Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,
sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovei S. N.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės koncernui „Alga” atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enersense” atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei koncernui „Alga“, uždarajai akcinei bendrovei „Enersense“ dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. S., uždaroji akcinė bendrovė „SPKT“, (duomenys neskelbtini) bendruomenė.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovės ieškinyje nurodoma, kad ieškovė, atlikusi atsakovei UAB koncernui „Alga“ (toliau – Statytojas) išduoto Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, 2019 m. rugpjūčio 8 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-00-190808-00019 (toliau – Patikrinimo aktas). Ieškovė nustatė, kad Statybos leidimas, kuriuo suteikta teisė statyti ypatingą ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinį – radijo ryšio bokštą – Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal atsakovės, projektuotojos UAB „Empower-Fidelitas“ (naujas pavadinimas – UAB „Enersense“) (toliau – Projektuotoja) parengtą statinio projektą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, Vilniaus m. sav. statybos projektas“ (toliau – Projektas), išduotas neteisėtai. Patikrinimo aktu nustatyta, jog teikiant dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikta projekto architektūrinė dalis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tikrindama statytojo pateiktus dokumentus neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 25 straipsnio 1 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 25 dalies bei 8 priedo 2 dalies 2.3 papunkčio nuostatas dėl projekto architektūrinės dalies privalomumo ir nepareikalavo pateikti radijo ryšio bokšto projekto architektūrinės dalies, todėl, ieškovės nuomone, pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 5 priedo 1 dalies 1.7 papunkčio reikalavimus. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad nebuvo atlikta visuomenės informavimo procedūra apie planuojamą statyti radijo ryšio bokštą, nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 straipsnio 2 dalyje, už kurią atsakingas savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėjo, kad radijo ryšio bokštas, esantis (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pastatytas valstybinėje žemėje, šioje teritorijoje neparengtas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas - detalusis planas, todėl šiuo atveju negali būti taikoma išimtis numatyta TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje. Tokiai ieškovės pozicijai pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją 2019-07-23 rašte Nr. (14)-D8-2616. Atkreipė dėmesį, kad statytojui 2017-09-22 IS „Infostatyboje“ pateikus prašymą Nr. PSR-100-170922-02378gauti specialiuosius reikalavimus pagal radijo ryšio bokšto projektinius pasiūlymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-09-28 pateiktose atmetimo pastabose buvo nurodyta, jog privalu atlikti projekto viešinimą vietovės lygmenyje. Nurodė, kad pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą 2018 metais pradėta statyba, kuri baigta 2019 metais, todėl turi būti pašalinti ir statybos padariniai. Išdėstė poziciją, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išdavus statybą leidžiantį dokumentą UAB koncernas „ALGA“ neturėjo besąlygiškai juo vadovautis, nes būtent šis asmuo, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo pateikti visus būtinus dokumentus bei atlikti visuomenės informavimo apie radijo ryšio bokšto projektavimą procedūrą. Ieškovės nuomone, dėl neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra atsakingas ir projektuotojas UAB „Enersense“ pagal statytojo sumanymą parengęs projektą be architektūrinės dalies. Prašo: 1) įpareigoti atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti valstybinėje žemėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatytą statinį – radijo ryšio bokštą – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 2) per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Enersense“ lėšomis nugriauti statinį – radijo ryšio bokštą – ir sutvarkyti statybvietę; 3) nustatyti, kad, UAB koncernui „Alga“ nepašalinus neteisėtos statybos padarinių, t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir statybvietę sutvarkyti ieškovė UAB koncerno „Alga“ lėšomis.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 21 d. išdavė statybos leidimą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, Vilniaus m. sav. statybos projektui“, statytojui UAB koncernui „ALGA“. Statybos leidimas išduotas UAB koncerno „ALGA“ įgaliotam asmeniui per IS „Infostatyba“ pateikus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, kadangi buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, projekto sprendiniams pritarė SĮ 27 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai. Be to, statinio vieta yra patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 „Dėl skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano (schemos) tvirtinimo“, kuriuo yra patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, kuris prieš patvirtinimą buvo viešinamas. Radijo ryšio bokštas nėra priskirtas prie visuomenei svarbių statinių ir yra suprojektuotas pagal specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, todėl derinimo su (duomenys neskelbtini) gyventojais nereikėjo. Specialiajame plane yra numatyta 60 m aukščio nuotolinio ryšio bazinės stoties (bokšto) VL214 prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, galimos statybos vieta, kuri yra už valstybinio miško ribų, 34 m atstumu nuo artimiausio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. Specialiojo plano dalyje „Poveikis socialinei aplinkai“ yra nurodyta, kad specialiojo plano sprendiniai nepaveiks žmonių sveikatos neigiamai. Specialiojo plano sprendiniams pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas. Nesutinka, kad ginčo statinys – ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties radijo ryšio bokštas (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kurio aukštis pagal Projektą – 60 m, vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 20 dalimi gali būti priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Vadovaudamasi SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nesutinka su ieškovė, kad statybų padariniai turi būti šalinami ir šios atsakovės lėšomis. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad jeigu teismas panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Taigi Statybos įstatymas nenumato galimybės šalinti statybos padarinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kuri nagrinėjamu atveju nėra statytojas ar užsakovas, pastato savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas) lėšomis. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, nėra vienintelis subjektas, tikrinantis jo teisėtumą, todėl tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra paskutinė institucija minėto dokumento išdavimo procese, jokiu būdu negali būti pagrindu pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumą tokio statybą leidžiančio dokumento panaikinimo atveju. Nagrinėjamu atveju visi išvardinti įstatyme ir Reglamente reikalingi dokumentai buvo pateikti (prašymas raštu pritarti statinio projektui, rašytinis pritarimas ir kiti konkrečiu ginčo atveju reikalingi dokumentai), todėl Savivaldybės administracija, įvertinusi pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą išduoti ginčijamą statybos leidimą. Prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą Savivaldybės administracija patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl nėra pagrindo teigti, esą pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai Savivaldybės administracija būtų nevykdžiusi. Ieškovė, teigdama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra kalta dėl neteisėtos statybos ir iš jos lėšų turėtų būti šalinami statybos padariniai, privalo pirmiausia įrodyti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko, bei kaip šie konkretūs neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, o vien nurodymas, esą nesielgta pakankamai rūpestingai, negali būti laikomas pakankamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltei konstatuoti. Nurodydama Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kalta dėl neteisėtos statybos, ieškovė privalo pagrįsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltę, t. y. nurodyti, kokių konkrečiai teisės aktuose įtvirtintų pareigų Savivaldybės administracija neįvykdė bei įrodyti, jog būtent tokių pareigų neatlikimas lėmė neteisėtos statybos atsiradimą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinti savo priimamų administracinių aktų teisėtumą tariamas nesilaikymas negali būti pagrindas kaltei dėl neteisėtų statybų konstatuoti, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB koncerną „ALGA“ savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Enersense“ lėšomis nugriauti statinį – radijo ryšio bokštą (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsakovė UAB koncernas „ALGA“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio tenkinimo atveju nustatyti 12 mėnesių terminą projektinės dokumentacijos parengimui ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimui, kadangi Ryšio bokštas yra techniškai sudėtingas įrenginys. Norint atlikti visuomenės viešinimą, bus reikalingas terminas projekto pristatymui, taip pat keli susitikimai su gyventojais. Nurodė, kad projektuotas UAB „Enersense“ pagal statytojo UAB koncerno „ALGA“ projektavimo užduotį „Dėl elektroninių ryšių (telekomunikacijų) infrastruktūros statinio, skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinės stoties VL 214, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g., statybos projekto“ parengė statybos projekto suvestinį inžinerinių tinklų planą ir projektą. UAB „SPKT“ 2018 m. balandžio 12 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 137/1-18 „Dėl Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., statybos projekto“ ypatingojo statinio techninio darbo projekto“, nurodė, kad ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., statybos projektas, ypatingojo statinio techninis darbo projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB koncernui „ALGA“ 2018-06-21 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį nesuformuotame žemės sklype, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. išduotą sutikimą „Nr. SUVA-4973-(8.53-49) statyti ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinį, radijo ryšio bokštą pagal projektuotojo firmos UAB „Enersense“ projektą “Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini). Projekto sprendiniams raštu pritarė SĮ 27 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai. Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, laikantis teisės aktų reikalavimų buvo pastatytas. Atsakovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju buvo reikalingas projektinių pasiūlymų viešinimas, nes telekomunikacijų ryšio bokštai nėra įvardinti kaip visuomenei svarbūs statiniai, ryšio bokšto statybos vieta buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449, kuriuo yra patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, kuris Vilniaus miesto tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 laikomas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi. Pažymėjo, kad nurodytas specialus planas prieš patvirtinimą buvo viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. Savivaldybės administracija informavo visuomenę.
Atsakovė UAB „Enersense“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Enersense“ parengė statybos projektą dėl elektroninių ryšių (telekomunikacijų) infrastruktūros statinio, skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinės stoties VL 214, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. UAB „SPKT“ 2018-04-12 bendrosios ekspertizės akte Nr. 137/1-18, Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., statybos projektas“ nurodyta, kad ypatingojo statinio techninis darbo projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Visi kiti suderinimai dėl Radijo ryšio bokšto statybos buvo gauti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB koncernui „ALGA“ 2018 m. birželio 21 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis galiojančiu statybos leidimu buvo įrengtas radijo ryšio bokštas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalį nagrinėjamu atveju projektinių pasiūlymų viešinimas nėra privalomas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 „Dėl skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano (schemos) tvirtinimo“, patvirtintas radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. Prieš šio plano tvirtinimą savivaldybė numatė įrengimo vietas bei buvo atlikta viešinimo procedūra. Radijo ryšio bokštas įrengtas tiksliai savivaldybės plane numatytoje vietoje.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialųjį planą (schemą). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (31)-1.2-1181-(3.31) nurodė, kad neprieštarauja, jog Statytojas valstybinėje žemėje skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniuje schemoje numatytoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neformuojant atskiro žemės sklypo, statytų skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinę stotį, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 13 d. rašte Nr. 3JA-66-(8.14 E) esantį išaiškinimą tais atvejais, kai elektroninių ryšių perdavimo statiniai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, valstybinėje žemėje statomi neformuojant atskiro žemės sklypo, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose ir gavus valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimą, o tais atvejais, kai šiems statiniams aptarnauti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje sklypas turi būti suformuojamas ir aukcione parduodamas arba išnuomojamas. Dėl to, 2017 m. gegužės 17 d. buvo duotas sutikimas Nr. SUVA-4573-(8.53-49.), kuriame nurodyta, kad NŽT neprieštarauja dėl inžinerinių (telekomunikacijų) tinklų tiesimo bei jiems funkcionuoti būtinų statinių statybos pagal pateiktą Projektuotojo parengtą Statybos projektą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsakovės UAB „Alga” atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir argumentus.
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir argumentus.
Atsakovės UAB „Enersense” atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir argumentus.
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. užduotis projektavimui patvirtina, kad UAB koncernas „Alga“ pavedė UAB „Enersense” (buvęs pavadinimas „Empower – Fidelitas“) parengti statybos projektą elektroninių ryšių (telekomunikacijų) infrastruktūros statinio, skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinės stoties VL214, (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje projektą. Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-05-17 sutikimas Nr. SUVA-4973-(8.53.49) patvirtina, kad valstybinės žemės patikėtinė neprieštaravo tam, kad valstybinėje žemėje, nesuformuoto sklypo 0,01 ha plote, plane pažymėtoje vietoje, būtų statomi inžinieriniai tinklai ir jiems funkcionuoti būtini statiniai. Byloje esantis Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) g. Vilnius, Vilniaus m. sav. Statybos projektas patvirtina, kad UAB „Enersense” parengė statybos techninį darbo projektą. Šio projekto ekspertizę atliko UAB „SPKT“, kuri 2018 m balandžio 12 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 137/1-18, pateikė išvadą, kad projektas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Byloje esantis 2018 m. birželio 1 d. prašymas išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), byloje esantis leidimas, Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2019 m. spalio 4 d. išrašas patvirtina, kad pagal aukščiau nurodytą projektą statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2018 m. birželio 21 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 4 d., kad radijo ryšio bokštas, (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, buvo pastatytas. Byloje esantis trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) bendruomenės pateikti 2017 m. lapkričio 7 d. 46 asmenų pasirašyti pranešimai Vilniaus miesto merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, patvirtina, kad 46 (duomenys neskelbtini) gyventojai nesutiko su tuo, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje būtų statomas aukščiau nurodytas bokštas, nes, jų nuomone, antena skleis spinduliuotę, sukeliančią vėžines ligas, nes būtina saugoti miškus kaip nacionalinę vertybę. Byloje esantis V. B., A. K., A. D. ir I. P. 2019 m. balandžio 25 d. skundas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai patvirtina, kad šį dokumentą sudarę asmenys prašė patikrinti statybos leidimo išdavimo ir statybos teisėtumą, nedelsiant sustabdyti statybas ir kita. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktame statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte nurodyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 4 d. pradėjo patikrinimą, kurį baigė 2019 m. rugpjūčio 8 d., patikrinimo trukmė - 20 val. 50 min. Patikrinimo akto išvadoje nurodyta, jog pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių reikalavimai, nes nepateikta projekto architektūrinė dalis, nebuvo atlikta projektinių pasiūlymų, parengtų 2017 metais, visuomenės informavimo procedūra. Iš teismui pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. rašytinio paaiškinimo (toliau - Paaiškinimas) nustatyta, jog nagrinėjant šią civilinę bylą pasikeitė faktinė situacija. Paaiškinime nurodoma, jog UAB koncerno „Alga“ pastatytas ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinys - Radio ryšio bokštas su priklausiniais ((duomenys neskelbtini) g., Vilniuje) yra 0,6712 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas – žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 1/8 dalis Žemės sklype – G. J., 1/8 dalis Žemės sklype Z. J., 1/8 dalis Žemės sklype – A. J., 1/8 dalis Žemės sklype – S. J., 4/8 dalis Žemės sklype – D. J.. Lietuvos Respublika nevaldo jokios dalies šio žemės sklypo. Šis Žemės sklypas 2019 metais buvo suteiktas asmenims, vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą ir šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti kompetentingų institucijų sprendimai. 2022 m. birželio 1 d. tarp trečiųjų asmenų G. J., Z. J., A. J., S. J., D. J. ir atsakovo UAB koncerno „Alga“ buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis, pagal kurią tretieji asmenis G. J., Z. J., A. J., S. J., D. J. jiems nuosavybės teise priklausančias 0,6712 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. dalis perleido atsakovui UAB „koncernui „Alga“.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarką ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį atmetė, 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1048-910/2021 patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu; pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); ieškinio dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1048-910/2021 sprendė, kad SĮ reikalavimai yra imperatyvūs, todėl SĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga statinio projekte parengti architektūrinę dalį yra privaloma. Statinio projekto ir jo dalių struktūra turi atitikti tiek SĮ, tiek STR 1.04.04.2017 nustatytus reikalavimas, o aplinkybė, kad tam tikri STR 1.04.04.2017 8 priedo 8 punkte įvirtinti architektūrinę dalį sudarantys elementai yra Statytojo parengtame projekte, neleidžia pripažinti, kad Projektas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Radijo ryšio bokštas yra pastatytas valstybinėje žemėje, šioje teritorijoje neparengtas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas ir (ar) savivaldybės dalies bendrasis planas, kuriais būtų nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, todėl šis atvejis nepatenka į TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis. Dėl to turėjo būti atlikta visuomenės informavimo apie numatomą radijo ryšio bokšto projektavimą procedūra. Apeliacinės instancijos teismas pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.
Nagrinėjamos bylos atveju teismas nagrinės klausimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo, atsakovių atsakomybės laipsnio nustatymo, proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo.
Taigi, Vilniaus apygardos teismui pripažinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu (pažeidžiančiu teisės aktų reikalavimus faktą), spręstinas klausimas dėl statybos padarinių šalinimo bei proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo tarp atsakovų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, taikomi įstatymai, galiojantys padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Nustačius statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, faktą, spręstinas klausimas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdo parinkimo. Kaip minėta, nustatyti imperatyvūs teisės normų pažeidimai, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, kurie atitinkamai buvo panaikinti apeliacinio teismo.
SĮ 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami TPSVPĮ nustatyta tvarka, o 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Toks padarinių šalinimo tvarkų įstatymo straipsniais atskyrimas ir SĮ 32 straipsnyje esanti blanketinė norma, kuri nukreipia į TPSVPĮ taikymą, patvirtina, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniams šalinti taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas.
Pagal teisinį reglamentavimą teismas, spręsdamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, gali priimti vieną iš nurodytų sprendimų: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, esant Inspekcijos kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo įpareigoti atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o per nustatytą terminą atsakovei neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Enersense” lėšomis nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę. Tuo tarpu atsakovė UAB koncernas „Alga“ ieškinio tenkinimo atveju prašo nustatyti 12 mėnesių terminą projektinei dokumentacijai parengti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, nurodyta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; kt.). Įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją.
Byloje ginčo, kad ginčo statinio statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso negalima, nėra. Byloje nustatyta, kad Projekte projektuotojas neparengė architektūrinės dalies, nors tai privalėjo padaryti, o be to, nebuvo atliktas visuomenės informavimas apie numatomą radijo ryšio bokšto projektavimą procedūra. Teismo manymu, šios priežastys taisytinos, todėl statytojo galimybės statybas įteisinti yra realios. Sprendžiant klausimą per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, svarbu pažymėti, kad SĮ 33 straipsnio 2 dalies taikymo atveju teismas turi išsiaiškinti, koks terminas turėtų būti tinkamas Statybos projekto trūkumams pašalinti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sutinka su atsakove UAB koncernu „Alga“, kad 6 mėnesių terminas yra per trumpas Statybos projekto trūkumams pašalinti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti, atsižvelgiant į statinio specifiką (Ryšio bokštas), kuris yra techniškai sudėtingas įrenginys. Be to, teks atlikti eilę SĮ imperatyviai numatytų procedūrų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovei UAB koncernui „Alga“ nustatomas 12 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
Kasacinis teismas suformavo praktiką, pagal kurią šalinant neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento padarinius, padariniai šalinami ne tik statytojo, bet ir institucijų atsakingų už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 išaiškino, kad „Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Toks padarinių šalinimo tvarkų įstatymo straipsniais atskyrimas ir Statybos įstatymo 32 straipsnyje esanti blanketinė norma, kuri nukreipia į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo taikymą, patvirtina, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniams šalinti taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas. Pirmiau nurodytų teisės normų atskyrimas, nors pačios savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės yra tapačios (žr. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 9 dalį), yra svarbus išlaidų už statybos padarinių šalinimą paskirstymo aspektu. Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (tokie padariniai šalinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik tais išskirtiniais atvejais, kai nėra aiškus statytojas) (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai).
Spręsdamas neteisėtų statybų padarinių šalinimo išlaidų paskirstymo klausimą bei atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą neįteisins savavališkas statybas, teismas nutarė, kad neteisėtų statybų pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų.
Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (tokie padariniai šalinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik tais išskirtiniais atvejais, kai nėra aiškus statytojas) (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo – toliau TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai.
Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą įstatymo normą, yra konstatavęs, kad aptariamoje normoje nedetalizuojama, kokie asmenys gali būti laikomi atsakingais pagal SĮ 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą (aktualios redakcijos SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą), todėl turi būti vadovaujamasi kitomis minėto įstatymo normomis. SĮ 23 straipsnio 30 dalyje (aktualios redakcijos SĮ 27 straipsnio 24 dalyje) nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. SĮ 32 dalyje (aktualios redakcijos 26 dalyje) – kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodyta nuostata suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis SĮ 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto (aktualios redakcijos SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto) prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2015).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant statinio, pastatyto pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą, turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir sprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas visiškai pritaria ieškovės pozicijai, kad taikant teisnius padarinius pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudaro pagrindą šalinti neteisėtos statybos padarinius. Teismas iš dalies sutinka su ieškove, jog tuo atveju, jeigu bus nustatyti keli atsakingi asmenys (statytojas, valstybės institucijos) neteisėti veiksmai, turi būti analizuojamas asmenų atsakomybės laipsnis ir spręstina dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.
Sprendžiant klausimą dėl statytojo atsakomybės laipsnio, teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad statytojas žinoma apie neteisėtas statybas, t. y. projektą rengė projektuotojas UAB „Enersense”, leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Todėl teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ir statytojas yra kaltas dėl atsiradusių padarinių. Byloje nėra duomenų patvirtinančių statytojo netesėtų veiksmų būvimą, t. y. procedūros nesilaikymo ir pan. (CPK 178 straipsnis).
Nustatyta, kad statybos padariniai, atsiradę pagal neteisėtai išduotą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1048/910/2021 panaikintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju šalinami ir buvusi padėtis atkuriama, sutvarkoma statybvietė kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei projekto rengimą, lėšomis – UAB „Enersense” ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teismo manymu nagrinėjamoje byloje atsakingu asmeniu pripažintina ir atsakovė - projektuotoja UAB „Enersense”. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal SĮ 2 straipsnio 61 punktą statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal SĮ 25 straipsnio 1 dalį statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma, o ginčo atveju projektuotojas jos neparengė, todėl tokiais savo netesėtais veiksmais projektuotojas prisidėjo prie teisinių padarinių atsiradimo. Antra, teismo manymu, projektuotojas – atsakovė UAB „Enersense”, būdama juridinis asmuo - jai keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, t. y. atsakovė privalėjo pasidomėti dėl projekto rengimo įstatymo numatytų imperatyvių reikalavimų. Teismas mano, kad atsakovės UAB „Enersense” atsakomybės laipsnis dėl atsiradusių teisnių padarinių sudaro 20 proc.
Sprendžiant dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnio, pažymėtina, kad būtent ji atsakinga už statybą leidžiančio dokumento išdavimą (SĮ 27 1 straipsnis). Todėl būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai nepatikrinusi jai pateikto projekto ir kitų susijusių dokumentų neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą, dėl ko statytoja atliko statybos darbus pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ir dėl ko, atsirado teisiniai padariniai. Teismo nuomone, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnis dėl atsiradusių teisnių padarinių sudaro 80 proc., kadangi, kaip buvo minėta anksčiau, būtent ji atsakingą už leidimų išdavimą.
Atsižvelgiant į nustatytos atsakovių atsakomybės laipsnius, atsakovė UAB koncernas „Alga“, neįteisinusi neteisėtas statybas per 12 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigotina per 6 mėnesius, 20 proc. atsakovės UAB „Enersense” lėšomis ir 80 proc. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis, nugriauti ginčo statinį (Radijo ryšio bokštą).
Vadovaujantis TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalimi, Inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 16 punkte taip pat nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra, tačiau nesuteikta teisė atlikti rekonstrukcijos darbus.
Nagrinėjamu atveju Inspekcija, be kita ko, prašo nustatyti, kad UAB koncernui „Alga“ nepašalinus statybos padarinių, teisę Inspekcijai pašalinti šiuo statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę UAB koncerno „Alga“ lėšomis.
TPSVPĮ reglamentuoti subjektai, atsakingi už statybų teisėtumo priežiūrą ir kontrolę, apibrėžtos šių subjektų funkcijos, teisės ir pareigos, kuriomis jie atitinkamai gali pasinaudoti arba kurias privalo vykdyti atlikdami savo funkcijas. Remiantis TPSVPĮ 15 straipsnio 1 dalimi, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija, kuri statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininko, valdytojo ar naudotojo lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus neįvykdomi teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes (TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalis). Taigi, Inspekcijai suteiktina teisę, atsakovei UAB koncernui „Alga“ nepašalinus statybos padarinių, pašalinti šiuo statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 20 proc. atsakovės UAB „Enersense” ir 80 proc. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors šį ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nei ieškovas, nei atsakovai, nei tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos byloje dalyvaujantiems asmenims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi ieškinys patenkintas, atsakovei UAB koncernui „Alga“ jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovės UAB „Enersense” priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (atsakomybės laipsnis 20 proc.) (75 Eur x 20 proc.). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (atsakomybės laipsnis 80 proc.), bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes nurodyta atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismo turėtos pašto išlaidos byloje 108,00 Eur, todėl šios išlaidos, atsižvelgiant į nustatytą atsakovės UAB „Enersence“ atsakomybės laipsnį (20 proc.), valstybei priteistina iš atsakovės UAB „Enersense” 21,60 Eur žyminio mokesčio (108,00 Eur x 20 proc.). (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę koncerną „Alga“, juridinio asmens kodas 151299819, per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatytą statinį – radijo ryšio bokštą – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę koncerną „Alga“, juridinio asmens kodas 151299819, per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, negavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui nepertvarkius Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatytą statinį – radijo ryšio bokštą – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, 20 proc. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enersense”, juridinio asmens kodas 123855155, ir 80 proc. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybų pagal neteisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius, nugriauti statinį – radijo ryšio bokštą – ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei koncernui „Alga“, juridinio asmens kodas 151299819, neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (pašalinti statybos padarinius) per nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 20 proc. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enersense”, juridinio asmens kodas 123855155, ir 80 proc. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, lėšomis.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enersense”, juridinio asmens kodas 123855155, valstybei 36,60 Eur (trisdešimt šešių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas