Baudžiamoji byla Nr. 1-246-319/2017

                                                                             Proceso Nr. 1-01-1-17071-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:        

(S)

1.2.3.1.1; 1.2.4.1.2.8; 1.1. 7.2.5;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                        2017 m. spalio 30 d.

                                                  Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Rolandai Bučmienei, Dianai Vorvul, Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorui  Vytautui Gataveckui,

nukentėjusiesiems N. V., J. V., Ž. J., nukentėjusiųjų N. V. ir S. K. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,

kaltinamajam  A. L. ir jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas: 2015 m. vasario 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikaltimai) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sutrumpinta vienu trečdaliu iki vienerių metų aštuonių mėnesių. 2016 m. kovo 15 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos pilnai atlikus bausmę, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. 

Teismas

n u s t a t ė:

kad kaltinamasis A. L., 2016 m. balandžio 11 d., laikotarpiu tarp 20.30 val. - 21.00 val., (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tris kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam V. V. į krūtinės kairę ir dešinę puses bei kairę šlaunį, tuo padarė jam paviršinę pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje užpakalinės pažasties linijoje ties IX šonkauliu, durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės žaizdą mentės linijoje ties VIII šonkauliu, perduriant šį šonkaulį ir dešinio plaučio penktą segmentą su broncho ir arterijos pažeidimu ir durtinę – pjautinę gilią aklą žaizdą kairės šlaunies užpakalinio paviršiaus viršutinėje dalyje pažeidžiant šlauninę veną bei giliosios šlaunies arterijos šaką, nuo ko V. V. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė V. V..

Netrukus po to, viešoje vietoje - gatvėje, prie namo esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, mesdamas du akmenis išdaužė virtuvės lango stiklo paketą, taip pat, be jokios dingsties vieną kartą peiliu tyčia dūrė pro šalį einančiam Ž. J. į dešinę krūtinės pusę, kuo jam padarė durtinį – pjautinį kiauryminį dešinės krūtinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų pažeidimais, kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė Ž. J. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. L. teisminio bylos nagrinėjimo metui kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. balandžio mėn. pradžioje, Kaune, Laisvės alėjoje, sutiko E. J., kurią pažinojo, nes anksčiau buvo gyvenę viename name. Jis žinojo, kad E. J. užsiiminėja nusikalstama veika, todėl jis jai pasiūlė tai baigti, nes pažadėjo apie tai pranešti policijai, tačiau ji atsakė, kad tai ne jo reikalas. 2016 m. balandžio 10 d. jai paskambino E. J. ir pasiūlė savaitei pasiimti jos 4 m. sūnų E., kadangi jis buvo berniuko krištatėvis. Jie sutarė, kad berniuką atveš kitą dieną į Petrašiūnus, tačiau berniuko neatvežė ir iš E. J. gavo žinutę, kad jis atvažiuotų pas juos, pažadėjo sumokėti už taksi. Taksi automobiliu, apie 16 val., jis nuvažiavo pas J.  gyvenančius (duomenys neskelbtini) . E. J. sumokėjo taksistui 10 Eur ir abu užėjo į butą. E. J. buvo neblaivi, kambaryje, kaip paaiškino E. J., miegojo jos vyro brolis Ž., o virtuvėje prie lango sėdėjo neblaivus jos vyras E. J.. Jis atsivežė dvi skardines alaus ir jas pastatė ant stalo. E. J. prašymu jis nuėjo į parduotuvę ir parnešė butelį degtinės. Prie stalo jis išgėrė apie 30 gr. degtinės ir E. J. pasiūlė nuvažiuoti iki buvusios parduotuvės ,,Pasimatymas“, nes norėjo susitikti su jo sugyventine V. ir grąžinti skolą. Jis su E. J. ir jos mažamečiu sūnumi, taksi automobiliu, nuvažiavo iki Draugystės parko. Su vaiku nuėjo į parduotuvę, o E. J. nuėjo susitikti su jo sugyventine. Grįžtant taksi automobiliu E. J. su kažkuo kalbėjosi mobiliuoju telefonu. Prie namų E. J. išlipo iš taksi automobilio ir nuėjo namo, o jis dar pakalbėjo su vairuotoju. Einant link gyvenamojo namo jis matė, kad E. J. susitiko su kažkokia moterimi ir užėjo į butą. Įėjus į kiemą ir einant link gyvenamojo namo jis pajuto iš nugaros smūgius į galvą, šoną, pajuto, kad užpuolęs asmuo jį bando pagriebti už kaklo, tačiau jis išsilaisvino ir užpuoliką nutrenkė nuo savęs, tačiau šis vėl puolė ir jis sudavė vyriškiui kelis smūgius, abu parkrito, pradėjo voliotis ant žemės. Atvykstant pas J. ir vėliau, jo užpuolimo metu, peilio jis neturėjo. Grumtynių metu nuo lango kritusi šviesa apšvietė užpuoliko rankoje laikomą peilį. Besigrumiant jis stengėsi išvengti dūrio peiliu, vienu momentu pajuto skausmą šone, pradėjo trūkti oro. Išsilaisvinęs iš užpuoliko matė, kad šalia stovi dar vienas vyriškis, kuris taip pat jam sudavė smūgius ir jis ištrūkęs nubėgo nuo jų. Jam buvo šokas ir tuo metu jis rankoje pastebėjo peilį, kurį, kartu su treningu, kuriame buvo mobilaus telefono dalys, numetė į krūmus ir išėjęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, netoli Aleksoto tilto, sutiko kelias merginas, prašė jų paskambinti pagalbos telefonu, tačiau jos atsisakė, nes išsigando jo išvaizdos. Neužilgo privažiavo policijos ekipažas ir jį sulaikė. Nukentėjusiojo V. V. jis nepažinojo, jo tyčia nenužudė, tačiau grumtynių metu galėjo šiam peiliu įdurti, langų nedaužė, Ž. J. peiliu nesužalojo, mano, kad šį galėjo sužaloti brolis E. J. kilus konfliktui. N. V., G. V. ir Ž. J. jį apkalba, jų parodymai melagingi, nes jie bando nuslėpti jo užpuolimo faktą. Dėl civilio ieškinio palieka spręsti teismui ir kaip teismas nuspręs su tuo sutiks.

Nukentėjusysis Ž. J. parodė, kad 2016 m. balandžio 11 d. ryte jis su broliu išgėrė butelį ,,viskio“, o dieną alaus ir išėjo pas kaimynus. Apie 20 val. grįždamas iš parduotuvės gatve ėjo link namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) , kuomet prie jo sustojo automobilis, kuriame už vairo sėdėjo jam nepažįstamas vyriškis ir jo brolio žmonos E. J. pažįstama moteris J. V., kurią ir jos vyrą V. V., iš matymo pažinojo. J. V. jo paklausė jo gyvenamojo namo adreso ir pasakė, kad kažkas yra padurtas, tačiau jis iš karto nesuprato, kad kalbama apie peiliu sužalotą žmogų, tačiau vėliau šio žmogaus, kaip paaiškėjo vėliau V. V., jis nematė. J. V. pasakęs adresą jis pasuko link gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kaip A. L., kurio anksčiau nepažinojo ir šio nebuvo matęs, į šio namo 1 buto, kuriame gyvena jo brolis E. J. su šeima, langą metė akmenį, išdaužė lango stiklą ir eidamas gatve artėjo link jo. Priėjęs A. L. vieną ranką uždėjo jam ant peties, o kitoje rankoje laikomu peiliu jam vieną kartą dūrė į krūtinės dešinę pusę ir nuėjo. Jam pasidarė bloga ir priėjęs prie namų išsikvietė greitąją medicininę pagalbą. Savaitę gydėsi Kauno klinikose, nes buvo sužaloti plaučiai, kepenys ir diafragma. Ikiteisminio tyrimo metu jis iš nuotraukų atpažino A. L.. Jam padaryta neturtinė žala, todėl kaltinamajam reiškia 20 000 Eur civilinį ieškinį, žala neatlyginta. Ikiteisminio tyrimo metu paimtus drabužius bei batus prašo jam grąžinti.

Nukentėjusioji N. V. parodė, kad 2016 m. balandžio 12 d. pas ją į namus atvažiavo J. V. ir pasakė, kad jos sūnus V. nužudytas. Dėl sūnaus mirties ją ištiko šokas, buvo sunku, nes prieš mėnesį ji palaidojo kitą savo sūnų. Apie sūnaus mirtį J. V. nieko jai nepasakojo. Sūnų palaidojo J. V.. Su sūnumi santykiai buvo labai geri, dažnai ją aplankydavo, nors buvo teistas penkis kartus ir 2015 m. rugsėjo mėnesį grįžęs iš įkalinimo įstaigos, tačiau kiek galėjo padėdavo materialiai, nes jos pensija tik 108 Eur, parūpindavo malkų. Vienas sūnus šiuo metu gyvena su ja, kitas užsienyje. S. K. yra mirusio sūnaus V. dukra, jos anūkė. S. K. laiškais bendravo su tėvu, buvo artimi, nors sūnus ir atlikinėjo bausmę. Kaltinamojo A. L. ji nepažinojo. Jai padaryta  neturtinė žala ir prašo pareikštą 20 000 Eur civilinį ieškinį patenkinti. V. V. drabužių atsiimti nepageidauja, prašo juos sunaikinti.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad V. V. buvo jos sugyventinis. Ji gyvendama su V. V., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus, o vėliau jis buvo nuteistas ir iki 2015 m.  rugsėjo 16 d. atlikinėjo bausmę. Su V. V. ji bendravo, aplankydavo pataisos namuose, nors jam atlikinėjant bausmę ji gyveno su šio broliu G. (miręs), ir už jo ištekėjo. Grįžus V. V. iš įkalinimo įstaigos pradėjo vėl su juo bendrauti ir gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. 2016 m. balandžio mėnesį jai paskambino E. J. ir pasiūlė atvažiuoti į Kauną, nes norėjo grąžinti jai skolą. Jos prašymu, G. V. nuvežė ją ir V. V. į Kauną. Prie E. J. namo, kurio adreso tuo metu nežinojo, tačiau žinojo kaip nuvažiuoti, atvažiavo apie 19.30 val. Išlipusi iš automobilio ji užėjo į E. J. butą ir rado šios neblaivų vyrą ir verkiantį mažametį vaiką. Ji paskambino E. J. ir ši pasakė, kad neužilgo sugrįš, ir paprašė pamaitinti vaiką. Ji pamaitinusi vaiką išėjo į lauką, kur kieme stovėjo G. V. ir V. V.. Neužilgo pro juos praėjo girta E. J. su mažamečiu berniuku ir nuėjo į namo vidų. Jiems stovint kieme iš už kampo atbėgo A. L., kurio tuo metu nepažinojo. Tuo metu V. V. stovėjo nugara į atbėgantį A. L. ir šis pribėgęs rankoje turėdamas peilį ir juo besišvaistydamas puolė V. V. ir pirmą smūgį sudavė šiam į nugarą. Besigrumiant abu parkrito ant žemės ir kiek smūgių A. L. sudavė peiliu ji nematė, matė, kad V. V. norėjo iš A. L. atimti peilį. Ji pradėjo rėkti ir V. V. gulėdamas ant žemės pasakė, kad ji bėgtų. Atsikėlęs A. L. mosuodamas peiliu, kurio geležtė buvo ilga, pradėjo ją ir G. V. vytis ir jie nubėgę įsėdo į automobilį. Matė, kad V. V. nuo žemės nepakilo. G. V. pasakė, kad matė kaip A. L. akmeniu išdaužė gyvenamojo namo lango stiklą. Važiuojant automobiliu mobiliuoju telefonu paskambino į pagalbos telefoną ir kvietę greitąją medicininę pagalbą, tačiau nežinojo adreso. Kaip tik tuo metu pamatė gatve link gyvenamojo namo einantį Ž. J. ir rėkdama paklausė adreso ir pasakė, kad yra padurtas žmogus. Ž. J. pasakęs adresą nuėjo toliau. Jie nuo kiemo jau buvo pavažiavę toliau ir nematė kuriuo metu buvo sužalotas Ž. J.. Ji buvo šoke, tačiau G. V. jai pasakė, kad A. L. vilkintis raudoniu treningu, peiliu mostelėjo ir galimai sužalojo žmogų, kuris prieš tai buvo pasakęs adresą. Atvažiavusiems policijos pareigūnams ji papasakojo kuo A. L. buvo apsirengęs ir nurodė kryptį kur šis nuėjo. Neužilgo A. L. sulaikė policijos pareigūnai. Ji mano, kad V. V. nepažinojo A. L., prieš užpuolimą jokio žodinio konflikto tarp jų nebuvo ir nežino kodėl šis užpuolė jos sugyventinį. Pas V. V. peilio nematė, šis buvo blaivus. Ji palaidojo V. V. ir laidotuvėms, kurias organizavo laidojimo bendrovė, išleido 1 209 Eur ir jai padaryta tokio dydžio turtinė žala. Ji taip pat reiškia ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. K. nebuvo apklausta, kadangi ji gyvena užsienyje. Iš parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji buvo nukentėjusiojo V. V. dukra. Su jos motina J. K. V. V. nebuvo susituokęs. 2012 m. ji išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją. Ji kas pusę metų  grįždavo į Lietuvą aplankyti motinos. Vaikystėje ji su tėvu nebendravo, kadangi ilgą laiką jis atlikinėjo bausmę ir ją augino viena motina. Vėliau tėvui atliekant bausmę Alytuje ji su tėvo sugyventine J. V. buvo nuvykusi jo aplankyti, bendravo su juo laiškais ir šiam išėjus į laisvę jį aplankydavo, ja tėvas rūpindavosi. Ji dalyvavo tėvo laidotuvėse, tačiau finansiškai neprisidėjo. Netekus tėvo ji patyrė didelę moralinę žalą (t. 1, b. l. 148). Nukentėjusioji pareiškusi 20 000 Eur civilinį ieškinį, kurį prašo patenkinti.  

Liudytojas E. J., teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamasis A. L. atvažiavo pas juos į namus (duomenys neskelbtini). A. L. pažinojo, nes gyvenant bendrabutyje Petrašiūnuose buvo kaimynai. Tuo metu namuose jis buvo su žmona E. J. ir vaikais. Jis, žmona ir A. L. išgėrė dvi skardines alaus ir pusę butelio degtinės. Begeriant jokių konfliktų nebuvo. Tuo metu jo brolio Ž. J. pas jį namuose nebuvo, nes šis, apie 14-15 val., buvo išėjęs pas kaimynus. Vėliau E. J. su A. L. kažkur išėjo ir neužilgo pas juos atvažiavo žmonos pažįstamas nukentėjusysis V.. Šis palaukė jo žmonos ir šiai grįžus išėjo į lauką. Tuo metu jis sėdėjo virtuvėje prie lango ir iš kiemo mestas akmuo išdaužė lango stiklą ir pataikė jam į galvą. Jis nematė, kas metė akmenį į langą. Žmona išbėgo į kiemą ir neužilgo grįžusi pasakė, kad V. padurtas. Jis negirdėjo ir nematė kas vyko kieme. Dėl sužalojimų niekur nesikreipė ir pretenzijų niekam neturi.

Liudytoja E. J. parodė, kad A. L., kuris buvo nesenai grįžęs iš laisvės atėmimo vietos parašė jai žinutę ir ji perskambinusi pakvietė jį atvykti į svečius. A. L. atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose jai grasino ir ji dėl to netgi kreipėsi į policiją, tačiau sutiko, kad šis atvyktų į svečius. A. L. pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini) , atvažiavo apie pietus ir kartu su jos vyru - trise išgėrė butelį degtinės. Namuose buvo ir trys jos mažamečiai vaikai. Ji A. L. sugyventinei V. Š. buvo skolinga 90 eurų, todėl pasiūlė A. L. kartu nuvažiuoti ir atiduoti skolą. Kartu su mažamečiu 5 m. sūnumi ir A. L., taksi automobiliu, nuvažiavo prie ,,Pasimatymo“ parduotuvės ir susitikusi su V. Š. atidavė skolą. Tuo metu ir vėliau pas A. L. jokio peilio nematė. Jai paskambinęs A. J. pasakė, kad atvažiavo jos draugai V. iš Marijampolės, tačiau apie tai A. L. ji nesakė. Taksi grįžus į namus ji su sūnumi iš karto nuėjo į butą, nes buvo palikti du kūdikiai – dvynukai ir kieme nepastebėjo J. V. nei jos vyro, nematė, ar A. L. ėjo jai iš paskos. A. L. V. nepažinojo Netrukus ji išgirdo J. V. riksmą ir išbėgusi į kiemą pamatė ant žemės gulintų susirietusį V. V.. Tuo metu A. L. ji nematė. Išėjusi į gatvę ji pamatė netoliese gulintį Ž. J.. Mažamečius jos vaikus išsivežė medikai. Ryte pamatė išdaužytą virtuvės lango stiklą ir ant stalo gulinčią plytą. E. J. pasakė, kad A. L. į langą metė plytą, išdaužė lango stiklą ir plyta pataikė jam į galvą. Ji su nieko nesitarė ir neplanavo, kad būtų užpultas A. L.. 

Liudytojas G. V. parodė, kad  su V. ir J. V. pažįstami nuo vaikystės. Su V. V. kartu atlikinėjo bausmę pataisos namuose. V. V. prašymu jį ir šio žmoną J. nuvežė į Kauną pas  pažįstamus. Atvažiavus į J. V. nurodytą vietą, gatvės nepamena, ji su V. V. išlipo iš automobilio ir nuėjo link gyvenamojo namo, o jis pasiliko laukti automobilyje. Tuo metu pro juos E. J. su mažamečiu vaiku nepraėjo ir kieme taksi automobilio nematė. Maždaug po 10 min. grįžęs V. V. pakvietė parūkyti ir jam išlipus iš automobilio, buvo trumpam užėję į gyvenamąjį namą, matė jame moterį ir vaikus, tačiau ilgiau neužsibuvę trise – jis V. ir J. V. išėjo į kiemą parūkyti. Jiems stovint iš už nugaros pribėgęs kaltinamasis A. L., nieko nesakęs, iš kišenės išsitraukęs peilį,  puolę V. V.. Jis matė, kad pirmą smūgį A. L. sudavė į nugarą. Atsisukęs į A. L. V. V. susikibo su šiuo ir parvirto ant žemės esančio šiukšlyno. Jis stovėjo šalia, tačiau V. V. ir A. L. neišskyrė, kadangi šio rankoje matė peilį. Jis nematė kada ir į kur A. L. peiliu dūrė V. V.. A. L. atsikėlus nuo žemės V. V. liko gulėti. Tuo metu iš gyvenamojo namo išėjusi J. V. ir pamačiusi gulintį V. V. pradėjo šaukti. Tuomet A. L., turėdamas rankoje peilį, pradėjo eiti link jų ir tuomet jis su J. V. sėdę į automobilį pradėjo važiuoti ir sutiko gatve link gyvenamojo namo einantį Ž. J. ir iš šio sužinoję adresą paskambino pagalbos telefonu 112. Pavažiavus automobiliu pro veidrodėlį matė kaltinamąjį, vilkintį raudonu treningu, išeinantį iš kiemo ir einantį link jo automobilio, tačiau vėliau šis nuėjo pakalne žemyn. Neužilgo atvažiavo greitoji medicininė pagalba.

Liudytojas T. S., Kauno apskrities VPK vyresnysis patrulis parodė, kad  2016 m. balandžio 11 d. kartu su policijos pareigūnu T. J. patruliavo nustatytu maršrutu ir iš budėtojo gavo pranešimą apie Aleksoto rajone kilusį konfliktą panaudojant peilį. Į įvykio vietą pirmas nuvyko pirmo būrio specialistas S. K., kuris patvirtino, kad yra sužaloti du asmenys, kad vienas iš jų galimai yra žuvęs ir, kad įtariamasis pasišalinęs iš įvykio vietos. Išgirdę šią informaciją nusprendė prisijungti prie kitų kolegų ir vykdyti minėto asmens paiešką. Buvo gauta informacija, kad vyriškis yra žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, viena akis galbūt sužalota. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie Aleksoto tilto jie pastebėjo be striukės, mėlynomis kelnėmis vilkintį apibudintą vyriškį ir jį sulaikė. Su sulaikytu asmeniu nuvyko į įvykio vietą ir ten buvę žmonės šį asmenį atpažino. Asmuo buvo pristatytas į operatyvaus valdymo padalinį. Perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu šis juos pilnai patvirtino. Iš šių parodymų matyti, kad liudytojas T. S. nurodė, kad sulaikytas kaltinamasis buvo sužalotas – pakaušyje matėsi kraujuojanti žaizda ir jo veidas bei drabužiai buvo kraujuoti (t. 2, b. l. 6-7).

Ekspertė M. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai patvirtino savo duotą išvadą ir nurodė, kad kaltinamajam A. L. nustatyti šonkaulių sužalojimai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, kiti sužalojimai konstatuoti išvadoje priskirtini nežymiems sveikatos sutrikdymams. Ekspertė taip pat nurodė, kad mažai tikėtina, kad asmenims stovint veidu vienam prieš kitą galėtų būti suduotas smūgis iš priekio į pakaušį. Kaltinamajam A. L. konstatuoti sužalojimai, tame tarpe ir sužalojimas viršugalvyje, galėjo būti padaryti grumtynių metu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 28-46) matyti, kad dalyvaujant med. ekspertei S. B. apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) . Įvykio vietos apžiūros metu aptiktas vyriškos lyties lavonas, fiksuoti išoriniai sužalojimai, rasta ir paimta: keturi vnt. galimai biologinės kilmės nuoplovų, vienas peilis, vieneri akiniai, du vnt. stiklinių butelių su užrašais ,,Bajorų“ ir ,,Lithuanian vodka“, vienas raudonos spalvos mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“, nurodyta, ir tai matyti iš fotonuotraukų, kad išdaužytas plastikinio lango stiklas, prie gyvenamojo namo fiksuoti kraujo pėdsakai.

Greitosios medicininės pagalbos kortelėje padaryti įrašai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 11 d. 20.41 gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl peiliu sužaloto V. V. (t. 1, b. l. 47-48).

Iš 2016 m. balandžio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje (ties (duomenys neskelbtini) namu). Apžiūros metu rastas ir paimtas raudonos spalvos sportinis bliuzonas, virtuvinis peilis juoda rankena, violetinės spalvos mobilaus ryšio telefono dalys su baterija ir SIM kortele, paimti absorbentai su kvapo pėdsaku (t. 1, b. l. 50-60).

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo jų apžiūros protokolų (t. 2, b. l. 152, 153, 155, 158, 170, 176,183) matyti, kad iš A. L. paimta sportinės kelnės, batai, maikutė, iš VTMT Kauno skyriaus – V. V. bliuzonas, marškinėliai, kelnės, kelnaitės puskojinės, bateliai, iš Kauno klinikų – Ž. J. striukė, sportbačiai, džinsai (sukarpyti) kojinės, maikė (sukarpyta) ir šie daiktai ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti.

2016 m. lapkričio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 409/2016(02) konstatuota, kad V. V. mirties priežastis durtiniai - pjautiniai sužalojimai nugaros dešinėje, pažeidžiant plaučio penkto segmento bronchą ir arteriją, bei kairėje šlaunyje, pažeidžiant šlauninę veną ir giliosios šlaunies arterijos šaką. Kraujavimas iš pažeistų stambių arterijų ir šlauninės venos lėmė ūmų nukraujavimą į išorę, audinius ir dešinę krūtinės ertmę, o kraujo aspiravimas per pažeistą bronchą į abu plaučius pagreitino mirtį gilindamas audinių deguonies badą. V. V. mirė 1-4 val. iki jo kūno apžiūros įvykio vietoje momento, kada buvo fiksuoti lavoniniai reiškiniai. V. V. kūne konstatuota: penkių ar daugiau parų senumo poodinė kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje susidariusi nuo traumuojančio kontakto su kietu buku riboto paviršiaus objektu arba objektui judant link kojos, arba kojai trenkiantis į objektą. Poodinė kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; keliolikos-keliasdešimties minučių laike iki mirties aštriu duriančiu - pjaunančiu plokščiu vienašmeniu įrankiu padarytos trys žaizdos: paviršinė liestinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje užpakalinės pažasties linijoje ties IX šonkauliu (tokia žaizda atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą), durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės dešinės pusės žaizda mentės linijoje ties VIII šonkauliu, perduriant šį šonkaulį ir dešinio plaučio penktą segmentą su broncho ir arterijos pažeidimu,  durtinė-pjautinė gili akla žaizda kairės šlaunies užpakalinio paviršiaus viršutinėje dalyje pažeidžiant šlauninę veną bei giliosios šlaunies arterijos šaką. Žaizda dėl kiaurinio krūtinės sienos pažeidimo ir dėl plaučio sužalojimo, o žaizda dėl šlaunies magistralinės venos ir arterijos pažeidimų atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju bendru veikimu tapo mirties priežastimi. Nurodytos tikėtina padalytos tuo pačiu įrankiu. Tai plokščias aštrus smailas vienašmenis įrankis, kurio geležtė bent 12 cm ilgio ir 12 cm atstume nuo smaigalio plotis neviršija 2 cm. V. V. lavono kraujyje rasta 0,43 %o etilo alkoholio, amfitamino ir diazepamo. Tokie radiniai rodo, kad mirties momentu jis buvo mišrios psichoaktyvių medžiagų intoksikacijos būsenoje, dėl kurios galėjo būti įvairaus spektro elgsenos ir mąstymo pakitimai. Be to kairės plaštakos nugarėlėje rastos bent penkios dar skiriamos iki dviejų savaičių senumo intraveninių injekcijų žymės, kas taip pat leidžia daryti prielaidą dėl galimo intraveninių narkotikų vartojimo, nors nei kraujyje nei šlapime jų pėdsakų neaptikta. Pomirtinių sužalojimų V. V. kūne nerasta. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje priekiniame paviršiuje (penkių ar daugiau parų senumo) galėjo atsirasti ir be pašalinės jėgos, pačiam griūvant, suklumpant, atsitiktinai kliudant ar valingai smūgiuojant į aplinkos objektus ar smūgiuojant į kitą asmenį. Visos trys aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu padarytos žaizdos yra nugariniuose kūno paviršiuose ir neparankiose lokalizacijose, kad būtų galima svarstyti susižalojimo savo ranka, o ne pašalinės jėgos poveikio, hipotezę. Kovai - savigynai priskirtinų sužalojimų V. V. kūne nenustatyta. Trys aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu padarytos žaizdos medicininiu požiūriu yra vienodo padarymo laiko, padarytos tuoj viena po kitos. Padarymo sekos nustatyti negalima. Nuo šių žaizdų padarymo iki mirties galėjo praeiti keliolika - keliasdešimt minučių, per tą laiką sąmonė, tuo pačiu ir galimybė sąmoningai veikti (judėti, gintis, šaukti), blėso palaipsniui. Visos trys aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu padarytos žaizdos yra kūno nugariniuose paviršiuose, o iš to seka, kad užpuolikas buvo V. V. už nugaros ir sužaloti galėjo gulintį, kniūbsčią, stovintį ar pasilenkusį į priekį. Trys aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu padarytos žaizdos atspindi po vieną smūgį. Pažeidimų rūbų audinyje pobūdis ir lokalizacija atitinka sužalojimus kūne (t. 3, b. l. 83-90).

2016 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G948/2016(02) konstatuota, kad Ž. J. durtinis - pjautinis kiauryminis dešinės krūtinės pusės sužalojimas su dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų pažeidimais, kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, padarytas aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai 2016 m. balandžio 11 d., tikėtina, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl durtinio - pjautinio kiauryminio dešinės krūtinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio diafragmos ir kepenų pažeidimais nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 94-95).

2016 m. gegužės 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1072/2016(01) konstatuota, kad Ž. J. kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta (t. 3, b. l. 115).

2016 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 952/2016 (02) konstatuota, kad A. L. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, kairės akies vokuose, kairiame žande, pereinanti į smilkinį, kairės ausies kaušelyje, dilbiuose, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai smakre, kairiame žande, dešiniame smilkinyje, kairiame delne, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva ir muštinė žaizda viršugalvyje, dešinių IX-X šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, padaryti kietais bukais daiktais, 20 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai 2016 m. balandžio 11 d., tikėtina užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl dešinių IX-X šonkaulių lūžių bei oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 3, b. l. 101-102).

2016 m. gegužės 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1073/2016(01) nurodyta, kad A. L. kraujyje rasta tramadolio. Šlapime rasta tramadolio, metamizolio ir 0,32% (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų ir alkoholio nerasta. Šlapime barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, difenhidramino, amitriplino, efedrino, amfetaminų ir opijatų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime tetrahidrokanabinoliokarboksi rūgšties, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (t. 3, b. l. 114).

2016 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2129)-IS1-2053 nurodyta, ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova, padaryta 2016 m. balandžio 11d. apžiūrint įvykio vietą  g. 8. Kaune, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. kurio genotipas sutampa su Ž. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Ž. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0.00000000000000000000006 %. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta 2016 m. balandžio 11 d. apžiūrint įvykio vietą,  g. 8. Kaune, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatvti tiriant DNR, jų genotipas sutampa su A. L. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant tampono Nr. 2 rastas žmogaus kraujas, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000002 %. Ant tirti pateikto bliuzono, paimto 2016 m. balandžio 15 d. iš šlaito įdubos apžiūrint vietovę (duomenys neskelbtini) Kaune (priešais (duomenys neskelbtini): mėginyje Nr. 8 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, jų genotipas sutampa su V. V. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėginyje Nr. 8 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000007%. Ant tirti pateiktų A. L. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu, paimtų 2016-04-12 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu. Ant tirti pateiktų V. V. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu (t. 3, b. l. 125-129).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo (t. 2, b. l. 196-197) matyti, kad kaltinamajam A. L. sutikus iš jo paimti kvapo lyginamieji pavyzdžiai.

2016 m. liepos 1 d. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2152)-IS1-3777 nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2016 m. balandžio 15 d., adresu Aleksoto kalno dauba, Kaune, priešais namą (duomenys neskelbtini) , nuo virtuvinio peilio rastas įtariamojo A. L. kvapas (t. 3, b. l. 136-138).

2016 m. birželio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK48/2016(01) nurodyta, kad V. V. sužalojimai (nugaros žaizda su ją atitinkančiu 8-o šonkaulio pažeidimu ir šlaunies žaizda), tikėtina, padaryti tirti pateiktu virtuviniu peiliu. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali (t. 3, b. l. 143-145).

2017 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. PR2-6285 nurodyta, jog gautos įtariamojo A. L. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių, išeinančių skambučių išklotinės, SMS pranešimai laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11d. iki 2016 m. balandžio 12 d. Nustatyta, jog įvykio metu įtariamojo A. L. telefono numerio abonentas veikė mobiliojo ryšio operatoriaus bokšte 828B, kurio buvimo vieta - Europos pr. 122, Kaune (t. 2, b. l. 32-36).
              Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 174-177) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. parodė vietą kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , kur jį užpuolė du nepažįstami vyrai ir su kuriais jis susigrūmė.

Iš parodymų patikrinimo protokolo (t. 1, b. l. 71-74) matyti, kad nukentėjus Ž. J., patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur 2016 m. balandžio 11 d. jį peiliu sužalojo nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo kaltinamasis A. L., vietą, kurioje šalia jo buvo sustojęs automobilis bei kur pamatė minėtą asmenį, metantį plytą į gyvenamojo namo langą. 

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 75-79) matyti, kad nukentėjusysis Ž. J. atpažino A. L. ir nurodė, kad būtent šis asmuo jam įdūrė peiliu ir sužalojo. 

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 101-105) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. atpažino kaltinamąjį A. L. ir nurodė, kad būtent šis asmuo užpuolė V. V. ir peiliu jam dūrė. 

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 177-181) matyti, kad G. V. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį A. L. ir nurodė, kad būtent šis asmuo dūrė peiliu nukentėjusiajam V. V.. 

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. L. nužudė V. V. ir pažeisdamas viešąją tvarką dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. J. sveikatą. 

     Kaip matyti iš kaltinamojo A. L. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad peilio neturėjo, nukentėjusiojo V. V. neužpuolė ir peiliu šiam sužalojimų nepadarė. Kaltinamasis taip pat neprisipažino, kad neišdaužė E. J. buto lango stiklo, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam Ž. J. ir šiam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Priešingai, kaltinamasis nurodė, kad jis, 2016 m. balandžio 11 d. buvo užpultas dviejų asmenų, kurie jam suduodami smūgius padarė sveikatos sutrikdymą ir vienas iš užpuolikų turimu peiliu galėjo mirtinai sužaloti V. V.. Tačiau kaltinamasis A. L. duodamas iš esmės gan prieštaringus parodymus negalėjo paaiškinti kada ir kokiu būdu jo rankoje atsirado peilis. Jis daro prielaidą, kad   peilį galėjo ištraukti iš jį užpuolusio asmens rankos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. L. buvo atvykęs pas E. J. į svečius ir vartojo alkoholinius gėrimus. Šią aplinkybę patvirtino E. J. ir jos vyras E. J.. Nustatyta ir tai, kad E. J. ir A. L. išvykus iš namų, atvyko E. J. pažįstami V. V. ir J. V., bei šiuos asmenis automobiliu atvežęs G. V.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. V. nurodė, kad A. L., nei ji, nei V. V. nepažinojo ir šią aplinkybę taip pat patvirtino kaltinamasis A. L.. Taigi teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusiojo V. V. nepažinojo ir tarp jų jokių asmeninių pykčių nebuvo. Iš E. J. ir G. V., kuris taip pat nepažinojo A. L., parodymų matyti, kad jiems stovint kieme iš už nugaros pribėgęs A. L., rankoje turimu peiliu, nieko nesakęs, dūrė V. V. į nugarą. V. V. atsisuko į A. L. ir abu pradėję grumtis parkrito ant žemės esančio šiukšlyno. Iš aptartos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam V. V. padaryti durtiniai - pjautiniai sužalojimai nugaros dešinėje, pažeidžiant plaučio penkto segmento bronchą ir arteriją, bei kairėje šlaunyje, pažeidžiant šlauninę veną ir giliosios šlaunies arterijos šaką ir tai buvo V. V. mirties priežastis. Šie sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu - plokščiu aštriu smailu vienašmeniu įrankiu, kurio geležtė bent 12 cm ilgio ir 12 cm atstume nuo smaigalio plotis neviršija 2 cm. Kovai - savigynai priskirtinų sužalojimų V. V. kūne nenustatyta. Trys aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu padarytos žaizdos medicininiu požiūriu yra vienodo padarymo laiko, padarytos tuoj viena po kitos. Taigi šioje išvadoje konstatuotos aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios J. V. ir G. V. parodymus, kad nukentėjusiajam V. V. pirmas smūgis peiliu buvo suduotas šį užpuolus iš už nugaros, o kitus smūgius peiliu A. L. nukentėjusiajam sudavė parkritus ant žemės grumtynių metu. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint įvykio vietą buvo surastas raudonos spalvos bliuzonas (treningas), peilis ir mobilaus ryšio telefonas. Kaltinamasis neneigė, kad striukė ir mobilusis telefonas jam priklauso, tačiau dėl peilio, kaip jau minėta, jis nepamena, kaip jo rankoje šis atsirado. Iš aptartos specialisto išvados matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame 2016 m. balandžio 16 d., adresu Aleksoto kalno dauba, Kaune, priešais namą (duomenys neskelbtini) , nuo virtuvinio peilio rastas įtariamojo A. L. kvapas. Atlikus šio peilio tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistas išvadoje konstatavo, kad V. V. sužalojimai (nugaros žaizda su ją atitinkančiu 8-o šonkaulio pažeidimu ir šlaunies žaizda), tikėtina, padaryti tirti pateiktu virtuviniu peiliu. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Taigi šioje išvadoje konstatuotos aplinkybės iš esmės patvirtina aptartus nukentėjusiosios J. V. ir G. V. parodymus, kuriais teismui nėra jokio pagrindo netikėti, nes šie parodymai patvirtinti aptartais kitais įrodymais ir tai neabejotinai paneigia kaltinamojo aiškinimus dėl nukentėjusiajam V. V. padarytų sužalojimų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėti asmenys turėjo pagrindą apkalbėti A. L.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis aiškindamas, kad jis buvo užpultas dviejų asmenų, nurodė, kad jam buvo padaryti sužalojimai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. L. padaryti poodinė kraujosruva kaktoje, kairės akies vokuose, kairiame žande, pereinanti į smilkinį, kairės ausies kaušelyje, dilbiuose, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai smakre, kairiame žande, dešiniame smilkinyje, kairiame delne, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva ir muštinė žaizda viršugalvyje, dešinių IX-X šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, padaryti kietais bukais daiktais, 20 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai 2016 m. balandžio 11 d. Dėl dešinių IX-X šonkaulių lūžių bei oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdyje apklausta ekspertė M. K. patvirtindama šią išvadą nurodė, kad mažai tikėtina, kad asmenims stovint veidu vienam prieš kitą galėtų būti suduotas smūgis iš priekio į pakaušį. Kaltinamajam A. L. konstatuoti sužalojimai, tame tarpe ir sužalojimas viršugalvyje, galėjo būti padaryti grumtynių metu. Kaip jau minėta nukentėjusioji J. V. ir liudytojas G. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad grumtynių metu nukentėjusysis V. V. ir A. L. besigrumdami buvo parkritę ant žemės esančios šiukšlių krūvos. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis V. V. besigindamas sudavė kelis smūgius A. L., o kiti šiam sužalojimai ant kūno atsirado besivartant ant šiukšlių krūvos ir nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis A. L. buvo užpultas dviejų asmenų ir, kad toks užpuolimas buvo iš anksto sumanytas. Kaltinamasis A. L. panaudojo pavojingą sunkiai kūną žalojantį įrankį – peilį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog V. V. mirties priežastimi galėjo būti ne kaltinamojo A. L. veiksmai. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis, suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiajam V. V. į krūtinės kairę ir dešinę puses bei kairę šlaunį, t. y. į gyvybiškai svarbias kūno dalis, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į šio gyvybę, tačiau savo pavojingos veikos padarinius numatė bendrai, jų sąmonėje neapibrėždamas, t. y. nedetalizuodamas, ar tai sukels gyvybės atėmimą ar sveikatos sutrikdymą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. L., suduodamas smūgius peiliu V. V., tyčia šį nužudė. Tarp A. L. aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – mirties yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų jis kaltu dėl nukentėjusiojo Ž. J. sužalojimo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad šiam peiliu smūgio nesudavė, lango neišdaužė. Tokius kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusysis Ž. J., kuris duodamas iš esmės nuoseklius parodymus parodė, kad 2016 m. balandžio 11 d. vakare, apie 20 val., eidamas link gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kaip A. L., kurio anksčiau nepažinojo, į šio namo 1 buto, kuriame gyvena jos brolis su šeima metė akmenį ir išdaužė lango stiklą. A. L. priėjęs prie jo, nieko nesakydamas dūrė jam peiliu vieną kartą į krūtinės dešinį šoną. Iš byloje aukščiau aptartų įrodymų ir motyvų nurodytų nuosprendžio dalyje dėl V. V. nužudymo, kurių teismas nekartoja, matyti, kad kaltinamasis A. L. peiliu sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. V., mosikuodamas juo, vijosi nukentėjusiąją J. V. ir liudytoją G. V., kurie įsėdę į automobilį pradėjo važiuoti ir gatvėje pas nukentėjusįjį Ž. J. klausė adreso, kur buvo sužalotas V. V.. Jie matė, kaip A. L. ėjo link Ž. J., o vėliau, A. L. gatve nuėjus žemyn, matė sukniubusį Ž. J.. Aptartoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad Ž. J. durtinis - pjautinis kiauryminis dešinės krūtinės pusės sužalojimas su dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų pažeidimais, kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, padarytas aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai 2016 m. balandžio 11 d. Dėl durtinio - pjautinio kiauryminio dešinės krūtinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio diafragmos ir kepenų pažeidimais nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis Ž. J. iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažino A. L. ir nurodė, kad būtent šis asmuo jam vieną kartą dūrė peiliu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. L. ir Ž. J. vienas kito nepažinojo, jokių asmeninių santykių tarp jų nebuvo ir jie atsitiktinai susitiko Aukštojoje g. Kaune, kaltinamajam A. L. einant iš nusikaltimo padarymo vietos. Neabejotina, kad kaltinime nurodyta vieta pripažintina vieša vieta. Kaltinamasis A. L. tyčia akmeniu išdaužydamas E. J. buto lango stiklą ir be jokio pagrindo smogdamas vieną kartą peiliu nukentėjusiajam Ž. J., kuris buvo netoli minimo gyvenamojo namo ir matė tokius kaltinamojo veiksmus, į krūtinę gyvybiškai svarbų žmogaus organą, iššaukiančiai demonstravo niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį ir tai buvo atviras elementarus moralės ir elgesio normų niekinimas ir aiškus žmogaus ir visuomenės negerbimas ir tuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad tokius A. L. veiksmus iš dalies matė ir nukentėjusioji J. V. bei liudytojas G. V., ta patvirtino ir liudytojas E. J., kuris buvo sužalotas A. L. mesta plyta, tačiau pretenzijų šiam nereiškė. Tyčiniai kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu padaryti visai be dingsties, nes Ž. J. netgi nespėjo šiam pareikšti priekaištus dėl lango stiklo išdaužymo. A. L. smogdamas peiliu suvokė, kad taip veikdamas kelia pavojų Ž. J. sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurio iš padarinių atsiradimo, todėl jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius. A. L. padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tarp kaltinamojo aptartų tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo A. L. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Nukentėjusieji: N. V., nukentėjusiojo V. V. motina, pareiškė 20 000 Eur civilinį ieškinį, J. V., nukentėjusiojo sugyventinė, – 100 000 Eur, S. K., nukentėjusiojo dukra – 20 000 Eur ir Ž. J. – 20 000 Eur civilinius ieškinius (t. 1, b. l. 128, 106, 151, 80), kuriuos prašo patenkinti, nes jiems padaryta minėto dydžio neturtinė žala. Neturinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nukentėjusioji N. V., būdama garbaus amžiaus, neteko artimo žmogaus – sūnaus ir tai neabejotinai jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ji prarado žmogų, kuris senatvėje galėjo ja pasirūpinti. Nukentėjusioji J. V., nors su nukentėjusiuoju V. V. nebuvo susituokusi, tačiau gyvenant kartu susilaukė sūnaus, grįžus nukentėjusiajam iš įkalinimo įstaigos gyveno kartu, abu padėdavo nukentėjusiojo motinai. Dėl sugyventinio netekties ji patyrė sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo V. V. dukra S. K., nors kartu su tėvu negyveno, tačiau su juo bendravo laiškais, lankydavo jį įkalinimo įstaigoje, aplankydavo jį šiam būnant laisvėje. Neabejotinai nukentėjusioji dėl tėvo netekties taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Nukentėjusiajam Ž. J. kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jis jautė fizinį skausmą, gydymosi laikotarpiu ir vėliau dėl to jautė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo amžių, šeimyninę ir turtinę padėtį. A. L. šiuo metu yra 58 m., jis nevedęs, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis turėtų turto, tik prieš mėnesį iki šių nusikaltimų padarymo buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir niekur nedirbo. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, bei suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl priteistinų sumų neturtinės žalos atlyginimui analogiškose bylose, teismas mano, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, patenkintini iš dalies. Nukentėjusiajai N. V. iš kaltinamojo A. L. priteistina 12 000 Eur, J. V. –10 000, S. K. – 5 000 Eur, nukentėjusiajam Ž. J. 10 000 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, tokia suma visiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų reikalavimus (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str.). 

Nukentėjusioji J. V. pareiškė 1 209, 85 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad V. V. laidotuvėmis rūpinosi J. V. ir laidojimo bendrovė, kuri suteikė paslaugas, įvertinus laidojimo pašalpą, pateikė nukentėjusiajai 1 209,85 Eur sąskaitą, kuri patvirtinta šios įmonės išduotais dokumentais (t. 1, b. l. 112). Nukentėjusiajai turtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. L. veiksmais, todėl civilinis ieškinys patenkintinas pilnai. 

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 2984, 28 Eur dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam A. L. dėl nukentėjusiojo Ž. J. gydymo (t. 3, b. l. 66 -68). Pateikti dokumentai patvirtina, kad ligonių kasa Kauno klinikoms už Ž. J. gydymą sumokėjo 2 984, 28 Eur. Šios išlaidos buvo būtinos nukentėjusiojo gydymui, todėl iš kaltinamojo jos priteistinos. 

Daiktiniai įrodymai: kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas GMP kvietimo pokalbio garso įrašas, kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro siųstų skambučių garso įrašų kopijomis, kompaktinis diskas su įtariamojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, kompaktinis diskas su nukentėjusiojo Ž. J. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu,  kompaktinis diskas su kaltinamojo A. L. naudoto mobilaus ryšio telefono numerio išklotinėmis, kompaktinis diskas su E. J. naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinėmis, kompaktinis diskas dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius, paliktini prie bylos (t. 3, b. l. 3, t. 3, b. l. 17, t. 3, b. l. 177, t. 1, b. l. 46, t. 1, b. l. 60,74, t. 2, b. l. 31, 43, 68);

Kaltinamojo A. L. sportinės kelnės, sportiniai batai, marškinėliai, raudonos spalvos bliuzonas, V. V. bliuzonas, marškinėliai, kelnės, kelnaitės, puskojinės, batai, akiniai, du buteliai, du stikliukai, dėžutė su dviem odorologiniais stiklainiais, du tamponai, A. L., Ž. J. seilių pavyzdžiai, V. V. kraujo pavyzdys, du peiliai, kaip menkaverčiai daiktai ir nusikaltimo padarymo įrankis (peilis) sunaikintini, Ž. J. drabužiai - striukė, sportiniai batai, sukarpyti džinsai, kojinės, sukarpyti marškinėliai, grąžintini Ž. J. (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). 

Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo A. L. asmens kratos metu paimti pinigai – 30, 08 Eur saugomi Kauno apskrities VPK (t. 4, b. l. 37-39) panaudotini civilinių ieškinių padengimui.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Šią aplinkybę patvirtina aukščiau aptarti įrodymai ir teismas jų nekartoja.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. L. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė du labai sunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3, 6 d.) panaudojant įrankį – peilį. Kaltinamasis niekur nedirbo, anksčiau teistas už sunkius nusikaltimus ir nusikalto nepraėjus nė mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Marijampolės pataisos namai A. L. charakterizuoja teigiamai (4 t. b. l. 88-89). A. L. psichikos sveikatos centre neregistruotas (4 t. b. l. 80), į priklausomybės ligų įskaitą neįtrauktas (4 t. b. l. 85). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-619/2016 konstatuota, kad A. L. medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, A. L. netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 152). Šios aplinkybės rodo, kad tai yra nusikalsti susiformavusi asmenybė, todėl jam už padarytus nusikaltimus paskirtinos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į aptartų bei faktinių aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskirtinos bausmės artimos sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Paskirtinos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimą (ideali nusikaltimų sutaptis) ir sudėjimą (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., 4 d.). Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. 2016 m. balandžio 12 d. buvo sulaikytas ir nuo 2016 m. balandžio 13 d. jam paskirta kardomoji priemonė, suėmimas, kurios terminas teismo nutartimis pratęstas, todėl šis sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

              Teisminio bylos nagrinėjimo metu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusiąją N. V. atstovavo advokatė Z. R.. Pagal pateiktą pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos – advokato užmokestis, sudaro 275,46 Eur (t. 6, b. l. 21). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš byloje aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis A. L. niekur nedirba, savo turto ir kitų pajamų neturi, todėl atsižvelgiant į šio turtinę padėtį teismas mano, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį terminuotą laisvės atėmimą vienuolikai metų.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą terminuotą laisvės atėmimą penkeriems metams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme paimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis   prie paskirtos griežčiausios bausmės pridėti dalį subendrintos švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą keturiolikai metų.  

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. spalio 30 d.

Kardomąją priemonę, suėmimą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiųjų J. V., N. V., S. K. ir Ž. J. civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. L.: 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur J. V., 12 000 (dvylika tūkstančių) Eur N. V., 5 000 (penkis tūkstančius) Eur S. K. ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur Ž. J. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. L. 1 209, 85 (vieną tūkstantį du šimtus devynis Eur aštuoniasdešimt penkis centus) Eur J. V. turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. L. 2984, 28 (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus dvidešimt aštuonis centus) Eur Kauno teritorinei ligonių kasai už Ž. J. gydymą.

A. L. pinigus sumoje 30, 08 Eur, saugomus Kauno apskrities VPK panaudoti civilinių ieškinių padengimui.

Nepriteisti iš A. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašomų išlaidų.

Daiktinius įrodymus: devynis kompaktinius diskus palikti prie bylos. A. L. sportines kelnes, sportinius batus, marškinėlius, raudonos spalvos bliuzoną, V. V. bliuzoną, marškinėlius, kelnes, kelnaites, puskojines, batus, sunaikinti. Akinius, du butelius, du stikliukus, dėžutę su dviem odorologiniais stiklainiais, du tamponus, A. L., Ž. J. seilių pavyzdžius, V. V. kraujo pavyzdys, du peilius, sunaikinti. Ž. J. striukę, sportinius batus, sukarpytus džinsus, kojines, sukarpytus marškinėlius jam grąžintini.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, o nuteistam suimtajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                       Rimas Švirinas