Administracinė byla Nr. I-6118-189/2015

                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-00063-2015-0

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

              rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos),

n u s t a t ė:

              Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydama:

              1) Atnaujinti terminą skundui paduoti;

              2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-11-28 sprendimą Nr. 1D-8398(11) sprendimą;

              3) Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.

              Pareiškėjos priimti nagrinėti reikalavimai – panaikinti Ministerijos 2014-11-28 sprendimą Nr. 1D-8398(11) ir priteisti iš atsakovės Ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (b. l. 23–25, 47–51).

              Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. nuostatas, priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.

              Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 53) argumentais nesutiko su pareiškėjo reikalavimais.

              Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

              Skundas atmestinas.

              Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjai Ministerijos 1998-07-30 Išvada Nr. 14648 nuo 1998-07-01 iki neterminuotai buvo paskirta 1250,21 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 30).

Pareiškėja su 2014-11-10 prašymu kreipėsi į Ministeriją prašydama kompensuoti sumažintą valstybinės pensijos dalį už visą laikotarpį (b. l. 32).

Ministerija atsakydama į pareiškėjos prašymą 2014-11-28 sprendimu Nr. 1D-8398(11)  pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 33).

Pareiškėja nesutikdamas su gautu atsakymu, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjai perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

              Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

              Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

              Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

              Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

              Taigi Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, o pareiškėjos valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31) buvo perskaičiuojama būtent pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2014-11-28 sprendimą Nr. 1D-8398(11).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Ministerija, ginčijamame sprendime atsakė į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas ir valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2013-12-31, todėl Ministerija neturėjo pagrindo nevykdyti įstatymo ir išmokėti susidariusios pensijos nepriemokos. Pažymėtina, kad Ministerija, apskaičiuodama pareiškėjos valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi Ministerija šiuo atveju veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjos valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į tai, Ministerijos 2014-11-28 sprendimas Nr. 1D-8398(11), kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

n u s p r e n d ė:

              Pareiškėjos L. M. skundą atmesti.

              Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                      Bronius Januška

                                                                                                  Irena Paulauskienė

                                                                                                  Jūra Marija Strumskienė