Baudžiamoji byla Nr. 1-905-1060/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24167-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3;
1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.14.10.2.1; 2.3.4.3;
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 20 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,
sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Inesai Gulbinienei,
kaltinamajam J. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį (3 veikos) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies nuostatas paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė: įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą bei uždraudžiant bendrauti su asmenimis vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas,
kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. J. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. birželio 10 d., apie 2 val. 30 min., N. K. priklausančiame sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, su uždegta cigarete padegė sausą žolę, taip visuotinai pavojingu būdu – padegant, sunaikino svetimą N. K. priklausantį turtą – 300,00 Eur vertės sodo namelį, N. K. padarydamas 300,00 Eur turtinę žalą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai ir nurodė, kad viskas įvyko prieš du metus, visko tiksliai neatsimena, gailisi. Atsimena, kad buvo jaunas ir kvailas, buvo labai pažeistas psichologiškai. Savo veiksmus vertina labai neigiamai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildomai nurodė, jog žolės buvo aplink namelį, todėl jam net nereikėjo iš komposto dėžės imti. Po nameliu jau buvo sausos žolės, nes ji buvo nupjauta. Sausos žolės galėjo būti po nameliu, po namelio grindimis, nes namelis buvo pakeltas nuo žemės. Jis tuo metu rūkė ir numetė į tą žolę cigaretę. Turėjo žiebtuvėlį, bet su juo nieko nedarė. Su žiebtuvėliu užsidegė cigaretę, sėdėjo rūkė ir po to cigaretę numetė į žolę. Viskas užsidegė nuo nuorūkos. Jam kilo mintis numesti nuorūką į žolę, pamatė, kad dega ir nuėjo. Kaip pats namelis užsidega jis nematė, tačiau matė kaip pradėjo rūkti žolė, tik rūko, atviros liepsnos dar nebuvo matyti, pagalvojo, kad tai tik nuo cigaretės dūmai ir tai viskas pasibaigs. Dūmų buvo kaip nuo rūkstančios cigaretės. Nuo ten buvo apie 2 – 3 metrų atstumu. Pareigūnai jam sakė, kad jis pasakytų, jog žiebtuvėliu naudojosi, nes niekas nepatikės, kad nuo nuorūkos užsidegė. Neturėjo tikslo ateiti ir padegti. Tai buvo spontaniškas dalykas. Su N.K. susitaikė, jos atsiprašė, padavė pinigus ir daugiau po to nebendrauja visiškai.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka ir kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir jie patvirtina kaltinamojo kaltę.
4. Iš J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, savo veiksmų esmę suprato. Parodymus duoda savo valia, duodamų parodymų esmę supranta. N. K. pažįsta. Du su puse metų draugavo (buvo pora) su jos anūke U. J.. 2019 m. birželio 4 d., su U. J. stipriai susipyko, ir abu bendru sutarimu pasakė, kad skiriasi. Po to, sekančią dieną vėl susitaikė. 2019-06-07 vėl su U.J. susiginčijo, ir nusprendė, kad tikrai jau nebebendraus. Didesnė iniciatyva buvo iš U. J. pusės, tačiau ir jis suprato, kad su U. J. bendros ateities neturės, kad nesuderinami jų pomėgiai, elgesiai. Dėl išsiskyrimo U. J. jokios nuoskaudos, pykčio nejautė ir nejaučia. 2019 m. birželio 10 d., nakties metu buvo susitikęs su draugais R. G. ir D. L.. Kiek laiko prabuvo su jais, negali pasakyti. Galėjo būti apie antra valanda, o gal ir vėliau kai su jais išsiskyrė. Pasakė, kad eina namo, tačiau namo nenuėjo. Nenorėjo dar miegoti. O kai jam nesinori miego, tada jis eina pasivaikščioti vienas. Vaikštinėja bet kur. Tą naktį, vaikščiodamas laipteliais pakilo į sodų bendriją (duomenys neskelbtini). Šioje sodų bendrijoje yra U. J. močiutės sodo sklypas. Šiame sodo sklype jis yra buvęs ne kartą. Paskutinį kartą buvo 2019 m. birželio 6 d. Buvo kartu su U. J. tą kartą, sėdėjo sodo namelio-vagonėlio verandoje, valgė ledus, kalbėjosi. Bevaikščiodamas atėjo į U. J. močiutės N. K. sodo sklypą. Pirmiausiai atsisėdo sodo namelio-vagonėlio terasoje. Galvojo apie praleistą laiką su U. J., apie išsiskyrimą su ja. Taip besėdėdamas degino kaip žaisdamas plastikinį maišelį. Po to, tą maišelį apsvilusį paliko terasoje ant rėmo, dėl to ant to rėmo galėjo likti sudegusio maišelio likučiai. Padegti to sodo namelio-vagonėlio, nenorėjo. Atrodo ant U. J. dėl išsiskyrimo ir nepyko, bet kodėl jam kilo mintis sudeginti jos močiutės sklype sodo namelį, negali paaiškinti. Sugalvojo padegti medinį pastatą, nes žinojo, kad jame nieko nėra, jokių daiktų. Taip pat žinojo, kad jį planavo nugriauti. Prieš padegdamas jis apgalvojo, kad būtų kuo mažesnės pasekmės. Iš komposto dėžės, pasirinko sausos žolės. Šią žolę atsinešė ir pakišo po namelio grindimis iš lauko pusės. Yra rūkantis, todėl visada turi su savimi žiebtuvėlį, kuriuo ir uždegė sukrautą po grindimis sausą žolę. Uždegęs žolę, jis dar buvo prie to namelio. Kai pamatė, kad dega jau namelio kampas, tada pasišalino iš tos vietos. Sugrįžo į namus pro tą pačią vietą, pro kur ir atėjo į sodų bendriją. Padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, dėl žalos atlyginimo pasirašė susitarimą, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ( b. l. 101 – 102).
5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji N. K. parodė, kad turi nuosavybės teise jai priklausantį sodo sklypą su sodo nameliu ir mobiliuoju nameliu, (duomenys neskelbtini). Sodo namelis negyvenamas, tačiau dažnai atvyksta į šį sodo sklypą. 2019-06-09 buvo sode, ten nieko įtartino nepastebėjo. Atlikusi ūkio darbus išėjo namo. 2019-06-10 apie 04.30 telefonu jos žentui E. J. paskambino Ž. Š., ir pasakė, kad dega jai priklausantis negyvenamas sodo namelis. Pastate vertingų daiktų nebuvo. Elektros instaliacija neįrengta, šildymo įrenginių taip pat nebuvo, todėl mano, kad namelį padegė. Kas galėjo padegti nematė, kadangi ten negyvena, tačiau įtaria anūkės U. J. buvusį draugą J. Š., kadangi apie tris metus jos anūkė U. J. su juo draugavo ir šiuo metu jie susipykę. Papildomai paaiškino, kad kadangi namelis buvo senas, jame vertingų daiktų nebuvo, todėl sudegintą medinį sodo namelį įvertina 300 eurų. Sodo sklype taip pat stovi sodo namelis-vagonėlis, kuris yra gyvenamas, jame yra visi namų apyvokos daiktai, tik kad jame jie pastoviai negyvena. Nežino, ar šį namelį J. Š. taip pat norėjo padegti, ar jį tik norėjo apgadinti, bet terasoje, buvo apdegintas rėmas, prie kurio prikaltos terasos sieninės lentelės. Ant šio rėmo buvo tik apsilydžiusi kažkokia plastmasė, kurią ji nuvalė, ir jis nėra sugadintas, todėl jokia žala dėl jo nepadaryta. J. Š. jos atsiprašė dėl to, kad sudegino jos sodo namelį. Kai klausė dėl ko jis taip padarė, jis nieko negalėjo paaiškinti, sakė nežinąs. Su J. Š. pasirašė susitarimą, kad jis padarytą žalą atlygins iki 2019-07-30. Kadangi J. Š. įsipareigojo jai atlyginti padarytą žalą, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia. J. Š. pretenzijų neturi, su juo susitaikė, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 52 – 54).
6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad J. Š. yra jo draugas. Kartu su juo mokėsi (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad jis draugauja su U. J.. Apie tai, kad jie išsiskyrę, nežino. Maždaug prieš mėnesį laiko, jis juos dar abu kartu matė vaikštant. J. Š. apie savo draugystę su U.J. niekada nepasakodavo. Niekada jis nesiskųsdavo jeigu būdavo blogai, ir nesipasakodavo ar kas gerai tarp jų. J. Š. neatviraudavo apie savo asmeninius santykius su drauge, todėl jam nieko keisto, kad jis jam nepapasakojo ir apie išsiskyrimą su U. J. Iš jo nuotaikos, elgesio nieko nesimatė, kad kažkas jam yra negerai. 2019 m. birželio 9 d. su J. Š. buvo susitikęs. Tą dieną, į pavakarę buvo kartu su kitu draugu D. L.. Važinėjosi dviračiais. Apie vidurnaktį, J. Š. per programėlę "Snapchat", D. L. parašė žinutę, kad ką veikia, gal susitiktų. Kelios minutės po vidurnakčio, jis kartu su D. L. dviračiais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos. Ten jų laukė jau J. Š.. J. Š. buvo pėsčiomis, be dviračio. Jis gyvena visai prie pat šios sankryžos. Tada visi trys (jis su D. L. dviračiais, J. Š. pėsčiomis) atėjo prie takelio, esančio (duomenys neskelbtini), kur yra laiptai į sodų bendriją. Ant tų laiptų sėdėjo, rūkė, kalbėjosi. Kalbėjosi apie viską. Apie ką, negali pasakyti, nes nieko reikšmingo nebuvo, ir neprisimena. J. Š. elgėsi kaip visada įprastai. Buvo geros nuotaikos. Pabuvę visi trys apie 1,5 val., skirstėsi namo. Tai galėjo būti beveik antra valanda nakties. Pirmiausiai iki (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos palydėjo J. Š., po to jis palydėjo D. L., ir tada grįžo namo. Grįžęs nuėjo miegoti. Miegodamas girdėjo, kad kaukė gaisrinės sirenos, tačiau kelinta tai buvo valanda, nežino, nežiūrėjo. Apie tai, kad J. Š. padegė sodo namelį, nežino. Yra nustebęs, kad J. Š. galėjo taip pasielgti. J. Š. būdas yra įvairus. Kartais jis būna labai atviras, pasipasakoja ką veikė, kokie rūpesčiai. Kartais jis būna labai uždaras, ir apie save nieko nepasakoja. Paskutiniu metu sakytų, jis buvo uždaresnis, nes ir apie savo išsiskyrimą su U. J. nepasakojo, ir apie tai, kad jau dirbti turėjo nieko nesakė (b. l. 61 – 62).
7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. J. parodė, kad su J. Š. buvo draugai, kaip pora. Draugavo apie du su puse metų. Paskutiniais draugystės metais ji pajuto, kad su J. Š. bendros ateities nebus. Jis pasidarė pavydesnis, nieko nenorėdavo veikti, atrodė, kad jis nežino ko nori gyvenime, neturėjo kažkokio tikslo. Suprato, kad nesutampa jų interesai. Vis dažniau pykdavosi. Buvo ne kartą su juo kalbėjus apie išsiskyrimą, bet jis vis ją atkalbinėdavo, sakydavo, kad keisis. J. Š. buvo uždaro būdo, atrodė, kad linkęs į depresiją. Dėl to ji ir galutinai vis su juo neišsiskirdavo, kadangi bijojo, kad jis ko nors sau nepasidarytų. J. Š. negrasino jai, kad jei išsiskirtų, jis kažką padarys blogo, tik prašydavo, kad vis būtų kartu. 2019 m. birželio 4 d. su J. Š. susipyko, pasakė, vienas kitam, kad išsiskiria, tačiau J. Š. jai vis tiek rašinėjo, prašė toliau bendrauti. Vėl su juo pradėjo bendrauti, tačiau praėjus keletui dienų, neprisimena tiksliai kada, galimai tai buvo penktadienis, galutinai ji jam pasakė, kad skiriasi, kad ji su juo, kaip su vaikinu daugiau nebendraus. Jai atrodo, kad J. Š. realiai nesuvokė, kad jie išsiskyrė. Jokių emocijų neparodė, neprašė, kad liktų kartu. Iki padegimo, J. Š. rašė jai nereikšmingus dalykus. Apie tai, kad jis kažką pasidarys sau blogai, ar kažką blogo padarys jokios užuominos nebuvo. Rašė apie tai, kad su kažkuo buvo susitikęs, kad bendravęs, lyg norėdamas sukelti jai pavydą. Ji stengėsi neatrašinėti jam, bet parašė keletą žinučių. 2019 m. birželio 10 d. naktį, ją pažadino mama J. J.. Pasakė, kad dega močiutės sodas. Nežino kodėl, bet jai pirma mintis kilo, kad jį padegė J. Š.. Jautė, kad nors jis neva ir priėmė tą jų išsiskyrimą ramiai, tačiau iš pykčio vis tiek padarė blogai jo šeimai. 2019 m. birželio 10 d. ryte ji su tėčiu nuvažiavo pas J. Š.. Klausė kodėl jis taip padarė jiems. Matėsi, kad J. Š. yra susinervinęs, aiškino, kad jis nieko nepadarė, kad jį čia patąsys policija, ir nieko jam neįrodys. Tuo pačiu ji paprašė kad J. Š. prie jos ištrintų visas josios nuotraukas, kad jų negalėtų paskui viešinti. Po to karto ji su J. Š. daugiau nebendravo. J. Š. bendraujant nėra užsiminęs, kad norėtų kažką padegti, ar pažiūrėti kaip kas dega (b. l. 64 – 65).
8. 2019 m. birželio 11 d. įtariamojo J. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu, (duomenys neskelbtini) parodė laiptus, kuriais užlipo į sodų bendriją (duomenys neskelbtini). Jam rodant kelią atvykus į sodų bendriją (duomenys neskelbtini), parodė į sklypą (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad tai N. K. sklypas, kuriame jis sudegino sodo namelį. Šiame sklype parodė dėžę, iš kurios pasiėmė sausos žolės, taip pat parodė vietą, kur padėjo žolę ir ją padegė (b. l. 104 – 108).
9. 2019 m. birželio 10 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad N. K. nurodė, jog 2019 m. birželio 10 d. apie 04.30 telefonu gautas pranešimas, kad dega jai priklausantis negyvenamas sodo namelis (duomenys neskelbtini). Pastate vertingų daiktų nebuvo. Elektros instaliacija neįrengta, šildymo įrenginių taip pat nebuvo. Todėl mano, kad namelį padegė. Įtaria anūkės U. J. buvusį draugą J. Š.. Turtas nedraustas. Padaryta 500,00 Eur turtinė žala. Prašo pradėti tyrimą ir nustačius tai padariusį asmenį, jį nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 36 – 41).
10. Prie 2019 m. birželio 14 d. papildomos nukentėjusiosios N. K. apklausos protokolo pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai priklauso N. K. (b. l. 57).
11. 2019 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Teritorija neaptverta. Sklypo rytinėje dalyje stovi mobilusis namelis su terasa. Už namelio rytinėje pusėje, dviejų metrų atstumu matosi įspausti avalynės pėdsakų fragmentai, kurie nufotografuoti. Terasoje yra medinė apdaila, ant kurios išlikę nuodėguliai. Nuo šios vietos paimti nuodėgulių mėginiai. Šiaurinėje sklypo dalyje yra medinis pastatas, kuris yra tvarkingas. Pietinėje sklypo dalyje yra medinis karkasinis vieno aukšto, 5,1x3,2 m dydžio namelis, kuris sudegęs. Apžiūrint pastatą matosi, kad labiausiai nukentėjo šiaurinė pastato dalis, tai yra pilnai sudegė sienos, ant medinių grindų matosi kiauriniai išdegimai. Nuo šiaurinės pusės labiausia nudegusių grindų yra paimti nuodėgulių mėginiai. Tolstant nuo šios vietos link pietų išdegimai tolygiai mažėja, todėl darytina išvada, kad šiaurinėje dalyje ir buvo gaisro židinys. Pastate elektros instaliacija neišvedžiota, šildymo įrenginių nebuvo (b. l. 44 – 49).
12. 2019 m. birželio 10 d. akte dėl kilusio gaisro užfiksuota, kad gaisro kilimo priežastis-tyčinė žmogaus veika-padegimas (b. l. 50).
13. 2019 m. birželio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. Š. savanoriškai pateikė žiebtuvėlį, kuriuo uždegė sodo namelį, sportinius batus, kuriuos dėvėjo 2019 m. birželio 10 d., bei savo mobilųjį telefoną Honor 10 (b. l. 66 – 68).
14. 2019 m. birželio 10 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti daiktai, kuriuos 2019 m. birželio 10 d. savanoriškai pateikė įtariamasis J. Š., t. y. žiebtuvėlis, sportiniai batai, mobiliojo ryšio telefonas Honor 10 (b. l.69 – 73).
15. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, protokolas- pareiškimas, nekilnojamojo turto registrų išrašas, aktas dėl kilusio gaisro, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad J. Š. 2019 m. birželio 10 d., apie 2 val. 30 min., N. K. priklausančiame sodo sklype, tyčia, su uždegta cigarete padegė sausą žolę, taip visuotinai pavojingu būdu - padegant, sunaikino svetimą – N. K. priklausantį turtą – 300,00 Eur vertės sodo namelį. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški juos patirtina ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu kaltinamasis aiškiai ir nuosekliai nurodė savo veiksmus.
16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. Š. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
17. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
18. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.
19. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
20. Pažymėtina, jog visuotinai pavojingu būdu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Atsakomybę šiuo atveju sunkina ne tik atsiradusi konkreti žala, bet ir pats nusikaltimo padarymo būdas. Šiuo atveju N. K. priklausančio sodo namelio padegimas neabejotinai laikytinas visuotinai pavojingu būdu, nes dėl nekontroliuojamo degimo proceso buvo sunaikintas sodo namelis, o nukentėjusioji patyrė realią materialinę žalą.
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Š., turėdamas tyčią, sunaikinti svetimą turtą, suvokdamas, kad gali suketi neigiamas pasekmes, tyčia, su uždegta cigarete padegė sausą žolę, taip visuotinai pavojingu būdu – padegant, sunaikino svetimą – N. K. priklausantį turtą – 300,00 Eur vertės sodo namelį, tai patvirtina ir pats kaltinamasis apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokie J. Š. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog visuotinai pavojingu būdu padegdamas sodo namelį, padarys nukentėjusiajai turtinę žalą. N. K. pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai priklauso būtent nukentėjusiajai N. K., kuriai įvykio metu padegant jai priklausantį sodo namelį ir buvo padaryta turtinė žala. 2019 m. birželio 10 d. aktas dėl kilusio gaisro patvirtina, jog gaisro kilimo priežastis-tyčinė žmogaus veika-padegimas. Taigi visų šių duomenų visuma iš esmės sutampa, minėti duomenys patvirtina vieni kitus ir iš šių duomenų visumos teismas daro išvadą, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės jog J. Š.: 2019 m. birželio 10 d., apie 2 val. 30 min., N. K. priklausančiame sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, su uždegta cigarete padegė sausą žolę, taip visuotinai pavojingu būdu - padegant, sunaikino svetimą – N. K. priklausantį turtą – 300,00 Eur vertės sodo namelį.
22. Minėti tyčiniai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai nulėmę svetimo, N. K. priklausančio, turto sunaikinimą, kvalifikuojami kaip turto sunaikinimas, numatytas BK 187 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, jog minėti veiksmai padaryti visuotinai pavojingu būdu t. y. uždegant sodo namelį – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo J. Š. veika atitinka BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.
23. Teismas pažymi, kad pagal byloje surinktus duomenis ir kaltinamojo J. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus šiame nuosprendyje pareikšti kaltinimai buvo patikslinti, pašalinant iš kaltinamojo akto žodžių frazę „turėdamas tikslą padegti ir sunaikinti svetimą turtą, iš tame pačiame sklype esančios komposto dėžės atsinešęs glėbį sausos žolės ir sudėjęs ją po sodo namelio grindimis iš lauko pusės, su atsineštu žiebtuvėliu šią žolę padegė“, vietoje jos įrašant „su uždegta cigarete padegė sausą žolę“ ir taip susiaurinant kaltinimų apimtį. Šie atlikti teismo patikslinimai nekeičia nei kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių, nei veikos kvalifikavimo.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
24. Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, numatyta bausmė – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2 699/2016).
25. J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę. Bylos duomenimis kaltinamasis teistas 1 kartą (b. l. 85 – 88), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 84), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 83 – 84), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas, (b. l. 91). Kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė (b. l. 124 – 125). Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.
26. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėties nusikaltimas, įvertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis gailėjosi, prisipažino, kritiškai vertino savo elgesį, turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino ir siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei tikslu pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, skiriama bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant aptartų aplinkybių visetą.
27. BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laisvės apribojimo bausmės esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Visgi, parenkamų įpareigojimų pobūdis ir skaičius kiekvienu atveju gali skirtis, tačiau jų turi pakakti bausmės paskirties įgyvendinimui. Konkretūs įpareigojimai parenkami atsižvelgiant į jų tikslingumą ir įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam, taip pat įvertinus kaltininko asmenybės požymius, vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, priežastis. Sprendžiant klausimą dėl vieno ar kelių įpareigojimų paskyrimo nuteistajam, kiekvienu atveju svarbu atsižvelgti į bylos aplinkybes, padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę. Parinkti įpareigojimai turi užtikrinti ne tik nuteistojo nubaudimą, skatinti nuteistąjį laikytis įstatymų ateityje bei sudaryti prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, tačiau atitikti ir nukentėjusiojo interesus. Nagrinėjamu atveju kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam paskiriama įpareigojimas: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
28. Byloje nustatyta, kad J. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį (3 veikos) už laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. liepos 15 d. padarytas nusikalstamas veikas, jam buvo paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą bei uždraudžiant bendrauti su asmenimis vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d. Taigi kaltinamasis 2019 m. birželio 10 d. nusikaltimą padarė dar iki nuosprendžio priėmimo, todėl pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalį prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies pridedama Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitoma Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu atlikta bausmės dalis, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
29. Kadangi kaltinamasis J. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikoma BK 641straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laivės apribojimo bausmę įpareigojant, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Š., skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laivės apribojimo bausmę įpareigojant, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, pridėti prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti J. Š. galutinę 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laivės apribojimo bausmę, įpareigojant per metus laiko išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti bendrauti su asmenimis, vartojančiais psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu atliktą bausmės dalį, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Informuoti kaltinamąjį J. Š. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė