėklų priėmimo laikinam saugojimui datos, jos nebuvo realizuotos ir augintojas jų neatsiima, sėklos sunaikinamos, todėl apie sėklų sunaikinimą augintojui papildomai nepranešama. Teismas, aiškindamas šalių sudarytą sutartį, turėjo įsigilinti į sutarties sąlygų lingvistinę prasmę bei siekti nustatyti tikrąją šalių valią. Sutartis nepriskirtina išimtinai rangos teisinių santykių rūšiai pagal CK 6.644–6.671 straipsnių nuostatas, o yra mišri sutartis, kadangi joje nebuvo nurodyta, kad mokėjimas už agurkų sėklas bus atliktas jas priėmus. Priešingai, joje aiškiai nurodyta, kad apmokėjimas už sėklas vykdomas po realizacijos, gavus iš pirkėjo pinigus (Sutarties 6 d. 2 p.), t. y. atlikus pirkėjo paieškos, tarpininkavimo veiksmus, suderinus kainą tiek su pirkėju, tiek su augintojais ir pasirašius pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau teismas neatsižvelgė į sutarties nuostatas ir tikrąją šalių valią bei ketinimus ją sudarant. Šalys išreiškė aiškią valią, kad kaina bus nustatyta ir mokama realizavus agurkų sėklas ir gavus apmokėjimą iš pirkėjo.

2) Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, nepirkdama iš ieškovės sėklų ir nemokėdama pinigų, elgėsi nesąžiningai. Atsakovė nepažeidė jokios sutarties nuostatos, savo prievolinius įsipareigojimus vykdė sąžiningai, t. y. tokiu būdu, koks buvos nustatytas sutartyje ir įprastas pagal ankstesnį šalių bendradarbiavimą. Pažymi, kad šalių bendradarbiavimui visuomet buvo taikoma tokia pati schema – pasirašoma hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartis, atsakovė perduodavo agurkų sėklas ieškovei, ieškovė užaugindavo sėklas ir perduodavo atsakovei laikinam saugojimui, kol bus patikrinta sėklų kokybė, surandamas pirkėjas, suderinama kaina tiek su pirkėju, tiek su augintojais ir tik tuomet buvo pasirašomos agurkų sėklų pirkimo–pardavimo sutartys, apmokama taip pat būdavo tik po agurkų sėklų realizacijos ir pinigų iš pirkėjo gavimo. Sutarties 8 d. 1 p. buvo nurodyta, kad jeigu praėjus dviem mėnesiams nuo sėklų priėmimo laikinam saugojimui datos, jos nebuvo realizuotos ir augintojas jų neatsiima, sėklos sunaikinamos. Sėklos buvo sunaikintos praėjus net 14 mėnesių nuo jų pridavimo atsakovei. Per visą tą laiką ieškovė neišreiškė noro savo priduotas sėklas atsiimti, todėl jos buvo sunaikintos, tačiau atsakovei neįmanoma įrodyti sunaikinimo fakto, kadangi sėklos nebuvo įtrauktos į finansinę atskaitomybę, todėl negali pateikti jų sunaikinimo aktų.

3) Ieškovė neįrodė, kad patyrė turtinę žalą, nes nepateikė jokių įrodymų ir/ar skaičiavimų, iš kurių būtų galima spręsti apie patirtos žalos dydį. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2012 metais šalys buvo sutarusios, kad už agurkų sėklų užauginimą bus sumokėta 344 Lt už 1 kg, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Ieškovė, neatsižvelgdama į tai, kad  įmonei iš Rusijos sėklų parduoti nepavyko, 2012 m. nesutikdama parduoti sėklų už žemesnę kainą, elgėsi nesąžiningai. Ieškovė teigė, kad sėklas atsakovė turėjo pirkti 2009–2011 metų kainomis už 1 kg agurkų sėklų mokant 344 Lt, tačiau teismas nepagrįstai nevertino, kad šalių sudarytos sutarties dalykas buvo ne tik ieškovės sėklų auginimas, bet ir atsakovės tarpininkavimas ieškant pirkėjų. Ieškovė turėjo galimybę parduoti sėklas už 295 Lt už 1 kg, tačiau šio pasiūlymo atsisakė, pasirinko sėklų visai neparduoti, o ne gauti mažesnę kainą, nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, todėl laikytina, kad pati ieškovė prisiėmė šio pasirinkimo riziką.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybė, jog šalys žodžiu buvo sutarę už 1 kg išaugintų sėklų mokėti 100 Eur, įrodyta byloje esančia medžiaga. Apeliantė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neinformavo nei apie būtinybę atsiimti sėklas, nei apie tai, kad jos bus naikinamos, šių aplinkybių apeliantė pirmosios instancijos teisme iš viso neįrodinėjo. Nurodo, kad netinkamas sutarties kvalifikavimas apeliacijos pagrindu būtų tuomet, jeigu tinkamas sutarties kvalifikavimas nulemtų kitokio teismo sprendimo priėmimą, kadangi ginčo dėl atskirų specifinių sutarties sąlygų nėra. Teismas teisingai nustatė, jog tai atlygintinė sutartis, to neneigia ir apeliantė, taip pat teismas neginčytinai nustatė vieno kilogramo kainą, todėl pripažinus, jog tai atlygintinė sutartis, neturi teisinės  reikšmės, kokia tai sutartis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo ir jos kvalifikavimo bei dėl  ginčo objekto – hibridinių agurkų sėklos kainos nustatymo. Byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. kovo 20 d. sudarė Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartį  (b. l. 4–5), kurioje buvo numatyta, kad užsakovė (atsakovė) pateikia augintojai (ieškovei) reikalingas agurkų hibridinėms sėkloms išauginti tėvinių ir motininių linijų sėklas; rūpinasi medžiagomis, reikalingomis augintojai, ieško pirkėjų ir tarpininkauja parduodant sėklas (Sutarties 1 dalis). Pagal šią sutartį augintoja įsipareigojo užsakovei pareikalavus pristatyti sėklų derlių (Sutarties 2 d. 4 p.), o užsakovė įsipareigojo priimti augintojos išaugintas sėklas laikinam saugojimui, kol bus nustatyti visi kokybės reikalavimai (Sutarties 2 d. 3 p.). Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, jog už išaugintas ir laiku pristatytas sėklas, atitinkančias sutarties 5 dalyje nurodytus kokybės reikalavimus: kaina, priklausomai nuo kokybės rodiklių, ir kiekis nustatoma individualiai su kiekvienu augintoju pirkimo–pardavimo sutartyje (Sutarties 6 d. 1 p.), apmokėjimas už išaugintas ir laiku pristatytas sėklas vykdomas po realizacijos, gavus iš pirkėjo pinigus (Sutarties 6 d. 2 p.). Sėklų grąžinimo augintojai sąlygos buvo numatytos sutarties 8 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad sėklos, kurios buvo priimtos laikinam saugojimui ir atlikus visus reikiamus tyrimus, jos neatitiko šios sutarties kokybės reikalavimų, grąžinamos augintojai. Jeigu praėjus dviem mėnesiams nuo sėklų priėmimo laikinam saugojimui datos, jos nebuvo realizuotos ir augintojas jų neatsiima, sėklos sunaikinamos, apie sėklų sunaikinimą augintojai papildomai nebepranešama. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, sprendė, kad tai rangos sutartis ir šia sutartimi buvo numatyta apmokėjimo pareiga už ieškovės išaugintas agurkų sėklas, o kadangi kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje nebuvo aptarta, teismas kainą nustatė, remdamasis CK 6.198 str. 6.653 str. 1 d., t. y. byloje pateiktų įrodymų (liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų) pagrindu sprendė, kad buvo susitarta mokėti 344 Lt už 1 kg, kaip buvo pardavinėjama ir ankstesniais metais. Atsakovė ginčija šias teismo išvadas, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį ir netinkamai ją aiškino  bei netinkamai nustatė ieškovės išaugintų sėklų kainą.

Dėl sutarties aiškinimo ir jos kvalifikavimo ir atsakovės sąžiningumo vykdant sutartį

Sutiktina su apeliantės argumentais, kad ginčo sutartis nėra išimtinai tik rangos sutartis, kaip ją kvalifikavo pirmosios instancijos teismas, ir kad įvertinus jos sąlygas ji kvalifikuotina kaip mišri sutartis, turinti ne tik rangos sutarties, bet ir atlygintinų paslaugų, komercinio tarpininkavimo ir galimai kitokio pobūdžio sutarčių elementų. Šia sutartimi atsakovė (augintoja) ne tik įsipareigojo atsakovės (užsakovės) užsakymu užauginti ir pateikti atsakovei hibridines agurkų sėklas, už ką ji turėtų gauti atlyginimą pagal rangos sutartį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), tačiau kartu šia sutartimi, nustatant atsiskaitymo už kokybės reikalavimus atitinkančias sėklas tvarką, buvo numatyta, kad apmokėjimas vykdomas po realizacijos, gavus iš pirkėjo pinigus, kas patvirtina, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo ir surasti pirkėją, ir tai esmės atitinka komercinį atstovavimą (CK 2.152 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės apmokėjimo už ieškovės užaugintas hibridines agurkų sėklas pareigą grindė, remdamasis ne vien rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normos, bet būtent šalių sutartomis ginčo sutarties sąlygomis. Todėl vienoks ar kitoks teisinių santykių kvalifikavimas šiuo atveju neturėjo tiesioginės reikšmės, nustatant, ar atsakovė turi prievolę apmokėti už ieškovės išaugintas ir jai perduotas sėklas. Atsakovė iš esmės neneigia, kad sutartimi buvo numatytas apmokėjimas už išaugintas sėklas, tačiau teigia, kad remiantis sutarties nuostatomis, ji neturėjo prievolės apmokėti ieškovei, kadangi tai ji turėjo padaryti tik atsakovei suradus pirkėją ir pastarajam sumokėjus pinigus bei sudarius su augintoja atskirą pirkimo–pardavimo sutartį, ką numato sutarties 6 dalis, o pirkėjas nebuvo surastas, jis pinigų nesumokėjo ir su ieškove pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos šalių susitarimus, kaip sutartinius įsipareigojimus, tačiau, nustatęs, kad ieškovės pateiktos sėklos atitiko kokybės reikalavimus, ko neginčijo ir atsakovė, sprendė, kad atsakovė neturėjo pagrindo neatsiskaityti už šią produkciją ir tai grindė sutarties 8 dalies 3 punktu, numačiusiu, kad atsakovė galėjo mažinti kainą tik įrodžiusi, kad sėklos yra žemesnės kokybės ar neatitinka reikalavimų. Tokiu būdu yra kilęs ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo, ir būtent remiantis sutarties sąlygomis turi būti nustatyta, ar ieškovei pateikus sėklas atsakovei ir vėliau šalims nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties atsakovei atsirado prievolė atsiskaityti už šią produkciją.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimat civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2010 m. lapkričio 2 d nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Iš sutarties 6 dalies 1 punkto nuostatų akivaizdu, kad kaina ir kiekis, dėl kurio tarp šalių ginčo nėra, turėjo būti nustatytas su kiekvienu augintoju pirkimo–pardavimo sutartyje, o 2–me punkte buvo nustatyta, kad apmokėjimas vykdomas po realizacijos, gavus iš pirkėjo pinigus. Tokią kainos nustatymo ir atsiskaitymų tvarką patvirtina ir anksčiau egzistavusi atsakovės sutartinių santykių su augintojais (tame tarpe ir su ieškove) praktika, kai su augintojais buvo sudaromos ne tik hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartys, bet ir jas išauginus atskiros pirkimo–pardavimo sutartys, o apmokėjimas vykdomas tik po to (b. l. 50–60). Nors nagrinėjamu atveju atskira pirkimo­­–pardavimo sutartis dėl atsakovei perduotų ir, kaip nustatyta, kokybiškų agurkų sėklų, su ieškove nebuvo sudaryta, tačiau, atsakovei teigiant, kad sėklų nepavyko realizuoti, ji šios aplinkybės įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis), o sėklos jų nerealizavus ieškovei nebuvo grąžintos, dėl ko ji patyrė nuostolius. Todėl susiklosčius tokiai situacijai būtina nustatyti, ar atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, jų nepažeidė ir dėl to nepadarė žalos (nuostolių) ieškovei, kadangi iš esmės buvo prarastas ieškovei priklausantis turtas – jos išaugintos kokybiškos sėklos. Atsakovė teigia, kad ieškovės sėklos buvo sunaikintos, remiantis sutarties 8 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad sėklos, kurios priimtos laikinam saugojimui ir atlikus tyrimus, jos neatitiko šios sutarties kokybės reikalavimų, grąžinamos augintojui, o jeigu praėjus dviem mėnesiams nuo sėklų priėmimo laikinam saugojimui datos, jos nebuvo realizuotos ir augintojas jų neatsiima, sėklos sunaikinamos, apie sėklų sunaikinimą nebepranešama. Tačiau aiškinant šią sutarties nuostatą svarbu yra tai, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog ieškovės perduotos sėklos neatitiko kokybės reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo jų grąžinti. Atsakovė sunaikinti sėklas pagal šią sutarties sąlygą galėjo tik tuomet, jei sėklos per du mėnesius nuo sėklų priėmimo nebuvo realizuotos, o tokių įrodymų byloje nėra pateikta, ir augintojas jų neatsiėmė. Ieškovė neigia, kad jai buvo pranešta dėl sėklų atsiėmimo, ką patvirtino ir liudytoja A. Š., o atsakovė nepateikė įrodymų, kad tinkamai pranešė apie būtinybę atsiimti sėklas (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovė, sunaikindama ieškovės perduotas saugojimui sėklas, veikė savo rizika, nesuteikdama ir neužtikrindama galimybės ieškovei atsiimti savo išaugintas sėklas. Vertinant tai, kad šalių sudaryta sutartis turi mišrios sutarties požymių, o atsakovė pripažįsta priėmusi sėklas laikinam saugojimui, kol bus surastas pirkėjas, pripažintina, kad ši sutartis turi ir pasaugos sutarties elementų. Remiantis pasaugos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis atsakovė, kaip perduotos produkcijos saugotoja, privalėjo išsaugoti sėklas ir jas grąžinti ieškovei pasibaigus saugojimo laikui (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.844 straipsnis), o neišsaugojusi turi atsakyti prarasto turto verte (CK 6.846 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas sutarties sąlygas, taip pat byloje nustačius, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovė buvo informuota  dėl sėklų atsiėmimo, bei vadovaujantis CK 6.200 straipsnio nuostatomis, kad šalys turi vykdyti sutartį sąžiningai, vykdydamos sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, konstatuotina, kad atsakovė nevykdė pareigos informuoti ieškovę dėl sėklų atsiėmimo, o sunaikindama atsakovei nuosavybės teise nepriklausantį turtą iš esmės netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir sunaikindama ieškovės turtą padarė žalą (nuostolius) ieškovei, kurią privalo atlyginti, remiantis CK 6.246–6.249 straipsniais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CK 6.4 straipsniu, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.158 straipsniu, atsakovės veiksmus, jai vykdant sutartinius įsipareigojimus, pripažino neatitinkančiais sąžiningos, teisingos ir protingos verslo praktikos standartų.

Kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir kitaip grindė savo išvadas dėl atsakovės sutartinės atsakomybės pagal šalių pasirašytą hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartį, tačiau iš esmės padarė tinkamą išvadą, jog atsakovė vykdydama šią sutartį pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir todėl turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Dėl nuostolių dydžio

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės nuostolių dydį, iš esmės pagrįstai rėmėsi 6.198 straipsnio nuostatomis, kuriomis numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Apylinkės teismas sprendė, jog šalys buvo susitarusios dėl išaugintų sėklų kainos po 344 Lt už 1 kg. Tokią išvadą teismas grindė liudytojų A. Š. ir I. R. parodymais bei ankstesnius šalių sutartinius santykius patvirtinančiais įrodymais – 2009, 2011 m. sudarytomis pirkimo­–pardavimo sutartimis, sąskaitomis ir apmokėjimo dokumentais (b. l. 50–60). Tačiau liudytojos aiškino tokį šalių susitarimą buvus žodžiu, kai pagal sutarties sąlygas kaina turėjo būti nustatyta sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, o teismo nurodyti rašytiniai įrodymai pagrindžia anksčiau, t. y. 2009, 2011 m. buvusias sėklų pardavimo kainas. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų atsakovės byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad 2013 m. sėklos buvo pardavinėjamos mažesne kaina, t. y. po 295 Lt už 1 kg, ką pagrindžia atsakovės pateiktos 2013 m. sudarytos pirkimo­–pardavimo sutartys su kitais augintojais (b. l. 71–74). Ieškovė, atsikirsdama tokias aplinkybes pagrindžiantiems įrodymams, nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2013 m. ji galėjo gauti už sėklas būtent po 344 Lt už 1 kg (CPK 178 straipsnis). Esant tokiems įrodymams spręstina, kad 2013 m. rinkoje vyravo mažesnės hibridinių agurkų sėklų pardavimo kainos, todėl ieškovės patirtų nuostolių dydis nustatytinas, remiantis ne liudytojų parodymais apie žodinius susitarimus dėl galimos pardavimo kainos, bet tuo metu rinkoje egzistavusiomis pardavimo kainomis, kurios patvirtina ieškovės prarasto turto vertę žalos padarymo metu, ieškovei galint pagrįstai tikėtis gauti šio dydžio pajamas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų apie galimą sėklų pardavimo kainą žalos padarymo metu, todėl jo išvados dėl nuostolių dydžio nepripažintinos  tinkamai pagrįstomis, nes teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai įvertino įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nustatant ieškovės patirtą nuostolių dydį – 16 437,40 Lt (55,720 kg x 295 Lt) (4 760,60 Eur).                

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

Sumažinus priteistinų nuostolių dydį, bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 590 Lt žyminį mokestį (b. l. 3) ir patyrė 1 000 Lt atstovavimo išlaidas (b. l. 12), iš viso 1 590 Lt išlaidų, ieškinį patenkinus 86 procentais iš atsakovės ieškovei priteistina 1 367,40 Lt (396,03 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu turėjo 1 000 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 68), iš ieškovės atsakovei priteistina 140 Lt (40,55 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai mažintinos ir priteistos pašto išlaidos iš atsakovės valstybei ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas 86 procentais, iš jos valstybei priteistina 19,56 Lt (5,66 Eur) pašto išlaidos.

Apeliacinį skundą patenkinus 14 procentų apimtimi, proporcingai šiam dydžiui iš ieškovės atsakovei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 431,25 Lt žyminį mokestį, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 60,37 Lt (17,48 Eur) žyminis mokestis. Atsakovė taip pat prašo priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurios pagal atsakovės pateiktus duomenis sudaro 2 139,19 Eur (b. l. 134–159, 184–188), tačiau kolegija sprendžia, kad šios išlaidos mažintinos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi. Pripažintina, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos viršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus dydžius ir nustatytina, kad pagrįstos atsakovės atstovavimo išlaidos yra  900 Eur už apeliacinio skundo surašymą (Rekomendacijų 8.9 punktas)  ir 72 Eur (2 x 36 Eur) – už rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (Rekomendacijų 8.16 punktas), iš viso 972 Eur, todėl jai iš ieškovės priteistina 136,08 Eur. Ieškovės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 570 Eur (b. l. 198),todėl jai iš atsakovės priteistina 490,20 Eur.    

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3  punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:  

              Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

              Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dallex“ (įmonės kodas 300121439) ieškovei A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 760,60 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 396,03 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei  – 5,66 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

              Priteisti ieškovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dallex“ (įmonės kodas 300121439) 153,56 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dallex“ (įmonės kodas 300121439) ieškovei A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 490,20 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.   

Teisėjai                                                                                                                 Nijolia Indreikienė                                                                                                   

                                                                                                            Leonas Jachimavičius                     

                      Virginija Lozoraitytė