Civilinė byla Nr. 3K-3-441-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02986-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.1.10; 2.3.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Andžej Maciejevski ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo V. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sklypų sodininkų bendrijoje savininkų pareigas savo lėšomis prisidėti prie sodininkų bendrijos infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė SB „Tauras“ prašė teismo iš atsakovės V. S. priteisti 9476,37 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini), šie sklypai yra ieškovės SB ,,Tauras“ teritorijoje. Ieškovės nariai 2008 m. gegužės 31 d. susirinkime priėmė sprendimą paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo ieškovės valdomoje teritorijoje. Konkursą laimėjo UAB ,,Techsis“, 2009 m. gegužės 15 d. pasirašyta statybos rangos sutartis, rangos sutarties kaina – 4 184 040 Lt (1 211 781,70 Eur). Už rangos darbus pagal sutartį sumokėta 3 066 157,14 Lt (888 020,49 Eur). 2011 m. birželio 18 d. ieškovės narių susirinkime patvirtintas 13 000 Lt (3765,06 Eur) mokestis ne bendrijos nariams, turintiems vieną sklypą, už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybą, o turintiems nuosavybės teisę į du ir daugiau sklypų, patvirtinta mokėti po 9860 Lt (2855,65 Eur), jeigu jiems nebereikės vesti įvadų iki sklypų. 2011 m. birželio 18 d. susirinkime taip pat priimtas sprendimas iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už nuotekų ir vandentiekio tinklus visos 13 000 Lt sumos iki galutinio termino 2011 m. rugsėjo 15 d., lėšas išieškoti teismine tvarka. Ieškovė teigė, kad atsakovės skolą sudaro 13 000 Lt (3765,06 Eur) už vieną sklypą bei už du sklypus po 9860 Lt (2855,65 Eur), iš viso 32 720 Lt (9476,37 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra trijų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkė. Šie trys sklypai sujungti į vieną nuo 2013 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nėra SB ,,Tauras“ narė.
6. Ieškovės nariai 2008 m. gegužės 31 d. susirinkime priėmė sprendimą paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo ieškovės valdomoje teritorijoje. Konkursą laimėjo UAB ,,Techsis“, 2009 m. gegužės 15 d. pasirašyta statybos rangos sutartis, rangos sutarties kaina – 4 184 040 Lt (1 211 781,70 Eur). Ieškovė rangovei UAB ,,Techsis“ už atliktus bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo darbus pagal rangos sutartį sumokėjo 3 066 157,14 Lt (888 020,49 Eur). Atlikus suplanuotų darbų dalį rangos sutartis nutraukta 2012 m. lapkričio 5 d. 2011 m. birželio 18 d. ieškovės narių susirinkime patvirtintas 13 000 Lt (3765,06 Eur) mokestis ne bendrijos nariams, turintiems vieną sklypą, už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybą, o turintiems nuosavybės teisę į du ir daugiau sklypų, patvirtinta mokėti po 9860 Lt (2855,65 Eur), jeigu jiems nebereikės vesti įvadų iki sklypų ribos.
7. 2013 m. rugpjūčio 28 d. SB ,,Tauras“ visuotiniame narių susirinkime nutarta perleisti už simbolinę kainą SB ,,Tauras“ nebaigtos statybos inžinerinius tinklus AB ,,Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ pabaigtų įrengti inžinerinių tinklų trečiojo etapo darbus ir dėl pirmojo bei antrojo etapo darbų įrengtų įvadus per 2014 metus. 2015 m. sausio 7 d. SB ,,Tauras“ ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu SB ,,Tauras“ pardavė AB ,,Klaipėdos vanduo“ bendrijos vardu įregistruotus vandentiekio tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus. Trečiojo etapo darbai nebuvo pradėti.
8. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 22 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nėra bendrijos narys ir mėgėjų sodo teritorijoje įgijo žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis pastangomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme. Tokiais atvejais sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo.
10. Ieškinio pateikimo dieną (2015 m. kovo 12 d.) inžineriniai tinklai, už kurių įrengimą ieškovė prašo priteisti skolą, nuosavybės teise priklauso AB ,,Klaipėdos vanduo“, t. y. šis nekilnojamasis turtas nėra sodininkų bendrosios nuosavybės teisės objektas SBĮ 7 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovės skolą. Atsakovė neturi pareigos mokėti už turtą, kuris nuosavybės teises priklauso ne sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
11. Trečiojo etapo darbai, kurių metu turėjo būti įrengiami vandentiekio ir nuotekų tinklai, į minėtą etapą patenkančioje mėgėjų sodų bendrijos teritorijoje nebuvo pradėti, statytojo teisės yra perleistos AB ,,Klaipėdos vanduo“, ši ir įgyvendins projektą bei įrengs inžinerinius tinklus SB ,,Tauras“ teritorijoje, atitinkamai sukurs naują objektą, kuris nuosavybės teise priklausys ne SB ,,Tauras“ ar sodininkams, o statytojai. Taigi nebus sukuriamas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, kurio dalyvė būtų atsakovė ir turėtų pareigą dengti tokių tinklų įrengimo išlaidas.
12. Tenkinusi ieškovės SB „Tauras“ apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 14 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 9476,37 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-91/2014 konstatavo, kad ieškovės SB „Tauras“ 2008 m. gegužės 31 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009 m. rugsėjo 12 d. visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011 m. birželio 18 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai yra teisėti, šie faktai yra prejudiciniai, todėl šioje civilinėje byloje neįrodinėtini. Šiuose nutarimuose patvirtinta žemės sklypų sodininkų bendrijoje savininkų pareiga mokėti nustatyto dydžio įmokas bendrijai.
14. Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė sodininkų bendrija susirinkime nusprendė dėl inžinerinių tinklų statybos darbų vykdymo trimis etapais, numatomų atlikti darbų visumos tikslas –įrengti inžinerinius tinklus. Be to, bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl inžinerinių tinklų apmokėjimo, todėl atsakovei atsirado prievolė sumokėti už jų įrengimą. Bendrija patvirtino, kad inžineriniai tinklai buvo reikalingi sodininkų bendrijos sklypų savininkų daugumai, o didelė savininkų dalis turi įrengtus inžinerinius tinklus ir naudojasi jais.
16. 2011 m. birželio 18 d. SB „Tauras“ bendrijos narių susirinkime nustatytos įmokos už inžinerinių tinklų įrengimą, galutinis atsiskaitymo terminas – 2011 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė nesumokėjo įmokų, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės skolą bendrijai ir ją priteisti (CK 4.76 straipsnis).
17. Aplinkybė, kad ginčo rangos darbus atliks AB „Klaipėdos vanduo“, per se (savaime) nepaneigia bendrijos sprendimų dėl ginčo įmokos dydžio, sumokėjimo, privalomumo ir (ar) nereiškia, kad už likusius rangos darbus bendrija neturės pareigos atsiskaityti su rangove ar sumokės mažiau. Vertinant pirmųjų etapų preliminarias ir faktines kainas, galima situacija, kad nepanaudotų lėšų gali likti. Tuo atveju, jeigu užbaigus visus inžinerinių tinklų tiesimo darbus liktų nepanaudotų lėšų, permokėta dalis būtų grąžinta jas sumokėjusiems asmenims. Tik sodininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas gali nuspręsti dėl tolesnio surinktų lėšų panaudojimo ir dėl ankstesnių sodininkų bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimų atšaukimo. Ieškovė sodininkų bendrija vykdo savo priimtus nutarimus dėl nesumokėtų įmokų priteisimo teismine tvarka. Tai, kad inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklausys AB „Klaipėdos vanduo“, neeliminuoja atsakovės teisės ateityje jais naudotis ir eksploatuoti bei neatleidžia nuo prievolės sumokėti susirinkime nustatytą piniginį įnašą. Be to, AB „Klaipėdos vanduo“ nupirko tik sukurto turto dalį – vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, bet neperėmė lietaus nuotekų tinklų – juos dar turės įrengti ieškovė iš sklypų savininkų surinktų lėšų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu atsakovė V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

18.1.              SBĮ 22 straipsnyje nustatytos sodininkų teisės ir pareigos: skirtingiems subjektams, atsižvelgiant į jų teisių apimtis, nustatytos ir skirtingos pareigos – ne bendrijos nariai turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (SBĮ 22 straipsnio 1 dalis). Tik bendrijos nariui įtvirtinta pareiga vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (SBĮ 22 straipsnio 4 dalis; SB „Tauras“ įstatų 18.1 punktas). Atsakovei kaip ne bendrijos narei prievolė apmokėti bendrijos infrastruktūros išlaidas kyla ne bendrijos narių susirinkimo sprendimo, o turto sukūrimo, kuriuo ji galėtų naudotis, pagrindu. Ieškovė SB „Tauras“ reikalauja piniginės prievolės vykdymo iš atsakovės, nors pripažino, kad už gautas iš atsakovės lėšas neperleis jokių nekilnojamojo turto objektų, o atsakovė neįgis daiktinių teisių. Vien tai, kad SB „Tauras“ 2008–2009 metais sprendimais ketino įgyvendinti vandentiekio ir nuotekų plėtros projektą, kurio dalis – trečiasis etapas – taip ir liko neįgyvendintos idėjos iki 2013 m. rugpjūčio 28 d., o tą dieną bendrijos nariai nusprendė nepritarti siūlymui užbaigti įrengti inžinerinius tinklus bendrijos narių lėšomis, negali būti turtinių prievolių pagrindas. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimu lėšų iš atsakovės ieškovei priteisimas prieštarauja CPK 3 straipsnio 1 dalies teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

18.2.              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014 išaiškino, kad tam tikrais atvejais, įvertinus siekiamo įgyti naujo objekto paskirtį, savybes, naudojimo būdą ir kt. reikšmingus aspektus, nesant viešojo intereso ir būtinybės, kad tas objektas funkcionuotų pagal savo paskirtį visoje mėgėjų sodo teritorijoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise tokį objektą gali įgyti ne visi bendrijos nariai, o tik tuo suinteresuoti. Atitinkamai jiems tektų tokio objekto įgijimo ir išlaikymo išlaidos. Nurodytu išaiškinimu pasirėmė pirmosios instancijos teismas ir, atmesdamas ieškovės reikalavimus, sprendime pagrįstai pažymėjo, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų klojimo trečiojo etapo darbai, į kuriuos patenka atsakovės sklypas, nėra pradėti ir juos atliks ne SB „Tauras“.

18.3.              SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sodininko ne bendrijos nario pareiga mokėti už naudojimąsi svetimu, t. y. sodininkų bendrijai priklausančiu, turtu, o sodininkų bendrija teikia atlygintinas paslaugas. SB „Tauras“ įpareigota vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis; SB „Tauras“ įstatų 54 punktas) ir sodininkams ne bendrijos nariams teikti sąskaitas už visas paslaugas, už naudojimąsi svetimu turtu. Toks SBĮ reguliavimas nulemia, kad sodininkų bendrija atitinka paslaugų teikėjo, verslininko sąvokos turinį (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8, 20 punktai), o sodininkas ne bendrijos narys – vartotojo, nes atsakovės vartojimo tikslas nesusijęs su verslu, prekyba ar profesijos tikslais (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino šalių teisinius santykius ir netinkamai taikė bei aiškino sodininkų teises ir pareigas reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai plečiamai aiškino sodininko ne bendrijos nario pareigas, sutapatindamas sodininko ne bendrijos nario pareigas su bendrijos nario pareigomis.

18.4.              Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą tenkinti ieškovės turtinį reikalavimą, susijusį su atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu į bendrojo naudojimo objektus – vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, nevertino aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudicinių faktų), nors jas turėjo vertinti pagal CPK 182 straipsnį. Įsiteisėjusiame 2011 m. gegužės 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3596-889/2011, kurios dalyvės buvo tos pačios šalys, konstatuota, kad atsakovės lėšomis nėra pastatyti jokie bendrojo naudojimo objektai, tą patvirtino ir atsakovė, ir ieškovės atstovė 2011 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu, taigi atsakovė nėra bendraturtė. Taigi nėra sukurto bendrosios dalinės nuosavybės objekto, kurio bendraturtė būtų atsakovė. Nagrinėjamoje byloje abi šalys 2015 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. spalio 1 d. vykusių teismo posėdžių metu pripažino, kad jų nesaisto bendraturčių santykiai, nes už lėšas, išreikalautas iš atsakovės, tik ateityje bus statomi vandentiekio ir nuotekų tinklai. Esamus inžinerinius įrenginius ieškovė perleido 2015 m. sausio 7 d. AB „Klaipėdos vanduo“, už juos sumokėjusi įmoką atsakovė negalėtų įgyti šio turto daiktinių teisių.

18.5.              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014 pažymėjo, kad, vertinant nuosavybės teisės suvaržymų proporcingumą siekiamam tikslui, svarbus tas aspektas, kad sodininkai už bendrijos susirinkimo nustatytas įmokas įgyja bendrosios nuosavybės dalį. Apeliacinės instancijos teismas formuoja priešingą šiam išaiškinimui praktiką, kad sodininkas sumoka įmokas sodininkų bendrijai, tačiau ši neperduoda jam bendrosios nuosavybės turto dalies. Bendrija iš sodininko gauna pajamas už nepastatytą, neperduodamą turtą.

19.              Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės V. S. kasacinio skundo trečiasis asmuo V. S. prašo kasacinį skundą tenkinti, sutinka su kasacinio skundo argumentais.

20.              Atsiliepimu į atsakovės V. S. kasacinį skundą ieškovė SB „Tauras“ prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimą, o kasacinį skundą – atmesti. Atsiliepime pateikiami tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

20.1.              Pagal SBĮ 7 straipsnį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai ir kitas šiame straipsnyje išvardytas turtas. Pagal SBĮ 22 straipsnio 1 dalį asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Prievolė mokėti įmoką atsakovei atsirado 2008 m. gegužės 31 d. priimtu bendrijos narių sprendimu, šis nepanaikintas, taigi prievolė nepasibaigė. Tuo metu atsakovei priklausė trys sodo sklypai, dėl to sprendimas dėl įmokos dydžio buvo priimtas remiantis faktiniu sklypų skaičiumi.

20.2.              CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

20.3.              Bendrijos inžineriniai tinklai per pirmąjį ir antrąjį darbų etapus buvo įrengti sodininkų lėšomis. Taigi atsakovės pareiga prisidėti prie šios projekto dalies įgyvendinimo yra lygiai tokia pati kaip ir kitų sodininkų, kurie yra atsiskaitę už faktiškai įrengtus inžinerinius tinklus ir ateityje numatytus įrengti lietaus nuotekų tinklus, kuriuos bendrija ties iš sodininkų surinktų lėšų. Atsakovė laikytina inžinerinių tinklų bendraturte, kuriai kilo pareiga prisidėti prie sukurto ir dar būsimo daikto sukūrimo bei jo išlaikymo priimtų bendrijos narių susirinkimų sprendimų ir inžinerinių įrenginių sukūrimo pagrindu. Bendrijos narių susirinkimo 2011 m. birželio 18 d. sprendimu nuspręsta sodininkų skolas išieškoti teismine tvarka, o tik po to bendrijos susirinkimo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo pagrindu AB „Klaipėdos vandenys“ nupirko (už simbolinę kainą – 100 Lt (28,96 Eur)) sukurto turto dalį – vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, bet neperėmė lietaus nuotekų tinklų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl naujų bendrosios dalinės nuosavybės objektų sodininkų bendrijoje sukūrimo

21.              Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

22.              Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Sodininkų bendrijų sklypuose statant gyvenamuosius namus nuolat gyventi, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.).

23.              Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). SBĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

Dėl sodininkų bendrijos sklypų savininkų teisinės pareigos prisidėti prie išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams bendrijoje sukurti

24.              SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

25.              CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis). Tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015).

26.              Bendraturčio pareigoms vykdyti teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Sodininkų bendrijos sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti jų įgyti objektai: bendrojo naudojimo žemė, pastatai ir įrenginiai, bendroji inžinerinė įranga. Kai įrengta nauja inžinerinė įranga tampa visų bendraturčių bendrąja nuosavybe, sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015).

27.              2013 m. rugpjūčio 28 d. SB ,,Tauras“ visuotiniame narių susirinkime nutarta parduoti už simbolinę kainą SB ,,Tauras“ nebaigtos statybos inžinerinius tinklus AB ,,Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ pabaigs inžinerinių tinklų įrengimo trečiojo etapo darbus ir dėl pirmojo bei antrojo etapo darbų įrengtų įvadus per 2014 metus. Šio susirinkimo protokole pažymėta, kad lietaus nuotekų tinklai AB ,,Klaipėdos vanduo“ nuosavomis lėšomis nebus įrengti.

28.              2015 m. sausio 7 d. SB ,,Tauras“ ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu SB ,,Tauras“ pardavė AB ,,Klaipėdos vanduo“ bendrijos vardu įregistruotus vandentiekio tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus. AB ,,Klaipėdos vanduo“ 2015 m. balandžio 29 d. rašte nurodė, kad pagal 2015 m. sausio 7 d. sutartį AB ,,Klaipėdos vanduo“ įsigijo pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Kadangi inžineriniai tinklai pagal projekto trečiąjį etapą sodininkų bendrijos dalyje (įskaitant (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje yra atsakovei priklausantis sujungtas sklypas) nepradėti statyti, bendrovė planuoja atlikti projekto korekciją, pastatyti trūkstamus tinklus (taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvėje) iš ES projektams finansuoti skirtų lėšų ir atlikti statybos baigimo procedūras.

29.              Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad inžinerinių tinklų statybos trečiasis etapas iki nuosavybės teisės į nebaigtą infrastruktūrą perleidimo pradėtas nebuvo, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovė.

30.              Ieškovė reikalauja, kad atsakovė apmokėtų inžinerinių tinklų galimą įrengimą jos nuosavybės teise valdomame sklype remdamasi visuotinio susirinkimo nutarimais, kad visų sklypų savininkai turi tokią prievolę nepaisant to, ar infrastruktūra jiems jau įrengta, ar dar tik bus kuriama.

31.              Atsižvelgiant į šios nutarties 26 punkte išdėstytą prievolės mokėti bendrijai teisinį pagrindą, kad sodininko pareiga dengti bendrojo naudojimo objekto sukūrimo išlaidas siejama su jo dalyvavimu įgyjant tokį objektą bendrojon dalinėn nuosavybėn, reikšminga, ar tokia pareiga išlieka (jei taip, tai kokia apimtimi), kai nuosavybės teisės perleidžiamos į infrastruktūros dalį trečiajam asmeniui.

32.              Šios nutarties 27–29 punktuose nurodytos aplinkybės dėl inžinerinių tinklų nebaigimo įrengti, jų pardavimo AB „Klaipėdos vanduo“ ir šio asmens ketinimų pabaigti įrengti inžinerinius tinklus nevertintos apeliacinės instancijos teisme sprendžiant skolos už atsakovei tenkančią inžinerinių įrenginių dalį priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo nenustato faktinių aplinkybių, nes sprendžia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nenustatęs faktinių aplinkybių dėl to, kas (SB ,,Tauras“ ar AB „Klaipėdos vanduo“) turės užbaigti infrastruktūros įrengimo darbus ir kuri, pvz., įrengs lietaus nuotekų tinklą, ir ar atsakovė įgis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti SBĮ ir CK 4.76 straipsnį, reglamentuojančius bendraturčio pareigą proporcingai mokėti už jam tenkančią naujos sukurtos bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalį.

33.              Pažymėtina, kad tuo metu, kai SB ,,Tauras“ visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimus dėl inžinerinių tinklų statybos (įrengimo), taip pat nustatant mokesčius už šių tinklų statybą, atsakovei nuosavybės teise priklausė trys žemės sklypai, esantys SB ,,Tauras“ teritorijoje. Tačiau ieškinio pateikimo dieną (2015 m. kovo 12 d.) atsakovei priklausė vienas nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sukurtas sujungiant atsakovės turimus sklypus. Šis teisiškai reikšmingas faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Į šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti vertinant, ar ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti 9476,37 Eur sumą yra pagrįstas, nes pirmiau nurodytais SB „Tauras“ bendrijos susirinkimų nutarimais buvo patvirtinta mokėti 13 000 Lt už kiekvieną sklypą, o atsakovei sujungus tris sklypus į vieną, tampa neaktualus inžinerinių tinklų trijų įvadų įrengimas iki atsakovės sklypo ribos.

34.              Teisėjų kolegija konstatuoja netinkamą materialiosios teisės normų taikymą apeliacinės instancijos teismo sprendime, todėl jį naikina ir bylą grąžina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis). Tai, ar atsakovei kyla pareiga sumokėti už infrastruktūrą, paaiškės taip pat ir teismui ištyrus 2015 m. sausio 7 d. SB ,,Tauras“ ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ inžinerinių tinklų pirkimo–pardavimo sutartį, nes tai turės reikšmę įvertinant, kas įgyja reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Jeigu pagal 2015 m. sausio 7 d. sutartį bendrija netenka reikalavimo teisės, tokiu atveju atsakovė neturi prievolės mokėti bendrijai. Ištirtina ir tai, ar AB ,,Klaipėdos vanduo“ už savo lėšas, nereikalaudama sumokėti iš atsakovės už inžinerinių tinklų įrengimą, atliks tinklų įrengimo trečiojo etapo darbus ir užbaigs įrengti tuos tinklus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Perdavus bylą nurodytais klausimais nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Gintaras Kryževičius

Andžej Maciejevski

Janina Stripeikienė