Administracinė byla Nr. A-107-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01780-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D.-B. apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. (buvusi pavardė – J.), dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D.-B. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys G. Č. ir E. V. (buvusi pavardė – J.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. D.-B. (toliau – ir pareiškėja, teismo ekspertė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovas ar Taryba) 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. KT-128 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Taryba nusprendė dėl Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5.1, 5.4 ir 7.3 punktų pažeidimų teismo ekspertei pareikšti įspėjimą, o skundą dėl etikos pažeidimų atmesti kaip nepagrįstą.
2. Pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Teismo ekspertizės įstatymas) 21 straipsnį paslauga, parengiant konsultacinę išvadą, galėjo būti suteikta per viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) ,,Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“, kuri turi galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šią asmens sveikatos priežiūros paslaugą – ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – teismo psichiatrijos ekspertizės.
3. Dėl panaudoto blanko pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. priimtu įsakymu Nr. V-121 ,,Dėl teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų pildomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) , yra patvirtintos teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų privalomos sveikatos statistikos apskaitos ir kitos tipinės formos. Vadovaujantis Įsakymu, atlikto tyrimo išvadas pareiškėja įformino forma Nr. 193/a ,,Specialisto išvada“. Pareiškėja, laikantis teisės aktų reikalavimų, konsultacinę išvadą įformino privalomuoju specialisto išvados blanku (kito blanko formos teisės aktai nenumato).
4. Pareiškėja nesutiko su Tarybos išvada, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą specialisto išvada teikiama tik baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 90 str.). Aplinkybė, kad baudžiamajame procese yra teikiama specialisto išvada, nereiškia, jog tokia išvada negali būti teikiama kituose procesuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja priėjo prie išvados, kad Taryba nepagrįstai konstatavo Etikos kodekso 5.4 punkto pažeidimą.
5. Pareiškėja pažymėjo, kad Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau, nepaisant to, Sprendime konstatavo, kad pareiškėja, atsakydama į E. J. suformuluotus klausimus: 1–7 ir 10–11, viršijo ekspertės turimų specialių žinių ribas. Pareiškėja akcentavo, kad tokiu būdu Taryba viršijo savo kompetenciją.
6. Pareiškėja nurodė, kad Taryba tyrimo neatliko, rėmėsi lakonišku Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba) raštu, nevertindama parengtos išvados turinio, konkrečių atsakymų turinio ir apimties. Tarybos Sprendimo išvada, kad atsakymai į 1–7 ir 10–11 klausimus tariamai viršijo ekspertės turimų specialių žinių ribas, padaryta formaliai, neįsigilinus į pateiktų atsakymų turinį ir jo nevertinant. Pareiškėja pažymėjo, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba neturi kompetencijos vertinti nei teismo paskirto eksperto, nei privačiai veikiančio teismo eksperto išvadų ir jų turinio, išvadų pagrįstumo ir jų teisėtumo.
7. Pareiškėjos vertinimu, Taryba nepaneigė, kad specialisto išvada ne tik atitinka jos, kaip specialisto, turimų žinių apimtį, bet ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-577 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 114:2019 gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras“ apibrėžtą specialių žinių ir kompetencijų apimtį. Pareiškėja specialiąsias žinias vaikų asmenybės bei psichosocialinės raidos, bei šeimos santykių diagnostikos ir konsultavimo srityse papildomai gilino įvairiose kvalifikacijos kėlimo renginiuose ir mokymo kursuose. Pateikdama atsakymus, pareiškėja rėmėsi vaikų ir paauglių psichiatrijos, medicinos mokslo šakos žiniomis, vadovaudamasi mokslinės literatūros šaltiniais. Pareiškėja manė, kad neįmanoma vertinti psichikos sveikatos būsenų, gydyti psichikos sutrikimų ar siekti jų išvengti (prevencija), neturint atitinkamų medicinos psichologijos mokslo žinių. Pareiškėja tvirtino, kad Vaikų ir paauglių teismo psichiatro eksperto konsultacinei išvadai pagrįsti neabejotinai turėjo kompetenciją atlikti visos apimties tyrimą ir vertinti atitinkamas turinčias reikšmės aplinkybes.
8. Pareiškėja teismui 2023 m. gegužės 18 d. pateikė papildomus paaiškinimus dėl įgytos profesinės kompetencijos.
9. Atsakovas Taryba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas nurodė, kad Taryba, neperžengdama turimos kompetencijos ribų, t. y. nevertindama 2021 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvados Nr. S10/2021 (toliau – ir Išvada) turinio bei joje pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, ją peržiūrėjo formaliuoju aspektu ir nustatė, kad pareiškėja nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje konsultacinei išvadai nustatytų turinio reikalavimų: nenurodė proceso, kuriame bus teikiamas dokumentas, t. y. bylos ar ikiteisminio numerio, nesilaikė tyrimo rezultatams užfiksuoti skirto dokumento – konsultacinės išvados formos.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama konsultacinę išvadą civiliniame procese, ją įvardino kaip specialisto išvadą, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimo specialisto išvadoje. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėja, teikdama konsultacinę išvadą sutartiniais pagrindais pagal vienos iš proceso šalių užsakymą, nepagrįstai ekspertinio tyrimo rezultatus įformino naudodama formą Nr. 193/a ,,Specialisto išvada“.
12. Atsakovas nurodė, kad nesant objektyvių duomenų, jog pareiškėja gavo raštišką tyrėjo ar prokuroro užduotį atlikti objektų tyrimą, nebuvo teisinio pagrindo teikti specialisto išvadą. Pareiškėja, sutartiniais pagrindais konsultuodama proceso šalį ir tyrimo išvadas įformindama specialisto išvadoje, klaidino užsakovą, proceso dalyvius ir kitus suinteresuotus asmenis dėl ekspertinio tyrimo išvados statuso.
13. Atsakovas paaiškino, kad privačių teismo ekspertų išvados negali būti teikiamos privataus juridinio asmens, kuriame jie dirba ir vykdo kitas funkcijas ar jiems priklauso, vardu. Tai suponuoja, kad ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimas turi būti parengtas ir pateiktas į Teismo ekspertų sąrašą įrašyto nepriklausomo fizinio asmens vardu. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėja, surašydama Išvadą, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl Taryba pagrįstai konstatavo profesionalumo principo pažeidimą.
14. Atsakovas pabrėžė, kad teismo eksperto kvalifikacija suteikia ir patvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. Pareiškėja yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kuris skelbiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos internetinėje svetainėje. Šiame sąraše prie teismo ekspertės pavardės nurodyta ekspertizės rūšis – Teismo vaikų ir paauglių psichiatrijos ekspertizė. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-425 „Dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos nuostatų 12.5 ir 18.15 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, teigė, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, kaip pareiškėjai teismo eksperto kvalifikaciją suteikusi teismo ekspertizės įstaiga, turi teisę įvertinti, ar pareiškėja gali pagal jai suteiktą kvalifikaciją pasisakyti konkrečiais ekspertiniais klausimais.
15. Atsakovas nurodė, kad, remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pateiktais duomenimis, Taryba pagrįstai pripažino, jog pareiškėja, atsakydama į E. J. suformuluotus klausimus (1–7, 10–11), viršijo teismo ekspertės turimų specialių žinių ribas. Taryba Sprendimą grindė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pateikta informacija, kurioje buvo vertinami pareiškėjai pateikti klausimai, o ne pareiškėjos pateiktas tyrimo išvadų turinys. Taryba pagrįstai konstatavo Etikos kodekso nuostatų pažeidimus, kadangi pareiškėja veikė viršydama jai suteiktos kompetencijos ribas, nes atsakė į klausimus, į kuriuos atsakyti neturėjo tinkamos kvalifikacijos.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. su pareiškėjos skundu nesutiko ir pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. pareiškėja, turinti teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašyta į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, galėjo ir turėjo žinoti, jog, vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, atlikto tyrimo rezultatus galėjo užfiksuoti tik rašytiniame dokumente – konsultacinėje išvadoje.
17.2. Pareiškėja, teigdama, jog ji E. J. teikė konsultacinę išvadą, kaip proceso šaliai, vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, privalėjo nurodyti, kokiame konkrečiai procese šią išvadą teikia.
17.3. Pareiškėja yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą kaip Teismo vaikų ir paauglių psichiatrijos ekspertė nuo 2014 m. birželio 13 d. Pareiškėja, atlikdama ekspertinį tyrimą, galėjo atlikti jai pavestą užduotį remiantis tik savo srities specialiomis žiniomis ir jų neperžengiant. Teismo vaikų ir paauglių psichiatro eksperto kompetencijai priklauso konstatuoti psichikos sutrikimus arba konstatuoti, kad jų nėra, taip pat pasisakyti dėl vaiko psichinės būklės ypatumų. Teismo eksperto veiklos sritį ir atitinkamai jo turimų specialių žinių ribas apibrėžia jo turimos kvalifikacijos. Ekspertas, turintis gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją, negali atlikti kitos rūšies ekspertizės, kadangi neturi reikiamos kvalifikacijos.
17.4. Prašo priteisti iš pareiškėjos A. D.-B. trečiojo suinteresuoto asmens G. Č. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas bei kitas su byla susijusias išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. pareiškėjos skundą prašė tenkinti.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. trečiasis asmuo G. Č., įrodinėdamas, kad pareiškėja, teikdama konsultacinę išvadą, neturėjo teisės naudoti teismo eksperto vardo, nepagrįstai išplečia nagrinėjamos bylos ribas. Taryba, išnagrinėjusi G. Č. skundą, Sprendime konstatavo, kad „pritartina teismo ekspertei, kad šiuo atveju ji turėjo teisę naudoti teismo eksperto vardą ir teikti konsultacinę išvadą pagal ikiteisminio proceso šalies prašymą (Teismo ekspertizės įstatymo 21 str. 2 d.)“.
19.2. Nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens G. Č. atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėja, konsultacinę išvadą įformindama specialiu blanku, siekė sąmoningai klaidinti trečiuosius asmenis dėl išvados reikšmės, kad pareiškėja ne atsitiktinai suklydo, o manipuliavo dokumento forma.
19.3. Pareiškėja, būdama privačia teismo eksperte ir atlikdama tyrimą, turėjo teisę naudoti teismo eksperto vardą ir parengtą konsultacinę išvadą.
19.4. Taryba nevertino, ar, atsakydama į E. J. pateiktus klausimus, pareiškėja rėmėsi jos kvalifikaciją atitinkančią kompetenciją sudarančiomis žiniomis. Tarybos išvados, jog pareiškėja tyrimą atliko viršydama savo kompetencijos ribas, yra nepagrįstos.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas taip pat atmetė trečiojo suinteresuoto asmens G. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
21. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta teismo ekspertei pareikšti įspėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad:
22.1. trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. 2021 m. lapkričio 16 d. Tarybai pateikė skundą „Dėl teismo ekspertės A. D.-B. neteisėtų veiksmų“, prašydamas įvertinti teismo ekspertės veiksmus. Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė teismo ekspertei dėl Etikos kodekso 5.1., 5.4 ir 7.3 punktų pažeidimų pareikšti įspėjimą. Skundo dalį dėl ekspertizės akto turinio nusprendė palikti nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jai skirti įspėjimą už Etikos kodekso 5.1, 5.4 ir 7.3 punktų pažeidimus.
22.2. Taryba Sprendime nurodė, kad teismo ekspertė, pateikdama Išvadą pagal E. J. prašymą, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y.: 1) nenurodė proceso, kuriame bus teikiamas dokumentas (bylos ar ikiteisminio numerio); 2) nesilaikė tyrimo rezultatams užfiksuoti skirto dokumento formos (konsultacinė išvada). Taryba Sprendime pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą specialisto išvada teikiama tik baudžiamajame procese (Baudžiamojo proceso kodekso 90 str.), todėl teismo ekspertė, nesant baudžiamajam procesui ir teikdama konsultacinę išvadą pagal vienos iš proceso (ne baudžiamojo) šalių užsakymą, nepagrįstai ekspertinio tyrimo rezultatus įformino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. Nr. V-121 įsakymu „Dėl teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų pildomų privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų patvirtinimo“ patvirtintoje specialisto išvados formoje.
22.3. Taryba Sprendime atkreipė dėmesį, kad Išvada buvo pateikta juridinio asmens VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos vardu. Taryba Sprendime pažymėjo, kad teismo ekspertas, įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turi veikti kaip nepriklausomas fizinis asmuo, kurio ekspertinio tyrimo rezultatai įforminami procesiniame dokumente pagal nustatytus reikalavimus (Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 3 d., 21 str. 2 d.). Taryba Sprendime konstatavo, kad teismo ekspertė, teikdama Išvadą, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų ir tuo pažeidė profesionalumo principą, įtvirtintą Etikos kodekso 5.4. punkte.
22.4. Taryba Sprendimu pripažino, kad teismo psichiatrė ekspertė, pateikdama atsakymus į paklausime išvardintus klausimus, peržengė savo specialių žinių kompetencijos ribas, nes paklausime nurodytuose klausimuose (išskyrus 4 klausimo dalį) pateikti ekspertinio įvertinimo uždaviniai yra susiję su vaikų ir paauglių psichologo eksperto specialiosiomis žiniomis. Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1– 2 punktais, Sprendime pažymėjo, kad teismo ekspertė privalo ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, atsisakyti spręsti ne jos kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis. Taryba konstatavo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktų pažeidimus.
23. Teismas, apžvelgęs Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 ir 5 dalis, 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodė, kad iš VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos internetinio tinklapio matyti, jog pareiškėja dirba VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnyboje teismo eksperte. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos internetiniame tinklapyje nurodyta, kad pareiškėja yra biomedicinos mokslų daktarė, įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turinti vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės kvalifikaciją. Išvadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos patalpose, remiantis 2021 m. gegužės 14 d. E. J. prašymu. Tai, kad pareiškėja tyrimą atliko ir surašė Išvadą remdamasi E. J. prašymu, pareiškėja pripažįsta, – šią aplinkybę patvirtino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas pažymėjo ir tai, kad VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba nurodyta ir Išvados tituliniame lape, kaip įstaiga atlikusi tyrimą.
24. Teismas nurodė, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. gruodžio 9 d. išdavė VšĮ Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai Licenciją Nr. 3549 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti kitą ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros paslaugą – teismo psichiatrijos ekspertizę. Pareiškėja Išvados tituliniame lape nurodė, kad Išvadą surašė kaip specialistė, o nurodytą Išvadą pasirašė kaip Vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė. Taigi, teismas apibendrino, kad iš Sprendimo matyti, jog Taryba pripažino, kad pareiškėja, kaip privati teismo ekspertė, turėjo teisę teikti konsultaciją sutartiniais pagrindais. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakė.
25. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog šis įsakymas yra priimtas ir juo tvirtinamos teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų privalomas sveikatos statistikos apskaitos bei kito tipinės formas, vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymu ir siekiant gerinti teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės duomenų apskaitą. Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertinis tyrimas – tai proceso įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka teismo eksperto ar specialisto atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių (teismo ekspertizė, objektų tyrimas ir konsultacija). Taigi, teismas apibendrino, kad sutartiniais pagrindais atlikta konsultacija negali būti įforminta vadovaujantis Įsakymu patvirtintomis formomis. Tokios galimybės nenumato nei Teismo ekspertizės įstatymas, nei Įsakymas. Priešingai, konsultacijos išvados turinio reikalavimai nustatyti Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja, teikdama konsultacinę išvadą, šių reikalavimų nesilaikė. Teismas nurodė, kad pareiškėja Išvadoje nenurodė proceso, kuriame bus teikiama nurodyta išvada. Taigi, teismas apibendrino, kad nurodytos aplinkybės neginčytinai patvirtino, jog pareiškėja pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas.
26. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėja, surašydama Išvadą, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatų ir pažeidė Etikos kodekso 5.4 punkte įtvirtintą profesionalumo principą.
27. Teismas nurodė, kad Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismo eksperto kvalifikaciją suteikia ir patvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija (toliau – ir Kvalifikacinė komisija). Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai būtų suteikta vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto kvalifikacija, nėra. Taigi, teismas pažymėjo, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. rašte Nr. 1S-30 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytos išvados bylos duomenimis nepaneigtos. Teismas įvertino, kad Taryba pagrįstai vadovavosi šiomis išvadomis, nes būtent Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kvalifikacinė komisija pratęsė pareiškėjai teismo vaikų ir paauglių psichiatro eksperto kvalifikaciją iki 2024 m. birželio 13 d. Taigi, kaip nurodė teismas, Tarybos išvada, jog pareiškėja, surašydama Išvadą, pažeidė ir Etikos kodekso 5.1 ir 7. 3 punktuose įtvirtintus profesionalumo ir sąžiningumo principus, taip pat yra pagrįsta.
28. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo matyti, jog Taryba, nagrinėdama G. Č. skundą, Išvados teisėtumo ir pagrįstumo nevertino. Taryba Sprendimu tik konstatavo, kad pareiškėja, surašydama Išvadą, viršijo savo kompetenciją. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog Taryba pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nepagrįstas.
29. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Taryba, priimdama Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi Tarybos darbo reglamentu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ (toliau – ir Darbo reglamentas). Tarybos priimtas Sprendimas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja ir jį priimant nebuvo pažeistos procedūros ir ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1–3 p.).
30. Taigi, teismas apibendrino, kad tenkinti pareiškėjos skundą, remiantis jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
31. Trečiasis suinteresuotas asmens G. Č. bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą teismui pateikė baigus bylą nagrinėti iš esmės ir teismui išėjus į pasitarimo kambarį priimti sprendimą. Todėl teismas nurodė, kad tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens G. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo (ABTĮ 41 str. 1 d.).
III.
32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
33. Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. pažymos Nr. 1S-30 vertinimo yra nemotyvuota, priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, teismas nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, t. y. teismas nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. pažymos Nr. 1S-30 vertinimu.
34. Pareiškėja paaiškina, kad Taryba nevertino jos parengtos konsultacinės išvados turinio, konkrečių atsakymų turinio ir apimties. Išvada, kad atsakymai į 1–7 ir 10–11 klausimus tariamai viršijo ekspertės turimų specialių žinių ribas, padaryta formaliai, neįsigilinus į pateiktų atsakymų turinį. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba neturi kompetencijos vertinti teismo paskirto eksperto ar privačiai veikiančio teismo eksperto išvadų, jų turinio, išvadų pagrįstumo ir jų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, Taryba nepagrįstai rėmėsi Valstybinės psichiatrijos tarnybos raštu. Pareiškėja akcentuoja, kad parengė ne teismo ekspertizės aktą, o konsultacinę išvadą, kuri neturi teismo ekspertizės akto statuso. Taip pat pareiškėja nurodo, kad palaiko skunde pirmosios instancijos teismui 17–20 punktuose pateiktus išsamius argumentus, tačiau jų apeliaciniame skunde nebekartoja.
35. Pareiškėjos teigimu, teismas turėjo įvertinti visus skunde nurodytus argumentus (aplinkybes), tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos tinkamai neįvykdė. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai ir aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
36. Pareiškėja nurodo, kad Taryba Sprendime konstatavo, jog ,,pritartina teismo ekspertei, kad šiuo atveju ji turėjo teisę naudoti teismo eksperto vardą ir teikti konsultacinę išvadą pagal ikiteisminio proceso šalies prašymą (Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalis)“. Pareiškėja paaiškina, kad pacituotos Sprendimo išvados neginčijo, todėl nurodytos išvados pagrįstumas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 80 str. 1 d.). Pareiškėja, būdama privačia teismo eksperte ir atlikdama tyrimą, turėdama teisę naudoti teismo eksperto vardą, parengtą Išvadą įformindama Įsakymu patvirtinta specialisto išvados forma (1.5 forma Nr. 193/a ,,Specialisto išvada“, saugojimo terminas – 3 metai), teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjos vertinimu, taip pat būtina įvertinti Įsakymo 1 punktą ir paaiškina, kad formos privalomai skirtos naudoti, įskaitant ir privačius teismo ekspertus, t. y. atvejai, kai ekspertas veikia naudodamas privataus teismo eksperto vardą (statusą); formų paskirtis yra duomenų apskaita ir atitinkama forma įformintų duomenų saugojimo termino nustatymas. Pareiškėjos teigimu, atitinkamos formos panaudojimas nelemia įformintos išvados teisinės galios.
37. Pareiškėja pažymi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalį ir Įsakymo nuostatas, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
38. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
39. Atsakovas paaiškina, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, kaip pareiškėjai teismo eksperto kvalifikaciją suteikusi teismo ekspertizės įstaiga, turėjo teisę įvertinti, ar pareiškėja galėjo pagal jai suteiktą kvalifikaciją pasisakyti konkrečiais ekspertiniais klausimais bei, vadovaujantis Darbo reglamento 12.3 ir 14 punktais, Taryba pagrįstai kreipėsi į kompetentingą ekspertizės įstaigą dėl informacijos, reikalingos skundo nagrinėjimui, pateikimo. Taryba, nesutikdama su pareiškėjos teiginiais, atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba nevertino konsultacinės išvados turinio bei išvadų pagrįstumo ir jų teisėtumo. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba vertino, ar pareiškėja, atsižvelgiant į turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias, galėjo atsakyti į pateiktus klausimus.
40. Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyta, jog pareiškėja, atlikdama ekspertinį tyrimą bei teikdama konsultacinę išvadą, veikė turimų specialių žinių apimtyje, kaip tai įtvirtinta Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, tačiau pareiškėja netinkamai interpretuoja Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai buvo suteikti įgaliojimai atlikti tik teismo vaikų ir paauglių psichiatrinę ekspertizę.
41. Atsakovas nurodė, kad, įvertinus tai, jog teismo ekspertas privalo „savo pareigas atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų“ (Etikos kodekso 5.4 p.), tikslinga pažymėti, jog netinkamas ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimas bei ne visų duomenų pateikimas yra laikytinas profesinės etikos principo pažeidimu.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas netinkamai įvykdė pareigą motyvuoti priimtą sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys aiškiai patvirtina, jog teismas atsakė į visus pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, priimtas sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
44. Pasisakydamas dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. pažymos, trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad pareiškėja nepaneigė, jog Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba 2022 m. sausio 17 d. rašte nurodytos išvados yra nepagrįstos. Teigia, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba 2022 m. sausio 24 d. raštu vertino pareiškėjos kaip vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės kompetencijai keliamus uždavinius civiliniame procese. Tačiau, įvertinus keliamus uždavinius, ekspertui atliekant tyrimą administraciniame procese, matyti, jog pareiškėjos pateikta specialisto išvada neatitiko nei vieno tokiam procesui keliamo uždavinio ir tokia išvada administraciniame procese negalėjo būti teikiama.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja, teikdama E. V. paslaugas, teikė ne kaip gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, kuri paslaugas gali teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o kaip privati ekspertė, kuri turi pareigą vadovautis, be kita ko, ir Teismo ekspertizės įstatymu bei kitais eksperto veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie apibrėžia pareiškėjos kaip ekspertės kompetencijos ribas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat paaiškina, kad Taryba vertinti pareiškėjos parengtos specialisto išvados turinio, konkrečių atsakymų ir apimties neturėjo pagrindo.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja, sutartiniais pagrindais teikdama paslaugas, nepagrįstai ekspertinio tyrimo rezultatus įformino Įsakymu patvirtintoje specialisto išvados formoje. Pareiškėja, teikdama E. V. paslaugas – atlikus ekspertinį tyrimą, turėjo konsultacinę išvadą įforminti laisvos formos dokumente su privaloma Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija. Pažymi, kad pareiškėja, teigdama, jog jos surašytai Išvadai yra taikomas 3 metų saugojimo terminas, šios pareigos akivaizdžiai nevykdė ir tai pripažįsta. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėja, surašydama Išvadą, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų ir pažeidė profesionalumo principą, įtvirtintą Etikos kodekso 5.4 punkte.
47. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo dalies, kuriuo teismo ekspertei už Etikos kodekso pažeidimus paskirtas įspėjimas.
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Dėl eksperto teisės konsultacinę išvadą įforminti Įsakymu patvirtinta „Specialisto išvados“ forma
50. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartiniais pagrindais atlikta konsultacija negali būti įforminta vadovaujantis Įsakymu patvirtintomis formomis. Tokios galimybės nenumato nei Teismo ekspertizės įstatymas, nei Įsakymas. Konsultacinės išvados turinio reikalavimai nustatyti Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje; pareiškėja, teikdama konsultacinę išvadą, šių reikalavimų nesilaikė.
51. Apeliantė A. D.-B. teigia, kad būdama privačia teismo eksperte ir atlikdama tyrimą turi teisę naudotis Įsakymu patvirtinta specialisto išvados forma pagal Įsakymo 1 punktą.
52. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad Įsakymo normos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į eksperto veiklą reguliuojančių teisės normų visumą. Taip pat būtina atsižvelgti į teisės aktų hierarchiją, t. y. žemesnės galios teisės aktai negali būti aiškinami taip, kad būtų paneigtos ar pakeistos aukštesnės galios teisės akto (šios bylos atžvilgiu ? įstatymo) normos.
53. Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama privačių teismo ekspertų veikla. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Konsultacijos pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente ? konsultacinėje išvadoje, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Konsultacinėje išvadoje turi būti nurodyta jos surašymo data ir vieta, privataus teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, eksperto kvalifikacija, išsilavinimas, specialybė), proceso šalis, pasikvietusi privatų teismo ekspertą konsultantu, procesas, kuriame bus teikiamas dokumentas (bylos ar ikiteisminio tyrimo numeris), taip pat tirti objektai, taikyti metodai ir priemonės, gauti rezultatai.
54. To paties lygmens teisės akte (įstatyme) Baudžiamojo proceso kodekso 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais arba dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus. To paties įstatymo 90 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. Specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu arba gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti.
55. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 1 ir 2 dalys, 287 straipsnio 1 dalis reglamentuoja vienos iš įrodymų rūšies – „specialisto išvados“ gavimą ir panaudojimą administracinių nusižengimų procese. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. To paties teisės akto 569 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
56. Teismas vertina, kad įstatymų leidėjas šiuose įstatymuose sąmoningai panaudojo specialius terminus „konsultacinė išvada“ ir „specialisto išvada“, kadangi skiriasi šių dokumentų parengimo tvarka, pagrindai ir turinys. Todėl šie terminai negali būti vartojami kaip sinonimai.
57. Įsakymu yra patvirtinta forma Nr. 193/a „Specialisto išvada“, o ne „Konsultacinės išvados“ forma. Apeliantės nurodytame Įsakymo 1 punkte skelbiama, kad šiuo įsakymu yra tvirtinama pridedamos teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų privalomas sveikatos statistikos apskaitos bei kitos tipinės formos. Iš šios teisės normos neseka, kad „Konsultacinė išvada“ turi būti teikiama „Specialisto išvados“ forma.
58. Pažymėtina, kad „Specialisto formoje“ yra nurodoma, kad „Specialistui išaiškintos jo teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Specialistas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už sąmoningai melagingų išvadų davimą, taip pat už bylos duomenų pagarsinimą iki teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.“ Akivaizdu, kad ši forma naudojama tik ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, esant tyrėjo, prokuroro ar teismo pavedimui.
59. Kaip matyti iš Išvados, ši specialisto išvada surašyta naudojant Formą Nr. 193/a, patvirtintą Įsakymu, nors pagal teisės normas išdėstytas šios nutarties 53–58 punkte to nebuvo galima daryti.
60. Be to, Išvadoje nėra nurodyta proceso, kuriame bus teikiamas dokumentas (bylos ar ikiteisminio numerio), nors tai tiesiogiai įpareigoja Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalis.
61. Apeliantė teigia, kad konsultacinė išvada neturi ekspertizės akto statuso, tačiau tai šiuo atveju tai nėra reikšminga, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog teismo ekspertas veikė kaip privatus teismo ekspertas, nepaneigia fakto, kad privatus teismo ekspertas veikė kaip asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, o privačiam teismo ekspertui taip pat taikomi teismo ekspertų veiklos principai, atsakomybė už Etikos kodekso pažeidimus, taigi privačiam teismo ekspertui taikomi visi profesinės etikos reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2479-261/2021).
62. Etikos kodekso 5.4 punkte nustatyta, kad teismo ekspertas privalo savo pareigas atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų. Netinkamas ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimas bei ne visų duomenų pateikimas yra laikytinas profesinės etikos principo pažeidimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė, 2021 m. rugsėjo 9 d. surašydama Išvadą, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatų ir tuo pažeidė Etikos kodekso 5.4 punkte įtvirtintą profesionalumo principą.
Dėl teismo ekspertės kompetencijos ribų viršijimo
63. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. pažyma Nr. 1S-30, konstatavo, kad apeliantė 2021 m. rugsėjo 9 d., surašydama Išvadą, viršijo kompetencijos ribas.
64. Apeliantė A. D.-B. teigia, kad atlikdama tyrimą ir teikdama konsultacines išvadas rėmėsi savo įgytomis specialiosiomis žiniomis. Tokias išvadas jai leido teikti Teismo ekspertizės įstatymas bei gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro norma.
65. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos kvalifikacinė komisija 2019 m. gegužės 13 d. pareiškėjai išdavė Kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 690-5/2019, patvirtinantį, kad pareiškėjai teismo vaikų ir paauglių psichiatro eksperto kvalifikacija pratęsta iki 2024 m. birželio 13 d. (I tomas, b. l. 58). Byloje nėra ginčo, kad apeliantė neturi vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto kvalifikacijos.
66. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, atsakydama 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1S-30 „Dėl informacijos pateikimo“, Tarybą informavo, jog vaikų ir paauglių teismo psichiatras ekspertas pagal savo kompetenciją, neperžengdamas specialių žinių ribų, gali atsakyti tik į klausimą Nr. 4 ir tik ta apimtimi, kiek yra prašoma įvertinti poveikį vaiko psichikos sveikatos būsenai. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė A. D.-B., pateikdama atsakymus į paklausime išvardintus klausimus, peržengė savo specialiųjų žinių kompetencijos ribas, nes paklausime nurodytuose klausimuose (išskyrus 4 klausimo dalį) pateikti ekspertinio įvertinimo uždaviniai yra arba susiję su vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto specialiosiomis žiniomis arba viršija vaikų ir paauglių teismo psichologų / teismo psichiatrų kompetencijas (I tomas, b. l. 97–99).
67. Apeliantė teigia, kad ji turi specialiųjų žinių ir kompetencijos ribų neperžengė.
68. Teismas pažymi, kad atriboti susijusius mokslus psichologiją nuo psichiatrijos nėra teismo uždavinys. Klausimai, kokios žinių sritys patenka į vaikų ir paauglių teismo psichologų ekspertų, o kokios į vaikų ir paauglių teismo psichiatrų ekspertų sritį, yra susiję su specialiomis žiniomis ir tokius įrodymus turi pateikti proceso šalys. Šalys tokius įrodymus ir pateikė teismui – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. raštą Nr. 1S-30 „Dėl informacijos pateikimo“ ir apeliantės paaiškinimus. Šie įrodymai yra prieštaringi. Esant byloje priešingiems įrodymams, teismas turi nuspręsti, kuriais iš jų turi vadovautis.
69. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos nuostatų, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-425 „Dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 12.5 punkte numatyta, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba rengia teismo psichiatrus ekspertus ir teismo psichologus ekspertus, suteikia jiems teismo psichiatrų ekspertų, teismo psichologų ekspertų kvalifikaciją. To paties teisės akto 18.15 punkte numatyta, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka sudaro kvalifikacijos komisiją teismo eksperto kvalifikacijai suteikti, teismo eksperto kvalifikacijai patikrinti ir išduoto teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminui pratęsti, sustabdyti ar pažymėjimą pripažinti negaliojančiu. Akivaizdu, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra kompetentinga institucija nuspęsti, kurie klausimai pateikti konsultacinei išvadai patenka į vaikų ir paauglių teismo psichiatro eksperto kompetenciją, o kurie į vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto kompetenciją.
70. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. raštas Nr. 1S-30 „Dėl informacijos pateikimo“ yra motyvuotas, jame paaiškinta, kodėl kiekvienas aptariamas konsultacinei išvadai pateiktas klausimas patenka į vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto kompetenciją, o kodėl dalis klausimų nepatenka nei į vaikų ir paauglių teismo psichiatro eksperto kompetenciją, nei į vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto kompetenciją.
71. Dėl apeliantės paaiškinimų, kad ji turi specialiųjų žinių ir kompetencijos ribų neperžengė, teismas pažymi, kad neabejotina, jog asmuo studijuodamas aukštoje mokykloje visuomet studijuoja įvairius dalykus, kurie gali būti susiję ar nesusiję su jo konkrečia profesija. Įvairios žinios gali būti įgyjamos asmeniui dirbant, bet Teismo ekspertizės įstatymas nustato reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo sąlygas bei tvarką (šio įstatymo 1 str.). Iš šio Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 2 dalies seka, kad specialios žinios nėra bet kokios žinios, bet išsilavinimo, specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos būdu įgytos išsamios atitinkamos srities žinios, reikalingos ekspertiniam tyrimui atlikti. Įstatymas nustato tvarką, kaip teismo eksperto kvalifikacija suteikiama, patvirtinama ir pripažįstama.
72. Teismas neabejoja, kad apeliantė turi tam tikrų žinių vaikų ir paauglių psichologijos srityje, bet teismui nėra pateikti įrodymai, kad šios žinios yra tokios, kokias numato Teismo ekspertizės įstatymas – gilios ir patvirtintos kvalifikacijos pažymėjimu.
73. Apibendrindamas teismas pažymi, kad apeliantės A. D.-B. paaiškinimai, kad konsultacinei išvadai pateikti klausimai patenka į vaikų ir paauglių teismo psichiatro eksperto kompetenciją, teismo yra atmetami, kadangi, teismo vertinimu, ji yra labiau suinteresuota bylos baigtimi, be to, neturi vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto kompetencijos.
74. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba nevertino konsultacinės išvados turinio bei išvadų pagrįstumo ir jų teisėtumo. Iš 2022 m. sausio 24 d. rašto Nr. 1S-30 „Dėl informacijos pateikimo“ turinio matyti, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba vertino, ar apeliantė, atsižvelgiant į turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias, galėjo atsakyti į pateiktus klausimus, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad teismo ekspertas privalo ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją bei atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis (Teismo ekspertizės įstatymo 15 str. 2 d. 1–2 p.).
75. Apeliantė, atlikdama ekspertinį tyrimą ir veikdama teismo ekspertės vardu, privalėjo tinkamai vadovautis teismo ekspertų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir jai kaip teismo ekspertei suteiktomis kompetencijos ribomis. Apeliantė buvo įrašyta į Teismo ekspertų sąrašą, kuriame pažymėta, kad jos ekspertizės rūšis – Teismo vaikų ir paauglių psichiatrijos ekspertizė. Taigi, jai buvo suteikta kompetencija veikti tik teismo vaikų ir paauglių psichiatrijos ekspertizės ribose (Teismo ekspertizės įstatymo 15 str. 2 d. 1–2 p., Etikos kodekso 5.1 ir 7.3 p.). Kadangi apeliantė neturi vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto kvalifikacijos, akivaizdu, kad apeliantė pažeidė jos, kaip teismo ekspertės, veiklą reglamentuojančius teisės aktus, viršydama jai suteiktas kompetencijas.
76. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Tarybos išvada, jog pareiškėja, 2021 m. rugsėjo 9 d. surašydama Išvadą, pažeidė ir Etikos kodekso 5.1. ir 7. 3. punktuose įtvirtintus profesionalumo ir sąžiningumo principus, taip pat yra pagrįsta.
77. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. D.-B. apeliacinį skundą prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. (buvusi pavardė – J.), atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius