Administracinė byla Nr. eAS-333-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07447-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ (toliau visi kartu – ir pareiškėjai, Bendrovės) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 1T-7 (5.59 E) (toliau – ir Sprendimas) 3 punktą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 13 d. skundo NŽT dalį dėl ginčo žemės sklypų pardavimo arba nuomos.

Vilniaus apygardos administracinis teismui (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 28 d. gavo A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. (toliau – ir pretendentės, suinteresuoti asmenys) atstovo advokato R. K. prašymą įtraukti jas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir suteikti advokatui prieigą prie elektroninės bylos.

Prašyme suinteresuoti asmenys paaiškino, kad iš NŽT 2023 m. lapkričio mėn. rašto (tiksli data ir numeris nenurodyti; pridedamas prie prašymo, toliau – ir NŽT raštas), kuriuo atsakyta į prašymą informuoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, jis sužinojo, kad jie sužinojo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-10874-931/2023 (nuo 2024 metų bylos Nr. eI3-8341-394/2024, toliau – ir Administracinė byla) pagal pareiškėjų UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“ skundą atsakovui dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pretendentės pažymėjo, kad jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į buvusiame Neskučių rėžiniame kaime Vilniaus mieste esančią žemę. Į šią teritoriją patenka valstybinė žemė, su kuria susijęs ginčas nagrinėjamas Administracinėje byloje, atkreipė dėmesį, kad A. Č., O. Č., V. S. ir J. B., kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises į minėtą valstybinę žemę, jau dalyvavo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, kitoje byloje, susijusioje su minėta valstybine žeme – civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 pagal ieškovių UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“ ieškinį NŽT dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų panaikinimo. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2352-392/2021 dėl pretendenčių yra pažymėta, kad nuosavybės atkūrimo procesas nėra baigtas, o ieškinys yra susijęs su valstybine žeme, į kurią pretenduoja būtent pareiškėjos (bendrovės). Taigi, aplinkybė, kad A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, su kuria susijęs ginčas nagrinėjamas Administracinėje byloje, jau yra pripažinta ankstesniuose teisminiuose procesuose.

Pretendentės vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) administracinės bylos proceso šalimi yra taip pat ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. įsitikinimu, šios administracinės bylos tarp pareiškėjų ir NŽT išsprendimas neabejotinai gali turėti įtakos pretendenčių teisėms ir pareigoms.

Pretendentės akcentavo, kad iš NŽT rašto taip pat matyti, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręsiantis atsakovas įžvelgia tiesioginį ryšį tarp šios administracinės bylos ir A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. nuosavybės teisių į šio ginčo žemę atkūrimo natūra. Pagrindinis pareiškėjų skundo pateikimo tikslas – įgyti atitinkamas teises į tą pačią žemę, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra A. Č., O. Č., V. S. ir J. B.. Taigi, tos pačios žemės siekia dvi asmenų grupės – pretendentės ir pareiškėjai. Su pareiškėjais sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimas buvo teismine tvarka pripažintas teisėtu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023), todėl teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sprendžiama, kiek tiksliai valstybinės žemės reikia (jei apskritai reikia) atitinkamiems pareiškėjų statiniams eksploatuoti, o į kitą valstybinės žemės dalį turi būti pretendentėms atkurtos nuosavybės teisės natūra. Pretendentės laikėsi pozicijos, kad ši administracinė byla yra glaudžiai susijusi su jų teisėmis ir teisėtais interesais.

Pretendentės atkreipė dėmesį, kad jos dalyvavo iš esmės analogišku statusu (trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų) kitoje byloje, susijusioje su šio ginčo žeme – civilinėje byloje Nr. e2-823-1097/2022 (pirmojoje, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose). Ginčuose, susijusiuose su valstybine žeme, asmenų, kurie pretenduoja į tą žemę atkurti nuosavybės teises natūra, įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis yra įprasta teismų praktika.

Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovui dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nurodė, kad bylą nutraukus, pretendenčių prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nespręstinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eS-164-986/2024 panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi, be kitų procesinių klausimų išsprendimo, netenkino pretendenčių prašymo jas į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Teismas nurodė, kad administracinėje byloje ginčas vyksta dėl NŽT Sprendimo 3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, šiuo punktu NŽT įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti valstybinės žemės sklypuose esančių statinių buvimą ir tinkamumą naudoti, apskaičiuoti statiniams reikalingas žemės sklypo dalis, įvertinti, ar likęs žemės sklypo plotas gali funkcionuoti kaip atskiras, spręsti klausimus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto ir suprojektuotų sklypų pardavimo ar nuomos, todėl, teismo nuomone, šios bylos išsprendimas nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms įtakos neturės.

III.

A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. (toliau – ir apeliantės) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jų prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, ir perduoti pirmosios instancijos teismui šį klausimą spręsti iš naujo.

Pretendentės, nesutikdamos su skundžiamos nutarties dalimi, visų pirma, pažymi, kad pagal bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas. Pretendentės teigia, kad skundžiama nutarties dalimi, kuria atsisakyta jas įtraukti į bylą kaip trečiuosius suinteresuotus asmenis, laikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes ja sudaroma neįveikiama kliūtis proceso eigai A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. atžvilgiu (dėl tokios nutarties priėmimo užkertamas kelias joms dalyvauti procese).

Pretendentės nurodo, kad skundžiama nutarties dalis neatitinka ABTĮ 108 straipsnio reikalavimų – teismas tik paminėjo, kas yra ginčijama toje byloje, ir abstrakčiai nurodė, kad dėl tos priežasties bylos išsprendimas minėtų asmenų teisėms ir pareigoms įtakos neturės. Teismas konkrečių teisinių argumentų (kodėl jų teisėms ir pareigoms įtakos esą neturės bylos, kurioje ginčijamas sprendimas, susijęs su žeme, į kurį jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, išsprendimas), pirmosios instancijos teismas nepateikė. Pretendentės prašyme teismui pateikė išsamius teisinius argumentus dėl nagrinėjamo ginčo baigties įtakos jų teisėms ir pareigoms, tačiau dėl jų teismas visiškai nepasisakė.

Pakartodamos prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus, teisminius ginčus dėl aktualios žemės, pretendentės pabrėžia, jog šioje administracinėje byloje yra siekiama nuginčyti A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. palankų NŽT sprendimą, kuris yra itin svarbus joms siekiant atkurti nuosavybės teises natūra į minėtą žemę. Pareiškėjams (UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“) sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimas buvo teismine tvarka pripažintas teisėtu (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023), todėl dabar teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sprendžiama, kiek tiksliai valstybinės žemės reikia (jei apskritai reikia) pareiškėjų statiniams eksploatuoti, o į kitą valstybinės žemės dalį turi būti pretendentėms atkurtos nuosavybės teisės natūra. Būtent į tai, kiek tiksliai valstybinės žemės reikia (jei apskritai reikia) pareiškėjų statiniams eksploatuoti bei į kitų su nuosavybės teisių atkūrimu natūra susijusių aplinkybių nustatymą ir yra orientuotas Administracinėje byloje ginčijamas NŽT Sprendimo 3 punktas.

Pretendentės detalizuoja, kad Sprendimo 3 punkte nustatyti nurodymai NŽT Vilniaus skyriaus vedėjui – atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti valstybinės žemės sklypuose esančių statinių buvimą ir tinkamumą naudoti; apskaičiuoti statiniams reikalingas žemės sklypo dalis, spręsti klausimus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto; kt. Šių aplinkybių nustatymas nuosavybės teisių natūra atkūrimo siekiančioms A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. itin reikšmingas, nes jei minėto faktinių duomenų patikrinimo metu bus nustatyta, kad atitinkamų statinių žemės sklype apskritai nėra arba jie netinkami naudoti, tai reikš, kad atitinkama žemės dalis yra nebūtina statiniams, pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir į ją gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Be to, NŽT teritoriniam padaliniui nustačius, kokia žemės dalis būtina pareiškėjų (Bendrovių) statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, į kitą (laisvą) žemės dalį A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra.

Pretendentės apibendrina, kad aptartą A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. palankų NŽT Sprendimą, kurį įgyvendinus, pretendentėms galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, Bendrovės siekia nuginčyti Administracinėje byloje, todėl yra akivaizdu, kad šios bylos baigtis gali daryti įtaką jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Kad Bendrovės neteisėtai naudojasi valstybine žeme, konstatuota LAT 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023 43 punkte.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NŽT nurodo, kad, vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio nuostatomis, nutartis, kokią priėmė pirmosios instancijos teismas, atskiruoju skundu neskundžiama.

NŽT atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trečiasis suinteresuotas asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas; kt.

Dėl pretendenčių argumentų, kad jų suinteresuotumas grindžiamas tuo, jog jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į Vilniaus mieste esančią žemę, o į šią teritoriją patenka valstybinė žemė, su kuria susijęs ginčas Administracinėje byloje, NŽT pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo proceso pagrindus, pasirinko ribotą restituciją, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtingas procesas.

NŽT atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. sausio 2 d. raštu Nr. A51-396/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus mieste pabaigos“ pateikė NŽT informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybėje daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra, reiškia, jog žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtas.

NŽT įsitikinimu, tai reiškia, kad pretendenčių argumentai, kad jos turi teisę atkurti nuosavybę, yra teisiškai nepagrįsti, bei prieštaraujantys Potvarkiui. Įstatymų leidėjas priėmė Atkūrimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pakeitimus, t. y. įpareigojo pretendentus iki 2024 m. gegužės 1 d. institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. NŽT apie šias pareigas informavo visas Pretendentes.

NŽT teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės meras Potvarkiu nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas, NŽT negalės atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra ir atsižvelgdama Atkūrimo įstatymo normas, spręs dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais. Tai reiškia, kad atskirąjį skundą pateikę asmenys negali būti laikomi suinteresuoti ginčo bylos baigtimi, nes nebeturi teisinio suinteresuotumo į ginčo žemės sklypus.

Akivaizdu, kad pretendenčių siekis nesilaikyti galiojančių teisės aktų, siekiant vien tik finansinės naudos (pvz., O. Č. prašo stabdyti sprendimų priėmimą nuosavybės teisių atkūrimo byloje), yra nesuderinamas su teisinės valstybės principu. Atskirąjį skundą pateikusių asmenų cituojami teismo sprendimai, kurių pagrindu atskirąjį skundą pateikę asmenys buvo įtraukti į bylų nagrinėjimą, neturi jokios teisinės reikšmės, nes teismų sprendimai buvo priimti iki įsigaliojant aktualiai Atkūrimo įstatymo 23 straipsnio 4 daliai. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dalies, kuria netenkintas A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. prašymas jas į administracinę bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi netenkino apeliančių prašymo jas įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, konstatavęs, kad ginčo administracinėje byloje išsprendimas nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms įtakos neturės.

Apeliantės, nesutikdamos su šia teismo išvada, atskirajame skunde pabrėžia, kad prašyme pirmosios instancijos teismui pagrindė, jog ginčas administracinėje byloje darys įtaką jų teisėms ir pareigoms, kadangi byloje ginčijamas Sprendimas susijęs su valstybine žeme, į kurią apeliantės pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis visiškai nemotyvuota.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022).

ABTĮ tiesiogiai neįtvirtina, kad teismo nutartis dėl subjekto įtraukimo / neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamos bylos procesą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens procesinės padėties specifika (nėra reiškiami savarankiški reikalavimai dėl ginčo dalyko, nedisponuojama ginčo dalyku) lemia, kad, nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo kitomis procesinėmis priemonės apginti savo galbūt pažeistas teises, neturi galimybių. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio nutartis, kaip nagrinėjamu atveju, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriais sprendžiama dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-215-520/2020).

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Trečiasis suinteresuotas asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai (Bendrovės) ginčija NŽT Sprendimo 3 punktą, kuriuo NŽT įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją atlikti veiksmus, t. y. be kita ko, atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti valstybinės žemės sklypuose esančių statinių buvimą ir tinkamumą naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį, apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės sklype esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo, įvertinti, ar likęs valstybinės žemės sklypo plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, gali funkcionuoti kaip atskiras valstybinės žemės sklypas, spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą statiniams eksploatuoti, rengimo inicijavimo, spręsti klausimą dėl suprojektuotų valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos.

Pareiškėjai skundo reikalavimą dėl NŽT Sprendimo 3 punkto panaikinimo, be kitų argumentų, grindė tuo, kad jame nustatyti įpareigojimai yra neteisėti ir nepagrįsti; NŽT yra žinoma, jog pareiškėjų naudojami žemės sklypai yra užimti pareiškėjų pastatais ir inžineriniais statiniais, o perskaičiuojant pastatams reikalingus žemės plotus, pareiškėjų naudojamuose žemės sklypuose yra siekiama sukurti tariamai laisvos valstybinės žemės intarpus, atkurti į juos nuosavybės teises, tuo pačiu neatlygintinai nusavinant pareiškėjų investicijas.

Apeliantės prašyme pirmosios instancijos teismui akcentavo, kad jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į buvusiame Neskučių rėžiniame kaime Vilniaus mieste esančią žemę, į šią teritoriją patenka valstybinė žemė, su kuria susijęs ginčas, nagrinėjamas administracinėje byloje, kadangi ta pačia valstybine žeme siekia naudotis Bendrovės, o pareiškėjos į ją siekia atkurti nuosavybės teises natūra. Prašyme nurodoma, kad Sprendimo 3 punkto pagrindu nustačius, kiek tiksliai valstybinės žemės reikia (jei apskritai reikia) atitinkamiems Bendrovių statiniams eksploatuoti, į kitą valstybinės žemės dalį turi būti pretendentėms atkurtos nuosavybės teisės natūra. Apeliantės detalizavo, kad Bendrovės siekia nuginčyti pretendentėms palankų NŽT sprendimą, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręsiantis atsakovas įžvelgia tiesioginį ryšį tarp šios administracinės bylos, pabrėžė, jog įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad ginčo dėl aktualios valstybinės žemės baigtis turės įtakos apeliančių teisinei padėčiai.

Atsižvelgusi į apeliančių argumentus, administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog bylos išsprendimas neturės įtakos apeliančių teisėms ir pareigoms, aptartų A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. prašyme nurodytų aplinkybių neanalizavo ir nevertino, savo išvados iš esmės nemotyvavo, todėl tokia teismo nutartis (atskiruoju skundu apskųsta dalis) negali būti pripažįstama pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 108 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodė reikšmingų argumentų, patvirtinančių jų intereso sąsajumą su ginčo dalyku bei bylos baigties įtaką (nors ir netiesioginę) jų teisėms ir interesams. Akcentuotina, kad atsakovas NŽT rašte sutiko, jog administracinės bylos ginčo dalykas ir nuosavybės teisių atkūrimo procesai apeliantėms turi glaudų ryšį.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, netenkindamas apeliančių prašymo įtraukti jas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, todėl nepagrįstai šio prašymo netenkino. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis (apskųsta atskiruoju skundu) naikinama, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas – klausimas dėl A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. įtraukimo į administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. prašymas jas įraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, panaikinti ir šį klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                Arūnas Dirvonas

                                Veslava Ruskan