Administracinė byla Nr. I-167-554/2017.

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00935-2016-0.

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.; 20.2.3.; 20.2.3.2.; 37.3.; 55.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui –  G. K. ,

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1000 Eur  neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-26.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-26 Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) 25 paras buvo laikomas kamerų tipo patalpose kartu su 7 rūkančiais nuteistaisiais, 25 paras pažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo nuostatas. Nurodė, kad yra nerūkantis, tai yra užregistruota jo asmens byloje. Dėl atsakovo veiksmų akivaizdžiai pablogėjo sveikata, atsirado galvos skausmas, išsivystė depresija, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b.l. 15-17) atsakovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo drausmės grupės 20 būrio kameroje Nr. 2. Drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji turi galimybę eiti rūkyti į tam skirtas patalpas. Gyvenamosiose kamerose rūkyti yra griežtai draudžiama. Marijampolės PN visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, visur iškabinti įspėjamieji ženklai. Kadangi pareiškėjas bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis, kamerose buvo draudžiama rūkyti, todėl nuteistieji išvedami du kartus po vieną valandą į rūkymui skirtą vietą parūkyti. Tabako gaminiams laikyti yra įrengtos tam skirtos dėžutės. Pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė suprašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas dėl rūkymo, ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, dėl pablogėjusios psichinės sveikatos, susijusios su rūkymu, į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Tai pat šiais klausimais pareiškėjas nesikreipė į būrio viršininką – tiesiogiai su nuteistuoju dirbantį administracijos pareigūną, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra įvairių nuteistajam iškilusių problemų sprendimas.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-26.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas teigia, jog yra nerūkantis ir prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad drausmės grupės kameroje buvo laikomas vienoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Byloje nepaneigti atsakovo teiginiai, jog drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji turi galimybę eiti rūkyti į tam skirtas patalpas, o gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama. Iš į bylą pateikto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir kontrolės skyriaus 2014-12-03 faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-205 (b.l. 19-20) bei Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 27 d. patikrinimo akto Nr. PT-120 (b.l. 21-22) duomenų matyti, jog patikrinus Marijampolės PN patalpas nustatyta, kad jose nerūkoma, rūkalų kvapo nesijaučia, visuose koridoriuose iškabinti rūkymą draudžiantys ženklai, lauke įrengtos rūkymo vietos (po stogeliu pastatyti stalai, suoliukai) ir iškabintos nuorodos „Rūkymo vieta“.

Pažymėtina, kad vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo, buvimas (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A442-1237/2013, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1394-624/2016). Pastebėtina, kad pareiškėjas nei Marijampolės PN administracijai, nei kitoms institucijoms nepateikė skundų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis arba asmenų rūkymo gyvenamosiose patalpose. Nors pareiškėjas teigė, kad vertinamas kvėpuoti tabako dūmais pakenkė jo sveikatai, byloje pateikta Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-06-27 pažyma (b.l. 18) patvirtina, kad dėl sveikatos problemų, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis, jis nėra kreipęsis į gydytoją. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistės 2016-06-27 rašte Nr. 55/04-423 nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, į Psichologinę tarnybą dėl rūkymo gyvenamosiose patalpose kreipęsis nebuvo (b.l. 23). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Marijampolės PN apie tai, jog yra nerūkantysis. Savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pareiškėjo teisė nebūti laikomam sąlygomis, kuriomis jis būtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nebuvo pažeista (ABTĮ 57 str.).

Byloje nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a  :

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

         Teisėjas                                                                                                                Algis Markevičius