VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai Narkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              Pareiškėjas V. P. skunde teismo prašo panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015-12-22 sprendimo Nr. S-252(7-203/2015) dalį, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 68-130; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 68-130 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –ir Klaipėdos AVMI) 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. FR0682-269, kuriuo mokesčių administratorius patvirtino 2015 m. vasario 13 d. patikrinimo aktą Nr. (8.6)-FR0680-133 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčijami  sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo ir sutuoktinės metinių pajamų ir turto deklaracijų už 2006–2010 m. laikotarpį patikrinimą, nepagrįstai nepripažino jiems dovanotų lėšų ir nepagrįstai, jų išlaidas apskaičiavusi pagal statistinius duomenis, nustatė, jog jų 2006–2010 metų išlaidos viršijo pajamas, todėl Klaipėdos AVMI pareiškėjui papildomai apskaičiavo gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM). Skunde nurodė, kad nei Klaipėdos AVMI, nei Inspekcija, nei Komisija neanalizavo ir nevertino byloje esančių įrodymų, pareiškėjo sutuoktinės pateiktų paaiškinimų. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai mokesčių administratorius vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsniu bei apskaičiavo mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pažymėjo, kad  mokesčių administratorius nekonstatavo Inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintų faktų ar aplinkybių. Komisija irgi nevertino šių aplinkybių, o tik pritarė mokesčių administratoriaus sprendimams. Ginčijami sprendimai grindžiami prielaidomis. Dėl statistinių išlaidų Komisijai apskritai nepasisakė. Nesutiko su vertinimu, kad kontrabandinių cigarečių įsigijimo išlaidos visiems nusikaltime dalyvavusiems asmenims paskirstytos po lygiai, kadangi nusikaltimo dalyvių statusas nusikaltimo skyrėsi, todėl sankcija atspindi jų dalyvavimo apimtis ir vertinimą darant baudžiamąjį nusikaltimą. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007-12-19 įsakymu pareiškėjas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 str. 1 d. ne už kontrabandinių cigarečių įsigijimą, o už jų gabenimą, todėl teigia, kad mokesčių administratoriaus apskaičiuotos 28 333,00 Lt išlaidos yra priskirtinos ne pareiškėjui, o už kontrabandinių cigarečių įsigijimą atsakingam asmeniui.

Be to, teigė, kad pajamų dydį pagrindžia ir 2002-06-17 pagal metalo Laužo pirkimo-pardavimo aktą serija Nr. 002700 už parduotą metalo laužą gavo 7 799,50 Lt pajamų, 2000-07-18 indėlio sąskaitos likutis buvo 2 000 Lt. Pareiškėjo sutuoktinė pagal 2010-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė (duomenys neskelbtini) automobilį Land Rover už 84 500 Lt ir gautas pajamas deklaravo, tačiau į minėtas aplinkybes mokesčių administratorius neatsižvelgė.

Pabrėžė, kad yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo visos  delspinigių sumos, kadangi didžiąją dalį mokesčių sudaro mokesčių administratoriaus vilkinamas procesas, mokestinis patikrinimas vyksta ilgiau nei 4 metus.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Nurodė, kad Klaipėdos AVMI atlikto patikrinimo metu pareiškėjo GPM bazę nustatė, pritaikiusi išlaidų metodą, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklėmis. Mokesčių administratorius vertino ir pareiškėjo sutuoktinės gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Nurodė, kad sutuoktiniai nėra teikę Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė nepagrindė savo patiriamų išlaidų juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais. Teigė, kad O. ir J. K. negalėjo anūkui (pareiškėjui) 1994 m. padovanoti 13 032,90 Eur (45 000 Lt), kadangi tokios sumos nebuvo sukaupę. Be to, ir M. M. negalėjo pareiškėjo sutuoktinei paskolinti 8 688,60 Eur (30 000 Lt), kadangi nenustatė, jog tokia suma būtų padovanota pareiškėjo sutuoktinei. Paskolas vertino kaip siekį išvengti dalies apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo 1993–2005 m. gautas pajams ir patirtas statistines vartojimo išlaidas, konstatavo, jog išlaidos viršijo pajamas 20 732,45 Eur (71 585 Lt), todėl tikrinamojo laikotarpio pradžiai nenustatė piniginio lėšų likučio ne banko įstaigoje. Be to, pareiškėjo sutuoktinės  tikrinamojo laikotarpio pradžiai lėšų trūkumas buvo 18 996,18 Eur (65 590 Lt). Net ir pripažinus 26 065,80 Eur (90 000 Lt) dovanotų lėšų pareiškėjo pajamomis, jų vis tiek nebūtų užtekę patirtoms išlaidoms padengti.

Akcentavo, kad sutuoktiniai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vartojimo išlaidas, o apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais, jog jų išlaidos per visą tikrinamą laikotarpį buvo ženkliai mažesnės nei Statistinės vartojimo išlaidos, tačiau detalaus išlaidų apskaičiavimo nepateikė. Dėl kontrabandinių cigarečių įsigijimo išlaidų nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007-12-19 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas kartu su bendrininkais pripažintas kaltu dėl kontrabandos gabenimo per valstybės sieną, todėl šios išlaidos buvo apskaičiuotos proporcingai, t. y. lygiomis dalimis visiems asmenims. Akcentavo, kad delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis MAĮ nuostatomis, t. y. jei mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama Klaipėdos AVMI atstovams nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2015-12-22 sprendimo Nr. S-252(7-203/2015) dalies, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-07-21 sprendimas Nr. 68-130; Inspekcijos 2015-07-21 sprendimo Nr. 68-130 ir Klaipėdos AVMI 2015-04-30 sprendimo Nr. FR0682-269, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y.  dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto GPM už 2006, 2008, 2009 ir  2010 metus.

Remiantis Komisijos byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko Pareiškėjo GPM ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2006–2010 metus ir 2015-02-13 surašė Patikrinimo aktą, kuriame pareiškėjui apskaičiavo sumokėti 4 070,89 Eur GPM ir 133,22 Eur PSD įmokų. Patikrinimo akte nustatė kad pareiškėjo 1993–2005 m. išlaidos viršijo pajams 71 585 Lt. Padarė išvadą, kad 13 032,90 Eur (45 000 Lt) V. P., esą dovanoti J. K. ir O. K., apie kurių gavimą pareiškėjas nurodė rašytiniams paaiškinime, negalėjo būti sukaupti iš mokesčių administratoriaus nustatytų lėšų šaltinių ir 2011-02-10 V. P. paaiškinimas, pateiktas Tauragės AVMI buvo pateiktas pagal realybės neatitinkančius duomenis, siekiant formaliai pagrįsti 2006–2010 m. šeimos pragyvenimo išlaidas. Patikrinimo akte mokesčių administratorius atliko  skaičiavimą, susijusį su išlaidų įsigujant kontrabandines cigarete, ir nustatė paryškėjas 2006 m. patyrė 8 205,80 Eur (28 333 Lt) šių išlaidų (3.3.3 punktas). Kadangi pareiškėjas nepateikė pateisinamų dokumentų apie asmens faktiškai patirtas išlaidas gyvybiškai būtiniems poreikiams tenkinti bei išlaidas namų ūkiui ir buičiai sutvarkyti, patikrinimo metu mokesčių administratorius pasinaudojo surinktais ir susistemintais statistikos duomenis apie vidutines tokio pobūdžio išlaidas vienam Lietuvos gyventoju (Komisijos byla, t. 1, l. 72–80).

Pareiškėjas 2015-03-31 pateikė pastabas Klaipėdos AVMI dėl Patikrinimo akto. Nesutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu dėl senelių dovanotų 13 032,90 Eur (45 000 Lt), neįvertinto metalo laužo pirkimo-pardavimo pagal 2002-06-17 aktas, nesutiko su nustatytomis vartojimo išlaidomis bei su 8 205,80 Eur (28 333 Lt) priskirtų išlaidų, įsigyjant kontrabandines cigaretes (Komisijos byla, t.  1, l. 66–68).

Klaipėdos AVMI 2015-04-30 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“  Nr. FR0682-269, patvirtino Patikrinimo aktą, nurodydama sumokėti 4 070,89 Eur GPM, 2 799,84 Eur GPM delspinigių, 407 Eur GPM baudą, 133,22 Eur PSD įmokų, 71,85 Eur PSD įmokų delspinigių ir 13 Eur PSD įmokų baudą (Komisijos byla, t. 1, l. 56 antra lapo pusė–60).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos AVMI 2015-04-30 sprendimu Nr. FR0682-269, atsakovei pateikė skundą (Komisijos byla, t. 1, l. 61–63).

Inspekcija 2015-07-21 sprendimu Nr. 68-130 patvirtino Klaipėdos AVMI 2015-04-30 sprendimą Nr. FR0682-269. Inspekcija, atlikdama pareiškėjo patikrinimą, vadovavosi duomenimis, surinktais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – ir FNTT) ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2012-05-16 specialisto išvada Nr. AB6-1. Inspekcija, apskaičiuodama pareiškėjo 2006–2010 m. GPM bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. vadovavosi gauta informacija: bankų sąskaitų išrašais; asmenų paaiškinimais; pareiškėjo mokestinio tyrimo duomenimis; sutuoktinės L. P. mokestinio tyrimo duomenimis; VĮ Registrų centro duomenimis; Sodros pateiktais duomenimis, Inspekcijos turima informacija; baudžiamosios bylos duomenimis bei kita patikrinimo metu surinkta informacija. Inspekcija, įvertinusi K. finansines galimybes, konstatavo, kad O. ir J. K. negalėjo  pareiškėjui 1994 m. dovanoti 45 000 Lt, nes tokios sumos nebuvo sukaupę. Tokios sumos pareiškėjas nebuvo deklaravęs. Tik paaiškinime  nurodė, tačiau nepateikė dovaną patvirtinančio įrodymo. Pažymėjo, kad ir M. M. pareiškėjo sutuoktinei negalėjo  paskolinti 8 688,60 Eur (30 000 Lt)  sumos. Be to, mokesčių administratorius nenustatė, kad pareiškėjo sutuoktinei būtų padovanota 4 344,30 Eur (15 000 Lt) suma vestuvių proga. Centrinis mokesčių administratorius neatsižvelgė į pareiškėjo ir jo sutuoktinės  paaiškinimus bei nevertino  dovanos ir senelių O. ir J. K., M. M. bei R. J.. Nustatė, kad pareiškėjas yra pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m., o sutuoktinė už 2010 m. (nepriimta  dėl mokestinio patikrinimo). Nustatė, kad sutuoktiniai nebuvo teikę  vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1998-07-04 iki 2000-02-01 ir nuo 2001-01-03 iki 2004-03-15 jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negavo. Nuo 2000-02-01 iki 2001-01-02 gavo 2001,19 Lt draudžiamąsias pajamas. Mokesčių administratorius, vertindamas Lietuvos statistikos departamento pateiktą informaciją apie vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui per mėnesį bei atsižvelgdamas į aplinkybę, jog sutuoktiniai turi sūnų, patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas 1993–2005 metais patyrė 22 903,41 Eur (79 081 Lt) statistinių piniginių vartojimo išlaidų. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo 1993–2005 m. gautas pajamas (2170,99 Eur (7 496 Lt) ir patirtas statistines vartojimo išlaidas (22 903,44 Eur (79 081 Lt), konstatavo, jog išlaidos viršijo pajamas 20 732,45 Eur (71 585 Lt), todėl tikrinamojo laikotarpio pradžioje nenustatė piniginio lėšų likučio ne banko įstaigoje. Be to, Inspekcija įvertinusi pareiškėjo sutuoktinės gautas 492,64 Eur (1 701 Lt) pajamas bei patirtas 19 448,82 Eur (67 291 Lt) išlaidas, pažymėjo, jog piniginių lėšų trūkumas tikrinamojo laikotarpio pradžioje buvo 18 996,18 Eur (65 590 Lt). Taigi, net ir pripažinus sutuoktiniams dovanotas lėšas (26 065,80 Eur (90 000 Lt) tikrinamojo laikotarpio pradžioje, minėtų piniginių sumų nebūtų užtekę padengti patirtoms vartojimo išlaidoms. Taip pat Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjas bei jo sutuoktinė nepateikė jokių įrodymų dėl turėtų kitokio dydžio  vartojimo išlaidų, o apsiribojo  tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais, kad jų išlaidos buvo daug mažesnės nei statistinės vartojimo išlaidos, tačiau detalaus išlaidų apskaičiavimo nepateikė. Dėl GPM permokos už parduotą automobilį Land Rover centrinis mokesčių administratorius pažymėjo, kad tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas turi mokesčio permoką, delspinigiai skaičiuojami atsižvelgiant į turimą permokos sumą (Komisijos byla, t. 1, l. 8–12).

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės 2015-07-21 sprendimu Nr. 68-130, pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, t. 1, l. 1–4). Skunde nesutiko su 8 250,80 Eur (28 333 Lt) kontrabandinių cigarečių įsigijimui išlaidų vertinimu, dėl 13 032,90 Eur (45 000 Lt) dovanotų J.  ir O. K. pinigų, dėl parduoto metalo laužo pajamų bei 579,24 Eur (2 000 Lt) indėlio sąskaitos bei žmonos parduoto automobilio, kurį pardavus ji sumokėjo 2 537,07 Eur (8 760 Lt) GPM, kuris neįskaitytas. Taip pat pareiškėjas nesutiko su statistinių išlaidų pagrindimu, kadangi neįvertinta tai, jog jis nesinaudoja prabangos prekėmis ir paslaugomis. Taip pat nesutiko su delspinigių apskaičiavimu.

Komisija 2015-12-22 sprendimu Nr. S-252(7-203/2015) patvirtino ginčijamą atsakovės sprendimą Nr. 68-130 ir pareiškėją atleido nuo 519,84 Eur GPM delspinigių sumokėjimo (Komisijos byla, t. 2, l. 92–104).

Komisija dėl 8 205,80 (28 333 Lt) išlaidų vertinimo 2006 m. konstatavo, kad kadangi dėl kontrabandos kaltais pripažinti 6 asmenys, tai pareiškėjui priskiriama išlaidų dalis sudaro 8 205,80 Eur. Dėl dovanotų 13 032,90 Eur (45 000 Lt) nurodė, kad mokesčių mokėtojas negali remtis vien tik savo paties paaiškinimus, jis turi realiai pagrįsti jo nurodomus piniginių lėšų šaltinius. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jo seneliai realiai perdavė 13 032,90  Eur (45 000 Lt) pinigines lėšas, be to, apie dovaną pareiškėjas nurodė tik paaiškinime, tačiau nebuvo dovanos deklaravęs  ir jokių įrodymų nepateikė. Komisija padarė išvadą, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie tariamai dovanotas  pingines lėšas pateikimas mokesčių administratoriui negali būti pripažįstamas tinkamu piniginių lėšų gavimo fakto pagrindimu.

Komisija nurodo, jog Pareiškėjo sutuoktinė 2 537,07 Eur (8 760 Lt) GPM sumokėjo 2011-05-12, o Patikrinimo akto 1 priede (V. P. GPM ir PSDĮ delspinigių apskaičiavimas už laikotarpį nuo 2007-05-03 iki 2015-02-13) nurodyta, jog GPM delspinigiai nuo visos patikrinimo metu nustatytos mokestinės nepriemokos sumos buvo skaičiuoti už laikotarpį iki 2015-02-13. Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjas nuo 2011-05-12 turėjo 2 537,07 Eur (8 760 Lt) GPM permoką, teigė, kad žala valstybės biudžetui šia apimtimi nebuvo padaryta. Komisija, vadovaudamasi MAĮ 100 str. 1 d. 2 punktu ir 141 str. 1 d. 3 punktu, remdamasi Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės L. V. 2015-12-23 el. paštu pateiktu GPM delspinigių perskaičiavimu, atleido pareiškėją nuo 519,84 Eur GPM delspinigių.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais ir teigia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, grindžiami prielaidomis, netinkamai įvertinti jo ir sutuoktinės paaiškinimai, nepagrįstai remiamasi MAĮ 70 straipsniu ir Taisyklėmis, taikant išlaidų metodą.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui nurodyto sumokėti į biudžetą 4 051 Eur GPM, 130 Eur PSD įmokų ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo dėl to, kad mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas ir atitinkamai pareiškėjas turėjo GPM įstatyme nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, nuo kurių mokėtinas GPM buvo apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVMI patikrinimo metu mokesčius apskaičiavo vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu, nustačiusi, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu. Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaujantis šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detalią minėto straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Ši tvarka buvo nustatyta 2004 05 24 finansų ministro įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse(Taisyklės), kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-554/2014).

Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, jog norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

       Teismo nuomone nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomi argumentai ir suteikia mokesčių administratoriui teisę pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį  skaičiuoti mokesčius pagal jo atliktą įvertinimą. Todėl teismas byloje analizuoja ar pagrįstai buvo atliktas įvertinimas ir kiek jis atitinka optimaliai galimą paskaičiuoti protingiausią ir teisingiausią mokėtinų mokesčių sumą.

Taigi, mokesčių administravimo įstatyme nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą:1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti(nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčių įstatymo nustatyta tvarka;  2) mokesčio apskaičiuoti negalima, kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą būtent esant dviem šiom būtinom sąlygom(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010m. lapkričio 29d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011m. sausio 26d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-146/2011; 2012m. lapkričio 12d. išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.A442-1984/2012; 2013m. balandžio 15d. nutartis administracinėje byloje Nr.A602-27/2013; 2014m. balandžio 15d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014)

Netinkamas mokesčių apskaičiavimas kaip mokesčių mokėtojo elgesio sąlyga mokestinę prievolę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apima atvejus, kai mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos ir į ją įrašo neteisingus duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir asmeninės lėšos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas yra pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaracijas už 2006 metus, o sutuoktinė už 2010 metus (nepriimta dėl mokestinio patikrinimo). Sutuoktiniai nėra teikę Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (forma FR0593). Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas nevykdo pareigos tinkamai deklaruoti pajamas, o gautų pajamų pagrįstumo nėra galimybės nustatyti pagal juridinę galią turinčius dokumentus, ypač didelis dėmesys yra skiriamas mokesčių mokėtojo paaiškinimams.

Pareiškėjas pateiktose pastabose ir skunde nurodė, jog seneliams O. ir J. K. dosniai atlygino (už brolio H. J. priežiūrą jo ligos metu) 1993 metais į Lietuvą atvykę buvę kaimynai Jankai, kurie 1941 metais su šeimomis išvyko gyventi į Vokietiją. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nacionalinės valiutos įvedimo datai į litus buvo keičiami tik talonai, o kita užsienio valiuta paprastai nebuvo keičiama ir jų disponavimo kiekio tokiu metodu nėra galimybės nustatyti. Inspekcija pažymėjo, jog mokesčių administratoriui pateiktame 2011-02-27 paaiškinime Pareiškėjas nurodė gavęs dovanų būtent litais, o ne kokia kita užsienio valiuta. Inspekcija patikrinimo metu nenustatė, jog J. ir O. K. bei Pareiškėjas būtų keitę tokią pinigų sumą. Taip pat siekdama pagrįsti pajamų gavimo šaltinius, Pareiškėjo sutuoktinė pateikė 2011-02-27 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2006-01-01 turėjo 45 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt jos močiutė M. M. perdavė Pareiškėjo sutuoktinės mamai, kad ši nurodytą pinigų sumą padovanotų vestuvių progą, kurios įvyko 1998-07-04. Teigia, jog 15 000 Lt vestuvių proga Pareiškėjo sutuoktinei padovanojo senelis R. J.. Atsakovas sprendime Nr. 68-130 pažymėjo, jog būtent pats Pareiškėjas ir jo sutuoktinė, pateikdami paaiškinimus apie įsigytą turtą ir pajamų gavimo šaltinius bei perleistas pinigines lėšas, teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė apie jų pačių gautas pajamas. Vėliau Pareiškėjas pakeitė poziciją, kad pinigai buvo suteikti kita valiuta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais (LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, LVAT 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-695/2009). Todėl teismas vertina tokių paaiškinimų pakeitimą kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti mokestinės prievolės.

Mokesčių administratorius pažymėjo, jog O. ir J. K. negalėjo anūkui (Pareiškėjui) 1994 m. padovanoti 45 000 Lt, nes minėtos sumos nebuvo sukaupę. Inspekcija išanalizavusi K. finansines galimybes dovanoti anūkui 45 000 Lt, nustatė, jog nėra duomenų, jog seneliai minėtą sumą būtų sukaupę (senelių pajamos sudarė tik gauna pensija: J. K. - 613,55 Lt per       1993 m.  ir 1 213,09 Lt per 1994 m., o O. K. – 671,67 Lt per 1993 m. ir 1 308,87 Lt per 1994 m., kai tuo tarpu statistinės vartojimo išlaidos buvo 3 206,40 Lt). Taip pat nustatyta, jog Pareiškėjas iš senelių K. gautos dovanos (45 000 Lt) nebuvo deklaravęs. Apie suteiktą dovaną nurodė pateiktame paaiškinime, tačiau nepateikė dovaną patvirtinančio įrodymo.

Identiškai nustatyta, kad M. M. taip pat negalėjo suteikti 30 000 Lt Pareiškėjo sutuoktinei, nes ji 1993-1996 metais gavo 5 395,37 Lt pensiją, kai išlaidos pragyvenimui sudarė  9 087,60 Lt. M. M. buvo išsituokusi, jos buvęs sutuoktinis P. M. (duomenys neskelbtini) metais sukūrė naują šeimą. Pareiškėjo sutuoktinė 2011-02-27 paaiškinime nurodė, kad 15 000 Lt jai vestuvių proga 1998 m. padovanojo senelis R. J.. Patikrinimo metu nustatyta, jog R. J. ir J. J. 1993-1998 metų laikotarpiu gavo 22 985,88 Lt pensiją bei patyrė 34 287,60 Lt vartojimo išlaidų.  Patikrinimo metu duomenų apie tai, kad R. J. ir  J. J. būtų keitę pinigines sumas, viršijančias nustatytą maksimalų nedeklaruotiną grynų pinigų sumą, nenustatyta, todėl Inspekcija apibendrinus patikrinimo duomenis nenustatė, jog minėta suma būtų padovanota Pareiškėjo sutuoktinei.

Pareiškėjas ir jo sutuoktinė nepagrindė savo patiriamų išlaidų juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais, pažymėtina, kad teismas tinkamais pripažįsta administratoriaus kontrolės veiksmus, kurių metu vertinama, ar mokėtojo deklaruojamas pajamų šaltinis yra realus, ar konkretus asmuo turėjo galimybes pagal atitinkamą sandorį perduoti deklaruojamas pinigines lėšas (LVAT 2010-09-20 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1103/2010,  2010-12 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1853/2010, 2011-09-15 nutartis adm. byloje Nr. A-442-2502/2011, 2011-09-05 nutartis adm byloje Nr. A-575-928/2011; 2014-03-25 nutartis  Nr. A-556-1215/2014), tačiau šaltinis turi būti ne tik realus, bet ir turi būti objektyviais duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad lėšos realiai perduotos mokesčių mokėtojui (LVAT  2011-09-09 nutartis adm. byloje Nr. A-556-3513/2011).

Įrodinėjimo procesas mokestiniame ginče priklauso nuo mokestinio ginčo dalyko. Nagrinėjamo atveju šalys siekia atkurti praeityje įvykusius įvykius. Tai - faktai, su kuriais įstatymų leidėjas sieja mokestinių pasekmių atsiradimą ir kurie dažniausiai nustato ir pareigą turėti tam tikrus dokumentus - mokestiniame ginče leistinus įrodymus( pvz. deklaracijas, sutartis).Teisės aktai nustato tokių dokumentų surašymo tvarką bei numato tam tikrų pasekmių atsiradimą, t.y. jeigu dokumentai atitinka reikalavimus, preziumuojama, kad faktai yra įrodyti(MAĮ 73str. 1dalis). Minėtuose mokesčių mokėtojo sudarytuose dokumentuose turėtų būti pateikiama informacija, kuri yra būtina pagal mokesčių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pareiškėjas V. P. nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikęs įrodymų paneigiančių atsakovo padarytas išvadas. Pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, nerealizavo savo pareigos tinkamai, nepateikė deklaracijos, nedeklaravo piniginių dovanų, jo išlaidos viršijo pajamas, todėl nesant galimybės nustatyti apmokestinimui reikšmingos visos ar dalies faktinės situacijos, mokesčių administratorius pagrįstai atliko patikrinimą pasinaudodamas papildoma įrodinėjimo priemone –išlaidų metodu ir apskaičiuojant mokesčio bazę vadovavosi Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis. Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu, kadangi nepaneigtas pareiškėjo byloje pateiktais įrodymais. Esant susiklosčiusiai byloje situacijai, teismas daro išvadą, jog mokesčių administratorius teisingai nustatė mokėtinos prievolės dydį ir jis atitinka protingumo ir kiek įmanoma teisingumo kriterijus. Patikrinimo metu surinktų šaltinių (Taisyklių 6.3punktas) ir vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, pritaikė vertinime išlaidų metodą ir nustatė visas mokestiniame ginče svarbias aplinkybes bei tinkamai jas įvertino.

Teismo nuomone, mokesčių administratorius pagrįstai nevertino sandoriu sukeliamų mokestinių teisinių pasekmių, tokią teisę jiems suteikia MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Pažymėtina, jog LVAT 2011-09-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-928/2011 yra nurodęs, jog įstatymų leidėjas MAĮ yra įtvirtinęs šias mokesčių mokėtojo pareigas: teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas); pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją (MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas); pateikti paaiškinimus apie pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (MAĮ 41 straipsnis). Iš to išplaukia, jog mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi būti protingas, atsakingas ir rūpestingas. Nagrinėjamu atveju, pateiktos paskolos buvo vertinamos kaip siekis išvengti dalies apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio.

  Pareiškėjas laikotarpiais nuo 1998-07-04 iki 2000-02-01 ir nuo 2001-01-03 iki 2004-03-15 jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negavo. Laikotarpiu nuo 2000-02-01 iki 2001-01-02 gavo 2 001,19 Lt draudžiamųjų pajamų. Inspekcija įvertinusi Pareiškėjo 1993 - 2005 metais gautas pajamas (7 496 Lt) ir patirtas statistines vartojimo išlaidas (79 081 Lt), konstatavo, jog išlaidos viršijo pajamas 71 585 Lt (7 496 Lt – 79 081 Lt), todėl tikrinamojo laikotarpio pradžiai nenustatė piniginio lėšų likučio ne banko įstaigoje. Pareiškėjo sutuoktinė laikotarpiu nuo 1999-10-01 iki 2001-11-25 buvo motinystės atostogose. Inspekcija įvertinusi Pareiškėjo sutuoktinės gautas 1 701 Lt pajamas (išmokas) bei patirtas 67 291 Lt išlaidas, pažymėjo, jog piniginių lėšų trūkumas tikrinamojo laikotarpio pradžiai buvo 65 590 Lt (1 701 Lt – 67 291 Lt). Atsižvelgus į šias nustatytinas aplinkybes, konstatuotina, jog net pripažinus sutuoktiniams dovanotas lėšas (90 000 Lt) tikrinamojo laikotarpio pradžiai, minėtų piniginių sumų nebūtų užtekę padengti patirtoms išlaidoms.

     Pareiškėjas skunde teigia, jog jis nėra statistinis asmuo ir nesinaudoja prabangos prekėmis ir paslaugomis.

     Pareiškėjo 2011-04-18 mokestinio tyrimo (Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. PA/18-21) bei Pareiškėjo sutuoktinės L. P. 2011-04-18 mokestinio tyrimo (Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr.PA/18-22) metu konstatuota, jog Pareiškėjas ir jo sutuoktinė kartu su vaiku gyvena naujai pastatytame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjo sutuoktinė niekur nedirbo, o gavo tik pašalpą už vaiką. Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), o darbo užmokestis buvo 400 Lt. Sutuoktiniai 2010-06-01 įsigijo automobilį Land Rover Sport, kurio vidutinė rinkos kaina buvo 88 550 Lt.  Nors Pareiškėjo sutuoktinė banko kortele neatsiskaito už pirkinius, tačiau iš banko išrašo matyti, jog ji įsigyja aviabilietus už 1 181 Lt.

Pareiškėjas skunde nurodo, šeimos atstovai nevartoja alkoholio ir nerūko. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2007-12-19 Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 dalį už cigarečių kontrabandą ir nubaustas 8 840 Lt bauda, kuri buvo sumokėta 2008-01-14. Nustatyta, jog 2006-06-28 šeši fiziniai asmenys, jų tarpe ir Pareiškėjas, bendrininkų grupe gabeno 110 000 pakelių cigarečių West ir 15 000 pakelių cigarečių Sovereing be banderolių, kurių įsigijimo dokumentų neturėjo. Be to minėtame nuosprendyje nurodyta, jog „Kaltinamasis V. P. parodė, kad 2006-06-28 kartu su broliu V. bei V. V. automobiliu Volkswagen Passat iš Tauragės važiavo į Kauną. Pasukus Kauno pusės link, užsuko į degalinę įsipilti kuro. Kadangi nedirbo benzino kolonėlė, nusprendė kuro įsipilti kitoje degalinėje ir užėjo į degalinėje esančią parduotuvę nusipirkti cigarečių bei butelį brendžio“ (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, 3 psl.).

Teismo nuomone, vertinant sutuoktinių patirtas išlaidas pasirinktas išlaidų metodas ir apskaičiuojant mokesčio bazę buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, visiškai pagrįstai . Atliekant mokestinį patikrinimą, kai vertinamos mokėtojo patirtos išlaidos, mokesčių administratorius gali pasirinkti tokį informacijos šaltinį, kuris leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Taip pat mokesčių administratorius turi teisę naudotis informacija gauta iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių, kitų institucijų, registrų (kadastrų), statistikos leidinių, žinynų, katalogų, spaudos, informacinių biuletenių, kitų visuomenės informavimo priemonių, interneto svetainių bei kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius ir gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją (Taisyklių 29 p.). Vertinat atsakovo mokesčių bazės apskaičiavimo teisingumą pažymėtina, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais, tačiau nurodo, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma skirta tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-635/2010). Todėl mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. paneigtas Tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, galėtų būti paneigtas tik mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (LVAT 2007-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007; LVAT 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2491/2011). Nagrinėjamu atveju, sutuoktiniai nepateikė jokių įrodymų dėl turėtų kitokio dydžio vartojimo išlaidų, o apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais, kad jų išlaidos per visą tikrinamą laikotarpį buvo ženkliai mažesnės nei Statistinės vartojimo išlaidos, tačiau detalaus savo išlaidų apskaičiavimo neturi galimybių parengti ir pateikti.

Klaipėdos apygardos teismo 2007m. gruodžio 19d. baudžiamuoju įsakymu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 199str.1d.

       Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika padaroma kelių asmenų ir padariniai atsiranda nuo asmenų veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Analogiška praktika taikoma ir mokestiniuose ginčuose.

MAĮ 72 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Mokestis tokiu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai šios institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo (MAĮ 72 straipsnio 2 dalis).Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007-12-19 Teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje  Nr.1-161-113/2007 Pareiškėjas kartu su kitais asmenimis, bendrininkų grupe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 125 000 vnt. cigarečių bei jas iškrovė malkinėje – garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus nuomone ir Komisijos išvada, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, o nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupės, todėl išlaidos cigarečių įsigijimui apskaičiuotos proporcingai, t.y., lygiomis dalimis visiems asmenims.

       Pareiškėjas skunde prašo perskaičiuoti delspinigius, nes delspinigiai apskaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų (6 mėn.) laikotarpį.

MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį <...>; o 97 straipsnio 2 dalyje – jog šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (t. y. per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir    2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos <...>; sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (t. y. padavus skundą, kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.

Aiškindamas šias teisės normas LVAT yra pasisakęs, kad galima išskirti tokius delspinigių skaičiavimo laikotarpius: pirma, už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos; antra, nesumokėjus mokesčio per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiasi iki priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo atsiradimo dienos. Taigi 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpis prasideda tik tada, kai įgyja teisinę galią sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo ir nėra taikomas už ankstesnius laikotarpius iki pastarojo laikotarpio (žr. 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-636/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1643/2008 yra pažymėjęs, kad  180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas yra įtvirtintas MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje ir šio termino skaičiavimo pradžia yra siejama su diena, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas Pareiškėjo V. P. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-22 sprendimo Nr. S-252(7-203/2015) dalies,  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-07-21 sprendimo Nr. 68-130 dalies bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-30 sprendimo Nr.FR0682-269 dalies panaikinimo, atmesta kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129  straipsniais,

n u s p r e n d ė :

V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                                     Jolanta Malijauskienė