Civilinė byla Nr. e2-218-902/2022

            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04507-2021-4 

                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.9.;2.6.8.11.1.;

                        3.2.3.1.;3.2.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,

sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei, Evelinai Urbonaitei,

dalyvaujant: ieškovo atstovei teisininkei K. S., atsakovui M. R.,

trečiojo asmens atstovui direktoriui M. S.,

institucijos, duodančios išvadą, atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. R., trečiajam asmeniui UAB ,,Magnetukas“, išvadą duodančioms institucijoms Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

         Teismas

n u s t a t ė :

1.Ieškovas UAB ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo M. R. priteisti 132 Eur skolą, 7,59 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo  ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. 

2.Ieškovas nurodė kad 2015 m. lapkričio 4 d. tarp UAB ,,Ramnet“ ir atsakovo buvo daryta Interneto paslaugų teikimo_sutartis Nr. RR-015-00673 (toliau - sutartis), pagal kurią UAB ,,Ramnet“, įsipareigojo teikti atsakovui paslaugas pagal sutarties sąlygas, o atsakovas įsipareigoja už paslaugą mokėti įrenginio (instaliacijos) bei abonentinius mokesčius bei naudotis paslauga, laikantis sutartyje nustatytų reikalavimų. Paslaugų teikimo pradžia 2015 m. lapkričio 4 d., paslaugų kaina 8 Eur. Priede Nr. 1 numatyta, jog atsakovui perduodama įranga interneto paslaugų teikimo laikotarpiui, t.y. bevielio ryšio stotelė „Nanobeam" ir tinklo kabelis, kurių bendra vertė 122 Eur.

3.Atsakovas iki galo neapmokėjo 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos-faktūros INT Nr. 0200531-4419, pagal kurią iki 2020-06-30 turėjo sumokėti 24 Eur. 2020 m. gegužės 27 d. gautas 16 Eur mokėjimas, sąskaitos likutis yra 8 Eur. 2020 m. birželio 30 d. atsakovui išrašyta PVM sąskaita- faktūra INT Nr. 20200630-4419, pagal kurią atsakovas iki 2020 m. liepos 31 d. turėjo sumokėti 132 Eur.

4.2020 m. birželio 29 d. iš atsakovo gautas pranešimas-reikalavimas dėl sutarties nutraukimo, vadovaujantis atsakovo prašymu 2020 m. birželio 30 d. buvo nutraukta 2015 m. lapkričio 4 d. Interneto paslaugų teikimo sutartis Nr. RR-015-00673.

5.Ieškovas nurodė, jog sutartį nutraukiant kliento iniciatyva, yra pasirašomas sutarties nutraukimo susitarimas, kuriame užfiksuojama faktinė sutarties nutraukimo data ir kliento įsiskolinimai pagal sutartį susitarimo pasirašymo dieną (sutarties 8.7 punktas). Nutraukus sutartį, klientas bendrovei priklausančią įrangą perduoda tokia tvarka: 8.8.1 punkte numatyta, kad klientas bendrovės suteiktą galinę įrangą išmontuoja ir pristato į bendrovės buveinę. Jei sutartis įtraukta dėl bendrovės kaltės - Bendrovė įrangą iš Kliento pasiima pati.

6.Šiuo atveju sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, be svarbių priežasčių ir nesant bendrovės kaltės. Atsakovas iki šios dienos negrąžino bendrovei priklausančios įrangos. Atsakovas ieškovui liko skolingas 16 Eur už suteiktas paslaugas ir 116 Eur už bevielio ryšio stotelę ,,Nanobeam“.

7.Pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 28 d. buvo išplatintas pranešimas dėl UAB ,,Magnetukas“, UAB ,,Ramnet“ ir UAB ,,M projektai“ reorganizavimo, kuris užbaigtas 2017 m. gruodžio 28 d., UAB ,,Ramnet“ ir UAB ,,M projektai“ prijungtos prie UAB ,,Magnetukas“, šių turtas, teisės ir pareigos perduotos UAB ,,Magnetukas“. Atsakovui laiku neatsiskaičius, pradinis kreditorius UAB ,,Magnetukas“ kreipėsi į ieškovą ir 2021 m. vasario 19 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises, susijusias papildomas teises, netesybas, kita. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau atsakovas neatliko mokėjimų, pradiniam kreditoriui negrąžino priklausančios įrangos, taipogi nebandė tartis dėl skolos padengimo taikiai.

8.Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas atsakovo prašė pateikti pasirašytą prašymą dėl sutarties nutraukimo, pateikė šabloną, kurį atsakovas turėjo pasirašyti, ir jam paaiškino, kad telefonu ir elektroniniu paštu sutartis negali būti nutraukiama. Taip pat atsakovui paaiškino, kad jeigu jis negali atsiųsti pasirašyto prašymo dėl sutarties nutraukimo elektroniniu paštu, gali atvykti pas ieškovą į jo buveinę, esančią Panevėžyje, kadangi pats atsakovas gyvena Panevėžyje. Ieškovas paaiškino atsakovui, kad jis ir toliau teiks paslaugas atsakovui, kol ieškovas gaus atsakovo pasirašytą prašymą dėl sutarties nutraukimo. Tokiu būdu, atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą už 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais suteiktas paslaugas. 2020 m. birželio 27 d. atsakovas apmokėjo už jam suteiktas paslaugas, ką patvirtina elektroninis susirašinėjimas ir sisteminis išrašas. Atsakovas po kovo 27 d. prašymo nutraukti sutartį toliau naudojosi suteiktomis paslaugomis ir už jas sumokėjo. Galiausiai, 2020 m. birželio 29 d. iš atsakovo buvo gautas pasirašytas prašymas dėl sutarties nutraukimo, ir ieškovas nuo 2020 m. liepos 1 d. nustojo teikti paslaugas atsakovui. Atsakovas liko skolingas už 2020 m. birželio ir liepos mėn. už suteiktas paslaugas, įskaitant negrąžintą įrangą, iš viso 132 Eur sumą. Pažymėjo, jog atsakovą įpareigojo pateikti rašytinį prašymą dėl sutarties nutraukimo, kad galėtų klientą tinkamai identifikuoti. Atsakovo nurodytas elektroninis paštas Google sistemos duomenimis, buvo naudojamas kelių skirtingų įmonių, todėl ieškovo nuomone, iš atsakovo nurodyto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sutarties nutraukimo galėjo išsiųsti ne pats atsakovas M. R.. Atsakovui esant supažindintam su pasirašytos sutarties sąlygomis, įskaitant sąlygas dėl sutarties nutraukimo, ne kartą atsakovui esant informuotam apie tai, kaip tinkamai nutraukti sutartį, ieškovas neįžvelgia savo nesąžiningų veiksmų. Ieškovo atstovė nesutinka, kad paslaugos atsakovui buvo teikiamos nekokybiškai, o atsakovo atsiliepime išdėstytus teiginius laiko deklaratyviais. Atsakovas prie atsiliepimo pridėjo 2019-05-01 elektroninį laišką, kuriame nurodyta, jog eilinį kartą neveikia internetas, teiraujasi, kada internetas bus suremontuotas, prašo neskaičiuoti mokesčio už internetą už 2 mėnesius, vėliau atsakovas nurodė, jog paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai 5 metus. Iš susirašinėjimo, 2020-03-27 prašymo, 2020-05-07 prašymo, 2020-05-13 prašymo, 2020-06-20 rašytinio atsakovo prašymo dėl sutarties nutraukimo ieškovo atstovė daro išvadą, kad atsakovas sutartį norėjo nutraukti tik dėl to, kad jam paslaugos buvo nebereikalingos. Sisteminio įrašo duomenys patvirtinta, jog atsakovas taipogi sistemiškai vėluodavo atsiskaityti už teikiamas paslaugas, todėl jam buvo ribojamas paslaugų teikimas. Sutarties Priede nurodyta, jog paslaugų pateikiamumas 89 proc., t.y. galimi tam tikri trukdžiai, o tai gali priklausyti ne nuo paties paslaugų teikėjo veiksmų, galimai oro sąlygų, paties atsakovo veiksmų. Atsakovo susirašinėjimas neįrodo, kad internetas neveikė dėl ieškovo kaltės, nėra aišku, ar tas ryšys neveikė trumpą laiko tarpą, kokį laiką neveikė ir neįrodo, jog interneto ryšys nekokybiškai veikė 5 metus. Atstovė pažymėjo, jog atsakovas neteigia, kad paslaugos nebuvo suteiktos, jis teigia, kad buvo teikiamos paslaugos nekokybiškai. Iš Sutarties Priedo Nr. 1 matyti, kad atsakovui buvo perduota bevielio ryšio stotelė, kurios atsakovas nėra grąžinęs, įrangos vertė - 116 Eur, atsakovas perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties Priedą) pasirašė ir dėl to pretenzijų neturėjo. Pateikė sąskaitas-faktūras (viena sąskaita nebuvo rasta), kurios patvirtina, kad paslaugų teikėjas įsigijo anteną, kitus susijusius reikmenis, 108,40 Eur viso išleido ieškovas. Ieškovas yra įsitikinęs, jog įrangos vertė yra tokia pati, kokia ji buvo perdavimo atsakovui metu. Nutraukiant sutartį atsakovo prašė grąžinti įrangą, tačiau įrangos atsakovas negrąžino, teigė, jog jam pačiam dėl įrangos montavimo buvo padaryta žala.

9.Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog jis pats dar 2020 m. kovo 27 d. iš savo naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo išreiškęs valią dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Tačiau ieškovas nesąžiningai reikalavo iš atsakovo pateikti raštišką prašymą dėl sutarties nutraukimo, nors sutarties 5.1. punktas paslaugų teikėjui suteikia teisę atsakovui sąskaitą išsiųsti elektroniniu paštu. Dėl to paslaugų teikėjas nepagrįstai atsakovui paskaičiavo abonentinį mokestį už 2020 m. gegužės ir birželio mėnesius.

10.Atsakovas pažymėjo, jog sutartį jis vienašališkai nutraukė dėl to, kad penkerius metus paslauga buvo teikiama nekokybiškai, interneto ryšys nuolat nutrūkdavo, lėtai užsikraudavo tinklalapiai, neveikdavo po kelias valandas per dieną. Daugybę kartų tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė skambino telefonu paslaugų teikėjui pranešti dėl interneto gedimo. Tačiau po 17 val. ir savaitgaliais paslaugos teikėjo telefonu niekas neatsiliepdavo, buvo galima palikti tik garsinį pranešimą. Po tokių skambučių retkarčiais internetas pagerėdavo. Be to, atsakovas paslaugų teikėją už nekokybišką internetą prašė sumažinti mokėjimus arba iš vis neskaičiuoti mokesčio už kelis mėnesius. Atsakovui paslaugos teikėjas nuolat žadėdavo, kad interneto ryšys pagerės, tačiau taip neįvyko.

11.Atsakovas nurodė, jog nutraukė sutartį dėl koronaviruso pandemijos ir su tuo susijusių apribojimų (karantino), kai atsakovo sūnus turėjo mokytis nuotoliniu būdu, o interneto ryšys nutrūkdavo praktiškai kasdien, todėl atsakovas nusprendė keisti interneto tiekėją. Su tokiu ryšių būtų buvę sudėtinga mokytis ir dirbti vienu metu. Tai patvirtina atsakovo pridėtas 2019 m. gegužės 1 d. elektroniniu paštu paslaugos teikėjui UAB ,,Magnetukas“ siųstas pranešimas, jog eilinį kartą neveikia internetas.

12.Atsakovas mano, jog sutartį nutraukė dėl paslaugų teikėjo kaltės, todėl vadovaujantis sutarties 8.8.1. papunkčiu, paslaugos teikėjas iš atsakovo bevielio ryšio stotelę ,,Nanobeam“ turėjo pasiimti pats.

            13.Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas papildomai paaiškino, jog interneto jam prireikė namuose, dėl šeimos ir dėl darbo, nes po darbo atsakovas taipogi dirba namuose. Atsakovas išsirinko paslaugų teikėją ,,Magnetukas“. Jam buvo pristatyta ir sumontuota antena, kurią montuojant kopėčiomis buvo pažeista siena. Jam buvo pažadėta, jog kuomet atsakovas atsisakys paslaugų, bus sutvarkyta siena. Pradėjus naudotis paslaugomis, internetas tiek dienos metu, tiek vakarais strigo, ypač po darbo, po 18 val., problema su internetu kildavo ir savaitgaliais. Todėl atsakovas ir jo žmona nuolat skambindavo UAB ,,Ramnet“ dėl nekokybiškų paslaugų, nes kitokiu būdu pranešti nebuvo galimybės. Dažnai nebuvo tiesiogiai atsiliepiama, įsijungdavo autoatsakiklis, žadėdavo susisiekti, tačiau tai būdavo gana retai, toliau skambindavo, kol atsiliepdavo, tiesioginiu metu (,,on line“) būdavo apžiūrima, kiek atsakovas gauna duomenų ir kiek duomenų išsiunčia, būdavo sakoma, jos pas juos viskas tvarkoje, kitą kartą sakydavo, jog perkraus stotį, kartais po to internetas pradėdavo veikti gerai, o kartais gerai veikti internetas nepradėdavo. Paslaugų teikėjas nurodė, jog pas atsakovą bloga Wi fi stotelė, kurią atsakovui pakeitė, atsakovas už ją sumokėjo 20 Eur. Tačiau ir toliau internetas blogai veikė. Taip tęsėsi 5 metus. 2019 metais prasidėjus virusui Korona ir atsakovo sūnui prasidėjus nuotoliniams mokymams, su žmona atsakovas nutarė pasijungti kitą, bet normalų internetą. Atsakovas dėl paslaugų atsisakymo surašė prašymą ir išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris yra numatytas Sutartyje ir yra atsakovo asmeninis elektroninis paštas. Prieš tai dėl sutarties nutraukimo diskutavo ir telefonu. Tačiau pagal atsakovo prašymą sutartis nebuvo nutraukta, jis telefonu buvo informuotas apie tai, jog būtina pateikti sutarties nutraukimo formą. Atsakovas pateikė kitą prašymą (ant atskiro lapo), išdėstė sutarties nutraukimo priežastį, prašymą pasirašė, kurį paslaugų teikėjas priėmė (toks jam tiko). Atsakovas nesutinka, jog buvo būtina pateikti nurodytą formą, kad būtų nutraukta sutartis dėl paslaugų teikimo ir kad už paslaugas turėjo mokėti papildomai už 1 mėnesį. Atsakovas yra įsitikinęs, jog sutartį nutraukė dėl paslaugų teikėjo kaltės, todėl jis ir turi pasiimti anteną, be to, jis turi sutvarkyti sugadintą sieną. Atsakovas nurodė, jog už gegužės mėn. jis atsiskaitė, nors nuo kovo mėn. pabaigos atsakovas atsisakė paslaugų, jomis nebesinaudojo. Atsakovas laiko, jog įranga yra ne jo, todėl paslaugų teikėjas turi ją pats iš jo pasiimti. Atsakovas mano kad įrangos likutinė vertė yra nulinė, nes įranga jam buvo pastatyta padėvėta ir naudota atsakovui teikiant paslaugas, abejoja, kad įranga galėjo būti pirkta nauja. Po tiek laiko naudojimo įranga įmonės balanse turėjo būti įrašyta nulinė.

            14.Trečiasis asmuo UAB ,,Magnetukas“ teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas direktorius M. S. nurodė, jog yra ieškovo pusėje ir sutinka su ieškovo pareikštais šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimais. Paaiškino, jog nesutinka, jog atsakovui paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas matavo interneto greitaveiką, jo žodiniai nusiskundimai, jog neveikia ir stringa internetas niekuo nepagrįsti. Pats klientas nepasinaudojo paslaugų teikėjo kitais pasiūlymais dėl spartesnio interneto. Paslaugų teikėjas nustatė, jog atsakovo naudojamas internetas buvo kur kas spartesnis nei nurodytas sutartyje. Nutraukus sutartį, klientas (atsakovas) pagal sutartį nesant paslaugų teikėjo kaltės turėjo grąžinti įrangą, objektyvios priežastys, dėl ko atsakovas negalėjo grąžinti įrangos, nebuvo žinomos. Trečiojo asmens atstovas nesutinka, kad įranga yra bevertė. Jos vertė yra tokia, kokia buvo nurodyta šios įrangos atsakovui perdavimo metu.

            15.Į bylą išvadą duodančia institucija įtraukta Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, jog vadovaujantis CK 6.721 straipsnio, reglamentuojančio vienašalį atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nutraukimą, 1 dalimi, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Tokiu būdu, įstatymai suteikia paslaugų gavėjui teisę vienašališkai nutraukti su paslaugų teikėju sudarytą sutartį bet kuriuo šios sutarties galiojimo metu. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Tarnyba pažymėjo, kad paslaugų gavėjas, norėdamas nutraukti su paslaugų teikėju sudarytą sutartį, turi teisę padaryti tai vienašališkai, pranešdamas apie tai paslaugų teikėjui paslaugų teikimo sutartyje nustatyta tvarka. CK 6.156 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. ERPT taisyklių 6.7 papunktyje yra numatyta, kad „Sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, <...> Teikėjas privalo aiškiai nurodyti Sutarties galiojimo terminą, Sutarties pakeitimo ar papildymo bei nutraukimo sąlygas ir tvarką“. Sutarties 8.2 papunktyje numatyta, jog „Ši sutartis gali bet kuriuo metu būti nutraukta bendru Šalių susitarimu, raštu vienai Šaliai apie tai pranešus kitai Šaliai ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas.“, o sutarties 8.4 papunktyje įtvirtinta, jog „Klientas turi teisę nutraukti šią Sutartį, raštu įspėjęs Bendrovę ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. <...>“. Sutarties 8.7 papunktyje numatyta, kad „Sutartį nutraukiant Kliento iniciatyva pasirašomas Sutarties nutraukimo susitarimas, kuriame užfiksuota faktinė Sutarties nutraukimo data ir Kliento įsiskolinimai pagal šią Sutartį, egzistuojantys susitarimo pasirašymo dieną.“ Apie tai, kad su sutarties sąlygomis atsakovas susipažino ir sutiko, jis patvirtino savo parašu. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutartyje nustatyti įsipareigojimai yra privalomi tiek atsakovui, tiek paslaugų teikėjui. 

        16.Pastebėjo, kad prievolės, kylančios iš sutarties, yra tęstinio pobūdžio, t. y. paslaugos teikiamos pagal sutartį tol, kol sutartis nėra nutraukta, o sutartiniai santykiai gali būti laikomi pasibaigę tik tada, kai yra tinkamai įgyvendinta sutarties nutraukimo tvarka. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovas pageidavo nutraukti sutartį, remiantis sutarties 8.4 ir 8.7 papunkčiais, atsakovas turėjo pareigą paslaugų teikėjui pateikti prašymą raštu dėl sutarties nutraukimo. Vadovaujantis CK 6.183 straipsnio 1 dalimi, rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Ši įstatymo norma aiškintina, kad, sutartyje nesant atitinkamos išlygos, sutartis gali būti pakeista ar papildyta arba nutraukta ne tik rašytiniu, bet ir kitokiu būdu4. Iš Tarnybai pateiktų dokumentų spręstina, kad atsakovas ir paslaugų teikėjas sudarė rašytinės formos sutartį, be kita ko, sutarties 8.4 papunktyje nurodė CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą išlygą, įtvirtindamos, kad vienašališkas sutarties nutraukimas galimas tik esant įspėjimui raštu. Remiantis teismų praktika5, CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Iš pateiktos nagrinėjimo medžiagos (paslaugų teikėjo ir atsakovo susirašinėjimo el. paštu) Tarnyba neturi pagrindo spręsti, kad šalys būtų atsisakiusios dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą raštu. Minėta, kad sutarties 8.4 ir 8.7 papunkčiuose įtvirtinta, kad sutartis atsakovo vienašališkai gali būti nutraukta, atsakovui apie tai raštu įspėjus paslaugų teikėją ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Iš Tarnybai pateiktų duomenų, Tarnyba nustatė, jog 2020 m. kovo 27 d. ei. paštu atsakovas informavo paslaugų teikėją, jog nuo 2020 m. balandžio 1 d. nutraukia sutartį. Paslaugų teikėjas 2020 m. gegužės 8 d. el. paštu informavo atsakovą, kad norint nutraukti sutartį, atsakovas turi pateikti raštišką prašymą (pabrėždamas, jog ši informacija buvo suteikta telefonu). Nors sutartyje yra numatyta, kad vienašališko sutarties nutraukimo atveju kita šalis turi būti įspėta raštu, tačiau joje nenurodyta, kokia forma, popierine ar elektronine, šis prašymas turi būti pateiktas. Tarnybos vertinimu, vien tik iš el. laiške pateiktos informacijos (nesant atsakovo parašo (elektroninio ar paprasto), nėra galima identifikuoti prašymą pasirašančio asmens, todėl toks atsakovo pranešimas nėra laikomas tinkamu prašymu nutraukti sutartį ir nesukelia teisinių pasekmių. Įvertinus aukščiau nurodytą, Tarnyba daro išvadą, kad tarp šalių (paslaugų teikėjo ir atsakovo) vykusiame susirašinėjime, be kita ko, buvo išreikštas atsakovo pageidavimas nutraukti sutartį, tačiau nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas 2020 m. kovo 27 d. pateikė raštu, tinkamai pasirašytą prašymą nutraukti sutartį (el. paštu atsiųstas skenuotas pasirašytas prašymas, el. paštu pateiktas prašymas, pasirašytas elektroniniu parašu, ar atvykus į paslaugų teikėjo klientų aptarnavimo skyrių pateiktas pasirašytas prašymas nutraukti sutartį ir pan.), todėl nesant šių įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, jog sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2020 m. balandžio 1 d., atsižvelgiant į atsakovo 2020 m. kovo 27 d. elektroninį laišką. Tuo tarpu, atsakovo pateiktas 2020 m. birželio 29 d. pranešimas-reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra laikytinas tinkamu pranešimu pagal sutarties 8.4 papunktį, kuriuo vadovaujantis paslaugų teikėjas sutartį nutraukė sekančią dieną, gavęs minėtą pranešimą-reikalavimą.

         17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.721 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad klientui vienašališkai nutraukiant paslaugų sutartį pagal šią teisės normą turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai6. CK 6.720 straipsnio 3 dalis numato vartotojo pareigą mokėti už paslaugas. Ši pareiga turi būti vykdoma tol, kol galioja sutartis. Sutartis, kaip nurodė ieškovas, nutraukta nuo 2020 m. birželio 30 d., todėl atsakovui kyla pareiga mokėti už paslaugas iki šios datos ir atsakovas privalėjo laikytis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų bei laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju, klientas privalėjo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, t.y. atsakovui kilo pareiga apmokėti už paslaugas, teiktas iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 30 d.), net jei paslaugomis jis nesinaudojo, nors tokią galimybę turėjo.

         18.Tarnyba pripažino, kad sutartyje nurodyta maksimali iki 8 Mbps dienos metu, iki 10 Mbps nakties metu duomenų perdavimo ir priėmimo greitaveika neleidžia paslaugų gavėjui (atsakovui) pagrįstai tikėtis, kad būtent maksimali duomenų perdavimo ir priėmimo greita veika paslaugų teikimas visada bus užtikrinamas. Kadangi sutartis yra nutraukta, Tarnyba neturi galimybės atsakovo gyvenamuoju adresu atlikti interneto paslaugos kokybės rodiklių matavimų bei pateikti išvados dėl teikiamų paslaugų kokybės. Atsakovas teigdamas, jog paslaugų teikėjas per visą sutarties laikotarpį jam neužtikrino paslaugų kokybės, Tarnybos vertinimu, nepateikė pakankamų šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į paslaugų teikėją kreipėsi tik vieną kartą – 2019 m. gegužės 1 d., o tai neįrodo, jog paslaugų teikėjas neužtikrino tinkamo paslaugų teikimo pagal sutartį. Tarnyba mano, jog nėra pagrindo teigti, jog paslaugų teikėja neįvykdė sutartyje numatytos pareigos užtikrinti paslaugų kokybę ir šalinti gedimus nustatytais terminais. Nenustačius aplinkybės, kad paslaugų teikėjas neužtikrino tinkamos paslaugų kokybės, atsižvelgiant į sutarties 8.8.1 papunktį, nėra pagrindo laikyti pagrįstu atsakovo reikalavimą paslaugų teikėjui galinę įrangą atsiimti pačiam. Prašė bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

          19.Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022 m. sausio 6 d. teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo įvertinti Sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, tačiau atsakovas neįvardijo, kurios būtent Sutarties sąlygos, jo manymu, turėtų būti pripažintos nesąžiningomis, todėl įvertinusi civilinės bylos medžiagą, taip pat ginčo aplinkybes, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasisakė dėl sąžiningumo tik tų Sutarties sąlygų, kurios tarnybos nuomone, reikšmingos nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, t. y. dėl atsakovo teisės nutraukti paslaugų teikimo sutartį ir įrangos grąžinimo paslaugų teikėjui (ieškovui).

20.Sutarties 8.2 punkte numatyta, jog „Ši sutartis gali bet kuriuo metu būti nutraukta bendru Šalių susitarimu, raštu vienai Šaliai apie tai pranešus kitai Šaliai ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas“, o Sutarties 8.4 punkte įtvirtinta sąlygos, kad „Klientas turi teisę nutraukti šią Sutartį, raštu įspėjęs Bendrovę ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Jeigu nutraukiant Sutartį nėra pasibaigęs mažiausias naudojimosi paslauga laikotarpis, nurodytas Sutarties 1 priede – sumokėti Bendrovei mokesčius už visas faktiškai suteiktas paslaugas bei grąžinti visas faktiškai suteiktas nuolaidas“.  Minėtos Sutarties nuostatos įtvirtina Sutarties nutraukimo tvarką, t. y. nustato, jog šalims susitarus, Sutartis gali būti nutraukiama, pranešus apie tai prieš 5 darbo dienas, o kliento (vartotojo) iniciatyva Sutartis gali būti nutraukta tik tada, jei klientas įspėjo paslaugų teikėją prieš 30 dienų. Vertinant Sutarties 8.4 punkte įtvirtintą vartotojo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjus paslaugų teikėją prieš 30 kalendorinių dienų, tvarką, sąžiningumo aspektu, tarnyba pastebėjo, jog vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 punktu, neterminuota sutartis gali būti nutraukta abonento iniciatyva iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, apie tai pranešus teikėjui. Nagrinėjamu atveju, Sutartis tarp vartotojo ir UAB „Ramnet“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „Magnetukas“, sudaryta 2015 m. lapkričio 4 d. neterminuotam laikotarpiui (su 24 mėnesių minimaliu naudojimosi paslaugomis terminu), todėl Sutarties 8.4 punkte įtvirtintas 30 dienų įspėjimo apie Sutarties nutraukimą terminas neatitinka Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 punkte nurodyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino. Atsižvelgiant į tai, tarnyba darė išvadą, jog Sutarties 8.4 punkto sąlyga, numatanti vartotojo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjus paslaugų teikėją prieš 30 dienų, t y. gerokai anksčiau nei nustatyta Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 punkte, pablogina vartotojo padėtį, lyginant su ta, kurią nustato teisės aktai, ir tokiu būdu atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

21.Pasisakant dėl pranešimo apie Sutarties nutraukimą formos, pažymėjo, jog Sutartimi šalys sutarė dėl šio pranešimo pateikimo raštu, tačiau Sutartyje nėra detalizuota, kokia pranešimo pateikimo forma (popieriuje, elektroniniu paštu), šis pranešimas turi būti pateiktas. Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog vartojimo sutarties sąlygos turi būti išreikštos aiškiai ir suprantamai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad verslininkas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, jo pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos, o įtrauktos į sudarytą sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jei standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t. y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinant ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, turi būti sprendžiama ar esminės sutarties nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-686/2016). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Sutarties sąlygas parengė UAB „Ramnet“, kurios teisių ir pareigų perėmėja, kaip buvo nurodyta aukščiau, yra UAB „Magnetukas“ o Atsakovas, kuris yra vartotojas, Sutartį su bendrove sudarė prisijungimo būdu, taip pat nėra ginčo, kad Sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi.

22.Kadangi šalys nesutaria dėl to, kokia forma – popierine ar elektronine – vartotojas privalėjo pateikti pranešimą apie Sutarties nutraukimą, būtina įvertinti, dėl kokios būtent Sutarties nutraukimo formos – popierinės ar elektroninės šalys susitarė Sutarties 8.2 ir 8.4 punktuose. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/781, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016). Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, dėl kokios būtent formos (popierinės, elektroninės) pranešimo apie Sutarties nutraukimą šalys susitarė Sutarties 8.2 ir 8.4 punktuose, būtina įvertinti tikruosius šalių ketinimus bei elgesį vykdant Sutartį (pavyzdžiui, ar vartotojo pranešimas paslaugų teikėjui apie Sutarties nutraukimą buvo pateiktas paslaugų teikėjui žinomu (pavyzdžiui, Sutartyje nurodytu) vartotojo elektroninio pašto adresu, ar elektroninio pašto adresu, kuriuo pateiktas minėtas pranešimas, vyko nuolatinė vartotojo ir paslaugų teikėjo komunikacija, todėl paslaugų teikėjas galėjo identifikuoti vartotoją kaip savo klientą, ar vartotojui buvo aiškiai pateikta informacija, kokia būtent forma jis privalo pateikti pranešimą apie Sutarties nutraukimą po to, kai jis kreipėsi dėl Sutarties nutraukimo elektroniniu paštu.

23.Vertindama Sutarties 8.8.1 punkto, kuriame įtvirtinta, kad „K. B. suteiktą galinę įrangą išmontuoja ir pristato į Bendrovės buveinę. Jei Sutartis buvo nutraukta dėl bendrovės – Bendrovė įrangą iš Kliento pasiima pati“, sąlygos atitiktį Civilinio kodekso 6.2284 straipsnyje įtvirtintiems vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams nagrinėjamo ginčo kontekste, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nemato teisinio pagrindo pripažinti ją nesąžiningą, tačiau įvertinusi ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, pabrėžia, jog tarp ieškovo ir atsakovo kilusio ginčo aspektu būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių, t. y. ar dėl paslaugų teikėjo kaltės, ar jos nesant, atsakovas išreiškė valią dėl Sutarties nutraukimo. Pastebėjo, jog teismui nustačius, kad atsakovas nutraukė Sutartį dėl paslaugų teikėjo kaltės, t. y. dėl interneto ryšio netinkamos kokybės, vadovaujantis Sutarties 8.8.1 punktu, būtent UAB „Magnetukas“ tektų pareiga pasiimti iš atsakovo galinę įrangą.

Ieškinys atmestinas

           24.Iš byloje esančios kartu su ieškiniu pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 4 d. tarp UAB „Ramnet“ ir atsakovo buvo sudaryta interneto paslaugų teikimo sutartis Nr. RR-015-00673 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Ramnet“ įsipareigojo teikti atsakovui interneto paslaugas pagal Sutarties sąlygas, o atsakovas įsipareigojo už interneto paslaugą mokėti įrenginio (instaliacijos) bei abonentinius mokesčius bei naudotis paslauga, laikantis Sutartyje nustatytų reikalavimų. 2017 m. gruodžio 28 d. užbaigtas UAB „Magnetukas“, UAB „Ramnet“ ir UAB „M projektai“ reorganizavimas, UAB „Ramnet“ ir UAB „M projektai“ prijungus prie UAB „Magnetukas“, minėtų bendrovių turtą, teises ir pareigas perduodant UAB „Magnetukas“. Tokiu būdu, nuo 2017 m. gruodžio 28 d. UAB „Ramnet“ teises ir pareigas pagal Sutartį perėmė UAB „Magnetukas“. Tarp atsakovo ir UAB „Ramnet“ teisių ir pareigų perėmėjos UAB „Magnetukas sudaryta Sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 30 d., atsakovui 2020 m. birželio 29 d. pateikus pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovo teigimu, atsakovas Sutarties nutraukimo dieną negrąžino UAB „Magnetukas“ priklausančios įrangos bei liko skolingas 132 Eur pagal 2020 m. birželio 30 d. jam išrašytą PVM sąskaita-faktūra Nr. 20200630-4419. UAB „Magnetukas“ reikalavimo teisę į atsakovo nesumokėtą 132 Eur dydžio skolą perdavė ieškovui, kuris ne kartą kreipėsi į atsakovą telefonu ir elektroniniu paštu, siekdamas išspręsti įmokos nesumokėjimo klausimą taikiu būdu, tačiau nepavykus susitarti, pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 132 Eur skolos, 7,59 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25.Atsakovas mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš jo priteisti 132 Eur skolą, kurią sudaro 16 Eur skola už suteiktas paslaugas bei 116 Eur suma už UAB „Magnetukas“ negrąžintą bevielio ryšio stotelę. Atsakovo teigimu, jis 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu išreiškė valią dėl Sutarties nutraukimo, tačiau UAB „Magnetukas“ nepagrįstai ir nesąžiningai pareikalavo iš atsakovo pateikti prašymą dėl Sutarties nutraukimo raštu. Atsakovas teigia, jog Sutartį nutraukė dėl interneto ryšio paslaugų netinkamos kokybės, todėl pagal Sutarties 8.8.1 sąlygą pareiga atsiimti bevielio ryšio stotelę tenka UAB „Ramnet“ teisių ir pareigų perėmėjai UAB „Magnetukas“. Atsakovas taip pat nesutinka su negrąžintos įrangos ieškovo nurodoma verte, mano, jog įranga yra bevertė.

26. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (straipsnio 2 dalis). Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (straipsnio 3 dalis). Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (straipsnio 4 dalis).

27.Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigojo atsakovui suteikti jo užsakytas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka naudotis paslaugomis ir už jas tinkamai atsiskaityti. Šiuo atveju, paslaugų teikėjo ir atsakovo sudaryta sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl sutarties šalių civiliniams teisiniams santykiams dėl sutartyje numatytų paslaugų teikimo yra taikomas specialus reguliavimas (CK XXXV skyriuje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą). Pagal CK 6.716 straipsnio 5 dalį atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo (toliau-ERĮ) 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis turi būti sudaroma pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 ,,Dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Dėl to daroma išvada, jog paslaugų teikėjo ir atsakovo civilinius teisinius santykius dėl sutartyje numatytų paslaugų teikimo reglamentuoja CK, ERĮ, ERPT taisyklės.

28.Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, klientas turi vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, jog paslaugų teikėjas sutartį pradėjo vykdyti. Paslaugos yra teikiamos esant kliento sutikimui ir paslaugų gavėjas (klientas) turi teisę atsisakyti nuo paslaugų teikimo bet kuriuo sutarties vykdymo metu. Tik paslaugų gavėjas, norėdamas nutraukti sutartį su paslaugų teikėju, gali padaryti tai vienašališkai, apie tai pranešdamas paslaugų teikėjui paslaugų teikimo sutartyje nustatyta tvarka.

            29. Ištyrus byloje surinktą rašytinę medžiagą bei teismo posėdžio metu išklausius bylos šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, įvertinus liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas 2020 m. kovo 27 d. iš savo naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) tinkamai išreiškė valią dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Šiame prašyme atsakovas nurodė nuo kada jis nebesinaudos paslaugų teikėjo UAB ,,Magnetukas“ internetinio ryšio paslaugomis, kokiu adresu buvo teikiamos paslaugos, prašyme atsakovas taip pat įvardijo save, kaip asmenį, gavusį ginčo objektu tapusias paslaugas, prašymą dėl sutarties nutraukimo atsakovas išsiuntė iš elektroninio pašto, kuris buvo nurodytas Sutartyje dėl paslaugų teikimo, be to, atsakovas nurodė savo telefono numerį susisiekimui, jeigu dėl pateikto prašymo iškiltų kokių tai neaiškumų. Aukščiau nurodyti atsakovo duomenys buvo pakankami atsakovą identifikuoti kaip paslaugų gavėją, kuris atsisako interneto paslaugų. Atkreipiamas dėmesys, kad paslaugų teikėjas visą informaciją, susijusią su paslaugų teikimu iki sutarties nutraukimo ir po sutarties nutraukimo atsakovui, pastarajam teikė aukščiau nurodytu elektroniniu paštu. Tokiu būdu (elektroniniu paštu), atsakovas būdavo informuojamas apie mokėtinas sumas už teikiamas paslaugas, susidariusį įsiskolinimą, pranešama dėl kreditoriaus pasikeitimo ir panašiai. Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog paslaugų teikėjas pretenzijas dėl paslaugų teikimo/kokybės iš klientų priimdavo telefonu bei į jas sureaguodavo, ir tokiu būdu, klientą tinkamai identifikuodavo, kas matyti iš atsakovo teisme duoto paaiškinimo ir liudytojos L. R. parodymų, priešingų duomenų byloje nėra pateikta. Visa tai rodo, jog paslaugų teikėjas su sutarties vykdymu susijusią informaciją priimdavo įvairiais būdais, o pačioje Sutartyje įsakmiai nebuvo nurodęs, jog pranešimo apie sutarties nutraukimą rašytinė forma turi būti popierinė ir negali būti pateikta kliento elektroniniu paštu. Dėl pasakyto, teismas daro išvadą, jog ginčo sutartis galėjo ir turėjo būti nutraukta nuo 2020 m. balandžio 1 d., pagal 2020 kovo 27 d. atsakovo prašymą. Duomenų, jog su sutarties nutraukimu susiję klausimai (pvz. interneto atjungimas) negalėjo būti išspręsti iki 2020 m. balandžio 1 d. šioje byloje nėra surinkta. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad paslaugų teikėjas nepagrįstai atsakovui paskaičiavo abonentinį mokestį už vėlesnius mėnesius, 2020 m. gegužės ir birželio mėnesius, kas nurodyta 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros INT Nr. 20200630-4419.

           30.Šioje situacijoje teismas sutinka su Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada ir joje pateiktu teisiniu vertinimu dėl Sutarties 8.4 punkte įtvirtintos vartotojo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjus paslaugų teikėją prieš 30 kalendorinių dienų nuostatos, kuri (įspėjimo apie Sutarties nutraukimą terminas) neatitinka Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 punkte nurodyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, ir laiko šią nuostatą nesąžininga ir negaliojančia, nes ji pablogina vartotojo padėtį, lyginant su ta, kurią nustato teisės aktai, ir tokiu būdu atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

           31.Byloje surinkta medžiaga yra pakankama teismui padaryti išvadą, kad atsakovas ginčo sutartį nutraukė ne savo iniciatyva ir be svarbių priežasčių, o dėl bendrovės kaltės, nes paslaugų teikėjas neužtikrino interneto kokybės. Atsakovo teigimu, paslaugų teikėjas per visą sutarties galiojimo laikotarpį interneto paslaugas teikė nekokybiškai: interneto ryšys nuolat nutrūkdavo, lėtai užsikraudavo tinklalapiai, neveikdavo po kelias valandas per dieną, dėl to daugybę kartų atsakovas ir jo sutuoktinė skambino telefonu paslaugų teikėjui pranešti dėl interneto gedimo, tačiau situacija savo esme nesikeisdavo, retkarčiais internetas pagerėdavo. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovo žmona. Iš byloje esančio kartu su atsiliepimu atsakovo pateikto 2019 m. gegužės 1 d. pranešimo/prašymo UAB ,,Magnetukas“ dėl mokesčių už internetą neskaičiavimo matyti, jog internetas dažnai neveikdavo, t.y. ilgą laiką atsakovas negaudavo reikiamos kokybės interneto. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie interneto kokybę paslaugų teikimo atsakovui laikotarpiu, t.y. nėra duomenų, jog atsakovui paslaugų teikėją informavus apie interneto neveikimą ir (ar) trukdžius jam veikti, būtų atlikti išsamūs periodiniai matavimai apie interneto greitį ir nustatytos kliūtys, kurios trukdė jam veikti tokiu būdu, kad atsakovas gautų pagal sutartį užsakytos kokybės interneto paslaugas, kai atsakovas (ir jo žmona) nuolat pranešdavo paslaugų teikėjui apie blogai veikiantį internetą. Šioje situacijoje teismas nesutinka su trečiojo asmens atstovo teismo posėdyje duotu paaiškinimu, jog atsakovas, kaip paslaugų gavėjas, savo iniciatyva privalėjo tokius matavimus atlikti, nes ginčo Sutartyje tokia prievolė atsakovui nenumatyta. Dėl pasakyto, teismas laiko, jog paslaugų teikėjas (kartu ieškovas) neįrodė, jog atsakovas gavo pagal Sutartį numatytos kokybės paslaugas ir juo labiau, jog atsakovas sutartį nutraukė savo iniciatyva/nesant svarbių priežasčių. Ta aplinkybė, kad atsakovas 2020 m. kovo 27 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo tiesiogiai neįvardijo, jog sutartį su paslaugų teikėju nutraukia dėl paslaugų nekokybiškumo, tačiau teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys yra pakankami tokiai išvadai padaryti. Šioje situacijoje teismas nesutinka su ieškovo atstovės teiginiu, jog atsakovas sistemiškai vėluodavo atsiskaityti už teikiamas paslaugas, todėl jam buvo ribojamas paslaugų teikimas, nes to nepatvirtina bylos medžiaga. Kad dėl paslaugų vėlavimo atsakovui buvo stabdomas paslaugų teikimas, tokių duomenų byloje nėra, atsakovas apie tai nebuvo informuotas.

             32.Teismui pripažinus, kad Sutartis buvo nutraukta dėl paslaugų teikėjo/bendrovės kaltės, bendrovė iš kliento (atsakovo) jam suteiktą galinę įrangą turi pasiimti pati (Sutarties 8.8.1. punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui perduota įranga sugadinta, sunaikinta ar kitaip būtų apribotas bendrovės įrangos susigrąžinimas. Priešingai, atsakovas teisme nurodė ir liudytoja patvirtino, kad įranga yra pas atsakovą ir jis kliūčių bendrovei pasiimti/išsimontuoti nedaro. Dėl aukščiau teismo išsakytų argumentų, yra atmestinas ieškinio reikalavimas dėl 122 Eur skolos už įrangą (bevielio ryšio stotelę ,,Nanobeam“ ir tinklo kabelį) priteisimo bei su ieškinio tenkinimu susiję kiti reikalavimai dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo.

             33.Dėl pasakyto, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl kitų šalių ir trečiojo asmens išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų išvadų turinio.

        Dėl bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo.

34.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35.Ieškinį atmetus, lieka neatlygintinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų: 150 Eur už pagalbą rengiant atsiliepimą ir 50 Eur už konsultacijas bylos klausimais. Atsakovo vardu jo atstovas advokato padėjėjas E. K. 2021 m. gruodžio 20 d. prašymu šias išlaidas prašė priteisti iš ieškovo. Dėl to, iš ieškovo atsakovui yra priteistinos 200 Eur jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kurios yra pagrįstos, protingo dydžio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

           36.Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                                                  Ingrida Kirsnytė