Civilinė byla Nr. e2A-415-921/2023
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00925-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.11.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sodo standartas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4 700 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 544,50 Eur už teisines konsultacijas, teikiant atsakovei pretenzijas ir ruošiant ieškinį bei 118 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 9 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą SODS21 Nr. 45 iš atsakovės įsigijo 2014 metų gamybos naudotą automobilį „(duomenys neskelbtini) xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). Ieškovas apžiūrėjo transporto priemonę, jos kokybė jam tiko, todėl pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovei grynais pinigais sumokėjo 16 800 Eur. Perimant transporto priemonę, akivaizdžių trūkumų nebuvo, pardavėjas patikino, kad trūkumų nėra. 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. po 6 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo, nuvažiavus apie 100–150 km., užsidegė prietaisų skydelyje perspėjimo lemputė, be to, dingo transporto priemonės galia. Ieškovas nuvairavo transporto priemonę į Aleksote esantį autoservisą, kur buvo pakeisti tepalo filtras ir tepalai. Išvažiavus iš autoserviso, variklio skyriuje pasigirdo pašaliniai garsai. Jis sugrįžo į tą patį autoservisą, kur specialistai įvertino, kad tai galėtų būti alkūninio veleno indėklų gedimas. Minėtas autoservisas neužsiėmė variklių remontu, todėl jis 2022 m. sausio 24 d. transporto priemonę detaliai apžiūrai ir gedimo įvertinimui užregistravo UAB „Sirus Lt“. Specialistai, išėmę tepalo filtrą, nustatė, kad sistemoje yra pilna smulkių metalinių drožlių, dėl ko padarė išvadą, kad yra pažeisti variklio alkūninio veleno indėklai. UAB „Sirus LT“ nurodė, kad pagal BMW AG remonto technologijas ir reikalavimus, atsiradus alkūninio veleno ir alkūninio veleno indėklų pažeidimams, toks variklio remontas nėra galimas, rekomenduojama keisti variklio bloką arba visą variklį. Apie tai ieškovas nedelsdamas informavo atsakovės atstovą, išsiųsdamas žinutę „WhatsApp“ programėlėje. Ieškovas kvietę atsakovę susipažinti su paslėptais defektais, tačiau atsakovė į autoservisą neatvyko. Ieškovas nusprendė sugedusį variklį keisti nauju. Ieškovas nurodė, kad per visą laiką, t. y. iki įvykdant variklio diagnostiką, transporto priemone jis pravažiavo apie 1 000 km minimaliu greičiu. Variklis ir jo keitimo darbai jam kainavo 4 700 Eur. Be to, ieškovas nurodė, kad patyrė ir kitų išlaidų – kreipėsi į UAB „Autopretenzija“, kad ginčas būtų išspręstas be teismo. Minėtai įmonei pagal Konsultavimo paslaugų sutartį, už pretenzijų atsakovei parašymą, ieškinio paruošimą sumokėjo 544,50 Eur. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo parduotas su defektais, atsakovė turi atlyginti automobilio remonto išlaidas ir kitus dėl to atsiradusius ieškovo nuostolius.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 9 d. atsakovė ir ieškovas sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gamybos, rida 302 000 km, o ieškovas įsipareigojo už transporto priemonę sumokėti atsakovui 13 612,50 Eur. Atsakovė sudarė ieškovui visas galimybės apžiūrėti transporto priemonę, įsivertinti jo techninę būklę, komplektaciją, atlikti bandomąjį važiavimą. Ieškovas transporto priemonės būklę tikrino apžiūros, be to, bandomojo važiavimo metu. Ieškovas nepageidavo transporto priemonės tikrinti pasirinktame autoservise. Praėjus 29 dienoms nuo transporto priemonės įsigijimo, t. y. 2022 m. sausio 7 d., V. V., atstovaudamas ieškovo interesus, per „WhatsApp“ programėlę kreipėsi į atsakovę su pranešimu dėl atsiradusių transporto priemonės defektų. Pranešime, be kita ko, nurodė, kad atlikus transporto priemonės variklis dirba netolygiai, o tokios būklės transporto priemonės nėra galimybės eksploatuoti. 2022 m. sausio 24 d. V. V. pateikė atsakovei tos pačios dienos UAB „Sirus LT“ automobilio remonto rekomendacijas dėl transporto priemonės defektų ir pasiūlė grąžinti pinigus už transporto priemonę bei ją atsiimti. Atsakovė tokio pasiūlymo nepriėmė, nes laikė, kad transporto priemonė buvo parduota be paslėptų defektų. Pažymėjo, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo 2014 m. gamybos transporto priemonę su 302 000 km rida, todėl atitinkamai ieškovas negalėjo tikėtis naujos transporto priemonės kokybės. Be to, transporto priemonė atitiko ieškovo lūkesčius ir pardavimo metu buvo be defektų. Transporto priemonė buvo parduota ieškovui 2022 m. gruodžio 9 d., transporto priemonės technine apžiūra galiojo iki 2023 m. sausio 28 d., kas sudaro pagrindą išvadai, kad transporto priemonė jos pardavimo metu buvo techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatacijai. Kartu pažymėjo, kad transporto priemonės variklio alkūninio veleno ir indėklų defektų atsiradimas galėjo būti sąlygotas paties ieškovo veiksmų, kadangi nors ieškovas transporto priemonės galimus defektus pastebėjo 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau transporto priemonę ir toliau naudojo iki 2022 m. sausio 24 d. Atsakovės nuomone, prašomi priteisti nuostoliai nėra pagrįsti. Transporto priemonės variklio defektai nebuvo tinkamai nustatyti, be to, variklio keitimo darbai nebuvo būtini, defektai galėjo būti pašalinti pigesnėmis remonto sąnaudomis. Tokią išvadą atsakovė grindžia pateikta į bylą UAB „Impulsana“ eksperto išvada Nr. MV 2022-39.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 489 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 9,63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė 2021 m. gruodžio 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurią įformino PVM sąskaita faktūra SODS21 Nr. 45, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovas už 13 612,50 Eur įsigijo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitoje faktūroje pažymėta, kad pirkėjui yra žinoma apie parduodamo automobilio ridą, trūkumus bei gedimus, pirkėjui pateikti visi turto valdymui, naudojimui, aptarnavimui būtini dokumentai. Jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti, jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat jos trūkumus, nenurodyta.
6. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas, ar transporto priemonė turėjo paslėptų esminių trūkumų jos pardavimo metu.
7. Teismas nustatė, kad ieškovo įsigyta transporto priemonė pirkimo–pardavimo metu užsivedė ir važiavo, ieškovas turėjo visas galimybes atlikti jos techninį patikrinimą, tačiau savo rizika apsiribojo vizualiu jos apžiūrėjimu ir išbandymu, pravažiuojant gatve apie 2 km. Transporto priemonę buvo galima be trukdžių naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo teiginiui pagrįsti, kad iki pirmųjų defekto požymių jis nuvažiavo tik 100–150 km nepateikė jokių įrodymų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad negalima neginčijamai nustatyti, kokiu intensyvumu iki pirmųjų gedimo požymių transporto priemonė buvo eksploatuojama. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pravažiavus automobiliu apie 150 km, užsidegė prietaisų skydelio lemputė dėl poreikio keisti tepalą bei filtrą, iš esmės negali būti laikoma transporto priemonės gedimu ar kitokiu techniniu trūkumu. Teismas pažymėjo, kad tepalų ir filtro keitimas yra natūraliai sąlygota periodinė transporto priemonės eksploatavimo priežiūros priemonė, užtikrinanti jo tinkamą veikimą.
8. Teismas nustatė, kad pranešimas atsakovei apie automobilio gedimą pateiktas tik 2022 m. sausio 7 d., t. y. po 29 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, nepaisydamas atsiradusių garsų variklio skyriuje, transporto priemonę toliau eksploatavo ir iki 2022 m. sausio 24 d. (diagnostikos UAB „Sirus LT“) nuvažiavo apie 1 000 km. Teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, darė išvadą, kad variklio alkūninio veleno ir indėklų defektai galėjo atsirasti dėl paties ieškovo neatsakingo elgesio, toliau eksploatuojant transporto priemonę po to, kai variklio skyriuje atsirado pašaliniai garsai, o ne dėl atsakovės kaltės pardavus netinkamos kokybės daiktą.
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikroji variklio gedimo priežastis byloje nėra nustatyta, nes nebuvo atliktas jo ardymas.
10. Teismas nustatė, kad transporto priemonė buvo 2014 m. gamybos, rida – 302 000 km, privaloma techninė apžiūra buvo atlikta ir galiojo iki 2023 m. sausio 24 d. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad ieškovas galėjo tikėtis, jog greitu metu gali išryškėti transporto priemonės gedimų, kurie yra sąlygoti detalių natūralaus nusidėvėjimo. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog jo įsigyta iš atsakovės transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų. Priešingai, – transporto priemonė turėjo tas savybes, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis ir kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį.
11. Neįvardinus konkretaus variklio trūkumo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, jog variklio gedimas buvo transporto priemonės pardavimo metu ir jis buvo esminis. Teismas vertino, kad labiau tikėtina, jog transporto priemonės gedimas atsirado ją intensyviai eksploatuojant po to, kai ją įsigijo pirkėjas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškovo ieškinį atmetė.
12. Teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 1 489 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 9.63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti – tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovės 4 700 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 544,50 Eur išlaidas už teisines konsultacijas teikiant pretenzijas atsakovei ir ruošiant ieškinį, 118 Eur žyminį mokestį ir 918 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
13.1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad PVM sąskaita faktūra šalims atstojo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. PVM sąskaitoje faktūroje nėra nei vienos iš šalių parašų, todėl teigti, kad pirkėjui buvo žinoma apie parduodamo automobilio ridą, trūkumus bei gedimus, bei pirkėjui pateikti visi turto valdymui, naudojimui, aptarnavimui būtini dokumentai, nėra jokio teisinio pagrindo. Su PVM sąskaitoje faktūroje pardavėjo nurodyta informacija pirkėjas niekada nebuvo supažindintas, ką patvirtina pirkėjo parašo nebuvimas joje.
13.2. Teismas sprendime cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4311 straipsnio nuostatą, kuri imperatyviai nurodo kokie motorinės transporto priemonės duomenys privalo būti nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau neįvertino fakto, kad pardavėja PVM sąskaitoje faktūroje nepažymėjo šių duomenų, o tik konstatavo akivaizdų pažeidimą, jog pirkėjui ši informacija pateikta nebuvo. Nurodytos informacijos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjos nesąžiningumas, kadangi atsakovė turėjo ar galėjo turėti informacijos apie transporto priemonės apgadinimus, defektus ir dalyvavimą eismo įvykiuose.
13.3. Teismas tinkamai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Pažymi, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes ieškovas (fizinis asmuo) automobilį kaip vartotojas pirko savo asmeninėms reikmėms, o atsakovė (juridinis asmuo) automobilį pardavė ieškovui kaip verslininkas, kuriam kaip profesionalui šiuo atveju taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir protingumo standartai. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė daikto kokybės trūkumus (transporto priemonės defektus) ir tai, kad daikto trūkumas išaiškėjo per 6 mėnesių terminą nuo daikto perdavimo ieškovui momento. Minėtą aplinkybę patvirtina 2022 m. sausio 24 d. UAB „Sirus Lt“ atlikta transporto priemonės variklio diagnostika. Todėl sprendžiant šalių ginčą turėjo būti taikoma CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija – vartotojas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu. Pirmosiso instancijos teismas šios prezumpcijos nepagrįstai netaikė. Atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.
13.4. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtina nustatyti, ar automobilio defektas buvo ir, ar jis buvo esminis. Pažymi, kad pardavėjas pagal CK 6.327 straipsnį atsako už bet kokį (ne tik esminį) neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Bet kokiu atveju, variklio, kaip pagrindinio transporto priemonės komponento, gedimas yra laikytinas esminiu, kuris negalėjo būti pirkėjui akivaizdžiai matomas prieš perkant automobilį. Teismas, nenustatęs tikrosios gedimo priežasties, ir taip iš esmės neatskleidęs visos bylos esmės, sprendimą motyvavo tik nepagrįstomis prielaidomis ir spėjimais. Apelianto nuomone, atsakovės pateikta UAB „Impulsana“ eksperto išvada Nr. MV 2022-39 vertintina kritiškai, kadangi šis ekspertas niekada neapžiūrėjo transporto priemonės ir jos variklio, tuo tarpu UAB „Sirus Lt“ tokią transporto priemonės ir jos variklio apžiūrą atliko. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateikta išvada byloje laikytina patikimesne ir teismas, priimdamas sprendimą, turėjo ja vadovautis. Be to, kaip nurodė pati atsakovė UAB „Impulsana“ eksperto išvada Nr. MV 2022- 39 buvo ginčijamas ne pats variklio defekto faktas, o jo remonto sąnaudos.
13.5. Teismas nepagrįstai automobilio atitiktį jo tiesioginei paskirčiai ir kokybei siejo tik su techninės apžiūros galiojimu ir automobilio faktiniu važiavimu (judėjimu). Pažymi, jog techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Todėl galima situacija, kad dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga).
14. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime nurodomi šie esminiais argumentais:
14.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nepateikė ieškovui informacijos apie transporto priemonės ridą, trūkumus bei galimus defektus, todėl atsakovė neįgyvendino savo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą. Pažymi, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo teisinius santykius šalys įformino 2021 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. SODS21 Nr. 45 pagrindu, kurioje nurodyta, kad ieškovas, pasirašydamas šią transporto priemonės įsigijimo sąskaitą, patvirtina, jog jam yra žinomos visos aplinkybės apie įsigijimo kainą, ridą, trūkumus bei gedimus dėl jo naudojimo pagal tikslinę paskirtį su esamais visais įsigijimo galimais gedimais bei trūkumais. Be to, ieškovas patvirtina, jog jam yra žinoma, kad transporto priemonė yra parduodama be garantijų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė sudarė ieškovui visas sąlygas prieš įsigyjant transporto priemonę ją apžiūrėti. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu užsivedė ir važiavo, neskleidė pašalinių garsų.
14.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad PVM sąskaita faktūra nebuvo pasirašyta ieškovo, bei, kad ieškovas nebuvo supažindintas su PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta informacija. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu įrodinėjo tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusiu transporto priemonės pirkimo–pardavimo santykius. Iš PVM sąskaitos faktūros turinio galima matyti, kad ji buvo išrašyta atsakovės, o ją priėmė ir pasirašė ieškovas.
14.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas įrodė paslėptą transporto priemonės variklio defektą. Pažymi, kad UAB „Sirus Lt“ transporto priemonės variklio alkūninio veleno ir (ar) jų indėklų defektus nustatė tik patikrinus transporto priemonės tepalo filtrą. UAB „Sirus Lt“ neatliko nuodugnios transporto priemonės variklio apžiūros, jo neišardė ir neįsitikino ar iš tiesų yra pažeisti transporto priemonės variklio alkūniniai velenai ir (ar) jo indėklai ir pateikė neobjektyvią išvadą dėl transporto priemonės defektų. UAB „Impulsana“ eksperto išvada iš esmės paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonė turėjo variklio alkūninio veleno gedimą, kad buvo būtina keisti variklį nauju varikliu. Todėl ieškovas netinkamai nustatė transporto priemonės defektus ir transporto priemonės variklio gedimo priežastis ir neįrodė daikto kokybės trūkumo (transporto priemonės defekto). Be to, ieškovas, pastebėjęs transporto priemonės defektus, toliau ja naudojosi, todėl nebuvo galimybės objektyviai įvertinti dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės atsirado transporto priemonės variklio defektas.
14.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nenustatęs tikrosios gedimo priežasties, iš esmės neatskleidęs visos bylos esmės, sprendimą motyvavo tik nepagrįstomis prielaidomis ir spėjimais. Pažymi, kad ieškovas savo reikalavimą įrodinėjo UAB „Sirus Lt“ automobilio remonto rekomendacijomis, tačiau jos buvo paneigtos atsakovės pateikta UAB „Impulsana“ eksperto išvada. Nors ieškovas nesutiko su eksperto išvada, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė turėjo paslėptus variklio defektus ir (ar) prašymo dėl ekspertizės skyrimo byloje. Būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą.
14.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė ekspertizės aktu ginčijo ne patį variklio defekto faktą, o jo remonto sąnaudas, todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas neįrodė transporto priemonės defektų. Priešingai, atsakovė ekspertizės aktu ginčijo tiek variklio defekto faktą, tiek jo remonto sąnaudas. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad transporto priemonės variklio defektai nebuvo tinkamai nustatyti, o tuo atveju, jeigu buvo tinkamai nustatyti, jie galėjo būti pašalinti pigesnėmis remonto sąnaudomis. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktu ekspertizės aktu, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2021 m. gruodžio 9 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitą faktūrą SODS21 Nr. 45, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės kaina yra 13 612,50 Eur su PVM. Be to, minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad: „Automobilis parduodamas be garantijos“; „pirkėjas, pasirašydamas šią automobilio įsigijimo sąskaitą, patvirtina, jog jam yra žinomos visos aplinkybės apie įsigijimo kainą, ridą, trūkumus bei gedimus dėl jo naudojimo pagal tikslinę paskirtį su esamais visais įsigijimo galimais gedimais bei trūkumais“ ir kt.
17. PVM sąskaitą faktūrą į bylą pateikė ieškovas kartu su ieškiniu. Be to, ieškinyje ieškovas nurodė, kad transporto priemonę įsigijo pagal PVM sąskaitą faktūrą SODS21 Nr. 45. Taigi, akivaizdu, kad minėtas PVM sąskaita faktūra patvirtina tarp šalių susiklosčiusius pirkimo–pardavimo teisinius santykius.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovui apie parduodamą transporto priemonę tapo žinoma iš interneto puslapyje www.autoplius.lt patalpinto skelbimo. Skelbime, be kita ko, buvo nurodyta, kad transporto priemonės rida yra 302 000 km; transporto priemonė yra be defektų. Skelbime nurodyta ir tai, kad „automobilis prižiūrėtas ir mylėtas, viskas veikia ir funkcionuoja kaip priklauso, nėra jokių defektų <...>“. „Parduodamas, nes nusipirktas naujesnis“. <...>.
19. Ieškovas, prieš įsigydamas transporto priemonę, ją apžiūrėjo kartu su savo draugu prie Kauno pilies esančioje automobilių stovėjimo aukštelėje, be to, pravažiavo Kauno miesto gatvėmis apie 2 km. Ieškovą tenkino transporto priemonė ir jos būklė, todėl šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad jam eksploatuojant transporto priemonę po 6 dienų, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d., užsidegė prietaisų skydelio lemputė. Ieškovas nuvažiavo į autoservisą, kuriame buvo pakeisti tepalai ir tepalo filtras. Ieškovas paaiškino ir tai, kad jam išvažiavus iš autoserviso, vėl užsidegė prietaisų skydelio lemputė, o variklis pradėjo skleisti pašalinius garsus. Ieškovui pavyko užregistruoti transporto priemonę gedimo diagnozavimui tik 2022 m. sausio 24 d. UAB „Sirus LT“. Ieškovas iki to momento važinėjo su transporto priemone miesto ribose, nuvažiavo iki 1 000 km.
20. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo per „WhatsApp“ programėlę nustatyta, kad ieškovas apie transporto priemonės defektus (netolygų variklio darbą) informavo atsakovės atstovą 2022 m. sausio 7 d. Ieškovas per minėtą programėlę 2022 m. sausio 24 d. išsiuntė atsakovei UAB „Sirus LT“ surašytą automobilio remonto rekomendaciją, siūlė atsakovei grąžinti sumokėtus pinigus ir atsiimti transporto priemonę. Atsakovė su ieškovo pasiūlymu nesutiko, jos atstovas nurodė, kad transporto priemonė buvo parduota be defektų.
21. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2022 m. vasario 9 d. įsigijo transporto priemonės variklį už 4 000 Eur, o už variklio keitimo darbus 2022 m. kovo 21 d. sumokėjo 700 Eur.
22. Ieškovas 2022 m. kovo 18 d. sudarė Konsultavimo paslaugų sutartį su UAB „Autopretenzija“. Minėta įmonė atsakovei 2022 m. kovo 29 d. siuntė pretenziją, kuria prašė apmokėti ieškovo patirtas paslėptų automobilių defektų šalinimo išlaidas, t. y. 4 700 Eur, ir 181,50 Eur už konsultavimo paslaugas bei dokumentų parengimą. Atsakovė 2022 m. balandžio 5 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovo pretenziją atsisako tenkinti, pažymėjo, jog ji negali prisiimti atsakomybės už 7 m. senumo transporto priemonės defektus, kurie nėra ir nebuvo pardavėjo paslėpti, o yra atsiradę tiesiog dėl natūralaus naudotos transporto priemonės ir jos detalių nusidėvėjimo. Ieškovas siuntė atsakovei 2022 m. balandžio 12 d. pakartotinę pretenziją. 2022 m. balandžio 25 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad su ieškovo pakartotine pretenzija nesutinka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas UAB „Autopretenzija“ už konsultavimo paslaugas, pretenzijų, ieškinio parengimą sumokėjo iš viso 544,50 Eur.
Dėl apeliacijos objekto
23. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, priteisti iš atsakovės paslėptų automobilio defektų šalinimo išlaidas, iš viso 4 700 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 4 700 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, 544,50 Eur už konsultavimo paslaugas, pretenzijų, ieškinio parengimą, sumokėtus UAB „Autopretenzija“, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus
25. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovo nuomone, nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčius teisinius santykius, neteisingai taikė materialines teisės normas, teismų praktiką, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais iš esmės sutinka.
26. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pardavėjo atsakomybės (ne)buvimo už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) kokybės trūkumus. Ieškovas teigė, jog jo iš atsakovės įsigyta transporto priemonė dėl paslėptų variklio trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojama, dėl ko jis patyrė 4 700 Eur nuostolių. Tuo tarpu atsakovė tvirtino, kad pardavė ieškovui transporto priemonę be defektų, o ieškovo nurodomi transporto priemonės defektai atsirado vėliau, tikėtina pačiam ieškovui netinkamai eksploatuojant transporto priemonę.
27. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
28. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
30. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
31. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
32. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsniai).
33. Ieškovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kuri galiojo pirkimo–pardavimo sutarties momentu, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d., numatė, jog jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojanti CK 6.364 straipsnio 4 dalis numato, kad prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu.
34. Pažymėtina, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalyje (galiojusioje iki 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtinta prezumpcija skirta vartotojo įrodinėjimo naštai dėl netinkamos kokybės prekės įsigijimo palengvinti tais atvejais, kai daikto trūkumai išryškėja per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. Taikant minėtą prezumpciją preziumuojama, kad vartotojui buvo perduota netinkamos kokybės prekė; paneigti šią prezumpciją turi pardavėjas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, plėtodamas praktiką dėl minėtos prezumpcijos reikšmės šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymui, yra nurodęs, kad vartotojas, siekdamas pasinaudoti aptariama prezumpcija, turi įrodyti tam tikrus faktus: pirma, vartotojas turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar yra netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui; vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą, jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju; antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Nustačius šiuos faktus vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad neatitikimas egzistavo prekės pateikimo momentu. Kita vertus, verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C 497/13).
35. CK 6.4311 straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
36. Kaip minėta sprendimo 16 punkte, byloje esančioje PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodyta transporto priemonės įsigijimo kaina, kitos aplinkybės, yra nurodyta tik tai, kad pirkėjas yra susipažinęs, be kita ko, su visais transporto priemonės defektais, tačiau jokie defektai nėra detalizuoti. Atsakovė nenurodė su kokiais transporto priemonės defektais ieškovą, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, supažindino. Priešingai, iš byloje esančių procesinių dokumentų galima daryti išvadą, kad atsakovė nuolat teigė, jog ieškovui transporto priemonę pardavė be jokių defektų. Be to, sprendimo 18 punkte minėta, kad atsakovė interneto puslapyje www.autoplius.lt įdėtame skelbime apie parduodamą transporto priemonę buvo nurodžiusi, kad parduodama transporto priemonė yra be defektų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iš esmės deklaravo, jog ieškovo įsigyta transporto priemonė yra be defektų.
37. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad jo iš atsakovės įsigyta transporto priemonė buvo su trūkumais, t. y. variklio defektais, kurie išaiškėjo nepraėjus šešiems mėnesiams nuo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas minėtoms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2022 m. sausio 24 d. UAB „Sirus LT“, kuri atliko transporto priemonės variklio diagnostiką, surašytą automobilio remonto rekomendaciją. Minėtame dokumente nurodyta, kad variklis skleidžia pašalinį mechaninį garsą. Be to, nurodyta ir tai, kad atlikus patikrą ir išėmus tepalo filtrą, nustatyta, jog tepimo sistemoje yra pilna smulkių metalo dzindrų. Pagal bronzinę dzindrų spalvą galima spręsti, jog yra pažeisti variklio alkūninio veleno indėklai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas apie tai, kad transporto priemonės variklis veikia netolygiai informavo atsakovę dar anksčiau, t. y. 2022 m. sausio 7 d. Kaip minėta sprendimo 16 punkte, ieškovas iš atsakovės transporto priemonę įsigijo 2021 m. gruodžio 9 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Sirus LT“ pažymoje nurodytų transporto priemonės trūkumų įprastai, apžiūrint transporto priemonę, nebuvo galimybės pastebėti, o atsakovė šių trūkumų ieškovui neatskleidė. Nagrinėjamu atveju atsakovės parduotos ieškovui transporto priemonės defektai buvo nustatyti tik po įvykusio pirkimo–pardavimo.
38. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog įsigijus transporto priemonę išryškėjo trūkumo faktas, t. y. variklio defektas, per kiek daugiau nei mėnesį nuo prekės įsigijimo momento. Tokiu atveju atsakovė privalėjo įrodyti, kad išaiškėjusio trūkumo priežastis ar kilmė yra po transporto priemonės pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas (žr. šio sprendimo 31, 33–34 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tokių duomenų bylos nagrinėjimo metu nepateikė.
39. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad transporto priemonės variklio alkūninio veleno ir indėklų defektai galėjo atsirasti dėl paties ieškovo kaltės, nes ieškovas, pastebėjęs, kad transporto priemonės variklis skleidžia pašalinius garsus 2021 m. gruodžio 15 d., transporto priemonę eksploatavo iki 2022 m. sausio 24 d. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas išvadas yra padaręs ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsiradus pašaliniams garsams variklio skyriuje, tolimesnis transporto priemonės naudojimas pagal tikslinę paskirtį, nenustačius garsų priežasties, tapo iš esmės negalimas. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo veiksmai, eksploatuojant transporto priemonę po to, kai atsirado pašalinių garsų variklio skyriuje, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad transporto priemonės neatitikimas galėjo būti sąlygotas paties ieškovo neatsakingo elgesio. Teisėjų kolegija su minėtais atsakovės argumentais ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo sutikti.
40. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad transporto priemonės eksploatavimas, pasireiškus pirmiesiems variklio pašaliniams garsams, galėjo įtakoti UAB „Sirus LT“ automobilių remonto rekomendacijose nurodytus transporto priemonės variklio trūkumus, jų pobūdį ir (ar) mastą. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas su transporto priemone iki 2022 m. sausio 24 d. nuvažiavo pakankamai nedidelį atstumą, t. y. apie 1 000 km. Taigi, transporto priemonė nebuvo eksploatuojama itin intensyviai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, daryti išvadą, kad transporto priemonė sugedo (ar galėjo sugesti) dėl to, kad ieškovas netinkamai eksploatavo transporto priemonę po to, kai pirmą kartą išgirdo variklio skyriuje pašalinius garsus, neturi jokio pagrindo.
41. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateikta UAB „Sirus LT“ pažyma (automobilio remonto rekomendacijomis), nes, atliekant patikrą, nebuvo išardytas transporto priemonės variklis ir nebuvo įsitikinta, kad iš tiesų yra pažeisti variklio alkūniniai velenai ir (ar) jo indėklai. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismu, kuris skundžiamame sprendime nurodė, kad tikroji variklio gedimo priežastis byloje nėra nustatyta.
42. Nustatyta, kad UAB „Sirus LT“ 2022 m. sausio 24 d. surašytose automobilio remonto rekomendacijose nurodyta, kad variklis skleidžia pašalinį mechaninį garsą. Be to, nurodyta ir tai, kad atlikus patikrą ir išėmus tepalo filtrą, nustatyta, jog tepimo sistemoje yra pilna smulkių metalo dzindrų. Pagal bronzinę dzindrų spalvą galima spręsti, jog yra pažeisti variklio alkūninio veleno indėklai.
43. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovo argumentus dėl transporto priemonės defektų, pateikė UAB „Impulsana“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. eksperto išvadą MV 2022-39. Minėtoje eksperto išvadoje yra nurodyta, kad „negalima vienareikšmiškai teigti, kad variklio gedimo priežastimi yra vien alkūninio veleno įdėklo (-ų) didesnis susidėvėjimas, nes bronzinės spalvos dalelės galėjo susidaryti ir dėl švaistiklinių įvorių susidėvėjimo. Eksperto vertinimu, alkūninio veleno ir/arba alkūninio veleno įdėklų didesnis susidėvėjimas yra daugiau tikėtinas (nei šveistiklinių įvorių), tačiau tiksliam variklio gedimo priežasties nustatymui reikalingas variklio ardymas.“ Taigi, netgi pačios atsakovės pateikta UAB „Impulsana“ eksperto išvada MV 2022-39 nepaneigia ieškovo argumentų ir pateiktose UAB „Sirus LT“ automobilio remonto rekomendacijose užfiksuotų transporto priemonės defektų (variklio alkūninio veleno ir (ar) alkūninio veleno įdėklų susidėvėjimo), o juos apibūdina kaip labiau tikėtinus, nepaisant to, kad nebuvo atliktas variklio ardymas.
44. Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad ieškovas atsakovę per „WhatsApp“ programėlę pirmą kartą apie transporto priemonės variklio gedimą informavo 2022 m. sausio 7 d. Ieškovas 2022 m. sausio 14 d. per tą pačią programėlę išsiuntė žinutę, kad atsakovė gali atvykti susipažinti su automobilio paslėptais defektais. Atsakovės atstovas ieškovui parašė, kad jis su transporto priemonės defektais nesutinka, nes transporto priemonė buvo prižiūrėta ir jokių defektų nebuvo. Be to, ieškovas, gavęs iš UAB „Sirus LT“ pažymą, tą pačią dieną, t. y. 2022 m. sausio 24 d., ją išsiuntė atsakovės atstovui, siūlė grąžinti pinigus ir atsiimti transporto priemonę dėl paaiškėjusių trūkumų, tačiau atsakovės atstovas tą daryti atsisakė.
45. Taigi, iš šalių pateikto susirašinėjimo per „WhatsApp“ programėlę nustatyta, kad ieškovas elgėsi operatyviai – tik sužinojęs apie transporto priemonės gedimus kreipėsi į atsakovę, siūlė atsakovei atvykti susipažinti su transporto priemonės defektais, tačiau atsakovė tą daryti atsisakė. Taigi, atsakovė iš esmės pati nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų nustatyti tikslesni transporto priemonės defektai.
46. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad PVM sąskaitoje faktūroje, kuria buvo įformintas transporto priemonės pirkimas–pardavimas, buvo nurodyta, kad automobilis yra parduodamas be jokių garantijų. Atsakovė tvirtina, kad minėta aplinkybė ieškovui buvo žinoma.
47. CK 6.335 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką.
48. Sutartinė garantija – tai garantija, kurią suteikia pardavėjas, savo laisva valia, neįpareigotas įstatymo. Ši garantija taip pat gali apimti ir bet kokius sugedimus, net ir atsitikusius dėl pirkėjo kaltės. Įstatyminė garantija atsiranda nepriklausomai nuo pardavėjo valios ir kiekvienas pardavėjas šią garantiją privalo suteikti net jei apie tokią garantiją pirkėjui nepraneša.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, PVM sąskaitoje faktūroje pateiktas nurodymas, kad automobilis parduodamas be garantijos patvirtina, jog atsakovė nesuteikė ieškovui sutartinės garantijos. Nepaisant to, įstatyminė daikto (transporto priemonės) kokybės garantija, kuri numatyta CK ir detalizuota teismų praktikos, nagrinėjamu atveju egzistavo ir galiojo.
50. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pirko naudotą transporto priemonę, turėdamas tikslą ją naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodama transporto priemonė bus tinkama naudoti pagal paskirtį. Be to, transporto priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, sugedo po sąlyginai trumpo laiko nuo jo pardavimo.
51. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 47–50 punktuose, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus (žr. sprendimo 28–30 punktus), kad pardavėjas turi prievolę patvirtinti daikto kokybę pagal įstatymą, t. y. net tais atvejais, kai pardavėjas sutartimi nesuteikia daiktui garantijos, pardavėjas turi perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti tam, kam įprastai tokie daiktai naudojami, ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to, sprendžia, kad atsakovė yra atsakinga už paslėptus (neatskleistus) transporto priemonės variklio trūkumus.
52. CK 6.327 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
53. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas, įsigydamas 7 m. transporto priemonę, kurios rida yra 302 000 km, galėjo numatyti, kad tinkamam jos eksploatavimui bus būtina atlikti ne tik einamąją transporto priemonės priežiūrą, bet gali išryškėti ir kitų gedimų, sąlygotų detalių natūralaus nusidėvėjimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonė, turinti variklio gedimą, dėl kurio nebuvo galima tinkamai ja naudotis, negali būti laikytina atitinkančiu įprastus naudotos transporto priemonėms keliamus kokybės reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, nebūdamas specialistas, įsigydamas transporto priemonę, negalėjo trūkumų, užfiksuotų UAB „Sirus LT“, pastebėti, juolab, kad jie išryškėjo tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, tai, kad automobilis yra 7 m. senumo, nereiškia, kad ieškovas galėjo tikėtis, jog įsigijus transporto priemonę iš karto reikės keisti vieną iš pagrindinių elementų, t. y. variklį, o tam reikės investuoti pakankamai didelę piniginių lėšų sumą.
54. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas prisėmė riziką, nes pirkdamas transportu priemonę, apsiribojo tik vizualiu jos apžiūrėjimu ir išbandymu pravažiuoti apie 2 km.
55. Pažymėtina, kad pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 str.), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Be to, tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas transporto priemonę prieš įsigydamas apžiūrėjo su kitu asmeniu, be to, pravažiavo Kauno miesto gatvėmis apie 2 km. Taigi, ieškovas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu patikrino transporto priemonės būklę. Transporto priemonės defektai buvo nustatyti tik specializuotame autoservise. Taigi, kaip ne kartą minėta šiame sprendime, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas, kaip pirkėjas, tokių trūkumų, kurie buvo užfiksuoti UAB „Sirus LT“, įprastai apžiūrint transporto priemonę negalėjo pastebėti, o atsakovė šių trūkumų ieškovui neatskleidė.
57. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigytos naudotos transporto priemonės nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad transporto priemonė neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti.
58. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašė priteisti iš atsakovės 4 700 Eur nuostolių atlyginimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas sumokėjo už variklį ir variklio remonto darbus iš viso 4 700 Eur. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad buvo būtina keisti visą variklį, siekiant pašalinti išaiškėjusius defektus. Atsakovės nuomone, aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nebuvo būtina keisti variklio, o buvo galima atlikti variklio remonto darbus, patvirtina jos į bylą pateikta UAB „Implsana“ eksperto išvada.
59. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės pateiktoje UAB „Impusana“ eksperto išvadoje yra nurodyta, kad „techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad metalinėmis dalelėmis užteršto tiriamojo automobilio variklio remontas yra negalimas“. Be to, nurodyta ir tai, kad „panaudojant atitinkamų remontinių matmenų alkūninio veleno įdėklus ir pakeičiant tam tikras detales, variklio remontas yra iš pricipo galimas“. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog automobilio variklio remonto darbų sąnaudos tokiu atveju galėjo būti daug mažesnės nei tos, kurias patyrė ieškovas, pakeisdamas visą variklį kitu. Kadangi atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė ieškovo patirtų 4 700 Eur išlaidų automobilio variklio remontui pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.
Dėl kitų argumentų
60. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
61. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, netinkamai taiko teismų praktiką, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistinas 4 700 Eur nuostolių atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
62. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 544,50 Eur sumą, sumokėtą UAB „Autopretenzija“ už konsultacijų teikimą, pretenzijų ir ieškinio surašymą.
63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas sumokėjo UAB „Autopretenzija“ už konsultacijų teikimą ir pretenzijų surašymą 181,50 Eur, o už ieškinio parengimą,– 363 Eur.
64. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 punktas), taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (3 punktas). Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Todėl išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-475-933/2022, 61 ir 62 punktai).
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytos ir prašomos priteisti 181,50 Eur išlaidos už konsultacijas ir pretenzijų parengimą, kurias sumokėjo UAB „Autopretenzija“, priskirtinos prie nuostolių, atlygintinų pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus.
66. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas 181,50 Eur išlaidas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad minėtų išlaidų atsiradimą lėmė būtent atsakovės veiksmai, t. y. atsakovės padarytas įstatyminės parduodamo daikto kokybės garantijos pažeidimas. Jeigu atsakovė būtų pardavusi kokybišką transporto priemonę, ieškovas nebūtų patyręs šių išlaidų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo patirtos išlaidos būtų neprotingos ar nepagrįstos, siekiant ginti savo teises dar ikiteisminėje stadijoje, todėl jos priteistinos iš atsakovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos, kurias sumokėjo UAB „Autopretenzija“, už ieškinio parengimą (363 Eur sumoje) yra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis). Dėl minėtų išlaidų pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys žemiau (žr. šio sprendimo 71 punktą).
67. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad atsakovė turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
68. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
69. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovė laikoma ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl tik ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 118 Eur žyminį mokestį. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
70. Ieškovas, kaip minėta sprendimo 62–63 punktuose, taip pat prašė priteisti iš atsakovės 363 Eur išlaidas, kurias sumokėjo UAB „Autopretenzija, už ieškinio parengimą. Minėtos išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų.
71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai fiziniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Minėtoje kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, nepriteisia ieškovui iš atsakovės 363 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Autopretenzija“, už ieškinio parengimą.
72. Pirmosios instancijos teisme patirtos 9,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsniai).
73. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
74. Nustatyta, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 918 Eur bylinėjimosi išlaidų (118 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur išlaidos už advokato pagalbai). Šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais, protingo dydžio, todėl ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodo standartas“, juridinio asmens kodas 304432188, 4 700 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus eurų) nuostolių atlyginimą, 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 ct) ikiteisminių išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodo standartas“, juridinio asmens kodas 304432188, 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 918 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodo standartas“, juridinio asmens kodas 304432188, 9,63 Eur (devynis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė