Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-07-04][nuasmeninta nutartis byloje][e2-1080-370-2017].docx
Bylos nr.: e2-1080-370/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
I. Rezgienės firma 123000188 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 191683350 Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 188659752 trečiasis asmuo
Kategorijos:
CIVILINIS PROCESAS
Įmonių bankrotas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
Vykdymo procesas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Vykdomasis raštas

Civilinė byla Nr. e2-1080-370/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00346-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:                                  3.4.3.11; 3.5.14

(S)

                

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios IĮ I. R. firmos bankroto administratoriaus V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3529-864/2017, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo,

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pagal VSDFV pareiškimą IĮ I. R. firmai iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. G. (nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 4 d.).
  2. Bankroto administratorius 2017-04-27 pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą IĮ I. R. firmos valdymo organams nevykdant teismo įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus bei turtą bankroto administratoriui. Prašymas grįstas CPK 588 ir 646 straipsnių nuostatomis.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino, nutarė skirti posėdį klausimui dėl baudos skyrimo          IĮ I. R. firmos savininkei nagrinėti.
  2. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą teismas tik nustato terminą, per kurį turi būti įvykdytas įstatyme nustatytas įpareigojimas įmonės valdymo organams, o pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus kyla įstatymo pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria iškelta bankroto byla.
  3. Teismas taip pat pabrėžė, kad nėra pateisinama situacija, kai dėl to paties įstatyme nustatyto įpareigojimo nevykdymo sankcijų taikymo klausimas sprendžiamas skirtingais pagrindais, t. y. ir pagal ĮBĮ, ir pagal CPK VI dalies nuostatas. Išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus vykdymo veiksmus, sankcijų taikymo klausimas įprastai sprendžiamas pagal CPK 771 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu iš esmės bankroto proceso metu kelis kartus lygiagrečiai sprendžiamas klausimas dėl nuobaudų už tą patį pažeidimą taikymo skirtingais pagrindais.

 

  1. Atskirojo skundo argumentai

 

  1. Bankroto administratorius atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą tenkinti.
  2. Bankroto administratorius nurodė, kad nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, taip pat turimo turto sąrašą, įskaitant ir tą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau šio įpareigojimo per nustatytą terminą (iki     2017-04-19) neįvykdė. Bankroto administratorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymi, kad aukščiau minėta pareiga valdymo organams atsiranda ne tik įstatymo, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties pagrindu, kuri yra įsiteisėjusi, todėl vykdytina. Per teismo nutartimi nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą, bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu būtų pradėtas priverstinis procesinio sprendimo vykdymas (CPK 646 str. 1 d.). Nurodo, kad tokia pozicija formuojama ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2924-431/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2685/2013).

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta bankroto administratoriui išduoti vykdomąjį raštą valdymo organams nevykdant įpareigojimo bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi, kuria IĮ I. R. firmai iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2017-04-04) paskirtam bankroto administratoriui V. G. perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Taip pat įmonės savininkė per tuos pačius terminus įpareigota administratoriui pateikti viso jos turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
  4. Įmonės valdymo organams nevykdant šio įpareigojimo bankroto administratorius teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-04-06 prašymas Nr. IR 17-10 dėl vykdomojo rašto išdavimo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi netenkintas. Bankroto administratoriui pakartotinai 2017-04-27 prašymu Nr. IR-17-12 kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus, nevykdymo, jis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi atmestas (šios bylos apeliacijos objektas).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktinę situaciją bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
  6. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Vienas iš tokių specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesą, yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 1 str. 1 d.). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat suformuluota analogiška civilinio proceso įstatymų, reglamentuojančių bankroto bylų nagrinėjimą, konkurencijos taisyklė, pagal kurią bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-992-381/2016).
  7. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte reglamentuota, kad teismas priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
  8. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.
  9. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
  10. Atsižvelgiant į šių teisės normų turinį bei sisteminį jų aiškinimą, apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu, nustato (privalo nustatyti) terminą įpareigojimams bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus įvykdyti, o pareiga perduoti juos kyla įstatymo pagrindu ir tik asmenims, kuriems šis įpareigojimas adresuojamas (nagrinėjamu atveju – įmonės valdymo organams ir (ar) individualios įmonės savininkei, nes kiti asmenys šio įpareigojimo įvykdyti negali). Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla nurodė įpareigojimą valdymo organams perduoti turtą ir dokumentus, tačiau tai vertintina kaip ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos pakartojimas (faktiškai turi būti nustatytas tik ĮBĮ įtvirtintos pareigos vykdymo laikotarpis (žr. į šios nutarties 14 p.).
  11. Atskirajame skunde apeliantas teigdamas, kad įmonės valdymo organams per teismo nutartimi nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus, bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio pagrindu, remiasi teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2924-431/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio    12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2685/2013), todėl, teisėjų kolegija, siekdama formuoti vieningą praktiką šiuo klausimu pažymi, kad teisinėms pasekmėms už pareigos perduoti įmonės turtą ar dokumentus nevykdymą (už pareigos atlikti įstatymo nustatytus veiksmus nevykdymą) esant įtvirtintoms specialiame įstatyme – ĮBĮ (bauda ir (ar) teisės būti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovu ribojimas (ĮBĮ 10 str. 1 d. 7 p., 10 str. 14 d.)), CPK 646 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį vykdytiną sprendimą, atveju, kai valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, netaikytina (taip pat žr. į šios nutarties 13 p.).
  12. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad toks ĮBĮ esamas reguliavimas ir jo aiškinimas bei taikymas atitinka CPK normas, reglamentuojančias sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, turinį. CPK 273 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo arba nenutrauks nurodytų veiksmų.
  13. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi bankrutuojančios          I. R. firmos vadovei I. R. už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui skyrė 1 000 Eur dydžio baudą, konstatavęs, kad dėl dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratorius neturi galimybės tinkamai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūrų (CPK 179 str. 3 d.).
  14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas ir pagrįstai netaikė CPK priverstinio vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų bei atsisakė išduoti vykdomąjį raštą valdymo organams nevykdant įpareigojimo bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą bei ėmėsi būtent pagal bankroto teisės normas įpareigojimo atlikti įstatymo nustatytus veiksmus įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis (jos dalis) paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                      Artūras Driukas

 

                                                                                    Danguolė Martinavičienė

 

                                                                                    Gintaras Pečiulis

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • eB2-3529-864/2017
  • CPK
  • CPK 771 str. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas
  • CPK 646 str. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
  • 2-2685/2013
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 1 str. Civilinio proceso įstatymai
  • e2-992-381/2016
  • CPK 273 str. Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės