Administracinė byla Nr. AS-64-789/202

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00665-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. P. kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl termino pratęsimo įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-422 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) bei pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 2 metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos Nr. I3-5150-428/2023 nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3792-393/2023 dėl įgyjamosios senaties fakto į poilsio namelį, dėl kurio buvo surašytas Privalomasis nurodymas, nustatymo. Nurodė, jog minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.

II.

Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Alytaus teismo Lazdijų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3792-393/2023 (teisminio proceso Nr. 2-34-3-00491-2023-3).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti terminą prašymui dėl termino pratęsimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą pateikti bei pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 2 metų laikotarpiui, siekdamas įteisinti savavališką statybą dėl I grupės nesudėtingojo statinio kategorijos poilsio paskirties pastato – poilsio namelio, pastatyto saugomojoje teritorijoje – miško žemėje, kuri patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, adresu: (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento. Teismas taip pat nustatė, jog Privalomuoju nurodymu iš pareiškėjo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 3 d. pašalinti 3,83 m x 10,59 m dydžio, 3,82 m aukščio nuo žemės paviršiaus su terasa 3,70 m x 9,53 m, poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Ginčo statinys, t. y. poilsio namelis su terasa, buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento pareiškėjui kartu su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame (miško žemėje) pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktą draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius.

Teismas pažymėjo, jog 2023 m. kovo 21 d., t. y. kreipimosi į teismą metu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 8 dalis neteisėtos statybos atveju nenumatė statytojui teisės kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui, nei nustatė Inspekcija. Tačiau nuo 2023 m. gegužės 1 d., nagrinėjant bylą teisme, įsigaliojo Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nauja redakcija, kurioje numatyta statytojo teisė neteisėtos statybos atveju kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti. Be to, iš nurodytos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies naujos redakcijos nuostatų galima daryti išvadą, jog neteisėtos statybos atveju Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog ir neteisėtos statybos atveju galimos teisinės ir administracinės procedūros, suteikiančios teisę įteisinti neteisėtą statybą, gavus atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje galima, bei pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipiantis į teismą.

Pareiškėjui 2023 m. kovo 21 d. kreipiantis į teismą, Priežiūros įstatyme pirmiau nurodyta teisinė procedūros galimybė, kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo neteisėtos statybos atveju nebuvo numatyta. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas neturi teisės pasinaudoti Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta galimybe kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kadangi teisinių santykių procedūra dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, pareiškėjui kreipiantis į teismą, nenutrūko, nes nebuvo užbaigta teismo procesiniu sprendimu. Pažymėtina ir tai, jog nors teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, tačiau galimos išimtys tais atvejais, kai teisės aktu yra sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nepakenkiama kitiems santykių subjektams.

Iš Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos
Nr. e2YT-3792-393/2023 duomenų matyti, jog vienas iš poilsio namelio su terasa bendraturčių prašo nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teises į poilsio namelį (7,93 m x 12,19 m dydžio su 42,7 kv. m. terasa, užstatymo plotas 7,93 m x 15,13 m (120 kv. m), aukštis nuo žemės paviršiaus 6,00 m), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Šios civilinėje bylos Nr. e2YT-3792-393/2023 duomenys patvirtina, jog šiuo metu yra siekiama įgyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu į tą patį nekilnojamo turto objektą – poilsio namelį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba tame pačiame miško žemės sklype.

Teismas nurodė, kad nuo civilinės bylos baigties priklausys nagrinėjamai administracinei bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. ar ginčo statinio bendraturtis įgis nuosavybės teises į statinį – poilsio namelį miško sklype, ar galės tęsti pradėtą sklypo pertvarkymo procedūrą ir pakeisti miškų ūkio žemės paskirtį, ar įgis teisę įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nulems administracinėje byloje vertinimą, ar tikslinga pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Teismo vertinimu, tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose civiline tvarka (civilinės bylos
Nr. e2YT-3792-393/2023), egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, kad šios administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius administracinės bylos nagrinėjimas būtų neobjektyvus, nevisapusiškas ir neteisingas. Minėtoje civilinėje byloje teismo sprendimu gali būti nustatyti faktai, kurie neįrodinėtini administracinėje byloje, tačiau vien jų nustatymas civilinėje byloje neabejotinai bus reikšmingas teisingam administracinės bylos išsprendimui.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3792-393/2023.

III.

Inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo.

Inspekcija nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebeteko prasmės, todėl ir bylos sustabdymas praranda bet kokią prasmę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, nes teisės aktai nenumato reikalavimo (privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Inspekcijos įsitikinimu, neegzistuoja priežastys, dėl kurių nagrinėjamoje byloje teismas neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl teismas privalėjo įvertinti, kad jis negalės pratęsti jau pasibaigusio termino, todėl jokios aplinkybės ar kitokie teisiškai reikšmingi faktai negali būti nustatyti civilinėje byloje, dėl kurios ginčijama nutartimi sustabdyta ši byla, nes, pagal LVAT praktiką, toks prašymas nebetenka prasmės.

Inspekcijos nuomone, nepaisant to, koks bus civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas, jis negali nulemti šios bylos nagrinėjimo eigos, nes teismas neturi vertinti tikslingumo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jei prašymas pateiktas pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šios bylos ir civilinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Teismas nutartyje apsiribojo tik šios bylos ir civilinės bylos dalyko nurodymu bei sąsajos tarp dviejų skirtinguose teismuose nagrinėjamų bylų nustatymu, bet ne prejudicinio ryšio egzistavimo nustatymu. Civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimus, kuris nėra susijęs su pareiškėjui surašytu Privalomuoju nurodymu.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, todėl Inspekcija, perdavusi Privalomąjį nurodymą vykdyti antstolei, turi teisėtą lūkestį, kad jis bus įvykdytas, t. y. savavališkos statybos padariniai bus pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Šiuo atveju teismui sustabdžius bylą yra bloginama Inspekcijos padėtis, pažeidžiami teisėti lūkesčiai kuo greičiau vykdyti Privalomąjį nurodymą, o pareiškėjas atsiduria geresnėje padėtyje. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatos nėra taikomos atgaline data, todėl Privalomojo nurodymo terminas pareiškėjui negali būti pratęstas.

Pareiškėjas V. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti Inspekcijos atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą.

Pareiškėjas teigia, jog, civilinėse bylose įrodžius, jog poilsio nameliai pastatyti teisėtai, atsirastų teisinis pagrindas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, tai reiškia, kad statyba (ir pastatytų statinių įteisinimas) pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise (su kitais asmenimis) priklausančiame žemės sklype, atsižvelgiant į pakeistą jo paskirtį, būtų galima (t. y. nebebūtų jokių ribojimų įsiteisinti net ir savavališkai pastatytus statinius), tai turi tiesioginės reikšmės ginčo administracinėje byloje Nr. I3-5150-428/2023 išnagrinėjimui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teisinis reglamentavimas ir civilinės bylos duomenys leidžia teigti, jog nuo civilinės bylos baigties priklausys nagrinėjamai administracinei bylai reikšmingos aplinkybės, ar pareiškėjas įgis nuosavybės teises į statinį – poilsio namelį su terasa sklype, ar galės tęsti sklypo pertvarkymo procedūrą ir pakeisti miškų ūkio žemės paskirtį.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog LVAT, administracinėje byloje
Nr. eAS-467-662/2023 spręsdamas kito žemės sklypo bendraturčio A. J. prašymo sustabdyti administracinę bylą pagrįstumą ir nagrinėdamas Inspekcijos atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo, atmetė Inspekcijos atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3792-393/2023, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylos, nagrinėjamos Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose civiline tvarka (civilinės bylos
Nr. e2YT-3792-393/2023), egzistuoja prejudicinis ryšys, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė bylos nagrinėjimą.

Inspekcija, nesutikdama su teismo vertinimu, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp minėtų bylų egzistuoja prejudicinis ryšis, yra nepagrįsta, todėl teismas neturėjo pagrindo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinti, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-68-442/2019 ir kt.).

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal šį punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas ir tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-253-415/2019; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023). Taigi teismas pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. P. prašo atnaujinti terminą prašymui dėl termino pratęsimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą bei pratęsti Privalomojo nurodymo, kuriuo nurodyta pašalinti terasą, poilsio namelį ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas) iki 2022 m. rugsėjo 3 d., įvykdymo terminą 2 metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, terasa ir poilsio namelis pastatyti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra miškų ūkio paskirties žemėje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktą.

Šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-113-393/2024 (teisminio proceso Nr. 2-34-3-00491-2023-3), dėl kurios ir buvo sustabdyta nagrinėjama administracinė byla, vienas iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių V. M. siekia įgyti nuosavybės teises į poilsio namelį su terasa pagal įgyjamąją senatį. Jis patikslintame pareiškime teigia, jog jis neturi teisės kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl poilsio namelio įregistravimo, kadangi neturi įstatymuose nurodytų ir privalomų pateikti dokumentų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2YT-113-393/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2YT-3792-393/2023) pateiktus procesinių dokumentus bei ginčo pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nuo civilinės bylos baigties priklausys nagrinėjamai administracinei bylai reikšmingos aplinkybės. 

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-113-393/2024 į teismą su pareiškimu dėl įgyjamosios senaties kreipėsi ne pareiškėjas šioje administracinėje byloje, o V. M. Jis patikslintame pareiškime nurodė, jog žemės sklypo dalyje, kuri jam priskirta pagal naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planą, stovi jam priklausantis poilsio namelis (7,93 m x 12,19 m dydžio su 42,7 kv. m terasa, užstatymo plotas 7,93 m x 15,13 m (120 kv. m), aukštis nuo žemės paviršiaus 6,00 m), esantis (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje administracinėje pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo, kuriame nurodyta pašalinti 3,83 m x 10,59 dydžio, 3,82 m aukščio nuo žemės paviršiaus su terasa 3,70 x 9,53 poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje ir administracinėje byloje skiriasi poilsio namelių parametrai, t. y. jie nesutampa. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti šias aplinkybes. Tai nustačius, nėra pagrindo teigti, kad civilinė byla Nr. e2YT-113-393/2024 yra susijusi su šia administracine byla, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla sustabdyta ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog LVAT, administracinėje byloje
Nr. eAS-467-662/2023 spręsdamas kito žemės sklypo bendraturčio A. J. prašymo sustabdyti administracinę bylą pagrįstumą ir nagrinėdamas Inspekcijos atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo, atmetė Inspekcijos atskirąjį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta administracine byla, nes jos ir šios bylos ratio decidendi (faktinės aplinkybės) iš esmės skiriasi. Pareiškėjo nurodytoje byloje į administracinį teismą dėl privalomo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo pratęsimo kreipėsi tas pats asmuo, kuris pateikė pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo civilinėje byloje dėl jam priklausančio poilsio namelio su terasa.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl civilinės bylos ir administracinės bylos sąsajumo, todėl nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis