Civilinė byla Nr. e3K-3-90-823/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19035-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.12; 2.6.39.2.6.4.10; 3.1.1.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovės draudimo bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl reikalavimo įvykdyti draudimo sutartyje nustatytą pareigą natūra, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BM būstas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl draudėjo pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, iš kurio įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteistas žalos atlyginimas, teisės reikalauti, kad draudimo išmoka iš jo civilinės atsakomybės draudiko būtų priteista žalą patyrusiam asmeniui (naudos gavėjui).
2. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę (toliau – ir draudikė, draudimo bendrovė) sumokėti 18 024 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui (toliau – ir naudos gavėjas) ir priteisti 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas.
3. Ginčas tarp šalių kilo iš statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuria ieškovas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę statant statinį. Trečiasis asmuo pareikalavo iš ieškovo žalos atlyginimo už netinkamą statinio techninę priežiūrą ir teismas kitoje civilinėje byloje priteisė iš ieškovo 10 385,17 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas išmokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, lygią teismo sprendimu iš jo priteistai sumai, atėmus draudimo sutartyje nurodytą besąlyginę išskaitą. Draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad reikalavimas pareikštas praėjus daugiau nei 2 metams nuo draudimo poliso galiojimo pabaigos, bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos nepatenka į draudimo apsaugą, be to, ieškovas į teismą kreipėsi gindamas ne savo, o trečiojo asmens teises, todėl jo pareikštas reikalavimas jam pačiam nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir negali būti laikomas teisėta teisminės gynybos forma.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovę sumokėti 18 024 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui ir priteisė ieškovui iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė apdraudė ieškovo, kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo, civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu: 2014 m. birželio 19 d. ieškovui išduotas draudimo polisas Nr. PCAD 022682, galiojo nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 27 d., vieno įvykio draudimo suma – 43 443 Eur, besąlyginė išskaita – 2896,20 Eur; 2015 m. spalio 9 d. ieškovui išduotas draudimo polisas Nr. PCAD 031089, galiojo nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., vieno įvykio draudimo suma – 43 400 Eur, besąlyginė išskaita – 2900 Eur. Draudimo liudijimo pastabose nurodyta: prekybos centro Vilniuje, Linkmenų g. 22, statybos darbų priežiūros paslaugos. Statinio Vilniuje, Linkmenų g. 22, statyba, kurios techniniu prižiūrėtoju, kurio civilinė atsakomybė buvo atsakovės apdrausta, buvo ieškovas, užbaigta 2015 m. spalio 27 d. Dėl minėtame statinyje atsiradusių defektų Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-357-803/2021, joje trečiasis asmuo UAB „BM būstas“ pateikė reikalavimą ieškovui dėl statinio statybos netinkamos techninės priežiūros, sukėlusios trečiajam asmeniui žalą. Kaip trečiasis asmuo į nurodytą bylą buvo įtraukta atsakovė. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais UAB „BM būstas“ iš ieškovo buvo priteista 10 385,17 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
7. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog Lietuvos banko valdybos 2021 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-226 patvirtintų Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punktas turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per 2 metus nuo jos pabaigos ir kad žala turėjo atsirasti per tą patį laikotarpį. Teismas padarė išvadą, kad Taisyklėse įtvirtintas ne trumpesnis už Taisyklių 11 punkte nustatytąjį terminas reiškia ne draudėjo kreipimosi į draudikę dėl žalos atlyginimo momentą, o žalos, atlygintinos pagal draudimo sutartį trečiajam asmeniui, atsiradimo laikotarpį. Šią išvadą teismas grindė ir kasacinio teismo išaiškinimu, kad draudžiamasis įvykis turi būti siejamas su žalos atsiradimo momentu draudimo sutarties galiojimo metu, o ne su kreipimosi dėl tokios žalos atlyginimo į draudiką data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016).
8. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 5 d. pastato eksploatavimas dėl pastato konstrukcijų deformacijų ir grindų pokyčių buvo sustabdytas, todėl padarė išvadą, kad žala atsirado per Taisyklių 11 punkte nurodytą terminą.
9. Teismas nevertino, kad, ieškovui neįvykdžius Taisyklių 13.1 punkte nustatytos pareigos raštu pateikti pretenziją ar ieškinį draudikui, atsakovė turėjo pagrindą neišmokėti draudimo išmokos. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad tais atvejais, kai draudėjas dėl tyčinės veikos ar didelio neatsargumo neįvykdo kokių nors savo įsipareigojimų draudikui, kurie turi būti vykdomi po draudžiamojo įvykio, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, jeigu šių įsipareigojimų nevykdymas neturėjo įtakos nei draudžiamojo įvykio atsiradimo nustatymui, nei draudiko mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2013). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų sąmoningai atsakovei laiku nepranešęs apie draudžiamąjį įvykį, taip siekdamas suklaidinti atsakovę dėl žalos dydžio ar apsunkinti jos pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir dėl to žala būtų padidėjusi. Atsakovė dalyvavo civilinės bylos, kurioje ieškovui buvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nagrinėjime kaip ieškovo draudikė, todėl nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį Taisyklių 11 punkte nustatytu terminu neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo civilinė atsakomybė dėl statinio defektų ir dėl to atsiradusios žalos yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo iš ieškovo priteistas 10 385 Eur žalos atlyginimas. Atsižvelgdamas į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalį, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, teismas nusprendė, kad ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir procesinės palūkanos buvo būtini siekiant sumažinti žalos dydį, ieškovas byloje, kurioje jam buvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, elgėsi atsakingai, patirtos išlaidos protingos, todėl ieškovas turi teisę į jų atlyginimą.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė.
12. Kolegija nurodė, kad Taisyklių 9 ir 9.1 punktuose nustatyta, jog trečiasis asmuo – tai asmuo, kuris Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Trečiuoju asmeniu laikomas asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros. Pagal Taisyklių 41 punktą, draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo.
13. Kolegija nustatė, kad šiuo atveju trečiasis asmuo pasirinko žalos atlyginimo reikalauti ne iš statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės, bet iš atsakingo už žalos padarymą asmens – ieškovo; ieškovo prašoma priteisti trečiajam asmeniui draudimo išmoka jau yra priteista šiam asmeniui teismo sprendimu iš ieškovo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas.
14. Kolegija padarė išvadą, kad, kai žalos atlyginimas jau yra priteistas iš ieškovo trečiajam asmeniui, ieškovas negali reikalauti priteisti draudimo išmoką, lygią priteistai iš jo žalos sumai, dar kartą tam pačiam trečiajam asmeniui, nes, esant dviem skirtingiems teismų sprendimams dėl tos pačios sumos priteisimo, būtų sudarytos sąlygos trečiajam asmeniui nepagrįstai praturtėti. Kolegijos nuomone, ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi ieškiniu turėjo prašyti draudimo išmokos išmokėjimo ne trečiajam asmeniui, o sau. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „BM būstas“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi teisės reikalauti draudimo išmoką sumokėti trečiajam asmeniui, padaryta netinkamai aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties trečiojo asmens naudai vykdymą. Draudimo sutartis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai. Tai pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-248/2016). Sutarčiai esant sudarytai trečiojo asmens naudai, prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar sutartyje arba nelemia prievolės esmė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Nepripažinimas draudimo sutartį sudariusiam asmeniui teisės reikšti ieškinį dėl draudimo sutarties, kaip prievolės trečiojo asmens naudai, įvykdymo reikštų jo teisės ginti savo teisinį interesą paneigimą.
15.2. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių XIII skyriuje nustatyta draudėjo teisė kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo tretiesiems asmenims. Trečiųjų asmenų tiesioginė reikalavimo teisė aptarta Taisyklių XIV skyriuje. Pagal Taisyklių XIV skyrių, trečiasis asmuo turi teisę, bet ne pareigą, tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką, todėl reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo nebūtinai turėjo reikšti trečiasis asmuo.
15.3. Ieškovas turi teisinį interesą reikšti ieškinį dėl draudimo sutarties vykdymo ir draudimo išmokos sumokėjimo trečiajam asmeniui, nes, draudimo bendrovei sumokėjus draudimo išmoką, būtų įvykdyta ieškovo civilinės atsakomybės prievolė. Ieškovas yra suinteresuotas, kad draudimo bendrovė atlygintų trečiojo asmens nuostolius ir ieškovui netektų nuostolių atlyginti pačiam. Ieškovas ieškiniu siekia konkrečių turtinių teisinių padarinių – išvengti piniginės prievolės, kylančios dėl jo civilinės atsakomybės, vykdymo iš savo asmeninių lėšų, siekia aptariamą piniginę prievolę įpareigoti įvykdyti atsakovę.
15.4. Bylose, kurių faktinės aplinkybės panašios, teismai formuoja praktiką, kad draudėjas turi teisę reikšti reikalavimą įpareigoti draudiką sumokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas nesilaikė iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-248/2016; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1399-933/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-339-553/2024).
15.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas reikštų nepagrįstą trečiojo asmens praturtėjimą ir tariamai teisę į dvigubą žalos atlyginimą. Buvo nepagrįstai sutapatintas teismo sprendimas, kuriuo konstatuota ieškovo civilinė atsakomybė, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš draudikės buvo priteista draudimo išmoka. Pirmuoju teismo sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl ieškovo atsakomybės už žalą buvimo. Antruoju teismo sprendimu konstatuota, kad draudikas turi įvykdyti savo pareigą pagal draudimo sutartį ir sumokėti žalos atlyginimą už ieškovą.
16. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriuo prašo kasacinį skundą patenkinti.
17. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Kasacinio skundo argumentai prieštarauja tiek civilinės atsakomybės draudimo teisiniam reguliavimui, tiek suformuotai teismų praktikai. Solidariosios atsakomybės institutas esant civilinės atsakomybės draudimui užtikrina, kad žalos atlyginimo pareiga gali tekti tiek draudikui, tiek draudėjui, tiek jiems abiem kartu. Tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika patvirtina, kad solidarioji draudėjo ir draudiko atsakomybė nukentėjusiam asmeniui iš esmės yra vienos prievolės vykdymo mechanizmas, vertinamas kaip solidariųjų skolininkų prievolė, o ne kaip dvi savarankiškos nukentėjusio asmens teisės gauti tos pačios žalos atlyginimą iš skirtingų asmenų skirtingų teismo sprendimų pagrindu. Solidariosios atsakomybės institutas nereiškia, kad žalą to paties asmens naudai galima reikalauti atlyginti keliskart; jis reiškia, kad, žalą atlyginus vienam iš solidariųjų skolininkų, vėliau skolininkams tarpusavyje lieka regresinių teisių suderinimo klausimas.
17.2. Prievolių teisės požiūriu civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui, išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Kartu tai taip pat nereiškia, kad abu (iš delikto ir draudimo sutarties) reikalavimai turi būti kartu tenkinami, nes tai neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties ir reikštų nukentėjusio asmens nepagrįstą praturtėjimą gaunant dvigubą žalos atlyginimą. Dėl nurodytų materialiųjų teisinių santykių ypatumų civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012; 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Taigi, nors nukentėjusio asmens reikalavimas draudėjui ir draudikui kyla iš skirtingų teisinių pagrindų (delikto ir sutarties), tačiau jų tikslas yra kompensuoti tą pačią žalą. Trečiajam asmeniui dėl to paties įvykio ir žalos atlyginimo jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tai reiškia, kad antrasis reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo tam pačiam asmeniui sudaro prielaidas žalą atlyginti dvigubai.
17.3. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai apie panašią teismų praktiką, nes nurodyti teismų sprendimai neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių. Nurodytose bylose nebuvo nustatyta aplinkybė, kad trečiajam asmeniui iš draudėjo yra priteistas žalos atlyginimas. Be to, nurodyta teismų praktika nepatvirtina, kad draudėjas bet kokiomis aplinkybėmis turi teisę inicijuoti bylinėjimąsi su draudiku trečiojo asmens naudai.
17.4. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalauti draudimo išmokos trečiajam asmeniui – yra netinkamas, nes nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir negali būti laikomas teisėta teisminės gynybos forma. Ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi ieškiniu turėjo prašyti sumokėti draudimo išmoką ne trečiajam asmeniui, o sau. Teismas pagrįstai konstatavo, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
18. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
19. Tarp nagrinėjamos bylos šalių kilo ginčas dėl teisės į draudimo išmoką pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Draudimo išmoką ieškovas (draudėjas) prašė priteisti iš atsakovės (civilinės atsakomybės draudikės) trečiajam asmeniui (naudos gavėjui). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad iš ieškovo trečiajam asmeniui įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje yra priteistas žalos atlyginimas, tačiau nenustatyta, jog teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo ieškovas būtų įvykdęs.
20. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė nusprendęs, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti draudimo išmoką ne sau, o trečiajam asmeniui, pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, nes tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų ieškovui materialiųjų teisinių padarinių, t. y. ieškinys iš esmės buvo atmestas CPK 5 straipsnio pagrindu dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo stokos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog, esant dviem teismų sprendimams dėl tos pačios piniginės sumos priteisimo (kaip žalos ir kaip draudimo išmokos), būtų sudarytos sąlygos trečiajam asmeniui nepagrįstai praturtėti.
21. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, trečiasis asmuo kasaciniame skunde kelia šiuos teisės aiškinimo ir taikymo klausimus: 1) ar apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimą ir šiuo pagrindu atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir 2) ar aplinkybė, kad nukentėjusiam asmeniui (naudos gavėjui) kitoje byloje iš draudėjo yra priteistas žalos atlyginimas, lemia tai, jog draudėjas nebetenka teisės reikalauti, kad draudimo bendrovė įvykdytų prievolę pagal šalių sudarytą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, išmokėdama draudimo išmoką tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, toliau pasisakys nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.
Dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo
22. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas).
24. Tam, kad galima būtų konstatuoti asmens materialinį teisinį suinteresuotumą, būtina nustatyti: pirma, kad asmuo turi teisę ar teisėtą interesą, antra, kad asmens reikalavimo patenkinimas jam sukeltų materialinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 36 punktas).
25. Asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2025, 18 punktas). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti aiškinamas pernelyg siaurai, taip nepagrįstai suvaržant asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Pirma, teisinis suinteresuotumas negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeistas, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 27 punktas). Antra, teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024, 43 punktas ir jame nurodyta praktika). Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo teismas kiekvienu atveju sprendžia kvalifikavęs ginčo santykius taikytinų materialiųjų įstatymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2025, 75 punktas).
27. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė nusprendęs, jog ieškovas (draudėjas), pareiškęs reikalavimą išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), nėra teisiškai suinteresuotas tokio reikalavimo patenkinimu. Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimas pripažįstamas procesinio pobūdžio kliūtimi tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, lemiančia bylos nutraukimą, o ne ieškinio atmetimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023 49 punktą), todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimo jau vien šiuo aspektu neatitinka proceso teisės normų reikalavimų. Kita vertus, teisiškai pagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai, kad, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas, pareiškęs reikalavimą atsakovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal šalių sudarytą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, laikytinas turinčiu aiškiai identifikuotą materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
28. Pagal CK 6.987 straipsnį, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo trečiojo skirsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės draudimo ypatumus, 107 straipsnyje įtvirtinta, kad draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe.
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010). Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, tiek draudėjas, tiek žalą patyręs asmuo (naudos gavėjas) turi materialinį teisinį suinteresuotumą draudimo išmokos išmokėjimu. Draudėjas, pareikšdamas reikalavimą draudimo bendrovei, siekia, kad jo turtinę prievolę atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą įvykdytų draudimo bendrovė, apdraudusi jo civilinę atsakomybę, ir tokiu būdu jo prievolė trečiajam asmeniui pasibaigtų tinkamu įvykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, nurodyti ir kaip draudimo objektas šalių sudarytoje draudimo sutartyje. Reikšdamas reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovas reikalauja, kad atsakovė įvykdytų iš draudimo sutarties kylančią prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas), ir kaip draudimo sutarties šalis turi teisinį interesą, kad toks reikalavimas būtų patenkintas.
30. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimą apeliacinės instancijos teismas susiejo išimtinai su šioje byloje nustatyta aplinkybe, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje iš ieškovo trečiajam asmeniui jau yra priteistas žalos atlyginimas. Tokios teismo išvados nėra pagrindo pripažinti teisiškai pagrįsta. Ieškovo teisinis interesas, kylantis iš draudimo sutarties, negali būti paneigtas vien dėl to, kad žalą patyręs asmuo pasirinko ginti savo pažeistas teises pareikšdamas reikalavimą draudėjui, o ne jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudikei. Aplinkybė, kad iš ieškovo yra priteistas žalos atlyginimas trečiajam asmeniui, ne panaikina iš draudimo sutarties kylantį ieškovo interesą, susijusį su jo turtinių interesų apsauga žalos padarymo atveju, o kaip tik jį patvirtina, kadangi teismo sprendimu jau yra konstatuotas žalos atlyginimo prievolės, nuo kurios buvo draustasi civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, egzistavimas. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma (to atsiliepime į kasacinį skundą iš esmės neginčija ir atsakovė), kad draudimo išmokos išmokėjimas trečiajam asmeniui lemtų atitinkamo dydžio ieškovo turtinės prievolės trečiajam asmeniui pasibaigimą, t. y. atitinkamai modifikuotų ieškovo subjektines pareigas, o tai atitinka materialinio teisinio suinteresuotumo apibrėžimą (šios nutarties 23 punktas).
31. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimą ir šiuo pagrindu atmesdamas ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo teisinį suinteresuotumą, kaip teisės kreiptis į teismą prielaidą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.
Dėl draudėjo, iš kurio įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimas, teisės reikalauti priteisti draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui (naudos gavėjui)
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą, vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 17, 18 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Nors taisyklė, kad asmuo gali kreiptis į teismą tik gindamas savo paties pažeistą teisę, paprastai reiškia, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl priteisimo, turi reikalauti priteisti atitinkamą sumą būtent jam, o ne kitam asmeniui, ši taisyklė nėra be išimčių ir priklauso nuo ginčo šalis siejančių materialinių santykių pobūdžio. Viena iš tokių išimčių gali būti atvejai, kai reiškiamas reikalavimas pagal sutartį trečiojo asmens naudai.
34. Tiek teisės doktrinoje, tiek kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės draudimo sutartys priskiriamos sutartims trečiojo asmens naudai (Borevičienė, E. Sutartis trečiojo asmens naudai: daktaro disertacija. Vilnius, 2013, p. 37; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016, 15 punktas). Pagal CK 6.191 straipsnio, reglamentuojančio sutartį trečiojo asmens naudai, 1 dalį, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Sutartys trečiojo asmens naudai pasižymi tuo, kad šalių valia yra suderinta dviem aspektais: dėl sutarties įvykdymo trečiajam asmeniui ir dėl savarankiškos reikalavimo teisės trečiajam asmeniui suteikimo. Teisine prasme sutartis gali būti laikoma sutartimi trečiojo asmens naudai tik tuo atveju, kai šalių valia apima abu minėtus aspektus – prievolės įvykdymą ir savarankišką reikalavimo teisę (Borevičienė, E. Sutartis trečiojo asmens naudai: daktaro disertacija. Vilnius, 2013, p. 74).
35. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 56 punkte įtvirtinta, kad naudos gavėjas – tai draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Pagal Draudimo įstatymo trečiojo skirsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės draudimo ypatumus, 110 straipsnio 1 dalį, draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam. Taigi, pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties teisinį reglamentavimą, draudiko prievolė pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį paprastai vykdoma draudimo išmoką mokant ne sutarties šaliai (draudėjui), o trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), draudėjui ši išmoka mokama tik tuo atveju, jei jis padarytą žalą jau yra faktiškai atlyginęs. Tokiu būdu pasiekiamas civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslas perkelti padariusio žalą asmens žalos atlyginimo prievolę kitam asmeniui, kuris žalos tiesiogiai nepadarė, bet pagal sutartį yra už ją atsakingas.
36. Pagal šalių teisiniams santykiams taikytinų Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-226 patvirtintų Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 9 punktą, trečiasis asmuo Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Pagal Taisyklių 41 punktą, teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo. Taisyklių XIII skyrius, reglamentuojantis draudėjo kreipimąsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo tretiesiems asmenims, suponuoja išvadą, kad draudimo išmoka yra mokama tretiesiems asmenims, o dėl išmokos sumokėjimo į draudiką gali kreiptis ir draudėjas. Pagal Taisyklių 60 punktą, jei draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai sutikimo nedavė.
37. Taigi, ieškovo šioje byloje pasirinktas teisių gynybos būdas – įpareigoti draudimo bendrovę sumokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui – atitinka tiek CK 6.191 straipsnio 1 dalį, tiek Taisyklių XII skyrių, kuriame įtvirtintos draudėjo kreipimosi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo tretiesiems asmenims sąlygos. Kadangi byloje nenustatyta, jog ieškovas, iš kurio teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimas, žalą trečiajam asmeniui būtų realiai atlyginęs (priešingai, ieškovas nurodo, kad teismo priteistos sumos nėra sumokėjęs ir neturi finansinių galimybių tai padaryti, todėl ir siekia, kad jo prievolę įvykdytų draudimo bendrovė), ieškovo reikalavimas draudimo išmoką sumokėti trečiajam asmeniui atitinka ir Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl asmens, kuriam turi būti mokama draudimo išmoka, todėl negalėjo būti teismo atmestas dėl jo neatitikties teisės aktų nuostatoms.
38. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad draudėjo ir draudiko atsakomybė nukentėjusiam asmeniui yra vienos prievolės vykdymo mechanizmas ir nereiškia, kad žalą to paties asmens naudai galima reikalauti atlyginti kelis kartus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009). Prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek draudikas ir draudėjas, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), tačiau draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010). Pagal CK 6.6 straipsnio 7 dalį, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.
39. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas situaciją, kai iš draudėjo teismo sprendimu yra priteistas žalos atlyginimas, nepagrįstai sutapatino su žalos atlyginimo prievolės tinkamu įvykdymu. Žalos atlyginimo prievolė laikoma įvykdyta tik tada, kai nukentėjęs asmuo faktiškai gauna žalos atlyginimo sumą. Pagal CK 6.6 straipsnio 6 dalį, solidarieji bendraskoliai yra įpareigoti kreditoriui (šiuo atveju – trečiajam asmeniui) iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, taigi, aplinkybė, kad trečiajam asmeniui priteistas žalos atlyginimas iš žalą padariusio asmens, nepanaikina šio asmens reikalavimo draudikui teisės. Ši aplinkybė nelemia ir ieškovo teisės reikalauti įvykdyti sutartį (įvykdyti žalos atlyginimo prievolę už jį) iš jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko pasibaigimo.
40. Priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje negalėjo būti atmestas ir tuo pagrindu, kad jo patenkinimas sudarytų sąlygas trečiajam asmeniui nepagrįstai praturtėti. Pirma, kaip pagrįstai pažymima kasaciniame skunde, toks teismo procesinis sprendimas grindžiamas prielaida, kad trečiasis asmuo sieks priverstinio abiejų teismo sprendimų įvykdymo, t. y. preziumuojamas trečiojo asmens nesąžiningumas. Antra, vykdymo procese dėl dviejų įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo galinčių kilti neaiškumų gali būti išvengta atitinkamai suformulavus teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkinamas, rezoliucinę dalį, nurodant ieškovo ir atsakovės prievolės trečiajam asmeniui solidarumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024).
41. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija išaiškina, kad draudėjas, iš kurio teismo sprendimu yra priteistas žalos atlyginimas, nepraranda teisės reikalauti, jog jo civilinės atsakomybės draudikas įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus išmokėdamas draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui (naudos gavėjui). Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
42. Dėl šioje nutartyje konstatuoto netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškovo teisinį suinteresuotumą, kaip teisės kreiptis į teismą prielaidą, bei statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, lėmusio neteisėto sprendimo priėmimą, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimo, iš esmės nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su draudžiamojo įvykio sąlygų buvimu, t. y. byla kitais apeliaciniame skunde nurodytais aspektais nėra peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą sprendimą byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuriam byla teisminga (359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
43. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
44. Pažymėtina, kad kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Eglė Zemlytė