Civilinė byla Nr. 2A-1176-324/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11117-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 3.3.1.15.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovui T. M., jo atstovui advokatui G. N., atsakovei J. M., jos atstovui advokatui L. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-918/2016 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui T. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims J. M., uždarajai akcinei bendrovei „Tomuvos didmena“, akcinei bendrovei SEB bankas, E. R..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovui palikti pavardę M., atsakovei – jos nuožiūra; prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2013 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. 1861318211303-08 palikti solidaria šalių prievole; UAB „Tomuvos didmena“ ieškovui pervestą 2094 Eur paskolą laikyti solidaria šalių prievole; padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams: 30 vnt. (100 proc.) vardinių paprastųjų UAB „Tomuvos didmena“ akcijų, kurių bendra nominali vertė 30000 Lt; ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 76000 Lt); 13/500 dalių negyvenamosios patalpos–automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3380 Lt); 1/30 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 5133 Lt); 1/30 dalį vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1637 Lt); 1/30 dalį nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1740 Lt); nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 182000 Lt), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 180000 Lt), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 5040 Lt), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 718 Lt), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 757 Lt), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1380 Lt); 100901 Lt dividendų per 2014 metus; keturis sportinius žirgus: Sir C.(įsigijimo kaina 31752 Lt), K. (įsigijimo kaina 1000 Lt), V. (įsigijimo kaina 1000 Lt), Sir C.ir K. kumeliuką (vidutinė rinkos vertė 1000 Lt). Dalintinas dalus turtas yra 623438 Lt vertės, todėl kiekvienam iš sutuoktinių tektų turto po 311719 Lt. Atsakovės asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas lieka jos asmenine nuosavybe: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad šalys nuo 2013 m. pradžios nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jie labai konfliktuoja, išsiskyrė jų nuomonės bendro gyvenimo klausimais. Šalys paėmė banko paskolą ir nusipirko butą (duomenys neskelbtini), į kurį persikėlė gyventi ieškovas, atsakovė liko gyventi name. Atsakovė nuteikinėja jų pilnamečius vaikus prieš ieškovą, netinkamai ir nelojaliai elgiasi jo atžvilgiu, jį įžeidinėja vaikų ir darbuotojų akivaizdoje, ėmė trukdyti ieškovo veiklai bendroje įmonėje, sugadino santykius su stambiausiais tiekėjais, dėl atsakovės veiksmų nukentėjo įmonės reputacija ir sumažėjo iš įmonės veiklos gaunamos pajamos. Įmokas pagal kredito sutartį mokėjo ieškovas, jam netekus darbo įmokos nebuvo mokamos. Atsakovei apie susidariusį įsiskolinimą buvo žinoma, tačiau ji, turėdama darbą, gaudama pastovias pajamas, įmokų bankui nemokėjo. 2015 m. spalio 28 d. atsakovė kaip UAB „Tomuvos didmena“ direktorė be ieškovo prašymo ir sutikimo kaip paskolą pervedė jam iš įmonės sąskaitos 2094 Eur. Ieškovui nespėjus pinigų grąžinti, juos nusirašė kreditorius už įsiskolinimą pagal 2013 m. spalio 3 d. kredito sutartį. Kadangi šie pinigai atiteko bankui atsiskaitant pagal bendrą šalių prievolę, UAB „Tomuvos didmena“ 2094 Eur paskola laikytina solidaria sutuoktinių prievole.

Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; iš ieškovo priteisti 5000 Eur moralinei žalai atlyginti, atsakovei palikti santuokinę pavardę M.; prievoles AB SEB bankui pagal 2013 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. 1861318211303-08 ir E. R. pagal paskolos sutartį palikti solidariomis šalių prievolėmis; atsakovei paskirti 18 vnt. UAB „Tomuvos didmena“ vardinių paprastųjų akcijų (vertė 5213,16 Eur), ieškovui – 12 vnt. (vertė 3475,44 Eur), atsakovei – 52493,63 Eur UAB „Tomuvos didmena“ dividendų už 2013-2014 metus, ieškovui 69320,55 Eur, atsakovei paskirti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 22011,12 Eur), 13/500 dalis negyvenamosios patalpos–automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 978,92 Eur), 1/30 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1486,62 Eur), 1/30 dalį vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 474,11 Eur), 1/30 dalį nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 503,94), nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 52710,84 Eur), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 52131,60 Eur), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1459,68 Eur), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 207,95 Eur), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 219,24 Eur), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 399,68 Eur), žirgą Sir C. (vertė 70000 Eur), žirgą V. (vertė 289,62 Eur). Viso dalijamo turto vertė yra 257343,20 EUR, atsakovei tenkančio turto vertė yra 184547,21 Eur, ieškovui tenkančio turto vertė yra 72795,99 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 55875,61 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. liepos 29 d. notarine sutartimi atsakovės motinos J. I. R. padovanotos 11584,80 Eur piniginės lėšos – šis turtas nutraukiant santuoką nėra dalijamas.

2.1 Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, dėl ko patyrė stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, dideles dvasines kančias, skausmą, orumo netekimą, apmaudą, jautėsi labai pažeminta. Atsakovė santuokoje buvo ištikima ir lojali. Ieškovas žiauriai elgėsi jos ir vaikų akivaizdoje, 2014 m. gegužės 8 d. atvyko į atsakovės su vaikais gyvenamąją vietą, spyrė koja į terasos duris, išdaužė langą. 2015 m. rugsėjo mėnesį ieškovas susipyko su šalių dukra J. M., užmetė jai ant kojos stacionaraus kompiuterio procesorių, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šalys santuokoje įgijo UAB „Tomuvos didmena“ 30 vnt. (100 proc.) vardinių paprastųjų akcijų (vertė 8688,60 Eur). Šalys nesutaria dėl įmonės veiklos strategijos, todėl prašomas akcijų padalijimas atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, užtikrins įmonės tolimesnę veiklą. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 3 d. įregistravo kitą įmonę UAB „Tomuvos prekyba“ ir siekia persivilioti visus UAB „Tomuvos didmena“ tiekėjus ir klientus, pasinaudojęs įmonių pavadinimų panašumu. Už 2013 –2014 m. UAB „Tomuvos didmena“ dividendus šalys įgijo 121814,18 Eur piniginių lėšų. Ieškovui buvo išmokėta 69 320,55 Eur dividendų, o atsakovei – 52 493,63 Eur, todėl prašo jai iš ieškovo priteisti pusę skirtumo – 8413,46 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), padalinti po ¼ dalį abiem sutuoktiniams. Kita šio buto dalis priklauso šalių dukrai J. M., su kuria ieškovo santykiai labai konfliktiški. Šiame bute yra 3 kambariai ir vienas sanitarinis mazgas, butas pritaikytas gyventi vienai šeimai, todėl jo padalijimas natūra keliems savininkams netikslingas. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir statybai buvo panaudotos 11584,80 Eur atsakovės asmeninės lėšos, gautos iš atsakovės motinos J. I. R. pagal 2002 m. liepos 29 d. notarinę sutartį. Pagal konsultacinę išvadą dėl turto vertės 2002 m. liepos 29 d. šio namo vertė buvo 41000 Eur. Namo statybai panaudojus atsakovės asmenines lėšas,  atsakovė prašo ¼ dalį  namo pripažinti jos asmenine nuosavybe, o sutuoktiniams padalinti likusias ¾ dalis namo. Tarp jų esant itin konfliktiškiems santykiams, turtą reikia padalinti taip, kad ateityje šalys galėtų nebendrauti, todėl likusias ¾ dalis gyvenamojo namo, namo priklausiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), priteistini atsakovei. Žirgas K. ir jos kumeliukas priklauso J. M., todėl neturi būti įtraukiami į dalintino turto sąrašą. Žirgų Sir C. ir V. priežiūra rūpinosi J. M., ieškovas žirgais nesidomėjo ir jų priežiūra nesirūpino, todėl abu žirgus atsakovė prašo priteisti jai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu, 2016 m. vasario 19 d. nutartimi, kuria ištaisė rašymo apsirikimą 2016 m. sausio 29 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinės dalyse ir kuri yra sudėtinė 2016 m. sausio 29 d. sprendimo dalis, ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.

Nutraukė šalių santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę M., ieškovui paliko jo pavardę – M..

Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovui ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/1000 dalį negyvenamosios patalpos–automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½  dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra turto (duomenys neskelbtini) vertė 67500 Eur); 14 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tomuvos didmena“ akcijų (iš viso turto už 431529,35 Eur).

Atsakovei priteisė ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 13/1000 dalį negyvenamosios patalpos–automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ½  dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra turto (duomenys neskelbtini) vertė 67500 Eur); 16 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tomuvos didmena“ akcijų, žirgą V., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), žirgą Sir C., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso turto už 489004,35 Eur).

Priteisė iš atsakovės ieškovo T. M. naudai 31764,03 Eur piniginę kompensaciją.

Paliko solidaria ieškovo ir atsakovės prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui, Swedbank, AB, pagal 2013 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. 1861318211303-08.

Pripažino, kad šalių prievolė trečiajam asmeniui UAB „Tomuvos didmena“ dėl 2015 m. spalio 28 d. į ieškovo banko sąskaitą pervestos 2094 Eur sumos grąžinimo yra solidari.

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmetė.

Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 4848,15 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, iš atsakovės į valstybės biudžetą – 5778,63 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Teismas sprendė, kad atsakovės paaiškinimai dėl R. A. medicininių dokumentų, susirašinėjimo kopijos duomenų gavimo yra nenuoseklūs ir nepatvirtina į bylą pateiktų duomenų gavimo teisėtumo, todėl jais nesirėmė priimant sprendimą.

Konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai apie santuokos nutrūkimą išimtinai dėl ieškovo ar dėl atsakovės kaltės. Šalių vaikų parodymai dėl jų tėvų santuokos iširimo priežasčių nėra objektyvūs, jie aktyviai palaiko atsakovės pusę. Šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės. Iš šalių elgesio akivaizdu, kad ieškovo galima neištikimybė nebuvo santuokos iširimo priežastimi (atsakovė, būdama įsitikinusi, kad ieškovas yra neištikimas, deklaravo siekį ir toliau gyventi santuokoje). Abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šalys reikalavimo priteisti tarpusavio išlaikymą nereiškė.

Teismas atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas šalių santuokos metu, todėl bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė preziumuojama. Nėra įrodymų, kad atsakovė, gavusi tikslinę dovaną (dovanojimo sutartyje nedviprasmiškai nurodytas dovanojimo tikslas), ją būtų naudojusi ne pagal dovanojimo sutartyje nurodytą paskirtį, bet asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė neįrodė, kad naudodama asmenines lėšas būtų aiškiai išreiškusi valią, jog perkamas namas (jo dalis) būtų įgytas kaip jos asmeninė nuosavybė. Šalys pripažino, kad įsigyjant žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, buvo naudojamos šeimos turėtos santaupos, imamas banko kreditas. Žemės sklypo su gyvenamuoju namu įsigijimo metu šalių tarpusavio santykiai dar buvo geri, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Atsakovei dovanotų pinigų nepanaudojimas bendram šeimos poreikiui būtų buvęs nelogiškas. Nėra įstatyminio pagrindo pripažinti mišrią nuosavybę, to paties turto daliai nustatyti asmeninės nuosavybės režimą, kitai daliai – bendrosios nuosavybės režimą. Teismo vertinimu, atsakovė turi teisę į 11584,80 Eur kompensaciją už asmeninės nuosavybės turto panaudojimą bendrajai jungtinei nuosavybei.

Santuokos metu įsteigta UAB „Tomuvos didmena“ šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2013 m. gautus dividendus ieškovas panaudojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimui, todėl dalijamą turtą sudaro tik 2014 m. UAB „Tomuvos didmena“ šalims išmokėti dividendai, iš viso 199600 Lt (57808,16 Eur).

Nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žirgas V. ir Sir C., žirgas K. ir jos atsivestas kumeliukas S. nuosavybės teise priklauso J. M.. Pagal žirgo K. dovanojimo sutartį atsakovė dovanojo žirgą J. M., tačiau žirgo pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri sudaryta anksčiau, pirkėja nurodoma J. M., todėl vadovavosi pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovas reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo nereiškė, nepateikė įrodymų, paneigiančių sutarties turinį. Nemuno žirgyno taurės rezultatų suvestinės, „Jaunųjų raitelių šventės 2014“ rezultatų suvestinės, Lietuvos žiemos konkūro čempionato 2014 starto protokoluose nurodyta, kad žirgo Sir C.savininkė yra J. M., tačiau šiuos duomenis paneigia viešo Lietuvos žirgų registro duomenys, pagal kuriuos šio žirgo savininkė yra atsakovė.

Tarp šalių nėra ginčo, kad prievolė pagal 2013 m. spalio 3  d. kredito sutartį  AB SEB bankui yra solidari. UAB „Tomuvos didmena“ į ieškovo banko sąskaitą pervedė 2094 Eur sumą, kuri buvo nurašyta AB SEB bankas bendrai šalių prievolei įvykdyti, todėl prievolę grąžinti 2094 Eur sumą UAB „Tomuvos didmena“ teismas pripažino solidaria šalių prievole.

Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog trečiasis asmuo E. R. šalims suteikė paskolą, todėl nenustatė, kad šalys jam turi bendrą prievolę. Nėra įrodymų apie tokios prievolės egzistavimą. Pats E. R. savarankiško reikalavimo dėl prievolės vykdymo (skolos priteisimo) nereiškė, neteikė jokių įrodymų dėl tokios prievolės egzistavimo. Atsakovė ir jos tėvas paskolos sutarties sudarymo aplinkybes aiškino skirtingai ir nenuosekliai. Atsižvelgė į tai, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį E. R. sieja artimi giminystės ryšiai.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertės. Teismas nustatė, kad šio nekilnojamojo turto šalims priklausančios dalies vertė yra 25454,70 Eur. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nustatė 135000 Eur. Atsižvelgė į tai, kad viešame registre skelbiami masinio vertinimo duomenys, nevertinant individualių turto savybių, taip pat į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo užsakymu atlikto individualaus vertinime metu nustatytą žemės sklypo su jame esančiais pastatais, vertę. Atsakovė sutiko su ieškovo pateiktu akcijų vertės apskaičiavimu, todėl UAB „Tomuvos didmena“ vienos akcijos vertę nustatė 25093 Eur, bendrą 30 vnt. akcijų vertę – 752781 Eur. Žirgų Sir C. ir V. vertes nustatė pagal atsakovės reikalavimą. Ieškovo pozicija dėl žirgų vertės viso teismo proceso metu buvo itin nenuosekli. Ieškovas neprašė skirti ekspertizę žirgų vertei nustatyti, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas žirgų kainas.

Šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą dalino natūra lygiomis dalimis. Sprendė, kad vienam iš sutuoktinių priteisus turtą natūra, o kitam kompensaciją, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo principai. Atsakovė neišgalės sumokėti kompensacijos už jai natūra tekusią turto dalį. Atsakovė nepateikė duomenų, kad jai suteiktų kreditą, iš kurio galėtų ieškovui sumokėti kompensaciją. Dėl lėšų trūkumo atsakovė nevykdo jau esamos kredito sutarties sąlygų. Sprendžiant klausimą dėl buto (duomenys neskelbtini), padalijimo, šalių tarpusavio santykiai reikšmės neturi. J. M. bute gyventi neketina, J. M. tvirtino, kad T. M. bute negyvena. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo, atsižvelgė į tai, kad šalys nepateikė įrodymų galinčios išmokėti kitai šaliai kompensaciją, į mokėtinos kompensacijos dydį, į jų gaunamas pajamas.

Sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas dalyvauja UAB „Tomuvos prekyba“ veikloje, tam panaudodamas UAB „Tomuvos didmena“ įgytas žinias ir patirtį. Tačiau tarp UAB „Tomuvos prekyba“ ir UAB „Tomuvos didmena“ nėra pateiktas šalių pasirašytas nekonkuravimo susitarimas, draudžiantis vienai iš šalių konkuruoti su UAB „Tomuvos didmena“. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės akcininke ir vadove nuo pat įmonės įsteigimo nurodoma atsakovė, kad būtina išlaikyti normalų įmonės valdymą ir sprendimų priėmimą, ieškovui po santuokos nutraukimo priteisė 14 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o atsakovei – 16 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Sportinius žirgus V.ir Sir C. priteisė atsakovei, ieškovui priteisė kompensaciją. Teisminio proceso metu ieškovas nenurodė, kuris žirgas priskirtinas jam, tai nurodė tik baigiamųjų kalbų metu. Ieškovas sieks sportinius žirgus parduoti, taigi faktiškai jie jam nėra reikalingi, žirgais realiai nesirūpina, jų neprižiūri. Ieškovas neturi pajamų kredito įmokoms mokėti, todėl kilo pagrįstos abejonės dėl jo finansinių galimybių išlaikyti žirgus.

Kadangi atsakovei natūra teko didesnės vertės turtas, iš atsakovės ieškovui priteistina 28737,50 Eur kompensacija. Atsakovei 2014 m. buvo išmokėta 100900 Lt (29222,66 Eur) dividendų daugiau nei ieškovui, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 50450 Lt (14611,33 Eur) dividendų suma. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 43348,83 Eur kompensacija. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovė asmeninės nuosavybės lėšomis pagerino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, iš ieškovo atsakovei priteistina 11584,80 Eur kompensacija. Įvertinus šalims viena kitai mokėtinus kompensacijų dydžius, taikė tarpusavio įskaitymą.

Sprendė, kad ieškovo turtiniai reikalavimai patenkinti 99,94 procento, neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas 100 procentų. Atsakovės turtiniai reikalavimai patenkinti 98,41 procento, o atsakovės neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 procentų (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės). Atitinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti sprendimą iš dalies, UAB „Tomuvos didmena“ akcijas padalinti lygiomis dalimis; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista 11 584,80 Eur piniginė kompensacija atsakovei, priteisti iš atsakovės 18 255,83 Eur piniginę kompensaciją ieškovui už jai tenkančią didesnę sutuoktinių turto dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai padalino akcijas, tai pažeidžia sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, lygiateisiškumo principą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, materialinės teisės normas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, abu sutuoktiniai darbingi, sveiki, nepilnamečių vaikų nėra, turtinė padėtis vienoda. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas ne lygiomis dalimis ne dėl objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų. Atsakovės kaip direktorės ir akcininkės įrašymas dokumentuose negali lemti nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nelygaus akcijų padalinimo. Įmonė įkurta santuokos metu, joje dirbo abu sutuoktiniai, ieškovas buvo steigėjas ir tikrasis verslo vykdytojas, ir tik prasidėjus skyrybų procesui buvo eliminuotas iš įmonės veiklos. Atsakovė valdė akcijas kaip bendraturtė patikėjimo principu. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, jog ji pripažino, kad įmonė ir akcijos sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, dividendai buvo išmokami lygiomis dalimis. Nepaisant ieškovo didesnio indėlio į įmonę, ieškovas neginčijo, kad atsakovei priklauso pusė įmonės akcijų. Atsakovės noras turėti daugiau įmonės akcijų neįpareigojo teismo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teismas nustatė, kad atsakovė nepajėgi išmokėti piniginės kompensacijos, tačiau akcijų jai priteisė daugiau. Atsakovei negali būti suteiktas pranašumas gauti daugiau akcijų, kad būtų užtikrintas normalus įmonės valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Įmonė valdoma bei sprendimai joje priimamai pagal akcinių bendrovių įstatymą. Normalų įmonės valdymą užtikrina šis įstatymas, o ne akcijų padalinimas nelygiomis dalimis. Teismas pats pasisakė, kad konfliktiški šalių santykiai negali įtakoti kitokio nei turto padalinimo natūra sprendimo. Ieškovas užėmė direktoriaus komercijai pareigas, priiminėjo strateginius įmonės vystymo sprendimus, priiminėjo į darbą darbuotojus, sprendė apmokėjimo darbuotojams klausimus, ieškojo naujų klientų ir įmonės vystymo galimybių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė to neneigė.

Nėra nustatyta tikroji akcijų vertė, tai pripažįsta abu sutuoktiniai. Ieškovas siekė išsiaiškinti įmonės finansinę padėtį, tačiau teismas netenkino prašymo įpareigoti atsakovę pateikti balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Pagal 2014 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovas apskaičiavo buhalterinę akcijų vertę. Vien buhalterinė vertė apie 752 781 Eur, o realioji akcijų vertė yra gerokai didesnė. Ieškovas neteisėtai atleistas iš darbo, tai pripažinta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015. Dėl to jis realiai neturėjo galimybės susipažinti su įmonės finansine padėtimi, neturėjo galimybės prašyti skirti ekspertizę įmonės akcijų įvertinimui, nes neturėjo pajamų.

Teismas nenustatė, kad atsakovė jai dovanotus pinigus panaudojo bendro turto kūrimui ar gerinimui, todėl neteisėtai iš ieškovo priteisė atsakovei 2002 m. dovanų gautą pinigų sumą. Teismas nenustatė, kur atsakovė panaudojo šiuos pinigus, jeigu jie iš tikrųjų buvo gauti. Ieškovas apie šiuo pinigus sužinojo iš priešieškinio. Atsakovė neįrodė, kad, gavusi dovaną, ja prisidėjo prie bendro turto kūrimo. Teismas prieštaravo pats sau ieškovui perkeldamas įrodinėjimo pareigą, kur atsakovė panaudojo jai dovanotus pinigus. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kur panaudojo dovanotus pinigus (namo statybai, namo remontui ar pinigus padavė ieškovui). Teismas neįvertino, kad atsakovės dovana gauta daugiau nei prieš dešimt metų, kad santuokiniu turtu visą tą laiką naudojosi visa šeima. Nustačius, kad atsakovei dovanoti pinigai panaudoti bendro santuokinio turto kūrimui, nepagrįsta visus pinigus priteisti iš ieškovo, nes namas remontuotas 2002 – 2004 m., juo šalys naudojosi daugiau kaip dešimt metų, o ½ dalis turto atiteko pačiai atsakovei. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymu, šiuo metu remontas nusidėvėjęs daugiau kaip per pusę. Jei daugiau kaip prieš dešimt metų remontui išleista 40 000 Lt, tai santuokinio turto dalinimo dieną remonto vertė negali būti didesnė nei 20 000 Lt. Kadangi atsakovei priteista pusė šio turto, atsakovei galėtų priklausyti 10 000 Lt (2896,20 Eur) kompensacija.

Padalinus akcijas tarp sutuoktinių lygiomis dalimi ir sumažinus ieškovui priklausančią kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, turėtų būti sumažinta ieškovui priteistina kompensacija iš atsakovės. Iš atsakovės ieškovui priteistina 3644,50 Eur kompensacija už jai tenkančius sportinius žirgus ir 14611,33 Eur dividendų suma, iš viso 18255,83 Eur kompensacija.

Teismas neteisingai nustatė ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų procentinę išraišką. Teisingai nurodė, kad ieškinys patenkintas 99,94 procentų, tačiau priešieškinis patenkintas ne 98,41 procentų, o 80,42 procentų. Atsakovė prašė priteisti turto už 568 542,09 Eur, o priteista turto už 457 240,32 Eur. Iš atsakovės ieškovo naudai turėtų būti priteista dalis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismas teisingai nukrypo nuo lygių dalių principo dalindamas bendrąja nuosavybės teise priklausantį turtą, UAB „Tomuvos didmena“ paprastąsias vardines akcijas ir priteisdamas atitinkamą kompensaciją. Ieškovas savo veiksmais daro žalą įmonei ir surinktą iš šios įmonės informaciją naudoja panašaus pavadinimo UAB „Tomuvos prekyba“ įmonėje. Ieškovas šių aplinkybių iš esmės neginčija. Ieškovo veiksmus, įsteigiant klaidinamai panašiu pavadinimu įmonę ir konkuruojant toje pačioje rinkoje, perviliojant klientus, perkant iš tų pačių tiekėjų žaliavas, patvirtina atsakovės paaiškinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį teismas nepagrįstai nepripažino leistinu įrodymu. Antstolio faktinių aplinkybių protokolas neįrodo, kad įrodymai gauti neteisėtai. Ieškovas siekia valdyti įmonę, turėti didesnę dalį įmonės akcijų, kad galėtų disponuoti įmonės komercine informacija. Ieškovas šią informaciją naudoja per seserį ir motiną valdomoje įmonėje UAB „Tomuvos prekyba“, veikiančioje toje pačioje rinkoje. Atsakovė, būdama šios įmonės direktore, siekia įmonę apsaugoti. Teismas pagrįstai nustatė, kad E. S. itin nenuosekliai davė parodymus dėl jos vadovavimo UAB „Tomuvos prekyba“, negalėjo paaiškinti elementarių su įmonės veikla susijusių aplinkybių, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas dalyvauja UAB „Tomuvos prekyba“ veikloje.

Atsakovė atlieka esminį vaidmenį valdant bendrovę, rūpinasi kasdieniais jos reikalais, nuo jos priklauso įmonės tikslų įgyvendinimas. Skirtingai nei ieškovas, atsakovė neturi kitos įmonės, kuri verstųsi ta pačia veikla. Ieškovas kaip darbuotojas savo darbu prisidėjo prie įmonės veiklos, už šių funkcijų atlikimą gavo darbo užmokestį. Ieškovas neįrodė, kad jis įkūrė UAB „Tomuvos didmena“, faktiškai priiminėjo sprendimus. Ieškovo teiginiai, kad jis per statytinį valdė įmonę, patvirtina, jog jis per statytinius (savo motiną ir seserį) įkūrė konkuruojančią įmonę. Nuolatiniai konfliktai tarp šalių patvirtina, kad, paskirsčius šalims akcijas po lygiai, įmonėje nebus pasiektas susitarimas nė vienu jos valdymo klausimu, kas paralyžuos UAB „Tomuvos didmena“ veiklą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė pripažino, jog įmonė sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis.

Ieškovui priteista tik viena akcija mažiau, nes dalinant 30 vnt. akcijų lygių dalių principu, kiekvienai šaliai būtų tekę po 15 akcijų. Ieškovui buvo priteista 14 akcijų, todėl kompensacija priteisiama už vienos akcijos vertę. Šios akcijos vertė pagal ieškovo apskaičiuotą įmonės paprastųjų vardinių akcijų vertę sudaro 25093 Eur. Ieškovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013 faktinės aplinkybės netapačios šiai bylai. Toje byloje nukrypimas nuo lygių dalių principo sudarė beveik trečdalį akcijų. Be to, šioje byloje nukrypimą nuo lygių dalių principo grindžiame ne tik pasunkėsiančiu įmonės valdymu, bet ir konfliktiškais šalių santykiais, kad įmonės steigėja, akcininke, vadove yra atsakovė, o ieškovas siekia pakenkti įmonei.

UAB „Tomuvos didmena“ akcijų vertė nustatyta šalių susitarimu. Dėl akcijų vertės tarp šalių ginčo nekilo, ją pasiūlė pats ieškovas, atsakovė su ja sutiko. Šalys ekspertizės skirti neprašė. Keisti nuomonę dėl akcijų vertės ieškovas galėjo pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad ekspertizės jis negalėjo prašyti, nes neturi tam lėšų. Ieškovas galėjo įrodinėti akcijų vertę kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Sutuoktinių dalintino turto vertė ir apimtis (žyminis mokestis, ieškovui teikiamų teisinių paslaugų įkainiai) rodo, kad ieškovas nėra tiek nepasiturintis, kad neišgalėtų apmokėti ekspertizės išlaidų. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovė nebus pajėgi išmokėti priteisto dydžio kompensacijos. Šalių dalijamo turto vertė rodo, jog šalys pakankamai pasiturinčios.

Atsakovei padovanoti pinigai, priklausantys jai asmeninės nuosavybės teise, buvo panaudoti žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir namo remontui. Ieškovo argumentas, kad atsakovė panaudojo jai padovanotus pinigus ne pagal paskirtį, prieštarauja 2002 m. liepos 29 d. dovanojimo sutarčiai, faktinėms aplinkybėms. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė jai padovanotus pinigus panaudojo ne pagal paskirtį. Padovanoto santuokos metu sutuoktiniui turto teisinis režimas nepriklauso nuo to, kada santuokos metu tas turtas įgytas. Tai, kad bendrąja jungtine nuosavybe naudojosi šalys ir jų vaikai, nepaneigia atsakovės teisės į kompensaciją. Gyvenamojo namo remontuotų dalių nusidėvėjimas neturi reikšmės atsakovės kompensacijos dydžiui, nes ji įnešė šio gyvenamojo namo įsigijimui ir remontui savo asmenines lėšas. Atsakovės kompensacijos dydis turėtų būti nustatomas pagal įneštų į bendrąją jungtinę nuosavybę lėšų sumą, įvertinus Vartotojų kainų indeksą 14 metų laikotarpiu (skaičiuojant nuo namo įsigijimo ir remonto darbų pradžios). Kompensacijos dydis turėtų būti dar didesnis, tačiau atsakovė, siekdama teisinės taikos, sutinka su paskirta kompensacija.

Nepagrįstas ieškovo prašymas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismas ir ieškovas skirtingai skaičiuoja pareikštų reikalavimų vertę. Ieškovo apskaičiavimas yra nepagrįstas, nes jis neįvertino šalių skolinių įsipareigojimų. 2016 m. vasario 19 d. nutartimi teismas pripažino, kad sprendime padarė klaidą nurodant priteistiną turto dalį. Ištaisius klaidą abiejų šalių dalys sumažėjo vienodai, todėl esminės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui šis apsirikimas neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs šalims nuosavybės teisę kiekvienai į ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės, teisingai nustatė UAB „Tomuvos didmena“ akcijų vertę ir jas padalijo, ieškovei paskirdamas viena akcija daugiau, priteisė iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją už asmenines lėšas, panaudotas žemės sklypo su gyvenamuoju namu įsigijimui ir remontui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, buvo priimti abiejų šalių apeliacinio proceso metu pateikti rašytiniai  įrodymai.

Dėl akcijų vertės ir padalijimo

Nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys įsteigė UAB „Tomuvos didmena“. Atmestini apelianto argumentai apie pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytą tikrąją šios įmonės akcijų vertę (viena akcija – 25 093 Eur). Apeliantas nurodė, jog įmonių akcijų vertė įprastai nustatoma, iš balanse apskaityto turto atėmus įsipareigojimus kreditoriams, pripažįsta, kad teismas rėmėsi jo nurodyta akcijų verte, kurią apskaičiavo pagal įmonės 2014 m. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą. Ieškovė su tokia verte sutiko. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė gavęs pasiūlymą įmonę nupirkti už 5 milijonus litų, tačiau įrodymų apie tokius ketinimus neturi, o atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paneigė tokio susitarimo buvimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys dėl dalijamo turto vertės gali susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006 A.L. v. R.L, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 R.A. v. A.A.).

Nesutiktina su apeliantu, kad, pirmosios instancijos teismui netenkinus jo prašymo įpareigoti atsakovę pateikti balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2015 m. pirmąjį ketvirtį, jis neturi galimybės išsiaiškinti UAB „Tomuvos didmena“ finansinės padėties. 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenys juridinių asmenų registrui turėjo būti pateikti iki 2016 m. balandžio 30 d., taigi, įrodymus apie akcijų vertę, apskaičiuotą pagal viešame registre esančius 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenis, jis galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Ieškovas tokių duomenų apeliacinio proceso metu nepristatė.

Kita vertus, atsakovė pagrįstai teigia, jog akcijų vertės nustatymo kitokiu būdu, nei pateikė pats ieškovas, klausimo nekėlus pirmosios instancijos teisme, šia aplinkybe pagal CPK 312 straipsnio nuostatas jis neturi teisės remtis apeliacinio proceso metu. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl nesuteikimo reikšmės akcijų vertei pirmosios instancijos teisme dėl to, kad jas padalinti ieškovas prašęs pusiau. 2015 m. balandžio 7 d. pareikštu priešieškiniu atsakovė prašė jai paskirti daugiau akcijų, todėl teisininko atstovaujamas ieškovas privalėjo suvokti, kad dėl akcijų padalijimo kilo ginčas ir jų vertė bus aktuali, jei atsakovės reikalavimai būtų patenkinti. Minėta, kad jo argumentai dėl negalėjimo susipažinti su įmonės 2015 metų finansine padėtimi nepagrįsti. Jo atstovė 2015 m. gegužės 19 d. parengiamajame teismo posėdyje neprieštaravo, kad akcijų vertė būtų apskaičiuota pagal 2014 m. įmonės balansą ir pelno nuostolių ataskaitą (protokolo garso įrašo 19:06; 32:23).

Apeliantas neprašė paskirti ekspertizę akcijų vertės nustatymui ir apeliacinės instancijos teisme bylos žodinio nagrinėjimo metu. Jo paaiškinimai apie piniginių lėšų tam neturėjimą vertintini kritiškai – nors 822 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas iki apeliacinės bylos išnagrinėjimo, apeliantas sumokėjo 1089 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 270 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 90 Eur – už susipažinimą su dokumentais. Kita vertus, jam iš atsakovės yra priteista nemaža piniginė kompensacija. Jis yra verslininkas, pristatantis save kaip visų UAB „Tomuvos didmena“ verslo sprendimų autorių, todėl, esant galimybei piniginių lėšų gauti ateityje, netikėtina verslininko galimybe reikiamu momentu jų pasiskolinti ar gauti kitu būdu.

Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalindamas akcijas. Už vienu vienetu mažiau tenkančio pastarojo turto jam iš atsakovės priteista piniginė kompensacija.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl UAB „Tomuvos didmena“ akcijų padalijimo, nukrypstant nuo natūrinio padalijimo principo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo įregistruota UAB „Tomuvos prekyba“, kurios savininkė yra ieškovo motina, direktorė – sesuo. Nors nekonkuravimo susitarimas tarp šios įmonės ir UAB „Tomuvos didmena“ nėra pasirašytas, pirmosios instancijos teismas konstatavo labiau tikėtina esant aplinkybę, jog ieškovas dalyvauja UAB „Tomuvos prekyba“ veikloje, panaudodamas UAB „Tomuvos didmena“ įgytas žinias ir patirtį.

Pažymėtina, kad toks išvados pobūdis pagal civilinio proceso teisės nuostatas leidžia daryti išvadą apie fakto konstatavimą. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Apeliantas pripažino, kad jo motina yra pedagogė pensininkė, iki tol nedalyvavusi versle, paaiškino nežinantis, ar ji dirba realiai ( UAB „Tomuvos prekyba“ užsiima ekologiškų produktų prekyba). Iš liudytojos E. S. apklausos garso įrašo matyti, kad ji nepaaiškino su įmonės veikla susijusių aplinkybių. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados apie nebuvimą įrodymų, jog atsakovė dalyvauja jos brolio įsteigtoje UAB „Helijo prekyba“ ar turi kitokias sąsajas su šia įmone.

Abi šalys pripažįsta, kad jų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, tai patvirtina šalių neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl šeimos iširimo priežasčių, įskaitant UAB „Tomuvos didmena“ valdymą (Liteko duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015 buvo patenkintas T. M. ieškinys UAB „Tomuvos didmena“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir neteisėto atleidimo iš darbo; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1281-173/2016 iš T. M. buvo priteista turtinė žala UAB „Tomuvos didmena“ už negrąžintą automobilį). Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateikto juridinių asmenų registro išrašo t. 6 b.l. 95 matyti, jog 216 m. liepos 11 d. UAB „Tomuvos prekyba“ direktore yra įdarbinta R. A., kurios asmens kodas sutampa su teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. A. asmens kodu ir kurią ieškovas sakosi pažįstantis, nes yra pirkęs jai lėktuvo bilietą. Šią moterį atsakovė byloje yra įvardinusi kaip asmenį, su kuria ieškovas buvo jai neištikimas, tai grindė jo USB atmintinėje rasta informacija apie intymų susirašinėjimą, liudytojos sveikatą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas pastaraisiais įrodymais nesirėmė spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo, atsakovei nepateikus duomenų apie įrodymų gavimo šaltinius ir jų teisėtumą, o liudytoja apklausta R. A. nurodė esanti ieškovo sesers draugė, faktiškai atsakovė yra įsitikinusi kitokiais liudytojos ir ieškovo ryšiais (tai rodo atsakovės pozicija apeliacinės instancijos teisme, be to, nors pirmosios instancijos teismas minėtais įrodymais nesirėmė, konstatavo, jog liudytoja pripažino duomenis apie sveikatą ir susirašinėjimą esant jos). R. A. įdarbinimas konkuruojančioje įmonėje apeliacinio proceso metu papildomai pavirtina, kad, nepriklausomai nuo dalijamo objekto komercinio pobūdžio ir apelianto deklaruojamo įmonės valdymo pagal Akcinių bendrovių įstatymą, dėl subjektyvių faktorių ginčai tarp šalių dėl UAB „Tomuvos didmena“ valdymo bus neišvengiami, skausmingi savininkams asmeniškai, tai suponuoja situaciją, kuomet įmonės veikla gali būti paralyžiuota, taip jai pakenkiant įprastinėje veikloje, konkurencijoje su UAB „Tomuvos prekyba“ ir kitomis įmonėmis (CPK 185 straipsnis).

Tuo vadovaujantis atmestini apelianto argumentai apie nebuvimą pagrindų akcijas paskirstyti ne lygiomis dalimis. Kasacinio teismo praktikoje nėra paneigta galimybė, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, nukrypti ir nuo komercinių objektų natūrinio padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 A. B. v. A. B). Yra pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios nuosavybės padalijimo būdo, pirmenybė turi būti teikiama šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-51/2008 D.A. v. A.A.).

Apeliantas nepateikė neginčijamų įrodymų patvirtinti savo teiginiams, jog įmonės vadovu faktiškai buvo jis. Atsakovė nurodė, kad šį verslą sukūrė abu ir sudarė komandą verslui vadovaujant. Nors juridiškai ji buvo įmonės direktore, dalį sprendimų priimdavo ieškovas, dalį – atsakovė. Nesant duomenų apie tai, kad įmonės veikla užsiėmė vien ieškovas, taip pat atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą ir jo apeliacine tvarka neginčytą išvadą dėl dalyvavimo konkurencinėje veikloje, sutiktina su pirmosios instancijos sprendimu ieškovei paskirti didesnę akcijų dalį.

Apelianto cituojama teismų praktika nesivadovautina dėl netapačių nagrinėjamai bylai aplinkybių, nustatytų jo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje V.B. v S.B.). Pastarojoje byloje buvo konstatuotas didelio kelių įmonių akcijų skaičiaus priskyrimas vienam sutuoktiniui, t.y. ženklus nukrypimas nuo turto natūrinio padalijimo, tuo tarpu apeliacine tvarka vertinamoje byloje padalintų vertybinių popierių skirtumas yra viena akcija (tai paneigia apelianto teiginį apie žymias pasekmes gaunant dividendus).

Apelianto argumentą dėl atsakovės neišgalėjimo sumokėti piniginę kompensaciją paneigė apeliacinio proceso metu jos pristatyti duomenys apie 2016 m. lapkričio 2 d. parduotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą už 26000 Eur ir 2016 m spalio 28 d. pasiskolintus 6000 Eur, šių pinigų gavimą ir deponavimą advokatų profesinės bendrijos sąskaitoje priteistos 31 764,03 Eur piniginės kompensacijos ieškovui sumokėjimo tikslu.

Dėl piniginės kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui

2002 m. spalio 10 d. pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, jog šalys už 240 000 Lt nusipirko 1982 m. statybos gyvenamąjį namą (namo kaina 225 000 Lt) (65 323 Eur) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad 140 000 Lt pirkėjai sumoka pardavėjui į banko sąskaitą prieš pasirašant sutartį, likusią 100 000 Lt įsipareigoja sumokėti į pardavėjos banko sąskaitą per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo (t. 4 b.l. 21-27). Iš namo remontą patvirtinančių duomenų ir turto įvertinimo ataskaitos matyti, jog, įsigijus šią namų valdą, ji buvo remontuojama (pakeistas stogas, langai, kt.) (t. 4 b.l. 112-127), 2015 m. valdos vertė nustatyta 135 000 Eur. 2002 m. liepos 29 d. notariškai patvirtinta sutartimi atsakovei jos motina padovanojo 40 000 Lt (11 613 Eur) įrašydama pageidavimą, kad pinigai būtų panaudoti gyvenamojo namo statybai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, esant normaliems šeiminiams santykiams nurodytu laikotarpiu ir atitinkamai dovanojamų pinigų paskirčiai, protinga ir logiška manyti apie jų panaudojimą šalių valdos remontui (renovacijai) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), juolab kad antrajai pardavėjams skirtos įmokos daliai buvo imama paskola (sutarties 7 punktas). Tai, kad atsakovė neįvardijo konkretaus pinigų panaudojimo (pirkimui ar statybai), nepagrindžia apelianto teiginių dėl atsakovės neįrodyto pinigų panaudojimo namų valdai. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad nei viena šalis nepateikė duomenų apie pinigų namų valdos pardavėjams pervestų ar statybinėms medžiagoms bei darbams panaudotų pinigų kilmę.

Pirmosios instancijos teismas namų valdą padalijo lygiomis dalimis, todėl sutiktina su apeliantu, kad pusė šios valdos sukūrimui panaudotų atsakovės asmeninių piniginių lėšų, kurios iš esmės transformavosi į nekilnojamąjį turtą, atiteko atsakovei. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepagrįstai neįvertino, todėl ieškovo atsakovei mokėtina piniginė kompensacija sumažintina iki 5792,40 Eur (11584,80/2). Atsižvelgiant į tai, kad namų valdos kaina nuo jos įsigijimo ne nuvertėjo, o išaugo, šiai sumai netaikytinas namo nusidėvėjimo procentas.  

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė akcijų vertę ir jas padalino, pagrįstai nusprendė dėl atsakovės teisės į piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui panaudotas asmenines pinigines lėšas, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi apeliacine tvarka vertinamu sprendimu nebuvo atsižvelgta į tai, kad pusė namų valdos sukūrimui panaudotų atsakovės asmeninių piniginių lėšų dalijant šią valdą  atiteko atsakovei, pakeistina sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos dydžio (CPK 329 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sumažinus atsakovo ieškovei mokėtinos piniginės kompensacijos dydį iki 5792,40 Eur, jam atsakovės mokėtina kompensacija padidintina iki 37 556,43 Eur (31764,03+5792,40). Nors abi šalys nevykdo prievolės laiku mokėti banko paskolą, apie atsakovės išgales sumokėti didesnę kompensaciją spręstina iš UAB „Tomuvos didmena“ veiklos gaunamų dividendų, darbo užmokesčio pažymos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalintinos šalių bendrosios jungtinės nuosavybės vertė yra tokia: ½ dalies buto – 25 454,70 Eur, namų valdos – 135 000 Eur, 30 akcijų – 752 781 Eur (vienos akcijos – 25 093 Eur), dviejų žirgų –  7290 Eur, dividendų – 57 808,16 Eur, bendra vertė – 978 333,86 Eur. 

Ieškiniu ieškovas prašė turtą padalinti pusiau (po 489 166,93 Eur), atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, 18 akcijų (451 674 Eur), 52493,63 Eur dividendų, visą turimą buto dalį (25 454,70 Eur), ¼ (33 750 Eur) dalį namų valdos pripažinti jos asmenine nuosavybe ir pusiau padalinti likusias ¾ dalis (po 50 625 Eur), priteisti abu žirgus (7290 Eur), tokiu būdu priešieškinio sumą sudarė 626 287,33 Eur.

Ieškinio turtiniai reikalavimai turėjo būti apmokėti 6050 Eur+41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, priešieškinio – 7421 Eur žyminiu mokesčiu +41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui priteisto turto ir piniginių kompensacijų suma sudaro 480 670,58 Eur (474 878,18 +5792,40), atsakovei – 466 059,25 Eur (471 851,65-5792,40). Tokiu būdu patenkinta ieškinio turtinių reikalavimų dalis sudaro 98 procentus (480670,58x100/489166,93), patenkinta priešieškinio turtinių reikalavimų dalis – 74 procentus (466059,25x100/626287,33).

Abi šalys CPK nustatyta tvarka pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas byloje patyrė 315 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio patikslinimą, 405 Eur už pareiškimų rengimą, konsultacijas, 600 Lt (174,20 Eur) – už konsultacijas, susipažinimą su dokumentais, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimą, 750 Lt (217,75 Eur) už ieškinio parengimą, 150 Lt (43,55 Eur) už trūkumų šalinimą pagal teismo nutartį, 900 Lt (261,30 Eur) už konsultacijas, situacijos aptarimą,  1200 Lt (348,39 Eur) už prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, korekcijas, 300 Lt (87,10 Eur) – už susipažinimą su naujais dokumentais, raštų rengimą ir taisymą, 1200 Lt (348,39 Eur) už konsultacijas ir teisinius patarimus, raštų taisymą, rengimą, 600 Lt (174,20 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 600 Lt (174,20 Eur) už susipažinimą su byla ir atstovavimą, iš viso– 2549,08 Eur (t. 5 b.l. 25-33), atsakovė turėjo 3400 Eur advokato pagalbos išlaidų už atstovavimą, dokumentų surašymą (t.  5 b.l. 142-144). Įvertinus bylos apimtį, bylinėjimosi trukmę, darytina išvada, kad abiejų šalių advokatų pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Apeliacinį skundą dėl to pateikus ieškovui, bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos abiems šalims (CPK 17, 93 straipsniai). 

98 procentai nuo 2549,08 Eur sudaro 2498,09 Eur, 74 procentai nuo 3400 Eur – 2516 Eur. Kadangi atsakovei iš apelianto priteistina advokato pagalbos išlaidų suma viršija priteistiną iš jo atsakovei, o atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl jai nepriteistų advokato pagalbos išlaidų, advokato pagalbos išlaidos apeliantui iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).

Valstybei mokėtinas žyminis mokestis nuo patenkintos ieškinio dalies 480 670,58 Eur sudaro 6006 Eur (5965+41), nuo patenkintos priešieškinio dalies 466 059,25 Eur – 5860 Eur (5819+41). Ieškovas už ieškinio reikalavimus yra sumokėjęs 1158,48 Eur žyminio mokesčio, atsakovė – 200 Eur, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas abiems šalims atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 98 procentai (1135,31 Eur), atsakovei iš ieškovo – 74 procentai sumokėto žyminio mokesčio (148 Eur ). Pritaikius tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 987,31 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme. Atidėta žyminio mokesčio dalis už ieškinį ir priešieškinį priteistina valstybei. Ieškovo nesumokėta dalis žyminio mokesčio sudaro 4847,52 Eur (6006-1158,48), atsakovės – 5460 Eur (5860-200).

Pirmosios instancijos teismo išvada dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymo lygiomis dalimis po 25,63 Eur nekeistina, tokiu būdu ieškovo valstybei mokėtina suma sudaro 4873,15 Eur (4847,52+25,63), atsakovės – 5485,63 Eur (5460+25,63).

Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, kita jo dalis buvo atidėta iki apeliacinės bylos išnagrinėjimo. Apeliacine tvarka ginčijama suma sudarė 11584,80 Eur (už vieną akciją ieškovui yra priteista piniginė kompensacija, todėl reikalavimas dėl jos priteisimo natūra atskirai neįkainuotinas), apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 348 Eur žyminiu mokesčiu. Žyminis mokestis nuo patenkintos materialinių reikalavimų dalies 5792,40 Eur yra 174 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovės ieškovui priteistina 174 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo valstybei – 148 Eur žyminio mokesčio.

Už apeliacinio skundo parengimą ieškovas sumokėjo 1089 Eur advokato pagalbos išlaidų, už atsiliepimo į apeliacinį skundą analizę, rašytinių paaiškinimų parengimą – 326,70 Eur, už susipažinimą su atsakovės rašytiniais paaiškinimais ir nuomonės parengimą – 90 Eur. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį, ginčijamas aplinkybes, pripažintina, kad jo parengimui pagrįsta suma sudaro 500 Eur, kitos advokato pagalbos išlaidos yra perteklinės (CPK 98 straipsnis). Iš atsakovės ieškovui priteistina 250 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (pažymėtina, kad duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė) (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 424 (250+174) Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą. Iš atsakovės J. M. ieškovui T. M. priteistą piniginę kompensaciją padidinti iki 37 556,43 (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt šešių Eur 43 ct) Eur. Iš ieškovo T. M. valstybei priteistas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas 4848,15 Eur padidinti iki 4873,15 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų Eur 15 ct) Eur, iš atsakovės J. M. valstybei priteistas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas 5778,63 Eur sumažinti iki 5485,63 (penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių Eur 63 ct) Eur.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 987,31 (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 31 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 424 (keturis šimtus dvidešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 148 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, nurodytą sumą pervedant į valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                        Aušra Baubienė

Virginija Gudynienė

Izolda Nėnienė