Civilinė byla Nr. e2-7111-1154/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02805-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,
atsakovės I. B. atstovui advokatui Raimondui Pakšiui,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei G. M.,
trečiajam asmeniui ir atsakovei pagal priešieškinį E. V.,
trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ atstovui S. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ patikslintą ieškinį atsakovėms I. B. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims E. T. ir E. V., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir atsakovės I. B. priešieškinį atsakovėms pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Evus LT“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, E. T. ir E. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims S. K. ir UAB „Sauda“, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Teismas
nustatė:
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Evus LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), E. T. ir E. V., prašydama nustatyti kitos paskirties 1,4104 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Sklypas), naudojimosi tvarką pagal matininko T. V. 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą. Ieškovė nurodė, kad šalys ir tretieji asmenys yra Sklypo bendraturčiai, tačiau ieškovė negali Sklype vykdyti jokios veiklos, nes nenustatyta naudojimosi juo tvarka. Ieškovė nurodė, kad tretieji asmenys jos siūlomai naudojimosi tvarkai iš esmės neprieštarauja, tačiau atsakovė I. B. su siūloma naudojimosi tvarka nesutinka, o pačios atsakovės siūloma naudojimosi tvarka neatsižvelgiama ne tik į ieškovės, bet ir į trečiųjų asmenų interesus. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos parengtą projektą, kuriame įvertinta susiklosčiusi faktinė situacija dėl kelio servitutų Sklype (tiek esamų, tiek būsimų) nustatymo.
2. Atsakovė I. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį: ieškovė teigė ginanti savo pažeistą teisę kreiptis į notarą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos susitarimo projekto parengimo, tačiau nepateikė įrodymų, kad notaras atsisakė už atlyginimą parengti sutarties projektą ar kad tokio projekto negali parengti pati ieškovė. Atsakovė pažymėjo, kad pagal teismų praktiką nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais kaip racionalumas, patogumas, prioritetą skiriant nusistovėjusiai ilgalaikei faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Atsakovė pateikė savo siūlomą naudojimosi Sklypu tvarką pagal matininko M. D. parengtą planą, taip pat siūlė perduoti ginčą spręsti teisminei mediacijai, nes, jos manymu, turėtų būti siekiama visų bendraturčių interesų suderinimo.
3. Atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius yra informavęs ieškovę, jog siekiant nustatyti naudojimosi tvarką yra rengiamas notarinis susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurio turinys turi būti susietas su plane pateikta informacija. NŽT nurodė ieškovei pateikti notarinio susitarimo projektą. 2022 m. kovo 21 d. d. NŽT Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas atsakovės I. B. prašymas patvirtinti naudojimosi Sklypu tvarką pagal matininko M. D. 2022 m. sausio 20 d. žemės sklypo planą, tačiau Vilniaus miesto skyrius dar nėra išnagrinėjęs šio prašymo teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
4. Tretiesiems asmenims E. T. ir E. V. ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.
5. Atsakovė I. B. pareiškė priešieškinį atsakovėms UAB „Evus LT“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, E. V. ir E. T., tretiesiems asmenims S. K. ir UAB „Sauda“, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi 1,4104 ha ploto žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko M. D. 2022 m. sausio 20 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000 taip: 1) nustatyti, kad 813 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir koordinačių taškais 1, 2, 34, 35, 36, 37, 1, atskirai naudojasi atsakovė Lietuvos Respublika; 2) nustatyti, kad 1998 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir koordinačių taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 32, 33, 34, 2, atskirai naudojasi atsakovė I. B.; 3) nustatyti, kad 8767 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ ir koordinačių taškais 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 21, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 8, atskirai naudojasi ieškovė UAB „Evus LT“; 4) nustatyti, kad 1263 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir koordinačių taškais 15, 16, 17, 19, 22, 21, 15, atskirai naudojasi atsakovė E. V.; 5) nustatyti, kad 1263 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“ ir koordinačių taškais 22, 19, 18, 20, 22, atskirai naudojasi bendraturtė E. T.. Taip pat atsakovė I. B. prašė atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė nurodė, kad vienintelis kaimyninio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. K., atsakovė ir S. K. dirba UAB „Sauda“, kurios viena iš veiklų jau 30 metų yra transporto priemonių saugojimas, stovėjimo vietų joms suteikimas ir pan.; ši veikla vykdoma gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kartu jai naudojama ir atsakovei priklausanti ginčo žemės sklypo dalis, besiribojanti su sklypu (duomenys neskelbtini), taigi bylos rezultatas gali turėti įtakos S. K. ir UAB „Sauda“ interesams, todėl jie priešieškinyje nurodyti kaip tretieji asmenys atsakovės pusėje. Atsakovė pažymėjo, kad esant interesų išsiskyrimui svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Atsakovė nurodė, kad ji yra suinteresuota sėkminga UAB „Sauda“ veikla, ši veikla yra jos ir S. K. šeimos verslas, su UAB „Sauda“ atsakovė 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarė panaudos sutartį dėl teisės naudotis atsakovei priklausančia Sklypo dalimi. Atsakovės teigimu, priešieškiniu teikiamu planu siūloma nustatyti tokią naudojimosi Sklypu tvarką, kuri mažiausiai keistų nusistovėjusią naudojimosi tvarką bei faktinius bendraturčių žemės naudojimosi santykius. Pagal atsakovės planą žemė atsakovės naudojamoje Sklypo dalyje būtų naudojama racionaliai, patogiai, ekonomiškai, leidžiant atsakovei tenkinti jos poreikius, susijusius su jos esminiu interesu kartu su UAB „Sauda“ naudotis Sklypo dalimi, besiribojančia su S. K. priklausančiu ir taip pat UAB „Sauda“ naudojamu žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovės interesai, susiję su naudojimusi Sklypu, bendraturčiams nėra atskleisti, todėl atsakovė neturi galimybės į juos atsižvelgti, dėl to tiesiog siūlo ieškovei skirti naudotis kiek įmanoma taisyklingesnę Sklypo dalį. Atsakovėms E. V. ir E. T. siūloma skirti naudotis Sklypo dalis, besiribojančias su joms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Valstybei siūloma naudotis Sklypo dalimi, kuri jau yra panaudota Vilniaus miesto reikmėms naudojamoms inžinerinėms komunikacijoms nutiesti, taigi, anot atsakovės, siūloma naudojimosi tvarka nepažeis valstybės teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atsakovė pažymėjo, kad jos siūlomas planas nekeičia nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ir nepažeidžia kitų bendraturčių esminių interesų. Atsakovė ypač akcentavo nusistovėjusios naudojimosi tvarkos išsaugojimą, pažymėdama, kad jos siūlomame plane raide „B“ pažymėta Sklypo dalimi, siūloma atsakovės naudojimui, jau daugelį metų naudojasi UAB „Sauda“ transporto priemonėms saugoti ir statyti, tai matyti iš 2009-2010 m. ortofoto nuotraukos ištraukos iš interneto svetainės maps.lt, taip pat iš teritorijos plano iš interneto svetainės regia.lt. Atsakovės manymu, ieškovė, teikdama savo naudojimosi tvarkos planą, turėjo į tai atsižvelgti. Pati ieškovė Sklype jokios veiklos nevykdo, o atsakovės veikla jame yra akivaizdi, ieškovės siūloma naudojimosi tvarka ją panaikina, taip pažeidžiant tiek atsakovės I. B., tiek trečiųjų asmenų S. K. ir UAB „Sauda“ interesus.
7. Atsiliepimu į priešieškinį atsakovė pagal priešieškinį Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, prašė dėl priešieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus ir pažymėjo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktas planas galėjo būti tvirtinami pateikiant notarinį susitarimą ir pritarus visiems Sklypo bendraturčiams.
8. Atsiliepimu į priešieškinį atsakovė pagal priešieškinį E. T. nurodė, kad su jai ir jos seseriai atsakovei E. V. skirta naudotis Sklypo dalimi tiek pagal ieškiniu, tiek pagal priešieškiniu siūlomą planą sutinka. Atsakovė nurodė, kad dėl šios Sklypo dalies nėra ginčo, tokia jos ir jos sesers pozicija buvo visada, sutinka pasirašyti abu planus. Atsakovė pažymėjo, kad per visas derybas rodė gerą valią ir ginčo dėl jai ir jos seseriai skirtinos naudotis Sklypo dalies nėra, todėl prašė pakeisti jos kaip atsakovės statusą byloje ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
9. Atsiliepimu į priešieškinį atsakovė pagal priešieškinį E. V. išdėstė tokią pačią kaip ir jos sesuo atsakovė E. T. poziciją ieškinio ir priešieškinio atžvilgiu, pakartojo tuos pačius argumentus ir suformulavo tuos pačius prašymus dėl nelaikymo atsakove ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo.
10. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė UAB „Evus LT“ su priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nesutiko, taip pat pažymėjo, kad atsakovės siekį perduoti ginčą teisminei mediacijai ar susitarti taikiai vertina tik kaip norą vilkinti procesą, nes taikos sutarties projekto ar bent pasiūlymo atsakovė nepateikė. Pasisakydama dėl priešieškiniu pateikto naudojimosi tvarkos plano, ieškovė pažymėjo, kad atsakovė ne siekia bendraturčių interesų suderinimo, o rūpinasi tik savo pačios ir UAB „Sauda“, kuri nėra Sklypo bendraturtė, interesais. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės nurodoma 2017 m. rugsėjo 8 d. panaudos sutartis yra sudaryta dėl bendro turto nesant kitų bendraturčių sutikimo, todėl yra niekinė ir negaliojanti. bendraturčiams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovės priešieškiniu siūloma indeksu „A“ pažymėtą Sklypo dalį skirti valstybei, nors iš byloje esančių ortofoto nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad ši Sklypo dalis yra naudojama UAB „Sauda“ veiklai, taigi atsakovės planas prieštarauja jos pačios siekiui išlaikyti nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Akivaizdu, kad atsakovė nesąžiningai siekia jos pačios naudojamą Sklypo dalį paskirti naudotis valstybei, kad ja ir toliau galėtų naudotis UAB „Sauda“.
11. Ieškovė kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikė patikslintą ieškinį ir paaiškino, kad patikslintą ieškinį teikia atsižvelgdama į priešieškinyje išdėstytą atsakovės poziciją dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė nurodė, kad, nežinodama valstybės, kaip bendraturtės, pozicijos naujai siūlomo naudojimosi tvarkos plano atžvilgiu, valstybę patikslintu ieškiniu įtraukė ne kaip trečiąjį asmenį, bet kaip atsakovę. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal matininko T. V. 2022 m. birželio 8 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą M 1:2000 tokiu būdu: 1) nustatyti, kad 8766,2 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir koordinačių taškais 34-2-3-4-5-6-9-10-11-36-41-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-35-34, atskirai naudojasi ieškovė UAB „Evus LT“; 2) nustatyti, kad 2526,8 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksais „D“ ir „E“ bei koordinačių taškais 14-15-39-40-37-12-13-38-14, bendrai naudojasi tretieji asmenys E. T. ir E. V.; 3) nustatyti, kad 73 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ ir koordinačių taškais 6-7-8-9-6, bei 740 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“ ir koordinačių taškais 36-37-40-41-36, atskirai naudojasi atsakovė Lietuvos Respublika; 4) nustatyti, kad 1998 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ bei koordinačių taškais 1-34-35-27-28-29-30-31-1, atskirai naudojasi atsakovė I. B.. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, patikslintu ieškiniu ieškovė prašė į bylą kaip išvadą teikiančią instituciją įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, bet teismo posėdžio metu šio prašymo atsisakė.
12. Paaiškindama patikslinto ieškinio ir su juo teikiamo naujo naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo plano teikimo poreikį, ieškovė nurodė, kad šiuo planu atsakovei I. B. siūloma naudotis Sklypo dalis iš dalies sutampa su atsakovės priešieškinio pasiūlymu. Ieškovės teigimu, jos siūlomu nauju planu atsakovės I. B. interesas naudotis Sklypo dalimi kartu su UAB „Sauda“ užtikrinamas ir patenkinamas didesne apimtimi, nei pagal atsakovės priešieškinio planą, o Sklypo naudojimas yra racionalesnis, patogesnis ir ekonomiškesnis. Atsižvelgiant į trečiųjų asmenų E. T. ir E. V. pageidavimą, joms Sklypo dalis skiriama naudotis bendrai. Valstybei skiriamos naudotis dvi atskiros Sklypo dalys, vienoje iš jų Sklypui kaip tarnaujančiam daiktui yra nustatytas 73 kv. m kelio servitutas (jis nustatytas valstybės ir atsakovės I. B. 2019 m. sausio 24 d. sudaryta sutartimi, be to, yra neterminuotas ir neatlygintinis, todėl valstybė turi prisiimti dėl jo nustatymo tenkančius nepatogumus), o kitoje dalyje (740 kv. m ploto) dėl žemės sklypų formavimo klaidų, už kurias atsakingos valstybės institucijos, turės būti nustatytas servitutas patekti į gretimą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), taigi ir ši Sklypo dalis turėtų tekti valstybei.
13. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė I. B. nurodė, kad ieškovės pateiktas procesinis dokumentas, kuriame išdėstyti ir atsikirtimai į priešieškinį, ir patikslinto ieškinio reikalavimas bei jo pagrindas, neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir apsunkina atsakovės procesinių teisių atsikirsti į jai reiškiamus reikalavimus įgyvendinimą. Atsikirsdama į patikslinto ieškinio reikalavimus, atsakovė pažymėjo, kad palaiko savo siekį dėl faktinio naudojimosi Sklypu tvarkos išsaugojimo, tuo tarpu ieškovė, Sklypo bendraturte tapusi gerokai vėliau nei atsakovė, inicijuoja tokio naudojimosi pakeitimus, bet neįrodinėja pakeitimo prielaidų (racionalesnio naudojimo, vertės pagerinimo, bendraturčių teisių nesuvaržymo ir pan.). Atsakovė I. B. pažymėjo, kad pagal jos siūlomą planą jai tenkanti naudotis Sklypo dalis atitinka jos nuosavybės teisės idealiąją dalį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė savo teikiamame plane remiasi būsimais suvaržymais, kas vertintina kaip deklaratyvūs argumentai, tuo tarpu esami apribojimai, t. y. įregistruotos inžinerinių tinklų 0,1107 ir 0,0266 ha apsaugos zonos pagal priešieškinio planą liktų Lietuvos Respublikai skirtoje naudoti dalyje, pažymėtoje indeksu „A“ (813 kv. m), o pagal patikslinto ieškinio planą liktų atsakovei I. B. skirtoje naudotis dalyje, pažymėtoje indeksu „A“ (1998 kv. m). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nėra įgaliota ginti valstybės interesų. Ieškovė, įsigydama Sklypo dalį, turėjo matyti, kad atsakovė I. B. naudojasi konkrečia Sklypo dalimi, ankstesni bendraturčiai jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Atsakovės teigimu, jos naudojama Sklypo dalis, besiribojanti su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), sudaro turtinį kompleksą, nes yra vienijama bendros ūkinės paskirties, o nustačius naudojimosi tvarką pagal patikslintu ieškiniu siūlomą planą, šis turtinis kompleksas būtų išardytas.
14. 2022 m. liepos 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu tretieji asmenys E. T. ir E. V. išreiškė pageidavimą, kad joms skirta naudotis Sklypo dalis nebūtų išskirta į dvi, o būtų skiriama naudotis bendrai, o atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė pažymėjo, kad valstybei pagal ieškovės siūlomą planą skiriama naudotis 73 kv. m ploto Sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“ ir koordinačių taškais 6-7-8-9-6, panaikinus įvažiavimą į Sklypą iš (duomenys neskelbtini). pusės, nebeturės privažiavimo, todėl su tokia naudojimosi tvarka valstybė nesutinka. Atsižvelgdamos į byloje dalyvaujančių asmenų pastabas, ieškovė ir atsakovė pateikė patikslintus planus.
15. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. patikslino ieškinį, pateikdama patikslintą planą, kuriuo prašė nustatyti kitos paskirties 1,4104 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko T. V. 2022 m. rugpjūčio 8 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000 (toliau – ir ieškovės planas) tokiu būdu: 1) nustatyti, kad 8766,2 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir koordinačių taškais 34-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-36-39-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-35-34, atskirai naudojasi ieškovė UAB „Evus LT“; 2) nustatyti, kad 2526,8 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ bei koordinačių taškais 12-13-14-15-38-37-12, bendrai naudojasi tretieji asmenys E. T. ir E. V.; 3) nustatyti, kad 813 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ ir koordinačių taškais 36-37-38-39-36, atskirai naudojasi atsakovė Lietuvos Respublika; 4) nustatyti, kad 1998 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ bei koordinačių taškais 1-34-35-27-28-29-30-31-1, atskirai naudojasi atsakovė I. B.; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Atsakovė I. B. 2022 m. rugsėjo 19 d., patikslinusi priešieškinį, pateikė patikslintą planą ir prašė nustatyti kitos paskirties 1,4104 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko M. D. 2022 m. rugsėjo 19 d. parengtą žemės sklypo planą M1:2000 „Naudojimo tvarkos nustatymas žemės sklypu, tarp bendrasavininkų“ (toliau – ir atsakovės planas) tokiu būdu: 1) nustatyti, kad 813 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir koordinačių taškais 1, 2, 34, 35, 36, 37, 1, atskirai naudojasi atsakovė Lietuvos Respublika; 2) nustatyti, kad 1998 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir koordinačių taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 32, 33, 34, 2, atskirai naudojasi atsakovė I. B.; 3) nustatyti, kad 8767 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ ir koordinačių taškais 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 21, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 8, atskirai naudojasi ieškovė UAB „Evus LT“; 4) nustatyti, kad 2526 kv. m ploto Sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir koordinačių taškais 21, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 15, atsakovės E. V. ir E. T. naudojasi kartu, atskirai nuo kitų bendraturčių. Atsakovė prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Atsakovė I. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės 2022 m. rugpjūčio 11 d. ieškinio patikslinimą, jame nurodė, kad ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį kartu su atsiliepimu į priešieškinį, vėliau dar kartą patikslindama ieškinį, iš esmės pateikė naują reikalavimą, kuris kvalifikuotinas kaip patikslinto ieškinio dalyko pakeitimas (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Atsakovės teigimu, nors ieškovė ir nurodė, kad patikslintą planą pateikė atsižvelgdama į parengiamajame teismo posėdyje išsakytus atsakovės Lietuvos Respublikos pastabas ir trečiųjų asmenų pageidavimus, tačiau šios pastabos ir pageidavimai patikslintame ieškinyje nėra įvardyti. Atsakovė pažymėjo, kad parengiamajame posėdyje šalių duodami paaiškinimai nėra įrodinėjimo priemonė, todėl atsiliepime dėl jų nepasisakys. Atsakovė pakartojo savo poziciją dėl nusistovėjusio faktinio naudojimosi žemės sklypu reikšmės nustatant naudojimosi tvarką bei pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateiktu planu ir jame nurodyta atsakovei I. B. siūloma skirti Sklypo dalimi. Atsakovės teigimu, ieškovė neatsižvelgia į tai, kad Sklype 2022 m. sausio 25 d. yra įregistruotos 0,1107 ha elektros tinklų apsaugos zonos, jos didžiąja dalimi patenka į ieškovės atsakovei siūlomą skirti Sklypo dalį. Šią Sklypo dalį atsakovė priešieškinio planu siūlė skirti naudotis valstybei. Iš interneto svetainės regia.lt duomenų (atsiliepimo į 2022 m. rugpjūčio 11 d. patikslintą ieškinį priedas) matyti, kad šioje Sklypo dalyje yra 5 aukštos įtampos elektros kabelių požeminės linijos, jos priklauso AB „Elektros skirstymo operatorius“, kurią valdo valstybės kapitalo įmonė „Ignitis grupė“. Atsakovė I. B. nurodė, kad pagal ieškovės planą ji netektų įvažiavimo į jai tenkančią Sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) pusės, o dalies, kurioje yra elektros tinklų apsaugos zonos, negalėtų naudoti transporto priemonėms statyti. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės prašymu priteisti 84,70 Eur išlaidų už naujo naudojimosi tvarkos plano parengimą, nes ieškovė, pateikusi dar kartą patikslintą planą, šiuo, antruoju, planu nebesiremia.
18. Atsiliepimu į 2022 m. rugpjūčio 11 d. patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktas patikslintas planas gali būti tvirtinamas, tačiau mano, kad valstybei būtų racionaliau išskirti jos realiąją dalį taisyklingos ir racionalios formos ir konfigūracijos, kaip siūloma ieškovės pateiktame plane, bet galutinai paliko spręsti teismui, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
19. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Artūras Sebeika paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateiktu patikslintu planu buvo atsisakyta iki tol valstybei skirtos atskiros dalies, kurioje nustatytas 73 kv. m kelio servitutas, valstybei siūloma skirti naudotis vientisa ir taisyklingos formos dalimi, taip pat panaikinta tretiesiems asmenims E. V. ir E. T. tenkančias dalis skirianti riba (atsižvelgiant į jų pageidavimą), joms skiriama dalis naudotis bendrai. Ieškovei tenka Sklypo dalis, kurioje šiuo metu nustatytas 677 kv. m servitutas, tačiau ateityje jis bus panaikintas. Atsakovei I. B. siūloma naudotis dalis nepasikeitė. Atsakovė pageidavo naudotis savo dalimi kaip turtiniu kompleksu su UAB „Sauda“, ieškovė siūlo nustatyti jos dalį būtent pagal faktinį naudojimąsi. Vakarinėje sklypo dalyje, kurią ieškovė siūlo skirti atsakovei I. B., o atsakovė – valstybei, yra įrengta danga, statomi automobiliai, stovi apsaugos postas, užtverta tvora, yra 3 įvažiavimai iš Svylos gatvės, taigi šia dalimi atsakovė faktiškai naudojasi ir elektros linijų apsaugos zonos tam netrukdo. Be to, ši dalis yra itin neracionalios formos, o paskyrus ją atsakovei ir sujungus su UAB „Sauda“ naudojamu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įgautų taisyklingą formą. Valstybė šia dalimi naudotis pagal paskirtį negalėtų. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka mažiausiai keičia nusistovėjusią tvarką, tik šiuo metu atsakovė I. B. naudojasi gerokai didesne dalimi nei jai priklauso.
20. Atsakovės I. B. atstovas advokatas Raimondas Pakšys teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė I. B. prašoma jai skirti Sklypo dalimi naudojasi jau keliolika metų, todėl suinteresuota išsaugoti esamą naudojimąsi. Atstovo teigimu, atsakovės I. B. siūlomas planas yra tinkamesnis. Sklype yra įregistruota 0,11 ha elektros tinklų apsaugos zonų. Kadangi kitose Sklypo vietose tokių zonų beveik nėra, tai reikšmingiausia jų dalis tenka būtent Sklypo vakarinei daliai, kurią ieškovė siūlo naudotis atsakovei I. B.. Tokių zonų apribojimai pakankami griežti. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovės atstovo nurodyti objektai – tvora, sargo būdelė – yra už Sklypo ribos, valstybinėje žemėje, dalis statinių yra iš ankstesnių laikų, dalis statinių laikini, be pamatų. Elektros tinklų apsaugos zonoms taikomi apribojimai neleidžia vykdyti veiklos, gali tik laikinai statyti transporto priemones, taigi ši Sklypo dalis negali būti naudojama tai veiklai, kuriai dabar naudojama. Įvažiavimo į vakarinę pusę į vakarinę Sklypo dalį nėra, Svylos gatvė vakarinėje pusėje gal bus projektuojama, bet ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Todėl atsakovė I. B. prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal faktinį naudojimą pagal šiaurinę sklypo ribą. Vakarinė Sklypo dalis naudojimui netinkama. Tokia neracionalios formos dalis atsirado dėl projektavimo klaidų, valstybė neturėtų gauti naudos iš savo klaidų, todėl NŽT pozicija nėra gintina. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovės interesai nėra atskleisti, todėl nėra ką vertinti sprendžiant dėl jos interesų pažeidimo atsakovės siūlomu planu. Atsakovės patikslintas planas atitinka reikalavimus, jame nėra ieškovės plane padarytos klaidos, bendraturčiams tenkančius naudotis plotus apibrėžiant skaičiais po kablelio. Į ieškovės argumentus dėl valstybės interesų gynimo neatsižvelgtina, nes ji tokių įgaliojimų neturi.
21. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, atstovė G. M. siūlė patvirtinti ieškovės planą, nes jame nurodyta valstybei tenkanti dalis yra racionalios formos, o atsakovė I. B. nenurodė argumentų, kodėl vakarinė Sklypo dalis turi tekti valstybei. Valstybės atstovė pritarė ieškovės argumentams dėl faktinio atsakovės I. B. naudojimosi vakarine sklypo dalimi, tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos. Jos teigimu, iš paaiškinimų matyti, kad atsakovė I. B. ketina Sklypu naudotis taip, kaip naudojosi, t. y. ir valstybei siūloma skirti vakarine Sklypo dalimi. Valstybės atstovė taip pat nurodė, kad abejonės, jog pagal ieškovės planą valstybei skiriama Sklypo dalis ateityje gali būti panaudota kelio servitutui į sklypą (duomenys neskelbtini), šiai bylai neaktualios, nes kol kas tokio poreikio nėra ir dėl jo nesprendžiama. O atsakovės I. B. argumentai dėl to, kad valstybė turi atsakyti už savo klaidas, atmestini, nes teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.
22. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. V. nurodė, kad ieškovės planas jai ir jos seseriai trečiajam asmeniui E. T. yra priimtinesnis dėl valstybei skiriamos dalies buvimo greta.
23. Trečiasis asmuo S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su atsakove I. B. turi planų statyti statinius, ne tik naudotis Sklypo dalimi transporto priemonėms statyti, taip pat pažymėjo, kad ieškovė nori sau naudotis pasiskirti sutvarkytą Sklypo dalį, kuri šiuo metu naudojama I. B.. Jo teigimu, atsakovei I. B. priklausančia dalimi, t. y. šiaurine Sklypo dalimi, UAB „Sauda“ naudojasi nuo 1999 m. automobiliams statyti.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
24. Nagrinėjamoje byloje iš 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2022 m. balandžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad UAB „Evus LT“, I. B., E. V., E. T. ir Lietuvos Respublika yra 1,4104 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės. UAB „Evus LT“ nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), I. B. – (duomenys neskelbtini), E. V. – (duomenys neskelbtini), E. T. – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai – (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalys. Taigi šalis sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisė į Sklypą (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi Sklypu tvarka Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, taip pat nėra įregistruotų ir kitų juridinių faktų, kurie turėtų įtakos bendraturčių teisių į Sklypą apimčiai ir būtų privalomi naujiems bendraturčiams, vėliau įsigijusiems nuosavybę į Sklypo dalį, pvz., įregistruotų nuomos, panaudos sutarčių ir pan. (CK 4.81 straipsnio 2 dalis, 6.494 straipsnio 1 dalis, kt.). Atsižvelgiant į tai, atsakovės I. B. argumentai dėl šalių tapimo bendraturtėmis aplinkybių ir anksčiau tarp bendraturčių ar bendraturčių ir trečiųjų asmenų sudarytų susitarimų bei galimos jų įtakos naujiems bendraturčiams šioje byloje nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės ir teismas dėl jų nepasisako.
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal matininko T. V. 2022 m. rugpjūčio 8 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000, o atsakovė I. B., nesutikdama su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, pateikė matininko M. D. 2022 m. rugsėjo 19 d. parengtą žemės sklypo planą M1:2000 „Naudojimo tvarkos nustatymas žemės sklypu, tarp bendrasavininkų“ ir prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal šį planą.
26. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad abu naudojimosi tvarkos nustatymo planai atitinka kiekvienam iš bendraturčių tenkančias nuosavybės teisės į bendrai valdomą Sklypą dalis. Pagrindinis ginčas kilo tarp ieškovės ir atsakovės I. B. dėl bendraturčiams skirtinų naudotis konkrečių Sklypo dalių nustatymo.
27. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
28. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams nesusitarus, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylos dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra ypatingos tuo, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės I. B. pateikti pradiniai naudojimosi tvarkos nustatymo planai buvo tikslinami. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės I. B. priešieškiniu pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo plane teikiamą pasiūlymą ir jo pagrindimo argumentus, savo planą keitė iš esmės ir pasiūlė naują naudojimosi tvarką, vėliau šalys dar kartą tikslino teikiamus planus atsižvelgdamos į 2022 m. liepos 15 d. parengiamojo posėdžio metu bendraturčių išsakytus argumentus, formuluojamas pozicijas. Palyginęs galutinius ieškovės ir atsakovės I. B. siūlomos naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo planus, teismas daro išvadą, kad, pirma, nėra šalių ginčo dėl tretiesiems asmenims (atsakovėms pagal priešieškinį) E. V. ir E. T. skirtinos naudotis žemės sklypo dalies, ji beveik identiškai nustatyta tiek ieškovės, tiek atsakovės plane, nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų dėl šios dalies skyrimo E. V. ir E. T. neprieštaravo, jos pačios išreiškė sutikimą su siūloma naudojimosi tvarka, taigi dėl to nėra ginčo. Antra, skirtumą tarp ieškovės ir atsakovės planų iš esmės sudaro tik tai, kurioje vietoje turėtų būti valstybei skiriama naudotis žemės sklypo dalis, sudaranti 813 kv. m ploto. Ieškovė siūlo valstybei skirti naudotis Sklypo dalį, jos plane pažymėtą indeksu „D“, kuri yra stačiakampio formos, įsiterpusi tarp E. V. su E. T. skiriamos naudotis dalies bei ieškovei skiriamos dalies. Atitinkamai, pagal ieškovės siūlomą planą pačiai ieškovei skiriama dalis yra labiau pasislinkusi į vakarus lyginant su atsakovės planu ir apima dalį Sklypo dalies, kuri pagal atsakovės I. B. planą skirta naudotis atsakovei I. B.. Atsakovės I. B. plane valstybei siūloma skirti naudotis vakarinę Sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“. Pagal ieškovės planą ši dalis turėtų būti skiriama atsakovei I. B., tačiau atsakovė I. B. su tuo nesutinka. Taigi pagrindinis šalių nesutarimas yra dėl to, kam turėtų būti skiriama Sklypo dalis, atsakovės I. B. plane priskirta valstybei ir pažymėta indeksu „A“.
31. Iš byloje pateiktų Sklypo planų matyti, kad visas Sklypas yra itin neracionalios, netaisyklingos formos. Rytinėje pusėje sklypas šiaurine kraštine ribojasi su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ši Sklypo dalis skirta naudotis E. V. ir E. T., kurios yra ir sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Vidurinė sklypo dalis ribojasi su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio bendraturtė kartu su kitais asmenimis yra ieškovė. Vakarinė ir šiaurinė sklypo dalys, kurios yra pailgos, ištęstos formos, iš vakarų ir šiaurės pusės apgaubia sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui S. K.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sklypu (duomenys neskelbtini) naudojasi UAB „Sauda“. Atsakovė teigė, kad jai itin svarbu turėti galimybę naudotis šiaurine Sklypo dalimi, nes ši dalis ribojasi su UAB „Sauda“ veiklai naudojamu sklypu (duomenys neskelbtini), tai yra jos ir trečiojo asmens S. K. šeimos verslas, šia Sklypo dalimi būtent UAB „Sauda“ veiklai yra naudojamasi jau nuo 1999 m., taigi sklypas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. B. naudojama Sklypo dalis vertintini kaip turto kompleksas, o ieškovė, įsigydama nuosavybę į Sklypo dalį, tokią faktinę naudojimosi tvarką matė. Atsakovė I. B. laikėsi pozicijos, kad nustatant naudojimosi Sklypu tvarką būtina atsižvelgti į nusistovėjusią tvarką, taip siekiant užtikrinti bendraturčių interesus.
32. Iš byloje abiejų ginčo šalių (ieškovės ir atsakovės I. B.) pateiktų gausių ortofoto nuotraukų iš interneto svetainių maps.lt, regia.lt, maps.vilnius.lt (pvz., priešieškinio 5 priedas, ieškovės atsiliepimo į priešieškinį ir patikslinto ieškinio 5, 6 priedai, kitų) matyti, kad UAB „Sauda“ veiklai faktiškai naudojama ne tik šiaurinė, bet ir vakarinė Sklypo dalis, kuri taip pat ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini). Matyti, kad į abi Sklypo dalis (šiaurinę ir vakarinę) ir dar toliau už jų ribų prasitęsia transporto priemonių stovėjimo aikštelė, esanti sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovės I. B. atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad vakarine Sklypo dalimi automobilių statymui UAB „Sauda“ nesinaudoja, tik klientai kartais per ją važiuoja, tačiau šiuos teiginius paneigia pačios atsakovės I. B. atsiliepime į pradinį ieškinį išdėstyti teiginiai, kad ši Sklypo dalis naudojama UAB „Sauda“ veiklai, be to, UAB „Sauda“ naudojimąsi vakarine Sklypo dalimi akivaizdžiai patvirtina ir užfiksuoti ortofoto duomenys, iš kurių matyti, kad transporto priemonės statomos ir veikla vykdoma tiek vakarinėje, tiek šiaurinėje Sklypo dalyse, besiribojančiose su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
33. Vakarinė Sklypo dalis, atsakovės I. B. plane pažymėta indeksu „A“ ir jos siūloma skirti naudotis valstybei, yra siauro ir ilgo trikampio formos, 813 kv. m ploto, todėl pritartina ieškovės ir Lietuvos Respublikos atstovės NŽT argumentams, kad tokiu sklypu naudotis pagal paskirtį valstybė neturėtų galimybės. Pažymėtina, kad su tuo iš esmės sutinka ir atsakovė I. B., priešieškinyje nurodžiusi, kad valstybei skiriama dalis nustatyta atsižvelgiant į tai, kad valstybė Sklype aktyvios veiklos nevykdo ir kad šioje dalyje nutiestos komunikacijos, reikalingos Vilniaus miesto reikmėms; atsakovė pažymėjo, kad jei valstybei atrodys tikslinga leisti „A“ dalimi naudotis atsakovei I. B., kurios vienintelės faktiškai naudojama žemė ribojasi su valstybei naudojimui siūloma dalimi, tai gali būti susitarta dėl atitinkamo atlyginimo valstybei už ribotas „A“ dalies naudojimo teises.
34. Teismo vertinimu, tokia siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kai jau pateikiant pasiūlymą numatoma, kad vienas iš bendraturčių faktiškai negalės pagal paskirtį naudotis jam skiriama žemės sklypo dalimi, t. y. įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nėra tinkama ir neatitinka įstatymo reikalavimo siekti maksimaliai suderinti visų bendraturčių interesus, atsižvelgti bei įvertinti visų jų poreikius, kad naudojimosi tvarka būtų patogi visiems, neteikiant pirmumo nė vieno jų interesams kitų sąskaita. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 32 punktą žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Į šią nuostatą atsižvelgtina ir nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką, nes ji skirta būtent bendraturčiui įgyvendinti nuosavybės teisę savarankiškai naudojantis jam skirta sklypo dalimi, o ateityje gali tapti pagrindu spręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą.
35. Valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba atsakovės I. B. siūlomam planui nepritarė, nesutikimą argumentuodama tuo, kad valstybė jai skirta naudotis dalimi faktiškai negalės naudotis pagal paskirtį, taigi planu valstybės kaip bendraturtės nuosavybės teisės nėra užtikrinamos.
36. Atsakovė savo teikiamu planu siūlomą naudojimosi tvarką grindė jos siekimu išsaugoti nusistovėjusią naudojimosi Sklypu tvarką. Sutiktina su atsakove, kad atsižvelgti į nusistovėjusią naudojimosi tvarką, siekiant nepažeisti bendraturčių teisių naudotis žemės sklypu, yra svarbu ir reikšminga, tai gali būti vienas iš naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo kriterijų, jeigu nusistovėjusi naudojimosi tvarka nepažeidžia kitų bendraturčių interesų ir užtikrina patogų, racionalų naudojimąsi bendru daiktu ir bendraturčių interesų pusiausvyrą. Tačiau šiuo atveju iš bylos duomenų (ortofoto nuotraukų, patvirtinančių faktinį naudojimąsi Sklypo dalimi UAB „Sauda“ veiklai, ir jų palyginimo su ieškovės ir atsakovės planuose nurodytomis bendraturčiams tenkančiomis dalimis) matyti, jog atsakovė I. B. faktiškai naudojasi didesne Sklypo dalimi nei jai priklauso, t. y. ji faktiškai naudojasi ne tik ta Sklypo dalimi, kurią pagal savo pateiktą planą prašo skirti naudotis sau, bet ir ta dalimi, kurią prašo skirti naudotis valstybei. Tokiomis aplinkybėmis atsakovė I. B. negali turėti teisėto lūkesčio išsaugoti esamą naudojimosi tvarką visa apimtimi. Be to, svarbu tai, kad atsakovės I. B. prašoma valstybei skirti Sklypo dalimi dėl jos formos ir konfigūracijos (ištęstas siauras trikampis) faktiškai neįmanoma naudotis kaip atskiru žemės sklypu, taigi tokios Sklypo dalies skyrimas valstybei akivaizdžiai apsunkintų arba išvis paneigtų valstybės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Valstybės atstovė, minėta, su tokia naudojimosi tvarka nesutinka.
37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės I. B. siūlomos naudojimosi tvarkos nustatymas pagal jos pateiktą planą neužtikrintų visų bendraturčių interesų derinimo principo įgyvendinimo.
38. Pripažintina, kad teismas, nustatydamas naudojimosi bendru daiktu tvarką, nesilaikyti maksimalaus bendraturčių interesų derinimo principo ir vieno bendraturčio interesams suteikti pirmumą galėtų tik esant išskirtinėms tokį sprendimą pagrindžiančioms aplinkybėms, kai nėra galimybės nustatyti kitokios naudojimosi tvarkos ir kai tai nepažeistų teisingumo, sąžiningumo principų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Taigi nukrypti nuo bendrųjų principų turi būti leidžiama tik esant tai pagrindžiančioms išskirtinėms priežastims, o jas turi įrodyti to prašantis asmuo, šiuo atveju – atsakovė I. B. (CPK 178 straipsnis).
39. Atsakovė I. B. nurodo, kad pagal jos planą valstybei skiriamoje Sklypo dalyje yra aukštos įtampos elektros tinklų apsaugos zonos, todėl jos teisė naudotis šia sklypo dalimi tai veiklai, kurią ji ir dabar vykdo kartu su UAB „Sauda“ ir kurią siekia tęsti, būtų suvaržyta. Teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.
40. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Sklype yra elektros tinklų apsaugos zonos, jų plotas – 0,1107 ha. Ieškovė ir atsakovė I. B. teikė rašytinius įrodymus (viešose duomenų bazėse prieinamus planus apie esamus elektros tinklus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus planus ir informaciją), atsakovė teikė ir savarankiškus skaičiavimus. Teismo vertinimu, tikslių duomenų apie tai, kokia vakarinės Sklypo dalies teritorija yra užimta elektros tinklų apsaugos zonų, byloje nėra pateikta, todėl nustatyti tikslią elektros tinklų apsaugos zonų užimtą Sklypo dalį ir jos lokalizciją negalima. Kita vertus, ginčo šalys iš esmės neginčija, kad didžioji elektros tinklų apsaugos zonų dalis tenka būtent vakarinei Sklypo daliai, t. y. iš byloje esančių elektros tinklų planų akivaizdžiai matyti, kad tinklai eina išilgai visos vakarinės sklypo ribos. Taip pat matyti, kad tinklais užimta ne visa vakarinė Sklypo dalis. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 1 dalį nei statyti statinius, nei įrengti automobilių stovėjimo aikšteles požeminių elektros tinklų apsaugos zonose nedraudžiama; tai draudžiama daryti tik negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai (to paties straipsnio 2 dalis). Be to, minėta, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ši Sklypo dalis faktiškai yra naudojama UAB „Sauda“ veiklai, iš to spręstina, jog elektros tinklų apsaugos zonų buvimas tokiai veiklai kelio iš esmės neužkerta. Atsakovė neįvardijo konkrečios planuojamos veiklos, kurios vykdymas šioje Sklypo dalyje dėl taikomų apsaugos zonų būtų absoliučiai negalimas.
41. Pažymėtina, kad daikto turėjimas bendrosios nuosavybės teise tam tikra prasme varžo kiekvieno bendraturčio laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, elgtis savo nuožiūra, ir įpareigoja atsižvelgti ir į kitų bendraturčių interesus, daryti tam tikrų nuolaidų, siekti kompromiso, o ne besąlygiško savo teisių įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra atsižvelgta į atsakovės I. B. interesus. Tačiau atsakovės I. B. siekis savo interesus iškelti virš kitų bendraturčių ir siekti juos įgyvendinti kitų bendraturčių sąskaita nėra gintinas. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
42. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad ginčo Sklypo dalis, atsakovės I. B. plane pažymėta indeksu „A“, ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), priklausančiu trečiajam asmeniui S. K. ir naudojamu UAB „Sauda“, taigi paskyrus šia Sklypo dalimi naudotis atsakovei I. B., kuri ir siekia, kad abiem sklypais būtų galima naudotis kartu kaip vienu turtiniu kompleksu, bus geriausiai užtikrinta galimybė tinkamai naudotis šia Sklypo dalimi, kuria naudotis pagal paskirtį kaip atskiru turto vienetu faktiškai nebūtų jokių galimybių.
43. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visas bylos aplinkybes ir visų bendraturčių interesus bei siekiant maksimaliai užtikrinti jų nuosavybės teisių įgyvendinimą, pripažintina, kad atsakovės I. B. argumentas dėl elektros tinklų apsaugos zonų buvimo vakarinėje Sklypo dalyje nepatvirtina, kad paskyrus šia Sklypo dalimi naudotis atsakovei I. B. jos teisės būtų suvaržytos neproporcingai lyginant su kitais bendraturčiais. Vien tai, kad, kaip spręstina iš bylos medžiagos, ieškovė ir kiti bendraturčiai, skirtingai nei atsakovė I. B., faktiškai iki šiol visa apimtimi neįgyvendino savo kaip bendraturčių teisių, nereiškia, kad jų teisės ir interesai nustatant naudojimosi tvarką nėra gintini.
44. Teismas pripažįsta nepagrįstais ir atsakovės I. B. argumentus, susijusius su įvažiavimu į jai pagal ieškovės planą skirtą naudotis Sklypo dalį. Visų pirma, nesant (nelikus) galimybės įvažiuoti į šią Sklypo dalį iš vakarinės pusės, valstybė kaip šios Sklypo dalies savininkė apskritai prarastų bet kokią galimybę patekti į šią Sklypo dalį, tuo tarpu atsakovė I. B. siekia ja naudotis kartu su sklypu (duomenys neskelbtini), taigi tokios galimybės neprarastų. Antra, iš byloje pateiktų ortofoto nuotraukų ir duomenų bazių regia.lt, maps.vilnius.lt matyti, kad šiuo metu galimybė faktiškai patekti į šią Sklypo dalį iš vakarų pusės egzistuoja, tokia galimybė nuo Minsko plento yra net per tris įvažiavimus iš vakarinės pusės, jie šiuo metu atsakovės I. B. ir UAB „Sauda“ yra naudojami, to neneigė ir pati atsakovė. Panaikinus įvažiavimą nuo Minsko plento, atsakovė šios galimybės netektų, bet ji taip pat netektų ir galimybės įvažiuoti per šiuo metu egzistuojantį servitutą įvažiavimui ši Minsko pl. pusės, kuriuo naudotųsi, jeigu jai būtų skiriama Sklypo dalis pagal jos pačios siūlomą planą. Taigi įvažiavimo iš Minsko plento pusės į atsakovei I. B. skiriamą Sklypo dalį galimybės vertintinos kaip lygiavertės tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės planą. Iš Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės maps.vilnius.lt matyti, kad iš vakarinės pusės išilgai Sklypo vakarinės kraštinės planuojama gatvė, tačiau tikslesnių duomenų kol kas viešai paskelbta nėra, todėl teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako, tačiau vertina, kad ir įvažiavimo į Sklypo dalį, atsakovės plane pažymėtą indeksu „A“, aspektu atsakovės I. B. teisės paskyrus jai naudotis šią dalį yra varžomos mažiau nei būtų suvaržytos valstybės teisės, jei šia Sklypo dalimi būtų skirta naudotis valstybei.
45. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).
46. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, palyginęs atsakovei I. B. tenkančius ribojimus naudojantis Sklypo vakarine dalimi (kuri jai siūloma naudotis pagal ieškovės planą) su tais ribojimais, kurie tektų valstybei, jei šia Sklypo dalimi būtų paskirta naudotis valstybei (pagal atsakovės I. B. siūloma planą), taip pat atsižvelgdamas į atsakovės I. B. tikslą naudotis Sklypu nekeičiant esamos naudojimosi tvarkos, bei siekdamas kuo teisingesnės ir sąžiningesnės bendraturčių interesų pusiausvyros, teismas konstatuoja, kad tokią pusiausvyrą užtikrina ieškovės planas. Kitų ginčų dėl ieškovės planu siūlomos nustatyti naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nekilo, atsakovės Lietuvos Respublika ir tretieji asmenys planui pritarė. Teismo nuomone, planu siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali, patogi, atsižvelgta į bendraturčių turimas nuosavybės teises į gretimus žemės sklypus ir jiems skirtos naudotis besiribojančios su tais sklypais dalys, taigi, vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, naudojimosi tvarka nustatytina pagal ieškovės pateiktą matininko T. V. 2022 m. rugpjūčio 8 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000.
47. Atsakovės I. B. atstovo argumentas, kad Ieškovės planas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) reikalavimų, nes bendraturčiams skiriami naudotis Sklypo plotai plane nurodyti ne sveikaisiais skaičiais, nėra pagrįstas. Pagal Nuostatų 23 punktą, jeigu nėra galimybės atidalyti ar padalyti žemės sklypą savininko ar bendraturčių nurodytomis dalimis, kai žemės sklypo plotas apskaičiuotas kvadratiniais metrais ir kiekvienos dalies plotas išreikštas ne sveikaisiais skaičiais, formuojamų sklypų plotas apvalinamas iki sveikųjų skaičių, o prieš tai buvusio žemės sklypo plotas nekeičiamas. Iš šios normos matyti, kad ji taikytina atidalijimo atveju, t. y. formuojant naujus žemės sklypus, tačiau netaikytina nustatant naudojimosi tvarką tarp žemės sklypo bendraturčių. Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardyti į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys, taip pat nenurodyta, kad į kadastrą turėtų būti įrašomi duomenys apie bendraturčiams skiriamas naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, plačiau dėl šio argumento nepasisakytina.
Dėl tinkamo proceso.
48. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ginčijo ieškovės suinteresuotumą kreiptis į teismą, teigdama, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į notarą ar pati parengti sutarties dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo projektą. Tačiau iš šios bylos proceso akivaizdu, kad yra kilęs šalių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, šio ginčo išspręsti taikiu būdu šalims nepavyksta, taigi ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
49. Atsakovės I. B. atstovas advokatas R. Pakšys taip pat teikė argumentus dėl procesinių pažeidimų nagrinėjamoje byloje, susijusius su ieškovės ieškinio tikslinimu, reikalavimo ir pagrindo keitimu, teigdamas, kad atsakovei nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai pasinaudoti teise atsikirsti į ieškinį, nes ieškinio reikalavimai buvo formuluojami neaiškiai, iš ieškinio nebuvo galima suprasti, kokį naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovė teikė teismui, vėliau ieškovė du kartus tikslino ieškinį ir planą, dėl to nebuvo aišku, ar patikslintu ieškiniu ji atsisakė ankstesnių savo argumentų, taip pat vienu procesiniu dokumentu ieškovė pateikė tiek atsiliepimą į priešieškinį, tiek patikslintą ieškinį.
50. Teismų praktikoje konstatuota, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis tik vykdo teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
51. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus proceso dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ypatumus, siekiant išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, kuriuo šalių ginčas būtų išspręstas iš esmės, nagrinėjamu atveju teismo procese šalims buvo suteikta galimybė patikslinti savo reikalavimus ir teikiamus planus, reaguojant į bendraturčių išsakytas pastabas, pageidavimus, argumentus. Teismo nuomone, taip buvo įgyvendintas bendraturčių interesų derinimo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Teismas nemato pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos atsakovės subjektinės procesinės teisės – teisė teikti paaiškinimus, atsikirtimus į ieškovės argumentus, teisė reikšti savarankiškus reikalavimus, teikti įrodymus ir pan. (CPK 42 straipsnis). Iš atsakovės I. B. pateiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metu jos atstovo duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovei nebuvo apsunkinta galimybė suvokti ieškinio reikalavimą ir argumentus bei aplinkybes, kuriais buvo grindžiamas ieškinys (patikslintas ieškinys), atsakovė procesiniuose dokumentuose (ir jos atstovas teismo posėdžio metu) pateikė išsamius atsikirtimus į ieškinį, teikė įrodymus, pateikė priešieškinį su naudojimosi tvarkos nustatymo planu ir nurodė jį pagrindžiančius motyvus, vėliau planą patikslino, teismo posėdžio metu šalys turėjo galimybę išsamiai pasisakyti dėl savo reikalavimų ir atsikirtimų į priešingos šalies reikalavimus, užduoti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims klausimus.
52. Proceso teisės normų taikymas nėra savitikslis, jomis turi būti siekiama užtikrinti proceso tikslų įgyvendinimą – atkurti teisinę taiką tarp šalių, kartu užtikrinant šalių procesinių subjektinių teisių tinkamą įgyvendinimą, laikantis proceso teisės principų, tokių kaip rungtyniškumas, dispozityvumas, šalių lygiateisiškumas. Minėta, kad atsakovės I. B. procesinės subjektinės teisės nebuvo suvaržytos, ji jomis naudojosi visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas operatyvaus ir tinkamo proceso, kuriame būtų užtikrintos šalių lygios teisės ir sudarytos prielaidos teisingam teismo sprendimui priimti, atsižvelgiant į tai, kad besirengiant bylos nagrinėjimui iš esmės ir šalims tikslinant savo pozicijas, išaiškėjo aplinkybės, dėl kurių šalys sutaria, ir tos, dėl kurių yra ginčas, buvo aiškiau apibrėžti kiekvieno iš bendraturčių poreikiai, sudarė galimybę šalims teikti patikslintus planus ir juos priėmė nagrinėti. Teismo vertinimu, galimybės patikslinti reikalavimus suteikimas sudarė procesines prielaidas išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Minėta, kad tuo atveju, kai visi byloje pateikti planai yra ydingi ir netinkami, teismas negali pats savo valia nustatyti naudojimosi tvarkos ir, negalėdamas patvirtinti pateikto plano, turėtų ieškinį atmesti. Tokia proceso baigtis reikštų, jog šalių tarpusavio interesų konfliktas liko neišspręstas, o procesas nepasiekė savo tikslo.
53. Teismas pažymi, kad atsakovė savo atsiliepime į ieškinį pati nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylose dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ieškinio dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano patvirtinimo, taigi jos argumentai, kad ieškovė, tikslindama ieškinį, iš esmės keitė ir jo dalyką ir pagrindą, kas laikytina naujo ieškinio pareiškimu, nepripažintini pagrįstais.
54. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie nagrinėjamai bylai nebeturi teisinės reikšmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio, patyrė 2400 Eur už advokato atstovavimą ir 84,70 Eur sumokėjo matininkui už patikslinto naudojimosi tvarkos plano parengimą. Visos išlaidos pagrįstos byloje pateiktais mokėjimo dokumentais, advokato atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.
56. Atsakovė I. B. prieštaravo ieškovės prašymui priteisti 84,70 Eur už patikslinto naudojimosi tvarkos plano parengimą, nes, jos teigimu, ieškovė, dar kartą patikslinusi planą, antruoju planu, už kurį ir prašo priteisti turėtas išlaidas, byloje nesirėmė. Teismas šių argumentų nepripažįsta pagrįstais. Ieškovės pateiktu T. V. 2022 m. birželio 8 d. parengtu naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planu M 1:2000 buvo iš esmės pakeista naudojimosi tvarka, lyginant su naudojimosi planu, pateiktu su pradiniu ieškiniu, o vėliau ji tik patikslinta to paties matininko 2022 m. rugpjūčio 8 d. parengtu planu, tai buvo padaryta atsižvelgiant į šalių pastabas. Ieškovė neprašė priteisti išlaidų už pirmojo plano, pateikto kartu su ieškiniu, parengimą, taip pat neprašė išlaidų už 2022 m. rugpjūčio 8 d. patikslintą planą, todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos pripažintinos protingomis, o prašymas jas priteisti – pagrįstu ir tenkintinu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
57. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas iš esmės kilo tik tarp bendraturčių UAB „Evus LT“ ir I. B., kiti byloje dalyvaujantys asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, E. T. ir E. V. – ieškinio reikalavimams pritarė, patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios iš viso 2572,70 Eur, priteistinos jai iš atsakovės I. B..
58. Byloje taip pat patirta 161,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šių išlaidų atlyginimas, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, valstybei priteistinas iš atsakovės I. B. (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nustatyti kitos paskirties 1,4104 ha ploto žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko T. V. 2022 m. rugpjūčio 8 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000 tokiu būdu: 1) nustatyti, kad 8766,2 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir koordinačių taškais 34-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-36-39-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-35-34, atskirai naudojasi ieškovė UAB „Evus LT“ (juridinio asmens kodas 305210201); 2) nustatyti, kad 2526,8 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ bei koordinačių taškais 12-13-14-15-38-37-12, bendrai naudojasi tretieji asmenys E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) nustatyti, kad 813 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ ir koordinačių taškais 36-37-38-39-36, atskirai naudojasi atsakovė Lietuvos Respublika; 4) nustatyti, kad 1998 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ bei koordinačių taškais 1-34-35-27-28-29-30-31-1, atskirai naudojasi atsakovė I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei UAB „Evus LT“ (juridinio asmens kodas 305210201) iš atsakovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2572,70 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 161,28 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Navickytė