VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2019 m. sausio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vido Stankevičiaus, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ir atsakovo J. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams J. G. ir I. S. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovas UAB „Tomadas“ prašė solidariai iš atsakovų I. S. ir J. G. priteisti 4 687,46 Eur skolos, 53 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      vadovaujantis 2015-11-04 UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) sudaryta Viešojo pirkimo sutartimi dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286, ieškovas teikia priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas pagal sutartyje numatytus įkainius;

1.2.                      pagal 2016-06-09 priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktą, ieškovas perėmė atsakovui I. S. priklausančią transporto priemonę – motorolerį ,,Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno ją saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini);

1.3.                      atsakovas I. S. (motorolerio savininkas) bei atsakovas J. G., kuris vairuodamas I. S. priklausantį motorolerį, nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą bei paraginti atsiskaityti, tačiau nei vienas iš atsakovų už motorolerio priverstinį nuvežimą ir saugojimą neatsiskaitė. Transporto priemonė buvo nuvežta ir saugoma nuo 2016-06-09. Ieškinio teikimo dieną atsakovų (solidarių skolininkų) įsiskolinimas sudaro 4 687,46 Eur su PVM.

2.       Atsakovas J. G. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

1.1.                      atsakovas iki 2015-08-02 01.15 val. naudojosi transporto priemone ,,Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nebuvo teisėtas motorolerio valdytojas, nes abi šalys turėjo suprasti, kad su neblaiviu ir neturinčiu teisės vairuoti motorolerį atsakovu draudžiama sudaryti žodinę panaudos sutartį, todėl šis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir yra negaliojantis;

1.2.                      2015-09-14 įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje A.2.6.-11625-960/2015, kuriuo J. G. pripažintas kaltu, motoroleris turėjo būti grąžintas teisėtam jo savininkui I. S.. Ieškovas be teisinio ir faktinio pagrindo 2016-06-09 motorolerį nugabeno saugojimui. Ieškovas į atsakovą su neteisėtu pranešimu dėl skolos sumokėjimo kreipėsi tik 2016-08-18, neatsižvelgė, kad atsakovas neturi pagrindo atsiimti motorolerį, nes nėra savininkas. Ieškovas savo paties veiksmais didino išlaidas bei patyrė žalą;

1.3.                      atsakovo J. G. atsakomybei atsirasti nėra Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.250 straipsniuose nurodytų sąlygų. Atsakovo delikto pasekmės pasibaigė 2015-09-14, tai yra įsiteisėjus minėtam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl atsakovas J. G. neturi pareigos solidariai atlyginti ieškovo nurodomą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš I. S. ir J. G. solidariai UAB „Tomadas“ naudai 375 Eur skolą už saugojimo paslaugas, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš UAB „Tomadas“ J. G. naudai 920 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

2.1.                      Vilniuje centre įsikūrusios komercinės automobilių stovėjimo aikštelės internete reklamuoja automobilių ir motorolerių saugojimo paslaugas – motorolerio saugojimo paros kaina 5 Eur, o mėnesiui 25 Eur (www.automobiliusaugojimas.lt). Požeminių garažų nuoma kainuoja 25 Eur mėnesiui, viešbučiai („Panorama“, „Old Town“) už automobilių saugojimą Vilniaus centre ima 5 Eur už parą, kitos bendrovės 2,5 Eur už parą, mėnesiui automobilio saugojimas kainuoja nuo 45 Eur iki 49 Eur (UAB „Dmitrijus“, www.manoaikstele.lt, www.ValetParking.lv). Įprastai automobilio ir dviratės transporto priemonės (motociklų, motorolerių) saugojimo įkainiai komercinėse saugojimo aikštelėse ženkliai skiriasi, skirtingai nei ieškovo ir policijos sudarytoje 2015-11-04 sutartyje;

2.2.                      2015-11-04 sutartis dėl automobilių saugojimo neatitinka rinkos kainų ir yra piktnaudžiavimas teise. Ieškovui nereikia ieškoti klientų – policija perduoda sulaikytas transporto priemones, kurios priklauso tretiesiems asmenims, net ne teisės pažeidėjams, vairavusiems jas, o ieškovas jas saugo už didesnę nei rinkos kainą. Automobilių konfiskavimo atveju šią kainą sumoka valstybė, tai yra mokesčių mokėtojai;

2.3.                      nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Iš ieškovo pranešimų dėl transporto priemonės saugojimo, kuriuose nurodytos datos – 2016 m. rugpjūčio ir spalio, vėliau gruodžio mėnesiai, matyti, kad ieškovas kelis mėnesius palaiko iš policijos gautas transporto priemones ir tik tada praneša savininkui apie transporto priemonės buvimo vietą. Pareiga pranešti savininkui apie jo saugomą automobilį kyla ir iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą;

2.4.                      pasaugos santykiai atsirado administracinio akto pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jo terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nesudaroma ilgam laikui. Taigi 10,51 Eur dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo, todėl taikytinas komercinių aikštelių tarifas motorolerių saugojimui. Ieškovas nurodo, kad motorolerį saugojo 446 dienas, tai sudaro apie 15 mėnesių. Po 25 Eur 15 mėnesių sudaro 375 Eur suma, kuri solidariai priteistina iš abiejų atsakovų (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnis, 6.830 straipsnis).

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

3.       Ieškovas UAB ,,Tomadas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; prijungti prie civilinės bylos medžiagos VPK organizuoto viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286, sąlygas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      atsakovai turi sumokėti už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Teismas pažeidė materialinės teisės normas ir nepagrįstai daugiau kaip 12 kartų sumažino priteistiną sumą. Atsakovų įsiskolinimą lėmė atsakovų veiksmai (neveikimas). Atsakovai nuo motorolerio priverstinio nuvežimo (2015-08-02) ir perdavimo saugoti ieškovui (2016-06-09) motorolerio neatsiėmė, nesikreipė į VPK dėl leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą motorolerį. Transporto priemonė tebesaugoma ir apeliacinio skundo pateikimo dienai. Atsakovams savalaikiai atsiėmus priverstinai saugojamą motorolerį jo saugojimo išlaidų suma būtų ženkliai mažesnė;

3.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-07-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011 įvardijo kriterijus, kuriais vadovaujantis trečiojo asmens reikalų tvarkymas negali būti taikomas priverstiniam transporto priemonių nuvežimui ir saugojimui, bei įtvirtino taisyklę, kad šiems santykiams taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis). Sutarties dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo nuostatos turi būti vertinamos kartu su viešojoje teisėje įtvirtintomis transporto priemonių savininkų ar valdytojų pareigomis. Kai transporto priemonės valdytojas nesilaiko įpareigojimų, jam gali kilti turtinė prievolė atlyginti savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą;

3.3.                      ieškovo paslaugos įkainių diferencijavimas buvo nustatytas viešojo pirkimo sąlygose. Viešojo konkurso sąlygų teismas nevertino. Sąlygose nustatyti specifiniai kvalifikaciniai ir techniniai reikalavimai paslaugos teikėjui, viešojo pirkimo sutartis, parengta perkančiosios organizacijos. Ieškovo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pirkimą (mažiausia pasiūlyta kaina);

3.4.                      ieškovas paslaugų kainos su atsakovais derinti neprivalėjo, nes tai nėra savanoriškas transporto priemonės saugojimas. Atsakovams suteikta paslauga skiriasi nuo paslaugos, kurią subjektas perka laisva valia. Į automobilių saugojimo aikštelę transporto priemonės patenka priverstinai, todėl paslaugos kaina negali būti identiška paslaugos, kurią teikia automobilių aikštelės, kainai;

3.5.                      kitų toje pačiose srityje dirbančių subjektų kainos didesnės. Pavyzdžiui UAB „Goldas“ skelbia, jog vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina iki policijos komisariato sprendimo priėmimo grąžinti transporto priemonę dienos yra 2 Eur / para, o po jo išdavimo 25 Eur / para; UAB „Sauda“ teikia vienos paros transporto priemonės saugojimo paslaugas už 15 Eur / para;

3.6.                      ieškovas stengėsi rasti atsakovus. Pagal 2015-11-04 sutarties priedo Nr. 3 12 punktą ieškovas 2 kartus per mėnesį raštu kreipiasi į Vilniaus apskrities VPK, siunčia faktiškai saugomų transporto priemonių sąrašą ir prašo nurodyti, ar priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę. Kai ieškovas gauna informaciją, jog transporto priemonė yra gražintina, ieškovas savo lėšomis imasi informuoti transporto priemonių savininkus apie būtinybę atsiimti transporto priemonę ir apmokėti išlaidas. Informaciją dėl motorolerio savininko ir pažeidėjo ieškovas sužinojo 2016-07-25 VPK aptarnavimo skyriaus raštu Nr. 10-S-158224(1.46-10) ir 2016-08-18, 2016-10-14, 2016­-10-25 ir 2016-12-12 pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl motorolerio atsiėmimo bei atsiskaitymo už suteiktas paslaugas; 

3.7.                      teismas nepagrįstai atsakovui J. G. iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes, todėl nusprendus, kad ieškovas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti mažinamos.

4.       Atsakovas J. G. atsiliepimu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje dėl 375 Eur skolos už saugojimo paslaugas solidariai iš I. S. ir J. G., 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškinį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.                      atsakovas neturi pareigos solidariai atlyginti žalą. Atsakovas motorolerio valdymą prarado 2015-08-02 01.15 val., po to kai jam padarius administracinius teisės pažeidimus, policija nušalino jį nuo motorolerio vairavimo;

4.2.                      spręstinas klausimas ar ieškovo patirtą žalą (negautas pajamas) neturėtų atlyginti policija. VPK netaikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nepranešė motorolerio savininkui I. S. apie priverstinį motorolerio nuvežimą. VPK motorolerio savininkui nepranešė apie išnykusį teisinį ir faktinį pagrindą saugoti motorolerį. Ieškovas be faktinio ir teisėto pagrindo 2016-06-09 paėmė motorolerį bei nugabeno jį tolimesniam saugojimui į savo aikštelę;

4.3.                      ieškovas prašomą priteisti skolą (žalą) didino savo paties neveikimu, kai į atsakovą su pranešimu sumokėti skolą ir atsiimti motorolerį, kreipėsi tik 2016-08-18. Pranešimas ir pakartotinis pranešimas (2016-10-14) atsakovui yra išsiųsti nuo saugojimo pradžios praėjus 39 ir 95 dienoms;

4.4.                      atsakovo bylinėjimosi išlaidos atitinka 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas tenkino ieškinį iš dalies, todėl iš ieškovo pagrįstai priteista 900 Eur suma atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovo išlaidos yra pagrįstos ir protingos, neviršijančios rekomenduojamų, o argumentai dėl šių išlaidų mažinimo nepagrįsti.

5.       Atsakovas J. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje dėl 375 Eur skolos už saugojimo paslaugas solidariai iš I. S. ir J. G., 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      J. G. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 dalies prasme iki 2015-08-02 01.15 val. naudojosi transporto priemone ,,Yamaha”. Jis nėra transporto priemonės valdytoju. Abi sandorio šalys (atsakovai) suprato, kad su neblaiviu (1,28 promilės) ir neturinčiu teisės vairuoti motorolerį J. G. draudžiama sudaryti žodinę terminuotą panaudos sutartį, todėl šis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir laikomas negaliojančiu;

5.2.                      motoroleris buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Dėl J. G. neteisėtų veiksmų – motorolerio vairavimo, neturint specialiosios teisės ir esant neblaiviam, Kelių policija ir aikštelė, kuria policija naudojosi iki sutarties su ieškovu, patyrė nuostolius. Nuostolius J. G. atlygino Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-36798-734/2017;

5.3.                      pagal ATPK 129 straipsnio nuostatas, buvo galima taikyti transporto priemonės konfiskavimą, todėl motoroleris privalėjo būti saugojamas aikštelėje iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-25 nutarimo įsiteisėjimo, tai yra iki 2015-09-14. Motoroleris nebuvo konfiskuotas, todėl jis privalėjo būti sugrąžintas teisėtam savininkui. VPK nuo 2015-09-14 neteisėtai, pažeisdama Konstitucijos nuostatas, ribojo atsakovo I. S. nuosavybės teisę į motorolerį, nepranešė transporto priemonės savininkui apie priverstinį motorolerio nuvežimą į ieškovo aikštelę;

5.4.                      dėl žalos atsiradimo kaltas ir pats kreditorius, todėl nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Ieškovas į J. G. kreipėsi tik 2016-08-18 (pakartotinis pranešimas 2016-10-14). Informacija apie motorolerio savininką ieškovui žinoma nuo 2016-08-11, tačiau ieškovas tik 2016-10-25 ir 2016-12-12 pranešimais kreipėsi į motorolerio savininką I. S., o į teismą kreipėsi tik 2017-08-28. J. G. keletą kartų buvo nuvykęs į aikštelę paimti motorolerį, tačiau ieškovo darbuotojai motorolerio neatidavė, nes J. G. nėra transporto priemonės savininkas;

5.5.                      atsakovo J. G. neteisėti veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovo prašoma priteisti 4 687,46 Eur žala. J. G. delikto pasekmės pasibaigė 2015-09-14 (įsiteisėjus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje), nes išnyko pagrindas motorolerį saugoti ieškovo aikštelėje. J. G. neturi pareigos atlyginti žalą, nes jo veikoje nėra civilinei atsakomybei atsirasti CK 6.245 – 6.250 straipsniuose numatytų sąlygų. I. S. valdo motorolerį nuosavybės teise, nesumokėdamas ieškovui skolos už pasaugos paslaugą ir neatsiimdamas motorolerio, galimai pažeidžia ieškovo interesus.

6.       Ieškovas UAB ,,Tomadas“ prašo atsakovo J. G. apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo UAB ,,Tomadas” apeliacinį skundą tenkinti – skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – UAB ,,Tomadas” ieškinį tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1.                      motoroleriu J. G. naudojosi tiek jo savininko I. S., tiek savo laisva valia. Motoroleris nebuvo pavogtas, todėl J. G. buvo teisėtas motorolerio valdytojas. Kad J. G. 2015-08-­02 buvo sulaikytas su motoroleriu neblaivus, nereiškia, kad atsakovas buvo neblaivus ir transporto priemonės perėmimo metu. Neblaivumas savaime negali būti laikomas lengvinančia ar net naikinančia J. G. atsakomybę sąlyga;

6.2.                      ginčo dėl to, jog J. G. neteisėti veiksmai lėmė priverstinį motorolerio nuvežimą – nėra, todėl jis turi pareigą atlyginti išlaidas už suteiktas paslaugas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį kartu su motorolerio savininku;

6.3.                      atsakovai nuo motorolerio priverstinio nuvežimo (2015-08-02) ir perdavimo saugoti ieškovui (2016-06-­09) nesiėmė veiksmų atsiimti motorolerį. Įsiskolinimo sumą nulėmė ne paslaugos įkainis, bet atsakovų neveikimas. Raštiškos pretenzijos buvo siunčiamos atsakovų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresu, tačiau nei į vieną iš jų atsakovai nesureagavo;

6.4.                      kreiptis dėl leidimo išdavimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę gali tiek transporto priemonės savininkas, tiek valdytojas. Priverstinai nuvežtų transporto priemonių grąžinimo tvarką numato ieškovo ir Vilniaus apskrities VPK sudarytos sutarties 5.14 punktas pagal kurį nustatyta ,,grąžinti transporto priemones asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jiems išduotą įgalioto policijos pareigūno arba teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą, atliekančio pareigūno pasirašytą, leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę“; remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 19 punktu policijos įstaigos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ar kitas įgaliotas pareigūnas, gali priimti sprendimą grąžinti nuvežtą transporto priemonę ir išduoti leidimą, atsiimti priverstinai nuvežtą, transporto priemonę. J. G. nepateikė duomenų, jog kreipėsi dėl leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo;

6.5.                      teiginiai dėl neva nepagrįstai ribojamos atsakovo I. S. nuosavybės teisės į motorolerį nėra šios bylos dalykas. Atsakovas turi teisę skųsti motorolerio priverstinio nuvežimo aktą, Vilniaus apskrities VPK sprendimus ir veiksmus. Konstitucinis Teismas 2013-12-20 nutarime nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatų pagrindu gali būti ribojamos transporto priemonių savininkų (ar teisėtų valdytojų) nuosavybės teisės į transporto priemonę, tačiau turi būti sudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą. Šiuo atveju nei atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, nei adekvataus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo nei vienas iš atsakovų nepateikė ir motorolerio neatsiėmė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo - atmestinas. 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

9.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš transporto priemonės savininko ir valdytojo solidariai buvo priteistas atlyginimas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų

10.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Ieškovas UAB ,,Tomadas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apskrities VPK organizuoto viešojo pirkimo, kurio pagrindu sudaryta 2015-11-04 Viešojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST-286, sąlygas (e. b. l. 126–147).

12.       Ieškovas  nurodo, jog naujai teikiamų įrodymų būtinybė atsirado tik apylinkės teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Teikiamos viešojo pirkimo, kurio pagrindu sudaryta Sutartis, sąlygos paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo ir Vilniaus apskrities VPK sudarytoje sutartyje nustatytų paslaugų įkainių nepagrįstumo. Viešojo pirkimo sąlygos numato itin griežtus kvalifikacinius bei techninius reikalavimus tiekėjams, siekiantiems sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o tai neabejotinai įtakoja pagal sutartį teikiamos paslaugos įkainį. 

13.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog nauji įrodymai galėtų būti prijungiami, jeigu būtų pateikti tinkamai parengti ir patvirtinti. Sutiktina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, argumentas dėl Sutarties sudarymo ir kainos nustatymo nebuvo nurodytas procesiniuose dokumentuose. Kadangi transporto priemonės saugojimo kainos dydis yra pagrindinė dalinio ieškinio tenkinimo priežastis, tai galima sutikti, jog būtinybė pateikti viešojo pirkimo sąlygas atsirado vėliau. Ieškovo pateiktas dokumentas negali būti prijungiamas dėl to, kad jis nėra patvirtintas, tvirtinimo žymoje nėra VPK viršininko parašo ar elektroninio parašo, dokumentas yra taisytas, kai kurie punktai išbraukti, pataisymai neaptarti, todėl tai laikytina darbiniu viešųjų pirkimų sąlygų rengimo dokumentu, o ne oficialiomis viešojo pirkimo sąlygomis. Tuo remiantis prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo atmetamas.

Faktinės aplinkybės

14.       Byloje nustatyta, kad atsakovas J. G. 2015-08-02 apie 01.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, vairavo motorolerį ,,Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,78 promilių ± 5 % girtumas, neužsisegęs saugos šalmo, kai transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 204 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje, 134 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11625-960/2015 J. G. pripažintas kaltu ir jam paskirta 1 158 Eur galutinė nuobauda (e. b. l. 66, 71). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas įsiteisėjo 2015-09-15. Atsakovas I. S. yra transporto priemonės – motorolerio ,,Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis VĮ ,,Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (e. b. l. 16). Išraše nėra nurodyta, nuo kada I. S. registruotas savininku. Šį išrašą ieškovas gavo 2016-08-11. 

15.       Nustatyta, jog pagal 2015-11-04 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10ST2-286 (toliau – Sutartis), sudarytą tarp Vilniaus apskrities VPK ir ieškovo UAB ,,Tomadas“, ieškovas teikia Vilniaus apskrities VPK transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas pagal Sutarties priede Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus įkainius (e. b. l. 5–10). Sutartis įsigaliojo nuo 2015-11-09 ir galiojo vienerius metus (Sutarties 16 punktas). 2017-10-17 Susitarimu dėl 2015-11-04 Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10ST2-286 pratęsimu Nr. 10ST2-182, Sutartis pratęsta šešiems mėnesiams, tai yra nuo 2016-11-10 iki 2017-05-10 (e. b. l. 11).

16.       Sutarties 5.13 punkte numatyta, jog ieškovas transporto priemones priverstinai nuveža ir saugo policijos pareigūnui pateikus transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą paimti, konfiskuoti ar laikinai apriboti nuosavybės teises į transporto priemonę. Sutarties 5.14 punkte numatyta, jog ieškovas grąžina transporto priemones asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jiems išduotą įgalioto policijos pareigūno, arba teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno pasirašytą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Sutarties 7.6 punkte nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Sutarties kainos ir sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai ir tikslai (Sutarties 18 punktas).

17.       Pagal 2016-06-09 Priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktą Vilniaus apskrities VPK perdavė ieškovui priverstinai nuvežtą motorolerį ,,Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Akto 22 punktas). Perdavimo pagrindas – Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyrius neturi galimybės saugoti priverstinai nuvežtas transporto priemones. Priėmimo pagrindas – UAB ,,Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK sudaryta Sutartis Nr. 10ST2-286. Perdavimas vyksta – UAB ,,Tomadas“ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12–13).

Dėl civilinių teisinių santykių kvalifikavimo ir transporto priemonės savininko ir valdytojo solidarios atsakomybės

18.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis).

19.       Atsakovas J. G. apeliaciniu skundu ginčija prievolės atsiradimo pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas visų pirma, įvertins šio apelianto pateiktus argumentus. Atsakovui I. S. priklausančios transporto priemonės nuvežimo metu, tai yra 2015-08-02, galiojusios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius.

20.       Atsakovas J. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis negali būti laikomas transporto priemonės valdytoju Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 dalies prasme. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 dalis (redakcija nuo 2015-07-02 iki 2015-12-31) numatė, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Apelianto teigimu, motorolerio savininkas I. S. negalėjo sudaryti panaudos sutarties su neblaiviu asmeniu, nes tokia sutartis prieštarauja viešai tvarkai. Atsakovo motyvas pripažįstamas visiškai nepagrįstu, kadangi motorolerio perdavimo faktas yra įvykęs, I. S. patikėjo motorolerį J. G. ir šios aplinkybės neginčijo. Atsakovas neteikia įrodymų, jog I. S. motorolerį prarado be savo žinios ir valios, savininkas nėra pateikęs pranešimo policijai, jog jo transporto priemonė buvo pavogta. Motorolerio perdavimo atitiko sandorio šalių valią. CK 1.81 straipsnio numatyto sandorio negaliojimo pagrindo – prieštaravimo viešai tvarkai, taikymas, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės savininko ir valdytojo civilinės atsakomybės, kai savininko perduotą transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo, yra niekuo nepagrįstas, o toks sandorio sudarymo aplinkybių aiškinimas savaime yra nesąžiningas ir neprotingas. Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 1 dalis numato, jog perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau tai nereiškia, jog neblaiviam asmeniui perdavęs transporto priemonę asmuo civiline prasme nėra sudaręs sandorio.

21.       Be to, teismui teikiami argumentai turi būti patvirtinami įrodymais, byloje nėra duomenų, kad atsakovas I. S. būtų transporto priemonę perdavęs J. G. prieš savo valią. Apeliantas teismo posėdžio metu aiškino, jog įvykio vakarą I. S., kuris buvo nusipirkęs motorolerį, leido apžiūrėti ir važiuoti, tai reiškia, jog sutiko su tuo, kad J. G. valdytų motorolerį. Aiškinant teisę apelianto prašomu būdu nei transporto priemonės savininkas nei neblaivus valdytojas nebūtų atsakingi už sukeltas pasekmes ir neturėtų pareigos pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakingus asmenis – savininką ir valdytoją, ir jiems taikė įstatyme numatytą solidarią atsakomybę.

22.       Atsakovo apeliaciniame skunde aiškinama, jog jis yra atlyginęs nuostolius kitoje civilinėje byloje. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus apskrities VPK 2017-07-31 ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, pareikštu atsakovams I. S. ir J. G. prašė solidariai iš atsakovų priteisti 41,14 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas. Ieškinyje nurodė, jog J. G. 2015-08-02 padarius administracinius teisės pažeidimus, vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, motoroleris buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, priklausančią UAB ,,Arro“, kur buvo saugomas. Vilniaus apskrities VPK, atsiskaitydamas už priverstinai nuvežto motorolerio saugojimo paslaugas su UAB ,,Arro“ patyrė 41,14 Eur nuostolį, kurį prašė solidariai priteisti iš transporto priemonės valdytojo J. G. ir transporto priemonės savininko I. S.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36798-734/2017, atsakovui J. G. padengus skolą ir ieškovui Vilniaus apskrities VPK atsisakius ieškinio, civilinė byla nutraukta (e. b. l. 72). Iš šioje byloje esančių dokumentų matyti, jog buvo sumokėta už motorolerio transportavimą, o ne saugojimą.

23.       Apeliantas J. G. nurodo, jog VPK po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-25 nutarimo įsiteisėjimo (2015-09-14) turėjo vykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą pranešti savininkui apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir motorolerį grąžinti jo savininkui I. S.. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (redakcija nuo 2015-07-02 iki 2015-12-31) numatyta, jog policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Byloje nėra duomenų, jog VPK I. S. pranešė, jog jo transporto priemonė yra nuvežta. Teismo posėdžio metu J. G. nurodė, jog I. S. buvo žinoma apie motorolerio priverstinį nuvežimą, nes jis atvažiavo įvykio metu, taip pat po priverstinio nuvežimo abu atsakovai vyko į saugojimo aikštelę atsiimti motorolerio. Nors formaliai žiūrint, byloje nėra duomenų, kad VPK būtų įvykdžiusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, tačiau atsakovo J. G. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui I. S. apie faktą buvo žinoma nuo nuvežimo dienos. Pastebėtina ir tai, jog pranešimo aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama. Ieškovo prašymas dėl VPK įtraukimo trečiuoju asmeniu teismo posėdyje, atsakovui J. G. prašant, buvo atmestas, dokumentai iš VPK, susiję su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu nebuvo pareikalauti. Kadangi atsakovo parodymais nustatyta, jog I. S. apie motorolerio nuvežimą buvo žinoma nuo jo nuvežimo momento, tai svarstymas dėl formalaus pareigos vykdymo nėra tikslingas.

24.       J. G. pagrįstai nurodo, jog motoroleris teisėtam savininkui ar valdytojui galėjo būti atiduotas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-25 nutarimo įsiteisėjimo dienos (2015-09-14). Kadangi abu atsakovai žinojo apie prievartos priemonę, tai po 2015-09-14 galėjo motorolerį atsiimti. Pirmosios instancijos teismas laikė nenustatytu, jog atsakovai buvo nuvykę pas ieškovą ar prieš tai transporto priemonę saugojusią UAB „Arro“ ir išreiškę norą motorolerį pasiimti. Apeliaciniame procese jokie papildomi duomenys nepateikti, teismo išvada nėra ginčijama. Ieškovas papildomai apeliaciniame skunde nurodė, jog motoroleris iki šiol tebesaugomas, nei vienas atsakovas jo neatsiėmė net ir vykstant teismo procesui dėl saugojimo išlaidų priteisimo. Faktas, jog atsakovai ėmėsi veiksmų dėl motorolerio grąžinimo, nenustatytas CPK 178 straipsnis). Nustačius, jog nuo 2015-08-02 abiem atsakovams žinant apie priverstinį nuvežimą, nei vienas iš jų nesikreipė dėl grąžinimo, J. G. apeliacinio skundo argumentai, kad nuo 2015-09-14 neteisėtai buvo ribojamos I. S. teisės į nuosavybę, nepatvirtinami. Atsakovas J. G. dalyvavo teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2015-08-25 nutarimą, jis neneigia, jog žinojo apie priimtą nutarimą, jį vykdė, sumokėjo baudą. Akivaizdu, kad J. G. turėjo būti žinoma, kad minimu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nutarta nekonfiskuoti motorolerio, todėl argumentai, jog VPK pažeidė jo nuosavybės teises, yra nepagrįsti. Abu atsakovai yra susiję asmenys, todėl vienas turėjo domėtis, o kitas – pranešti, kokiu būdu ir kada priimtas sprendimas dėl motorolerio konfiskavimo. 

25.       Atsakovo J. G. apeliacinio skundo motyvai, jog VPK nepagrįstai perdavė motorolerį ieškovui, yra nesuprantami. Nei vienas atsakovas nesikreipė dėl motorolerio grąžinimo, todėl VPK neturėjo kam grąžinti transporto priemonės ir turėjo toliau saugoti atsakovų turtą. Nėra nustatyta tvarka, pagal kurią policijos pareigūnai turėtų teisę sunaikinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Patys atsakovai sąmoningai nesikreipė dėl motorolerio grąžinimo, todėl jiems tenka atsakomybė už savo veiksmų civilines pasekmes.

26.       Atsakovas ginčija, jog ieškovas delsė pranešti dėl motorolerio grąžinimo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2016-07-25 raštu dėl informacijos pateikimo Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyrius ieškovui pateikė motorolerio ,,Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir valdytojo duomenis (e. b. l. 14–15), duomenys pakartotinai pateikti ir 2017-01-24 užklausimo forma (e. b. l. 25–26). Ieškovas 2016-08-18 pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą kreipėsi į atsakovą J. G., nurodydamas motorolerio saugojimo vietą, susidariusią įsiskolinimo sumą, kiekvienos papildomos motorolerio saugojimo dienos kainą – 10,51 Eur su PVM bei nustatydamas 7 dienų motorolerio atsiėmimo terminą (e. b. l. 17–18). Pranešimas išsiųstas Vilniaus apskrities VPK ir VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registro išraše nurodytu J. G. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15, 27). Atsakovui nesureagavus į 2016-08-18 pranešimą, 2016-10-14 jam išsiųstas pakartotinis pranešimas dėl įsiskolinimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (e. b. l. 19–20). Analogiški pranešimai išsiųsti ir transporto priemonės savininkui I. S. jo paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16, 26), tai yra 2016-10-25 pranešimas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei 2016-12-12 pakartotinis pranešimas dėl įsiskolinimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (e. b. l. 21–24).

27.       Tai, kad ieškovas tik po poros mėnesių pradėjo ieškoti motorolerio savininkų, kai jau pirmą dieną jis galėjo patikrinti Kelių transporto priemonių registrą ir nustatyti transporto priemonės savininką, galėtų būti vertinama kaip nesąžiningas civilinio teisinių santykių dalyvio elgesys, kuriuo siekiama padidinti motorolerio saugojimo išlaidas, tačiau, atsižvelgus, jog motoroleris iki šiol neatsiimtas, sprendžiama, kad nesavalaikis pranešimas jokios įtakos saugojimo išlaidų dydžiui neturėjo. Kadangi patys atsakovai nesirūpina savo teisėmis ir nevykdo pareigų, apelianto argumentai dėl ieškovo veiksmų neteisėtumo, skundžiamo teismo sprendimo neįtakoja. Ieškovas nurodo, jog Sutarties priedo 12 punkte yra nustatyta, jog transporto priemonė yra grąžinama ieškovui gavus informaciją iš VPK apie reikalingumą grąžinti. Kadangi nėra nurodyta, kada ir kokiu būdu ieškovas buvo informuotas apie pareigą grąžinti motorolerį, tai šis argumentas nesvarstomas.

28.       Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog J. G. prievolė atlyginti saugojimo išlaidas pasibaigė 2015-09-14, kai išnyko pagrindas motorolerį saugoti ieškovo aikštelėje, atmetamas, nes motoroleris yra saugomas ir dabar. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 16 punkte (redakcija nuo 2015-02-04 iki 2016-01-19) buvo numatyta, kad transporto priemonė teisės aktų nustatyta tvarka grąžinama transporto priemonės savininkui (valdytojui) pateikus ūkio subjekto, saugančio priverstinai nuvežtą transporto priemonę, įgaliotam darbuotojui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą (laikiną transporto priemonės registracijos liudijimą). Analogiškai reglamentuota dabartinės redakcijos 19 punkte. Tai reiškia, jog transporto priemonė gali būti grąžinama ir savininkui ir valdytojui.  Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis jokių išlygų dėl prievolės solidarumo ar valdytojo prievolės pasibaigimo atsiradus tam tikroms aplinkybėms nenumato, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolius priteisė iš abiejų atsakovų ir taikė solidarią atsakomybę. Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies pagrindu. Kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016).

29.       Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo J. G. apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu.

Dėl priteistinų nuostolių dydžio

30.       Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovų pareigą atlyginti dėl motorolerio saugojimo ieškovo patirtus nuostolius, tačiau iš esmės sumažino priteistinų nuostolių dydį, vietoje ieškovo prašomų 4 687,46 Eur, priteisdamas 375 Eur. Nuostolių atlyginimas paskaičiuotas už 446 dienas. Ieškovas apeliaciniu skundu siekia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pakeistas ir padidinta priteisiama nuostolių suma. Ieškovas ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį nustatė pagal 2015-11-04 UAB „Tomadas“ ir VPK sudarytą Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286. Ieškinyje nurodyti įkainiai patvirtina, kad ieškovas prašo taikyti Sutarties priede Nr. 1 nustatytus įkainius, t. y. 10,51 Eur už vieną parą su PVM. Sutartimi sutarta, jog ieškovas teikia nuvežimo ir saugojimo paslaugas, priklausomai nuo paslaugų rūšies, taikant Sutarties priede Nr. 1 arba priede Nr. 2 nurodytas kainas (0,97 Eur už vieną parą su PVM) (http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=&filter_tender=&filter_number=10-st2-286&filter_proctype=&filter_authority=vilniaus+apskrities+vyriausiasis+policijos&filter_jarcode=&filter_cpv=&filter_valuefrom=&filter_valueto=&filter_contractdate_from=&filter_contractdate_to=&filter_expirationdate_from=&filter_expirationdate_to=&filter_supplier=&filter_supplier_jarcode=&filter_agreement_type=). Taikant priede Nr. 1 nurodytus įkainius teikiamos Sutarties 2.1 punkte nurodytos paslaugos, t. y. priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas, vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir / ar valdytojas. Taikant priede Nr. 2 nurodytus įkainius teikiamos Sutarties 3 punkte nurodytos paslaugos pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugos pagal Sutartyje numatytus įkainius. Sutarties 3 punkte nustatyti transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo įkainiai, kai transporto priemonės saugojimą apmoka VPK.

31.       Spręsdamas klausimą dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo, ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai, o transporto priemonės savininkui ir valdytojui, kurie nedalyvauja sudarant sutartį dėl pasaugos įkainių.

32.       Ieškovas teigia, jog teismas negalėjo vertinti pasaugos paslaugos kainos dydžio, nes tokio argumento atsakovas neteikė. Su tokiu argumentu negalima sutikti, kadangi atsiliepimu į ieškinį buvo prašoma ieškinį atmesti visiškai, motyvuose pažymėta, jog teismas turi nustatyti atlygintinos žalos dydį. Kita vertus, turi būti atsižvelgta į Sutarties specifiką, tai kad realiai atsakovai nėra dalyvavę Sutarties sudaryme ir sutikę su saugojimo kaina. Ginčas kyla dėl pernelyg didelės paslaugos kainos, kuri yra akivaizdžiai didesnė už kitų pasaugos paslaugas teikiančių subjektų kainą bei palyginant su už analogišką paslaugą pagal tą pačią Sutartį VPK taikoma kaina. Sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikoma preziumuotinai nesąžininga. Sutartis yra sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, tačiau į šią sutartį įstojus trečiajam asmeniui, kuriam tenka pagal Sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktų nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Nustačius, jog ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis sudaryta atsakovams nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios patys atsakovai neprašė atlikti, paslauga yra suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu.

33.       Priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą veiką, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Pasaugos kaina negali būti paslaugos teikimo sąnaudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikštų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas, taikymą. Dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus yra negalimas. Teismas turi patikrinti baudos dydį ir dėl to, kad privalo įvertinti, ar nustatyta pasaugos paslaugos kaina nereiškia asmens pakartotinio baudimo.

34.       Ieškovas remiasi tuo, kad VPK Sutartį sudarė supaprastinto viešojo pirkimo būdu. Kiekvienas civilinių teisinių santykių dalyvis privalo elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai, taip pat ir sudarydamas sutartis trečiojo asmens naudai (CK 1.5 straipsnis). Viešųjų pirkimo organizavimo tikslas yra racionalių paslaugų kainų užtikrinimas, todėl sutarties trečiojo asmens naudai sudarymas viešojo pirkimo būdu vertintinas kaip tinkamas. Visgi, vertinant Sutarties nuostatas, pastebėtina, jog įkainių, numatytų Sutarties 1 ir 2 prieduose, skirtumas sudaro daugiau nei 10 kartų, nors teikiamos tokios pačios priverstinio transporto priemonės saugojimo paslaugos. Jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl saugojimo kaina po sprendimo dėl transporto priemonės konfiskavimo priėmimo dienos padidėja tokiu dideliu mastu, nepateikta. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog įkainių diferenciavimas buvo numatytas viešojo pirkimo sąlygose. Skirtingų įkainių nustatymas savaime nėra draudžiamas ir gali būti sąžiningas bei teisėtas veiksmas. Byloje keliamas klausimas dėl to, jog nesant jokio protingo pagrindimo įkainiai skiriasi daugiau nei 10 kartų, o priede Nr. 1 nustatytas įkainis yra daugiau nei 10 kartų didesnis už pirmosios instancijos teismo vertintą rinkos kainą, taikomą sutartiniam transporto priemonių saugojimui. Įkainių skirtumo nepagrįstumą patvirtina tai, jog Sutarties 6.4 punktu numatyta galimybė tam tikrais atvejais išieškoti mokėjimą už saugojimą iš VPK, jei ieškovas įrodo, kad jis atliko reikiamus veiksmus dėl transporto priemonės savininko nustatymo. Tokiu atveju taikomi priede Nr. 2 numatyti įkainiai. Tokiu būdu ieškovas su VPK yra susitaręs, jog negalėjimo nukreipti reikalavimą į savininką (valdytoją) atveju, jis sutinka su daugiau nei 10 kartų mažesniu apmokėjimu. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu ieškovas neteikė jokių duomenų, kurie pagrįstų išlaidų saugojimui dydį.

35.       Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atliko rinkos kainų tyrimą ir nustatė, jog paslaugos rinkos kaina sudaro apie 25 Eur mėnesiui ir šia kaina vadovavosi apskaičiuodamas priteistinų nuostolių dydį. Apeliaciniu skundu ieškovas su tokiu rinkos kainos nustatymu nesutinka, teigia, jog teismas lygino nepanašias paslaugas: saugojimą sutartiniu pagrindu ir pagal teisės aktų reikalavimus, neįvertino, jog konkurso sąlygose buvo nustatyti specialūs reikalavimai paslaugos teikimui, kiti rinkos dalyviai taiko dar didesnius įkainius. Ieškovo argumentai dėl paslaugos rinkos kainos iš esmės niekuo nėra pagrįsti. Išanalizavus pasaugos davėjo įsipareigojimus Sutarties 7 punkte, matyti, jog tiek, kiek tai susiję su transporto priemonių pasaugos paslaugų teikimu, vykdytojas turi tik vieną įprastai nenustatomą sutartinę prievolę – imtis priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos, visos kitos pareigos yra arba susijusios su transportavimu, arba įprastos bet kuriai pasaugos sutarčiai. Ieškovo teikiama paslauga yra iš esmės tokia pati, kokią teikia kiti paslaugų teikėjai, todėl ir kainos gali būti vertinamos, nustatant rinkos kainą. Nors ieškovas ir teigia, jog dalyvaujančiam atvirame viešame konkurse asmeniui buvo keliami papildomi reikalavimai, tačiau niekaip nepagrindžia, kokiu būdu šių reikalavimų laikymasis padidino paslaugos kainą. Taip pat nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytų kainų skirtumą. Itin didelio kainų skirtumo nustatymas duoda pagrindo manyti, jog viena paslauga gali būti dalinai kompensuojama apmokant kitą paslaugą, o tai yra nesuderinama su civilinės teisės principais. Ieškovui tiek VPK, tiek transporto priemonių savininkai (valdytojai) yra panašūs klientai, skirtumai gali būti daromi dėl paslaugų apimties, teikiant lengvatas ir pan., tačiau negali būti nustatoma tokia tvarka, kad vieni klientai turi apmokėti kitų klientų sąskaitas. Kadangi apmokėjimas už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą yra paslauga, bet ne bauda už padarytus neteisėtus veiksmus, tai šios paslaugos kaina turi atitikti tokiai paslaugai taikomą rinkos vertę, o įkainio skirtumas turi būti pagrindžiamas saugotojo turėtojo papildomomis išlaidomis.

36.       Reziumuojant išdėstytus argumentus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pasaugos paslaugos įkainio dydžius sąžiningumo aspektu ir pagrįstai pripažino, jog ieškovo taikomas įkainio dydis yra nesąžiningas, t. y. iš esmės per didelis ir niekuo nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad pasaugos kaina turi būti mažinama, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo savo nuožiūra atlikto tyrimo metu nustatyta rinkos verte. Įvertinus tai, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, laikoma, jog taikytinas įkainis negali būti mažesnis, nei įkainis, kuris taikomas paslaugų teikimo VPK atveju, t. y. pagal Priedą Nr. 2 po 0,97 Eur per dieną. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog transporto priemonė buvo saugoma 446 paras, vadinasi, ieškovui priteistina 432,62 Eur už saugojimo paslaugas. Padidinus priteistiną sumą, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37.       Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų veiksmų įtakos nuostolių dydžiui buvo aptarti ankstesnėje nutarties dalyje, apelianto argumentams buvo pritarta, todėl papildomai plačiau neanalizuojama. Pirmosios instancijos teismas taip pat netrumpino skolos periodo, tai reiškia, kad pripažino, jog atsakovai žinojo apie transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, tačiau patys nesiėmė veiksmų transporto priemonei atsiimti ir turi apmokėti visą saugojimo periodą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Ieškovas UAB ,,Tomadas“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 105 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų (e. b. l. 125), kitų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Atsakovas J. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 20,60 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų (e. b. l. 111) ir 800 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (e. b. l. 112–113),

39.       CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas itin nedidele dalimi, tai bylinėjimosi išlaidų perskirstymas netikslingas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Taip pat šalims nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieškovo patenkintas nedidele dalimi, iš esmės nuostolių atlyginimas padidintas ne apeliacinio skundo argumentais (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

ieškovo UAB „Tomadas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovo J. G. – atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą, padidinant iš atsakovų J. G. ir I. S. solidariai ieškovo UAB „Tomadas“ naudai priteistą skolą iki 432,62 Eur (keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų, 62 centų), palūkanas skaičiuoti nuo šios sumos. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                 Vidas Stankevičius

Jūra Marija Strumskienė

Eglė Surgailienė