Administracinė byla Nr. eA-3502-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02797-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. P-155 ,,Dėl D. V. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjui iš Kanceliarijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti pareiškėjui iš Kanceliarijos 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti pareiškėjui iš Kanceliarijos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (I t., b. l. 1–23). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Kanceliarijos 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (V t., b. l. 2–4).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus (toliau – ir Skyrius) patarėjo (A lygio 15 kategorijos) pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė).
3. Pasak pareiškėjo, Įsakymas buvo priimtas 2017 m. kovo 3 d. pranešimo apie pareigybės panaikinimą Nr. 69-51 (toliau – Pranešimas) pagrindu, nors nauja Kanceliarijos struktūra ir visi su struktūriniais pertvarkymais susiję dalykai buvo nustatyti ne pranešime nurodytame 2017 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-39, bet 2017 m. gegužės 18 d. įsakymuose Nr. V-59, V-60, V-61. 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-39 Kanceliarija patvirtinto tik pačią struktūrą, t. y. nebuvo žinoma, kurios konkrečios pareigybės bus panaikintos, todėl Kanceliarija, pasak pareiškėjo, 2017 m. kovo 3 d. dar nežinodama būsimų struktūrinių pertvarkymų turinio – būsimų skyrių uždavinių ir funkcijų, teisių ir pareigų, juose būsiančių pareigybių skaičiaus, charakteristikų, paskirties, veiklos srities, funkcijų, jas einantiems asmenims keliamų specialiųjų reikalavimų ir kitų svarbių dalykų, kurie yra apibrėžiami konkrečių skyrių nuostatuose bei konkrečių pareigybių aprašymuose, nepagrįstai įteikė pranešimus daliai įstaigos tarnautojų apie būsimą jų pareigybių panaikinimą. Visi tolimesni Kanceliarijos veiksmai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad jau 2017 m. kovo 3 d. Kanceliarija tiksliai žinojo kuriuos konkrečius valstybės tarnautojus ji atleis iš pareigų, ir kad struktūriniai pokyčiai Kanceliarijoje buvo atliekami fiktyviai, su vieninteliu tikslu – atleisti iš pareigų konkrečius valstybės tarnautojus.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Kanceliarija pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnyje įtvirtintas darbdavio pareigas struktūrinių pertvarkymų bei grupės darbuotojų atleidimo metu konsultuoti ir informuoti darbuotojų atstovus ir šie pažeidimai turėjo tiesioginės įtakos jo neteisėtam atleidimui iš pareigų. Šiuo atveju vyko tik pavieniai, neplanuoti Kanceliarijos susitikimai su profesinės sąjungos pirmininke, kurie laikytini tik tarpininkavimu. Be to, profesinės sąjungos valdyba neišdavė įgaliojimo profesinės sąjungos pirmininkei vienasmeniškai derėtis su Kanceliarija dėl klausimų, susijusių su struktūriniais pertvarkymais. Su profesinės sąjungos valdybos nariais buvo organizuoti vos 2 susitikimai, kuriuose aptartos tik bendros Kanceliarijos reorganizacijos tendencijos bei struktūra. Profesinės sąjungos valdybai nebuvo pateikti susipažinti nei padalinių nuostatai, nei Kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai. Valdybos nariams nebuvo teikiama išsami informacija apie planuojamas pertvarkas, nesuteikta galimybė daryti įtakos priimamų sprendimų turiniui, neatsižvelgta į teiktas pastabas.
5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiai dienai yra visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių Kanceliarija ėmėsi atlikti struktūrinius pertvarkymus ir koks yra struktūrinių pertvarkymų pagrindas. Pagal pareiškėjo turimas žinias, nebuvo atliktos nepriklausomo audito procedūros, analizės, tyrimai, įvertinimai, kurie pagrįstų Kanceliarijos struktūrinių pertvarkymų poreikį ekonominiu ar kokiu nors kitu aspektu. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek prieš struktūrinių pertvarkymų pradžią, tiek priėmus 2017 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-38, kuriuo buvo patvirtinta nauja Kanceliarijos struktūra, į įvairias pareigas Kanceliarijoje buvo priimti nauji darbuotojai, taip pat jie buvo perkeliami į Kanceliariją iš kitų valstybinių institucijų bei juridinių asmenų. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad struktūriniai pertvarkymai Kanceliarijoje buvo atlikti fiktyviai.  Aplinkybės, kad struktūrinių pertvarkymu metu į darbą yra priimami nauji darbuotojai, kurie po struktūrinių pertvarkymų liko dirbti Kanceliarijoje, Kanceliarijos atsisakymas suteikti konkrečią informaciją Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai apie į darbą nuo 2017 m. liepos 1 d. priimtus naujus darbuotojus, kelia didelių dvejonių dėl struktūrinių pertvarkymų skaidrumo.
6. Pareiškėjo teigimu, Kanceliarija nevykdė pareigos pasiūlyti pareiškėjui užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, ir iki pat jo atleidimo dienos nepateikė pasiūlymų dėl kitų pareigybių, nesuteikė absoliučiai jokios informacijos, ar yra kitų laisvų pareigybių, kurias jis galėtų užimti. Nesulaukęs jokio pasiūlymo ir informacijos iš Kanceliarijos, pareiškėjas 2017 m. liepos 14 d. 7.17 val. elektroniniu laišku pats kreipėsi į Personalo skyriaus vedėją. Pasibaigus pareiškėjo darbo laikui, Personalo skyriaus vedėja atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad šia tema su pareiškėju yra kalbėta ne vieną kartą, kad bendromis pastangomis buvo ieškoma galimybių persikelti į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, kad nebuvo pareiškėjui priimtino pasiūlymo ir pasiūlė pasikalbėti pirmadienį, t. y. paskutinę jo darbo dieną (2017 m. liepos 17 d.). Pareiškėjas nurodė, kad Personalo skyriaus atsakyme pateikta informacija neatitinka tikrovės. Jis tik vieną kartą dalyvavo pokalbyje su Personalo skyriaus vedėja, kurio metu buvo bandyta peržiūrėti Valstybės tarnybos departamento turimą laisvų pareigybių sąrašą, o jokių pasiūlymų nei žodžiu, nei raštu (jau nekalbant apie oficialų kitų pareigų pasiūlymo įteikimą) nei pokalbio metu, nei anksčiau pareiškėjas negavo. Dėl perėjimo į Krašto apsaugos ministeriją su Personalo skyriaus vedėja nei karto nekalbėjo ir tokio klausimo aptarimui nei karto nebuvo susitikę, taip pat pareiškėjas negavo informacijos dėl Kanceliarijoje esančių laisvų pareigybių. Nors pareiškėjas domėjosi, tačiau niekas su juo nuo reorganizacijos pradžios iki paskutinės reorganizacijos dienos nebendravo ir bendrų pastangų iš Personalo skyriaus nebuvo. Atsižvelgiant į po reorganizacijos būsimų Kanceliarijos pareigybių aprašymus, pareiškėjas visiškai atitiko net ne vienos iš pareigybių reikalavimus, todėl pagrįstai laukė pasiūlymų užimti atitinkamas pareigas.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad profesinės sąjungos susirašinėjimas su Kanceliarija taip pat patvirtinta, kad Kanceliarija visų struktūrinių pertvarkymu metu pažeidinėjo teisės aktuose nustatytą pareigą siūlyti laisvas pareigas esamiems Kanceliarijos tarnautojams. Pareiškėjo teigimu, pertvarkymo metu jo pareigybė išliko, ji nebuvo realiai panaikinta, buvo tik pakeistas pareigybės pavadinimas, o visos vykdytos funkcijos išliko. Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjo funkcijos buvo pavestos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro (toliau – ir Biuras) patarėjo pareigybei (A lygio 16 kategorija), t. y. pareiškėjo atliktos funkcijos į įstaigos struktūrą buvo perkeltos visa apimtimi. Pasak pareiškėjo, tai rodo, jog šios funkcijos yra esminės ir reikšmingos įstaigos veiklai.
8. Pareiškėjas nurodė, kad sulyginus Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus nuostatus bei Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro nuostatus, pasak pareiškėjo, akivaizdžiai matosi, kad sutampa minėtų skyriaus ir biuro uždaviniai ir funkcijos, teisės ir pareigos, darbo organizavimo tvarka. Pareigybė, kurioje dirbo pareiškėjas, po struktūrinių pokyčių buvo pervadinta į Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro patarėjo pareigybę (A lygio 16 kategorija). Iš pareigybių aprašymų matyti, kad Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro patarėjo pareigybei yra numatyta ta pati paskirtis, veiklos sritis, iš esmės tokie patys specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, identiškos funkcijos ir pavaldumas, kaip ir jo eitos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjo pareigybės. Kanceliarija, keisdama jo pareigybės aprašymą, nepagrindė pareigybės aprašymo pakeitimo, nustatant aukštesnį pareigybės lygį ir kategoriją, struktūrinio padalinio uždaviniais ir funkcijomis, pareigybės turiniu, savarankiškumo, atsakomybės lygiu ar kitais vertinimo kriterijais. Šiuo atveju naujai įsteigtai pareigybei nebuvo numatytos papildomos funkcijos, šią pareigybę užimančiam valstybės tarnautojui nebuvo numatytas didesnis darbo krūvis ar atsakomybė, sudarantys pagrindą numatyti šiai pareigybei aukštesnį lygį ir kategoriją. Kiti pareigybės aprašymo pakeitimai, tokie kaip skyriaus pavadinimo pakeitimas, taip pat nevertintini kaip esminiai pareigybės kategorijai pakelti. Be to, naujai įsteigtai pareigybei yra numatytas žemesnis išsilavinimo reikalavimas – naujoms pareigoms numatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą, o pareiškėjo eitoms pareigoms buvo keliamas aukštojo universitetinio arba jam prilyginto socialinių mokslų studijų srities išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis).
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismų praktikoje fiktyvus pareigybės panaikinimas pripažįstamas pakankamu pagrindu atleidimą iš pareigų pripažinti neteisėtu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis visada buvo vertinamas kaip labai geras specialistas, jo veiklos rezultatai visada buvo vertinami gerai. Nuo 2016 m. kovo 8 d. pareiškėjas buvo deleguotas į AB „Giraitės Ginkluotės Gamykla“ valdybos narius, o tai irgi įrodo aukštą pareiškėjo kompetenciją. 2016 metais pareiškėjas parengė beveik dvigubai daugiau vertinimo pažymų, negu visi kiti jo skyriaus darbuotojai kartu, todėl, atsidūręs tokioje situacijoje, kai Kanceliarija bet kokiomis priemonėmis, netgi fiktyviais struktūriniais pertvarkymais, norėjo jo atsikratyti, pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą. Kanceliarijos neteisėti veiksmai truko daugiau nei pusę metų, nuo pat struktūrinių pertvarkymų pradžios, buvo sistemingi. Po tokių išgyvenimų pablogėjo ir pareiškėjo sveikatos būklė – pareiškėjas pradėjo blogai miegoti, sutriko mityba, vargina nuotaikų kaita, suprastėjo gyvenimo kokybė. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjo nuomone, atitinka proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus.

10. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–12; IV t., b. l. 1–102).
11. Kanceliarija paaiškino, kad visą pertvarkos laikotarpį visomis įmanomomis priemonėmis siekė švelninti galimas neigiamas darbuotojams pasekmes. Visa su pertvarka susijusi informacija savalaikiai buvo talpinama vidinėje Kanceliarijos tinklalapio rubrikoje, visi vadovybės priimti sprendimai buvo prieinami dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DIVIS, kurioje yra registruojami visi įstaigoje gaunami ir siunčiami dokumentai, priimti įstaigos vadovo įsakymai. Visiems Kanceliarijos darbuotojams buvo pristatyta Asmeninės karjeros vystymo programa. Iki pertvarkos pabaigos konsultacijas personalo klausimais teikė dvi konsultantės psichologės. Kanceliarija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šia programa nesinaudojo ir nesiekė aktyviai domėtis pertvarka, kiek tai susiję su naujų kompetencijų nustatymu, konsultacijomis ir pan. Vykdant struktūrinius pertvarkymus, 2017 m. liepos 17 d. iš Kanceliarijos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (pareigybės panaikinimas) ir pagal DK 129 straipsnį buvo atleisti 35 darbuotojai.
12. Kanceliarija taip pat paaiškino, kad 2017 m. vasario 21 d. įsisteigus Kanceliarijos darbuotojų profesinei sąjungai iki Kanceliarijos reorganizacijos pabaigos vyko nuolatinės konsultacijos (iš viso – vienuolika) visais su pertvarka susijusiais klausimais. Įteikiant pareiškėjui pranešimą apie pareigybės panaikinimą, kaip ir visiems daugiau kaip 190 Kanceliarijos darbuotojams, buvo siekiama informuoti apie būsimą užimamos pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą iš tarnybos, o jei nebūtų perkeltas į kitas pareigas, apie pareigybės panaikinimo laiką, atsiskaitymo tvarką ir kt., t. y. suteikti darbuotojo teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją. Po tokio pranešimo įteikimo, darbdavys (šiuo atveju Kanceliarija) įgyja pareigą siūlyti darbuotojui laisvas pareigas, suteikti jam laisvo nuo tarnybos laiko naujo darbo paieškoms, o valstybės tarnautojas, įgyja teisę sutikti su siūlymais užimti kitas pareigas ar jų atsisakyti, naudotis įstatymo nustatytos trukmės laiku savarankiškoms kito darbo paieškoms, pranešti darbdaviui apie turimas (socialines) garantijas ir pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, teikti tai patvirtinančius dokumentus.
13. Kanceliarija nurodė, kad pradėjus pertvarką ir panaikinus Kanceliarijos struktūrą, padalinių nuostatus ir pareigybes, buvo atliktas nuodugnus visų procesų, funkcijų peržiūrėjimas, įvertinti darbuotojų krūviai, paskaičiuoti kaštai atsisakius tam tikrų funkcijų ir darbuotojų dėl paslaugų pirkimo. Kanceliarija po 2017 m. kovo 3 d. neįdarbino nei vieno naujo darbuotojo. Po 2017 m. kovo 3 d., vadovaujantis VTĮ 20 straipsniu tarnybinio būtinumo būdu buvo „skolintasi” valstybės tarnautojų iš kitų viešojo sektoriaus institucijų, įstaigų, kurie 2017 m. liepos 17 d. buvo grąžinti į savo institucijose eitas pareigas. Kanceliarijos nuomone, pareiškėjo iš to padaryta išvada, kad Kanceliarijos struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti fiktyviai, iškreipia faktus.
14. Kanceliarija nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro patarėjo pareigybei yra numatyta ta pati paskirtis, veikos sritis, iš esmės tokie patys specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, identiškos funkcijos ir pavaldumas, kaip ir eitos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjo pareigybės. Funkcijų lyginamoji analizė parodė, kad atsirado visiškai naujos pareigybės funkcijos (6.5, 6.6 ir 6.7), be to, slaptumo žymos „Slaptai“ ir „Visiškai slaptai“ nėra identiškos.
15. Pasak Kanceliarijos, teisės aktų projektų vertinimo funkcija perėjo į naują Politikos įgyvendinimo grupės veiklos sritį. Pasiūlymai užimti Politikos įgyvendinimo grupėje atitinkamos kategorijos pareigybes buvo pateikti keliems buvusio Nacionalinio saugumo ir krizių prevencijos skyriaus darbuotojams, kurie turi aukštesnę kvalifikaciją šioje veiklos srityje. Kanceliarija nurodė, kad buvo sudariusi visų darbuotojų pirmenybės būti paliktam darbe eilę. Siūlymai užimti pareigas pirmiausia buvo teikiami tiems darbuotojams, kurie pagal pirmenybę likti darbe atitiko pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, įvertinus atitinkamos srities turimą darbinę patirtį, išsilavinimą, kvalifikaciją.
16. Kanceliarija taip pat nurodė, kad konsultacijų metu su profesine sąjunga buvo pateiktas laisvų pareigybių sąrašas. Šis sąrašas buvo pateiktas taip pat ir pareiškėjui. Ne sykį buvo kalbėta apie pareiškėjo galimybę likti Kanceliarijoje. Pareiškėjui, be Kanceliarijoje pateikto laisvų pareigybių sąrašo, buvo pateiktas, laisvų pareigybių kitose viešojo administravimo institucijose sąrašas. Pareiškėjas, susipažinęs su sąrašu, informavo, kad nemato tinkamų pareigų, į kurias jis galėtų pretenduoti, pokalbio metu su Personalo skyriaus vedėja atsisakė (žodžiu) rekomenduojamų pareigų pagal jo įgytą išsilavinimą ir turimą darbinę patirtį (socialinėje srityje). Kitų laisvų valstybės tarnautojo A lygio 15 ar žemesnės kategorijos pareigų, kurios galėjo būti pasiūlytos per pareiškėjo pareigybės panaikinimo laikotarpį (iki 2017 m. liepos 17 d.) ir kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų, Kanceliarijoje nebuvo.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (V t., b. l. 53–63).
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 27 d. Ministras Pirmininkas, sukvietęs Kanceliarijos darbuotojus, viešai paaiškino, kokiu tikslu yra reorganizuojama Kanceliarija, kokia naujos įstaigos misija ir vizija, pristatė Kanceliarijos naująją struktūrą bei padalinių pagrindines funkcijas. Pristatymo metu buvo įvardinta, kad planuojama mažinti Kanceliarijos darbuotojų skaičių nuo 210 iki 170. Vyriausybės kanclerio 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-38 (su visais pakeitimais) patvirtinta nauja Kanceliarijos struktūra, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 18 d. Kanceliarija Pranešimu informavo pareiškėją, kad nuo 2017 m. liepos 18 d. jo užimama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė bus panaikinta, taip pat informavo, kad Pranešime nurodytus teisės aktus pareiškėjas gali rasti dokumentų valdymo sistemoje DIVIS, visą informaciją, susijusią su Kanceliarijos struktūrine pertvarka, padalinių nuostatų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų projektus – vidiniame Kanceliarijos puslapyje. 2017 m. liepos 17 d. Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjo pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nustatantį, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.
19. Teismas nurodė, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti, inter alia (be kita ko), tvarkyti savo struktūrą taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.
20. Teismas taip pat nurodė, kad vertinant, ar pareiškėjo pareigybė realiai buvo panaikinta, svarbu nustatyti, kokias funkcijas iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo jis atliko ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko, ar paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad pareiškėjo atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje institucijos veikloje nėra reikalingos, būtų galima konstatuoti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta realiai. Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudarytų pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog išliko ir atleisto valstybės tarnautojo pareigybė (LVAT 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–247/2010, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–1954/2012 ir kt.).
21. Teismas, lygindamas Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus ir Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro nuostatuose apibrėžtus skyrių uždavinius ir funkcijas, darė išvadą, kad panaikinto Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus funkcijos daug siauresnės, nei įsteigto Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro, todėl Kanceliarija pagrįstai naujai įsteigto biuro patarėjui patvirtino platesnės kompetencijos pareigybinius nuostatus, juose nustatydamas kitus specialiuosius reikalavimus, tokius kaip turėti aukštąjį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą, turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo patirtį krašto apsaugos, nacionalinio saugumo, ar krizių valdymo srityje, atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta realiai, o ne fiktyviai, nes pareiškėjo vykdytos funkcijos buvo išplėstos. Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pranešimai apie atleidimus buvo įteikti visiems Kanceliarijos darbuotojams. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju, pareiškėjui buvo garantuota jo teisė būti laiku informuotam apie pareigybės panaikinimą.
22. Teismas nustatė, kad Kanceliarija Pranešime pareiškėjui pateikė išsamią informaciją su nuoroda, kur yra patalpinta informacija, susijusi su Kanceliarijos struktūrine pertvarka, padalinių nuostatų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų projektais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta užimti tapačias ar žemesnes laisvas pareigas ar, kad jis išreiškė norą užimti laisvas pareigas Kanceliarijoje. Teismas konstatavo, kad Kanceliarijos restruktūrizavimu buvo siekiama ženkliai sumažinti pareigybių skaičių, todėl darė išvadą, kad Kanceliarija pagrįstai siūlymus užimti lygiavertes pareigas pirmiausia teikė tiems darbuotojams, kurie pagal pirmenybę likti darbe atitiko pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, taip pat įvertinus atitinkamos srities turimą darbinę patirtį, išsilavinimą ir kvalifikaciją.
23. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjui nebuvo galimybės pasiūlyti lygiavertes ar žemesnės kategorijos pareigas, kadangi jo kvalifikacija arba neatitiko pareigybės aprašymuose nustatytų tarnautojo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, arba buvo darbuotojai, kurie turėjo pirmenybę likti darbe, turėjo atitinkamos srities darbinę patirtį, išsilavinimą ir kvalifikaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad Kanceliarijoje nebuvo laisvų to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigų, į tai, kad pareiškėjo kvalifikacija neatitiko dalies laisvų pareigų specialiųjų reikalavimų, taip pat nebuvo ir žemesnės kategorijos pareigų, kurias pareiškėjas galėjo užimti, teismas darė išvadą, kad Kanceliarija, atlikdama struktūrinius pertvarkymus, VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.
24. Teismas pažymėjo, kad, administracinių teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas nėra absoliuti (LVAT 2014 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3672-525/2016). Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai, tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes, priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (LVAT 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009).
25. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

26. Pareiškėjas D. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (V t., b. l. 66–90).
27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo Nacionalinio saugumo ir krizių skyriaus patarėjo ir Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro patarėjo pareigybių aprašymų, o rėmėsi tik šių padalinių uždavinių ir funkcijų palyginimu. Be to, teismas, pareiškėjo nuomone, visiškai nepagrindė savo išvados, kad struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti objektyviai ir nebuvo susiję su atskirais asmenimis. Teismas, pasak pareiškėjo, netyrė jo dalykinių ir profesinių savybių, nevertino ir neanalizavo pareiškėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atitiko ne vienos pareigybės aprašymus. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė pareigą aktyviai tirti įrodymus ir nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, o tarp šalių kilusio ginčo iš esmės neišsprendė, palikdamas byloje daug neaiškumų.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia jo eitos ir naujos pareigybės aprašymų palyginimą, konstatuodamas, kad šioms pareigybėms numatyta ta pati paskirtis, veiklos sritis, iš esmės tokie patys specialieji reikalavimai, identiškos funkcijos ir pavaldumas. Pareiškėjas pažymi, kad jo atliktos funkcijos į įstaigos struktūrą buvo perkeltos visa apimtimi. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis atitiko visus specialiuosius reikalavimus, keliamus naujai (Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro patarėjo) pareigybei, todėl Kanceliarija privalėjo pareiškėjui pasiūlyti šias pareigas. Kanceliarija nenurodė, kokie tarnautojai geriau nei pareiškėjas atitiko lankstumo, darbo našumo, darbo patirties, atliekamo darbo kokybiškumo ir lojalumo valstybės tarnybai kriterijus. Iki pat atleidimo dienos Kanceliarija pareiškėjui jokių pasiūlymų dėl kitų pareigybių nepateikė, taip pat nesuteikė jokios informacijos, ar yra kitų laisvų pareigybių, kurias jis galėtų užimti. Pareiškėjo nuomone, kasmetinis tarnautojo geras įvertinimas negali būti laikomas nepakankama kompetencija.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pakartoja didelę dalį argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui.
30. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (V t., b. l. 93–102).
31. Kanceliarija nurodo, kad teismas pagrįstai nevertino Kanceliarijos struktūrinių pertvarkymų, nes su tuo susiję įsakymai nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Kanceliarijos nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas daugiausia remiasi kitokiu teisės aktų interpretavimu, o ne objektyviomis aplinkybėmis. Kanceliarija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, kad teismo išvados yra nepagrįstos ar nemotyvuotos.
32. Dėl pareiškėjo nurodomo struktūrinių pertvarkymų fiktyvumo Kanceliarija nurodo, kad sprendimas atlikti Kanceliarijos pertvarką buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82. Kanceliarija taip pat pakartoja dalį argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo skundą.
33. Kanceliarija paaiškina, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su laisvomis pareigybėmis, esančiomis ne tik Kanceliarijos naujoje struktūroje, bet ir kitose institucijose. Kanceliarija nurodo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog negalėjo užimti kitų tuo metu esamų laisvų pareigų, nes neatitiko pareigybės aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. P-155 ,,Dėl D. V. atleidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas iš esmės nurodė, kad atsakovo struktūrinės reformos metu naujai įsteigtai Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro patarėjo pareigybei buvo pagrįstai priskirta aukštesnė A lygio 16 kategorija, taigi pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta realiai ir pagrįstai, taip pat nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo teigti, jog priimdamas ginčijamą įsakymą atsakovas būtų pažeidęs VTĮ 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, priimto sprendimo nemotyvavo, taigi priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovo vykdyta reorganizacija buvo neskaidri, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo užimta pareigybė faktiškai nebuvo panaikinta (jo atliekamos funkcijos išliko), be to, atsakovas pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.
37. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.
38. Bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos, be kita ko, Valstybės tarnybos įstatymo (2017 m. sausio 1 d. redakcija), taip pat Vyriausybės įstatymo (2016 m. sausio 1 d. redakcija) nuostatos.
39. VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Tuo tarpu VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.
40. Kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl atsakovo vykdytos reorganizacijos eigos, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Vyriausybės įstatymo 441 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės kancleris. Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad Vyriausybės kancleris pritarus Ministrui Pirmininkui tvirtina Vyriausybės kanceliarijos struktūrą ir Vyriausybės kanceliarijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą.
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešojo administravimo subjektas turi plačią diskrecijos teisę projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (pvz., LVAT procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A-2736-415/2018, eA-3480-520/2018; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
42. Iš bylos medžiagos matyti, ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra, kad Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai buvo pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, V skyriaus II skyriaus 232 punkte buvo numatyta efektyvinti Vyriausybės veiklos procesus, restruktūrizuoti Vyriausybės kanceliariją ir joje steigti pokyčių valdymo padalinį.
43. Vyriausybės kanclerė 2017 m. kovo 3 d. įsakymais Nr. V-37, V-38 ir V-39, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 18 d., pripažino netekusiais galios Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. V-3, kuriuo buvo patvirtinta Vyriausybės kanceliarijos struktūra ir struktūrinių padalinių nuostatai (su visais pakeitimais ir papildymais), Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V-27, kuriuo buvo patvirtintas Vyriausybės kanceliarijos pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai (su visais pakeitimais ir papildymais) bei patvirtino naują Vyriausybės kanceliarijos struktūrą (t. II, b.l. 34-37). Vyriausybės kanclerė 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-53 nuo 2017 m. liepos 18 d. pakeitė Vyriausybės kanceliarijos struktūrą, patvirtintą 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-39, ir ją išdėstė nauja redakcija, taip pat patvirtino Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių, pradedančių veikti nuo 2017 m. liepos 18 d., nuostatus bei grupių veiklos sritis ir jų aprašymus (t. II, b.l. 38-39). Vyriausybės kanclerė 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-59 pakeitė Vyriausybės kanceliarijos struktūrą, patvirtintą 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-39, ir ją išdėstė nauja redakcija bei patvirtino Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių, pradedančių veikti nuo 2017 m. liepos 18 d., nuostatus bei grupių veiklos sritis ir jų aprašymus (t. II, b.l. 107-108). Pagal šiais dokumentais patvirtintą Vyriausybės kanceliarijos struktūrą, nuo 2017 m. liepos 18 d. joje buvo įsteigti atitinkami struktūriniai padaliniai (Ministro Pirmininko sekretoriatas, Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuras, Komunikacijos departamentas ir atskiri skyriai) bei keturios grupės.
44. Vyriausybės kanclerė 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-60 patvirtino Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą, įsigaliojusį 2017 m. liepos 18 d. (t. II, b.l. 183-188), kuriame buvo numatytos 174 pareigybės. Šis sąrašas buvo papildytas 2017 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-74 įsteigiant dar 9 pareigybes (t. II, b.l. 266-267). Be to Vyriausybės kanclerė 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-61 (t. II, b.l. 189-193) patvirtino naujai įsteigtų pareigybių aprašymus.
45. Taigi iš pirmiau minėtų dokumentų matyti, kad atsakovas vykdė bendrą Kanceliarijos reformą, patvirtino visiškai naują jos struktūrą, taip pat sumažino bendrą darbuotojų skaičių. Iš bylos medžiagos (t. I, b.l. 49) matyti, kad atsakovas 2017 m. kovo 3 d. Vilniaus darbo biržą informavo apie būsimą apie 40 darbuotojų atleidimą, atleidimo priežastimi nurodyti struktūriniai Vyriausybės kanceliarijos pertvarkymai. Nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad reorganizacijos metu dėl sumažėjusio pareigybių skaičiaus (nuo 210 iki 179) faktiškai VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir Darbo kodekso 129 straipsnio pagrindu buvo atleisti 35 darbuotojai.
46. Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyrius, kuriame dirbo pareiškėjas, buvo panaikintas, jo funkcijos iš dalies buvo perduotos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biurui, teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog lyginant šių dviejų struktūrinių padalinių nuostatus matyti, jog Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro uždaviniai ir funkcijos yra šiek tiek platesni. Nors toks reorganizacijos vykdymas, kuomet įstaigos struktūra jos eigoje keičiama ar tikslinama keletą kartų, gali būti traktuojamas kaip ydingas, šioje byloje vertinamu atveju vien dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad tai savaime nulėmė pareiškėjo teisių pažeidimą. Dėl šių priežasčių atmestinas apelianto argumentas, kad vien dėl faktinės aplinkybės, jog jam pranešimas apie jo nuo 2017 m. liepos 18 d. panaikinamą pareigybę buvo įteiktas 2017 m. kovo 3 d., nors realiai detali struktūra buvo patvirtinta tik vėliau, galima daryti išvadą, jog atsakovas turėjo išankstinį nusistatymą (tikslą) atleisti iš pareigų būtent pareiškėją.
47. Be to nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo skyriaus vedėjas buvo priešiškai nusistatęs pareiškėjo atveju, byloje nėra šį teiginį patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atleidimas traktuotinas kaip susidorojimas su juo, juo labiau, kad pats pareiškėjas nurodo, jog skyriaus vedėjas juo pasitikėjo, jam skyrė svarbius pavedimus, be to jo veikla buvo vertinama labai gerai ar gerai.
48. Kiek tai susiję konkrečiai su pareiškėjo užimtos pareigybės panaikinimo realumo vertinimu pažymėtina ir tai, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė. Tačiau paties pareigybės panaikinimo ši teisės norma nereglamentuoja. Tai reiškia, kad šios normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Sprendžiant VTĮ 43 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės panaikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 ir jos 64 punkte nurodytą administracinių teismų praktiką). LVAT yra pažymėjęs, kad nagrinėdami ginčus dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, kai panaikinama pareigybė, teismai neapsiriboja formaliu fakto nustatymu, kad buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau nagrinėja struktūrinius pertvarkymus tuo aspektu, kuris atskleidžia, ar atitinkamos (ginčui aktualios) pareigybės panaikinimas yra realus (šiuo tikslu teismas palygina panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas; panaikintų ir įsteigtų pareigybių sąrašus, panaikintų ir įsteigtų pareigybių aprašymus, atkreipdamas dėmesį į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus; analizuoja funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių, kt.) (LVAT 2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-670/2013; 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-348/2012; 2011 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012).
49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui, kaip ir kitiems Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams, 2017 m. kovo 3 d. pranešimu Nr. 69-51 buvo pranešta, kad nuo 2017 m. liepos 18 d. naikinama Vyriausybės kanceliarijos struktūra, padalinių nuostatai ir pareigybių aprašymai bei patvirtinta nauja Vyriausybės kanceliarijos struktūra, todėl nuo 2017 m. liepos 18 d. bus panaikinta pareiškėjo užimama pareigybė (t. I, b. l. 24).
50. Vertindama dviejų struktūrinių padalinių - Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus (t. I, b.l. 85-86), kuriame iki reorganizacijos dirbo pareiškėjas, ir kuris buvo panaikintas, ir Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro (t. II, b.l. 145-146) nuostatus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Biuro uždaviniai ir funkcijos yra šiek tiek platesni nei Skyriaus, nes kaip Biuro uždaviniai nurodytas ir valstybės strateginės komunikacijos koordinavimas (4.3 punktas), procedūrų sėkmingam krizių suvaldymui ir galimų nuostolių minimizavimui rengimas (4.7 punktas), Krizių valdymo komiteto gebėjimo reaguoti į kylančias krizes režimu užtikrinimas. Kalbant apie Biuro funkcijas, be kitų, jis taip pat sudaro ir pagal kintančią situaciją atnaujina grėsmių nacionaliniam saugumui indikatorių sistemą (5.1 punktas), aptarnauja Ekstremalių situacijų komisiją ir Nacionalinio saugumo komisiją (5.5 punktas), koordinuoja atskirų valstybės institucijų krizių valdymo pratybas ir simuliacijas (5.9 punktas).
51. Lygindama Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjo pareigybės (A lygis 15 kategorija) aprašymo (t. I, b.l. 82-84) ir Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro patarėjo pareigybės (A lygis 16 kategorija) aprašymo (t. I, b.l. 87-89) turinį teisėjų kolegija pažymi, kad šioms pareigybėms priskirtos funkcijos nėra identiškos, Biuro patarėjo pareigybės aprašyme yra akcentuojamas ne tik krizių valdymas, bet ir gynybos užtikrinimas, pasirengimo jai koordinavimas (7.1, 7.2, 7.4, 7.8, 7.9 punktai). Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro patarėjo pareigybės aprašyme yra atitinkamai nustatyti šiek tiek kitokie specialieji reikalavimai: turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį būtent krašto apsaugos, nacionalinio saugumo ar krizių valdymo srityje (6.2 punktas), tuo tarpu Skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme buvo numatytas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 4 metų analitinio, tarpinstitucinio koordinavimo darbo patirtį (6.2 punktas); taip pat Biuro patarėjo pareigybės aprašyme pridėti nauji papildomi reikalavimai: išmanyti gynybos planavimo, ginkluotųjų pajėgų valdymo ir panaudojimo principus, NATO struktūrą ir veiklos principus (6.5 punktas), sugebėti analizuoti kuruojamų sričių teisės aktų projektus (6.6 punktas); mokėti kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir ją panaudoti priimant sprendimus, gebėti analizuoti didelės apimties informaciją, nustatyti loginius priežastinius ryšius, apibrėžti sudėtingas problemas ir vertinti jų sprendimo alternatyvas (6.8 punktas).
52. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad Skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo 6.12 punkte įtvirtintas reikalavimas atitikti nustatytus reikalavimus išduodant leidimą susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, žymima su slaptumo žyma „Slaptai“, tuo tarpu Biuro patarėjo pareigybės aprašyme – su slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Taigi nėra pagrindo teigti, kad specialieji reikalavimai yra identiški, pirmiau minėti pareigybės aprašymai leidžia teigti, kad Biuro patarėjo pareigybėje stiprinamas analitinių sugebėjimų reikalavimas, didinami reikalavimai, susiję su būtent gynybos srities gebėjimais.
53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad naujai įsteigtame Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biure numatyti 5 patarėjų etatai, jiems visiems numatytas A lygis 16 kategorija (t. II, b.l. 184). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš 2017 m. gegužės 18 d. Vyriausybės kanclerio įsakymu Nr. V-60 patvirtinto pareigybių sąrašo (t. II, b.l.183-188) matyti, kad kituose panašiuose naujai sukurtuose Kanceliarijos struktūriniuose padaliniuose (pvz., Politikos įgyvendinimo grupėje, Strateginių pokyčių grupėje, Strateginių kompetencijų grupėje) patarėjams taip pat kaip taisyklė nustatytas A lygis 16 kategorija.
54. Teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat kaip pagrįstą pripažįsta atsakovo argumentą, jog turi būti atsižvelgiama ir į Vyriausybės kanceliarijos, kaip aukščiausiai įstaigų grupei priklausančios institucijos, poreikį turėti aukštos kompetencijos valstybės tarnautojus, šis poreikis nulemia turėti galimybę siūlyti specialistams didesnį tarnybinį atlyginimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal VTĮ 3 priedą Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių patarėjams gali būti nustatytas A lygis 14-16 kategorija. Pareiškėjas neteigia, kad aptariamai patarėjo pareigybei nustatydamas A lygį 16 kategoriją, atsakovas pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija daryti tokią išvadą pagrindo taip pat neturi.
55. Apibendrinant pirmiau pateiktus argumentus pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog aplinkybė, kad dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-212/2014; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018).
56. Įvertinusi pirmiau minėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog atsakovo atlikti struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs, o fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su pareiškėju. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad priimdamas ginčijamą įsakymą atsakovas pažeidė VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
57. Kiek tai susiję su VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis garantijomis, LVAT savo praktikoje pažymi, jog pagal ABTĮ reikalavimus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuriame pats suinteresuotas asmuo nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Bylą nagrinėjantis teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013, 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017).
58. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde teigė, kad atleisdamas iš pareigų pareiškėją atsakovas pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalį, jis nenurodė, kokią konkrečiai pareigybę naujai patvirtintoje struktūroje jis turėjo pirmenybę užimti į jas paskirtų asmenų atžvilgiu.
59. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į tai, kad iš byloje esančių duomenų (t. II, b.l. 299-301) matyti, kad atsakovas buvo sudaręs Darbuotojų pirmenybės likti darbe sąrašą. Be to atsakovas pirmosios instancijos teismui 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. S-2884 (t. IV, b.l. 1-1480) pateikė išsamius duomenis apie pareigybes ir asmenis, kuriems reorganizacijos eigoje buvo siūloma užimti lygiavertes A lygio 15 kategorijos ir žemesnes A lygio 14 ar 13 kategorijos pareigybes. 
60. Kaip minėta, pareiškėjas teismo proceso dokumentuose nenurodė konkrečių pareigybių naujoje struktūroje, kurias užimti jis turėjo pirmenybę. Be to iš 2017 m. gruodžio 5 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė taip pat neįvardijo kitų konkrečių pareigybių, kurias pareiškėjas turėjo pirmumą užimti.
61. Dėl pirmiau minėtų priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl VTĮ 43 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad vykdydamas reformą atsakovas pažeidė Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies reikalavimus, susijusius su darbuotojų atstovų konsultavimu ir informavimu.
63. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje (2016 m. liepos 1 d. redakcija) nurodyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius.
64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbdaviu nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3186/2008; LVAT 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-520/2017).
65. Vertindama byloje esančius įrodymus šiuo aspektu teisėjų kolegija, viena vertus, pažymi, kad byloje atsakovo pateikti įrodymai, konkrečiai konsultacijų su darbuotojų atstovais protokolų turinys (t. II, b.l. 40-41;46-47;48-61; 63-72) neleidžia daryti išvados, jog atsakovas nevykdė pareigos konsultuotis ir informuoti byloje aptariamos reorganizacijos metu darbuotojų atstovus, kadangi reorganizacijos metu atsakovas surengė visą eilę susitikimų su profsąjungų atstovais. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių konsultacijų metu, be kita ko, buvo teikiamos ir diskutuojamos konkrečios pastabos, susijusios ir su Biuro pareigybių funkcijomis, joms keliamais reikalavimais (t. II, b.l. 52; 59-61).
66. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis dalyvavo atsakovo surengtame Kanceliarijos pertvarkos pristatyme, kuriame buvo teikiama apibendrinta informacija apie reorganizaciją.
67. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip konstatuota pirmiau, byloje vertinamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą įsakymą atsakovas būtų pažeidęs VTĮ 44 straipsnio 1 dalies punktą ar 43 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į tai ir į pirmiau minėtas aplinkybes darytina išvada, byloje vertinamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą.
68. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus darytina išvada, jog pripažinti ginčijamą įsakymą neteisėtu pagrindo nėra. Todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
69. Konstatavus, jog ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjo reikalavimų, kurie iš esmės yra išvestiniai. Kiek tai susiję su neturtinės žalos atlyginimu pažymėtina, kad nenustačius vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų valstybės veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
70. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.