Civ. b. Nr. 2-277-178/2010
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03079-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,
sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei L. Z.,
atsakovui ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jungo verus“ atstovui E. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Linevasta“ ieškinį atsakovams E. M., uždarajai akcinei bendrovei „Jungo verus“ dėl nuostolių priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo priteisti: 1) iš atsakovo E. M. 4 261,22 Lt nuostolių atlyginimo; iš atsakovo UAB “Jungo verus“ ir subsidiariai iš atsakovo E. M. 3 924,56 Lt nuostolių atlyginimo; 2) iš atsakovų UAB “Jungo verus“ ir E. M. 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė, jog areštuotas įmonės turtas buvo perleistas arba nurašytas ir dėl to įmonė patyrė žalą. 2008 m. balandžio 7 d. bei vėliau buvo areštuotas įvairus UAB „Linevasta“ turtas bei piniginės lėšos. Areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas UAB „Linevasta“ vadovas E. M., kuris, nepaisydamas bendrovės turtui taikyto arešto, 2008 m. balandžio 30 d. perdavė areštuotą spausdintuvą, fakso aparatą ir kompiuterį atsakovui UAB „Jungo verus“, kurios pagrindiniu akcininku ir vienu iš steigėjų buvo pats E. M.. Už šią kompiuterinę techniką, kurios vertė pagal UAB „Linevasta“ dokumentus buvo 3‘924,56 Lt, gauta 2 500 Lt. Sandoris, kuriuo buvo parduotas ieškovo turtas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (turto areštu buvo uždrausta turtą perleisti), todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 str.), ieškovui priteistina parduotų daiktų vertė pinigais. Jeigu visos šios sumos nesumokėtų atsakovas UAB „Jungo verus“, ji subsidiariai išieškotina iš E. M., kuris, būdamas areštuoto turto saugotoju, perleido areštuotą turtą, bet nepanaudojo gautų lėšų įsiskolinimui padengti.
Be to, administratoriui taip pat neperduoti 2008 m. balandžio 7 d. areštuoti pastoliai, navigacinė įranga bei programa „Sąmata“. Šio turto vertė 4 261,22 Lt, jis 2008 m. birželio 30 d. buvo nurašytas atsakovo sprendimu. Kadangi 2008 m. kovo 24 d. buvo priimtas direktoriaus įsakymas Nr. 08/03/024-3-4, kuriuo buvo nurodyta informacinio komplekso „Sąmata“ programinę įrangą ir normatyvinę duomenų bazę perduoti UAB „Jungo verus“, tikėtina, jog anksčiau paminėtas turtas buvo nurašytas siekiant jį nemokamai perduoti E. M. naujai įsteigtai bendrovei. Atsakovas E. M. privalėjo imtis visų įmanomų priemonių jam pavesto saugoti turto išsaugojimui (CK 6.832 str. 6.844 str.). Tačiau jis ne tik to nepadarė, bet priešingai - nurašė ir perleido jam patikėtą saugoti turtą, t.y. atliko neteisėtus veiksmus, todėl jis turi atlyginti šiais veiksmais padarytą žalą (CK 6.845 str.). E. M. padaryta žala nurašant ieškovui priklausantį turtą yra 4 261,22 Lt.
Atsakovas E. M. ieškinio nepripažino. Nurodė, kad pardavus turtą buvo visiškai atsiskaityta su VSDFV Vilniaus skyriumi, tačiau dėl nežinomų priežasčių turto areštas nebuvo panaikintas. Kadangi su VSDFV Vilniaus skyriumi buvo atsiskaityta, o atsakovas nežinojo, jog turto areštas nėra panaikintas, atsakovas kaip ieškovo direktorius teisėtai disponavo įmonei priklausančiu turtu, taigi, teisėtai perleido nurašytą įmonės turtą UAB „Jungo verus“. Turtas buvo nurašytas pagrįstai, nes buvo nusidėvėjęs ir nebetinkamas naudoti, ieškovui išlaikyti jį būtų nuostolinga.
Atsakovas UAB „Jungo verus“ ieškinio nepripažino. Nurodė, kad UAB „Linevasta“ daiktai buvo nurašyti teisėtai, todėl atsakovas E. M., kaip UAB „Linevasta“ vadovas, turėjo teisę juos perleisti kitiems asmenims. Netgi ir darant prielaidą, UAB „Linevasta“ vadovas neteisėtai perleido įmonės turtą kitam juridiniam asmeniui, tai UAB „Linevasta“ vadovas pats ir privalo atlyginti žalą savo asmeniniu turtu. E. M. nuo 2008 m. gruodžio 1 d. nėra UAB „Jungo verus“ akcininkas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Turto arešto registre 2008 m. balandžio 7 d. buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 0108001379, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius areštavo ieškovui priklausantį turtą: kompiuterinę techniką, mobilius bokštinius pastolius, navigaciją NUVI300+Lietuvos topo (b.l. 11-12). Vėlesniais teismų sprendimais buvo areštuotos ieškovo lėšos. Atsakovas E. M., tuomet buvęs ieškovo vadovu, 2008 m. balandžio 30 d. medžiagų nurašymu Nr. 08/04/30 nurašė inter alia kompiuterinę techniką, kurios vertė pagal bendrovės dokumentus 3 924,56 Lt (b.l. 24). Tą pačią dieną kompiuterinė technika ir kitas turtas priėmimo perdavimo aktu buvo perduotas UAB „Jungo verus“, už perduotą turtą pastaroji bendrovė sumokėjo 7 988 Lt, šioje sumoje 2 500 Lt už kompiuterinę techniką (b.l. 16, 23). Tos pačios datos medžiagų nurašymu Nr. IT001 E. M. nurašė mobilius bokštinius pastolius, programą „Sąmata“, navigaciją NUVI300+Lietuvos topo, kurių vertė pagal bendrovės dokumentus 4 261,22 Lt (b.l. 26, 27).
Minėtame 2008 m. balandžio 7 d. turto arešto akte turto saugotoju buvo nurodytas E. M., šiame akte yra nurodytas turto arešto mastas – apribotas disponavimas. Taigi, akivaizdu, kad areštuotas turtas turėjo būti išsaugotas iki arešto panaikinimo, o arešto nepanaikinus iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo – perduotas bankroto administratoriui. Tačiau areštuotas turtas buvo nurašytas, dėl atsakovo E. M. veiksmų bendrovės žinioje jo nebeišliko. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo turtas turėjo būti būtinai ir skubiai nurašytas, jo nurašymas bei, dar daugiau, vėlesnis jo dalies perdavimas kitai bendrovei neteisėtas jau vien dėl to, kad jis buvo areštuotas ir turėjo būti atsakovo E. M. saugomas. Taigi, E. M. sąmoningai atliko veiksmus, kurių rezultate turtas nebuvo išsaugotas. Šiame kontekste atmestinas E. M. aiškinimas neva jis 2008 m. balandžio mėn. viduryje sumokėjęs socialinio draudimo mokesčių įsiskolinimus, dėl ko buvo įsitikinęs, kad areštas turtui panaikintas. Pirma, iš VSDFV Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad po turto arešto įregistravimo dienos lėšos VSDF biudžetui apskritai nebuvo nurašomos (b.l. 25). Antra, atsakovas yra įmonės vadovas - asmuo, turintis versle atitinkamą patirtį. Taigi, jis turi ne tik galimybę sužinoti, bet ir pareigą domėtis jo vadovaujamos įmonės turtine padėtimi bei įmonei taikomais suvaržymais ar jų panaikinimu. Todėl minėti E. M. argumentai yra ne tik neįrodyti, bet ir nepagrįsti net vidutiniais įmonės vadovo kompetencijos vertinimo standartais. Esant tokioms aplinkybėms, jis privalo atsakyti pagal pasaugos santykius reglamentuojančias normas (CK 6.845 str. 1, 2 d. d., 6.850 str.). Šiame kontekste pastebėtina, kad ieškinyje dėstomos aplinkybės dėl kompiuterinės technikos perleidimo UAB „Jungo verus“ sandorio negaliojimo bei restitucijos, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas, o yra pareikštas reikalavimas dėl nuostolių (prarasto turto vertės) atlyginimo, bet ne dėl restitucijos. Todėl ieškinys nagrinėjamas pareikšto ieškinio dalyko ribose. Be to, teismo vertinimu, ieškovas faktiškai prarado turtą ir jam atsirado nuostoliai ne tada, kai dalis ginčo turto buvo perleista, ir ne dėl perleidimo-įgijimo apskritai, o tada, kai jis buvo nurašytas. Tuo tarpu tolimesni po nurašymo veiksmai su turtu ir jo likimas apskritai (pavyzdžiui, galimas nurašyto turto sunaikinimas) nebėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, kaip šiuo atveju ir yra su kitu nežinia kur esančiu nurašytu ginčo turtu. Todėl priteisti nuostolius iš UAB „Jungo verus“ nebūtų pagrindo.
Į bylą nėra pateikta duomenų, kad informacinio programinio komplekso „Sąmata“ programinė įranga buvo areštuota. Ją dar iki turto arešto 2008 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 08/03/024-3-04 atsakovas E. M. buvo nutaręs nuo 2008 m. gegužės 1 d. perleisti UAB „Jungo verus“ (b.l. 28). Kita vertus, ji, kaip minėta, medžiagų nurašymu Nr. IT001 buvo nurašyta kaip netinkama (pastebėtina, kad sunkiai logiškai būtų paaiškinama kuriam tikslui kitai bendrovei būtų buvusi reikalinga netinkama programinė įranga). Turint galvoje, kad atsakovas E. M. buvo UAB „Jungo verus“, kuriam ir perduota programinė įranga, steigėjas, turintis 51 proc. šios bendrovės akcijų, yra pagrindas pripažinti, kad E. M. šiuo atveju elgėsi nesąžiningai, nelojaliai ieškovui, netinkamai vykdė savo pareigas, todėl ir šioje dalyje turi atlyginti žalą CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu (ši norma taip pat gali būti taikoma E. M., kaip įmonės vadovo, atžvilgiu ir dėl kito ginčo turto).
Nustatant nuostolių dydį atsižvelgtina į tai, kad ir pagal pateiktus įrodymus, ir paties ieškovo ieškinyje nurodomas aplinkybes UAB „Jungo verus“ yra sumokėjusi už kompiuterinę techniką 2 500 Lt. Todėl ši suma iš reikalaujamos nuostolių atlyginimo sumos minusuotina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. M. 5 685,78 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Linevasta“ bei 15,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Kitą ieškinio dalį bei ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jungo verus“ atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.
Teisėjas Alvydas Poškus