Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-36-485-2014].doc
Bylos nr.: 1A-36-485-2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Recesus 300612477 trauktinas baudž. atsakomybėn juridinis asmuo
Kategorijos:
Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (BK XXIV skyrius)
Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas (BK 166 str.)
Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (BK XXX skyrius)
Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas (BK 198 str.)
Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198-1 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (BK XXIV skyrius)
Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas (BK 166 str.)
Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (BK XXX skyrius)
Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas (BK 198 str.)
Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 1981 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Civilinio ieškinio išsprendimas
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Pranešėjas: Algirdas Remeika              Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-485-2014

Teisėja: Danutė Giačaitė              Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00492-2011-4

                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

                           



 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Dianai Zadrauskaitei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, išteisintajam E. K., jo ir išteisintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjai advokatei Jurgitai Spaičienei, nukentėjusiajai B. K., jos atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo

E. K. išteisintas, nenustačius jo veikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėties.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinta, nenustačius jos veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 198 str. 1 d., 3 d., 1981 str. 1 d., 3 d., sudėties požymių.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. prašymas dėl 2000 Lt išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisimo netenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

E. K. buvo kaltinamas pagal BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d., t. y. tuo, kad būdamas „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, vadovaujamos įmonės veiklos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis įmonės interneto ryšio elektroninės prieigos adresu (IP) (duomenys neskelbtini) ir kompiuterine technika 2011-08-10, 14.36 val. ir 14.52 val., pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai pasinaudodamas žinomu prisijungimo prie elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) vardu ir slaptažodžiu, prisijungė prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir naudojama įmonės komercinės veiklos naudai bei asmeniškiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės B. K. susirašinėjimų tikslams. Prisijungimo laiku, neteisėtai – neturėdamas elektroninio pašto dėžutės savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir naudotojo – B. K. leidimo, stebėjo elektroninių ryšių tinklais siunčiamos informacijos turinį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurioje direktorius E. K., turėdamas teisę atstovauti bendrovę, jos vardu priimti sprendimus bei kontroliuoti bendrovės veiklą, buvo kaltinama pagal BK 198 str. 1 d., 3 d., 1981 str. 1 d., 3 d., t. y. tuo, kad įmonės veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), naudojant įmonės interneto ryšio elektroninės prieigos adresą (IP) (duomenys neskelbtini) ir kompiuterine technika 2011-08-10, 14.36 val. ir 14.52 val., pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai pasinaudojant prisijungimo prie elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) vardu ir slaptažodžiu, prisijungė prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Prisijungimo laiku, neteisėtai – neturint elektroninio pašto dėžutės savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir naudotojo – B. K. leidimo, stebėjo elektroninių ryšių tinklais siunčiamos informacijos turinį.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti E. K. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d., ir paskirti jam už veiką, numatytą BK 166 str. 1 d. – 50 MGL baudą, už BK 198 str. 1 d. – 70 MGL baudą, už 1981 str. 1 d. – 40 MGL baudą, vadovaujantis BK. 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę – 70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą, taip pat pripažinti juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d., ir paskirti jam už veiką, numatytą 198 str. 1 d. – 70 MGL baudą, už BK 1981 str. 1 d. – 40 MGL baudą, bausmes BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti ir paskirti galutinę bausmę 70 MGL (9100 Lt) baudą, taip pat tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. civilini ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį padarė nepagrįstą išvadą, kad nesurinkta įrodymų, jog E. K. padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad prie elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) jungtasi iš kompiuterio, kurio IP adresas registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Teismas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja bevielį ryšį, kad įmonėje dirbo ne vienas E. K., bet ir kiti darbuotojai, apžiūros metu konkrečių duomenų apie prisijungimus nebuvo nustatyta, todėl nesant byloje jokių objektyvių duomenų, iš kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio buvo jungtasi prie elektroninės B. K. pašto dėžutės, negalima ir atsakomybė, paremta vien subjektyviu manymu. Tačiau teismas visiškai nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad prisijungimui prie minėtos dėžutės būtina žinoti slaptažodį. Nustatyta, kad E. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kaip parodė nukentėjusioji B. K., žinojo šį slaptažodį. Daugiau niekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų negalėjo žinoti šio slaptažodžio. Todėl visai nesvarbu, iš kokio kompiuterio buvo prisijungta, svarbu, kas tai galėjo padaryti. Neteisėto prisijungimo fakto nepaneigia ir E. K. kompiuterio apžiūra, nes jos metu atliktų veiksmų istorija buvo ištrinta.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atkreipė dėmesį į liudytojų parodymus, kad bevielio tinklo maršrutizatorius veikia maždaug 50 metrų atstumu, kiaurai per sieną, todėl naudojant programą ir įrangą bet kas gali įsiterpti tarp maršrutizatoriaus ir kompiuterio. Nors visos abejonės turi būti vertinamos kaitinamojo naudai, tačiau ši nuostata negali būti taikoma nerealioms versijoms. Negauta jokių duomenų, kad kažkas butų turėjęs kokį nors motyvą atlikti tokius veiksmus, pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Maža to, prisijungimui būtina žinoti slaptažodį arba naudoti specialią įrangą. Prokuroro nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad E. K. turėjo motyvą įvykdyti nusikaltimą — bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkuruoja, t. y. pardavinėja tą patį produktą, dėl to tarp jų buvo kilę konfliktų. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pateiktų versijų tikimybę, galima padaryti tik vieną kategorišką išvadą – neteisėtai prie B. K. elektroninio pašto dėžutės galėjo prisijungti tik E. K.. Konstatavus, kad tik E. K. galėjo neteisėtai prisijungti prie B. K. elektroninio pašto dėžutės, darytina išvada, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 1981 str. 1 d., 198 str. 1 d., t. y. neteisėtai, pažeidžiant informacinės sistemos saugumo priemones, buvo prisijungta prie informacinės sistemos ir neteisėtai buvo stebimi nevieši elektroniniai duomenys. Nors teismas nurodė, kad stebėjimas turi užimti tam tikrą laiko tarpą, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, koks jis, iš tikrųjų, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kiek laiko tai truko.

Taip pat skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tam buvo reikiamos sąlygos — nusikalstamas veikas padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. asmuo turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui, ir veikos padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais (dėl bendrovių konkurencinės kovos).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. atstovas advokatas G. Černiauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant E. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 198 str. 1 d., 3 d. ir BK 1981 str. 1 d., 3 d., taip pat priteisti iš E. K. nukentėjusiajai B. K. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

Skunde advokatas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Išteisindamas E. K. pagal BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d., teismas nevertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų išsamiai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto elektroninio pašto dėžutės išrašo matyti, kad paskutinis prisijungimas prie elektroninės pašto dėžutės buvo 2011-08-10, 14.53 val., iš kompiuterio, besinaudojančio subdomenu „(duomenys neskelbtini).lt“. Be to, iš pateikto išrašo matyti, kad 2011-08-10 neteisėtu būdu buvo jungtasi iš viso 7 kartus, laikotarpyje nuo 14.36 val. iki 14.53 val. Kompiuterio, kuris naudojasi subdomenu „mail. (duomenys neskelbtini).lt“ IP adresas yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1.6). Tuo tarpu byloje esančiame domenų registro išraše matyti, kad domenas „recesus.lt“ jau nuo 2006-12-07 nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojami kompiuteriai prie interneto jungiasi per IP adresą (duomenys neskelbtini) patvirtina ir 2012-02-29 ikiteisminio tyrimo metu atliktas apžiūros protokolas.

Apelianto įsitikinimu, tai, jog nusikalstamą veiką padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. K. patvirtina ikiteisminio tyrimo, teisiamojo posėdžio metu apklausta B. K. ir J. K. bei ta aplinkybė, jog E. K. anksčiau yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors E. K., teismo posėdžio metu duodamas parodymus, teigė, kad 2011 m. vasarą buvo įsilaužta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino A. Č., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad buvo tik bandyta įsilaužti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ serverį, tačiau jis negalėjo pasakyti, nei kada buvo laužtasi, nei kas konkrečiai nutiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinei sistemai. Toks neaiškumas ir parodymų prieštaravimas rodo, jog ši E. K. versija buvo tik gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas neįvertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ yra konkuruojančios bendrovės, abi prekiaujančios maisto papildu „Validolis“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiekdama maisto papildus mažmeninės prekybos prekeiviams, veda derybas su savo klientais dėl maisto papildo „Validolis“ kainos. Ši informacija taipogi buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės B. K. elektroninėje pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini). Todėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. K., būdamas suinteresuotas savo vadovaujamos bendrovės sėkminga veikla, ir atliko nusikalstamus veiksmus. Neteisėtas informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams siūlomas maisto papildo „Validolis“ pardavimo kainas gavimas, pasinaudojant turimu „(duomenys neskelbtini)“ direktorės elektroninio pašto slaptažodžiu, galėjo leisti pasiūlyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo klientams mažesnes maisto papildo „Validolis“ kainas, tokiu būdu laimint konkurencinę kovą prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, jog būtent E. K. padarė nusikalstamas veikas, įrodo ir kitos svarbios aplinkybės. 2012-07-05 atliktoje kompiuterio Dell apžiūroje nurodyta, jog interneto naršyklėje „Mozilla Firefox“ peržiūrint istorinius veiklos internete duomenis matyti, kad istorija išlikusi už laikotarpį nuo 2011-10-19 iki 2012-02-29, nors E. K. buvo kaltinamas dėl veiksmų, kuriuos atliko 2011-08-10. Būtent ištrinti interneto naršyklės duomenys įrodo, kad išteisintasis savo aktyviais veiksmais, pasinaudojus turimomis kompiuterinėmis žiniomis, galėjo duomenis ištrinti vien dėl to, jog 2011-08-10 jis pats net 7 kartus, laikotarpyje nuo 14.36 val. iki 14.53 val. jungėsi prie nukentėjusiosios elektroninio pašto dėžutės. Tai reiškia, kad E. K. pats gerai išmanė informacines technologijas ir turėjo tam specialių žinių. Apelianto įsitikinimu prisijungimų skaičius, trukmė, aiškus nusikalstamos veikos darymo motyvas yra aplinkybės leidžiančios pagrįsti, jog E. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d., padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas, aiškindamas BK 166 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, padarė nelogiškas išvadas ir jų nepagrindė. Teismas klaidingai interpretavo šios nusikalstamos veikos sudėties nebuvimą E. K. veiksmuose, nurodydamas, kad BK 166 str. 1 d. vartojama sąvoka „stebėti“ nėra tapati sąvokai „žiūrėti“. Nors teismas citavo, kad pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną sąvoka „stebėti“ reiškia akylai, atidžiai žiūrėti, žiūrint tirti, sekti akimis, kas iš esmės atitinka sąvokai „žiūrėti“, tačiau vis tiek šias sąvokas išskyrė, klaidingai nurodydamas, kad šioje byloje buvo galimai tiktai žiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės B. K. elektroninio susirašinėjimo turinys. Kuo grindžia tokią išvadą, teismas nepateikia jokių argumentų. Pažymėtina, kad BK 166 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis pasireiškia alternatyviomis veikomis, kaip šis nusikaltimas gali būti padaromas. Be to, BK 166 str. 1 d. nurodoma, kad asmens susižinojimo neliečiamumas gali būti pažeidžiamas ir kitaip. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas apsidrausdamas tuo, jog asmens susižinojimo neliečiamumas gali būti pažeistas įvairiausiomis formomis, būtent ir nurodė nebaigtinį veikų sąrašą.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su teismo išvadomis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo. Nustačius E. K. kaltę pagal BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d., nebuvo paneigtas faktas, jog nusikalstamų veikų padarymo metu IP adresas: 88.119.128.184 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nagrinėtus atvejus, kada gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir juridinis asmuo. Šiuo atveju, E. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi turi teisę atstovauti savo vadovaujamai bendrovei, todėl neteisėtu būdu prisijungdamas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės B. K. elektroninės pašto dėžutės, galimai nusikalstamą veiką padarė būtent vadovaujamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų išvadai, jog juridinis asmuo neteisėtu prisijungimu prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto dėžutės būtų turėjęs ar galėjęs turėti kokios naudos komerciniais tikslais, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, šios įmonės konkuruoja tarpusavyje dėl tam tikrų produktų platinimo. Visos teismo nurodytos aplinkybės, jog kažkas kitas galėjo įsilaužti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą ir taip prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės B. K. elektroninės pašto dėžutės, yra nelogiškos ir neparemtos jokiais rašytiniais įrodymais. Rašytiniai įrodymai apie IP adreso 88.119.128.184 priklausomybę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiosios parodymai, kad savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) slaptažodį buvo pasakius tik buvusiam bendradarbiui E. K., liudytojo J. K. parodymai bei tai, kad E. K. iš tiesų iki 2006 metų dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“), vienareikšmiškai patvirtina, jog nusikalstamus veiksmus atliko būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. K. savo vadovaujamos bendrovės interesais.

Nukentėjusiosios atstovo skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apelianto nuomone, teismo nurodyta aplinkybė, kad įmonių vadovų tarpusavio profesinis susirašinėjimas, tarnybinis bendravimas – nėra BK 166 str. 1 d. saugomų socialinių santykių sritis turėtų būti atmestina, kadangi kartu su civiliniu ieškiniu pateiktame išraše iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) matyti, kad iki 2011-08-10, kada buvo atlikti nusikalstami veiksmai, B. K. elektroniniu paštu susirašinėjo su savo sutuoktiniu T. D.. Su sutuoktiniu buvo kalbama apie naujo būsto pirkimą, atostogas, laisvalaikį ir kt. Taipogi B. K. susirašinėjo su savo draugėmis. Būtent šis išrašas ir nukentėjusiosios parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad elektronine pašto dėžute (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji naudojo ir asmeniniams tikslams. Todėl E. K. veiksmais buvo pažeista B. K. teisė į susižinojimo neliečiamumą. Dėl susirašinėjimo, kurį sužinojo E. K., nukentėjusioji ilgą laiką buvo emociškai sukrėsta. Nuo to laiko, kai paaiškėjo, kad buvo neteisėtai prisijungta prie elektroninio pašto dėžutės, ji vengia susirašinėti elektroniniu paštu asmeniškai svarbiomis temomis, kadangi jaučiasi nesaugi, nuogąstaudama, kad jos elektroninis susirašinėjimas yra nuolatos stebimas.

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas palaikė savo apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvas, prašė juos tenkinti, išteisintasis E. K. ir išteisintųjų gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ­– BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ir savo išvadas, išdėstytas išteisinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 str., 301 str. nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos.

Tačiau siekiant pašalinti visas nukentėjusiosios atstovo ir prokuroro reiškiamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apklausiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinime nurodytą dieną dirbusius asmenis bei tiriant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teisme apklausima liudytoja D. Š. paaiškino, kad 2011-08-10 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto specialiste, tą dieną nebuvo ofise, dirbo Ukmergėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi prioritetinius produktus, su kuriais dirba. Jos darbas yra lankytis vaistinėse, pas šeimos gydytojus, kiekvieną dieną vis kitoje vietoje dirba, ofise darbo vietos neturi, ofise dirbti neteko, ten būna susirinkimų metu. Ofise yra vadovo, buhalterio, vadybininko darbo vietos. Kitos kolegės taip pat neturi darbo vietos, jos dirba Vilniuje ir Klaipėdoje. Darbo kompiuterį turi ir dirba juo namuose, kompiuteris nešiojamas, bet į darbą jo nebuvo atsinešusi. Kai 2011 kovo mėnesį kolegė ofise rodė jai perduodama darbus, kaip dirbti, jos naudojosi internetu, ji savo kompiuterį buvo atsinešusi. Ofise yra bevielis tinklas, bet prisijungiamas su slaptažodžiu, kurio ji nežino. Kaip ofise sujungti kompiuteriai, nežino. Turi asmeninę pašto dėžutę, kiekvienas darbuotojas turi savo slaptažodžius, kuriuos vadovas E. K. sukūrė. Kokia programa yra elektroninio pašto dėžutės, negali atsakyti. Kai įsidarbino, gavo kompiuterį, prisijungimo vardą ir slaptažodį. Slaptažodžiai yra du, kompiuterio įjungimo ir pašto dėžutės, abu pateikė vadovas. Mano, kad naudoja tą patį slaptažodį, kurį davė vadovas, kai pradėjo dirbti. Nebuvo nurodymo pasikeisti slaptažodžius konkrečiai jai. Nežino, kas aptarnauja kompiuterius gedimo atveju, jai nebuvo problemų su sugedusiais kompiuteriais. Ofise šiuo metu gal 6 kompiuteriai yra, jais naudojasi vadovas, buhalteris, vadybininkas, administratorius, sandėlininkas. Dabar ir K.dirba, o anksčiau jis nedirbo. Tuo metu kiek buvo kompiuterių, neatsimena. Ji dirba su operacinė sistema „Linux“. Jos kompiuterinės žinios tokios, kokias sukaupė mokykloje. Neteko girdėti, kad būtų buvęs koks įvykis su įmonės kompiuteriniu tinku. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbinių santykių neturi, B. K. nežino. Darbo tikslų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo.

Liudytoja R. L., apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad šiuo metu dirba apskaitininke UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. K. pažįsta, B. K. nepažįsta. Nuo 2010 vasario iki 2011 rugsėjo mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Ofise savo darbo vietą turėjo, dirbo puse etato, buvo lankstus grafikas. Ofise turėjo savo stalą ir paskirtą kompiuterį. Slaptažodį prisijungimo prie jos kompiuterio žinojo tik ji, niekas kitas prisijungti negalėjo. Prisijungimo slaptažodį sukūrė pati, kadangi vadovas sakydavo, jog kiekvienas turi turėti savo slaptažodį. Mano, kad kiti darbuotojai turėjo savo slaptažodžius. Ji nesinaudojo kitų kompiuteriais ir jai neteko matyti, kad vadovo kompiuteriu kas nors kitas naudotųsi, nes visi darbuotojai ofise turėjo savo kompiuterius ir darbo vietas. Ar buvo bevielis tinklo slaptažodis ofise, negali pasakyti, gal ir buvo. Kiek pamena, jos kompiuteris buvo prijungtas laidu. Neatsimena, ar buvo nešiojamų kompiuterių, ji mažai ofise būdavo, tai nežinojo, ar kas turi nešiojamus kompiuterius. Nežino, ar kas nors iš svečių galėjo prisijungti prie bevielio tinklo. Neatsimena, ar buvo elektroninis paštas, bet mano, kad juo naudojosi ir pati slaptažodį sukūrė. Įmonė prekiavo maisto papildais, kosmetika, buvo tokios prekės – validolis, valerijonas, juodąja anglimi, atrodo, prekiavo. „Tribestan“ jai negirdėtas pavadinimas. Dėl galimybių įsigyti kažkokių naujų produktų neteko girdėti, kadangi ji su apskaita dirbo. Jai neteko girdėti apie jokį incidentą dėl prisijungimo prie elektroninio ryšio. Su „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jokių sąskaitų nerašė.

Liudytoja I. K., apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad E. K. yra jos sutuoktinis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirba vadybininke. 2011-08-10 darbe nebuvo, ji pasitikrino, kad tuomet buvo pirminės darbovietės komandiruotėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2008, išskyrus laiką, kai buvo motinystės atostogose. Motinystės atostogose buvo nuo 2009 metų, paskui 2011 metais, paskui nuo 2012 iki 2013 metų pabaigos, grįžo 2011 metų pradžioje, paskui 2012 metų lapkritį vėl išėjo. Jos pastovi darbo vieta ofise, kur turi stalą ir kompiuterį. Įmonėje dirba pusė etato, todėl ofise daug laiko nebūna. Kompiuterio namo nesineša, jo nesinešioja ir po ofisą. Kompiuteryje įdiegta „Linux“ operacinė programa, jis prijungtas prie tinklo, kaip prijungtas, nežino. Turi įjungimo slaptažodį, kuris jai priskirtas. Bevielio ryšio slaptažodžio nereikia suvesti, ar toks ryšys yra, nežino. Pati nieko netvarko, jei nėra ryšio su internetu, yra atsakingas žmogus, kuris sutvarko. To asmens, kuris atsakingas už kompiuterius, vardas, atrodo, Andrius, pavardės nežino. Nurodė, kad negali pasinaudoti svetimu kompiuteriu, slaptažodis nežinomas, vyro kompiuteriu nesinaudoja. Mano, kad jos vyro elektroniniu paštu niekas iš darbuotojų pasinaudoti negalėjo. Jai nebuvo problemų su kompiuteriu, o jei kam būtų, tai informuotų vadovą, jis pakviestų specialistą. Ji nežino tokio atvejo, kad į sistemą būtų kažkas įsilaužę. Jai vyras nieko nepasakojo, apie kažkokias problemas išgirdo, kai byla buvo pradėta. Negirdėjo, kad vaistų ar papildų rinkos analizės būtų daromos, ji tokių nedaro. Jos darbas nesusijęs su konkurentais, ji pati nesidomi jų veikla ir neanalizuoja rinkos. Kas užsiima tokia analize, nežino. Tikslingai su vyru nekalba apie strategijas darbe, vyras uždaras, nepasakoja. Kiek žino, įmonėje nėra bloga situacija. Įmonėje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie darbiniai tikslai nebuvo keliami. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta D., buhalterę, anksčiau bendravo šeimomis. B. K. pažįsta, kaip dirbusią individualioje įmonėje. D., kuri dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo įmonės įsteigimo pradžioje, kas ją pakvietė, nežino.

Liudytojas G. G., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 metų balandžio iki 2011 metų rugsėjo dirbo tiekimo vadybininku. E. K. pažįsta, B. K. nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo darbo vieta buvo ne ofise, sandėlyje. Naudojosi įmonės kompiuteriu, prisijungdavo atskirai, sandėlio prisijungimu, nebuvo bendros sistemos su ofisu, sandėlio buvo atskira programa. Ofise teko lankytis, matė ten kompiuterius, kaip jie buvo pajungti, nežino. Nežino, kokia buvo jų naudojimosi tvarka. Internetiniu ryšiu ofise neteko naudotis, tik sandėlyje, jis 1 aukšte, o ofisas 4 aukšte. Nežino, ar buvo bevielis ryšis, mano, kad taip. Tik sandėlio prisijungimo kodą žinojo, ne ofiso. Elektroniniu paštu naudojosi, E. K. prisijungimo slaptažodį jam sugalvojo. Jis slaptažodžio nekeitė, kas viską sukūrė ir sukonfigūravo, nežino. Mano, kad kompiuteris, su kuriuo tada dirbo, buvo tik sandėlio, prie ofiso nebuvo prijungtas. Nuo sandėlio iki ofiso 4 aukštai ir ten dar 15-20 metrų atstumas. Pradžioje tai buvo tik sandėlio vietinis kompiuteris, stacionarus, kai jis dirbo, o paskui gal keitėsi kažkas, nežino. Jo kompiuteris buvo sujungtas per laidą. Prekių pasiimti ateidavo darbuotojai iš ofiso pas jį į sandėlį, kompiuterių neatsinešdavo. Jam nieko neteko girdėti apie įsilaužimus į tinklą ar paštą, ar apie gedimą tinklo. Tokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena.

Iš Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM Maisto papildo registravimo pažymėjimų Nr. MPR-4 ir MPR-50 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti maisto papildo registravimo pažymėjimai tiekti maisto papildus „Tribestan R“ ir „Validolis phs“ (t. 2, b. l. 100-101).

Iš Notifikuotų maisto papildų sąrašo nuo 2010-03-01 matyti, kad 2011-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą pakeisti maisto papildo pavadinimą iš „Validol phs“ į „Validol Farmstandart“ (t. 2, b. l. 104).

Iš internetinio „Camelia vaistinė“ puslapio išrašo matyti, kad maisto papildo „Tribestan R“ platintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 106).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2013-08-28 pažymos Nr. R142-166 matyti, kad įmonėje E. K. dirbo pagal darbo sutartį nuo 2002-02-25 iki 2005-05-27, atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str.1 d., pačiam prašant (t. 2, b. l. 108).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad 2011-08-10 įmonėje dirbo direktorius E. K. (darbo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas), biuro vadybininkė I. K. (darbo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas), produktų specialistė S. R. (darbo vieta Klaipėdos apskritis), produktų specialistė D. L. (Š.) (darbo vieta Kauno apskritis), tiekimo vadybininkas G. G. (darbo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas), buhalterė R. L. (darbo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas) (t. 2, b. l. 115).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba maisto papildu „Validol Farmastandart“ 2011 ir 2012 metais atitinkamai sudarė 3,99 ir 4,13 proc. nuo bendros metinės įmonės apyvartos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauti maisto papildu „Tribestan R“ pradėjo nuo 2012-10-08 (t. 2, b. l. 121).

Aukštesnės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pati atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi bylos aplinkybes, su prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nesutinka ir konstatuoja, kad šioje byloje nėra įrodyta, kad E. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jie skundžiamu nuosprendžiu išteisinti pagrįstai.

 

Dėl E. K. išteisinimo pagal BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d.

 

E. K. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie informacinės sistemos ir stebėjo neviešus elektorinius duomenis, tuo pažeisdamas asmens susižinojimo neliečiamumą. Kaltinimo esmė yra ta, kad E. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, naudodamasis įmonės interneto ryšio elektroninės prieigos adresu (IP) (duomenys neskelbtini) ir kompiuterine technika 2011-08-10, 14.36 val. ir 14.52 val., pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai pasinaudodamas žinomu prisijungimo prie elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) vardu ir slaptažodžiu, neteisėtai prisijungė prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), ir stebėjo elektroninių ryšių tinklais siunčiamos informacijos turinį.

Byloje nustatyta, kad prie elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-08-10, 14.36 val. ir 14.52 val., buvo prisijungta iš kompiuterio, kuriam priskirtas interneto ryšio elektroninės prieigos adresas (IP) (duomenys neskelbtini), kuris naudojasi subdomenu „mail. (duomenys neskelbtini).lt“. Duomenų registro išrašas patvirtina, kad domenas „(duomenys neskelbtini).lt“ nuo 2006-12-07 nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 9). Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojami kompiuteriai prie interneto ryšio jungiasi per IP adresą (duomenys neskelbtini), patvirtino ir 2012-02-29 ikiteisminio tyrimo metu atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patalpų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad įmonės ofise veikė tinklo skirstytuvas „D-Link“ ir bevielis maršrutizatorius „Linksys“, ant stalų sustatyti nešiojamieji kompiuteriai prie interneto ryšio prijungti per bevielį interneto ryšį, visi kompiuteriai prie interneto ryšio jungiasi naudodami IP adresą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 59-65). Tačiau šiuo atveju vien tik to fakto, kad prie nukentėjusiosios elektroninio pašto dėžutės buvo prisijungta su IP adresu, kuriuo prie interneto ryšio jungiasi visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise esantys darbuotojų kompiuteriai, nepakanka E. K. kaltei dėl neteisėto prisijungimo prie konkrečios elektroninio pašto dėžutės, įrodyti. Siekiant pripažinti E. K. kaltu dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir stebėjimo neviešų elektroninių duomenų, pažeidžiant asmens susižinojimo neliečiamumą, būtina įrodyti, kad būtent E. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis prisijungė prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, E. K. pareikšti kaltinimai, jog būtent jis prisijungė prie minėtos pašto dėžutės, yra grindžiami prielaidomis.

Visų pirma, tiek prokuroras, tiek nukentėjusiosios atstovas bando įrodyti, jog E. K. žinojo prisijungimo vardą ir slaptažodį prie B. K. elektroninio pašto dėžutės, todėl tik jis ir galėjo prie šios elektroninės pašto dėžutės prisijungti. Tokie teiginiai grindžiami vien tik nukentėjusiosios subjektyviu manymu, jog E. K. galėjo žinoti jos prisijungimo prie elektroninio pašto dėžutės slaptažodį. Byloje nustatyta, kad E. K. iki 2006 m. dirbo E. K. personalinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. B. K., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad kai E. K. dirbo pas juos įmonėje, jis buvo kompiuterių specialistas, jis žinojo B. K. pirmąjį slaptažodį. Kai jis išėjo kitur dirbti, buvo pakeisti visi slaptažodžiai, bet naujuoju slaptažodžiu nukentėjusioji naudojosi neilgai, kiek ilgai naudojosi, tiksliau pasakė ikiteisminio tyrimo metu, dabar neprisimena, po to naująjį slaptažodį užmiršo ir vėl naudojosi senuoju (t. 2, b. l. 175). Ikiteisminio tyrimo metu B. K. nurodė, kad nutraukus darbo santykius su E. K., į įmonę buvo priimtas naujas informacinių technologijų specialistas J. K. ir visi įmonės darbuotojų prisijungimo slaptažodžiai buvo pakeisti į naujus. Maždaug 2009 metais nukentėjusioji pamiršo savo naująjį slaptažodį, todėl paprašė, kad J. K. atkurtų senąjį slaptažodį, kurį ji gerai žinojo (t. 1, b. l. 110-111). Tačiau šios nukentėjusiosios keliamos versijos, kad E. K., kaip buvęs įmonės darbuotojas ir dirbęs su įmonės kompiuterių informacinėmis sistemomis, galėjo žinoti jos prisijungimo slaptažodį, iš esmės nepatvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. K., nurodęs, kad slaptažodžius įmonėje galėjo žinoti tik patys darbuotojai, administratorius negalėjo žinoti, nes darbuotojams buvo suteikiami laikini slaptažodžiai, kuriuos jie patys pasikeisdavo, tik jeigu būna, kad pamiršta, tada nustatomas laikinas slaptažodis į senąjį, bet jis neprisimena, kad būtų buvęs toks įvykis su B. K.. Jis pats nukentėjusiosios prisijungimo slaptažodžio nežinojo (t. 2, b. l. 38). Nukentėjusiosios iškelta versija verčia abejoti ir prieštaringos aplinkybės dėl E. K. užimamų pareigų E. K. personalinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“). B. K. viso proceso metu tvirtino, kad vadybininku dirbęs E. K. įmonėje prižiūrėjo kompiuterius, šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir J. K., nurodęs, kad su kompiuterių administravimu iki jam įsidarbinant įmonėje, kiek jam žinoma, dirbo E. K.. Tačiau pastebėtina, jog J. K. asmeniškai E. K. nepažinojo ir kartu su juo nedirbo, kaip pats liudytojas nurodė, jis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti tuomet, kai jau E. K. kurį laiką nebedirbo, todėl apie jo buvusias pareigas ir atliekamas funkcijas jis sužinojo iš kitų. Pats išteisintasis viso proceso metu nuosekliai parodė, kad tuometinėje personalinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vadybininku-gydytoju, jam reikėjo važinėti per vaistines ir gydytojus, jokių kompiuterinių tinklų priežiūros ir administravimo funkcijų jis neatlikdavo, kiek atsimena, tuo metu įmonėje šias funkcijas atliko Vidmantas Šidlauskas, su kuriuo jam ne kartą tekę bendrauti, kai sugesdavo kompiuteris, skambindavo jam ir klausdavo, ką daryti. E. K. nurodė, jog įmonėje dirbo moterys, kurioms jis parodydavo, kaip sukurti „ekselio“ lentelę ar kokį failą, todėl jų žiniomis, jis buvo laikomas specialistu, bet jokių specialių žinių jis neturi, yra tik vartotojas. Nurodė, kad jokių įmonės elektroninių pašto dėžučių netvarkė, prie B. K. elektroninio pašto dėžutės niekada nėra jungęsis, ji jam prisijungimo slaptažodžio niekada nesakė ir jo jis nežino (t. 2, b. l. 39-40). Kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ už informacines sistemas buvo atsakingas kitas asmuo – Vidmantas, nurodė ir teisme apklaustas liudytojas A. D., kurio žmona šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Byloje pateikti duomenys apie E. K. išsilavinimą, patvirtina, jog jis yra įgijęs gydytojo kvalifikaciją ir visuomenės sveikatos vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį (t. 1, b. l. 88-89). Tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų (darbo sutarties, pareiginių nuostatų ir kt.), patvirtinančių, kokias pareigas užėmė E. K. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje nurodytas tik laikotarpis, kuomet E. K. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nenurodant jo užimtų pareigų (t. 2, b. l. 108). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog E. K. pareikšti kaltinimai, jog jis neteisėtai, pasinaudodamas žinomu prisijungimo prie elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) vardu ir slaptažodžiu, atliko kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus, visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Apeliaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai teigiama, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio į E. K. nusikalstamų veiksmų motyvus ir tikslus – siekį laimėti konkurencinę kovą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tam tikrų preparatų platinimo. Tokie skundų argumentai nepagrįsti, kadangi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino visas nukentėjusiosios dėstomas aplinkybes dėl E. K. ir tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurencinių tikslų, taip pat tinkamai įvertino į bylą proceso dalyvių pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinusius tik tai, kad abi įmonės platino tą patį maisto papildą „Validolis“ ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį maisto papildą platino žymiai pigiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas teismui leido minėtą nusikalstamų veiksmų motyvą laikyti nepagrįstu. Pastebėtina, kad šioje byloje konkurencinę kovą tarp įmonių akcentuoja tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, siekdama pagrįsti tokius savo teiginius, nenurodo, jokių įtikinamų tikslų (be pirmosios instancijos teisme pateiktos ir skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paneigtos versijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai siekė sužinoti B. K. elektroniniame pašte buvusią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinėms siūlomas „Validolis“ pardavimo kainas), kurių galimai siekė E. K. vadovaujama įmonė, neteisėtai prisijungdama prie nukentėjusiosios elektroninio pašto dėžutės. Formuodama neigiamą nuomonę apie E. K. ir jo vadovaujamos įmonės vykdomą konkurencinę politiką rinkoje, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kaip kaltinime nurodyti galimai padaryti išteisintojo veiksmai galėjo pakenkti ar pakenkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurencingumui, ir ar informacija, kurią galimai sužinojo E. K., neteisėtai prisijungęs prie B. K. elektroninio pašto dėžutės, suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokios nors realios naudos ar pranašumų prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkoje. Priešingai nei nukentėjusioji, E. K., apklausiamas teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip savo vadovaujamos įmonės konkurentės, neįvardija, nurodo, kad maisto papildą „Validol“ pardavinėja dvigubai pigiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl konkuruoti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nesiekė (t. 2, b. l. 41). Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkuravo tarpusavyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtino nė vienas iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dirbusių įmonėje kaltinime nurodytu metu, jiems apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nebuvo žinoma (išskyrus E. K. sutuoktinę) ir jokių darbo tikslų, susijusių su šios įmonės rinkos analize, įmonėje nebuvo keliama (t. 2, b. l. 179-184). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, šios įmonės prekyba maisto papildu „Validol Farmastandart“ 2011 ir 2012 metais atitinkamai sudarė 3,99 ir 4,13 proc. nuo bendros metinės įmonės apyvartos (t. 2, b. l. 121). Akivaizdu, kad tokia dalis nėra ženkli ir reikšminga įmonės apyvartoje. Todėl nukentėjusiosios ir jo atstovo argumentai dėl E. K. nusikalstamų veikų padarymo tikslo – siekio įgyti konkurencinį pranašumą prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šių tikslų buvimą, laikomi deklaratyviais ir nepagrįstais.

Akivaizdu, jog šioje byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių kokias nors E. K. sąsajas su neteisėtu prisijungimu prie nukentėjusiosios B. K. elektroninio pašto dėžutės. Kaip jau minėta, vienintelė byloje įrodyta aplinkybė, kad prie nukentėjusiosios elektroninio pašto dėžutės buvo prisijungta per IP adresą, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, ­– nėra ir negali būti objektyviu įrodymu, kad tai padarė būtent E. K.. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad šioje byloje nebuvo paneigta galimybė, kad prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bevielio ryšio maršrutizatoriaus galėjo būti prisijungta išoriškai. Nors prokuroras savo apeliaciniame skunde šią pirmosios instancijos teisme iškeltą ir tirtą versiją laiko neįtikinama, tačiau išorinio prisijungimo prie bevielio ryšio galimybę patvirtino visi be išimties informacinių technologijų specialistai, kurie buvo apklausti byloje – J. K., A. Č. ir P. T.. Liudytojas A. Č., tvarkantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinę techniką, nurodė, kad bevielis interneto ryšys nėra saugus, įsilaužti per bevielį ryšį nėra sudėtinga. Įmonėje tuo metu apsauga nebuvo aukšto lygio. (t. 2, b. l. 39). Informacinių technologijų specialistas P. T. nurodė, kad bevielio tinklo apsaugą įveikti galima labai lengvai, priklausomai nuo pasirinkto standarto ir nuo slaptažodžio, kuris priskirtas apsaugai. IP adresas būtų tas pats, jeigu būtų jungtasi per bevielį ryšį išoriškai (t. 2, b.l 48-49). Todėl nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, jog prie nukentėjusiosios pašto dėžutės buvo jungtasi būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios kompiuterinės technikos. Tokių duomenų nenustatyta ir atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios kompiuterinės technikos apžiūrą, kurios metu nenustatyta, kad iš E. K. darbo kompiuterio būtų naršyta ar prisijungta prie UAB „(duomenys neskelbtini) Medicina“ elektroninių pašto dėžučių (t. 1, b. l. 69-70). Tai, kad atliktoje E. K. kompiuterio apžiūroje nurodyta, jog interneto naršyklėje „Mozilla Firefox“ peržiūrint istorinius veiklos internete duomenis matyti, kad istorija išlikusi už laikotarpį nuo 2011-10-19 iki 2012-02-29, nors E. K. buvo kaltinamas dėl veiksmų, kuriuos atliko 2011-08-10, nepatvirtina apeliacinių skundų teiginių, kad naršymo istorija buvo ištrinta tyčia, siekiant paslėpti nusikalstamų veikų, padarytų 2011-08-10, pėdsakus. E. K. nuo pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į jo vadovaujamos įmonės serverį buvo įsilaužta 2011 metų vasarą, dėl ko buvo sugadinta visa sistema, šią aplinkybę patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterius tvarkantis liudytojas A. Č.. Minėtos aplinkybės byloje nėra paneigtos.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Pabrėžtina, kad šis principas reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013 ir kt.).

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 198 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d., t. y. kad būtent jis neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios B. K. elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai stebėjo joje esančius neviešus elektroninius duomenis. Nenustačius E. K. neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto elektroninių neviešų duomenų stebėjimo fakto atitinkamai nėra įrodinėjimas ir jam inkriminuotas asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas pagal BK 166 str. 1 d. dispoziciją.

 

 

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 198 str. 1 d., 3 d., 1981 str. 1 d., 3 d.

 

BK 20 str. 2 d. nurodyta, jog juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Todėl BK 20 str. 1, 2, 3 d. nustatytu teisiniu reguliavimu nėra sudaroma prielaidų juridinio asmens atsakomybei be kaltės (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimas).

Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, visų pirma, būtina nustatyti, kad buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Šiuo atveju nėra įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d. pagrįstai išteisintas, todėl atitinkamai negalima ir juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“, baudžiamoji atsakomybė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198 str. 1 d., 3 d., 1981 str. 1 d., 3 d., kurias pagal juridiniam asmeniui reikštus kaltinimus, veikdamas šio juridinio asmens vardu, padarė šios įmonės direktorius E. K.. Priešingu atveju, juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai E. K. išteisino pagal BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisino pagal BK 198 str. 1 d., 3 d., 1981 str. 1 d., 3 d., tačiau, konstatuodamas, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Byloje objektyviai nustatytas neteisėto prisijungimo faktas prie nukentėjusiosios elektroninio pašto dėžutės, tačiau nenustatyta, kad prie šios informacinės sistemos prisijungė asmenys, kuriems pareikšti kaltinimai, t. y. E. K. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl šiuo atveju E. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti išteisinti, kadangi byloje surinkti įrodymai neįrodo, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Atitinkamai apylinkės teismo nuosprendis keistinas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko buvo netinkamai taikyta BPK norma dėl išteisinimo pagrindo (BPK 328 str. 1 d. 3 p.).

 

Dėl civilinio ieškinio ir išlaidų advokato pagalbai priteisimo

 

Tiek prokuroras, tiek nukentėjusiosios atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, prašydami nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Pagrindų nukentėjusiosios B. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti (ar tenkinti iš dalies), kai nustatyta, kad E. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai išteisinti, įstatyme nėra numatyta.

BPK 115 str. 3 d. numatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmeta civilinį ieškinį tuomet, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisintas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Todėl apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad E. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisintini BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu, t. y. neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo skundžiamu nuosprendžiu atmestas pagrįstai.

Nukentėjusiosios B. K. atstovas apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti nukentėjusiosios turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateikti minėtas išlaidas pavirtinantys įrodymai (t. 2, b. l. 5-6, 95-98).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 str. 2 d., teismas, tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl atsižvelgus į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti ir apeliacinės instancijos teismas jų išteisinimą pripažįsta pagrįstu, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apelianto skundo dalį dėl išlaidų už advokato darbą priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 3 p., 332 str.,

 

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. išteisintas pagal BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisintas pagal BK 198 str. 1 d., 3 d., 1981 str. 1 d., 3 d., nenustačius jų veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

E. K. išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 166 str. 1 d., 198 str. 1 d., 1981 str. 1 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, kadangi neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 198 str. 1 d., 3 d., 1981 str. 1 d., 3 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas              Algirda Remeika

 

 

Teisėjai              Evaldas Gražys

 

 

              Jurgis Kiškis