Civilinė byla Nr. 3K-3-47/2014 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01142-2013-6

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                129.19.4; 129.20.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 21 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės banko ,,Swedbank“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės      8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės banko ,,Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. Š., bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė ,,Justluka“, Ą. P.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

Pareiškėjas ir UAB ,,Justluka“  2005 m. vasario 18 d. sudarė kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Įsipareigojimams pagal šią sutartį  užtikrinti bendrąja hipoteka buvo įkeistas suinteresuotam asmeniui Ą. P. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir jame esantys UAB ,,Justluka“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Hipotekos lakšte nurodyta, kad  įkeisti daiktai varžytynėse parduodami kartu. Suinteresuotam asmeniui UAB ,,Justluka“ iškėlus bankroto bylą, bendrąja hipoteka įkeisto bendrovės turto pardavimą vykdė paskirtas bankroto administratorius Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, išieškojimą iš tuo pačiu lakštu bendrąja hipoteka įkeisto suinteresuotam asmeniui Ą. P. priklausančio turto – antstolė V. Š. CPK nustatyta tvarka. Antstolė V. Š., atsižvelgdama į tai, kad sutaptų jos ir BUAB „Justluka“ vykdomų varžytynių datos, paskelbė suinteresuotam asmeniui Ą. P. priklausančio turto varžytynių datą 2013 m. vasario 13–20 d., tačiau vėliau 2013 m. sausio 4 d. patvarkymu (tikroji priėmimo data 2012 m. vasario 4 d.) šias atšaukė, nes suinteresuotas asmuo pasiūlė parduodamo turto pirkėją, kuris į antstolio sąskaitą sumokėjo turto arešto akte nurodytą realizuojamo turto vertę (37 000 Lt).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolės V. Š. 2013 m. sausio 4 d. patvarkymą atšaukti varžytynes. Jis nurodė, kad nors antstolė suprato būtinybę vykdyti bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimą kartu, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgė, nereikalavo iš suinteresuoto asmens Ą. P. įrodymų, jog jo pasiūlytas pirkėjas kartu įsigyja kitą bendrąja hipoteka įkeistą turtą. Pareiškėjo nuomone, antstolė V. Š. sudarė realias prielaidas, kad BUAB „Justluka“ turtas taptų nepatrauklus ar nelikvidus, taip nukentėtų įmonės kreditorių interesai.

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m.  kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė atliko įstatyme nustatytas funkcijas, įgaliojimų neviršijo, todėl, atšaukdama varžytynes, pažeidimo nepadarė. Šio skundo argumentai dėl turto realizavimo tvarkos, turto perleidimo, jo vertės sumažėjimo parduodant jį atskirai neturi reikšmės, nes skundžiamas tik antstolio patvarkymas atšaukti varžytynes. Teismas nurodė, kad kreditoriai turi teisę kreiptis į antstolį su prašymais, tarp jų su prašymu hipotekos lakšte nurodyto turto pardavimą vykdyti kartu, uždrausti skolininkui naudotis CPK 704 straipsnyje nustatyta teise siūlyti parduoti turtą jo pasirinktam asmeniui, pateikiant tokio prašymo argumentus ir pan.

              Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė. 2005 m. vasario 18 d. kredito sutarčiai užtikrinti sutartine hipoteka buvo įkeistas žemės sklypas, gyvenamasis namas, sandėlis, buitinės patalpos, baldų dirbtuvės, gamybinis pastatas, du sandėliai, viralinė, kiemo rūsys ir kiemo statiniai (duomenys neskelbtini); jų savininkai yra suinteresuoti asmenys BUAB „Justluka“ ir Ą. P.; hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeisti daiktai varžytynėse parduodami kartu.  Bankrutuojančios UAB „Justluka“ turtą pardavinėja bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, o suinteresuoto asmens              Ą. P. – antstolė V. Š. Skundžiamu patvarkymu antstolė atšaukė paskelbtas suinteresuotam asmeniui Ą. P. priklausančio turto varžytynes (žemės sklypui, viralinei, kiemo rūsiui ir kiemo statiniams), nes šis surado parduodamo turto pirkėją, kuris iki varžytynių pradžios į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo 37 000 Lt. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai vadovavosi CPK 704 straipsniu ir atšaukė paskelbtas varžytynes.

Teismas pažymėjo, kad CK 4.192 straipsnio 8 dalies norma galima vadovautis tuo atveju, jeigu nepradėti priverstinio išieškojimo veiksmai, kai skolininkas (įkaito davėjas) ir hipotekos kreditorius tarpusavio susitarimu notarine forma sudarytu sandoriu gali perleisti įkeistą turtą. Teismas nurodė ir tai, kad tuo atveju, kai pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla, įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė nenustatoma, nes skolininko įkeisto turto realizavimas vykdomas ĮBĮ tvarka. Bankroto procedūra gali vykti ilgai, todėl, nutartimi nustačius įkeistų daiktų pardavimo tvarką, nepagrįstai būtų vilkinama ir pažeidžiama įstatyme nustatyta skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka. Šiuo atveju bendroji hipoteka tampa svetimo daikto hipoteka, todėl, tenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš suinteresuoto asmens Ą. P. įkeisto turto arba jam įvykdžius skolininko įsipareigojimą, įkeisto daikto savininkas įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką BUAB „Justluka“ dėl sumokėtos sumos ar daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Dėl to teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės veiksmus laikė teisėtais.

Teismas pažymėjo, kad šalių pasirašytame hipotekos lakšte buvo numatyta  ne įkeisto turto pardavimo eilė, o pardavimo tvarka.

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės   20 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir panaikinti antstolės patvarkymą atšaukti varžytynes. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CPK 704 straipsnio, CK 4.183 straipsnio 3 dalies ir 4.192 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo. Kasatorius nurodo, kad antstolė, priimdama patvarkymą, nesivadovavo CK 4.183 straipsnio 3 dalies  ir 4.192 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Kasatorius mano, kad CPK 704 straipsnio norma yra bendro pobūdžio, joje nereglamentuotas išieškojimas iš bendrąja hipoteka įkeisto turto. CK 4.183 straipsnio 3 dalies norma yra specialioji, taikoma išieškant iš bendrąja hipoteka įkeisto turto. Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė, tačiau šiuo atveju hipotekos lakšte nurodyta, jog įkeisti daiktai varžytynėse parduodami kartu. Kasatoriaus teigimu, tiek antstolei, tiek suinteresuotam asmeniui Ą. P. buvo žinoma apie banko siekį visą hipotekos lakštu įkeistą turtą parduoti kartu. Atsižvelgiant į CK 4.183 straipsnio 3 dalies ir sutartinės hipotekos nuostatą dėl įkeisto turto pardavimo varžytynėse kartu, teismas turėjo įvertinti Ą. P. teisę CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka siūlyti pirkėją. Kasatorius pažymi, kad suinteresuotas asmuo Ą. P. hipotekos lakštą pasirašė tiek savo kaip įkeičiamo turto savininko, tiek UAB „Justluka“ vardu, sutiko su turto pardavimo tvarka, hipotekos lakštas nenuginčytas. Kadangi šis asmuo neturėjo teisės siūlyti pirkėjo daliai bendrąją hipoteka įkeisto turto, tai antstolė negalėjo priimti skundžiamo patvarkymo. Tokia teise jis galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jei šiam veiksmui pritartų kitos hipotekos lakštą pasirašiusios šalys, tačiau kasatorius sutikimo nedavė.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatoriaus argumentą dėl CK 4.192 straipsnio 2 dalies taikymo, nurodė, kad ji taikoma tuo atveju, jeigu sudaromas skolininko (įkaito davėjo) ir hipotekos kreditoriaus notarinės formos sandoris ir priverstinio išieškojimo veiksmai dar nepradėti. Kasatoriaus teigimu, akivaizdžiai neteisingai aiškinamas CK 4.192 straipsnio 8 daliai taikyti nustatytas terminas „iki varžytynių pradžios“ – jį teismas aiškina kaip veiksmus iki priverstinio išieškojimo pradžios, bet ne kaip iki varžytynių pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad priverstinius vykdymo veiksmus antstolis atlieka nuo pat vykdomosios bylos pradžios, apeliacinės instancijos teismo nuomone, CK 4.192 straipsnio 8 dalyje numatytomis teisėmis galima naudotis tik iki vykdomosios bylos pradžios, o tai nelogiška ir prieštarauja šios normos turiniui.

2. Dėl pažeistų hipotekos ir kitų kreditorių teisių. Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis neįrodė kreditorių teisių pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, iš byloje esančių dokumentų aišku, kad hipotekos lakštu įkeisto turto pardavimas atskirai, o ne kaip komplekso, neigiamai paveiks įkeisto turto vertę. Antstolė 2012 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu pavedė UAB „Lituka ir ko“ atlikti ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti, tačiau ekspertai atsisakė žemės sklypą vertinti be pastato; korporacijos „Matininkai“ antstolės užsakymu atliktame ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad jei turtas bus parduodamas atskirai (pastatai ir statiniai vienose varžytynėse, žemės sklypas – kitose), objektas praras likvidumą, nebus patrauklus, nesudarys komplekso. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negalėjo daryti išvados, jog neįrodytas kreditorių teisių maksimaliai tenkinti reikalavimus pažeidimas. Kasatorius pažymi, kad suinteresuotas asmuo Ą. P. yra ne tik įkeisto turto savininkas, bet ir BUAB „Justluka“ kreditorius, todėl, siūlydamas dalies bendrąja hipoteka įkeisto turto pirkėją, mažina likusio bendrąja hipoteka įkeisto turto likvidumą ir vertę, kartu kenkia savo kaip kreditoriaus interesams. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dalies bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimas Ą. P. pasiūlytam pirkėjui atitinka skolininko BUAB „Justluka“ interesus. Tokia teismo išvada padaryta pažeidžiant CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Byloje pateikto BUAB „Justluka“ 2012 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu pritarta, kad bendrąja hipoteka įkeistas turtas būtų parduotas kaip kompleksas maksimaliai kreditorių interesams tenkinti.

              3. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo mėn. 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006, pateiktu išaiškinimu, kad tais atvejais, kai išieškoma iš įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 704 straipsnis taikomas sistemiškai su įkeitimo rūšis nustatančiomis normomis, kuriose nustatomas išieškojimo iš tokių įkeistų objektų eiliškumas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2012, išaiškinimais, iškreipdamas jų prasmę. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nurodytą išaiškinimą, darytina išvada, kad lakšte numatyta įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilė netaikoma ĮBĮ nustatyta tvarka realizuojamam bankrutuojančiai įmonei priklausančiam turtui, tačiau taikytina CPK ir CK nustatyta tvarka realizuojamam trečiųjų asmenų bendrąja hipoteką įkeistam turtui. Dėl to nagrinėjamoje situacijoje, kai skolininkas (BUAB „Justluka“) ir kasatorius išreiškė norą laikytis hipotekos lakšte nurodyto įkeisto turto pardavimo eiliškumo ir turtą parduoti kaip kompleksą, nei antstolė, nei įkeisto turto savininkas Ą. P. negalėjo pažeisti hipotekos lakšte numatyto įkeisto turto eiliškumo.

              Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Ą. P. prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl CPK 704 straipsnio, CK 4.183 straipsnio 3 dalies ir 4.192 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo. Suinteresuotas asmuo nesutinka su kasacinio skundo teiginiais ir pažymi, kad, atsižvelgus į išieškojimo ypatumus bankroto procese, galima pripažinti, jog suinteresuotas asmuo tokią teisę turi. Kasatoriaus ir skolininko kredito sutarties vykdymui užtikrinti bendrąja hipoteka buvo įkeisti skolininkui ir Ą. P. nuosavybės teise priklausantis turtas. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka (CPK 560 straipsnio 3 dalis) ir nėra prasmės nustatyti įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę, nes kartu su skolininko turtu įkeistas suinteresuoto asmens Ą. P. turtas po bankroto bylos skolininkui iškėlimo automatiškai tapo svetimo turto hipoteka. Išieškotojo teisės tenkinti reikalavimą iš Ą. P. įkeisto daikto, ĮBĮ neapribojamos. Bankrutuojančios įmonės administratorius neturi teisės disponuoti Ą. P. priklausančiu už BUAB „Justluka“ prievoles įkeistu turtu. Atsiliepime pažymima, kad hipotekos lakšte nustatyta įkeisto turto pardavimo tvarka, o ne eilė, o tai skirtingi dalykai. Nagrinėjamu atveju išieškojimo eilė nebuvo nustatyta.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, norint pasinaudoti CPK 704 straipsnio teise, turėjo būti gautas skolininko ir išieškotojo susitarimas, nes CK 4.192 straipsnio 8 dalis taikytina tada, kai yra išieškoma iš skolininko, kuris yra ir įkaito davėjas. Šiuo atveju svetimo daikto hipoteka užtikrintas kito asmens įsipareigojimas, todėl susitarimas nereikalingas. Apibendrindamas, suinteresuotas asmuo pažymi, kad CK 4.183 straipsnio 3 dalyje ir 4.192 straipsnio 8 dalyje nereglamentuojami ginčo santykiai. Nagrinėjamu atveju antstolio patvarkymas buvo priimtas esant CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms.

2. Dėl pažeistų hipotekos ir kitų kreditorių teisių. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad išieškotojo interesai šiuo atveju nepažeidžiami, nes svetimas įkeistas turtas už skolininko prievoles parduodamas Ą. P. pasiūlytam pirkėjui, t. y. išieškotojui operatyviau įvykdoma dalis skolininko įsipareigojimų, sumažinamos galimos vykdymo išlaidos. Nors kasatorius pažymi, kad skolininko kreditorių susirinkimo nutarimai atitinka skolininko interesus, tačiau nenurodo, jog šie nutarimai priimami balsų dauguma, kurią turi kasatorius. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, teismai objektyviai įvertino visus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

3. Dėl teismų praktikos. Suinteresuotas asmuo mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-188/2006, nelaikytina precedentine, nes priimta esant skirtingoms nei nagrinėjamu atveju aplinkybėmis – cituojamoje nutartyje, priešingai nei nagrinėjamu atveju, nebuvo įkeista dalis turto, kuri priklausytų bankrutuojančiai įmonei. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2012, kurios faktinės aplinkybės nedaug skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, t. y. aplinkybės identiškos, tik bendrąja hipoteka ginčo atveju įkeistas dviem asmenims priklausantis turtas, o cituojamos atveju – keturiems; ginčo atveju nebuvo daug asmenų, įkeitusių savo turtą, todėl nereikėjo nustatyti pardavimo iš varžytynių eilės.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. prašo teismo savo nuožiūra spręsti šį klausimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas, vadovaujasi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais antstolio veiklą. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008, išaiškinimais, teigia, kad 2013 m. liepos 12 d. gavo išieškotojo AB banko „Swedbank“ prašymą parduoti žemės sklypą ir kitus statinius, priklausančius suinteresuotam asmeniui Ą. P., kaip vieną kompleksą (kartu su kitais skolininko statiniais), nes, turtą pardavus atskirai, objektas praras likvidumą, nebus patrauklus. Šiuo metu UAB korporacijos „Matininkai“ nustatyta atskira turto (žemės) vertė  palyginti maža, t. y. tik 37 000 Lt iš 1 446 000 Lt bendros turto komplekso vertės, todėl išieškotojas prašo nustatyti didesnę pradinių turto varžytynių kainą. Dėl šio AB banko „Swedbank“ prašymo antstolė 2013 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir lėšų grąžinimo. Šis patvarkymas apskųstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl skolininko teisės pasiūlyti iki varžytynių dalies bendrąja hipoteka įkeisto turto pirkėją

              Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, t. y. parduodant skolininkui priklausantį turtą iš varžytynių. Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos taikyti ir kitos (specialios) priverstinio turto realizavimo formos. Viena jų – turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 704 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. antstolis S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros.

              Kasatoriaus ir UAB ,,Justluka“ kredito sutarčiai užtikrinti bendrąja hipoteka buvo įkeistas suinteresuotam asmeniui Ą. P. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir šiame sklype esantys UAB ,,Justluka“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Šalys įkeitimo sutartyje susitarė dėl bendrosios hipotekos – vieną skolinį įsipareigojimą užtikrino kelių skirtingiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu. Bendrosios hipotekos ypatybė, kad, sudarant bendrosios hipotekos sandorį, dalyvauja įkaito davėjų daugetas, lemia specialų bendrąja hipoteka įkeistų daiktų realizavimą. Bendrosios hipotekos sandorio šalys hipotekos sutartyje turi susitarti dėl bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Kai bendrosios hipotekos sutartyje šalys nesusitaria dėl objektų pardavimo eilės tvarkos, preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl jų pardavimo išreikšti skolos išieškojimo procese. Šalims nepateikus pasiūlymų šiuo klausimu, antstolis, atsižvelgdamas į maksimalų skolininko ir kreditoriaus interesų užtikrinimą, turi turtą parduoti kartu, nes tik tokiu būdu įkeistas turtas gali būti parduotas geriausiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2005).

Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeisti daiktai (skolininkui priklausantys pastatai ir suinteresuotam asmeniui priklausantis žemės sklypas su kitais statiniais) varžytynėse parduodami kartu. Taigi šalys sutartinės hipotekos lakšte įtvirtino nuostatą, kad įkeisti savarankiški nuosavybės teisės objektai varžytynėse parduodami kaip suformuotas vienas pardavimo objektas. Hipotekos lakštas kaip sutartis nenuginčytas, galioja ir turi sutarties šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Suinteresuotam asmeniui UAB ,,Justluka“ iškėlus bankroto bylą, bendrąją hipoteka įkeisto skolininko BUAB ,,Justluka“ turto pardavimą vykdė paskirtas bankroto administratorius, išieškojimą iš tuo pačiu lakštu bendrąją hipoteka įkeisto suinteresuotam asmeniui Ą. P. priklausančio turto – antstolė, kuri nustatė tokią pat turto pardavimo iš varžytynių datą, kaip ir bankroto administratorius. Suinteresuotam asmeniui Ą. P. pasiūlius iki varžytynių pirkėją ir šiam pervedus pinigus į antstolės sąskaitą, antstolė priėmė patvarkymą atšaukti šiam asmeniui priklausančio žemės sklypo pardavimą iš varžytynių. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vertindami antstolės veiksmų teisėtumą, vadovavosi išimtinai tik CPK 704 straipsnio norma ir neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad realizuojama dalis bendrąja hipoteka įkeisto turto. Taigi, nagrinėtinai situacijai CPK 704 straipsnio 2 dalies norma turėtų būti sistemiškai taikoma su CK 4.192 straipsnio 8 dalies nuostata. Atsižvelgiant į hipotekos lakšte esantį susitarimą dėl įkeisto turto pardavimo varžytynėse kartu, vieno hipotekos objektų perleidimas trečiajam asmeniui CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka galimas tik esant skolininko (įkaito davėjo) ir hipotekos kreditoriaus susitarimui. Nagrinėjamu atveju tokio susitarimo nėra, todėl antstolės veiksmai (sprendimas atšaukti varžytynes įkaito davėjui CPK 704 straipsnio pagrindu pasiūlius dalies bendrąja hipoteka įkeisto turto pirkėją ir šiam sumokėjus pinigus) vertintini kaip neatitinkantys išieškotojo ir skolininko interesų. Įstatymo nuostata dėl hipotekos objekto pardavimo pasiūlytam pirkėjui gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jei nebus pažeidžiama sutartinė hipotekos lakšto nuostata visą įkeistą turtą parduoti bendrai, t. y. pirkėjas perka ne tik žemę, bet ir pastatus. Jeigu tokį turtą (vieną pardavimo objektą) sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius. Turtas įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui gali būti parduodamas tik tuo atveju, jei toks asmuo įsigyja visus bendrąja hipoteka įkeistus daiktus. Parduodant atskirai hipoteka įkeistus žemę ir pastatus, pažeidžiami ne tik kreditoriaus (banko), bet ir skolininko (bankrutuojančios įmonės kreditorių) interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks dalies bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimas skolininko nurodytam pirkėjui negalėjo maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų dar ir dėl to, jog suma, sumokėta už žemės sklypą, neatitiko realios jos vertės. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, ekspertai nevertino žemės sklypo atskirai, t. y. be pastatų. Antstolės užsakymu UAB korporacijos ,,Matininkai“ atliktame turto ekspertizės akte nurodyta, kad jei turtas (pastatai ir žemės sklypas) bus parduodamas atskirai, objektas nebus patrauklus, praras likvidumą, nes nesudarys nedalomos visumos, t. y. žemės sklypo vertė nustatyta tokia, kokia būtų realizuojant kartu su pastatais.

              Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami antstolės veiksmus, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.183 straipsnio 3 dalies, 4.192 straipsnio           8 dalies, CPK 704 straipsnio normas. Šių normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, todėl yra pagrindas juos panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

              Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 33,57 Lt. Tenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš suinteresuoto asmens antstolės V. Š. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio       1 dalimi,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą.

Panaikinti antstolės V. Š. 2013 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. 0071/12/01773 dėl varžytynių atšaukimo.

Priteisti iš antstolės V. Š. į valstybės biudžetą 33,57 Lt (trisdešimt tris litus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

         Birutė Janavičiūtė

         Algis Norkūnas